TAi??A OBREHT: ATMINTIES IR PASAKOJIMO GALIA

A?URNALAS: KNYGA? AIDAI
TEMA: LITERATA?RA
AUTORIUS:Ai??Dalia ZabielaitAi??
DATA: 2012-09

TAi??a Obreht, TIGRO A?MONA, iA? anglA? kalbos vertAi?? Vidas MorkAi??nas, ser. Ai??iuolaikinAi?? proza, Vilnius: Baltos lankos, 2012, 368 p., 1700 egz.

Dailininkas Zigmas Butautis

Prisimenu, kaip A?iemet, aptariant praAi??jusiA? 2011Ai??m. verstinAi??s groA?inAi??s literatAi??ros leidybos procesus Lietuvoje, daug skaitantis ir verA?iantis profesionalus vertAi??jas Laimantas JonuA?ys pastebAi??jo: ai??zReikia pasidA?iaugti, kad verA?iama gera lenkA? literatAi??ra. Bet labiausiai pasigendu kiek tolimesniA? kaimynA?, nes kas A? pietus nuo Lenkijos, mes to beveik neturim, o juk yra A?domios ir vengrA?, ir kitA? A?aliA? ai??i?? vadinamosios Vidurio RytA? Europos ai??i?? literatAi??ros. Jos vertimai reti, A?ia didelAi?? spraga. Mat madinga A?iAi??rAi??ti A? Vakarus, A? didA?iAi??sias literatAi??rasai???1. Pernai iA? tiesA? buvo iA?leista geros ir lenkA?, ir VakarA? literatAi??ros. Ai??tai 2011 m. geriausios verstinAi??s knygos rinkimus laimAi??jo A?iuolaikinio britA? raA?ytojo Juliano Barneso garsusis romanas Flobero papAi??ga (iA? anglA? kalbos vertAi?? NijolAi?? ChijenienAi??). O antrAi?? vietAi?? A?iuose rinkimuose pelnAi?? A?iuolaikinio lenkA? prozininko PaweAi??o Huelleai???s Mercedes-Benz. IA? laiA?kA? Hrabalui (iA? lenkA? kalbos vertAi?? Vytautas DekA?nys).

TaA?iau geros Vidurio RytA? Europos literatAi??ros vertimA? pernai, bemaA?, nebAi??ta. PasirodAi?? tik A? akademinAi?? publicistikAi?? panaA?i buvusioje Jugoslavijoje gimusio Predrago MatvejeviA?iaus knyga ViduramA?iA? jAi??ros brevijorius (iA? kroatA? kalbos vertAi?? Laima MasytAi??). Dar anksA?iau, 2010 m. lietuviA?kai iA?leistas garsaus serbA? raA?ytojo Milorado PaviA?iaus romanas-leksikonas ChazarA? A?odynas (iA? serbA? kalbos vertAi?? Laima MasytAi??). O 2009Ai??m.Ai??ai??i?? A?iuolaikiniA? slovAi??nA? noveliA? rinkinys Auksas kiA?enAi??je (iA? slovAi??nA? kalbos vertAi?? Laima MasytAi??). Tais pat metais publikuotas Bosnijoje ir Hercegovinoje gimusio, paskui A? VokietijAi?? iA?vykusio jauno raA?ytojo SaA?os StaniA?iA?iaus debiutinis romanas Kaip kareivis gramofonAi?? taisAi?? (iA? vokieA?iA? kalbos vertAi?? Viktorija LabuckienAi??). Dar senesniA? Vidurio RytA? Europos literatAi??ros vertimA? neimsiu A?ia vardyti. Ne toks A?ios recenzijos tikslas. A?ia tik norAi??jau parodyti, kad to Europos regioAi??no literatAi??ros vertimai reti, bet A?is tas verA?iama. Ir vis dAi??lto, jei minAi??tos lenkA? ar VakarA? A?iuolaikinAi??s literatAi??ros vertimA? yra tiek, kad galima susidaryti iA?samesnA? vaizdAi??, kokios yra tos literatAi??ros tendencijos, apie kAi?? ir kaip pasakoja didieji jos kAi??riniai, tai Vidurio RytA? Europos A?iuolaikinAi??s literatAi??ros vertimA? neturime tiek, kad tokA? vaizdAi?? susidarytume. Bet gal ai??i?? vienas vertimas po kito ai??i?? ir galAi??sime?

Kad Vidurio RytA? Europa verta dAi??mesio, kad turi A?domiA? kAi??riniA?, gal net prilygstanA?iA? didA?iajai VakarA? literatAi??rai, byloja A?iemetinis Lietuvos leidAi??jA? atradimasAi??ai??i?? TAi??a Obreht ir jos Tigro A?mona. Tai iA? buvusios socialistinAi??s Jugoslavijos kilusios, dabar JAV gyvenanA?ios jaunos raA?ytojos debiutinis darbas, 2011 m. iA?leistas vienos didA?iausiA? Niujorko Random House leidyklos ir per metus iA?verstas A? lietuviA? kalbAi??. Savo menine verte, turinio ir formos patrauklumu kaA?kiek prilygstantis minAi??tam pas mus aukA?tai A?vertintam lenkA? raA?ytojo Huelleai???s romanui Mercedes-Benz. IA? laiA?kA? Hrabalui. Beje, A?iuos du autorius ai??i?? Obreht ir Huelle ai??i?? A?domu gretinti (bet irgi ne A?ia). MinAi??ti jA? romanai leidA?ia pamatyti, kuo A?iuolaikinAi?? serbA? ir lenkA? literatAi??ra savita, kuo panaA?i ir kuo skiriasi. Ir ne tik ji, bet ir kaimyniniA? A?aliA?, kuriose A?ie autoriai gimAi??, XX a. istorija, gyvai atspindAi??ta jA? kAi??riniuose.

Biografinis ir istorinis kontekstas

TAi??a Obreht kilusi iA? karA? kraA?to. Kaip pasakojama Tigro A?monoje, dar neseniai bombarduoto, su komendanto valanda ir jos nepaisant ai??i?? anarchija. O po karoAi??ai??i?? su laukais, nusAi??tais likusiA? minA?, su apleistais miesteliais, vieno kuriA? panaA?iame A? lAi??A?nAi?? bare renkasi karo dalyviai: vyras be kojos, kitas ai??i?? prie alkAi??nAi??s prikabintu tabaluojanA?iu protezu, dar kitas ai??i?? nudegintu veidu ir tvarsA?iu ant akies. Tai buvusi socialistinAi?? JugoAi??slavija, kurios sostinAi??je Belgrade raA?ytoja gimAi?? 1985 m. Netrukus, deA?imto deA?imtmeA?io pradA?ioje A?alyje kilo kelis metus trukAi??s pilietinis karas, per kurA? ji suskilo A? keletAi?? nepriklausomA? valstybiA? (SerbijAi??, SlovAi??nijAi??, KroatijAi??, JuodkalnijAi??, MakedonijAi??, BosnijAi?? ir HercegovinAi??). PasaulA? sukrAi??tAi?? A?udyniA? Srebrenicoje, bombarduojamo Sarajevo vaizdai ir kt. RaA?ytojai tA? baisumA? neteko patirti ai??i?? prasidedant karui su motina ir seneliais iA?vyko A? KiprAi??. Ji prisimena, kad A?ia gyvendama aA?tuoneriA? metA? angliA?kai paraA?Ai?? trumputA? pasakojimAi?? ir parodA?iusi motinai tarAi??, kad norAi??tA? tapti raA?ytoja. Nuo tada siekusi A?ios svajonAi??s. JAi?? realizuoti padAi??jo angAi??lA? kalbos, kAi??rybinio raA?ymo studijos JAV aukA?tosiose mokyklose. Ai?? A?iAi?? demokratijos A?alA? dvylikametAi?? Obreht atvyko 1997 m., keletAi?? metA? gyvenusi Egipto sostinAi??je Kaire. Ai?? jA? A?eima greitai persikAi??lAi?? iA? Kipro. Dabar raA?ytoja gyvena Niujorke ir kuria antrAi??jA? romanAi??.

ai??zBAi??tA? baisu, jei imA?iau raA?yti pagal formulAi??ai???, ai??i?? taip viename interviu apie antrAi??jA? savo romanAi?? sako Obreht. Ar jai pavyks iA?vengti A?ios nesAi??kmAi??s, galbAi??t pamatysime, jei mAi??sA? leidAi??jai taip pat operatyviai iA?leis bAi??simAi?? romanAi??. Tigro A?monAi?? ji raA?Ai?? trejus metus. Ir bAi??dama dvideA?imt penkeriA? nustebino brandA?iu, meniA?ku kAi??riniu, kuriame pavaizdavo savo gimtAi??jA? kraA?tAi?? ir jo ypatingAi?? XX a. tikrovAi?? (tik A? socializmo laikmetA? nesigilina, nes jame trumpai tegyveno). Tais paA?iais debiutinio romano pasirodymo metais ai??i?? 2011Ai??m.Ai??ai??i?? jis buvo apdovanotas prestiA?iniu britA? Orange Prize for Fiction kaip geriausias anglA? kalba moters paraA?ytas metA? romanas, atitinkAi??s pagrindinius tris A?io prizo kriterijus ai??i?? meistriA?kumAi??, originalumAi?? ir suprantamumAi?? skaitytojui.

Tigro A?mona A?avi A?spAi??dingais buvusios Jugoslavijos vaizdais. To, kas, nesileidA?iant A? tiksliAi?? toponimikAi??, A?vardijama tiesiog kaip BalkanA? regionas. Su jo Miestu (kuris tikriausiai A?ymi gimtAi??jA? BelgradAi??), su BreA?evinos, Zdrevkovo miesteliais, su Galinos kaimu, kurie fiktyvAi??s, kuriA? nAi??ra A?emAi??lapyje, bet jA? paveikslai pieA?iami iA? tikroviA?kA? kraA?tovaizdA?io, istorijos, buities, kultAi??ros detaliA?. Tai lyg ir apibendrintas Vidurio RytA? Europos paveikslas, taA?iau su bAi??dingais jos tikrovAi??s bruoA?ais. JA? raA?ytoja pieA?ia pasitelkus realistinAi?? ir magiA?kojo realizmo technikas. PirmAi??ja kurdama lyg ir realistinA? istorinA? romanAi??, antrAi??ja ai??i?? lyg ir vaizduote paremtAi?? sakmAi?? apie A?A? kraA?tAi??. Ai??ie du skirtingi naratyvo sluoksniai graA?iai, kaA?kaip nejuntamai susilieja vienas su kitu, nors A?iek tiek ir iA?laikomi atskiri. SerbA? poetas Charlesas Simicas, irgi emigravAi??s A? JAV, A?A? savitAi?? romano bruoA?Ai?? nusako taip: raA?ytoja naudoja dvi skirtingas pasakojimo technikas, taA?iau taip, kad riba tarp realybAi??s ir fantazijos darosi neaiA?ki, miglota2.

Realizmas vyrauja tuose skyreliuose, kurie pasakoja apie dabarties laikus ai??i?? paA?iAi?? XXI a. pradA?iAi??, jos ramesnes dienas po karo, per kurA? ai??zsenoji mAi??sA? tAi??vynAi?? suskilo A? atskiras A?alis, A?ios neteko savybiA?, anksA?iau bAi??dingA? joms kaip visumos dalimsai??? (p. 178). Paskutinius XXAi??a. deA?imtmeA?ius, A?temptus pilietinio karo metus, kuris ai??zA?siplieskAi?? pamaA?u, deA?imtmetA?, kol ant bedugnAi??s kraA?to laukAi??me jo pradA?ios, vos rusenAi??sai??? (p.Ai??38). Senelio vaikystAi?? Antrojo pasaulinio karo metA? kaime vaizduojama jau su ryA?kesniu magiA?kuoju realizmuAi??ai??i?? taip panyrant A? tA? laikA? archajiA?kAi?? nepaprastumAi??. Ai??iuose A?vairiuose laikotarpiuose, apraA?ytuose skirtinga pasakojimo technika, rutuliojasi dviejA? pagrindiniA? veikAi??jA? ai??i?? senelio gydytojo Leandros ir jo vaikaitAi??s Natalijos StefanoviA?, iA? pradA?iA? maA?os mergaitAi??s, paskui moksleivAi??s ir galop jaunos gydytojos ai??i?? santykiA? istorija. MaA?oji istorija, nulemta didA?iosios. Bet plaA?iau pasakojama apie pirmAi??jAi??. Nors tai nAi??ra tipiA?ka A?eimos saga. NAi??ra ir tipiA?kas istorinis romanas.

Tigro A?mona turi ir A?domiA?, kaip paprastai bAi??na, kiek paslAi??ptA? autobiografiniA? momentA?, atspindinA?iA? raA?ytojos ir jos senelio, aviacijos inA?inieriaus Ai??tefano Obrehto, kuriam dedikuotas A?is kAi??rinys, santykiA? pobAi??dA? ir jA? esmAi??. Beje, savo kAi??rybAi?? TAi??a Obreht Ai??mAi?? pasiraA?inAi??ti senelio pavarde, vietoj savo ilgosios BajraktareviA?. BritA? dienraA?A?iui The Guardian ji taip pasakojo apie savo senelA?:

jis buvo tAi??vo figAi??ra mano gyvenime. [...] Mes buvome labai artimi. DidA?iumAi?? mano vaikystAi??s savaitgaliA? leisdavome kartu sportuodami ar tiesiog eidami pasivaikA?A?ioti [...]. PagarbiAi?? baimAi?? man keldavo istorijos, kurias jis pasakodavo apie savo gyvenimAi??: neA?tikAi??tinas istorijas apie savo A?ygius jaunomis dienomis, kartais armijoje, kartais dirbant, kai neretai tekdavo keliauti A? tolimas vietas. [...] Mano senelis neturAi??jo meniniA? polinkiA?, bet labai A?avAi??josi tuo, kad mano motina ir aA? juos turime. Jis mus labai drAi??sino siekti savo svajoniA?.3

Tigro A?mona paraA?yta jau po Obreht senelio mirties. Jis mirAi?? tAi??vynAi??je, A? kuriAi?? su moA?iute grA?A?o po pilietinio karo. Tad nAi??ra keista, kad romane gan ryA?ki mirties tema, traktuojama natAi??raliai, gyvenimiA?kai, kad pasakojimAi??, greta kitko, gaubia A?velnus, paA?iAi?? pasakotojAi?? brandinantis liAi??desys.

Mat ir knygoje senelis mirA?ta. Po neseno pilietinio karo A? kaimyninAi?? valstybAi??, buvusiA? prieA?A? A?alA?, jauna gydytoja Natalija vyksta su kilnia atkuriamAi??ja misijaAi??ai??i?? skiepais vienuolyne A?kurtam BreA?evinos naA?laitynui. Pakeliui A? A?A? miestelA? jai paskambina moA?iutAi?? ir praneA?a, kad, neA?inia ko iA?vykAi??s A? atokA? ZdrevkovAi??, jame neA?inia kaip mirAi?? senelis. IA? pradA?iA? Natalijai sunku A?sisAi??moninti mirties faktAi??. Bet A?i A?inia iA?syk paA?adina jos atmintA? ai??i?? A?vilgsnA? A? savo ir senelio praeitA?, netolimAi?? ir tolimesnAi??. ai??zPrisiminimai apie senuosius ir naujuosius laikusai???, pasak uA?sienio kritikA?, A?ia graA?iai ai??zsugula A? gyvAi??, virpantA? koliaA?Ai??ai???4. Jie yra tai, kas Natalijai padeda iA?tverti netektA?, kas uA?pildo atsivAi??rusiAi?? tuA?tumAi??.

Spalvinga prisiminimA? A?vairovAi??

Jau patys pirmieji romano A?odA?iai A?vardija prisiminimo vyksmAi??: ai??zAi??tai kAi?? prisimenu iA? maA?umAi??s: senelis, plikas lyg akmuo, vedasi mane paA?iAi??rAi??ti tigAi??rA?. Jis su skrybAi??le, lietpalA?iu didelAi??mis sagomis, aA?Ai??ai??i?? su lakuotais bateliais ir aksomine suknyte. Ruduo, man ketveriai??? (p.Ai??7). Per Miesto parkAi??, romAi??nA? sienos griuvAi??sius, akmenimis grA?stAi?? SenamiestA? jis vesdavosi anAi??kAi?? A? zoologijos sodAi?? paA?iAi??rAi??ti tigrA? ai??i?? nevietiniA? gyvAi??nA?, su kuriais susijusi viena ypatinga senelio vaikystAi??s istorija, Antrojo pasaulinio karo metais nutikusi kaime.

Kituose romano puslapiuose Natalija prisimena A?iAi?? istorijAi??, kuriAi?? jai pasakojo senelis. 1941 m. A?iemAi?? A? uA?pustytAi?? Galinos kaimAi?? atklydo tigras, pabAi??gAi??s iA? vokieA?iA? bombarduojamo Miesto zoologijos sodo ai??i?? skeveldrA? suA?eistas, nubrozdintom letenom, bAi??gAi??s lavonais nuklota A?eme. Naktimis, ai??zkai viskas ilgam nurimdavo, nuo kalvos, tarsi lAi??tai srovenanti upAi??, tykiai nusileisdavo tigrasai??? (p. 240). Berods A?A? epizodAi?? ir iliustruoja realistinis ir kaA?kiek rytietiA?kai pasakiA?kas, kaip ir pati knyga, lietuviA?ko leidimo virA?elis. Niekad tokio gyvio nematAi?? kaimieA?iai laikAi?? jA? mirtA? neA?anA?iu velniu. TaA?iau senelis nepasidavAi?? prietaringo kaimo baimAi??ms. Mat turAi??jo vaistininko dovanotAi?? ir ganant avis perskaitytAi?? Rudyardo Kiplingo DA?iungliA? knygAi?? su tigro Ai??er Chano ir kitA? gyvAi??nA? pieA?iniais. Tigro nebijojo ir mAi??sininko A?mona, kurA?nebylAi?? mergina, kuriAi?? kaimieA?iai praminAi?? tigro A?mona ai??i?? ji turAi??jo baisingAi?? ai??zkeistumo jAi??gAi??ai??? (p. 232) ir Ai??mAi?? globoti tAi?? gyvA?.

Tigro A?mona nAi??ra idAi??jinis romanas. Bet nAi??ra ir beidAi??jinis. Jame raA?ytoja nesiima giliai tyrinAi??ti atminties fenomeno. Bet kelis A?domius dalykus apie atmintA? pasako, pabrAi??A?dama jos svarbAi?? gyvenimui ai??i?? tai, kAi?? apie jAi?? kalba ir A?iuolaikiniai filosofiniai tekstai. Antai Charlesas Scottas viename savo veikale pastebi, kad gyvendami kasdienA? gyvenimAi??, mes iA?kart nesuvokiame jo prasmAi??s, negebame skirti, kas reikA?minga ir nereikA?minga. BAi??tent atmintis kuria gyvenimo prasmAi??, A? praeitA? nueinanA?iai dabarA?iai suteikia turinA?. Pasak minAi??to autoriaus, A?is atsimenanA?ios sAi??monAi??s darbas yra savitas. Ji turi ai??ztransformuojanA?iAi?? dimensijAi??ai???, t. y. prisimindama praeitA? jAi?? pateikia A?iek tiek kitokiAi?? nei buvo patirta: kai ko nepastebi, nes turi uA?marA?ties elementAi??, o kai kAi?? prikuria, nes turi kAi??rybiA?kumo matmenA?. Be to, prisiminimAi?? veikia sAi??monAi??n A?diegtos vienokios ar kitokios vertybAi??s, kurios atminties vyksmui suteikia tam tikrAi?? kryptA?5.

Ir romane pasakojimas kaip atminties vyksmas plAi??tojasi pagal personaA?A? turimas vertybes: vienokias ai??i?? jaunos gydytojos Natalijos, kiek kitokias ai??i?? jai apie savo vaikystAi?? pasakojanA?io senelio, dar kitokias ai??i?? kaimieA?iA?. Jaunoji Natalija yra racionalus A?mogus, ji pasitiki moksline, o ne liaudies medicina. Be to, yra moderni, karo metA? paauglystAi??je klausydavosi ne per radijAi?? be paliovos transliuojamA? liaudies dainA?, o A?iuolaikinAi??s vakarietiA?kos muzikos A?raA?A?, kuriA? gaudavo iA? neteisAi??tA? prekeiviA?. Tad ir jos prisiminimai ai??i?? racionalAi??s, tikroviA?ki. Ji prisimena, kaip po neseno karo kartu su seneliu vaA?iavo A? A?eimos vasarnamA?, kurio nematAi?? septynerius metus ir kuris po karo atsidAi??rAi?? uA?sienyje. Kaip namAi?? rado kareiviA? nusiaubtAi??, laiko ir kaimynA? apardytAi??, priA?iukA?lintAi??. Natalija prisimena ir maA?us senelio ritualus: kaip jis valgydavo saulAi??grAi??A?A? sAi??kliukes ai??i?? tiesiai nuo nedidelAi??s skardos, ant kurios jas pasikepindavo. Kaip mAi??gdavo pusryA?iauti su laikraA?A?iu ir moA?iutAi??s turkiA?kai virta kava.

Prisimindama tai, kAi?? ir kaip jai pasakojo senelis, jaunoji gydytoja Natalija yra A?traukiama A? kiek kitokiAi??, mA?slingesnAi??, iracionalesnAi?? tikrovAi??. TokiAi??, kokiAi?? jAi?? prisimena senelis, nors irgi racionalus, iA?prusAi??s A?mogus, bet augAi??s su archajiA?ka kaimo pasaulAi??voka, jos prietarais ir fantazijomis. Tos archajiA?kos pasaulAi??vokos nepaprastumas nuspalvina jo pasakojimus apie A?spAi??dingas Galinos kaimo figAi??ras: vaistininkAi??, medA?iotojAi?? MeA?kinAi?? DariA?Ai??, mAi??sininkAi?? LukAi??. PavyzdA?iui, apie tai, kaip pastarasis A?eA?iolikos metA? iA?keliavo iA? kaimo po to, kai per vienAi?? senoviA?kAi?? apeigAi?? jam nepavyko duonriekiu peiliu tvarte nudobti jauno buliuko pripipirinta nosim, kaip buvo jo A?iauriai subadytas. Kaip atvykAi??s A? upiA? uostAi?? SaroborAi?? tapo guslininku, prieplaukoje ir smuklAi??se grojo senoviniu vienastygiu BalkanA? tautA? instrumentu.

Bet ryA?kiausiAi?? kAi??rybiA?kumo elementAi??, kuris transformuoja pirminA? A?vykA?, turi kaimieA?iA? pasakojimai-prisiminimai, paremti folklorine iA?mintimi ir A?odine tradicija. Ai??tai treA?io asmens pasakotojas prisimena, kaip tigro A?bauginti Galinos kaimieA?iai nutarAi?? A?A? nudobti. KAi??A?iA? rytAi?? kalvis, vienintelis kaime turAi??jAi??s A?autuvAi??, bakalAi??jininkas Jova ir mAi??sininkas Luka, kurio kurA?nebylAi?? A?mona globojo tigrAi??, uA?kopAi?? A? kalnAi?? ir pamatAi?? A?vAi??rA? skynime prie eA?eriuko. SutraiA?kAi??s jA? uA?puolusius A?unis, tigras uA?A?alusiu eA?erAi??liu staigiai priartAi??jo prie medA?iotojA?. IA?sigandAi??s kalvis, uA?uot A?ovAi??s A? A?vAi??rA?, muA?kieta netyA?ia iA?taA?kAi?? sau galvAi??. LikAi?? gyvi Luka ir Jova grA?A?o A? kaimAi?? ir apie medA?ioklAi?? pasakojo jau kitaip: ne realistinAi?? istorijAi??, o bemaA? legendAi?? ai??i?? transformuotAi??, kAi??rybiA?kai pagraA?intAi?? versijAi??, liaupsinanA?iAi?? kalvio narsumAi??. Ai??iuo epizodu romane parodoma, kaip tame kraA?te, jungiant faktAi?? ir vaizduotAi??, gimsta pasakojimai, kokia svarbi ten yra A?odinio pasakojimo tradicija.

PabrAi??A?dama atminties vertAi??, Obreht iA?kelia ir pasakojimo vertAi?? ai??i?? tai, kas vienaip ar kitaip A?prasmina gyvenamAi?? pasaulA?. Viename interviu raA?ytoja teigia, kad pasakojimas kaip toks jai yra svarbus dalykas, kad ji augusi kraA?tuose ai??i?? buvusioje Jugoslavijoje, Kipre, EgipteAi??ai??i?? kur yra turtinga A?odinio pasakojimo tradicija: viskas A?ia tampa pasakojimu, kasdienis apsipirkimas ar koks nors senelio gyvenimo A?vykis. O patikslindama priduria: ai??zAA? esu susijusi su balkaniA?ku mAi??stymo bAi??du, ypaA? su balkaniA?ku pasakojimo suvokimo bAi??du. Manau, kad yra tokia sAi??voka kaip ai??zbalkaniA?kas pasakojimasai???. Net maA?as istorijas jis padaro dideles, milA?iniA?kas. A?ia yra momentas, kai riba tarp mito, sakmAi??s ir istorijos tampa nebesvarbiai???. PanaA?iai ir romane ai??i?? skyreliuose apie praeitA? riba tarp istorinio fakto ir legendos maA?Ai??ja, nyksta. TaA?iau legendai A?ia neleidA?iama tapti gryna legenda ai??i?? ji turi ryA?kiA? istorinAi??s tikrovAi??s vaizdA?. RyA?kiausi jie realistinAi??se, dabartA? vaizduojanA?iose dalyse, kur riba tarp istorinio A?vykio ir legendos yra gan aiA?kiai atskirta. Taip romane perteikiama skirtinga praeities ir dabarties dvasia, pasaulAi??voka.

Nepaprastoji Vidurio RytA? Europos tikrovAi??

BalkaniA?kos tikrovAi??s savitumAi?? gerai atskleidA?ia dar vienas bAi??dingas naratyvo elementas. Tai siurrealistiniai ir stebukliniai vaizdai ai??i?? lyg ryA?kAi??s, tvirti romano pasakojimo riA?amieji mazgai, prikaustantys skaitytojo dAi??mesA?. TokiA? makabriA?kA? ir stebukliniA? vaizdA? ypaA? kupini tie iA? trylikos romano skyreliA?, kuriuose pasakojama apie Natalijos senelio vaikystAi??s kaimAi??. Ai??tai Galinoje A?iemAi??, kai A?emAi?? kietai A?A?alusi, laidotuves kaimieA?iai atidAi??davo iki atlydA?io, o numirAi??lius laikydavo rAi??syje, prikrovAi?? ledo luitA? ir, kad lavonA? kvapas neprasismelktA? iA?orAi??n, skudurais iA? vidaus uA?kamA?Ai?? langus. Jau A? stebuklinAi?? pasakAi?? panaA?i ilgoka istorija apie kaimo mAi??sininkAi?? LukAi??, kuris jaunystAi??je iA?keliavo A? Saroboro miestAi??, ten susipaA?ino su turtingo turko pirklio dukterim Amana. Ai??mAi??s planuoti tuoktuves, pagal vieA?Ai??jA? paprotA? du mAi??nesius kasvakar eidavo A? jos namus, su jos tAi??vu pirkliu Hasanu valgydavo ir gerdavo, rAi??kydavo nargilAi?? ir iki saulAi??tekio muzikuodavo. TaA?iau Lukos planai A?lugo, kai apgaulAi??s bAi??du A? A?monas gavo Amanos kurA?nebylAi?? seserA?, kurios net vardo neA?inojo ir kuriAi?? kaimieA?iai praminAi?? tigro A?mona.

PanaA?iA? siurrealistiniA? ir stebukliniA? A?vykiA? nutinka ir balkaniA?koje dabartyje. Su geros valios misija atvykusi A? BreA?evinos miestelio naA?laitynAi?? ir apsistojusi svetingame vienuolio Antuno tAi??vA? name, gydytoja Natalija pro atvirus langus mato, kaip pasiA?viesdami A?ibintu vynuogyno A?emAi?? kasinAi??ja A?emkasiai ai??i?? A?ia iA? kitur atvykusi A?eimyna, ieA?kanti giminaiA?io palaikA?, netinkamai uA?kastA? per karAi??. Galiausiai randa palaikus, uA?kastus numirAi??lA? sugrAi??dus A? lagaminAi??. Ir tada prasideda keistos apeigos, kurias, A?ia juos atsiuntusios A?iniuonAi??s liepimu, jie turA? atlikti, kad iA?sivaduotA? iA? kaltAi??s ir ligos. Pasakodama A?iAi?? makabriA?kAi?? dabarties istorijAi??, raA?ytoja iA?kalbingai suprieA?ina prietarais, liaudies medicina, A?iniuonAi??s patarimais paremtAi?? A?emkasiA? pasaulAi??vokAi?? ir racionaliAi??, moderniAi??, moksline medicina pagrA?stAi?? jaunosios Natalijos mAi??stysenAi??. Ir kartu parodo, kaip pastarAi??jAi??, A?iuolaikiA?kAi?? ai??i?? netgi visiA?kai nenorint ai??i?? A?traukia pirmoji, archajinAi??.

Su kitokia, stebukline tikrove Natalija susidAi??rAi?? tada, kai buvo A?eA?iolikos. Ji prisimena, kai vykstant pilietiniam karui, grA?A?Ai??s iA? paciento, senelis iA?sivedAi?? jAi?? A? tuA?A?ias naktinio Miesto gatves, kad parodytA? A?spAi??dingAi?? reginA?: kaip prospektu lAi??tai juda milA?iniA?kas dramblys, kurA? kareiviai leisgyvA? rado A?alia apleisto cirko ir kurA? jaunuolis dabar veda A? zoologijos sodAi??. Nepaisydamas karo ir bankroto, zoologijos sodo direktorius reikalavo milA?inAi?? atvesti, kad A? jA? galAi??tA? pasiA?iAi??rAi??ti vaikai. Taip senelis parodAi?? anAi??kei, kad tikrovAi?? yra nepaprasta, kad yra ai??zakimirkA?, kurias reikia pasilaikyti sauai??? (p. 64). TokiA? nepaprastA? akimirkA? ai??i?? siurrealistiniA? ir stebukAi??lingA?Ai??ai??i?? romane yra ir daugiau. BAi??tent jie, A?viesAi??s ir tamsAi??s, bauginantys ir dA?iuginantys keisti nutikimai yra tai, kas lemia BalkanA? regiono specifikAi??. Beje, kaip pastebi kritikai, epizodas su drambliu iA? subombarduoto zoologijos sodo, tik Antrojo pasaulinio karo metais einanA?iu miesto gatvAi??mis, yra ir A?iuolaikinio serbA? reA?isieriaus Emiro Kusturicaai??i??os siurrealistiniame filme Podzemlje (1995). GalbAi??t raA?ytojAi?? veikAi?? A?is filmas. GalbAi??t taip ji pritaria reA?isieriaus sumanymui bAi??tent tokiAi?? vaizduoti balkaniA?kAi?? tikrovAi?? ai??i?? skurdokAi??, A?iauriAi??, karA? nualintAi??, bet kerinA?iAi?? ir sukreA?ianA?iAi?? kai kuo netikAi??tu ir nepaprastu. Pasak kritikA?, ai??zModernusis buvusios Jugoslavijos romanas ir filmas mAi??gsta pasitelkti absurdAi??, hiperbolizacijAi?? ir siurrealizmAi??ai???6.

Ai??iuolaikinis VakarA? romanas grA?A?ta prie realistinio pasakojimo. Tigro A?monoje Obreht seka A?ia dabarties literatAi??ros kryptimi. TaA?iau kartu parodo, kad realizmo technika ne viskAi?? leidA?ia papasakoti. Kad yra A?aliA?, apie kurias kitaip nepapasakosi, kaip tik pasitelkAi??s magiA?kAi??jA? realizmAi??. Pastarojo klestAi??jimo laikai, kaip A?inia, buvo XX a. septintas aA?tuntas deA?imtmeA?iai ai??i?? LotynA? Amerika, kurioje radosi ai??znaujasis romanasai??? ir ai??znaujasis naratyvasai???, modernioji jos literatAi??ra, realistinA? pasakojimAi?? pagilinusi senosios A?odinAi??s tradicijos, magiA?kA? A?sitikinimA?, mitA? ir sakmiA? elementais, atskleidA?ianA?iais to A?emyno nepaprastumAi?? ir keistumAi?? (pvz., Mario Vargas Llosa, Carlosas Fuentesas, Gabrielis GarcAi??a MA?rquezas). MagiA?kasis realizmas, kaip teigia literatAi??ros kritikai, gerai paaiA?kino ai??zLotynA? Amerikos realybAi??s specifinA? pobAi??dA?ai???, parodAi??, ai??zkad LotynA? Amerika yra kaA?in kaip nepaprastas ar ai??zstebuklingasai??? kraA?tas su ypatinga istorija, geografija, raida, religija ir etniniais kraA?tutinumais ai??i?? kad jo tikrovAi?? iA? tiesA? gan artima fantazijaiai???7. Tad kodAi??l negalAi??tA? paaiA?kinti ir kito savaip nepaprasto kraA?to?

Obreht A?rodo, kad magiA?kojo realizmo technika dar nAi??ra pasenusi, kad tinka BalkanA? tikrovei ai??i?? jos dabarA?iai ir praeiA?iai ai??i?? apraA?yti. Kaip MA?rquezas, vienas mAi??gstamiausiA? raA?ytojos autoriA?, pasakodamas apie LotynA? AmerikAi??, taip Obreht raA?ydama apie Balkanus, literatAi??rinAi?? tikrovAi?? kuria pasitelkusi to regiono A?odinAi??s tradicijos, prietarA?, legendA? elementus. Taip iA?ryA?kindama savitumAi?? kraA?to, archajiA?ko, karA? nusiaubto, bet atsigaunanA?io ir modernAi??janA?io, su racionalia ir moksline miesto pasaulAi??voka, su kaimo prietarais ir folkloru. Bene keisA?iausi romane yra trys pasakojimai apie bemirtA? (slavA? folkloro personaA?Ai??, perspAi??jantA? apie mirtA? ir surenkantA? mirusiA?jA? sielas), kurA? skirtingais savo gyvenimo laikotarpiais ai??i?? 1954, 1971 ir 1995Ai??m.Ai??ai??i?? sutinka senelis. O A?iam netikAi??tai svetur mirus, ten dingus asmeniniams jo daiktams, moA?iutAi?? nerimauja, kad negali laikytis keturiasdeA?imtinAi??s ai??i?? kultAi??rinAi??s ir religinAi??s tradicijos, reikalaujanA?ios keturiasdeA?imt dienA? netvarkyti, neiA?mesti velionio daiktA?, A?itaip drAi??sinant sielAi?? grA?A?ti su A?inia, su atleidimo A?enklu.

Vis dAi??lto kiek kitaip nei MA?rquezas, gal labiau kaip vAi??lesnioji devinto, deA?imto deA?imtmeA?iA? LotynA? Amerikos po-bumo, kitaip dar vadinama bumerango karta, pavyzdA?iui, IsabelAi?? Allende ir 1982 m. iA?leistas jos pirmasis romanas DvasiA? namai (beje, pasirodAi??s, kai raA?ytojai buvo keturiasdeA?imt), netgi dar labiau nei pastaroji, Obreht magiA?kajA? realizmAi?? susieja su ryA?kiais autobiografiniais, geografiniais ir istoriniais gimtojo BalkanA? regiono vaizdais, gerai nusakanA?iais jo specifikAi??. Pasak kritikA?, ai??zAi??is romanas ai??i?? tai drAi??si raA?ytojos pastanga sudAi??ti visAi?? jos kultAi??rinA? ir A?eimos palikimAi?? A? vienAi?? pasakojimAi??ai???8.

VirtuoziA?ka meninAi?? raiA?ka

Apie ypatingAi?? BalkanA? tikrovAi?? raA?ytoja pasakoja savita kalba. A?aismingas siuA?etas konstruojamas tarsi iA? atskirA?, bet vienas su kitu susijusiA? epizodA?. A?ia keliaujama iA? dabarties A? praeitA? ir iA? praeities A? dabartA?, pasakojimui tampant tai labiau realistiniu, tai priartAi??janA?iu prie magiA?kojo realizmo. Visas romano naratyvas yra tokiA? besikeiA?ianA?iA?, A?vairiopA? epizodA? spalvinga mozaika. Nors kartais ima panaA?Ai??ti ir A? painokAi?? labirintAi?? su keliomis siuA?etinAi??mis duobAi??mis, kuriame skaitytojas lyg pasimeta, bet netrukus vAi??l pagauna pasakojimo gijAi??. Viename interviu Obreht kaip tik ir sako, kad raA?ant Tigro A?monAi?? jai sunkiausia buvo visai gausiai medA?iagai suteikti aiA?kiAi??, darniAi?? struktAi??rAi??. Tai pirmas didesnis jos kAi??rinys, kurA? raA?ant teko nudirbti nelengvAi?? medA?iagos komponavimo darbAi??. Daug sudAi??tingesnA? nei kuriant apsakymus ai??i?? savo kAi??rybinA? keliAi?? ji pradAi??jo bAi??tent nuo jA?. Jos apsakymai publikuoti The New Yorker, The Atlantic, The New York Times, The Guardian. Taip pat apsakymA? rinkinyje The Best American Short Stories (2010).

Tad kAi??rybinAi??s patirties Obreht jau turi. Ji iA?ties geba pasakojimAi?? kurti kaip A?odA?io menAi??. Ne tik romano personaA?ai, bet ir pati jo autorAi?? yra A?odA?iA? neieA?kanti pasakotoja. UA?sienio kritikai taip jAi?? ir apibAi??dina: tai pasakotoja iA? prigimties, nepaprastas, A?tikinantis ir dAi??mesA? prikaustantis balsas. Ne tik tuo, kAi?? pasakoja, bet ir kaip pasakoja. RealistiniA? romano daliA? kalba yra santAi??resnAi??, lAi??tesnio tempo. Bet magiA?kojo realizmo sluoksniuose turtingas raA?ytojos A?odynas liete liejasi. Kur reikia, romano kalba esti grakA?ti ir glausta. Kur reikia ai??i?? A?odinga. Kartais skambanti liAi??dnoku, kartais smagiu ir A?kvAi??ptu tonu. Visa tai byloja, kad raA?ytoja emigrantAi?? puikiai moka anglA? kalbAi??. Ji kuria ne gimtAi??ja, o iA?mokta kalba, kurios mokAi??si ne tik Amerikoje, bet ir kitame gyventame uA?sienyje (Kipre, Egipte), jo angliA?kose mokyklose.

Kita vertus, raA?ytoja pripaA?A?sta, kad joje gyvas balkaniA?kas palikimas, kuriam ji irgi leidA?ia reikA?tis savo kAi??ryboje. ai??zNors ji visAi??laik raA?Ai?? angliA?kai, serbA?-kroatA? kalbos taip pat veikia jos kAi??rybAi??ai???, ai??i?? taip A?iAi?? autorAi?? charakterizavo amerikieA?iA? Los Angeles Times9. Pati raA?ytoja dar pridAi??rAi??: ai??zAA? manau, kad Tigro A?monoje kalbos intonacija, ritmas nAi??ra angliA?ki. Ai??iAi?? knygAi?? paraA?iau angliA?kai, jAi?? raA?ydama mAi??sA?iau angliA?kai, kiekvieno skyriaus koncepcija buvo sukurta angliA?kai, bet dialogA? ritmas iA? esmAi??s yra labiau balkaniA?kasai???.

Visa tai gali gerai justi skaitydamas lietuviA?kAi?? romano vertimAi??. RaA?ytojos minAi??tAi?? balkaniA?kAi?? dialogA? ritmAi?? A?ia perteikia glausta, rupoka personaA?A? kalba. O tuose dialoguose, kurie yra kaimo A?moniA? paA?nekesiai, kalbos balkaniA?kumAi?? A?ymi dar ir archajiA?ka leksika. PavyzdA?iui: ai??zMaA?iau anA? A?iA?dienai??? (p. 236), ai??zNebpareis jau Luka, oi nebpareisai??? (p. 237), ai??zSusiA?iulbAi??jo ji su tuom tigru, kur nesusiA?iulbAi??s!ai??? (p. 237), ai??zAnava, vAi??lek einaai??? (p. 245). Sakiniai, kuriais raA?ytoja iA?ryA?kina bAi??dingas BalkanA? regiono kraA?tovaizdA?io, buities ir kt. detales, lietuviA?kame vertime iA?versti tikslia, sodria kalba. PavyzdA?iui, kelias iA? BreA?evinos A? ZdrevkovAi??, A? kurA? jaunoji gydytoja Natalija vaA?iavo ieA?koti ten mirusio senelio daiktA?, driekAi??si ai??zpalei baltas uolas, kuriA? plyA?iuose A?aliavo spygliuoA?iai. Po vAi??jA? tarA?omu, spindinA?iu audros debesies priekalu tyvuliavo pilka jAi??ros masAi??ai??? (p. 153). LietuviA?kas vertimas gerai perteikia ir savitAi?? romano sakiniA? ai??i?? tai trumpesniA?, tai ilgesniA? ai??i?? stiliA?, kurA?, dinamiA?kAi?? ir A?vairuojantA?, kuria virtuoziA?ka sintaksAi??, panaudojanti plaA?ias kalbos galimybes. Atrodo, kad ne tik romano autorAi??, bet ir jo vertAi??jas Vidas MorkAi??nas turi gerAi?? kalbos jausmAi??. Be to, ir vertAi??jo patirtA? ai??i?? verA?ia nuo 2002 m., ne tik iA? anglA?, bet ir iA? vokieA?iA?, lenkA?, rusA? kalbA?. Bei pats kuria poezijAi?? ir prozAi??.

Taigi galime dA?iaugtis, kad turime gerai iA?verstAi?? ir A?domA? Vidurio RytA? Europos romanAi??. Kad galime paA?inti dar maA?ai paA?A?stamAi?? A?iuolaikinAi?? BalkanA? literatAi??rAi??. Ir A?avAi??tis tuo, kaip iA?radingai siedama europines ir amerikietiA?kas literatAi??rines sroves, pasitelkdama balkaniA?kAi?? A?odinAi?? tradicijAi??, raA?ytoja perteikia to kraA?to savitumAi??. KraA?to, kurio pasiilgsta, A? kurA? vis grA?A?ta aplankyti pokolonijinAi??s Serbijos sostinAi??je Belgrade po senelio mirties gyvenanA?iAi?? moA?iutAi??. Pasak TAi??a Obreht, A?iuo romanu ji norAi??jusi parodyti, kaip kraA?to specifika veikia A?moniA? charakterius, jA? tarpusavio santykius, jA? konfliktus su gyvenama vieta. Regis, jai tai pavyko. Spalvingi ir tikroviA?ki romano vaizdai byloja apie tai, kuo savita yra Vidurio RytA? Europos geografija, istorija, buitis, religiniai paproA?iai, kaip jie lemia A?moniA? mAi??stysenAi?? ir jausenAi??, jA? pasaulAi??vokAi??, tarpusavio santykius ir likimus. RaA?ytoja parodo, koks yra to kraA?to A?moniA? poA?iAi??ris A? savo paprastAi?? ir nepaprastAi?? kraA?tAi??, apie kurA?, pasitelkAi?? A?odA?io ir atminties galiAi??, patirtA? ir vaizduotAi??, jie turi kAi?? papasakoti kitiems.

Ai??

1 Ai?? Laimantas JonuA?ys, ai??z2011 metA? uA?sienio verstinAi?? literatAi??ra Lietuvojeai???, in: LiteratAi??ra ir menas, 2012-03-02, Nr. 3369, p. 11.

2 Ai?? Charles Simic, ai??zThe Weird Beauty of the Well-Told Taleai???, in: The New York Review of Books, 2011-05-26, in: http://www.nybooks.com/articles/archives/2011/may/26/weird-beauty-well-told-tale, (2012-06-09).

3 Ai?? TAi??a Obreht, ai??zMy Hero Stefan Obrehtai???, in: The Guardian, 2011-06-11, in: http://www.guardian.co.uk/books/2011/jun/11/tea-obreht-my-hero-stefan-obreht, (2012-06-09).

4 Ai?? Liesl Schilliger, ai??zA Mythic Novel of the Balkan Warsai???, in: The New York Times, 2011-03-11, in: http://www.nytimes.com/2011/03/13/books/review/book-review-the-tigers-wife-by-tea-obreht, (2012-06-10).

5 Ai?? Charles E. Scott, The Time of Memory, Albany: State University of New York Press, 1999, p. 4, 10, 64.

6 Ai?? Kapka Kassabova, ai??zThe Tigerai??i??s Wife by TAi??a Obrehtai???, in: The Guardian, 2011-03-12, in: http://www.guardian.co.uk/books/2011/mar/12/tigers-wife-tea-obreht-review, (2012-06-11).

7 Ai?? Philip Swanson, Latin American Fiction, Oxford: Blackwell Publishing Ltd, 2005, p. 49.

8 Ai?? Kapka Kassabova, op. cit.

9Ai?? Carolyn Kellogg, ai??zThe Writerai??i??s Life: TAi??a Obreht and ai??zThe Tigerai??i??s Wifeai???ai???, in: Los Angeles Times, 2011-03-27, in: http://articles.latimes.com/print/2011/mar/27/entertainment/la-ca-obreht-20110327, (2012-06-11).