Tema "Fotografai"


Aleksandras Macijauskas: „Fotografinis raštingumas ir kūryba – skirtingi dalykai“

Šiandieną, kai virtualios fotografijos bendruomenės dygsta kaip grybai po lietaus, tikrame pasaulyje veikiantys fotoklubai primena egzotiškas retenybes. Tačiau ar iš tiesų toks spartus persikraustymas į skaitmeninę erdvę nenusineša užmarštin subtilių realaus bendravimo, kolegiško bendradarbiavimo niuansų, išauginusių ne vieną puikų fotografą? Praėjus penkiasdešimčiai metų nuo prie „Kauno tiesos“ redakcijos veikusios fotosekcijos subyrėjimo ir Kauno fotoklubo susikūrimo, fotomenininkas Aleksandras Macijauskas pasakoja apie klubą, kolegas ir kelią, atvedusį iki dabartinės Lietuvos fotomenininkų sąjungos.

Skaityti toliau

Fotografija kaip meditacija

Vis tobulėjančių naujųjų technologijų pasaulyje nenumaldomais kiekiais gausėja ir tikrovės atvaizdų. Šiandien išties be galo paprasta fotografuoti, tačiau išsiskirti, atrasti savo unikalų regėjimą ir juo pakerėti vaizdų gausos išlepintą žiūrovą yra didelis iššūkis ir talentas.

Mindaugas Gabrėnas (g. 1977) savo kūrybinį kelią su fotoaparatu rankose pradėjo vos prieš keletą metų, tačiau jau surengė dvi personalines parodas, o darbai publikuoti ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių leidiniuose, skirtuose fotografijos menui. Jo nuotraukose užfiksuoti vaizdai traukia žvilgsnį stabtelėti ir įsižiūrėti į šią visiškai nerealią tikrovę, lyg iš kito pasaulio ar sapno. Neatsitiktinai fotografas prisipažįsta mėgstąs apleistas erdves, dykvietes, ypač tas „įkrautas“, kuriose kadaise virė gyvenimas… Gal dėl to praėjusio laiko ir žmogus jo fotografijose šmėkšteli tik kaip siluetas, ženklas, jog čia kažkieno būta, gyventa, kvėpuota…

Skaityti toliau

Arūnas Kulikauskas: „Išėjau, kad sugrįžčiau“

Kai grįžau iš JAV, manęs vis klausinėja: „Na, kaip čia jautiesi?“. Galiu pasakyt tiek – visos priežastys, dėl kurių išvažiavau, vis dar likę. Nei viena nedingo. Manęs tai jau nebegąsdina, bet liūdesį tebekelia. Neviltį pakeitė graudulys. Nors dabar, skirtingai nei ankščiau, išvykti lengva, bet nuo savęs nepabėgsi – permainas reikia įgyvendinti čia. Ne, ne taip. Galima įgyvendinti čia.

Skaityti toliau

Apie tai, kas svarbiausia

Jungtinėje Karalystėje gyvenantis Tadas Kazakevičius kūrybine fotografija susidomėjo prieš ketvertą metų. Tačiau per šį gana neilgą laikotarpį autorius jau spėjo pademonstruoti brandų požiūrį į kūrybą ir išsiskirti nuosekliais bei jautriais darbais portretinės ir gatvės fotografijos srityse. Šiame interviu, kaip ir savo kūryboje, T. Kazakevičius kalba apie tai, kas svarbiausia – tiek fotografijoje, tiek santykyje su supančiu pasauliu.

Skaityti toliau

Svetimų žodžių reikšmės

ŽURNALAS: FOTOGRAFIJA TEMA: Fotografija Lietuvoje AUTORIUS: Agnė Narušytė DATA: 2012-08 Svetimų žodžių reikšmės Agnė Narušytė Su Indrės Šerpytytės (g. 1983) kūryba pirmą kartą susidūriau 2007 m. Edinburge, užsukusi į „Stills“ fotografijos galeriją (vieną svarbiausių Jungtinėje Karalystėje). Ten buvo eksponuojamas jos darbas „Tylos būvis“ („A State of Silence“), 2006 m. apdovanotas Jerwood fotografijos premija[1]. Tai įspūdingas laimėjimas, nes […]

Skaityti toliau

Svetimas tobulumas. Kristinos Gentvainytės fotografija

Uostamiestyje jau trimis bangomis ritosi fotografijos projektas „Kiti“. Projekto tikslas – miesto fotografų bendruomenę paįvairinti „kitais“, naujais, veidais ir vardais.
Projekto dalyviai eksperimentavo fotografijos galimybėmis. Įdomiausi (mano subjektyviu vertinimu) darbai, kuriuose fotografija susitinka su kompiuterinėmis manipuliacijomis. Į visus „fotošopus“ senieji fotografai dažnai tebežvelgia gana paniekinamai, esą tai žaidimai, mėginimai užmaskuoti nekompetenciją, net fotografijos išdavystė. Visgi negalima nepastebėti, kad medijų sintezė leidžia atverti naują platų prasminį lauką. Be to, nauja meninė kalba yra natūrali kintančio pasaulio išdava.

Skaityti toliau

Algimanto Kezio fotografija, arba Pokalbis su Sraigtiniais laiptais

Turbūt visi žino, kad sovietmečiu Lietuvoje fotografai buvo tarsi pasiskirstę į dvi grupes. Vilniuje „bazavosi“ fotografai-žurnalistai, o Kaunas garsėjo savo fotografais-menininkais, nebijančiais eksperimentuoti ir siekiančiais originalumo (pasak Aleksandro Macijausko, susijungus šioms dviems grupėms / klubams ir gimė Lietuvos fotografijos mokykla, tokia, kokią ją žinome šiandien). Bet egzistavo ir trečioji grupė, kurios fotografijos Lietuvoje buvo nepageidaujamos, o jai priklausantys fotografai buvo vadinami tėvynės išdavikais. Taip, ta trečioji grupė – emigrantai. Turiu prisipažinti, kad šių, trečiųjų, aš dar iki šiol nepažįstu ir kad apie juos žinau tik keletą faktų.

Skaityti toliau

Priežastis, lėmusi artimiau susipažinti su vyresniosios kartos fotografės Irenos Giedraitienės kūryba bei gyvenimu, – atsitiktinis austrės žurnalistės komentaras apie 2010 m. rugsėjį Insbruke vykusią parodą „Keturi požiūriai. Aštuoni stabtelėjimai“ (originalus pavadinimas „Four Points. Eight Stops“ – aut. past.). Paroda buvo stengtasi atskleisti dviejų skirtingų kartų požiūrį į žmogų (A. Sutkus, A. Baltėnas), realybę (A. Macijauskas, A. Valiauga), romantiką (R. Rakauskas, R. Pralgauskas) bei egzistenciją (A. Kunčius, J. Deltuvaitė). Spaudoje pasirodžiusiose recenzijose tikėjausi rasti apmąstymų apie Rytų Europos specifiką, Lietuvos sovietmečio ir nepriklausomybės laikų skirtumus, tačiau vienoje iš jų paroda buvo sukritikuota dėl mažo moterų dalyvių skaičiaus. Paaiškinti šį komentarą galėjau žurnalistės neišmanymu apie Rytų Europos ir Lietuvos fotografijos situaciją ir kuriančių moterų fotografių skaičių. Tačiau šį klausimą uždaviau ir sau. Jei šiuolaikinėje Lietuvos fotografijoje turime keletą moterų, tai moteriškų pavardžių tarp sovietinio laikotarpio parodų aprašymų rasime vos vieną kitą. Kaip ir likusiame pasaulyje, fotografijoje dominavo ir iki dabar dominuoja vyrai. Tad klausimas liko – ar turime 7-8 dešimtmečio fotografijos klasikos kartos talentingų autorių moterų?

Skaityti toliau

Tarp gamtos garsų ir miesto tylos. Dariaus Kuzmicko fotografija

Aplinkui tylu. Tik staigus vėjo gūsis pakelia pajūrio smėlį ir negailestingai taršo į visas puses. Saują pažerdamas į vandenį bei kopas dar spėja atseikėti aštrių kruopelių ir į tavo, atsitiktinio stebėtojo veidą. Neįmanoma nusakyti, kiek trunka ši akimirka. Tačiau, vieną kartą užfiksuota Dariaus Kuzmicko akies ir kameros, ji virsta amžinybe.

Skaityti toliau

Laikas, skirtas kitiems, – ne menkesnis būties įprasminimas

Kauniečiui fotomenininkui Gintarui Česoniui (g. 1974) patinka naktinėti po gimtąjį miestą; ilgainiui jaunatviška serija „Kauno senamiestis naktį“ (1991-1994) išaugo iki autorinių albumų, kuriuose kuriamas Kauno vaizdų epas: „Pasivaikščiojimas po Kauno tvirtovę“ (2007), „Kaunas – miestas santakoje“ (2007), „Sutiktas Kaunas“ (2009). Kolegos ir miestelėnai įvertino darbštuolį fotografą, jis pagerbtas kaip Įsimintiniausias Kauno menininkas (2007).

Skaityti toliau