Tema "Armėnija"


šiuolaikinės armėnų architektūros mokyklos pradininkas

Architekto Aleksandro TAMANIANO (1878–1936) veikla padarė stiprią įtaką XX amžiaus Armėnijos architektūrai. Baigęs Architektūros fakultetą Sankt Peterburgo Imperatoriškojoje dailės akademijoje, jis du dešimtmečius vaisingai dirbo Sankt Peterburge, išgarsėjo kaip vienas žymiausių neoklasicizmo atstovų.

Skaityti toliau

Amžių Abėcėlė

Motina, Tėvynė ir Knyga – šie žodžiai Armėnijoje ypatingai gerbiami. Visos šalys ir visi miestai turi bibliotekas, tačiau tik Jerevanas turi turtingąjį Matenadaraną – senųjų rankraščių saugyklą ir jų mokslinio tyrimo institutą. Tuoj po Antrojo pasaulinio karo ant kalvos pastatytas tvirtovę primenantis pastatas saugo ir tyrinėja armėnų ir kaimyninių tautų rašto paminklus nuo V amžiaus. Tai daugiausia Ečmiadzino ir kitų vienuolynų bibliotekų lobiai, rankraštinės knygos iš įvairių pasaulio miestų, kuriuose gyvuoja armėnų diasporos. Rankraščiuose atsispindi visi mokslai, pradedant astronomija, baigiant medicina, visi menai, pradedant miniatiūromis, baigiant skulptūromis. Apie Matenadaraną, pavadintą armėnų rašto kūrėjo Mesropo Maštoco (361–440) vardu, rašo žurnalistas ir fotografas Antanas STANEVIČIUS.

Skaityti toliau

CHAČKARAI

Chačkaras armėniškai reiškia akmeninį kryžių. Tai tradicinės armėnų kultūros paminklas – akmeninė stela su išraižytu kryžiumi. Armėnijoje iki šiol išlikę keli tūkstančiai chačkarų, pasižyminčių meniška, nesikartojančia raižyba. Ši gilius amžius menanti krikščioniškosios Armėnijos tradicija 2010 metais buvo įrašyta į UNESCO žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo sąrašą. Apie chačkarus rašo istorijos mokslų kandidatas Hakobas SIMONIANAS ir architektūros docentas Hovhannesas SANAMIANAS, dirbantys Armėnijos istorinio kultūros paveldo mokslinių tyrimų centre.

Skaityti toliau

Didžiojo dailininko namai. Martiroso Sariano namas-muziejus Jerevane

Martirosas SARIANAS (1880–1972)– vienas labiausiai žinomų XX a. Armėnijos tapytojų, aktyviai dalyvavęs armėnų kultūros atgimimo sąjūdyje. Šio menininko palikimas saugomas jo name-muziejuje, kurį suprojektavo žinomas architektas Aleksandras Tamanianas. 1964 metais garsus architektas Markas Grigorianas prie namo pristatė triaukštį galerijos pastatą. M. Sariano namas-muziejus buvo atidarytas 1967 metais. Apie šį visos Armėnijos kultūros židinį rašo muziejaus direktorė Ruzan SARIAN, garsiojo dailininko provaikaitė.

Skaityti toliau

Armėnijos muzika. Šiuolaikinis požiūris

Armėnijos meno istorija – tautos, kilusios iš tūkstantmečių gelmės, istorija, o muzikos menas buvo ir tebėra jautriausias ir tiksliausias šalies kultūros indikatorius. Armėniškosios muzikos kultūros centrai – senieji miestai: Tiflisas, Konstantinopolis, kur XIX a. antrojoje pusėje buvo sutelktos armėniškojo teatro meno jėgos bei susidarė palanki terpė armėnų operai atsirasti, taip pat Rytų Armėnijos miestas Aleksandropolis, vėliau pervadintas Leninakanu, o dabar atgavęs istorinį pavadinimą – Giumri.

Skaityti toliau

Dživanas Gasparianas ir jo dŪdukas

Dūdukas – medinis pučiamasis obojaus tipo liežuvėlinis, minkšto, krūtininio tembro instrumentas. Armėnijoje dūdukas gaminamas iš abrikosmedžio, armėniškasis dūdukas nuo kitų šalių to paties tipo instrumentų skiriasi forma, dydžiu ir tembru, kuris gilus ir minkštas, artimas žmogaus balsui, sielvartingoms aimanoms. Šio instrumento virtuozas – Dživanas GASPARIANAS (g. 1928), vadinamas gyvąja muzikos pasaulio legenda. Apie talentingą muziką, koncertavusį daugelyje pasaulio šalių, kūriniams įkvėpusį tokius šiuolaikinės armėnų muzikos meistrus kaip Avetas Terterianas, kūrusį muziką Holivudo filmams „Paskutinis Kristaus gundymas“, „Gladiatorius“, rašo muzikologė Margarita RUCHkIAN.

Skaityti toliau

Kur noksta „auksiniai abrikosai“?

Jerevano tarptautinis kino festivalis pavadintas „Auksiniu abrikosu“ (Golden Apricot), nes abrikosas simbolizuoja Armėniją. Festivalis gimė iš draugiškų pokalbių, bendro darbo, iš tikrojo kino alkio. Jo kūrėjai – bendraminčiai kino režisierius Harutyun Khachatryan ir kino kritikai Susanna Harutyunyan bei Mikayel Stamboltsyan. Pirmasis tarptautinis kino festivalis „Auksinis abrikosas“ surengtas 2004 metais, nuo tol jis vyksta kasmet, antrąją liepos pusę, kai sunoksta abrikosai.

Skaityti toliau

Amžinybės šviesa

Draugiški ryšiai nuo seno sieja Lietuvą ir Armėniją. Lietuva buvo pirmoji pasaulyje valstybė, 1991 metų rugpjūtį pripažinusi Armėnijos Respublikos nepriklausomybę. Tiesti naujus kelius dviejų šalių ekonominiam ir kultūriniam bendradarbiavimui padeda ir Armėnijos–Lietuvos forumas, kurio steigimo deklaraciją prieš metus priėmė žymiausi mūsų šalies politikos, mokslo, meno, visuomenės atstovai. Vis daugiau gerų ženklų įgyvendinant abiejų valstybių vyriausybių susitarimą dėl bendradarbiavimo kultūros srityje.

Skaityti toliau