TebAi??siu prakeiktas, jei poezija neveda aukA?tyn

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Apie kAi??rybAi?? ir save
AUTORIUS: Gintaras Bleizgys

DATA: 2013-04

TebAi??siu prakeiktas, jei poezija neveda aukA?tyn

Gintaras Bleizgys

Poetas Rimvydas StankeviA?ius atsako A? poeto Gintaro Bleizgio klausimus

ai??i?? Rimvydai, A?iuo metu esi vienas populiariausiA? ir tituluoA?iausiA? Lietuvos poetA?, daugybAi??s premijA? (Poezijos pavasario, Julijono LindAi??s-Dobilo, Jurgos IvanauskaitAi??s, JotvingiA?, MetA? knygos) laureatas, esi A?lovAi??s virA?Ai??nAi??je. Ar tu laimingas? KokA? keliAi?? reikAi??jo nueiti, kad pakliAi??tum ten, kur esi dabar, ir ar verta buvo jA? eiti? Kokia yra kAi??rybos kaina? Ar esi ten, kur norAi??jai bAi??ti?

ai??i?? Poetas yra lygiai toks pat A?mogus, kaip ir visi kiti, tik be odos ai??i?? vien gyva mAi??sa. IA? dalies ai??i?? jis toks prieA? savo valiAi??, nes jam skauda nuo bet kokio, pabrAi??A?iu ai??i?? nuo BET KOKIO pasaulio prisilietimo, o tai trukdo nerAi??pestingai ir laimingai gyventi bei uA?simirA?us, besimAi??gaujant kurti, iA? dalies jis toks ai??i?? savo noru (nors ne visi tai linkAi?? pripaA?inti), nes oda ai??i?? apsauginiu, jautrumAi?? maA?inanA?iu sluoksniu, kuris paverstA? jA? tokiu kaip visi ai??i?? apvilkti jo A?iuptuvAi??liai nesugebAi??tA? reaguoti A? parapasauliA? sAi??skambius, nuolat aidinA?ius mAi??sA? kasdienybAi??je, bet ne kasdienybAi??s daA?niu. TodAi??l kad ir kaip juokingai tai skambAi??tA? ai??i?? pripaA?inimas poetui yra lygiai toks pat sunkus iA?bandymas, kaip ir nepripaA?inimas. Jam apskritai viskas yra iA?bandymai, kas tik turi galios sudrumsti jo ritmAi??, nuvesti paskui A?altvyksles, atitraukti nuo raA?ymo, iA?vesti iA? ai??zpoezijos girdAi??jimoai??? ar ai??zpoezijos artumo nuojautosai??? lauko. TodAi??l iA?bandymas poetui ai??i?? ir santuoka, ir A?emiA?koji profesija bei darbo rutina, ir pinigA? stygius, ir pinigA? pervirA?is, ir visuotinis pripaA?inimas, ir visuotinAi?? panieka, ir premijos…

Ne, visai nenoriu pasakyti, kad gautA?jA? premijA? nevertinu ar jomis nesidA?iaugiu, taA?iau tas mano dA?iaugsmas ir premijA? troA?kimas visuomet yra papildomas A?emiA?kas dirgiklis, besikAi??sinantis nukreipti manAi??sias mintis, priversti pamirA?ti, ko iA?ties A?ia esu atAi??jAi??s. Ko? Kurti eiliA?. MAi??ginti susigrAi??A?inti, atkurti tAi?? tikrAi??jAi?? kalbAi??, kuria Adomas kalbino akmenA?, medA? ir drieA?Ai??, juos suprasdamas taip pat gerai, kaip pats save, kalbAi??, kuriAi?? skambAi??jus mano (bei kiekvieno poeto) siela miglotai prisimena nuo buvimo rojuje laikA? ai??i?? tas miglotas pasAi??moninis prisiminimas ir yra talentas ai??i?? vadinamoji dangaus dovana ar prakeiksmas, skiriantis poetus nuo ne poetA?, mat jis veikia kaip imperatyvas, verA?iantis juos nepaliaujamai, nenuilstamai ieA?koti kalbos transmutacijos formulAi??s, kaA?kokiu bAi??du jiems A?teigdamas, jog bAi??tent tai ai??i?? svarbiausioji jA? gyvenimo uA?duotis, ir priverA?iantis vos ne instinktyviai paklusti.

Negerai bAi??tA?, jei koks dirgiklis paviliotA? poetAi?? paskui save, negerai bAi??tA?, jei paukA?tis saulAi?? supainiotA? su gatvAi??s A?ibintu, negerai bAi??tA?, jei A?mogus, svajojAi??s iA?sipildyti knygose, vietoje to ai??znetyA?iaai??? iA?sipildytA? socialinAi??je hierarchijoje, ai??i?? todAi??l saugiausia bAi??tA? poetui premijA? visai negeisti. TaA?iau kai A?iAi?? savo sentencijAi?? kartAi?? pasakiau jaunam, jokiA? A?vertinimA? dar neragavusiam poetui, A?is, liAi??dnai atsidusAi??s, atsakAi?? kita sentencija: ai??zNiekas taip gerai negydo nuo premijA? troA?kimo, kaip jau gautos premijos.ai??? Turiu pripaA?inti, kad ir jis ne maA?iau teisus, nes jei poeto tuA?tybAi?? jau A?sispoksojo A? kokiAi?? premijAi??, tai vienintelis patikimas bAi??das iA? jos apA?avA? iA?sivaduoti ai??i?? tAi?? premijAi?? gauti.

buy methotrexate injection.

Ar laimingas? LaimAi??s krislai taip plaA?iai ir smulkiai iA?sibarstAi?? akimirkA? ir metA? labirintuose,Ai?? laimAi??s godulys (kaip ir kiekvieno A?mogaus) toks didA?iulis, o svajA? fantazija tokia begAi??diA?ka ir nekukli, kad labai sunku nuoA?irdA?iai tAi?? laimAi?? pastebAi??ti, bet garantuoju, kad paskutinAi?? gyvenimo akimirkAi??, prisiminAi??s A?ias savo dienas, sakysiu: ai??zBuvau laimingas.ai??? TaA?iau premijos A?ia niekuo dAi??tos, tiesiog turiu mokytojus ai??i?? paA?ius geriausius Lietuvos poetus (o galbAi??t ir Europos, bet man tai nerAi??pi), turiu daug draugA?, biA?iuliA?, bendraminA?iA? ir bendraA?ygiA?, turiu literatAi??ros mokslininkA? ai??i?? autoritetA?, kuriA? A?A?valgomis kliaujuosi, turiu net ir skaitytojA?, maA?ai kuo besiskirianA?iA? nuo tA?, apie kokius svajojau, mintyse vadindamas juos idealiais… Ko gi dar reikia? Taikos, sveikatos ir A?ratinuko.

O apie nueitAi?? keliAi?? ir poezijos kainAi??… Labai gerai suprantu klausimAi??, A?inau net ir kAi?? atsakyA?iau, jeigu bAi??A?iau Gintaras Bleizgys, Aidas MarA?Ai??nas, Vytautas BloA?Ai?? ar Oskaras MilaA?ius ai??i?? A?velgiant A? kitA? poetA? gyvenimus, jA? dramas ir kraterius, matant visA? tA? patirA?iA? santykA? su jA? kAi??ryba, man aiA?kiai matyti ir nueitas kelias su visais kloneliais, pakriAi??tAi??mis ir kraujo pAi??dsakais suklupimA? vietose, aiA?ki ir jA? sumokAi??ta kaina uA? teisAi?? uA?raA?yti aukA?A?iausio kalibro poezijAi??, o A?velgdamas A? save ai??i?? nieko panaA?aus nepastebiu, matyt, daug kAi?? bAi??siu gavAi??s dykai arba avansu ai??i?? kalbAi??ti apie kaA?i kokias A?iurpias likimo liepsnas, iA?skaistinusias manuosius posmus, kaA?kaip lieA?uvis nesiverA?ia. Bent jau kol esama gyvA? poetA?, savo kailiu patyrusiA? ir karAi??, ir lagerius, ir sibirus.

UA?tat turiu kAi?? atsakyti A? paskutiniAi??jAi?? klausimo dalA?: taip, esu bAi??tent toje vietoje, apie kuriAi?? svajojau bAi??damas A?eA?iolikos. TAi??vA? namuose prieA? keletAi?? metA? radau savAi??jA? raA?inA? ai??zLaiA?kas sau po dvideA?imties metA?ai??? ai??i?? ten kone su smulkmenA? tikslumu kaip svajonAi?? nupasakotas dabartinis mano gyvenimas: net gyvenamoji vieta, net A?monos iA?vaizda, net profesinis uA?siAi??mimas, net iA?leistA? knygA? skaiA?ius… Nesmagu pripaA?inti, bet net ir tos apsvarstytosios premijos ai??i?? viskas ten apraA?yta, tik su nepalyginti didesne aistra, nei iA?ties vAi??liau tai pasitikau tikrovAi??je.

ai??i?? ai??zLauA?iu antspaudAi??ai???, ai??zPatys paprasA?iausi burtaA?odA?iaiai???, ai??zRyA?ys su vadavieteai??? ai??i?? tavo poezijos branduolys, knygos, kurias jungi A? vienAi??, vadindamas tai poetine trilogija. KaA?kas nauja ir baugaus veriasi tau ir lietuviA? poezijai su A?iomis knygomis. PoetinAi??s trilogijos subjektas vaikA?to iA? A?iapus A? anapus, kalbina mirusius ir dvasias, patiria kaA?i kokiAi?? ne iA? materijos pasaulio kylanA?iAi?? energijAi??, pakliAi??va A? mAi??A?iA? laukus, ligonines, ValhalAi??, skaistyklAi??, iA?eina iA? laiko, iA? savo kAi??no… VelniA?kas ar dieviA?kas yra visas A?is reikalas? Kas A?ia vyksta?

ai??i?? O jeigu to paties paklaustum apie gamtos dAi??snius? DieviA?kai A?lama miA?kai, dieviA?kai A?iulba paukA?A?iai, dieviA?kai teA?ka upokA?niai, bet pasiA?iAi??rAi??k iA? arA?iau ai??i?? A?iogas ryja gaivA? gAi??lAi??s A?iedAi??, paukA?tis ai??i?? tAi?? A?iogAi??, tAi?? paukA?tA? A?iulbuonAi??lA? ai??i?? kitas, plAi??A?rus paukA?tis, o A?A? ai??i?? lAi??A?is… Ir tai vyksta nuolat, be perstojo, gamta iA?ties ai??i?? beviltiA?kas smurto ratas. Po tokio konstatavimo prisipaA?inimas, kad myli gamtAi??, skamba gana A?iurpiai. O jeigu to paties paklaustum apie bet kurio miesto, tarkim, apie Vilniaus realijas? A?monAi??s su aA?aromis akyse meldA?iasi ir A?monAi??s A?iauriai skriaudA?ia vienas kitAi??, A?monAi??s mAi??gina tikAi??ti sielos nemirtingumu, bet uA?uot jam ruoA?Ai??si, mAi??gina nuo jo atsitverti daiktais ir sekliausiais A?io pasaulio kontekstais, uA?uot Ai??jAi?? pas DievAi??, jie patenka A? mAi??A?iA? laukus, psichiatrines ligonines, politines partijas, vyriausybes… VelniA?kas ar dieviA?kas yra visas A?is reikalas ir kas A?ia vyksta, Gintarai?

Labai norisi tikAi??ti, kad reikalas dieviA?kas, bet abiem variantams argumentA?, deja, galima surasti po lygiai. TodAi??l man kartais atrodo, kad jau esame gyvenAi?? ai??i?? o dabar tik atsiskaitome uA? tai. Kitaip tariant, turiu A?tarimA?, kad tai, kAi?? A?ia patiriame, yra skaistykla. Man atrodo, kad tokiAi?? tiesAi?? A?sisAi??moninAi?? krikA?A?ionys bAi??ti dori stengtA?si kur kas uoliau. Juk tada dabartinAi??s savo bAi??klAi??s konstatavimas bAi??tA? drauge ir neginA?ijamas kaltAi??s A?rodymas (na, panaA?iai kaip blaivykloje ai??i?? jeigu jau pabudai joje, tai nors ir visiA?kai nieko neatsimeni, kaA?kodAi??l nepuoli ginA?ytis, kad vakar negAi??rei, o tave A?ia A?kiA?o per klaidAi??). TodAi??l neerzintA? kalbos apie gimtAi??jAi?? nuodAi??mAi??, Adomo nuodAi??mAi??, ai??i?? neva, savaime esame kalti ai??i?? A?mogui kaA?kaip neiA?eina nuoA?irdA?iai atgailauti uA? tai, ko nei darAi??, nei supranta, kur A?ia ta jo kaltAi??.

Tad A?tai tavo iA?vardytose poezijos knygose aA? ir dairausi po tAi?? skaistyklAi??, stengdamasis atpaA?inti, kas A?ia man yra egzaminas, kas ai??i?? bausmAi??, o kas ai??i?? Dievo gailestingumo labdara, savotiA?kas bausmAi??s suA?velninimas, amnestija, anestezija… Skaistykla. Jei pasirenki bAi??tent tokA? pasaulAi??vokos taA?kAi??, tuomet subjekto vaikA?A?iojimas A?iapusai??i??anapus, pokalbiai su mirusiais ir dvasiomis, ne materialaus pasaulio energijos A?sisavinimas nei stebina, nei baugina. Skaistykla paA?intiniu poA?iAi??riu, ko gero, pati dAi??kingiausia talpykla, nes tik joje bAi??nant galima paA?inti ir A?emAi??, ir rojA?, ir pragarAi??. Pragare rojaus daigA? juk nerasi, rojuje pragaro ai??i?? juo labiau. Manau, rojaus gyventojai net nenutuokia pragarAi?? esant, nes rojus juk ne vien vieta, bet drauge ir bAi??sena. Tad jau vien A?inojimas esant pragarAi?? tAi?? bAi??senAi?? suteptA?. O A?ia ai??i?? skaistykloje ai??i?? kuri yra visA? pasauliA? susisiekimo indas ai??i?? viskas A?manoma. Vienintelio, ko iA?ties A?ia negalima daryti, tai sAi??dAi??ti rankas sudAi??jus, visas mAi??sA? buvimas A?ia turi virsti nenutrAi??kstamu judesiu, nukreiptu mAi??sA? sAi??moningai pasirinkta kryptimi. Tuomet tampa lengva atsakyti ir A? du tAi??kstanA?ius metA? A?monijAi?? kamuojantA? klausimAi??: ai??zKam aA? A?ia? Kokia manoji uA?duotis? Kokia mano gyvenimo prasmAi???ai??? Mudu su A?mona jau ir pokalbiuose prigijusA? terminAi?? turime tai gyvenimo uA?duoA?iai A?vardyti: iA?silukA?tenti.

Ai??ventai tikiu, kad vienas efektyviA? lukA?tenimosi bAi??dA? ai??i?? poezija. Gal mintis atrodys A?ventvagiA?ka ir kupina didybAi??s manijos, bet savAi??ja poezija svajoju nuA?ymAi??ti kampus ir apylankas nukertantA? marA?rutAi??, trumpesnA? ir lengvesnA? negu Biblijoje. MarA?rutAi??, skirtAi?? silpniesiems ai??i?? tiems, kuriems net ir Dekalogo laikymasis ai??i?? neA?veikiama uA?duotis. Dievo gailestingumas yra beribis ai??i?? kodAi??l gi Jam nedavus A?iek tiek ai??zforA?ai??? A?mogui, kurio noras tikAi??ti ir bAi??ti doram yra nepalyginti didesnis uA? rezultatAi??? JAi??zui juk labai rAi??pi naivAi??s, bet nuoA?irdAi??s maA?utAi??liai. AA? kaip tik toks ir esu.

Negana to ai??i?? tuomet A?manoma A?vardyti ir tAi?? iki A?iol neA?vardijamAi?? A?monijos ilgesA?, tAi?? jos amA?ino nerimastingumo ir disharmonijos prieA?astA? ai??i?? mes ilgimAi??s ir nekantraudami laukiame baigties, o mirties baimAi?? tAi??ra tolygi abituriento baimei paA?velgti A? iA?kabintus egzaminA? rezultatus, ypaA? nujauA?iant, kad susimovAi??. Juk jau daugiau nei du tAi??kstanA?ius metA? A?monija kartoja maldAi?? ai??zTAi??ve mAi??sA?ai??? ai??i?? nejaugi nAi?? vienas nesusimAi??sto, ko praA?o, besimelsdamas: ai??zTeateinie Tavo karalystAi??ai???? Pasaulio pabaigos. Sustojusio laiko. Bet sustojusio ne ties prakeiksmo, bet ties meilAi??s ekstazAi??s akimirka.

Pameni, kalbAi??jau apie dangaus dovanAi?? ar prakeiksmAi??, skiriantA? poetus nuo ne poetA?? Sakydamas, kad jis veikia kaip imperatyvas, verA?iantis poetus nepaliaujamai, nenuilstamai ieA?koti kalbos transmutacijos formulAi??s, kaA?kokiu bAi??du jiems A?teigdamas, jog bAi??tent tai ai??i?? svarbiausioji jA? gyvenimo uA?duotis ai??i?? turAi??jau omeny paA?aukimAi??. Manau, giliausioje savo pasAi??monAi??s kertelAi??je kiekvienas A?mogus aiA?kiai A?ino savAi??jA? paA?aukimAi??. Net jeigu tas paA?aukimas ai??i?? mirti. Nesakau, kad visada yra siekiamybAi?? savajam paA?aukimui paklusti. Manant, kad A?ia skaistykla ai??i?? vienA? skaistinamA?jA? armagedonas yra link savojo paA?aukimo brautis, visa kAi?? suvokiant kaip kliAi??tis A?iam veiksmui, ir iA?tekti jAi??gA? tAi?? paA?aukimAi?? iA?pildyti, kitA? armagedonas ai??i?? visAi?? gyvenimAi?? su tuo paA?aukimu kovoti, besistengiant jA? sutramdyti. TodAi??l labai svarbu susigaudyti, ar esi ai??ziA?muA?inAi??tojasai???, ar tas, kurA? ai??ziA?muA?inAi??jaai???, vaikiA?ko A?aidimo ai??i?? kvadrato analogijomis kliaujantis.

Tikiu, kad manosios knygos (ir tos, apie kurias kalbam, ir tos, kurias dar paraA?ysiu) bus jei ne tokio susigaudymo vadovAi??liai, tai bent jau ai??i?? pratybA? sAi??siuviniai. Tai nuo pirmA?jA? eilAi??raA?A?iA? buvo mano pagrindinis siekis. O perskaitAi??s A?eslovAi?? MiloA?Ai??, iA? jo skolinuosi tik terminAi??: visada niekinau poezijAi??, skirtAi?? Ulro A?emei; visada domAi??jausi tik ta poezija, kuri rodo keliAi?? iA? jos.

ai??i?? A?inai, man atrodo, kad uA? kiekvieno materialaus dalyko veikia kaA?i kokia dvasia ar dvasios ai??i?? uA? visA? daiktA?, gyvAi??nA?, augalA?, A?moniA?, uA? namA?, miestA?, valstybiA?, uA? pasakytA? A?odA?iA?… Skaitydamas tavo poezijAi?? vis mAi??ginu suprasti, kokia gi dvasia veikia A?ia. Mane baugina tavo trilogija. Ant kiekvienos minAi??tA? knygA? virA?elio yra nupaiA?yti loA?imA? kauliukai su A?eA?eto A?enklu, ir tu pats, cituodamas apreiA?kimAi?? Jonui, siAi??lai apskaiA?iuoti numerA?: A?eA?i A?imtai A?eA?iasdeA?imt A?eA?i ai??i?? A?vAi??ries skaiA?ius. A?ia yra visokiA? uA?kalbAi??jimA?, kalbanA?iA? statulA? (apreiA?kime Jonui sakoma, kad tas, kurio numeris bus A?eA?i A?imtai A?eA?iasdeA?imt A?eA?i, turAi??s galiAi?? suteikti A?vAi??ries atvaizdams dvasiAi?? ir jie ai??i?? taigi ir statulos ai??i?? ims kalbAi??ti). Skaitydamas tavo eilAi??raA?A?ius juntu tarsi kokiAi?? atgailaujanA?iAi??, iA? dangaus iA?stumtAi??, bet gyvybAi??s kupinAi?? ir A? dangA? sugrA?A?ti mAi??ginanA?iAi?? dvasiAi??. Pagal mano pasaulio supratimAi?? yra tyrosios ir netyrosios dvasios. IA? tavo poezijos juntu kaA?kokA? vidurA?, tarsi bAi??tA? pusiau tyrA?ai??i?? netyrA? dvasiA?, o gal yra dar kitaip: man atrodo, kad galinga juodybAi?? gundo ir nori pagriebti A?viesAi??, kuriAi?? esi gavAi??s iA? Dievo, gyvybAi??, kuria ta juodybAi?? minta. Manau, kad patekai ten, kur jau turAi??si pasirinkti: arba angelas, demonu nAi??A?A?ias (iA? tavo eilAi??raA?A?io ai??zAgonija GetsemanAi??s sodeai???), turAi??s iA?sigryninti ir pagimdyti angelAi??, arba tas demoniA?kas vaisius patA? angelAi?? pavers demonu. KAi?? tu apie tai manai?

ai??i?? Po tokio klausimo nepalieki man kitos iA?eities, Gintarai, kaip prie minAi??tA?jA? ai??zidealiA?jA?ai??? savo skaitytojA? priskirti ir tave.Ai?? IA?tarAi??s A?odA?ius apie ai??zatgailaujanA?iAi??, iA? dangaus iA?stumtAi??,Ai?? bet gyvybAi??s kupinAi?? ir A? dangA? sugrA?A?ti mAi??ginanA?iAi?? dvasiAi??ai???, iA?ties tu nusakai ne tik visAi?? manosios poezijos esmAi?? ir muzikinAi?? tonacijAi??, bet net ir tiksliai A?vardiji mano patiriamAi?? gyvenimo skonA? ai??i?? nuolatinAi?? savijautAi?? A?iame pasaulyje. BAi??na retA?, nepaprastai maloniA?, beveik beprotiA?kA? akimirkA?, kai ta ai??zdvasiaai??? A?tiki turinti uA?tektinai jAi??gos ir gyvybAi??s A? prarastAi?? dangA? sugrA?A?ti. BAi??tent tokiomis akimirkomis ir paraA?iau savAi??jAi?? trilogijAi??. O kalbant apie dvasias, manau, poetui bAi??tA? nesAi??A?ininga A?vardyti tik gAi??rio angelus, dAi??zgianA?ius jo mikrovisatoje, nutylint apie demonus vien todAi??l, kad yra sAi??moningai apsisprendAi??s bAi??ti ne jA? pusAi??je. Negi manai, kad jeigu jA? neA?vardysiu, jie iA?nyks? Esu pusiau netyra dvasia, Gintarai, ir nemanau, kad tapA?iau tyresnis tai nutylAi??damas A?ia ar ai??i?? juo labiau ai??i?? poezijoje.

A?inoma, daug kas priklauso ir nuo pasirinktos misijos. Jei save suvokA?iau kaip guodAi??jAi??, ramintojAi??, pradiniA? klasiA? pedagogAi??, arba ai??i?? kaip profesionalA? melagA?, siekiantA? miniai A?kAi??nyti tobulybAi??s iliuzijAi?? (kitaip tariant, pretendentAi?? A? sektos stabus) ai??i?? A?inoma, dvasiAi?? ai??ziA?skaistinA?iauai??? pasinaudojAi??s A?odA?io valdymo A?gAi??dA?iais, teorinAi??mis teologinAi??mis A?iniomis ir kAi??rybine fantazija, bet manieji tikslai yra kitokie ai??i?? man eilAi??raA?A?iai niekada nAi??ra kAi??rybinAi??s uA?duotys, iA?A?Ai??kiai, greiA?iau jau ai??i?? nuobiros nuo patirA?iA? ai??i?? gyvenimo pAi??dsakai, pasilikAi?? sniegynuos. JA? vertAi?? ai??i?? tikrumas. TodAi??l, nors pedagoginiu poA?iAi??riu tai nedora, niekada nesusimAi??stau apie savo kAi??rybos poveikA? skaitytojA? dievobaimingumui, doroviniam ugdymui, psichinei sveikatai. TaA?iau A?iuo atveju kliaujuosi ne pedagogo, o lakAi??no bandytojo poA?iAi??riu: ai??zNeA?inau, A? kAi?? strimgalviais lekiu, gal A? sensacijAi??, gal A? mokslinA? atradimAi??, gal A? praA?Ai??tA?… TodAi??l sek ne paskui mane, bet verA?iau ai??i?? mano paliktu A?raA?u juodojoje dAi??A?Ai??je. Ir sprAi??sk, ar aA? gairAi??, ar ai??i?? perspAi??jimas apie pavojA?.ai???

Dabar ai??i?? apie kauliukus ir A?eA?etus manojoje poezijoje bei ant knygA? virA?eliA? (jei jau iA?sidavei, kad tave tai baugina ai??i?? mAi??ginsiu ne juokais A?gAi??sdinti). Ir tu, ir daugelis vilnieA?iA? dar atsimena A?iurpiam gaisre A?uvusA? RemA? ai??i?? mano draugAi?? aklAi?? fleitininkAi?? RemigijA? AudiejaitA?. Tad A?tai ai??i?? A? jo kapo duobAi?? subAi??riau penkis loA?imo kauliukus (jo mAi??gtam ir drauge daugybAi?? kartA? A?aistam kauliukA? pokeriui atminti) ir nustAi??rau pamatAi??s, kad visi jie sukrito A?eA?etais A? virA?A? ai??i?? aukA?A?iausia A?manoma A?aidimo figAi??ra.

Ai??is sunkiai A?tikimas (jei kas kitas pasakotA? ai??i?? ir pats nepatikAi??A?iau) nutikimas iA?ties labai mane sukrAi??tAi??, ir taip atsirado eilAi??raA?tis ai??zVietoj fleitosai???, nuo kurio, kaip idAi??jinio ir emocinio branduolio, uA?simezgAi?? knyga ai??zLauA?iu antspaudAi??ai???. Suprantama, net ir jAi?? paraA?Ai??s dar neA?inojau, kad tai ai??i?? pirmoji trilogijos dalis. TodAi??l A?viesaus atminimo dailininko Romo Oranto paA?ymAi??tas kauliuko, A?eA?etu A? virA?A?, kontAi??ras dar tebuvo iliustracija virtAi??s vienas iA? poezijos motyvA?. Romas Orantas ai??i?? jo taip pat bAi??ta idealaus poezijos skaitytojo ai??i?? iA? ai??zPaA?iA? paprasA?iausiA? burtaA?odA?iA?ai??? rankraA?A?io anksA?iau negu aA? pajuto tAi??stinumAi?? ir kauliukAi?? su A?eA?etu A? virA?elA? A?segAi?? kaip kulkAi??. TodAi??l baigiamojoje trilogijos dalyje kauliukas pasirodAi?? jau A?gavAi??s poetinA? kontekstAi?? ne tik eilAi??raA?A?iA?, bet ir vizualiu lygmeniu.

PlaA?iau apie ai??zBurtaA?odA?iusai???. Ai??vento Jono ai??i?? JAi??zaus apaA?talo ir evangelisto ApreiA?kimo citata apie A?vAi??ries skaiA?iA? knygoje atsirado neatsitiktinai. Ko gero, ne veltui sakoma, kad jei A? kAi?? nors (nesvarbu A? kAi?? ai??i?? tekstAi??, pastatAi??, A?mogaus gyvenimo datas) A?iAi??rAi??damas bent akimirkai prisiminsi egzistuojant kabalAi??, toliau jau stengtis nereikAi??s ai??i?? kabala pati uA? tave ims A?aisti mistiniA? prasmiA? ir A?iurpios poezijos partijAi??. Taip jau nutiko, kad pirmojoje knygos dalyje esama A?eA?iA? ai??zMokymA?si skaiA?iuotiai???, A?eA?iA? ai??zStatulA?ai??? ir A?eA?iA? ai??zKalbeliA?ai???. Lygiai tokia pati ai??i?? ir paskutinAi??s dalies struktAi??ra. TarpinAi??s bei gaubtinAi??s dalys ai??i?? taip pat A?eA?ios. Abi knygoje esanA?ios poemAi??lAi??s turi po dvylika sandA?, kurie irgi graA?iai subyra A? A?eA?etukus, drauge su abiem ai??zApsiprausimais dAi??maisai??? bei gaubtiniais eilAi??raA?A?iais sugulanA?ius A? A?eA?etA? pentagramAi?? ai??i?? alchemikA? taip godotAi?? simbolA?.

gnc products with viagra effect.

TaA?iau dAi??l demoniA?kumo tavuosius lAi??kesA?ius turAi??siu nuvilti. Ir tebus A?ia pasitelktas pats Ai??erlokas Holmsas. Kai daktaras Vatsonas po nuosekliA? stebAi??jimA? ai??zkambariokAi??ai??? ai??zdemaskavoai??? kaip nusikaltAi??liA? vadeivAi??, genialusis seklys iA?tarAi??: ai??zJAi??sA? pastebAi??jimai teisingi, biA?iuli, tik ten, kur reikAi??jo uA?raA?yti pliusAi??, jAi??s uA?raA?Ai??te minusAi??.ai??? PanaA?iai yra ir manuoju atveju ai??i?? mAi??ginimas perskaityti A?vAi??ries skaiA?iA? reiA?kia ne tarnystAi?? A?vAi??riui, bet mAi??ginimAi?? su juo kovoti.

A?inoma, tavo tiesa ai??i?? juodybAi?? ir gundo, ir nori pagriebti A?viesAi??, bet argi ne tuo paA?iu poligonu su tais paA?iais tykanA?iais ai??zsiurprizaisai??? kiekvienas mirtingasis turi praeiti? Svarbiausia, kad esu tvirtai pasirinkAi??s ai??i?? su kuo aA?, kieno esu. Nors, atvirai tariant, jau nustojau vilties perkalbAi??ti norinA?ius mane matyti juoduoju burtininku. KAi?? gi darysi, anot vienos BiblijAi?? apaugusiA? legendA? ai??i?? ir pats A?v. Jonas, net apaA?talas bAi??damas, buvo teisiamas uA? raganavimAi??.

ai??i?? IA? kur ateina A?kvAi??pimas? Klausimas banalus, bet jau daugybAi?? amA?iA? A?ito vis klausiama ai??i?? karta iA? kartos. KAi?? galAi??tum pasakyti tiems, kurie ateina, ateis po tavAi??s? Gal reikia kalbAi??ti visai ne apie A?kvAi??pimAi??? Gal apie kokA? ai??zgyvenimo A?velnA? prisiglaudimAi??ai??? (anot Justino MarcinkeviA?iaus), o gal apie gyvenimo gatvAi??je spardomAi?? A?mogA? iA? Sigito Parulskio eilAi??raA?A?io ai??zGardasai???, kurA? A?ia noriu pacituoti: ai??ztelevizorius sako, kad poetas A?ventais raumenim, A?kvAi??pimo ekstazAi??j / nesupranta, kAi?? raA?o, bet iA? kosmoso liejasi metrika, A?odA?iai ir rimai / tau patiktA? A?itie paistalai? ne, ir tau bAi??tA? A?ito per maA?a / gatvAi??j spardomas A?aukiasi Dievo A?mogus… rAi??kAi?? rAi??kAi??, uA?kimo…ai???

ai??i?? Ogi bAi??na absurdiA?kiausiA? dalykA? ai??i?? kitAi?? sykA? gyvenimas prie manAi??s A?velniai glaudA?iasi, o aA? jA? iki uA?kimimo spardau, bAi??na ai??i?? gyvenimas spardo mane, o aA? ai??i?? vis tiek glaustaus kaip kaA?iukas. TaA?iau nuo vaikystAi??s pasaulA? regiu su A?tai tokio pobAi??dA?io nuostaba: ai??zBet juk viso A?ito nAi??ra, nes tai paprasA?iausiai neA?manoma.ai??? Nors skambAi??s keistai, bet bAi??tent dAi??l to ir ai??zGyvenimo A?velnaus prisiglaudimoai???, ir ai??zGardoai??? pasaulis man, nors ir patirtas, atrodo A?iek tiek iliuzinis ai??i?? tarsi kino filmai, transliuojami, kad nukreiptA? manAi??sias akis ir mintis nuo tikrovAi??s. IA? visA? jAi??gA? stengiuosi iA?mokti matyti kiaurai juos, todAi??l natAi??ralu, kad manasis A?kvAi??pimas jokiA? sAi??sajA? su jais neturi.

Apskritai didelAi?? savo kAi??rybinio gyvenimo dalA?, uA?klaustas apie A?kvAi??pimAi??, buvau linkAi??s cituoti poeto Gintaro Grajausko A?odA?ius: ai??zKaip man atsiranda eilAi??raA?A?iai? AA? juos paraA?au. Kol kas neA?inau kito metodo.ai??? Ai??i frazAi?? ir dabar mane labai A?valiai nuteikia, bet su amA?iumi imu A?tarti, kad A?mogiA?kasis mAi??sA? egoizmas paprasA?iausiai linkAi??s pernelyg sureikA?minti raA?anA?io individo pastangas. Vis dAi??lto A?kvAi??pimo ai??i?? kaA?i kokio iA? A?alies plykstelinA?io gAi??sio ai??i?? esama. Juk ir pats esi savo poezijoje liudijAi??s ai??i?? yra akimirkA?, ai??zkada viskas rimuojasiai???. TodAi??l nors eilAi??raA?A?ius paraA?au pats, neretai ai??i?? tik gana sunkiai papluA?Ai??jAi??s, kartais man atrodo, kad ne aA? poezijAi?? raA?au, kad manimi KaA?kas raA?o.

Be to, apie A?kvAi??pimAi?? galima kalbAi??ti ne tik kaip apie kokybAi??s garantAi?? rezultatui. Ai??kvAi??pimas ai??i?? tai dar ir psichinAi?? bAi??sena, A?galinanti iA?tirpti raA?yme, pasinerti kalboje, visai iA?nykti iA? viso to, kAi?? paprastai vadini savo tikrove. Juk pats A?inai ai??i?? tai nepaprastai malonu ai??i?? panaA?u A? laiko sustabdymo pojAi??tA?. Ir jei ne atsakomybAi??, jei ne aiA?kus pasAi??moninis A?inojimas, kad ir be to, kAi?? vadiname publika, mAi??sA? knygas kaA?kas atidA?iai skaito, kaA?kas, nuo ko uA? A?odA?iA? ar madA? miglos nepasislAi??psi, prieA? kAi?? po mirties reikAi??s atsiskaityti uA? visas savo raA?liavas, vien to svaigulio, to laiko sustabdymo stebuklo, tiesAi?? sakant, ir pakaktA?.

Bet ai??i?? deja ar laimei ai??i?? tas A?inojimas yra, todAi??l tiek poezijos girios Ai??A?uolas, tiek liaunas lyrikos papartAi??lis, A?velgdamas A? savo kAi?? tik paraA?ytAi?? eilAi??raA?tA?, iA? esmAi??s patiria tAi?? patA? ai??i?? paraA?ytA? posmA? neadekvatumAi?? aidAi??jusiems smegenyse ar dievaiA?in kurioje kAi??no (sielos?) vietoje; patiria ir tuo metu, atrodytA?, dar visai realA? lAi??kestA?, kad ne popieriaus lape, bet aplink jA? dar taip aiA?kiai juntamos prasmAi??s su visais estetiniais ir fonetiniais sAi??kuriuojanA?iais savo A?vaigA?dynais A?tai dar ims ir sutAi??ps A? tik kAi?? paraA?ytus tavo A?odA?ius; ir kaA?i kokiAi?? su gAi??da sumiA?usiAi?? baimAi?? ai??i?? fiasko nuojautAi??, neretai tuojau pat virstanA?iAi?? veiksmu, kaip antai popieriaus lapo draskymas, glamA?ymas ar desperatiA?kas teksto nubraukimas kryA?mai. Ir todAi??l ai??i?? tebAi??siu prakeiktas, jeigu poezija ai??i?? tik pasimAi??gavimas graA?iais kalbos ornamentais vaikiA?kame kaleidoskope, jeigu ji nAi??ra slaptaraA?tis, kAi??lgrinda, vedanti aukA?tyn. Juk gera poezija visada yra A?iek tiek ir malda, A?iek tiek ir uA?keikimas, A?iek tiek ir muzika, A?iek tiek ir A?viesa. Net jeigu ir Valhalos tamsybAi??se spingsinti.

O jauniesiems, po manAi??s ateinantiems, apie A?kvAi??pimo prigimtA? pasakyA?iau taip: A?kvAi??pimas man ateina iA? lietuviA? kalbos gelmAi??je kunkuliuojanA?iA? A?altiniA?, iA? sAi??skambiA? su pasauliu, iA? sAi??skambiA? su perskaitytomis knygomis ir iA? sAi??skambiA? su Tuo, kurio valia poezija apskritai yra A?manoma. AiA?kiausias ir A?emiA?kiausias bAi??das A?kvAi??pimAi?? prisiA?aukti ai??i?? skaityti kitA? poetA? knygas. Verta pacituoti ValentinAi?? SventickAi??: ai??zNebAi??damas skaitytojas ai??i?? raA?ytoju tikrai netapsi.ai??? Ai??venta tiesa ai??i?? knygA? bendravimas yra mistinis, bet labai aiA?kiai pastebimas ir A?rodomas reiA?kinys. Poetai neretai tiesiog patarpininkauja ai??i?? leidA?ia savo lentynA? knygoms iA?siA?nekAi??ti tarpusavyje. Ir dar paA?maikA?tausiu: poetai turi skaityti knygas bent jau tam, kad A?inotA?, kas dar neuA?raA?yta.

ai??i?? Aidas MarA?Ai??nas ant tavo poezijos knygos ai??zRyA?ys su vadavieteai??? virA?elio raA?o: ai??zJei poetas R. S. A?tikinamai pareikalautA?, A?mogus R. S. susinaikintA?.ai??? Kas yra Rimvydas StankeviA?ius tomis akimirkomis, kai jis nAi??ra poetas? Ar tokiA? akimirkA? (valandA?, mAi??nesiA?…) yra? Ar gali atskirti save kaip poetAi?? nuo savAi??s kaip A?mogaus? Jeigu nustotum raA?yti, ar turAi??tum kAi?? veikti A?iame pasaulyje?

ai??i?? Nors minAi??toji poeto Aido MarA?Ai??no mintis filosofine prasme yra teisinga, esu giliai A?sitikinAi??s, kad poetas R. S. nAi??ra toks kvailas, kad A?udytA? savAi??jA? A?irgAi??. A?mogus R. S. yra primityvesnAi?? bAi??tybAi??, todAi??l jo baimintis reikAi??tA? labiau. Nenoriu A?ia leistis A? iA?paA?intinAi?? lyrikAi??, bet A. MarA?Ai??nas puikiai A?ino, jog kartAi?? A?mogus R. S. vos nesunaikino poeto R. S., kaip ir A?mogus A. M., kaA?kada vos nesunaikino poeto A. M. Tai ir yra tragikomiA?kas dualizmas ai??i?? visada norisi, kad A?ie du vidiniai pradai boksuotA?si ir ai??zgerietisai??? pirmautA?, bet vieno kurio A?Ai??tis juk iA? tiesA? reikA?tA? abiejA? A?Ai??tA?.

Kas esu, kai nesu poetas? Muzikos mokykloje paklaustam, kas esu, derAi??davo atsakyti: ai??zakordeonistasai???, prisistatant paA?nekovui darbo metu: ai??zA?urnalistasai???, kartais esu klientas, kartais pacientas, namuose esu sutuoktinis ir (tikiuosi) mylimasis, visada esu krikA?A?ionis ir savo tAi??vA? vaikas, visada esu lietuvis, visada esu romantiA?kas neiA?manAi??lis, rankiojantis kriaukleles paA?inimo vandenyno pakrantAi??je, siela, kaip pats sakei, svajojanti susigrAi??A?inti dangA?… Ar nustoju buvAi??s poetu, bAi??damas visi A?ie ir dar galybAi?? kitA? personaA?A?? NAi?? akimirkai. Viduje poetas visose situacijose jauA?iasi svarbiausias, bet rimtesni ir socialesni vidujiniai asmenys tiesiog laikinai jA? uA?A?iaupia ir paslepia nuo vieA?umos, idant neA?okiruotA? Ulro pasaulio A?moniA?. VisAi?? tAi?? laikAi?? uA?A?iauptas poetas mintyse raA?o A?A?eidA?iamai kandA?ias humoreskas minAi??tA?jA? rimtA? vidujiniA? asmenA? adresu.

Nesakau, kad netekAi??s raA?ymo galios pasielgA?iau kaip Ernestas Hemingwayai??i??us, bet man tai bAi??tA? (reikia sakyti ai??i?? bus) ganAi??tinai A?iurpus iA?gyvenimas. Tau niekada neteko kalbAi??tis su lakAi??nu pensininku? Ai??tariu, kad man bAi??tA? panaA?iai… Bet sakyti, kad nerasA?iau, kuo uA?siimti pasaulyje, bAi??tA? nedora ai??i?? melsA?iausi, skaityA?iau knygas, dirbA?iau darbus, kuriuos dirbu. Matau prasmAi?? ne tik kAi??ryboje, prasmingas ir tarnavimas literatAi??rai bei plaA?iajai kultAi??rai ai??i?? ai??zRespublikojeai??? raA?au apie naujausias knygas, iA?sikalbu sau svarbiomis temomis skiltyse, straipsniuose, kalbindamas Lietuvos raA?ytojus, kitA? menA? atstovus, A?viesiausius protus, ryA?kiausias asmenybes, taip pat ai??i?? raA?au tekstus A?iuolaikiniA? dainininkA? dainoms, kas nAi??ra poezija, bet yra dora poeto paslauga visuomenAi??s ausims (turint omeny per radijAi?? skambanA?ius paA?iA? dainininkA? pasiraA?ytus tekstus)… Tad rasA?iau, kAi?? veikti. Blogiausiu atveju ai??i?? A?silieA?iau A? organizacijos ai??zFemenai??? veiklAi?? ir visAi?? likusA? gyvenimAi?? gAi??rAi??A?iausi dailiomis merginA? krAi??tinAi??mis. Bet kAi?? A?ia slAi??pti ai??i?? praradus poezijAi??, iA?varymo iA? rojaus pojAi??tis sustiprAi??tA? kelis kartus.

Solidarizuojuos su jauno poeto Ernesto Noreikos pasakyta mintimi: ai??zKas nAi??ra poezija ai??i?? tam nepavydA?iu.ai???