Teksto kelionAi??s po medijA? A?alis

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Tekstai
AUTORIUS:Ai??Rima BertaA?aviA?iAi??tAi??
DATA: 2013-06

Teksto kelionAi??s po medijA? A?alis

Rima BertaA?aviA?iAi??tAi??

Apie tekstus galvojau ne A?iaip sau.

Nieko nedarau be reikalo.

Giedra RadvilaviA?iAi??tAi??, ai??zTeksto traukaai???

Ai??TekstA? yra daug, ir tekstA? vis daugAi??ja. Jie ai??znuolat kuriami ir niekada nebus sukurtiai???, kartu ai??i?? yra nuolat perkuriami ir perraA?omi, atsikartoja skirtingais pavidalais ir skirtingose aplinkose. ai??zNuaidAi??damiai??? per skirtingas medijas, tekstai virsta daugybiniais atspindA?iais, kartojanA?iais vienas kitAi?? ir kurianA?iais nepabaigiamo, bet nieko nauja nesakanA?io murmAi??jimo A?spAi??dA?.

Mums tarsi ne tas pats, kokiomis priemonAi??mis, kaip ir kur skaitome bei patys kuriame tekstus, ai??i?? bet apie tai daA?niausiai kalbame kategorijomis patinka / nepatinka arba patogu / nepatogu, taip lyg sutikdami, kad atspindA?iai galbAi??t nevienodi ai??i?? tiesesni, kreivesni, blyA?kesni, ai??i?? taA?iau esmAi??s tai nekeiA?ia. Kokia tad yra A?i esmAi??, kaA?kokio pirminio teksto idAi??ja; ar jos apskritai esama ir ar besikartojantys atspindA?iai vien daugina tekstus jA? nekeisdami?

Kad bet kokia nauja komunikacijos priemonAi?? keiA?ia ir paA?iAi?? komunikacijAi??, rodo tiek A?vairios socialiniA? ir humanitariniA? mokslA? teorijos bei tyrimai, tiek paprasA?iausia sveika nuovoka. TaA?iau kaip tai vyksta? Ar pati medA?iaga, suteikianti pavidalAi?? A?odA?iams, gali keisti A?odA?iA? reikA?mAi?? arba ir pasakymo A?anrAi???

Visus A?iuos klausimus tarsi eksperimentu galima uA?duoti per medijas keliaujanA?iam tekstui, A?velgiant pirmiausia A? tai, kaip medija keiA?ia jo santykA? su laiku ir erdve, su kitais tekstais, kartu ir A? tai, kaip medijos ypatumai veikia skaitymAi??. Taip atsargiai tikrinama prielaida, kad dauguma dalykA?, kuriuos daA?nai suvokiame kaip priklausanA?ius ai??zvidineiai??? ir ai??znekintamaiai??? teksto struktAi??rai, nemaA?a dalimi yra nulemti publikavimo pobAi??dA?io ai??i?? pro akis daA?nai praslystanA?iA? materialiA?jA? teksto aspektA?.

Tekstas ir trys medijos

Kaip tokA? tekstAi?? galima rinktis kuriAi?? nors A?iuolaikiniA? lietuviA? esAi??, pavyzdA?iui, Giedros RadvilaviA?iAi??tAi??s, mat didA?ioji A?iA? tekstA? dauguma be dideliA? struktAi??ros pokyA?iA? perAi??jo visus tris etapus: savaitraA?tis ai??i?? internetas ai??i?? knyga. Ai??tai ai??zTeksto traukaai??? oficialiai buvo publikuota penkissyk: savaitraA?tyje Ai??iaurAi??s AtAi??nai (2005)1, savaitraA?A?io Ai??iaurAi??s AtAi??nai interneto svetainAi??je (2005)2, RadvilaviA?iAi??tAi??s esAi?? rinkinyje Ai??iAi??nakt aA? miegosiu prie sienos (2010 ir 2013)3 ir, iA?versta A? anglA? kalbAi??, rinktinAi??je Best European Fiction 2010 (2010)4. A?velgiant A? trijose skirtingose erdvAi??se (laikraA?tis-savaitraA?tis, internetas, knyga) pasirodanA?ius tekstus, verta pamAi??styti, kaip A?ios trys medijos veikia parametrus, apibrAi??A?ianA?ius esAi?? A?anrAi??: santykA? su istoriniu laiku, skaitytojo A?sitraukimAi?? ir dalyvavimAi??, keistai atsirandantA? ir vis stiprinamAi?? autobiografiA?kumo A?spAi??dA?.

LaikraA?tis, publikuojamas periodiA?kai ir saugomas tik archyvuose (asmeniniuose, bibliotekA?, paties laikAi??raA?A?io), numano stabilumAi?? ir itin glaudA? santykA? su istoriniu laiku: numeris skirtas skaityti daugmaA? tuo metu, kai yra iA?leidA?iamas (iki iA?einant kitam); stabilus ir ne itin lengvai kintantis maketas numano iA? anksto daugmaA? apskaiA?iuotAi?? tekstA? proporcijAi?? ir tematikAi??. Interneto svetainAi??, prieA?ingai, su istoriniu laiku susaistyta maA?iau, o jos gyvavimas ai??i?? sunkiau apibrAi??A?iamas: tekstai internete prieinami tol, kol palaikoma svetainAi?? arba serveris, egzistuoja vienu metu ir lygiavertiA?kai su kitais toje erdvAi??je publikuotais tekstais. Tam tikra prasme A?i erdvAi?? irgi numano pastovumAi??, susijusA? su iA?vaizda: paprastai aiA?ku, koks yra svetainAi??s dizainas, kaip atrodys joje publikuotas tekstas, kaip iA?sidAi??stys jo elementai (visa tai atitiktA? laikraA?tinio maketo modelA?). O iA? istorinio laiko tekstAi?? labiausiai iA?traukia knyga: prie kitA? jis A?grupuojamas pagal tam tikrAi?? kriterijA? (tema, autoriaus vardas) ir yra izoliuojamas, praranda santykA? su uA?tekstine aplinka, tad didA?iAi??ja dalimi lieka prieinamas vien per knygos sudarymo principAi??.

Visos A?ios erdvAi??s numano ir skirtingAi?? skaitytojo elgesA? bei tikslus: iA? laikraA?A?io bus labiausia tikimasi gyvos ir aktualios refleksijos; internete tekstas vis dar bus priklausomas nuo publikavimo vietos, bet kartu ir nuo paieA?kos sistemA?, tad jo skaitymo tikslas ir auditorija galAi??s bAi??ti vis A?vairesni ir aktyvesni (pavyzdA?iui, komentarais); knygoje jis labiausiai paklus arba intertekstinei skaitymo atminA?iai (skaiA?iau, patiko, noriu dar kartAi??), arba bendrajam knygos sudarymo principui (skaitau viskAi?? iA? ai??zBernardinA?ai??? / Navako apie laiA?kus / Parulskio bet kAi??).

Kokie tekstA? ypatumai iA?ryA?kAi??s, jei atsispirsime nuo minAi??tos RadvilaviA?iAi??tAi??s esAi?? ir jos variantA?? Be skirtingo santykio su istorine erdve ir laiku, kurA? apibrAi??A?ia teksto publikavimo vieta, bus svarbu ai??zmaterialusisai??? jA? aspektas ai??i?? skaitymo pertrAi??kiai (kur tekstas pertrAi??ksta) ir ribos (kur baigiasi). Ai??iA? dalykA? apA?valga leidA?ia konkAi??reA?iau kalbAi??ti apie tai, kaip tekstAi?? sAi??lygoja jo aplinka ir kaip paA?ios skaitymo operacijos nulemia, kAi?? kokiu tekstu vadiname.

SavaitraA?tis: lAi??A?tantys tekstai

Galvojant apie laikraA?tA? (A?ia ai??i?? savaitraA?tA? Ai??iaurAi??s AtAi??nai), galima numanyti ne tik santykA? su istoriniu kontekstu: A?inant laikraA?A?io formatAi?? ir maketAi??, iA? anksto aiA?kus ir grafinis tekstA? vaizdas ai??i?? kaip jie segmentuojami, kaip atrodo puslapis, ar A?terpiama nuotraukA? ir pan. Ar toks iA?ankstinis apibrAi??A?tumas svarbus apibAi??dinant tekstAi?? ir tekstA? grupes, jei dauguma tekstA? (nepriklausomai nuo autoriaus, A?anro, tikslo) iA? esmAi??s atrodo vienodai? RadvilaviA?iAi??tAi??s ai??zTeksto traukosai??? atveju laikraA?A?io iA?vaizda ir maketavimas A?gyja reikA?mAi??s bAi??tent per tai, kaip valdo skaitytojo A?vilgsnA?, ai??i?? ir A?ia svarbu tiek pats teksto iA?dAi??stymas (eiluA?iA? lAi??A?iai, iA?dAi??liojimas puslapyje ir vieta laikraA?tyje), tiek jo skaidymas A? dalis.

Ai??iaurAi??s AtAi??nuose esAi?? dalijama keliais bAi??dais: pirmiausia tekstas iA?dAi??stomas trimis kolonAi??lAi??mis, taA?iau dAi??l smulkaus A?rifto eilutAi??se telpa iki 10 A?odA?iA?, priklausomai nuo ilgio. DidA?iulis lapo formatas ir lape suspaustas tekstas kuria nesibaigianA?io skaitymo A?spAi??dA?, tampa sudAi??tinga sekti vidinAi?? teksto eigAi??: segmentavimas kolonAi??lAi??mis nesutampa su vidine (turinio) teksto segAi??mentacija, tad vidinius lAi??A?ius papildo skaitymo metu atsirandantys ai??ziA?oriniaiai??? eiluA?iA? ir kolonAi??liA? lAi??A?iai. Atrodo, kad tekstas nuolat bAi??ga A?emyn ir dAi??l to pailgAi??ja (daugiau eiluA?iA?, o kiekvienoje kolonAi??lAi??je vAi??l reikia judAi??ti A?emyn). Be to, tekstAi?? ir pailgina, ir reikA?mingai pertraukia rimtesnis lAi??A?is ai??i?? puslapio, kai dalis teksto nukeliama A? tolesnAi?? leidinio vietAi??: ai??zNukelta A? p. 4ai???5. Jis reikalauja kuriam laikui pertraukti skaitymAi??: tai nebe pauzAi??, kol akys automatiA?kai suras kitAi?? eilutAi??, o naujos operacijos A?siterpimas ai??i?? pagal kitas skaitymo taisykles (numeracijAi??) reikia surasti atitinkamAi?? puslapA?, kuriame istorija bus pratAi??sta.

Ties A?iuo lAi??A?iu skaitymas iA?siA?akoja: galima arba perversti puslapius ir iA?kart ieA?koti antrosios dalies, arba skaityti laikraA?tA? iA? eilAi??s ai??i?? taip A? patA? tekstAi?? A?siterps kiti jo kaimynystAi??je esantys tekstai, ir jis pats liks fragmentiA?kas, egzistuojantis ai??ztarpai??? ir kartu A? savo paties tarpus A?sileidA?iantis kitus. Ir A?ia svarbu, kad esAi??, kaip ai??zskiriamasisai??? Ai??iaurAi??s AtAi??nA? A?anras, A?iuolaikinAi??s eseistikos suklestAi??jimo metu paprastai bAi??davo spausdinama bAi??tent pirmajame puslapyje: taip maketas verA?ia paA?ius tekstus skaidytis, atsiverti, A?traukti kitus tekstus. Ir bAi??tent toks fragmentiA?kumas, tik atsikartojantis kitame lygmenyje, ai??i?? atvirumas iA?oriniam pasauliui, erdvei ir laikui, aktualijoms ai??i?? siejamas su esAi?? A?anru.

Taigi nors tekstA? segmentacija priklauso nuo iA?oriniA? veiksniA? (pastovaus laikraA?A?io maketo), matyti, kad kai kada bAi??tent tokie iA?oriniai veiksniai lemia ai??i?? ar bent jau gali prisidAi??ti prie to, kaip suprantami tekstai ir A?anrai (nors ir atrodytA?, kad vadovaujamasi vien ai??zvidinAi??misai??? jA? ypatybAi??mis). Formalus tekstA? fragmentiA?kumas, dalijant juos A? kelias dalis ir verA?iant skaitytojo A?vilgsnA? A?okinAi??ti puslapiais, A? skaitymo procesAi?? A?traukia tekstus-kaimynus ir taip sustiprina teksto santykA? su istoriniu laiku ir erdve ai??i?? tarp esAi?? fragmentA? daA?nai atsiranda paA?iai esAi?? nepriklausanA?iA? aktualijA? (apA?valgos, komentarai), A?tvirtinanA?iA? jAi?? paraA?ymo ir publikavimo kontekste, pastatanA?iA? jAi??, kaip raA?Ai?? Gintaras BeresneviA?ius, ai??zant laiko aA?menA?ai???. Tad bAi??tent spaudoje ryA?kiau atsiskleidA?ia tokie eseistikos bruoA?ai kaip, viena vertus, aktualumas, o kita vertus ai??i?? vienadieniA?kumas. Bet abu A?ie bruoA?ai kinta, vos tik laikraA?A?io archyvas persikrausto A? interneto erdvAi?? ai??i?? ir aktualiAi??, ir, kartu, vienadienAi??.

Ai??Internetas: tekstai be praeities

A?inant, kokioje svetainAi??je tekstas bus publikuojamas internete, nesunku iA? anksto nuspAi??ti ir vizualA? jo pavidalAi?? ai??i?? iA?dAi??stymo bAi??dAi??, spalvas, struktAi??ros ypatumus (pavyzdA?iui, galimybAi?? komentuoti). Ai??iaurAi??s AtAi??nA? interneto svetainAi??je (pagal analizuojamA? tekstA? publikacijos datas remiamasi senAi??ja, iki 2010 m. balandA?io veikusia svetaine platformoje Culture.lt) bAi??davo pateikiami ne skenuoti tekstai, siekiant perteikti autentiA?kAi?? formAi?? ir iA?vaizdAi?? (kaip daroma, pavyzdA?iui, virtualioje elektroninio paveldo sistemoje Epaveldas.lt ir kAi?? galima pasirinkti naujosios Ai??iaurAi??s AtAi??nA? svetainAi??s ai??zPDF Archyveai???), o surinktos ir A? tinklalapius sukeltos A?odinAi??s jA? iA?raiA?kos. Tai bAi??das ne perteikti kuo daugiau A?manomA? teksto materialumo aspektA?, bet skleisti vien semantinA? lygmenA? ai??i?? kiek A?manoma vienodesniu, visiems prieinamu kodu. Tad jau iA? anksto galima numanyti, kad A?itaip pateikti tekstai, atsijAi?? nuo pirminio savo pavidalo, bus orientuoti A? sklaidAi??, sieks perA?engti erdvAi??s ir laiko ribasAi??ai??i?? iA?tA?sti, neturAi??ti aiA?kios pabaigos nei erdAi??vAi??je, nei laike. Ir A?itai kalbAi??s apie kiek kitus dalykus, negu laikraA?A?iu akcentuoti fragmentiA?kumas ir fiksuotas iA?dAi??stymas.

Tekstas A?ioje aplinkoje pateikiamas vientisas, nesegAi??mentuotas nei kolonAi??lAi??mis, nei puslapiais. GrafiA?kai jis, kaip ir visi tekstai Ai??iaurAi??s AtAi??nA? svetainAi??je, apipavidalinamas pagal svetainAi??s formatAi?? (fono spalva, A?riftas, tinklalapio iA?dAi??stymas). TaA?iau hipertekstinis pobAi??dis nulemia jo paslankumAi??: puslapio-tinklalapio iA?matavimai kinta priklausomai nuo kompiuterio ekrano dydA?io, ir netgi tinklalapA? iA?sisaugojus bei atidarius kitame kompiuteryje, dydis automatiA?kai pasikeiA?ia. A?ia hipertekstas, kaip iA? anksto kodifikuota tvarka, priartAi??ja prie iA? anksto pamatuoto maketo (kaip laikAi??raA?tyje): hipertekstinis iA?dAi??stymas uA?raA?omas kodu ir kiekvienAi??syk ai??zatliekamasai??? pagal duotus parametrus, o tekstas kaskart paskirstomas iA? naujo. Rezultatas: priklausomai nuo ekrano dydA?io, pailgAi??ja eilutAi?? ir akys turi judAi??ti viena linija bent kelissyk ilgiau nei skaitant laikraA?tA?. Be to, pagal platformos Culture.lt grafinA? dizainAi?? tekstas iA?dAi??stomas itin tankiai, tarpai tarp eiluA?iA? labai smulkAi??s (nedidAi??ja net didinant A?riftAi??), nAi??ra kai kuriA? tekstAi?? vizualiai skaidanA?iA? A?enklA? (pavyzdA?iui, ilgA?jA? brAi??kA?niA?), tad pastraipos tampa platesnAi??s (horizontaliai), nei yra ilgesnAi??s (vertikaliai). Ir kuo didesnis ekranas, tuo jos platAi??ja ai??i?? tarsi skaitytume pasuktAi?? pergamento ritinAi??lA?. Visa tai kuria teksto nepabaigiamumo ir neaAi??pibrAi??A?tumo A?spAi??dA?: jis tAi??siasi tiek A? deA?inAi??, tiek apaA?ion ir atrodo esantis pajAi??gus uA?pildyti beveik bet kokio dydA?io ekranAi??.

TaA?iau A? apaA?iAi?? tekstas tA?sta ne vien dAi??l to, kad kompiuteryje tekstAi?? skaitome slinkdami A?emyn. Visoje platformoje Culture.lt bAi??ta galimybAi??s iA?kart po tekstais raA?yti komentarus, tad tekstai nuolat augo ir kito ai??i?? ir net iA?saugojus tinklalapA? kompiuteryje, tai niekada nebAi??davo ai??zgalutinisai??? variantas, nes per paieA?kos sistemAi?? tekstus galAi??davai rasti ir pakomentuoti net po keleto metA? nuo publikavimo datos6. Ai??tai po RadvilaviA?iAi??tAi??s esAi?? ai??zStoroji Margarita, Ilgasis Hermanas ir kitos porosai???7 internete paliktas komentaras, tikslinantis ten minimo restorano pavadinimAi??:

Ai??is komentaras randa keliAi?? A? kitAi?? paA?ios RadvilaviA?iAi??tAi??s tekstAi??:

Po viena sena mano esAi?? apie EstijAi?? ir apie bestijas Udrelis raA?o, kad tekste minimas Talino restoranas iA? tikrA?jA? vadinasi ne ai??zGarlicai???, bet ai??zBaltazarasai???, kAi??, jis spAi??ja, mano estA? kraujo draugAi?? pamirA?o. NepamirA?o. Ir aA? nepamirA?au. Tiesiog minimo pavadinimo reikAi??jo dAi??l A?esnako (garlic ai??i?? angl.) ir neAi??A?augos (karlik ai??i?? rus.) sAi??skambio, kad bAi??tA? aiA?ku, kaip juokingai estai kuria naujas prasmes aspiruodami skardA?iuosius priebalsius. ai??zBaltazarAi??ai??? ai??i?? paaukojau. Tas A?mogus preciziA?kai demaskavo netiksliAi?? detalAi??. Netiksli detalAi?? kada nors gAi??dingai demaskuoja autoriA?. AA? atsipraA?au. (YpaA? ai??i?? Baltazaro.) Daugiau taip nedarysiu.9

Ai??Akivaizdu, kad esAi?? ai??zapie EstijAi?? ir apie bestijasai???, kuriAi?? mini RadvilaviA?iAi??tAi??, ai??i?? tai ne popieriniuose Ai??iaurAi??s AtAi??nuose, o internetiniame jA? variante pasirodAi??s tekstas, kurio komentaras ai??i?? dabar jau kitame tekste uA?fiksuota, tad nebeatsiejama, pirmojo dalis. Ir A?itaip skaitytojA? prieraA?ai virsta integralia paA?iA? tekstA? dalimi, A?iuos atveria ai??i?? iA? skaitytojo tampama potencialiu raA?ytoju, tam tikra prasme netgi bendraautoriu.

Kartu skaitytojA? komentarai iA?ryA?kina konkreA?iAi?? skaitymo strategijAi?? ai??i?? prisieja tekstAi?? prie auto/biografinio, faktografinio diskurso. DaA?nai po tekstais iA?dygsta anonimas-ai??zekspertasai???, besiskelbiantis paA?A?stAi??s autoriA? ai??zrealiame gyvenimeai??? ar neva atpaA?A?stantis apraA?omAi?? situacijAi?? ir mAi??ginantis atskleisti viskAi?? ai??zkaip buvoai???:

Ai??Tad dalyvaujantis skaitytojas gali ne tik A?sijungti A? tekstAi?? kaip jo dalis. Jis taip pat savavaliA?kai stiprina ryA?ius su uA?tekstine tikrove, aktualizuoja auto/biografinio skaitymo keliAi?? ai??i?? ir bAi??tent be A?io kelio, fikcinAi?? plotmAi?? savitai jungianA?io su faktografine, esAi?? virstA? tiesiog dar vienu groA?inAi??s prozos A?anru.

BAi??tent internete eseistika atgyja kitokiu bAi??du nei, pavyzdA?iui, spaudoje. Paprastai toks ai??zgyvumasai??? suvokiamas kaip teksto turinio ypatybAi??s ai??i?? reakcija A? istorinA? laikAi?? ar nuorodos A? tikrovAi??. Tuo tarpu A?ia tekstus atveria pati medija, skatindama A? kAi??rimAi?? A?sitraukti skaitytojus. Internete apskritai nyksta tekstA? istoriA?kumas ir lokalumas: kadangi portale Culture.lt iA?siteko net trys savaitraA?A?iai, tarp jA? bAi??davo galima nardyti pirmyn ir atgal, taip sustiprinant jungtis tarp skirtingA? skirtingos istorijos, struktAi??ros ir ideologijos leidiniA?. Perkant/skolinantis laikraA?tA?, daA?niau turbAi??t A?inoma, kurio norima ai??i?? Ai??iaurAi??s AtAi??nA? ar LiteratAi??ros ir meno, kartais ribotas ir pasirinkimas, o A?tai internete A?iuos leidinius skiria tik keli mygtuko spustelAi??jimai (taip perA?engiami erdvAi??s barjerai); prieinami visi portalo gyvavimo metu A?kelti numeriai (taip perA?engiami laiko barjerai); A?manoma netgi bendra straipsniA? paieA?ka visame portale (taip perA?engiami iA?syk ir erdvAi??s, ir laiko barjerai).

Taigi tokia teksto publikacija internete, kokia buvo senojoje Ai??iaurAi??s AtAi??nA? svetainAi??je, yra dvejopo pobAi??dA?io. Viena vertus, tekstas A?ia virsta nuolatiniu performansu: atvertas viename kompiuteryje, jis bus vienokio atspalvio, dydA?io, lietuviA?kais raA?menimis, atvertas kitameAi??ai??i?? kitos spalvos, kito dydA?io, o gal dar ir su hieroglifais. A?ia aiA?kiausiai skleidA?iasi efemeriA?ka teksto prigimtis ir nuolatinis jo kismas. Ir kartu tai bene vienintelAi?? vieta, kur galima uA?fiksuoti paprastai A?odA?iu ir kitoje plotmAi??je artikuliuojamAi?? teksto recepcijAi?? ir aptarimAi?? (komentarus); maA?a to, tiek senojoje, tiek naujojoje Ai??iaurAi??s AtAi??nA? svetainAi??se jie fiziA?kai virsta teksto dalimi, jA? iA?pleA?ia, leidA?ia pratAi??sti. Ai??itaip esAi?? internete nustoja tokio ai??zfizinioai??? fragmentiA?kumo, kokA? turAi??jo spausdinama laikraA?tyje. Ir kartu A?gyja beveik ai??zfizinA?ai??? daugiabalsiA?kumAi??, vienoje teksto erdvAi??je jungiantis skirtingiems autoriA?, kalbAi??tojA?, pasakotojA? balsams, ir kaskart performatyviai A?teisinant skirtingAi?? balsA? derinA?.

Knyga: tekstA? grandinAi??s

Galiausiai, bAi??tent knygoje daA?niausiai paneigiami arba kaip tik A?cementuojami teksto efemeriA?kumas, atvirumas, performatyvumas ir kiti jo kismAi?? lemiantys dalykai. Rinkinyje tarp tekstA? formuojasi linijinio pobAi??dA?io ryA?iai, jungiantys po vienu virA?eliu sudAi??tus tekstus, ir A?itaip jie ima uA?siverti iA?oriniam kontekstui, istoriniam laikui ir erdvei. Taip dingsta tiek jA? fragmentiA?kumas, akcentuotas laikraA?tyje, tiek daugiabalsiA?kumas, iA?ryA?kAi??jAi??s internete.

ai??zTeksto traukaai??? esAi?? rinkinyje Ai??iAi??nakt aA? miegosiu prie sienos ai??i?? pati pirmoji, ir tai iA?kart verA?ia galvoti apie knygos sudarymo principAi??: akivaizdu, kad jis ne chronologinis, nes bent vienas tekstas ai??i?? ai??zIlgas pasivaikA?A?iojimas ant trumpo moloai??? ai??i?? periodikoje buvo publikuotas anksA?iau (2005-02-05). Chronologijos A?enklA?, kuriA? paprastai galima tikAi??tis rinktinAi??se ar rinkiniuose, knygoje apskritai nAi??ra; lieka tik tos nuorodos A? A?vykius, kurias galima iA?skaityti paA?iuose tekstuose (pavyzdA?iui, knygA? mugAi??s ir festivaliai).

Teksto segmentacija ai??zstabiliai??? ai??i?? jA? standartiA?kai (kaip knygai) dalija eilutAi??s ir puslapiai. EilutAi??se vidutiniA?kai telpa po 7ai??i??9 A?odA?ius. Ai??domu, kad eiluA?iA? lAi??A?iai beveik identiA?kai sutampa su laikraA?tinAi??s ai??zTeksto traukosai??? eiluA?iA? lAi??A?iais, o sutapimo efektas dvejopas ai??i?? ir panaA?umo, ir skirtumo. AtsiA?velgiant A? knygos formatAi??, apytrumpAi??s eilutAi??s (tai paryA?kina platokos paraA?tAi??s, stambesnis A?riftas) nulemia, kad jos perskaitomos lyg ir greiA?iau, taA?iau pats tekstas iA?tA?sta apaA?ion, kiek pailgAi??ja ai??i?? ir tai prisideda prie bendrai knygos akcentuojamo linijiA?kumo.

ai??zA?emyn bAi??gantisai??? skaitymas tekstAi?? knygoje tarsi priartintA? tiek prie laikraA?A?io kolonAi??lAi??s, tiek prie interneto tinklalapio, bet juos skiria erdvinAi?? teksto organizacija: laikraA?tyje jis uA?pildo puslapA?, iA? pradA?iA? bAi??ga A?emyn, tuomet ai??i?? perA?oka A? A?onAi?? ir vAi??l A?emyn. LaikraA?tinAi??je segAi??mentacijoje iA?oriA?kai atsiranda trys vertikalios dalys, modeliuojanA?ios tekstAi?? kaip substancijAi??, turinA?iAi?? uA?pildyti apibrAi??A?tAi?? erdvAi?? (tuo tai primena hipertekstAi?? ai??i?? tik A?iame erdvAi?? nAi??ra segmentuota, veikiau tolydi, tekstAi?? ne skaidanti, o iA?tempianti). Tuo tarpu knygoje veikia tik ai??zvienos kolonAi??lAi??sai??? tipo skaitymas ai??i?? A?emyn, gana greit judant eilutAi??mis. Net ir lAi??A?iai ties puslapiais skaitymo nesutrikdo: knygoje jie A?prasti, o A?ia, kaip ir skaitant daA?nAi?? prozos tekstAi??, verA?iama automatiA?kai, veik be reikA?minio krAi??vio.

TokA? beveik nestabdomo skaitymo A?spAi??dA? stiprina dar ir tai, kad abiejuose RadvilaviA?iAi??tAi??s rinkiniuose nAi??ra papildomA?, A?siterpianA?iA? elementA?. Tuo tarpu tiek laikAi??raA?tyje, tiek internete A? juos paprastai dedamos kokios nors ai??zteminAi??sai??? nuotraukos, patA? tekstAi?? papildo tai epigrafas, tai paraA?ymo data. Ai??itaip dar labiau pabrAi??A?iamas rinkinio ai??zlinijiA?kumasai???: vienintelAi?? svetimA? tekstA? kaimynystAi?? ir sandAi??ros vieta yra ten, kur baigiasi vienas ir prasideda kitas. BAi??tent tokA? judAi??jimAi?? steigia ir pats knygos turinys: nors rinkinio koncepcija turAi??tA? leisti skaityti ne iA? eilAi??s, A?ia eiliA?kumas, prieA?ingai, pabrAi??A?iamas A?vairiausiais bAi??dais ai??i?? plAi??tojamais motyvais (pavyzdA?iui, vienoje esAi?? pasakotoja tik susiplAi??A?o kojinAi??11, kitoje ai??i?? kojinAi??s akis jau smarkiai nubAi??gusi12), bendru visos knygos siuA?etu (per visAi?? rinkinA? pasakotojos iA?vaizda progresyviai prastAi??ja, o paskutinAi??je esAi?? ji mirA?ta).

Tokia tekstA? kaimynystAi?? vis dar yra tik galima, pasirinktinAi?? ai??i?? nebAi??tina skaityti visko iA? karto arba paeiliui. TaA?iau kadangi bAi??tent per jAi?? kuriasi antrinAi??, visAi?? tekstAi?? vienijanti plotmAi?? (ai??zsiuA?etasai???), taip dar labiau sustipAi??rinamas linijinis skaitymas. BAi??tent taip ai??i?? paA?alinant iA? teksto svetimus intarpus, sujungiant jA?, iA?lyginant fragmentiA?kumAi?? ai??i?? nutrinamas ir jo individualumas: skaitant visAi?? rinkinA? paeiliui, tekstai ima kartotis, sunku prisiminti, kuris jA? apie kAi??. Naikinant tekstA? savarankiA?kumAi?? ir jungiant juos A? pasakojimo grandinAi??, jie uA?veriami tiek individualizuojanA?iam skaitymui, tiek istorinio laiko matmeniui ir taip pasislenka A? visiA?kos fikcijos pusAi??: siuA?etas kaip bendra knygos logika virsta tekstA? grandinei uA?metama grandine.

Antra vertus, tekstA? stabilumas knygoje veikia kiek kitaip nei laikraA?tyje ar internete: nors esama iA?ankstinio maketo, numatanA?io, kaip atrodys knyga, jos puslapiai ir tekstai juose, toks iA?ankstinis stabilumas visuomet ai??ztuokartinisai???. Kiekviena knyga gali turAi??ti vis kitokA? maketAi??, tad tekstai ai??i?? kitaip atrodyti ar bAi??ti kitaip iA?dAi??styti (pavyzdA?iui, solidaus formato Donaldo Kajoko Lietaus migla Lu kalne vs. veikiau suvenyriniai Rimvydo StankeviA?iaus Diktantai sielai). Ai??itaip bAi??tent knygoje tekstas maA?iausiai priklauso nuo paA?ios medijos pobAi??dA?io ir pasiduoda kaitai, kad ir ai??ztuokartineiai???. Jis maA?ai tesusijAi??s tiek su publikavimo vieta, tiek laiku, tiek pobAi??dA?iu, yra izoliuotas ai??i?? nenumano nei kitA? tekstA?, nei kitA? balsA? dalyvavimo. Bene vienintelis jo saitas su kontekstuAi??ai??i?? tai galimybAi?? prisiA?aukti intertekstinAi?? atmintA?, t. y. funkcionuoti kaip suvenyrui-atsiminimui, vertingam vien dAi??l sentimento. Ir tik kaip suvenyras, jei bus prisimintas jo ankstesnio publikavimo kontekstas ir istorija, jis gali iA?laikyti tam tikrAi?? atvirumAi?? ir perskaitymo keliaplaniA?kumAi??. PrieA?ingu atveju tai tebus pavienis tekstas, nelabai tesisiejantis su esAi?? kaip su gyvybingo ir subjektyvaus kalbAi??jimo praktika.

Ai??AtrodytA?, kad teksto A?uolis per keletAi?? medijA? tiesiog verA?ia jA? aidAi??ti ir nepabaigiamai kartotis. TaA?iau A?ia labai patogu pamAi??styti, kokie teksto aspektai iA?ryA?kAi??ja kiekvienos kartotAi??s atveju. Aptarta teksto(-A?) kelionAi?? rodo, kaip tokios kategorijos kaip socialumas ar meniA?kumas yra A?raA?ytos ne vien tekste, bet ir bAi??de, kuriuo jis pateikiamas. Ir A?raA?ytos ne vien idAi??jiA?kai, ai??ziA? ankstoai???Ai??ai??i?? jos apA?iuopiamos paA?ioje technologijoje, formaliuose ir netgi visiA?kai materialiuose medijos aspektuose.

IA? to, kaip ai??zTeksto traukaai??? pateikiama popieriniame savaitraA?tyje Ai??iaurAi??s AtAi??nai, galima iA?skaityti keletAi?? dalykA?. StruktAi??riA?kai ir ypaA? hierarchiA?kai organizuota jo erdvAi?? (pirmasis puslapis tam tikru laikotarpiu visuomet bAi??davo skirtas esAi??) numano ir tam tikrAi?? tikrovAi??s bei teksto vaizdAi??: A? priekA? iA?keliamas autentiA?kas ir suasmenintas, be to, meniA?kai itin A?taigus kalbAi??jimo bAi??das. TekstA? heterogeniA?kumas ir fragmentiA?kumas atliepia patA? savaitraA?tA?, kuris pateikia ai??zkasdienybAi??sai???, ai??zgyvenimoai??? fragmentus koliaA?o principu, ai??i?? A?ia kiekvienAi?? gabaliukAi?? reikia skaityti pagal savo taisykles. Tai akivaizdu prisimenant Ai??iaurAi??s AtAi??nA? istorijAi??: pirmaisiais NepriklausomybAi??s metais jame buvo spausdinama daug partizanA?, tremtiniA?, nuo sovietinio reA?imo nukentAi??jusiA? A?moniA? liudijimA? ir A?i trauminAi??-istorinAi?? atmintis savitai derAi??jo su kai kada beveik avangardistiniais savaitraA?tyje spausdintais kalbiniais ir tekstiniais eksperimentais.

PerA?okAi??s A? internetAi??, tekstas atsiduria kitoje aplinkoje: visi tekstai A?ia A?forminti vienodai, dingsta tiek jA? hierarchija, tiek ai??zvienetiA?kumasai???. Viena vertus, tai didina tekstA? savarankiA?kumAi??: jie atsiplAi??A?ia nuo aplinkos, gali sklisti tiek erdvAi??je, tiek laike, bet kartu, bAi??dami suvienodinti bent jau ai??zmaterialiAi??jaai??? (kiek taip galima sakyti apie ai??zskaitmenybAi??ai???) prasme, ir vienas kitAi?? pakeisti. Antra vertus, toks suvienodinimas iA?kalbingas teksto sampratos aspektu: A?is suvokiamas kaip kaA?kas, kAi?? galima perduoti ir iA?laikyti netgi gan primityviomis priemonAi??mis, visus tiraA?uojant tuo paA?iu bAi??du. Toks tekstas yra atsietas nuo pirminio savo konteksto, nuo fizinio aspekto ai??i?? tarsi nAi??ra jokio skirtumo, iA? kur ir iA? kada kiekvienas tekstas ateina; pasitikima nematerialiu (idealiu? abstrakA?iu?) jo A?sikAi??nijimu A? skaiA?iais sugeneruotAi?? formAi??. A?velgiant A? tai, kad tik ties kai kuriais tekstais uA?simezga keliaA?imtiniA? komentarA? diskusijos, galima galvoti, jog vis dAi??lto A?manoma perduoti ir keistis kaA?kokiu nei nuo materijos, nei nuo pradinio konteksto nepriklausomu teksto lygmeniu, ai??i?? taA?iau nuolatinis siekis komentarais suteikti jam laiko matmenA?, ai??zprisegtiai??? prie konkreA?ios situacijos (namA? darbA?, autoriaus ai??ztikrovAi??sai??? ir pan.) verA?ia tai permAi??styti. GalbAi??t vis dAi??lto bevardAi??je ir belaikAi??je interneto erdvAi??je kaip tik ir siekiama viskAi?? suA?ymAi??ti (skaitytas knygas, matytus filmus, aplankytas vietas ar tiesiog nuotraukas, kuriose esi), o iA? tiesA? pasiA?ymAi??ti ir rasti vietAi?? sau paA?iam(-iai)13.

MaA?iausia galimybiA? taip pasiA?ymAi??ti lieka knygojeAi??ai??i?? rinkinyje, kuris imamas suvokti kaip apskritai bet kokiA? tekstA? archyvas (pavyzdA?iui, paskutinieji Sigito Parulskio rinkiniai). ai??zTeksto traukaai??? rinkinyje tampa A?vadiniu tekstu, o bAi??dama pradA?ia, ji automatiA?kai yra susaistoma su bendrAi??ja struktAi??ra ai??i?? viduriu ir pabaiga. VidinAi??s jungtys (taip pat ir teksto turinio) tekstAi?? susaisto ir A?tvirtina ai??i?? taip sukaustoma buvusi paslanki, A? gyvAi?? laikAi?? orientuota jo forma. Ir A?ia jis tampa tiek uA?dara imanentine struktAi??ra, tiek metodologiniA? operacijA? lauku, pavaldA?iu skaitymui ir A?aidimams, bet nebe tokiu laisvu keisti formAi?? ir iA?vengti A?tvirtinimo skaitymu.

Kiek tokie pamAi??stymai praverA?ia galvojant apie konkAi??retA? literatAi??ros A?anrAi?? ai??i?? lietuviA? esAi??? Pirmiausia, A?velgiant A? skirtingus publikavimo bAi??dus, galima apA?iuopti, kaip formuojasi tokie jai priskiriami bruoA?ai kaip fragmentiA?kumas, daugiabalsiA?kumas. Tai ne vien paA?iA? tekstA? ypatybAi??s, bet ir medijos specifika (aiA?kAi??s apimties reikalavimai pagal laikraA?A?io maketAi??, komentarus leidA?ianti tinklalapio struktAi??ra), ir ji susijusi ne tik su formaliaisiais dalykais, bet ir su skaitytojo atliekamais skaitymo veiksmais. Kitoks teksto iA?dAi??stymo bAi??das, kitoks santykis su kontekstu kreipia skaitymAi?? vis kita linkme ai??i?? A? teksto lAi??A?ius ir kaimynystAi?? popierinAi??je perioAi??dikoje, A? galimybAi?? ai??zprisiraA?ytiai??? prie paskiro teksto internete, A? konkreA?iA? tekstA? tarpusavio sAi??sajas knygoje. Kiekvienu atveju iA?ryA?kAi??s kitoks eseistikos bruoA?asAi??ai??i?? fragmentiA?kumas ir reakcija A? ai??zkasdienybAi??ai???, nuolatinis kismas ir plAi??timasis, auto/biografiA?kumas, galiausiai konkretaus autoriaus stilius. Ir kiekvienu atveju A?ie bruoA?ai reikA?is per vis kitaip veikianA?ias medijas, kurios prisideda tiek prie A?anro suvokimo, tiek prie jo artikuliavimo.

Ir nors aiA?kiA? iA?vadA? apie A?anrAi?? tikAi??tis nedrAi??su, pamAi??stymai apie A?iuos medijomis A?uoliuojanA?ius tekstus, su visais paradoksais ir akligatviais, verA?ia nuolatos prisiminti, kad mintys, turinys, tema, struktAi??ra, istorija, kontekstas, komunikacijos bAi??das nuolat dalyvauja mAi??sA? kalbAi??jime taip, kaip mums net sudAi??tinga A?sivaizduoti.

Ai??1 Giedra RadvilaviA?iAi??tAi??, ai??zTeksto traukaai???, in: Ai??iaurAi??s AtAi??nai, 2005-07-23, Nr. 758, p. 1, 4.

2 Giedra RadvilaviA?iAi??tAi??, ai??zTeksto traukaai???, in: Ai??iaurAi??s AtAi??nai, 2005-07-23, Nr. 758, in: http://www.culture.lt/satenai/?st_id=4193, (2012-09-21).

3 Giedra RadvilaviA?iAi??tAi??, ai??zTeksto traukaai???, in: Giedra RadvilaviA?iAi??tAi??, Ai??iAi??nakt aA? miegosiu prie sienos, Vilnius: Baltos lankos, 2010, p. 7ai??i??21.

4 Giedra RadvilaviA?iAi??tAi??, ai??zThe Allure of the Textai???, translated by Darius James Ross, in: Aleksandar Hermon, ed., Best European Fiction 2010, Champaign, London: Daleky Archive Press, 2010, p. 178ai??i??191.

5 Giedra RadvilaviA?iAi??tAi??, ai??zTeksto traukaai???, in: Ai??iaurAi??s AtAi??nai, p. 1.

6 Vienas iA? linksmesniA? pavyzdA?iA? ai??i?? moksleiviA? komentarai prie keleto metA? senumo eseistikos tekstA?, akivaizdA?iai rastA? per Google paieA?kAi?? ruoA?iant namA? darbus: ai??zgal kas tjurit ese is satrijos raganos ,,sename dwareai?????atsiuskit jei galitai??? (spirgizzz, [komentaras straipsniui: Elena BaliutytAi??, ai??zApie esAi??ai???, in: LiteratAi??ra ir menas, 2003-01-03, Nr. 2931], in: LiteratAi??ra ir menas, 2006-05-29, in: http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=1523, (2012-09-23); ai??zGal man taip pat galetumete atsiusti esAi?? apie ai??zHamletaai???, nesvarbu kokia tema, bet kad kas nors panasaus… didelis aciu is anksto…:)ai??? (11okas, [komentaras straipsniui: Elena BaliutytAi??, ai??zApie esAi??ai???, in: LiteratAi??ra ir menas, 2003-01-03, Nr. 2931], in: LiteratAi??ra ir menas, 2004-11-21, in: http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=1523, (2012-09-23); ir daug kt.

7 Giedra RadvilaviA?iAi??tAi??, ai??zStoroji Margarita, Ilgasis Hermanas ir kitos porosai???, in: Ai??iaurAi??s AtAi??nai, 2003-03-01, Nr. 642, in: http://www.culture.lt/satenai/?st_id=1618, (2012-09-23).

8 udrelis, [komentaras straipsniui: Giedra RadvilaviA?iAi??tAi??, ai??zStoroji Margarita, Ilgasis Hermanas ir kitos porosai???, in: Ai??iaurAi??s AtAi??nai, 2003-03-01, Nr. 642], in: Ai??iaurAi??s AtAi??nai, 2003-03-01, in: http://www.culture.lt/satenai/?st_id=1618, (2012-09-23).

9 Giedra RadvilaviA?iAi??tAi??, ai??zIr nepadAi??s niAi??rus A?siA?iAi??rAi??jimas A? veidusai???, in: LiteratAi??ra ir menas, 2003-05-02, in: http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=2306, (2012-09-23).

10 nuobodu ir kartojasi, [komentaras straipsniui: Giedra RadvilaviA?iAi??tAi??, ai??zNotarA? kontoraai???, in: Ai??iaurAi??s AtAi??nai, 2007-11-10, Nr. 868], in: Ai??iaurAi??s AtAi??nai, 2009-09-01, in: http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20101122015847/http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=868&kas=straipsnis&st_id=15546, (2013-02-13).

11 Giedra RadvilaviA?iAi??tAi??, ai??zIlgas pasivaikA?A?iojimas ant trumpo moloai???, in: Giedra RadvilaviA?iAi??tAi??, Ai??iAi??nakt aA? miegosiu prie sienos, p. 41.

12 Giedra RadvilaviA?iAi??tAi??, ai??zPacientAi?? Nr. 27*ai???, in: Giedra RadvilaviA?iAi??tAi??, Ai??iAi??nakt aA? miegosiu prie sienos, p. 154.

13 A?ia iA?kalbingas beveik po 8 metA? tekstAi?? ai??zpaA?ymAi??jAi??sai??? komentaras: ai??zA?ia buvau aA?ai??? (Dikabro, [komentaras tekstui: Giedra RadvilaviA?iAi??tAi??, ai??zPrivalomi paraA?yti tekstaiai???, in: LiteratAi??ra ir menas, 2003 03 28, Nr. 2943], in: LiteratAi??ra ir menas, 2011-03-09, in: http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=2056, (2012-09-23).