Tema "Atmintis"


Gyvenimas zonoje (II)

Publikuojame antrą, baigiamąją Juozo Prapiesčio atsiminimų dalį iš vėlyvojo sovietmečio patyrimų, užbaigiamų Černobylio katastrofos zonoje. Kursyvu pateikiamo teksto dalys fiksuoja autoriaus mintis ir įspūdžius iš kalbamojo meto užrašų knygelių, likę atsiminimai užrašyti XX a. dešimto dešimtmečio viduryje.

Skaityti toliau

Gyvenimas zonoje (I)

Tą įsimintiną rugpjūtį buvau Kazachstano stepėse, ganėtinai toli nuo karštų įvykių pačiame Europos centre. Neatsimenu, kokiu būdu, bet nerimastinga žinia iš karto pasklido tarp mūsų – studentų darbo stovykloje prie Išimo upės, kur gyvenome kartu su latviais ir estais. Gal tai buvo tik neaiški nuogirda per Voice of America ar žinutė tarp melodijų per Liuksemburgo radiją.

Skaityti toliau

Per gyvenimą su meile Palangai ir Lietuvai

Kai išgirstu per radiją kalbant mūsų jaunimą, vos keletą metų pagyvenusį užsienyje ir lietuviškus žodžius tariantį jau su akcentu, visuomet prisimenu Palangos grafą Alfredą Tiškevičių, kuris, penkiasdešimt metų gyvendamas Varšuvoje ir negalėjęs prabilti lietuviškai, ne tik kalbėjo be akcento, bet netgi išsaugojo senąją žemaičių kalbą. Kaip jis man kartą prisipažino, kalbėdamas su lenkais pokalbio turinį pirmiausia galvoje išsiversdavo į lietuvių kalbą, o tada jau atsakydavo lenkiškai.

Skaityti toliau

Talentinga provincijos tango šokėja, muškietininkė

Gerai būti iš Panevėžio – čia nenutrūkstamai sruvena kultūrinio gyvenimo tėkmė, suglobdama jau išėjusius, pasišaukdama jaunesnius, pratęsdama bendrystę ir kurdama naujas jos formas. Nuo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės iki Juozo Miltinio, nuo jo iki Elenos Mezginaitės – dabar taip matomas Panevėžio kultūrininkų rūpesčio laukas: literatūra, muzika, teatras. Dirba bibliotekininkės – neįtikėtina, bet jauni žmonės bibliotekoje ieško Elenos Mezginaitės tekstų, juos dainuoja. Aktoriai skaito poeziją, Albino Kelerio skaitymas leidžia pasakyti, kad poezija ir yra tai, ką galima perskaityti kaip poeziją, išgirsti kaip poeziją. Kas parašyta ir kas perskaityta, nėra tas pats. Elena Mezginaitė galėjo pasakyti: gyvenau teatru ir teatre. Miltinio teatras Panevėžį yra persmelkęs.

Skaityti toliau