Tema "Lietuvos istorija"


Paskutinė Dariaus ir Girėno savaitė: naujoji chronologija

Festivalis Kino pavasaris kovą suteikė dar bent keturias progas pamatyti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui sukurtą, aktoriaus Remigijaus Sabulio režisuotą dokumentinį filmą Lituanica paslaptis. Juosta rodoma kategorijoje „Lietuvių filmai. Premjeros“. Pirmąją premjerą, režisieriui pakvietus, teko žiūrėti Vilniuje 2013 m. gruodžio 13 d.: po netikėto finalo – bioenergetiko Arvydo Daškaus „pokalbio“ su lakūnų dvasiomis prie memorialo Myslibuže – pabaigos titrai slinko tyloje. Salė nuščiuvusi, ekranas gęsta, šviesos įsižiebia. Kažkas mandagiai pradėjo ploti: „Ačiū“. Filmo kūrėjai paskubom linktelėjo: „Nėr už ką, viso gero“.

Skaityti toliau

(NE)BŪTINYBĖ: KAIP ATSIMENAME 1991-ųjų SAUSIO 13-ąją?

Teatrologės Godos Dapšytės, latvių dramaturgo Janio Balodžio, lietuviams neblogai pažįstamo ir mylimo latvių režisieriaus Valterio Silio ir aštuonių jaunų lietuvių aktorių „Barikados“ Nacionaliniame dramos teatre pasirodė tiesiog nepadoriai laiku. Šis spektaklis, ryžęsis priminti laisvės kovų metą, turėjo tokį šiuolaikinės politinės realybės „režisierių“ išprovokuotą epilogą, kokio geriau, aišku, nebūtų turėjęs. (Ne)pasisekė! Po premjeros parėjus namo, buvo galima, tiesą sakant, privaloma įsijungti LRT – vietoj Eurovizijos, apie kurią valiūkiškoje „Barikadų“ įžangoje E. (Monika Vaičiulytė) sako: „Latviai už mus nebalsuoja“, todėl „turime jų nekęsti“, dainų atrankos buvo tiesiogiai transliuojami įvykiai iš Kijevo Nepriklausomybės aikštės.

Skaityti toliau

KĄ BYLOJA VIENIŠI KRYŽIAI

Aukštaitija žavi savo ežerais, šviesiais pušynais, vaizdingomis apylinkėmis. Jeigu nuo Molėtų pasuksime Labanoro link, važiuosime nuotaikingu banguotu plentu – nuo vieno kalnelio kilsime ant kito, matysime laukus, išsimėčiusias kaimų sodybas, už miško išvysime nuostabaus grožio Baltųjų Lakajų ežerą. Vaizdingi ežero krantai, salos ir įlankos, nepaprastai skaidrus vanduo… Vilniaus universiteto studentų biologų palapinių stovykla buvo įsikūrusi šiauriniame ežero krante, prie žvyruoto paplūdimio, netoli Mindūnų kaimo. Vienoje iš sodybų gyveno miela, nuoširdi moteris Elena Rusteikienė. Prižiūrėjo nedidelį savo ūkelį, laikė dvi karves, kasdien duodavo studentams puskibirį šilto pieno. Netoliese, buvusios jos tėvų sodybos vietoje, rymojo aukštas kryžius.

Skaityti toliau

Titaniko lietuviai: tautiška legendos versija

Apie šią knygą kalbėtume nemažiau, jei pavadinimas būtų dvigubai trumpesnis: Titanikas. Po dramatiškos žūties garsiausia marinistikos legenda tapęs laivas niekaip negali… nuskęsti: kuo toliau katastrofos paženklinti 1912-ieji, tuo išdidžiau jis plaukia atmintyje ir ypač vaizduotėje, knygų, filmų, kitos meninės, mokslinės, komercinės produkcijos vandenyne. Nekeista, kad galiausiai kažkam šovė į galvą po šmėklos grimzle kyštelėti ir lietuviškos kūrybos.

Skaityti toliau

Tylūs kuždesiai iždo klausimais

Metus pirmą žvilgsnį, atrodo, kad LDK iždas – nuobodi problema, paklaidinsianti skaitytoją lentelių, grafikų, finansinių terminų ir neperprantamų makro-mikro ekonominių procesų marmalynėje. Tačiau iš tiesų tai detektyvo verta tema, pasižyminti neįtikėtinai intriguojančiu siužetu. Jau vien ko vertas paprasčiausias klausimas – iš kur ižde pinigai? Kam jie panaudojami? Kaip surenkami? Kokie mokesčiai egzistuoja? Ypač įdomus bajorų „saviapmokestinimo“ klausimas.

Skaityti toliau

Apie beklasės visuomenės klasę

Sovietų Lietuvos istorija – dar labai gyva, aštri ir prieštaringa, ypač postalininiai metai, tačiau tai nereiškia, kad reikėtų siūlyti šio laikotarpio tyrimų moratoriumą. Vis dėlto knygas, skirtas 1953–1985 m. laikotarpiui Lietuvoje, galima suskaičiuoti ant rankų pirštų, tad naujos pasirodymas – vis dar reikšmingas įvykis. Galima pagrįstai tikėtis kiek šviežesnių idėjų, originalesnių metodų ar teorijų pasitelkimo arba vis drąsesnio Vakarų istorikų, vadinamųjų sovietologų, darbų, metodų, teorijų panaudojimo ir pritaikymo „Lietuvos atvejui“.

Skaityti toliau

Nuogi karaliai ir tostai už sugra(ą)žintą istorinę atmintį

Dabar žinau, kad žiediniai kopūstai, ku­riuos vaikystėje rasdavau močiutės darže bei šventai tikėjau jų ir lietuviškos žemės derme, yra egzotinis augalas, Bonos Sforcos dėka pasiekęs LDK žemiečių lysves ir skrandį. Tokių vaikystės iliuzijas ardančių žinių kupini naujieji Valdovų rūmai Gedimino kalno papėdėje. Vis dėlto, kaip derėjo suprasti iš sentimentalių kalbų, skambėjusių atidarymo iškilmėse, ši vieta ir jos idėja – ne destruktyvus, griaunantis iliuzijas stimulas, o atvirkščiai – jas kuriantis ir atstatantis pradas, turėsiantis „įtvirtinti tautines ir politines vertybes“ (tautiškumo turinys iki galo neaiškus, bet žodis „vertybės“ savaime malonus) bei „atstatyti teisybę“ (duok­lė Don Kichotui). Po kritikos, kuri it iš gausybės rago liejosi šių rūmų „istoriniam autentiškumui“, norisi pabrėžti, kad dabar nebe istoriškumą derėtų kvestionuoti, nebe vienos plytos fiskalinę vertę skaičiuoti, o įvertinti Valdovų rūmų kaip naujo kultūrinio arealo gebėjimą egzistuoti dabartyje, papildyti ir apskritai kultūrinę, ir konkrečiai muziejinę Lietuvos erdvę.

Skaityti toliau

Istorikai Lietuvos istorijoje

Tautos egzistencijos pamatas – jos kalba ir kultūra. Nustojusi puoselėti savo kultūrą, tauta išnyksta – išlieka tik istorijos analuose. Šis procesas akivaizdus: vienos tautos, naikindamos kaimynus, didėjo, kitos naikinosi pačios. Verta tai prisiminti ir aptariant savo istoriją: rasime epizodų, kai mus siaubė kaimynai ir kai patys nenorėjome būti savimi. Apie kaimynų skriaudas nemažai rašyta. O apie pačių norą atsisakyti savasties?

Skaityti toliau

Seniai seniai, toli toli – mažų šalių didelės istorijos

Prieš pradėdamas kalbėti apie Baltijos šalių beletristikos vietą pasaulio kontekste, norėčiau šiek tiek papasakoti apie save. Esu Kanadoje gimęs, bet nuo lietuviškos tradicijos neatsiejamas rašytojas. Jaunystėje neketinau rašyti apie Lietuvą ar Lietuvai aktualiomis temomis, buvau entuziastingas anglofilas, įsimylėjęs anglų kalbą. Jaučiausi priklausantis pasauliams, pavaizduotiems karaliaus Jokūbo Biblijoje, Shakespeare’o, Arthuro Conano Doyle’o, Somerseto Maughamo kūriniuose. Buvau tartum Britanijos tautų sąjungos – imperijos liekanos – narys.

Skaityti toliau

Kulinarinė kelionė laiku

Ir štai visi renkasi į puotą, kurios esmė – šaunumo bei turto įrodymas – kad tuo neabejotų ne tik atėjusieji, bet ir apie puotą išgirsiantys vėliau. Jos pagrindinis patiekalas buvo meduolinės tešlos natūralaus dydžio laivas, turėjęs iškeltus stiebus, bures ir virves. Jo denyje grojo tikras orkestras, o triumas buvo kimšte prikimštas pašteto… Svečiai vienas po kito traukia prie įstabiojo laivo ir atsilaužia jo gabalėlį – kitą. Pasigardžiuodami kabina paštetą ir keliauja ieškoti skonių toliau… Kaip paaiškėjo iš prancūzo keliautojo Gijomo de Boplano XVII a. dienoraščių, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gera puota dabartiniais pinigais galėjo atsieiti apie 4 ar 5 mln. litų…

Skaityti toliau