Tema "Muzika"


Gegužės albumai

Nuo pat starto 2009-aisiais „Silence Music” įkūrėjas Vidmantas Čepkauskas-Vidis ir komanda nustatė deramą tiek muzikos turinio, tiek jo pateikimo kartelę ir lig šiol ją preciziškai išlaiko. Didžiulis dėmesys vizualiniam leidinių apipavidalinimui (griežtai tik juoda ir balta spalvos, minimalistinis dizainas), muzikos sklaida tarptautiniu mastu, bendradarbiavimas su bendraminčiais iš kitų šalių – greta vietos kūrėjų, kurių daugelis muzikos rinkoje jaučiasi kaip naktį miške palikti be kompaso, „Silence” atrodo ramūs vilkai, žinantys, ką daro.

Skaityti toliau

Londono muzikinis savaitgalis Vilniuje

Šie metai, ko gero, pirmi tokie, kai į Vilnių koncertuoti ne festivalių pretekstu atvyksta (ir dar ketina atvykti) ilgas tradicijas išugdę ir aukštą tarptautinę poziciją turintys simfoniniai orkestrai, kurių koncertai reikšmingai formuoja mūsų simfoninių koncertų sezoną. Kad šie vakarai paprastai vyksta Nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje, savaip verčia priprasti prie teatro kaip koncertinės erdvės, kuri, regis, iš tikrųjų akustiniu požiūriu palankesnė simfoniniams koncertams nei operos spektakliams.

Skaityti toliau

„Opera panaši į meninio sporto rūšį“

Gruodį savo 50-ąją gimimo sukaktį minėjo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vytautas Juozapaitis. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dainavimo katedros profesorius, Vilniaus kolegijos Menų fakulteto docentas, Vytauto Juozapaičio edukacinio kultūros ir meno centro vadovas – visas šias pareigas daugiau nei prieš metus pakeitė atsakingas Seimo nario postas, tačiau maestro prisipažįsta, kad širdyje visuomet liks dainininkas ir pedagogas.

Skaityti toliau

Nuolat norisi patikrini save

Gruodžio 6 dieną nuaidėjo Lauryno Vakario Lopo kūrybinės veiklos 45-mečiui paminėti skirto paskutinio renginio garsai. Trijuose koncertuose girdėjome maestro mėgstamų autorių opusų, jo paties kompozicijų, galėjome pasidžiaugti naujausio kūrinio „Te Deum“ premjera. Renginius būtų galima pavadinti dirigento, kompozitoriaus ir pedagogo kūrybinę veiklą apibendrinančiais darbais.

Skaityti toliau

Muzikos pedagogikos labirintai: Sauliaus Sondeckio ir Sergejaus Nakariakovo fenomenas

Muzikos pedagogika tradiciškai grindžiama perimamumo ir nuoseklumo principais, kai kiekvienas naujas žingsnis žengiamas įtvirtinus prieš tai gautas žinias ir įgūdžius. Toks gerai organizuotas ir griežtai valdomas mokymo procesas remiasi iš anksto nustatytais aiškiais tikslais ir metodiškai patikrintomis priemonėmis. Visa tai užtikrina muzikos mokymo sistemos efektyvumą ir rezultatyvumą.

Skaityti toliau

Birštono vasaros menų akademija: auksinio raktelio paieškos

„Mes ieškome auksinio raktelio. Jei nerasime, tada rakinsime girgždančiu surūdijusiu“, – tokį palyginimą ištarė profesorius Vladimiras Prudnikovas savo studentams vienoje vokalo pamokų, pirmą kartą Lietuvoje muzikams surengtuose vasaros meistriškumo kursuose Birštone. Ši frazė – tarsi visos Birštono vasaros menų akademijos veiklos metafora.

Skaityti toliau

garsinė invazija į viešąsias erdves

Prancūzų muzikologo Jacques’o Amblard’o straipsnyje „Privaloma muzika“ aptariama problema – pavadinkime ją garso invazija į viešąsias erdves – nėra nauja, apie tai kartais užsimenama, ir ne tik muzikiniuose kontekstuose. Bet ji palyginti mažai nagrinėta, labai neišsamiai aptarta. Lietuvoje šis fenomenas atsirado tarsi neišvengiamas demokratijos atributas. Apie jį nebuvo plačiau rašyta, bet su juo jau bandyta kovoti (turiu omenyje muzikologo Viktoro Gerulaičio akcijas). Galėtume klausti, koks ryšys tarp demokratijos ir garso invazijos, bet vieno atsakymo čia turbūt nėra.

Skaityti toliau

Niujorkas. Kompozitorės dienoraščiai (10)

Urbanistinis Niujorko peizažas, kur aukštyn kylančios dangoraižių vertikalės jau senokai užgožė elegantiškas bažnyčių smailes, formuodamos naują kreivę horizonte, dažnai sukelia efemeriško grožio pojūtį – kitokį nei stebint natūralius gamtos darinius. Nors, kaip sako rašytoja Ayn Rand, „atiduočiau gražiausią pasaulyje saulėlydį už vieną žvilgsnį į Niujorko dangaus kontūrą. Ypač, kai negali įžiūrėti detalių. Vien tik figūras. Figūras ir jas suformavusias mintis. Dangus virš Niujorko ir žmogaus valia padarė jas matomomis”.

Skaityti toliau

Justina Repečkaitė: „Nuoširdžiai tikėjau savo kūriniu“

Rugsėjo 29-tą dieną, tarptautinei Muzikos dienai skirtų Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamų iškilmių metu, buvo įteiktos premijos už ryškiausius metų kūrinius ir muzikologijos konkurso darbus. Kiekvienąkart laukiant apdovanojimų, labiausiai intriguoja Debiuto premija, kuri šiais metais buvo įteikta jaunajai kompozitoreiJustinai Repečkaitei už kūrinį „Chartres” styginių orkestrui. Pirmą kartą ši kompozicija buvo atlikta Šv. Kristoforo kamerinio orkestro „Druskomanijos” festivalyje. Kompozicija jau tada susilaukė didelio klausytojų susižavėjimo ir palankių vertinimų. Manau, ne vienam smalsu sužinoti, kaip jaučiasi pati kūrinio autorė.

Skaityti toliau

Kvėpuojanti Justės Janulytės muzika

Savo abstraktumu Justės Janulytės muzika yra pabaigos muzika, bet kartu ji nurodo ir į kažką pirmykščio, tolimo, stichiško. Į tai, ką jau užmiršome. Ji turi kažką iš pačios pradžios, kai forma dar nebuvo išskaidžiusi ir sukausčiusi elementarių medžiagos būvių. Kai erdvė buvo svarbesnė už laiką. Čia koncentruojamasi į vieną tembrą, į vieną patyrimo aspektą, į vieną išgyvenimą: trukmės, pulsacijos, vertikalės, bangos, cikliškumo. Šios muzikos specifika – beveik deklaratyvus diatoniškumas ir save kompensuojančių judėjimų statika. Galbūt pernelyg diatoninė, bet tuo ji išsiskiria iš savo amžiaus konteksto ir suskamba kaip alternatyva. Šią muziką reikia išgyventi, ji nėra atpažinimo objektas. Tai muzika be naratyvo, be figūratyvumo ir be įvykių. Ji yra mitinės atminties blyksnis.

Skaityti toliau