TechnogeninAi?? visuotinio legalumo karalystAi??

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Naujosios technologijos
AUTORIUS: ArAi??nas Spraunius
DATA: 2012-07/08

TechnogeninAi?? visuotinio legalumo karalystAi??

ArAi??nas Spraunius

Ai??iemet geguA?Ai??s 9-Ai??jAi?? Amerikos Nevados valstijos Transporto agentAi??ra pirmAi?? kartAi?? istorijoje suteikAi?? licencijAi?? automobiliui be vairuotojo. Transporto priemonAi?? vaA?inAi??jo Las Vegaso gatvAi??mis ir A?rodAi??, kad yra tokia pat saugi (jei ne saugesnAi??) uA? automobilius, kuriuos vairuoja A?monAi??s. Toyota Prius, valdoma sudAi??tingA? kompiuteriniA? kompanijos Google programA?, davikliA?, radijo lokatoriA? ir vaizdo kamerA?, gavo raudonos spalvos numerA? su uA?raA?u ai??zAutonominis automobilisai???. Pasak A?iniasklaidos, iki A?iol Google testuojamuose automobiliuose sAi??dAi??davo vairuotojai, kurie, esant reikalui, A?sikiA?davo A? vairavimo procesAi??. Pagaliau A?monAi??s nebereikalingi.

NeA?inia, kuriai dabar gyvenanA?ios visuomenAi??s daliai galAi??tA? bAi??ti aktualus, todAi??l savaip komiA?kas klausimas, ar beprireiks vos vienos kartos, kol A? uA?marA?tA? galutinai nugrims faktas, kad po 244 gyvavimo metA? nebeliko enciklopedijos Britannica popierinAi??s versijos. Nuo A?iol bus tik elektroninis jos variantas. Encyclopedia Britannica prezidentas Jorge Cauzas vieA?ai pripaA?ino, kad popierinAi?? enciklopedija jau senokai buvo tapusi savotiA?ku kompanijos reliktu, mat pagrindines pajamas Encyclopedia Britannica gauna vykdydama A?vietimo projektus ir teikdama paslaugas elektroninAi??je erdvAi??je. AtlikAi??s bAi??tinus mandagumo ritualus, prezidentas pareiA?kAi?? ai??i?? uA?teks.

Nieko asmeniA?ka, vien nenumaldomas finansinis determinizmas. Wired Magazine (03-21) teigimu, enciklopedijAi?? Britannica parklupdAi??/ai??zpribaigAi??ai??? ne Wikipedia (natAi??ralu, kad ji pirmiausia ateina A? galvAi??), o Windows dar praAi??jusio amA?iaus paskutiniojo deA?imtmeA?io viduryje, kai enciklopedines A?inias pradAi??ta skleisti kaip rinkodaros priedAi?? prie A?ios operacinAi??s interneto sistemos.

Beje, Microsoft dar praAi??jusio amA?iaus 9-ajame deA?imtmetyje Encyclopedia Britannica leidAi??jams pateikAi?? pasiAi??lymAi?? sukurti kompiuterinAi?? jos versijAi??, taA?iau A?ie tada nesutiko. Billo Gateso kompanija susitarAi?? su Funk & Wagnall. Dar vienas pavyzdys, irgi bylojantis apie rinkodarAi??, ai??i?? Harukis Murakamis, duodamas interviu Johnui Wrayai??i??ui (The Paris Rewiew, 2004, nr. 170) pasakAi??: ai??zGalAi??jau tapti kultiniu raA?ytoju, jei ir toliau bAi??A?iau raA?Ai??s siurrealistinius romanus. Bet aA? norAi??jau A?silieti A? vyraujanA?iAi?? kryptA?, tad turAi??jau A?rodyti, kad galiu paraA?yti realistinAi?? knygAi?? [kalbama apie romanAi?? ai??zNorvegA? giriaai??? ai??i?? A. S.]. TodAi??l jAi?? ir paraA?iau. Japonijoje ji tapo bestseleriu, tokio rezultato aA? ir tikAi??jausi.ai???

PopierinAi?? enciklopedija svetainiA? lentynose bent keletAi?? amA?iA? buvo ne tik (ne tiek) visapusiA?kos A?inijos A?altinis, bet ir reikA?minga interjero dalis, lygiai kaip ir knygA? kolekcijos. KurA? laikAi?? enciklopedijA? tomai dar laikysis greta (bAi??tent) asmeninio kompiuterio, galbAi??t esanA?io tame paA?iame kambaryje. AiA?ku, popieriniai leidiniai iA?liks ne vien kaip nostalgiA?kas praeities A?enklas, nes konservatyviA? uA?sispyrAi??liA? visada buvo ir bus, taA?iau jau neabejotinai gimAi?? karta, kuri brAi??sta su neiA?muA?amu supratimu, kad labiau apsimoka kokius pusantro A?imto tAi??kstanA?iA? tomA? turAi??ti interaktyvioje Apple ar Samsung skaityklAi??je, tapusioje, beje, gana patogia.

Reali ir galimybAi??, kad Ai??vedija, pirmoji pasaulyje 1661 m. A?sivedusi banknotus, pirmoji jA? ir atsisakys. Ai??ioje valstybAi??je net baA?nyA?iose ir vieA?ajame transporte jau priimamos banko kortelAi??s, o bankai seniai nebevykdo operacijA? banknotais. PikantiA?ka aplinkybAi?? ai??i?? energingai pereinant prie virtualiA? pinigA?, greiA?iausiai persiorientavo A?A?valgiausia visuomenAi??s grupAi??: 2008-aisiais Ai??vedijoje apiplAi??A?ta A?imtas bankA?, o 2011 m. ai??i?? tik A?eA?iolika. UA?tat hakeriA? atakA? internete padaugAi??jo nuo 3,3 tAi??kstanA?iA? 2000 m. iki 20 tAi??kstanA?iA? pernai.

GeguA?Ai??s 7-Ai??jAi?? Berlyne A?vyko geopolitiniu poA?iAi??riu neA?manomas dalykas ai??i?? maA?daug pusAi??s tAi??kstanA?io jaunA? izraelieA?iA? ir iranieA?iA? bendros eitynAi??s su A?Ai??kiu ai??zIzraelis ir Iranas prieA? karAi??ai???. Globali A?iniasklaida iki tol domAi??josi beveik vien geopolitiniA? schemA? dAi??lionAi??mis, pieA?Ai?? bAi??simo karinio konflikto scenarijus su vienokiu ar kitokiu dalyviA? sAi??raA?u arba citavo daugiau ar maA?iau karingus politikA? pasisakymus. Ir A?tai A?A? tradicinA? scenarijA? papildAi?? naratyvas, pradAi??tas interneto socialiniame tinkle, ai??i?? Berlyne studijuojantys abiejA? valstybiA? jaunuoliai, daugiausia atstovaujantys kairiosioms grupuotAi??ms, kvietimAi?? dalyvauti akcijoje rado Facebook ivrito, persA?, vokieA?iA? ir anglA? kalbomis. KampanijAi?? internete pradAi??jAi?? interneto dizaineriai Ronis Edris ir Michalis Tamiras iA? pradA?iA? sulaukAi?? didA?iulio prieA?iA?kumo, buvo kaltinami kairuoliA?kumu ir naivumu, bet ilgainiui opinija persilauA?Ai??, ir tAi?? patvirtina statistika ai??i?? A? pirmAi??jAi?? eisenAi?? susirinko vos dvideA?imt, o antrojoje dalyvavo jau pusAi?? tAi??kstanA?io A?moniA?.

Kol kas nelabai aiA?kiai artikuliuojama A?inia apie enciklopedinAi??s kultAi??ros metonimijos ai??i?? popierinAi??s Encyclopedia Britannica tradicijos ai??i?? pabaigAi?? daliai visuomenAi??s veikiausiai skamba kaip dar viena privati apokalipsAi??, taA?iau verA?li pastarA?jA? metA? tAi??kmAi?? tA? ai??zapokalipsiA?ai??? pateikAi?? jau ne vienAi??. Save valdanti Toyota Prius, popierinio pavidalo netekusi Britannica ir banknotai, kuriA? atsisakyta, ai??i?? tik atsitiktinis, beviltiA?kai atsiliekant surankiotas rinkinAi??lis, pavieniai A?enklai, bylojantys apie vis greitesnes vieA?ojo diskurso permainas.

The Washington Post pateikAi?? tyrimA? centro Pew Research duomenis, kad socialiniame tinkle Twitter A?iuo metu yra uA?siregistravAi?? maA?daug 13 proc. suaugusiA? amerikieA?iA?, bet vis tiek konstatuoja, kad socialiniai tinklai iA? esmAi??s jau pakeitAi?? rinkimA? kampanijas. Kiekviena nauja tema ar A?vaizdA?io naratyvas pirmiausia ai??zprasukamiai??? Twitter tarp politiA?kai pasikausA?iusiA? A?takingA? A?moniA?, o tik tada pateikiami plaA?iajai visuomenei. Ai??vaizdA?io formavimo ir visuomenAi??s nuomonAi??s kAi??rimo strategijos jau perAi??jo nuo radijuje ir televizijoje dominavusio informacijos pateikimo ai??ziA? virA?aus A? apaA?iAi??ai??? (kandidatai byloja plaA?iajai publikai) prie komunikavimo paritetiniais pagrindais, kai pretendento komanda savo taktinius A?ingsnius labai operatyviai koreguoja per visAi?? kampanijAi??.

ai??zGelA?betoninA?ai??? scenarijA? (kampanijai A?sibAi??gAi??jus koreguojami tik strategijos elementai, bet ne pagrindinAi?? koncepcija) keiA?ia informacinis ai??zmirgAi??jimasai???. Baracko Obamos rinkimA? komanda savo interneto puslapyje pristatAi?? siuA?etAi??, rodantA?, kokios naudos iA? prezidento gali tikAi??tis virtuali moteris vardu Jolly. ai??zSekite Jolly nuo trejA? iki 67 metA?,ai??? ai??i?? pasitelkdamas Twitter ragino demokratA? kandidatas. Respublikonai negaiA?uodami A? tai reagavo: ai??zSprendA?iant iA? A?iandieninio bedarbystAi??s lygio, Jolly jau liovAi??si ieA?kojusi darboai???, ai??i?? Twitter paraA?Ai?? buvAi??s Georgo W. Busho jaunesniojo spaudos atstovas Aris Fleisheris. Tik po diskusijos interneto socialiniame tinkle svarstymai persikAi??lAi?? A? ai??ztradicinAi??ai??? vieA?Ai??jAi?? erdvAi??.

Norintiems iA?likti virtualioje savanoje, nevalia prarasti budrumo nAi?? akimirkAi??. RespublikonA? kandidato Mitto Romneyai??i??o spaudos sekretorius uA?sienio politikos klausimais Richardas Grenellas buvo priverstas atsistatydinti vien dAi??l to, kad Twitter paskelbAi?? kandA?ius jo komentarus apie A?inomus Amerikos visuomenAi??s veikAi??jus. Prezidento Vladimiro Putino spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas neabejotinai patyrAi?? nemaA?Ai?? A?tampAi??, kai internetas Ai??mAi?? tiraA?uoti jo pareiA?kimAi??, esAi?? jis neprieA?tarautA?, jei Maskvos gatviA? grindinA? OMONai??i??as iA?teptA? kepenimis A?moniA?, protestuojanA?iA? prieA? jo patronAi??. Projekto ai??zAukA?ti A?urnalistikos standartaiai??? direktoriaus Tomo Rosenstielo teigimu, sarkastiA?ki komentarai interneto socialiniuose tinkluose yra vieni didA?iausiA? ai??zpovandeniniA? akmenA?ai???. Internetas diktuoja vieA?o elgesio standartus.

CivilizacinAi?? reikA?mAi?? A?gijAi??s autoriA? teisiA? (copyright) klausimas iA? esmAi??s susijAi??s ne tiek su originalaus turinio, kiek su kopijA? naudojimo teisiniu reglamentavimu. GinA?as dAi??l reglamentavimo laipsnio ir interneto dokumentA? apmokestinimo, dAi??l laisvo nevarA?omo naudojimosi pasaulio tinklo gAi??rybAi??mis ir/arba privatumo-anonimiA?kumo akivaizdA?iai patvirtina, kad politinAi?? kairumo ir deA?inumo takoskyra transformuojasi, A?gyja naujA? prasmiA? ir keliasi A? pasaulinA? tinklAi??. Kaip atsvara globaliA? korporacijA? politiniam ir teisiniam lobizmui pasaulyje daugAi??ja kairiA?jA? judAi??jimA? uA? laisvAi??/nemokamAi?? kultAi??rAi??, tokiA? kaip amerikietiA?ka QuestionCopyright. Viena aktyviausiA? A?ios organizacijos nariA? Nina Paley pilnametraA?A? animacinA? savo filmAi?? ai??zSita dainuoja bliuzAi??ai??? (Sita Sings the Blues) internete siAi??lo nemokamai, ir tik savo noru galima filmAi?? pirkti arba paaukoti lAi??A?A? QuestionCopyright. Beje, autoriA? teisiA? tema, kaip frazAi??s ai??zpiratavimas interneteai??? politinis vedinys, Europoje iA?kAi??lAi?? piratA? partijas ai??i?? jA? atstovai posAi??dA?iauja ne tik Berlyno ir Ai??lAi??zvigo-HolA?teino A?emAi??s atstovA? rAi??muose, bet ir Europos Parlamente.

O A?tai Amerikos Wahrtono verslo mokykloje jau metus svarstoma vadinamosios Wikilegijos idAi??ja. Pagal analogijAi?? su enciklopedijos Wikipedia egalitariniu raA?ymo principu (16 milijonA? pasaulyje iA?sibarsA?iusiA? autoriA? jau paraA?Ai?? 20 milijonA? straipsniA? 283 kalbomis) tai bAi??tA? visaliaudinAi?? (tikrAi??ja to A?odA?io prasme) A?statymA? kAi??ryba. PrecedentA? jau yra ai??i?? naujoji Islandijos konstitucija paraA?yta vadinamuoju tiesioginAi??s demokratijos reA?imu.

ai??zIr jokia toriA? socialinAi?? inA?inerija nAi??ra pajAi??gi atstatyti delikaA?iai surAi??stA? tradiciniA? struktAi??rA?, kurias sugriauna naujosios technologijos ir nevarA?oma rinkaai???, ai??i?? teigia Johnas Grayai??i??us (ai??zApgaulinga viltis. Globalaus kapitalizmo iliuzijaai???, 2006, Vaga, p. 69). Ar tai reiA?kia, kad jau apA?velgiamoje ateityje A?statymus, valstybiA? gyvenimo normas vietoj politikos profesionalA? nustatinAi??s bendruomenAi??, suburta socialiniA? tinklA?? Planetos laukia dar vienas gundymas minia? Juk netrAi??ksta valstybiA?, kuriA? politinAi??s sistemos ir vieA?oji erdvAi?? yra ne tik pakanA?ios populizmui, bet netgi jA? skatina. Antai ir Lietuvos vieA?osios erdvAi??s autoritetas yra nestandartiniu lyderiu vadinamas Viktoras Uspaskichas, kurio vadovaujama Darbo partija prieA? rinkimus A? parlamentAi?? suka rinkAi??jams smegenis, A?adAi??dama nulinA? nedarbAi?? ir pensijAi?? nuo 55 metA?. Kas nors tartA?, kad visuomenAi??s pasirinkimas kalbAi??tis ne apie realias problemas ir tikras galimybes, o leistis hipnotizuojamai neA?pareigojanA?ios, kuo ai??znestandartiA?kesnAi??sai??? retorikos, yra saviA?udiA?kas. Kita vertus, jei visuomenei uA?tenka vien to… Juo labiau kad socialiniA? tinklA? savanoje herojA? kaita vyksta kaleidoskopiA?kai greitai, todAi??l tiesiog neA?inome ir veikiausiai nAi??ra prasmAi??s kvarA?inti sau galvos, kas ai??zvaldysai??? poryt.

Apie virtualios erdvAi??s propaguojamAi?? ai??zhorizontaliAi??ai???, egalitaristinAi?? savitvarkAi?? irgi jau kalbama. MaskultAi??rinAi??s lygiavos principas jau skverbiasi ir A? A?vietimo sistemAi??, pavyzdA?iui, Ukrainos A?vietimo ministerijos parengtoje naujoje uA?sienio literatAi??ros programoje 5ai??i??9 klasAi??ms yra ai??zHaris Poterisai???, ai??zAlchemikasai???, o Danteai??i??s Alighieriai??i??o kAi??rybAi?? reprezentuoja vos vienas sonetas, Johanno Wolfgango von Goetheai??i??s ai??i?? pora eilAi??raA?A?iA?. Pasak argentinietAi??s multimedijA? specialistAi??s ir pedagogAi??s Nildos Palacio, mokiniai, gavAi?? uA?duotA? perskaityti kokA? nors tekstAi??, dabar ieA?ko internete adaptuotos jo versijos arba A?iAi??ri ekranizacijas. Jauni A?monAi??s skaito gal ir ne maA?iau negu popieriniA? tekstA? laikais, bet renkasi pramoginAi?? literatAi??rAi??, tad kaA?in ar verta klausti, koks jA? A?iniA? gylis. Iki interneto A?sigalAi??jimo veikAi?? informacijos patikimumo principas ai??i?? jei tekstas paskelbtas knygoje, A?inyne ar enciklopedijoje, juo galima pasitikAi??ti. Ai??iandien A?is kriterijus nebegalioja.

Funkcionalumo rojuje nevertybinio, ai??zhorizontalausai??? vieA?ojo elgesio schemos, galima sakyti, jau yra A?sitvirtinusios. Julianas Assangeai??i??as, kai dar buvo WikiLeaks A?efas, duodamas interviu prancAi??zA? Agora Vox dAi??l visko kaltino amerikieA?ius, A?ydus ir A?urnalistus, o vAi??liau kuo puikiausiai jautAi??si Kremliaus projekte Rusia Today ir toliau tobulino asmeninA? A?vaizdA?, A? savo realybAi??s A?ou kviesdamas islamistA? grupuotAi??s Hezbolah lyderA? ar dar vienAi?? A?oumenAi??, buvusA? filosofAi??, o dabar stalinistu prisistatantA? SlavojA? A?iA?ekAi??.

Buvusio KGB karininko sAi??nus, rusA? kilmAi??s britas, dienraA?A?io The Independent leidAi??jas Sergejus Lebedevas kairiajame dienraA?tyje The Guardian paskelbAi?? straipsnA? apie spaudos laisvAi?? ai??i?? A?tai puiki globalizacijos metafora. Kai tikrovAi?? atrodo pasidalijusi A? daugybAi?? ai??ztiesA?ai??? ir nenumaldomai atakuojama technologijA?, informacija sutrinka tarsi drovi sodietAi??, atsidAi??rusi megalopolyje.

Kas eliminuojama iA? egalitarinio gAi??rio karalystAi??s? Akivaizdu, kad estetinius A?aidimus ir daugiau ar maA?iau nerAi??pestingAi?? karnavalAi?? keiA?ia stropAi??s public relations. BAi??tA? keista, jei energingai A?sitvirtinant egalitarinei virtualaus gAi??rio karalystei kas nors panaA?aus neiA?tiktA? bet kurios egzistencinAi??s teritorijos, net atokiausio jos uA?kaborio. Kadaise nemaA?a gyvenimo dalis skleidAi??si pagal privatumo paradigmAi?? ai??i?? jAi??s man neA?domAi??s, neturiningi, aA? jums visiA?kas nulis, todAi??l iA?siskirstome, prieA? tai paspaudAi?? rankas, iA?koneveikAi?? vieni kitus ar apsistumdAi??. Visais trim atvejais atlikAi?? fizinA? veiksmAi?? (reikia pastangA? nueiti ar grAi??A?iojantis nubAi??gti iki saugaus atstumo). Toks ir moralas ai??i?? laiko Ai??kanose, nors jos nesiekia nAi?? A?imtmeA?io, bet jau seniai yra nebepermatomos, lyg ir prisimename kaA?kAi?? girdAi??jAi?? apie dykinAi??jimo palaimAi?? ar vieniA?umAi??. Planetoje beveik arba visai neliko auditorijos, tarkime, A?iai Emilio Ciorano frazei: ai??zIA?duodame save, demonstruojame savo A?irdA?; kiekvienas, savo neiA?sakomybAi??s budelis, atkakliai naikina visas paslaptis, pradAi??damas nuo savA?jA?. Ir jei sutinkame kitus, tai todAi??l, kad kartu degraduotume tuA?tumos link: ar keisdamiesi idAi??jomis, ar prisipaA?indami, ar regzdami intrigasai??? (tekstai.lt). Suinteresuoti A?vilgsniai kaip nereikalingus praleidA?ia epizodus, kai dviprasmiA?kAi?? situacijAi?? lydi vien A?aismingos A?ypsenos ir apsieinama be privalomo konkreA?ios kainos A?vardijimo.

ai??zAnot Carlo Schmidto, politinA? pasaulA? struktAi??ruoja draugo ir prieA?ininko perskyra, o interkomunikacijos erdvAi?? yra universalios draugystAi??s rojusai??? (KultAi??ros barai, 2011, nr. 9, p. 23). To rojaus privalumas tas, kad virtualA? draugAi?? bet kuriAi?? akimirkAi?? galite ai??ziA?jungtiai???. Virtualus A?aidimas Chatroulette atsitiktiniam pokalbiui suves jus su vienu iA? milijono dalyviA?. Pabodus plepAi??ti jA? tiesiog ai??zpaliksiteai???, bet tai neturAi??s jokiA? socialiniA? ar psichologiniA? pasekmiA?. PrieraiA?umas A?ioje planetoje nyksta, bet tai ne naujiena, prie A?io bAi??vio turAi??jome laiko priprasti per A?imtmetA? nuo ai??zpirmosai??? (ne tokios A?tikinamos, nes ne technogeninAi??s) globalizacijos, kuri prasidAi??jo maA?daug septintuoju ai??i?? aA?tuntuoju XIX a. deA?imtmeA?iais ir tAi??sAi??si iki 1914-A?jA?, kol A?iAi?? versijAi?? nuA?lavAi?? Pirmasis pasaulinis karas.

DabartinAi?? globalizacija turi du variklius ai??i?? tai pasaulinis kapitalizmas, iA? tikrA?jA? ignoruojantis sienas (John Gray), ir globali komunikacija, A?gavusi bekompromisAi?? skvarbAi?? (Pekino sugalvoti filtrai, kaip cenzAi??ruoti informacijAi?? internete, mano manymu, tAi??ra tik laikina priemonAi??). Lyg ir apie tAi?? patA? prieA? A?imtmetA? kalbAi??jo Josephas Conradas: ai??zGyvename lyg suglumAi?? keliautojai prastame, neramiame vieA?butyje.ai??? Bet su dabartine tikrove nieko ar beveik nieko bendra tai neturi, nes kalbama apie sutrikimAi??. Suglumti dabar daugeliui reikA?tA? nedovanotinAi?? prabangAi??, psichologinA? ai??zrelaksAi??ai???, sutrikusi gali bAi??ti tik nereikA?minga ir netikslinAi?? publikos dalis, o aktyvAi??s gyvenimo A?aidAi??jai A?ino, kad tokio dalyko kaip sutrikimas tikrovAi??je apskritai nebAi??na.

NeA?inia, kiek prasminiA? slinkA?iA? A?vyko vos per kokius dvideA?imt metA?. A?odA?iA? redukcija darosi vis spartesnAi??. Technogeninio rojaus (Windows) komandos ir funkcijos nepripaA?A?sta jokiA? dviprasmybiA?, o juo labiau metaforA?, tikslingumas nugludina jas iki paprasA?iausio prasminio skurdo ai??i?? ir A?io teksto A?odA?iai ai??zkaralystAi??ai???, ai??zrojusai???, ai??zsavanaai??? tAi??ra konvenciniai verbaliniai A?enklai (A?iaip ar taip, jo tikslas nAi??ra alegorinis apibendrinimas dAi??l visai paprastos prieA?asties ai??i?? alegoriniai apibendrinimai kaip reprezentacinAi?? saviraiA?kos forma jau iA?nyko).

Knygoje ai??zKultAi??ra ir visuomenAi??ai??? Raymondas Wiliamsas raA?o, kad XIX a. A?odis ai??zmenasai??? pirmiausia reiA?kAi?? ai??zmeistriA?kumAi??ai???. Kadaise ir vienas, ir kitas buvo siejami su gebAi??jimu gaminti (kurti) daiktiA?kas prasmes. KokiAi?? reikA?mAi?? ai??zmeistriA?kumasai???, o juo labiau ai??zmenasai???, implikuoja dabar?

Sunku pasakyti, kokio mentaliteto A?monAi??s geriausiai jauA?iasi technogeniniame rojuje. Gali bAi??ti, kad jis patogiausias tiems, kurie yra itin aktyvAi??s ir A?stengia suinteresuotai gyventi visAi?? laikAi??, paklusdami naujienA? ciklo, besisukanA?io 24 valandas per parAi??, ritmui. Tame rojuje nei Cioranas, nei Conradas, nei kiti, panaA?Ai??s A? juos, tiesiog negalAi??tA? ai??znejudAi??tiai??? ar iA?vengti interesA? atakosai??i??