Tema "Atmintis"


Apie Albiną Bernotą ievoms žydint

Lietuvių poezijoje daug žydinčių sodų, alyvų, kiekvieną pavasarį „pradeda žydėt“ Henriko Radausko „kaštanas“, Salomėja Nėris sužydi diemedžiu, o vėliau jau „prarastos valandos“ pažyra, anot Onės Baliukonytės, „liepžiedžių auksu“. Albinas Bernotas iš poezijos marginalijų ištraukė ievą. Šio pavasario ievos galėjo būti 80-osios jo gyvenime, bet vasario mėnesį suėjo jau dveji metai nuo poeto mirties. Dėl įvairių priežasčių 1978 m. galutinai persikėlęs į Argirdiškės kaimą Švenčionių rajone, pastaraisiais dešimtmečiais A. Bernotas buvo mažai matomas.

Skaityti toliau

Marcelijus Martinaitis

Spausdinami tekstai – vieni paskutiniųjų Poeto kūrinių, rastų tarp jo rankraščių.

Skaityti toliau

Moteris, prikalta prie savo pačios nepasitenkinimo kryžiaus

Prieš daugel metų, 1973-iaisiais, kai Monika Mironaitė rengėsi švęsti savo šešiasdešimtmetį, o man rūpėjo išgirsti apie aktorę kuo daugiau „tikrų liudijimų“, kad parašyčiau straipsnį, žadėtą Pergalės žurnalui, kalbėjausi su keletu jos scenos partnerių. Tie susitikimai su aktoriais, kiekvienas kitoks ir savaip įdomus, dažniausiai vyko mano namuose, susėdus prie kavos puodelio. Anuomet diktofono dar neturėjau, užsirašinėti teko ranka į bloknotą. Labiausiai man įsiminė susitikimas su Artiomu Inozemcevu.

Skaityti toliau

Sąjūdžio verpetuose

Prieš 25 metus gimusio Sąjūdžio veiklon, greta kitų iškilių lietuvių kultūros ir meno veikėjų, labai ryžtingai įsitraukė įžymus kompozitorius, Lietuvos konservatorijos profesorius Julius Juzeliūnas (1916–2001). Kompozitorius ilgam į šalį padėjo natų popierių ir pieštuką, užsimojęs kurti, jo paties žodžiais tariant, atgimstančios Lietuvos simfoniją. Jis tapo vienu iš Sąjūdžio lyderių, jo Seimo Tarybos nariu. Išrinktas SSRS liaudies deputatu, J. Juzeliūnas drauge su kitais Sąjūdžio atstovais pačiame Kremliuje griovė sovietinės imperijos pamatus, aktyviai dalyvaudamas tuometinės Lietuvos Aukščiausios Tarybos darbe, tiesiogiai padėjo atkurti šalies nepriklausomybę.

Skaityti toliau

„Lai muzika lydi…“

Birželio 3 dieną 70 metų būtų sukakę pianistei, pedagogei, lietuviškos kultūros puoselėtojai Aleksandrai Juozapėnaitei-Eesmaa (gimė 1943 m. Graužiniuose, Molėtų valsčiuje, mirė 2012 m. lapkričio 22 d. Taline).

1960–1962 m. Aleksandra Juozapėnaitė studijavo Lietuvos konservatorijoje, profesorės O. Šteinberg klasėje, 1966 m. baigė Maskvos konservatoriją, 1969 m. – šios konservatorijos aspirantūrą (pas prof. J. Zaką). 1976–1977 m. stažavosi Paryžiaus konservatorijoje, Claudeʼo Helffero ir Yvonne Loriod klasėje. 1968–1977 m. dėstė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, nuo – 1977 m. Estijos muzikos akademijoje, nuo 2002 m. – profesorė.

Skaityti toliau

Tarpinė kasdienybės keleivio stotelė ir teatras

Kai imiesi rašyti apie iškilesnį žmogų, kurį, atrodo, gana gerai pažinojai, staiga liūdnai susimąstai: kaip mažai galime pasakyti apie netrumpus vieni kitų gyvenimus! O tiek, regis, patirta… Ir vis dėlto bandai paliudyti bent vieną kitą to žmogaus bruožą. Nes jauti pareigą priminti apie jį ir nori prisiminti pažintį su juo, palikti pagarbos ženklą – padėti dar vieną baltą akmenėlį istorijos atmintyje, nelyginant skulptorės Elenos Gaputytės instaliacijoje „Tylus liudijimas“.
Algirdas Landsbergis buvo vienas šviesiausių, pagal kultūrinius interesus man artimesnių žmonių, kuriuos sutikau, atsidūrusi išeivijoje. Plačių pažiūrų intelektualas, tipiškas universitetinis inteligentas – profesorius, kiek primenantis amžiną studentą, buvusį krepšininką, artistiškos prigimties paskaitininkas, rašytojas, dramaturgas, švelnia ironija blyksintis pašnekovas.

Skaityti toliau

Ateinanti raudona suknele ir sidabro šarvais

Nacionalinėje dailės galerijoje šį pavasarį, 2013 m. kovo 22–gegužės 19 d., eksponuota Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) paroda „Rentgenogramos“ (kuratorė Laima Kreivytė, architektė Julija Reklaitė) buvo ne tik proga pamatyti menininkės darbus (asambliažus, tapybą, piešinius, akcijų dokumentaciją). Kiekviena išsami jau mirusio dailininko paroda yra ir žingsnis perdėliojant dailės kanoną, Rožanskaitės atveju – XX a. II pusės ir XXI a. pradžios dailės kanoną. Tampa vis akivaizdžiau, kad be Rožanskaitės jis nebeįsivaizduojamas, nors dar neseniai atrodė, kad kanonas neįsivaizduojamas su ja. Po 1990-ųjų „tylieji modernistai“ pamažu įsitvirtina mūsų sąmonėje kaip įdomiausi sovietmečio dailininkai, ir Rožanskaitė būtų ne šiaip viena iš jų.

Skaityti toliau

To mes nežinome (In memoriam Imantui Zieduoniui)

ŽURNALAS: LITERATŪRA IR MENAS TEMA: Kultūra AUTORIUS: Mara Zalytė DATA: 2013-03 To mes nežinome (In memoriam Imantui Zieduoniui) Mara Zalytė Imantas Zieduonis, latvių poetai, latvių poezija,  Vasario 27-ąją į Amžinybę išėjo vienas žymiausių latvių poetų Imantas Zieduonis (1933–2013), nacionalinę literatūrą praturtinęs trimis dešimtimis poezijos, esė, publicistikos, literatūrinių pasakų knygų. Jo kūriniai versti į dešimtis kalbų. Lietuviškoje bibliotekoje turime […]

Skaityti toliau

Tarp dviejų žodžių

ŽURNALAS: LITERATŪRA IR MENAS TEMA: Atmintis AUTORIUS: Kornelijus Platelis DATA: 2013-01 Tarp dviejų žodžių Kornelijus Platelis Kai prieš porą savaičių Statistikos departamentas pateikė duomenis apie Lietuvos gyventojų sumažėjimą per pastaruosius metus, Stasys Stacevičius „į maždaug Utenos rajono gyventojų skaičių“, kaip skelbė radijas, dar įskaičiuotas nebuvo. Žinia, kad gyvas jis jau tikrai nebeatsiras ir nebenusišypsos, kaip […]

Skaityti toliau

Laiškai iš užmaršties zonos

Kaip atsitinka, kad literatūros istorijoje įdomią asmenybę pridengia užmaršties šešėlis, nepaisant kūrybos vertės, žmogaus savitumo? Kas tai nulemia – sudėtingesnė, nei kitų, likimo pynė, nepritapimas prie literatūrinės atmosferos, gyvenimą traiškiusi politinė galia, įgimtas kuklumas, nuošalumas, didesnis asmeninės distancijos poreikis? Nenoras daryti kompromisų, kuriuos kiti laiko kone savaime suprantamais? O gal kartais net kilmė, neįprasta pavardė? Tačiau kai pavyksta šešėlį pradengti, tokios nuošalės figūros dažnai pasirodo sukaupusios ir suslėpusios savyje daugiau, nei galima iš pradžių tikėtis.
Tokios mintys lydėjo dalyvaujant literatūriniame atminimo vakare, kuris šiemet spalio 18 d. surengtas Maskvoje, Jurgio Baltrušaičio namuose. Vakaras buvo skirtas lietuvių poezijos vertėjui į rusų kalbą, poe­tui Lazariui Šereševskiui (1926–2008), kurio lituanistinis archyvas perduodamas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui.

Skaityti toliau