Teismai, teisAi?? ir moralAi??

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: TEISAi??
AUTORIUS: Vygantas Malinauskas
DATA: 2012-06

Teismai, teisAi?? ir moralAi??

Vygantas Malinauskas

2012 m. geguA?Ai??s 17 d. Lietuvoje nutiko pora dAi??mesio vertA? A?vykiA?. TAi?? dienAi?? Vilniaus universitete vyko nacionalinAi?? mokslinAi??-praktinAi?? konferencija, skirta ai??zLietuvos Respublikos Konstitucijos 20 metA? priAi??mimui paminAi??tiai??? (bAi??tent taip uA?raA?yta programoje). Tiesa, A?is A?vykis platesnAi??je vieA?umoje liko beveik nepastebAi??tas. Ko nepasakysi apie kitAi?? tos paA?ios dienos A?vykA? ai??i?? teisAi??jos Neringos VenckienAi??s namA? A?turmAi?? ir mergaitAi??s paAi??mimo dramAi??. VU teatro salAi??je tebevykstant minAi??jimui, visai A?alia ai??i?? Daukanto aikA?tAi??je ai??i?? susirinko protestuotojA? prieA? teisAi??saugos veiksmus Garliavoje ir apskritai prieA? visAi?? teisinAi?? sistemAi?? nesankcionuotas mitingas. Abu A?ie A?vykiai sudarAi?? kontrastingAi?? fonAi?? pagrindinio valstybAi??s A?statymo apvaliai sukakA?iai paminAi??ti. Kiekvienas A?vykis savaip atspindAi??jo Lietuvoje tvyranA?ias nuotaikas praAi??jus 20 metA?, kai referendumu buvo priimta Konstitucija. Teatro salAi??je vyravo solidi kostiumuota publika, kalbose ai??i?? solidus tikAi??jimas Konstitucijos ir Konstitucinio teismo svarba Lietuvos kaip teisinAi??s valstybAi??s gyvavimui. Tuo tarpu Daukanto aikA?tAi??je susirinko, bent iA? paA?iAi??ros, ne tokia respektabili publika, nuotaika taip pat buvo ne tokia pakili. A?inoma, ryA?kus kontrastas gali palikti nepastebAi??tus niuansus. TaA?iau net ir be tokio apA?vietimo vargu ar galima praA?iAi??rAi??ti tvyrantA? nusivylimAi?? teisAi??sauga ir valstybAi??s institucijA? gebAi??jimu apsaugoti teisingumAi??.

TeismA? kritika tapo tokia daA?na, kad paskatino VU TeisAi??s fakulteto dekanAi?? VytautAi?? NekroA?iA? pareikA?ti, kad ai??zLietuvos politikai teismA? sistemAi?? pasirinko savo bokso kriauA?e ir jAi?? su pasigardA?iavimu talA?oai???1. SusidariusiAi?? situacijAi?? KAi??stutis Girnius A?vardijo kaip teismA? krizAi??2. Nepaisant poA?iAi??riA? skirtumA?, NekroA?ius ir Girnius, atrodo, sutaria, kad yra griaunami valstybAi??s pamatai. Skiriasi tik poA?iAi??riai, kas dAi??l to kaltas. NekroA?iaus nuomone, dAi??l to kalta neatsakinga ir nepamatuota politikA? kritika teismA? atA?vilgiu. Girniaus manymu, labiausiai kalti patys teismai. Pasak jo, nemaA?a atsakomybAi??s dalis tenkanti ir Konstituciniam teismui (KT)3. Girnius geguA?Ai?? pasirodA?iusiame tekste teisAi??saugAi?? ir teismus pavadino silpniausia grandimi: ai??zNepasitikAi??jimas teismais tampa rimta problema, nes tai griauna pasitikAi??jimAi?? ne tik teisAi??tvarka, bet ir valstybeai???4. Anot Girniaus, norAi??dami iA?lipti iA? krizAi??s ai??zteismai turi pasitempti ne tik pagerindami savo tiesioginA? darbAi??, bet ir uA?megzdami glaudesnius ryA?ius su visuomene [...]. Teismai turi aiA?kinti ir pagrA?sti savo sprendimus, ypaA? opiais visuomenAi??s klausimaisai???5. TaA?iau Girnius vis tiek iA?lieka pesimistiA?kas. Jo manymu, siAi??lomA? receptA? atkurti pasitikAi??jimAi?? teismais nepakaks, nes net ir tokiu atveju teismams bAi??siAi?? ai??zsunku sukurti objektyvumo regimybAi??ai???. Savo trumpame tekste Girnius palieka ir nemaA?ai klausimA?. Galima spAi??ti, kad kalbAi??damas apie teismA? tiesioginio darbo pagerinimAi??, jis turAi??jo omenyje bylA? vilkinimAi??. Tai gana opi problema, taA?iau bent galima turAi??ti aiA?kiAi?? vizijAi??, ko reikia jai iA?sprAi??sti. SudAi??tingiau yra su ai??zglaudesniA? ryA?iA? su visuomeneai??? palaikymu bei sprendimA? visuomenei opiais klausimais pagrindimu. Reikia tikAi??tis, kad A?ia kalbama ne apie teismA? vieA?A?jA? ryA?iA? krizAi??, mat taip bAi??tA? galima A?tarti autoriA? manant, kad teismA? objektyvumas tAi??ra regimybAi??, kuri gali, kad ir sunkiai, bAi??ti sukuriama. TaA?iau jei A?ias rekomendacijas priimame kaip rimtAi?? pasiAi??lymAi??, tai turime pabandyti geriau suprasti krizAi??s prieA?astis ir paieA?koti galimybiA? iA? esmAi??s jAi?? sprAi??sti. Girnius mini, kad nemaA?a dalis atsakomybAi??s dAi??l teismA? prestiA?o smukimo tenka KT. Sekant jo retorika, galima paklausti, ar A?manoma sukurti KT nutarimA? objektyvumo regimybAi??? TaA?iau taip, ko gero, pasiliktume vieA?A?jA? ryA?iA? ir komunikacijos plotmAi??je. Tuo tarpu kur kas svarbesnis klausimas ai??i?? kaip KT priimami nutarimai gali ne tik sudaryti objektyvumo regimybAi??, bet ir duoti pagrindAi?? tikAi??jimui, kad Lietuvoje galioja teisAi??s, o ne A?moniA? valdA?ios virA?enybAi??.

Taip formuluojamas klausimas mAi??sA? dAi??mesA? sutelkia A? KT nutarimA? pagrindimAi??. PastarA?jA? metA? skambios KT bylos davAi?? nemaA?ai peno svarstymams, kaip ai??zneatskaitingas A?moniA? bAi??relis pagal savo iA?ankstinius A?sitikinimus lanksto KonstitucijAi??, kaip jiems patinkaai???6. IA? tiesA? tokiose visuomenAi??s atgarsio sulaukusiose bylose,Ai??ai??i?? pavyzdA?iui, dAi??l dvigubos pilietybAi??s ar dAi??l valstybinAi??s A?eimos politikos koncepcijos, ai??i?? dalis ne tik paprastA? pilieA?iA?, bet ir teisininkA? liko sugluminti KT sugebAi??jimo ai??zatrastiai??? naujas Konstitucijos reikA?mes ir normas nepateikiant jokio racionalaus paaiA?kinimo, leidA?ianA?io apA?iuopti tvirtesnA? tokiA? iA?vadA? pagrindAi??. KonstitucinAi?? santvarka buvo sugalvota siekiant apsaugoti visuomenAi?? nuo A?moniA? valdA?ios, kitaip vadinamos tironija. TaA?iau konstitucinAi?? santvarka savaime negarantuoja teisAi??s virA?enybAi??s ir nepanaikina A?moniA? valdA?ios tironiA?kAi??ja prasme. IA? tiesA?, kol egzistuoja galimybAi?? neaiA?ku kuo grA?stas A?statymA?, A?skaitant KonstitucijAi??, interpretacijas laikyti galutinAi??mis ir privalomomis, tol egzistuoja ir tironijos galimybAi??. Kad ir kaip paradoksaliai tai skambAi??tA?, A?iandien KT demokratinAi??je valstybAi??je gali tapti tironu pirmine A?odA?io prasme. Juk vienas tironijos bruoA?A?Ai??ai??i?? piktnaudA?iavimas teise ir teisAi??sauga, esminA? teisAi??s nepaisymAi?? ir neteisingumAi?? pridengiant A?statymais ir teisAi??tumu7. KT tironija, kuriAi?? taip pat galima laikyti vertybiA? tironijos apraiA?ka8, galima uA?maskuoti kelias deA?imtis puslapiA? apimanA?iais nutarimais su gausiomis citatomis bei nuorodomis. Tokie ai??zpersunkti tuo sunkiai suprantamu teisiniu A?argonuai???9 KT nutarimA? tekstai iA? tiesA? gali sukurti teisAi??tumo ir objektyvumo regimybAi??. SavavaliA?kas Konstitucijos aiA?kinimas gali bAi??ti uA?maskuotas ne tik nekorektiA?kai aiA?kinant teisAi??s normas ir iA? konteksto iA?traukiant citatas, bet ir pateikiant nuorodas A? selektyviai atrinktus kitA? A?aliA? konstituciniA? teismA? ar tarptautiniA? teismA? sprendimus ir argumentus. Taip sukuriant regimybAi??, kad KT remiasi pozityviAi??ja teise, o ne naudoja jAi?? savo iA?ankstinAi??ms nuostatoms pridengti. Toks ai??ztironiA?kasai??? konstitucinis teismas taptA? ne visuomenAi??s bendrojo gAi??rio sargu, o vienos ar keliA? grupiA? interesA? A?gyvendintoju bendrojo gAi??rio sAi??skaita. Jau Aristotelis atkreipAi?? dAi??mesA?, kad vienintelis vaistas nuo pavojA?, kuriuos kelia visuomenei A?moniA? valdA?ia, yra A?statymo valdA?ia10.

TaA?iau teisAi??s, o ne A?moniA? valdA?ios virA?enybAi??s A?gyvendinimo principo problema yra platesnAi?? nei nutarimA? pagrindimo bei parodymo, kad KT ne dAi??l akiA?, o iA? tiesA? iA?tikimai laikosi Konstitucijos teksto, klausimas. Klausimas problemiA?kas todAi??l, kad pats A?odis ai??zteisAi??ai??? A?iame kontekste gali bAi??ti suprantamas nevienodai. Girnius atkreipia dAi??mesA?, kad ai??z[n]Ai??ra vieningos prigimtinAi??s teisAi??s sampratosai???11. Jo teiginA? galima tik iA?plAi??sti priduriant, kad apskritai nAi??ra vieningos teisAi??s sampratos. TaA?iau tai nereiA?kia, kad teismai, A?skaitant Lietuvos KT, nesivadovauja jokia teisAi??s samprata. MAi??sA? atveju svarbu tai, kad, remiantis skirtingomis teisAi??s sampratomis, galima prieiti skirtingA? iA?vadA?, kAi?? reiA?kia teisAi??s virA?enybAi??s principas. Tose A?alyse, kuriose vyrauja pozityvistinAi?? teisAi??s samprata, A?is principas daA?nai suprantamas ir A?vardijamas kaip A?statymo virA?enybAi??s principas. Jis reikalauja iA? teismA? jA? sprendimus pagrA?sti pozityviais teisAi??s A?altiniais. Tam tikra prasme tai palengvina ai??zobjektyvumoai??? laikymAi??si, mat teismui nAi??ra taip sudAi??tinga argumentuoti savo sprendimus, atsiremiant A? A?vairiuose teisAi??s aktuose A?tvirtintas normas ir A?tikinamai parodyti, kad teismas iA?tikimai laikosi A?statymo raidAi??s. Taip ir sukuriama ai??zobjektyvumo regimybAi??ai???. TaA?iau iA? tiesA? toks ai??zobjektyviaiai??? A?gyvendinamas teisAi??tumas nebAi??tinai A?gyvendina teisingumAi??, kurio trAi??kumAi?? visuomenAi?? arba A?vardija vieA?oje erdvAi??je, arba jauA?ia intuityviai. Toks formalusis teisingumas gali ne tik likti neatkAi??rAi??s pasitikAi??jimo teismais ir teisine valstybe, bet ir dar labiau jA? sugriauti. Atrodo, kaip tik tokA? reiA?kinA? galima stebAi??ti pastaruoju metu Lietuvoje besirutuliojant ai??zGarliavos dramaiai???. Ai??vairiA? pareigAi??nA? argumentai, kad viskas daroma laikantys A?statymo ir neperA?engiant paskirA? institucijA? kompetencijos ribA?, nesumaA?ino A?tampos ir, regis, tik sustiprino nepasitikAi??jimAi?? valstybAi??s institucijomis ir paA?ia teisine tvarka. NusivylimAi?? tokiu formaliu teisingumu iA?reiA?kAi?? net ai??zcivilinio kodekso tAi??vasai??? Valentinas MikelAi??nas pareikA?damas, kad ai??znet iA? aukA?tA? tribAi??nA? nesidrovima (matyt, nesuvokiant, kas kalbama) deklaruoti, kad, kaip minAi??ta, viskas yra teisinga, jeigu yra atlikta pagal galiojanA?iAi?? pozityviAi??jAi?? teisAi??ai???12. Tiesa, toks poA?iAi??ris tarp A?takingA? Lietuvos teisininkA? vis dar tebAi??ra retas reiA?kinys.

ai??zObjektyvausai??? pozityvistinio teisingumo problema yra ta, kad A?i teisAi??s samprata, neperA?engdama paA?ios savAi??s negali uA?tikrinti substancialaus teisingumo. Teisinis pozityvizmas laikosi nuostatos, kad teisAi??s egzistavimas priklauso nuo socialiniA? faktA?, o ne nuo teisAi??s privalumA?. Arba, kaip sakAi?? Johnas Austinas: teisAi??s egzistavimas yra viena, o jos privalumai ar trAi??kumai ai??i?? visai kas kita13. Tokia vertybiA?kai neutrali teisAi??s samprata leidA?ia pagrA?sti teismo sprendimA? teisAi??tumAi??, bet ne jA? teisingumAi??. Teisingumo klausimas perA?engia pozityviosios teisAi??s ribas. Pasak Leslie Greeno, joks teisAi??s filosofas negali bAi??ti tik pozityvistas14. TaA?iau jei teismo sprendimo autoritetas priklauso nuo to, kiek jis pajAi??gia pasiekti substancialaus teisingumo, tai lygiai taip pat galima klausti, ar teismai gali atkurti savo autoritetAi??, likdami pozityvistinAi??s teisAi??s sampratos rAi??muose? Kitaip tariant, ar teisAi??jai, iA?tikimai laikydamiesi LR Konstitucijos 109 straipsnio nuostatos ai??zTeisAi??jai, nagrinAi??dami bylas, klauso tik A?statymoai???, gali priimti ne tik formaliai teisAi??tus, bet ir substancialA? teisingumAi?? A?gyvendinanA?ius sprendimus? Tiesa, Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis kalba, kad ai??zTeisingumAi?? Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismaiai???. TaA?iau nAi??ra labai aiA?kus A?ios konstitucijos nuostatos ryA?ys su substancialiu teisingumu. Teisingumo sampratos problematikAi?? posovietinAi??je jurisprudencijoje vaizdA?iai iliustruoja paplitAi??s teisingumo apibrAi??A?imas, anot kurio teisingumas ai??i?? teismo veikla taikant A?statymus.

IeA?kodami atsakymo A? teismA? sprendimA?, ai??i?? kurie ne formaliai, bet realiai A?gyvendintA? teisingumAi??, ai??i?? pagrindimo problemAi??, turime kartu ieA?koti alternatyvos pozityvistinei teisAi??s sampratai. A?inoma, natAi??raliausia alternatyvos kandidatAi?? yra prigimtinAi??s teisAi??s samprata. Ji ne tik leidA?ia, nesislepiant uA? tariamo neutralumo A?irmos, teisAi??je taikyti vertinamuosius kriterijus, bet taip pat ir nurodo naujAi?? atspirties taA?kAi?? sprendA?iant pasitikAi??jimo teismais problemAi??. Pasak A?takingo dabartiniA? laikA? prigimtinAi??s teisAi??s teoretiko Johno Finniso, centrinis prigimtinAi??s teisAi??s teorijA? klausimas: kaip ir kodAi??l teisAi?? ir jos postulavimas A?statymuose, teismA? sprendimuose, paproA?iuose duoda rimtAi?? prieA?astA? teisAi??s subjektams elgtis pagal teisAi??15? Kitaip tariant, kaip A?vairiomis formomis iA?reikA?ti teisAi??s reikalavimai tampa autoritetinga prieA?astimi, lemianA?ia asmenA? elgsenAi??16? Atsakymas A? A?A? Finniso klausimAi?? kartu galAi??tA? tapti atsakymu ir A? Girniaus keliamAi?? problemAi??. Jei Lietuvos teismA?, pirmiausia KT nutarimai duotA? pilieA?iams svariAi?? prieA?astA? elgtis pagal teisAi??, tai nebAi??tA? reikalo pergyventi. TaA?iau ar prigimtinAi?? teisAi?? nAi??ra tik utopija ar abstrakti teorija, vargiai pritaikoma sprendA?iant praktines teisAi??s taikymo problemas?

Viena pamatiniA? prigimtinAi??s teisAi??s teorijos prielaidA? yra ta, kad A?mogus pajAi??gus savo intelektu A?A?velgti gAi??rA?, kuris yra universalus (paA?inus normaliam protui). Taip pat prigimtinAi?? teisAi?? remiasi prielaida, kad kiekvienas A?mogus iA? prigimties jauA?ia moralinA? imperatyvAi?? daryti gera ir vengti blogo. DAi??ka A?io imperatyvo, kitaip vadinamo pirmuoju praktinio proto principu, A?mogaus veikla ir veiksmai A?gyja prasmAi?? ir gali bAi??ti vertinami kaip protingi (arba neprotingi)17. Ai??is imperatyvas skatina A?mogA? siekti gAi??rio. TaA?iau tai, ko paprastai siekiame, yra ne abstrakti Platono gAi??rio idAi??ja, o konkretAi??s gAi??riai18. Kai kurie A?iA? gAi??riA? gali bAi??ti realizuojami tik bendruomenAi??je ar kartu su ja. Idant jie taptA? mums lengviau prieinami, reikalinga tam tikra tvarka. A?velgiant iA? A?ios perspektyvos, teisAi?? kaip tik ir yra ta protinga tvarka, kuri A?galina mus, vadovaujantis praktinio protingumo principu, siekti gAi??riA?, reikalingA? mAi??sA? kaip A?moniA? pilnatviA?kam klestAi??jimui. Ai??ia prasme gAi??ris yra ankstesnis ne tik uA? teisinAi?? tvarkAi??, bet ir uA? paA?ias teises19. Suvokdami tvarkos bAi??tinumAi?? siekiant konkreA?iA? gAi??riA?, kartu A?gyjame protingAi?? prieA?astA? paklusti tvarkai ir teisei. PrieA?astis paklusti keliA? eismo taisyklAi??ms, A?inoma, gali bAi??ti nenoras turAi??ti problemA? su policija. TaA?iau gilesnAi?? prieA?astA? mums suteikia noras vaA?iuojant automobiliu neuA?simuA?ti paA?iam. Ne tik neuA?simuA?ti paA?iam, bet taip pat neuA?muA?ti ir ko nors kito ar nebAi??ti paA?iam kieno nors kito uA?muA?tam. Savo ruoA?tu, A?is noras (nebAi??ti uA?muA?tam) nAi??ra gAi??ris savaime. Jis gali bAi??ti iA?vedamas iA? kito universalaus gAi??rio, bAi??dingo kiekvienam normaliam A?mogui ai??i?? gyvenimo. Pasak Finniso, visi mAi??sA? siekiami konkretAi??s gAi??riai yra iA?vedami iA? arba yra kombinacija pamatiniA?, nesuredukuojamA? vienas A? kitAi?? gAi??riA?, bAi??tinA? A?mogui pilnavertiA?kai klestAi??ti. Tokie gAi??riai, pasak Finniso, yra gyvenimas, A?inios, estetinis A?vertinimas, A?aidimas, draugystAi??, praktinis protingumas ir religija20. Chappellas, Grisezas, Murphy, Gomez-Lobo pateikia kiek skirtingas, taA?iau panaA?ias pamatiniA? gAi??riA? katalogo versijas21. Tai nekeiA?ia esmAi??s ai??i?? pamatiniai gAi??riai yra suvokiami protu, pasiA?ymi universalumu ir yra gAi??riai savaime, o ne priemonAi??s kokiam nors kitam gAi??riui pasiekti. TaA?iau A?iandien gyvename tokioje bAi??klAi??je, kuriAi?? Alvydas Jokubaitis apibAi??dina kaip vertybiA? tironijAi??22. Kiekvienas A?iais laikais turi teisAi?? ko nors norAi??ti ir tai, ko kas nors pageidauja, ir yra vertybAi??, kuri reiA?kia pretenzijas bAi??ti laikoma lygiaverte visoms kitoms vertybAi??ms. NatAi??raliai kyla klausimas ai??i?? ar toks pamatiniA? gAi??riA? katalogas nAi??ra tos paA?ios vertybiA? tironijos forma, kai vienA? iA?paA?A?stamos subjektyvios vertybAi??s primetamos kitiems? Atsakymas A? A?A? klausimAi?? priklauso nuo to, ar A?monAi??s yra pajAi??gAi??s savo protu prieiti iA?vadAi??, kad tam tikros vertybAi??s A?mogui yra gAi??riai savaime, o ne tik priemonAi??s ar iA?vestiniai gAi??riai. PavyzdA?iui, protu galima svarstyti, ar turtas yra gAi??ris savaime, ar priemonAi?? pasiekti tam tikrAi?? gAi??rA?, kuris yra gAi??ris savaime? Arba malonumas ai??i?? gAi??ris savaime ar tik veiksmo, siekiant gAi??rio, pasekmAi??, kurios negalime laikyti gAi??riu, egzistuojanA?iu savarankiA?kai nuo veiksmo23. TokiA? pastoviA? ir nesuredukuojamA? gAi??riA? egzistavimas A?galina iA?vengti vertybiA? tironijos ir nepaversti teisAi??s galios A?rankiu niekada nesibaigianA?ioje kovoje dAi??l vertybiA? dominavimo. Atskirdama A?geidA?ius (vertybes) ir pamatinius A?mogaus gAi??rius, prigimtinAi?? teisAi?? A?gyja pagrindAi??, A? kurA? atsirAi??musi gali atsispirti vertybiA? subjektyvizmui ir reliatyvizmui.

A?velgiant iA? pozityvizmo pozicijA?, teismas, remdamasis tik pozityvistine teise, turAi??tA? iA?likti vertybiA?kai neutAi??ralus. Nes teisAi??, bent jau kai kuriA? manymu, turi bAi??ti neutralumo ir neA?aliA?kumo bastionas24. Nes teisAi?? yra tai, dAi??l ko mes dar galime daugiau ar maA?iau susitarti, o dAi??l vertybiA? ginA?as vyks iki pasaulio pabaigos. TaA?iau uA? tokio tariamo pozityviosios teisAi??s neutralumo fasado paprastai slypi jos normA? preferencija vienoms ar kitoms vertybAi??ms. Teismas, deklaruodamas esAi??s neutralus vertybiA? atA?vilgiu, savaime netampa neA?aliA?kas. ai??zObjektyvAi??sai??? teisiniai argumentai daA?nai tepridengia teismo vertybinA? poA?iAi??rA?. Tiesa, pozityvistinAi?? teisAi?? taip pat gali deklaruoti ir deklaruoja preferencijAi?? tam tikAi??roms vertybAi??ms. Tokios vertybiA? deklaracijos pavyzdys yra Konstitucija. Konstitucija tam tikrus dalykus skelbia jos saugomomis vertybAi??mis. TaA?iau saugodamas tam tikras vertybes ar gindamas konstitucines teises KT kartu uA?ima tam tikrAi?? vertybinAi?? pozicijAi??. GalimybAi?? skirtingai aiA?kinti ir interpretuoti Konstitucijos nuostatas, nesiaiA?kinant dAi??l paties teismo vertybiniA? nuostatA?, yra gera dirva teikti preferencijAi?? vienoms ar kitoms vertybAi??ms.

Geras tokio A?sitraukimo A? ginA?Ai?? dAi??l vertybiA? pavyzdys yra KT nutarimas dAi??l valstybinAi??s A?eimos politikos koncepcijos. Teismas, priimdamas sprendimAi?? A?ioje byloje, visuomenAi??je vykstanA?iame ginA?e dAi??l vertybiA? parAi??mAi?? vienAi?? iA? A?aliA?25. Ai??iAi?? pozicijAi?? teismas uA?Ai??mAi?? iA?eidamas uA? pozityviosios teisAi??s ribA?. KT nepateikAi?? jokio A?tikinamo pagrindimo, kaip toks jo nutarimas gali bAi??ti iA?vedamas iA? pozityviA? Konstitucijos normA?. TaA?iau nepateikAi?? ir pagrindimo, kodAi??l vienoms vertybAi??ms turi bAi??ti teikiamas prioritetas kitA? atA?vilgiu. Ai??is pavyzdys dar kartAi?? rodo, kad pozityvioji teisAi?? neuA?tikrina teismo vertybinio neutralumo, geriausiu atveju ai??i?? jA? tik maskuoja. Klausimas: ar egzistuoja kokie nors vaistai, kurie apsaugotA? visuomenAi?? nuo KT virtimo moderniA?jA? laikA? tironu?

Jei teisAi?? suvokiame ne kaip beprasmiA? taisykliA? rinkinA?, o kaip protingAi?? tvarkAi??, orientuotAi?? A? individus ir jA? grupes, linkusias daryti protingus pasirinkimus, tai teisAi?? turAi??tA? teikti prioritetAi?? toms praktikoms ir santykiA? formoms, kurios labiau atliepia praktinio proto poreikA? daryti pasirinkimus, leidA?ianA?ius siekti gAi??rio ir iA?vengti blogio26. Kaip jau minAi??jome, siektinas gAi??ris galiausiai yra konkretus gAi??ris arba tA? gAi??riA?, kurie yra gAi??riai savaime, kombinacija. PanaA?iai yra ir su sampAi??ratomis (koncepcijomis), kuriomis remiamAi??s grA?sdami savo veiksmus ir pasirinkimus. VieA?ojoje erdvAi??je kilus diskusijai dAi??l valstybinAi??s A?eimos politikos koncepcijos, buvo agrumentuojama, kad esama dalykA?, kuriA? neA?manoma pozityviai teisiA?kai apibrAi??A?ti. PavyzdA?iui, kas yra tauta. Giliau negvildenant teisiniA? apibrAi??A?imo (ne)-galimumo problemos, svarbu pastebAi??ti, kad nors apibrAi??A?imas ir samprata yra susijAi??, taA?iau nAi??ra tas pats. Ai??statymas ar teismas, net ir nepateikdamas tautos apibrAi??A?imo, gali remtis gana konkreA?ia tautos sampAi??rata. TAi?? patA? galima pasakyti ir apie A?eimos sampratAi??. TaA?iau kokiais kriterijais remdamasis teismas turAi??tA?/galAi??tA? iA? A?vairovAi??s pasirinkti vienAi?? ar kitAi?? sampratAi??? Tais paA?iais, kurie leistA? kiekvienam A?mogui protingai pasirinkti gAi??riui adekvaA?iausiAi?? siekiamAi?? sampratAi??. PavyzdA?iui, galime remtis draugystAi??s samprata, kad reali draugystAi?? remiasi tik abipusiu naudos siekimu, arba tokia sampAi??rata, kad draugystAi??s pagrindas yra nesuinteresuotas geranoriA?kumas vienas kito atA?vilgiu. KuriAi?? A?iA? sampratA? pasirinksime? Veikiausiai tAi??, kuri mums atrodys protingesnAi??. Savo ruoA?tu protingesnAi?? atrodys ta, kuri leidA?ia pasirinkti didesnA? gAi??rA?. Jei teismui tenka apsisprAi??sti, kuria A?eimos samprata remtis, jis gali bandyti remtis visuomenAi??je vyraujanA?iomis vertybAi??mis, kurias savo ruoA?tu gali bandyti dedukuoti iA? socialiniA? faktA?, kaip antai paplitusio gyvenimo kartu ai??zsusidAi??jusai???. Arba gali vadovautis samprata, kuriAi?? pasirinktA? protingas A?mogus, siekiantis pilnutinio gAi??rio, kurA? gali duoti A?eima. Jei sutinkame su teiginiu, kad darydami prasmingus pasirinkimus remiamAi??s praktiniu protu, kuris savo ruoA?tu skatina mus rinktis gAi??rA? ir vengti blogio, tai tuomet turAi??tume sutikti su teiginiu, kad moralAi?? yra prasmingos tvarkos pagrindas. Nes moralAi??s reikalavimai yra ne kas kita kaip praktinio proto reikalavimai, suteikiantys adekvaA?iAi?? prieA?astA? mAi??sA? poelgiams.

A?velgiant iA? A?ios perspektyvos, teisAi?? kaip protinga tvarka, suteikianti prieA?astA? visuomenAi??s nariams jos laikytis, negali bAi??ti atskirta nuo moralAi??s. MoralAi??s reikalavimai ne tik suteikia prieA?astA? laikytis teisingos tvarkos, bet ir A?galina apie jAi?? prasmingai kalbAi??ti. DAi??l A?ios prieA?asties moralAi??s normos kartu yra ir teisAi??s A?altinis, ir jos taikymo kriterijus. Pasak MikelAi??no, ai??zJeigu teisAi??s nustatytoji taisyklAi?? atitinka ir A?mogaus moralAi??s principus, A?mogus tokiAi?? taisyklAi?? priima kaip savaime suprantamAi?? dalykAi??. Ir atvirkA?A?iai, jeigu teisAi?? nAi??ra grindA?iama morale, sunku tikAi??tis, kad tokios teisAi??s bus laikomasi ir kad ji bus gerbiamaai???27. MikelAi??no teigimu, ai??zTeisAi??, neturinti moralinio pagrindo, yra visuomenAi??s svetimkAi??nis. TeisAi??s ir moralAi??s santykio problema svarbi ne tik aptariant teisAi??s turinA?, bet ir kalbant apie teisAi??s taikymAi??ai???28. Ai??ioje vietoje galime sugrA?A?ti prie Girniaus siAi??lomo recepto, kaip atkurti visuomenAi??s pasitikAi??jimAi?? teismais ir teismA? prestiA?Ai?? ai??i?? uA?megzti glaudesnius ryA?ius su visuomene. Glaudesnis ryA?ys su visuomene (jei tik jo nesuprantame vieA?A?jA? ryA?iA? prasme) A?manomas tik tada, kai visuomenAi?? gali susitapatinti su teismo sprendimais ir juos grindA?ianA?io teisingumo samprata. Kitaip tariant, teismai galAi??s uA?megzti ai??zglaudesnius ryA?ius su visuomeneai???29 tik tuo atveju, jei jA? sprendimai taps suprantami ne tik profesionaliems teisininkams, bet ir didelei visuomenAi??s daliai. A?ia svarbiausia ne tai, kad praneA?imuose apie priimtus nutarimus sklandA?ia kalba bAi??tA? iA?aiA?kinta, kokiais argumentais rAi??mAi??si teismas. Daug svarbiau yra tai, kad tie argumentai bAi??tA? tokie, kad tiktA? ir A?mogui, besiremianA?iam pirmuoju praktinio proto principu ir iA? jo iA?vestomis moralAi??s normomis. Tik esant protingam pagrindui visuomenAi??s nariams akceptuoti teismA? sprendimus kaip savo elgesio normas, galime kalbAi??ti apie tikrAi?? teisinAi?? kultAi??rAi??. Nes teisinAi?? kultAi??ra, statoma ant nuolankaus ir nekritiA?ko paklusnumo, tAi??ra statinys ant smAi??lio. Tokioje teisinAi??je kultAi??roje net ir nedidelis judesys, protesto akcija ar vieA?ai pasakytas kritiA?kas A?odis tampa grAi??sme valstybAi??s pamatams, A? kuriuos su suprantamu jautrumu reaguoja teisAi??saugos institucijos.

Bet ar galima veiksmingai transformuoti pamatiniA? A?mogaus gAi??riA? reikalavimus A? veiksmingAi?? teisinAi?? tvarkAi??? Vienas daA?nesniA? priekaiA?tA? prigimtinei teisei, patekAi??s ir A? lietuviA?kus teisAi??s vadovAi??lius, yra jos ai??znekonkretumasai???. Norint tokA? ai??znekonkretumAi??ai??? dar labiau iA?ryA?kinti, jam prieA?prieA?inama pozityvioji teisAi??, kuri, kitaip negu prigimtinAi??, yra konkreti, aiA?ki ir lengvai prieinama pojAi??A?iams. Tuo tarpu idant prigimtinAi?? teisAi?? galAi??tA? bAi??ti tikras teisAi??s A?altinis ne tik nustatant teisAi??s normA? turinA?, bet ir taikant paA?ias teisAi??s normas, ji turi bAi??ti veiksmingas instrumentas sprendA?iant konkreA?ius teisinAi??s tvarkos kAi??rimo bei uA?tikrinimo klausimus. Ai??v.Ai??Tomas Akvinietis nurodAi?? du kelius, kuriais iA? prigimtinAi??s teisAi??s gali bAi??ti iA?vedamos konkreA?ios teisAi??s normos. Pirmasis bAi??das ai??i?? specificatio, kai teisAi??s normos dedukcijos bAi??du iA?vedamos iA? pirmojo praktinio proto principo, taikant jA? konkretiems gAi??riams. Taip gali bAi??ti iA?vedamos tokios teisAi??s normos arba taisyklAi??s kaip: ai??znedaryk A?alos kitamai???, ai??zdraudA?iama praturtAi??ti kito asmens sAi??skaita be pakankamo pagrindoai???, ai??zprivalu rAi??pintis savo vaikaisai???30. Ai??iA? normA? ryA?ys su pirmuoju praktinio proto principu yra gana akivaizdus. TiesAi?? sakant, jis yra toks artimas, kad leidA?ia A?ias teisAi??s normas vienodai laikyti teisAi??s ir moralAi??s normomis. TaA?iau kaip tada su teisAi??s normomis, kurios yra moraliA?kai neutralios ir ai??zgrynai pozityviosai???, ne iA?vestos iA? moralAi??s principA?, o nustatytos A?statymo leidAi??jo? Juo labiau kad tokiA? normA? yra dauguma, ir daA?niausiai dAi??l paklusimo joms kyla problemA?. Ar tokios teisAi??s normos gali duoti svariAi?? protingAi?? prieA?astA? jA? laikytis? Ar jA? privalomumas tegali bAi??ti grindA?iamas tik paklusnumu autoritetui ar valstybinAi??s prievartos aparatui? Ai??v. Tomas Akvinietis sutinka, kad idant visuomenAi?? gyventA? darnoje ir teisingoje tvarkoje, reikalinga pozityvioji teisAi??. Jis taip pat sutinka, kad gali bAi??ti A?vairiA? vienodai gerA? bAi??dA? pasiekti tAi?? patA? gAi??rA?. TodAi??l kasdieniam gyvenimui tvarkyti gali bAi??ti nustatomos taisyklAi??s, kurios nAi??ra tiesiogiai iA?vedamos iA? pirmojo praktinio proto principo, nors ir su juo susijusios. TokiA? taisykliA? iA?vedimo bAi??dAi?? A?v.Ai??Tomas Akvinietis vadina determinatio. PavyzdA?iui, vien tik remdamiesi pirmuoju praktinio proto principu negalime nustatyti, kuria kelio puse ai??i?? kaire ar deA?ine ai??i?? turi vykti eismas. TaA?iau laikydamiesi minAi??to principo galime numanyti, kad geriau yra nustatyti kokiAi?? nors konkreA?iAi?? tvarkAi?? nei nenustatyti jokios. Ai??iuo atveju tvarkos buvimas yra priemonAi??, A?galinanti mus siekti bendrojo gAi??rio. O tai suteikia protingAi?? prieA?astA? visuomenAi??s nariams tos taisyklAi??s laikytis. MaA?a to, tokios ai??zmoraliA?kai neutraliosai??? taisyklAi??s nustatymas sukuria naujAi?? moralinAi?? pareigAi??, kuri anksA?iau neegzistavo.

SantykA? tarp specificatio ir determinatio vaizdA?iai iliustruoja prigimtinAi??s teisAi??s klasikA? mAi??gstama namo metafora. Architektas, vykdydamas uA?sakymAi?? suprojektuoti namAi??, yra laisvas priimti daugybAi?? sprendimA?Ai??ai??i?? koks bus namo stilius, kiek jame bus kambariA?, kiek aukA?tA?, kokios formos stogas ir panaA?iai. Trumpai tariant, statant namAi?? egzistuoja didelAi?? A?vairovAi?? galimA? sprendimA?, kurie visi yra priimtini. TaA?iau esama ir tam tikrA? architekto kAi??rybinAi??s laisvAi??s apribojimA?. Kad statinys galAi??tA? funkcionuoti, kaip namas jis turi atitikti tam tikrus bAi??tinus reikalavimus. Jis turi turAi??ti bent vienas duris, lubos turi bAi??ti ne A?emesnAi??s kaip du metAi??rai, bent dalis kambariA? turi turAi??ti langus. Durys turi bAi??ti tokios, kad pro jas bAi??tA? A?manoma patekti A? namAi?? ir pan. Jei architektas ignoruos A?iuos reikalavimus, jo suprojektuotas statinys negalAi??s funkcionuoti kaip pilnavertis namas, kuriame patogu gyventi. Ai??i metafora vaizdA?iai iliustruoja iA? pirmojo praktinio proto principo iA?vestA? moraliniA? principA? vietAi?? ir vaidmenA? teisinAi??je sistemoje. Yra bAi??tina laikytis tam tikrA? protingA? principA?, kad teisinAi?? sistema galAi??tA? normaliai funkcionuoti, o jos nustatyta tvarka sudarytA? sAi??lygas visuomenAi??s nariams jaustis patogiai ir jaukiai visuomenAi??je. TaA?iau A?i metafora gali bAi??ti naudinga ir apibrAi??A?iant teisminAi??s bei A?statymA? leidA?iamosios valdA?ios santykA?. Pastaruoju metu tarp konstitucinAi??s teisAi??s atstovA? populiari nuomonAi??, kad konstitucija neturi spragA?. Ji ai??zuA?dengiantiai??? visAi?? teisAi??, todAi??l KT galA?s pasisakyti visais klausimais, kuriuos reguliuoja pozityvioji teisAi??. Tokia KT nuostata leidA?ia jam kiA?tis A? politinius procesus ir A?statymA? leidA?iamosios valdA?ios priimamus sprendimus, taip kartu atimant pilieA?iams teisAi?? per savo iA?rinktus atstovus nusistatyti Ai??kio ir socialinAi?? politikAi??31. TaA?iau jei KT laikytA?si prigimtinAi??s teisAi??s nuostatos, uA?uot bandAi??s ai??zpadengtiai??? visAi?? teisAi??, jis turAi??tA? sutikti, kad teisAi??ta valdA?ia gali determinatio bAi??du savo nuoA?iAi??ra nustatyti vienokiAi?? ar kitokiAi?? tvarkAi??. Ir kol ta tvarka neprieA?tarauja moralAi??s principams, nesuvarA?o visuomenAi??s nariA? galimybiA? siekti pamatiniA? gAi??riA? ir nepaA?eidA?ia Konstitucijoje nustatytos tvarkos, tol ji neturAi??tA? bAi??ti teismo kvestionuojama.

Teismui taikant teisAi?? vargu ar A?manoma iA?vengti situacijA?, kai paA?odinis ir formalus A?statymo taikymas duos teisingumui prieA?taraujantA? rezultatAi??. TodAi??l neiA?vengiamai kyla klausimas, kaip suderinti teismo paklusnumAi?? A?statymui (ypaA? jei jis prieA?tarauja teisingumui) ir tikro, o ne formalaus teisingumo siekA?? Ar Konstitucijos 109 straipsnio nuostata ai??zTeisAi??jai, nagrinAi??dami bylas, klauso tik A?statymoai??? leidA?ia jiems tiesiogiai remtis moralinAi??mis normomis, ar tik pozityviosios teisAi??s A?altiniais? Taip pat ar to paties straipsnio nuostata, kad ai??zTeisingumAi?? Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismaiai???, leidA?ia perA?engti pozityviosios teisAi??s ribas? IA?samiai negvildenant A?ios problemos, atkreiptinas dAi??mesys, kad pozityvioji Lietuvos teisAi?? numato teismams galimybAi?? ir pareigAi?? vadovautis principais. Ai??tai Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis nustato, kad ai??zTeismas, aiA?kindamas A?statymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sAi??A?iningumo principaisai???. TaA?iau ar tokia nuoroda A? principus reiA?kia, kad moralAi??s normos per A?iuos principus tampa Lietuvos teisAi??je pripaA?A?stamu teisAi??s A?altiniu? Atsakymas priklauso nuo to, kokia teisAi??s samprata remiamasi. Pats teisingumo principas atrodo aiA?kiai susijAi??s su morale. Nes teisingumas kaip toks pirmiausia yra moralinAi?? kategorija. TaA?iau jis lygiai taip pat gali bAi??ti suprantamas ir pozityvistiA?kai, kaip leidimas teismui savo diskrecija nustatyti teisAi??tA? interesA? pusiausvyrAi??. Atrodo, kad kaip tik tokios teisingumo sampratos laikosi Lietuvos AukA?A?iausiasis Teismas, kuris savo 2002 m. sausio 21Ai??d. nutartyje aiA?kindamas teisingumo principAi?? nurodAi??, kad ai??zteisingumas gali bAi??ti A?gyvendinamas tik uA?tikrinant interesA? pusiausvyrAi?? bei iA?vengiant socialinio gyvenimo nestabilumoai???. Tokia teisingumo samprata visus teisAi??tus (tai yra A?statymA? A?tvirtintus) interesus traktuoja kaip vienodai teisingus, sutapatindama moralinAi?? teisingumo kategorijAi?? su pozityvistine teisAi??tumo kategorija. Nors bAi??tent vienodas teisAi??s normomis A?tvirtintA? interesA? traktavimas gali tam tikrais atvejais iA? esmAi??s bAi??ti neteisingas. Nuo savo moralinio turinio atsieti principai palieka teismui plaA?iAi?? diskrecijAi?? savo nuoA?iAi??ra nustatyti kas yra teisinga, A?itaip tapdami ne teisingumo garantu, o savavaliA?kA? sprendimA? priedanga. YpaA? kai remiamasi kokiais nors principais, nAi?? nemAi??ginant jA? paaiA?kinti32.

Ai??v. Tomo AkvinieA?io poA?iAi??riu gAi??ris yra pirmesnis uA? teisAi??33. Ai??i aplinkybAi?? ypaA? svarbi sprendA?iant teisAi??s normA? taikymo problemas. A?velgiant iA? A?ios perspektyvos, A?mogaus ir konstitucinAi??s teisAi??s nAi??ra savitikslAi??s, o priemonAi??s arba teisiniai instrumentai, uA?tikrinantys kiekvienam asmeniui prigimtiniA? gAi??riA? prieinamumAi??. Lygiai taip pat iA? A?ios perspektyvos gali bAi??ti aiA?kinami teisingumo, protingumo, sAi??A?iningumo principai. Ai??itaip interpretuojant teisAi?? pirmas klausimas, kurA? turi uA?duoti teismas, yra ne tai, kokias teises turi asmuo, o kokius asmens gAi??rius siekiama uA?tikrinti konkreA?iomis teisAi??mis ir apskritai teisAi??s normA? nustatyta tvarka. Kadangi tas pats gAi??ris gali bAi??ti prieinamas skirtingais bAi??dais, skirtingu laiku ir skirtingose vietose, tai leidA?ia ieA?koti teisingA? iA?eiA?iA?, sprendA?iant A?mogaus teisiA? konfliktus ir uA?tikrinant individo teisiA? ir vieA?ojo intereso pusiausvyrAi??. Tuo tarpu teisAi??s primatas, kai teisAi?? yra laikoma pirmesne uA? gAi??rA?, veda visuomenAi?? A? nuolatinio teisiA? konflikto bAi??klAi??. Ai??ia prasme iliustratyvAi??s KT teisAi??jo Egidijaus Ai??ileikio teiginiai Konstitucijos dvideA?imtmeA?iui skirtoje konferencijoje apie tai, kad Konstitucija yra individo, kuris nori kovoti su dauguma, teisiA? A?altinis34. Pasak Ai??ileikio, ai??zindividas su savo vertybAi??mis gali kautis su daugumos vertybAi??mis Konstitucijos pagalbaai???35. Toks poA?iAi??ris ne tik individo A?geidA?ius suprieA?ina su visuomenAi??s tvarka ir bendruoju gAi??riu, bet kartu atspindi ir KT kaip institucijos, turinA?ios nekvestionuojamAi?? galiAi?? suteikti visuomenAi??je tam tikroms vertybAi??ms prioritetAi??, sampAi??ratAi??. Nuo tokios sampratos iki vertybiA? tironijos maA?iau nei vienas A?ingsnis. A?mogaus teisiA? ir konstitucijos saugomA? teisiA? paskirtis ai??i?? apsaugoti A?mogA? nuo daugumos tironijos. Arba, pasitelkiant Ronaldo Dworkino metaforAi??, suteikti individui kozirius, kuriais jis gali blokuoti daugumos sprendimus. TaA?iau iA?leidA?iant iA? akiA? principAi??, kad A?mogaus teisiA? paskirtis yra tarnauti uA? jas pirmesniems gAi??riams, jos gali lygiai taip pat tapti formalaus teisingumo A?rankiu. PavyzdA?iu gali bAi??ti KlaipAi??dos teismo sprendimas atiduoti DrAi??siaus KedA?io dukterA? motinai remiantis argumentu, kad tAi??vA? ai??zteisAi??s yra prigimtinAi??sai???36. Praktinio protingumo principas iA? tiesA? saugo vaiko gAi??rA? ai??i?? galimybAi?? augti su savo biologiniais tAi??vais. Ir A?is gAi??ris pagrA?stai yra preziumuojamas. TaA?iau prigimtinAi?? teisAi?? nesako, kad tai yra gAi??ris todAi??l, kad tAi??vai turi teisAi?? auginti vaikus. Lyg vaikas, A?alia kitA? pamatiniA? gAi??riA?, bAi??tA? skirtas tAi??vA? laimei ir pasitenkinimui. A?mogaus asmuo ir jo gAi??ris prigimtinAi??s teisAi??s poA?iAi??riu kyla ne iA? teisAi??s ir nAi??ra teisiA?, A?skaitant tas, kurias A?mogus A?gyja nuo pat gimimo, padarinys. Pats A?mogaus asmuo yra galutinis teisAi??s tikslas37. TeisAi??s causa ultima.

Bent jau lietuviA?kame teisiniame kontekste teiginys, kad teismo neA?aliA?kumo sAi??lyga yra moralAi??s pripaA?inimas lygiaverA?iu pozityviajai teisei teisAi??s A?altiniu, kuriuo taikydami teisAi?? turi vadovautis teismai, gali atrodyti paradoksalus. Kaip ir iA? pirmo A?vilgsnio atrodo paradoksalus teiginys, kad vien tik pozityviAi??ja teise besiremiantys teismai gali lengvai tapti vertybiA? tironijos instrumentu. TeisAi?? yra tvarka, skirta mAi??stantiems sutvAi??rimams, kurie iA? prigimties linkAi?? rinktis tai, kAi?? jie atpaA?A?sta ir pripaA?A?sta kaip gAi??rA?. TodAi??l teisinAi?? tvarka gali pilnavertiA?kai funkcionuoti ne kaip formaliu autoritetu ar valstybAi??s prievarta palaikomA? taisykliA? rinkinys, o kaip A? gAi??rA? orientuota tvarka. MoralAi??s normos yra tai, kas remiantis praktiniu ir kritiniu protu mAi??sA? poelgiams duoda protingAi?? galutinAi?? prieA?astA?. PasitikAi??jimAi?? teismais ir apskritai teise galima kurti tik pradAi??jus jA? statyti ant moraliniA? pagrindA?. A?inoma, tam pirmiausia reikia naujo mAi??stymo, arba, JokubaiA?io A?odA?iais,Ai??ai??i?? ai??znaujo A?odynoai???38. A?inant Lietuvoje vyraujanA?iAi?? teisAi??s sampratAi??, tai tikrai neatrodo paprasta. TaA?iau sAi??kmAi??s atveju laukia nemenkas atlygis ai??i?? teisinAi?? valstybAi??, kuria pasitiki pilieA?iai.

Ai??

Ai??

1 EglAi?? SamoA?kaitAi??, ai??zV. NekroA?ius: politikai teisminAi?? valdA?iAi?? talA?o kaip bokso kriauA?Ai?? ir griauna valstybAi??s pamatusai???, in: www.delfi.lt, (2012-03-28).

2 KAi??stutis K. Girnius, ai??zTeismA? krizAi??ai???, in: www.alfa.lt, (2012-05-21).

3 Ibid.

4 Ibid.

5 Ibid.

6 ai??zM. AdomAi??nas KonstitucinA? TeismAi?? pavadino teisine chuntaai???, in: www.delfi.lt, (2011-09-29).

7 John Finnis, ai??zNatural Law Theoriesai???, in: Edward N. Zalta (ed.), The Stanford Encyclopedia of Philosophy, Fall, 2011, in: http://plato.stanford.edu/archives/fall2011/entries/natural-law-theories.

8 Alvydas Jokubaitis, ai??zVertybiA? tironija ir teisAi??ai???, in: NacionalinAi?? mokslinAi??-praktinAi?? konferencija ai??zKonstitucijos dvideA?imtmetisai???, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012.

9 KAi??stutis Girnius, op. cit.

10 John Finnis, op. cit.

11 KAi??stutis Girnius, op. cit.

12 Valentinas MikelAi??nas, ai??zTeisAi?? sau, moralAi?? sau?ai???, in: www.delfi.lt, (2012-05-07).

13 Leslie Green, ai??zLegal Positivismai???, in: Edward N. Zalta (ed.), The Stanford Encyclopedia of Philosophy, Fall, 2009, in: http://plato.stanford.edu/archives/fall2009/entries/legal-positivism.

14 Ibid.

15 John Finnis, op. cit.

16 Ibid.

17 Mark Murphy, ai??zThe Natural Law Tradition in Ethicsai???, in: Edward N. Zalta (ed.), The Stanford Encyclopedia of Philosophy, Winter, 2011, in: http://plato.stanford.edu/archives/win2011/entries/natural-law-ethics.

18 Ibid.

19 Ibid.

20 Ibid.

21 Ibid.

22 Alvydas Jokubaitis, op. cit.

23 Mark Murphy, op. cit.

24 Alvydas Jokubaitis, op. cit.

25 Ibid.

26 John Finnis, op. cit.

27 Valentinas MikelAi??nas, op. cit.

28 Ibid.

29 KAi??stutis Girnius, op. cit.

30 Valentinas MikelAi??nas, op. cit.

31 KAi??stutis Girnius, ai??zNesusivaldantis Konstitucinis Teismasai???, in: www.alfa.lt, (2010-11-22).

32 Ibid.

33 Mark Murphy, op. cit.

34 Egidijus Ai??ileikis, ai??zKonstitucija ir teisAi??kAi??raai???, in: NacionalinAi?? mokslinAi??-praktinAi?? konferencija ai??zKonstitucijos dvideA?imtmetisai???.

35 Ibid.

36 Dainius SinkeviA?ius, ai??zKlaipAi??dos teisAi??ja: negalima sprAi??sti, kad D.Ai??KedA?io vaikui yra geriau pas tetAi??ai???, in: www.delfi.lt, (2012-04-18).

37 John Finnis, op. cit.

38 Alvydas Jokubaitis, op. cit.