Biografijos rekonstrukcijos bandymas: Mikalojus VorobjovasNikolai Vorobyov: An Attempt to Reconstruct a Life

2013 m. spalio 29 d.–2014 m. sausio 19 d. Vilniaus paveikslų galerijoje veikė paroda „Dailės istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas (1903–1954)“, skirta VOROBJOVO 110-osioms gimimo metinėms. Parodos kuratorės Giedrė Jankevičiūtė ir Rima Rutkauskienė išsamiai pristatė menotyrininko gyvenimą ir profesinę karjerą, faktinę informaciją įvaizdino dokumentais ir fotografijomis iš Lietuvos dailės muziejaus archyvo ir muziejaus rinkiniuose išlikusiomis Vorobjovo bibliotekos knygomis. Atskira salė buvo skirta Vorobjovo dailės kritikai, jo tekstų ištraukos sugretintos su analizuojamų dailės kūrinių originalais – Marijos Cvirkienės ir vengrų modernisto Vilmoso Aba Nováko tapyba, Viktoro Petravičiaus grafika.
Skaityti daugiau

Žaidimo objektai

Visgi baisiai sudėtinga rašyti apie gimtą miestą ir to miesto dailės mokyklą, kurią, žinoma, teko dar ir baigti. Sudėtinga, nes tai jau dariau daugybę kartų įvairiomis progomis (o progų mokykla pateikia nuolat), ir surasti kokį nors aspektą, kuris dar nebūtų aptartas, išties darosi vis sunkiau. Bet tiek to: šįkart mokyklos tekstui galima pritaikyti sukaktuvių sveikinimo šabloną. Iš karto patikslinu: mokykla šiuo atveju – VDA Telšių fakultetas. Per netrumpą savo gyvavimo laiką ši institucija ne kartą keitė savo pavadinimą – nuo Telšių amatų mokyklos per Telšių taikomosios dailės technikumą, Telšių aukštesniąją taikomosios dailės mokyklą, kol galiausiai „pakilo” socialinės hierarchijos laipteliais ir prisijungė prie Vilniaus dailės akademijos, tapdama vienu jos fakultetų.
Skaityti daugiau

Dailininkas Mikalojus Vilutis: „Ar gali Muncho „Šauksmas“ konkuruoti su degtine?“

Stengiuosi priklausyti nuo savęs, bet ne nuo pasaulio, esančio šalia. Esu atsiribojęs, bet ne todėl, kad man neįtinka tai, kas vyksta aplink, bet mano prigimtis tokia. Kitokiame pasaulyje taip pat būčiau atsiribojęs, bet kitokius paveikslėlius pai­šyčiau. Vadinasi, aplinka mane veikia. Bet mano prigimtis išlieka ta pati ir paveikslėliuose gražumo tiek pat išlieka. Esmė liktų ta pati, tik forma kita. Ne nuo pasaulio stengiuosi atsiriboti, o nuo to, kas man neįdomu, nuo manęs nepriklauso, ko neišmanau.
Skaityti daugiau

Didžiojo dailininko namai. Martiroso Sariano namas-muziejus JerevaneThe House of a Great Artist: The Martiros Sarian Museum in Yerevan

Martirosas SARIANAS (1880–1972)– vienas labiausiai žinomų XX a. Armėnijos tapytojų, aktyviai dalyvavęs armėnų kultūros atgimimo sąjūdyje. Šio menininko palikimas saugomas jo name-muziejuje, kurį suprojektavo žinomas architektas Aleksandras Tamanianas. 1964 metais garsus architektas Markas Grigorianas prie namo pristatė triaukštį galerijos pastatą. M. Sariano namas-muziejus buvo atidarytas 1967 metais. Apie šį visos Armėnijos kultūros židinį rašo muziejaus direktorė Ruzan SARIAN, garsiojo dailininko provaikaitė.
Skaityti daugiau

TARP DVIEJŲ PASAULIŲ: Apie tapytoją Ivaną AivazovskįBetween two Worlds: The Painter Ivan Aivazovsky

Ivanas Aivazovskis (tikr. – Hovannes Aivazian, 1817–1900) – garsus armėnų kilmės Rusijos tapytojas, Sankt Peterburgo dailės akademijos auklėtinis, daugiausia kūręs marinas – jūros peizažus. Nuo 1845-ųjų jis gyveno gimtojoje Feodosijoje, kur įsteigė dailės mokyklą ir savo paveikslų galeriją. Jo palikimas – apie 6000 paveikslų, etiudų ir piešinių. Per savo gyvenimą dailininkas buvo surengęs 120 parodų Rusijoje ir kitose šalyse, jo darbų yra daugelio šalių – taip pat ir Lietuvos – dailės muziejuose. Apie šį menininką rašo Alis NERsISIAN, Armėnijos mokslų akademijos Menų instituto mokslininkė.
Skaityti daugiau

Gyvenimas tarp spalvųA LIFE AMONG COLOURS: THE PAINTER ARMEN BABAYAN

Paslaptingas ir poetiškas jau beveik du dešimtmečius Vilniuje gyvenančio ir čia kuriančio armėnų dailininko Armeno Babayano pasaulis. Menininko drobėse, kupinose praėjusių amžių dvelksmo ir šiuolaikinio gyvenimo įprasminimo – ir tiesos paieška, ir viltis, ir gera energija. Dailininkas drąsiai laužo nusistovėjusius stereotipus, jo kūryboje vis labiau ryškėja filosofinis reiškinių ir įvykių apmąstymas. Daugelis paveikslų, sklidini muzikos ritmų ir garsų, paperka giliu nuoširdumu, amžinosiomis žmogiškojo gyvenimo ir būties temomis.
Skaityti daugiau

Ketvirtasis Lietuvos pastebėjimas 55-ojoje Venecijos bienalėje

Saulėtą šeštadienio, birželio pirmosios rytą venecijiečiai džiaustė ką tik išskalbtus skalbinius. O iš viso pasaulio į miestą suplaukę menininkai, meno kritikai, kuratoriai, galerininkai, žiniasklaidos atstovai skubėjo į miesto sodus (Giardini). Ten, kur jau 118 metų vyksta, nutrūkdavęs tik pasaulinių karų metu, seniausias šiuolaikinio meno renginys – Venecijos bienalė. Šįmet jau 55-ąjį kartą. Tiksliau, 88 nacionalinių paviljonų ir kuratorinės Massimiliano Gioni parodos „Enciklopediniuose rūmuose“ (ši paroda eksponuota miesto soduose esančiame Italijos paviljone ir Arsenale) atidarymas, kurio metu teikiami geidžiamiausi šiuolaikinio meno pasaulio apdovanojimai.
Skaityti daugiau

Dailininkas, pakeitęs supratimą apie šiandienines vaizduojamojo meno galimybes

Simboliška, kad vienas iš reikšmingų kultūros įvykių Lietuvos sostinėje – Ivano Marčuko paroda – sutapo su itin svarbiu politiniu įvykiu: Ukrainos ir ES viršūnių susitikimu. Europoje gerai žinomas menininkas, užimantis garbingą vietą tarp šiuolaikinės pasaulio kultūros korifėjų, vadinamuoju žmonių diplomatijos metodu įtvirtina Ukrainos siekį užimti deramą vietą tarp Europos tautų.Simboliška, kad vienas iš reikšmingų kultūros įvykių Lietuvos sostinėje – Ivano Marčuko paroda – sutapo su itin svarbiu politiniu įvykiu: Ukrainos ir ES viršūnių susitikimu. Europoje gerai žinomas menininkas, užimantis garbingą vietą tarp šiuolaikinės pasaulio kultūros korifėjų, vadinamuoju žmonių diplomatijos metodu įtvirtina Ukrainos siekį užimti deramą vietą tarp Europos tautų.
Skaityti daugiau

Nelinksmas pasivaikščiojimas tarp linksmų paveikslų

2013 m. birželio 27 d. buvusioje Vilniaus mokslo bičiulių draugijos būstinėje, per XX a. patyrusioje keletą transformacijų į ideologines ir kultūrines institucijas nuo LSSR revoliucijos muziejaus ir Tarybinio meno galerijos iki Lietuvos dailės muziejaus saugyklų, atidarytas dailininko Vytauto Kasiulio (1918–1995) muziejus. Muziejaus atidarymą pagerbė prezidentė Dalia Grybauskaitė, įvykį plačiai nušvietė šalies žiniasklaida, žiūrovai smalsiai lanko ekspozicijos sales. Tačiau dailės profesionalų aplinkoje pozityvius vertinimus nusveria kritiškas požiūris. Nuomonių nesutapimo priežastis pamėginome išsiaiškinti, pakvietę po naujojo muziejaus sales pasivaikščioti Lietuvos XX a. dailės specialistus prof. dr. Giedrę Jankevičiūtę ir dr. Viktorą Liutkų.
Skaityti daugiau