Tema "Muzika"


Gedimino sapnas, arba Triukšmas dėl noise’o

Apie užšalusias performatyvias 9-ojo dešimtmečio jaunųjų dailininkų ir kompozitorių praktikas Justina Žukauskaitė kalbasi su Gediminu Urbonu.
Aptardami ankstyvuosius Lietuvos performansus ir tolesnę šio meno raidą, nuolat susiduriame su menotyros švelniai demagogizuotais „užšalusiais“ faktais. Novatoriškiausiu laikomas laikotarpis po 1990-ųjų. Tačiau 2011 m. išleistoje knygoje „(Ne)priklausomo šiuolaikinio meno istorijos“, sudarytoje Kęstučio Šapokos ir Vytauto Michelkevičiaus, šiuolaikinio meno istorija paankstinama ir siejama su spalvinguoju 9-uoju dešimtmečiu.

Skaityti toliau

Modestas PITRĖNAS: Būti įtaigiu suokalbininku

Vien apžvelgiant šio pusmečio Modesto Pitrėno, Nacionaline premija apdovanoto už „platų kūrybinį mostą interpretuojant klasikinę ir šiuolaikinę muziką bei lietuviškos muzikinės kultūros sklaidą”, koncertus, atsiskleidžia jo kūrybos spektro įvairovė: š m. Nepriklausomybės dienai skirtas lietuviškos muzikos koncertas su V. Augustino „Maldos už Tėvyne” premjera Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, R. Wagnerio muzikos koncertas su Kauno miesto simfoniniu orkestru ir spektakliai šio didžiojo meistro savaitės metu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, septynioliktojo Vilniaus festivalio pradžios koncertas su Violeta Urmanavičiūte ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO). Tačiau koncertai Lietuvoje – tik dalis M. Pitrėno kūrybinės veiklos, jos geografija pastaraisiais metais apima Latviją, Vokietiją, Šveicariją, Lenkiją ir kitas Europos valstybes. Tad neatsitiktinai M. Pitrėno ir V. Urmanos tandemas drauge su LNSO šį rugsėjį iškilmingu koncertu, skirtu Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, atstovaus mūsų šalies kultūrai Briuselyje.

Skaityti toliau

Vigilija balsams, žingsniams ir klepsidrai

Kai nepavyksta nuslėpti susižavėjimo kūryba, kuri atliepia jautriausias sielos stygas, nejučia norisi tokiam meno kūrėjui užduoti labai banalų klausimą, kaip Jums tai pavyksta? O štai toks kūrėjas, vienas pirmųjų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų, bei kitais reikšmingais apdovanojimais už savo kūrybą įvertintas kompozitorius Algirdas Martinaitis atsako: „Mano katinas paryčiais eina peliauti pelių, o aš einu peliauti muzikos“, – štai taip paprastai ir nuoširdžiai apie kūrybinius ieškojimus, neramybę ir pašaukimą pasikalbėjome.

Skaityti toliau

„Muzika yra tarsi sapnas“

Arvydas Malcys (g. 1957 m.), žinomas violončelininkas ir kompozitorius, Lietuvos konservatorijoje 1980 m. baigė Domo Svirskio violončelės, o 1989 m. – Vytauto Laurušo kompozicijos klasę. Nuo 1979 m. griežia violončele Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre. 1991–1997 m. griežė Šv. Kristoforo kameriniame orkestre, 1995–1997 m. – Vilniaus naujosios muzikos ansamblyje. Su jais koncertavo daugelyje šalių, kur pristatė ir lietuvių kūrinių premjeras.

Skaityti toliau

„Tautos dainele, tu išlikai…“

Tautinio atgimimo metais (XIX a. pab.–XX a. pr.) muzikų dėka lietuvių poetų sukurtos eilės neretai patirdavo stiprių sklaidos impulsų. Profesionalų ar mėgėjų parašyti choriniai kūriniai gebėjo dar įtaigiau, visuotiniau žadinti tautiškumą, ugdyti patriotinius jausmus, skiepyti idealus ar tiesiog puoselėti meninį skonį. Ko gero, dažniausiai amžininkai tuo metu rinkosi MAIRONIO (1862–1932) poetinio žodžio ištarmę – eilėraščius, religines giesmes, balades, dramas, libretus. Jubiliejiniai poeto metai paakino muzikologę Vytautę MARKELIŪNIENĘ konkrečiau apžvelgti

Skaityti toliau

Kvartetas priminė istoriją

Šiandien vis labiau išsibarstydami pasaulyje, desperatiškai stengiamės neatitrūkti nuo tautinės tapatybės. Kad stipriai nešančioje laiko srovėje verta nepamesti iš akių svarbiausių kultūrinių orientyrų, įdėmiau pažvelgti į palyginti neseną mūsų muzikos istorijos tarpsnį (apimantį pirmosios Nepriklausomybės ir pokario metų, išeivijos muziką), priminė styginių kvarteto „Chordos“ Vilniaus Piano.lt salėje lapkričio 28-ąją įvykęs vakaras „Muzika pasakoja istoriją“. Organizatoriai – VĮ „Domus Artis“ ir Lietuvos kompozitorių sąjunga – jau prieš keletą metų atnaujino žinomą kasmetį festivalį „Muzikos ruduo“ ir praplėtė jo sklaidą.

Skaityti toliau

Niujorkas. Kompozitorės dienoraščiai (5)

Niujorke, kaip ir bet kuriame didmiestyje, kartais visiškai netikėtai tenka atsidurti diskomforto zonoje, kur apribojama veiksmų pasirinkimo laisvė. Ypač nemažai tokių patirčių atsitinka metro. Būna, kad važiuojant požeminiais tuneliais traukinys staiga sustoja, ilgam užlaikydamas keleivius visiškoje nežinioje. Prigesus šviesoms, regis, paaštrėja visi pojūčiai –­ ypač klausa, fiksuojanti net menkiausius garsinius signalus. Suvoki, kad esi įkalintas situacijoje be išeities, tad lieka tik pakęsti tą nežinia kiek truksiančią nežinomybę, o kartu ir psichologinį bei akustinį diskomfortą.

Skaityti toliau

Muzikinės Jurgio Juozapaičio nuotaikos

Š. m. rugsėjo 2-ąją turėjome galimybę praleisti popietę, pasinėrę į kompozitoriaus Jurgio Juozapaičio muzikinių nuotaikų kaitą. J. Juozapaičio 70-mečiui skirtas renginys Taikomosios dailės muziejuje pateikė didžiulę (gal net kiek per didelę) jų puokštę.

Skaityti toliau

Atsišaukė man dalelė…

2011 m. lapkričio 19 d. Šiaulių universiteto folkloro ansamblis „Vaiguva“ šventė savo trisdešimtmetį. Ansamblio vadovė Diana Martinaitienė ruošė koncertinę programą apie vandenis „Lygūs laukai be takų“, o aš tuo metu labai įsijautęs užbaiginėjau savo tūkstantąsias kankles ir svarsčiau kaip, kada ir kur jas įteikti. Kadangi lietuviškos kanklės kildinamos iš luotelio, man buvo pasiūlyta jas „išplukdyti“ į gyvenimą būtent to jubiliejinio koncerto metu. Vėliau paaiškėjo, jog tai buvo dieviška likimo dovana, nes į susitikimą susirinko gausi Šiaulių folkloro „gvardija“ – buvę studentai, įvairiu metu dalyvavę Šiaulių folkloriniame judėjime.

Skaityti toliau

Muzika, matanti spalvas, tapyba, įsiklausanti į garsus

ŽURNALAS: KULTŪROS BARAI TEMA: AUTORIUS: Stasys Goštautas DATA: 2012-06 Muzika, matanti spalvas, tapyba, įsiklausanti į garsus* Stasys Goštautas Žvilgsnis į M. K. Čiurlionį, atsikračius senų prietarų  Po penkerių metų, praleistų Varšuvos muzikos institute, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis be didelio entuziazmo beveik metus studijavo Leipcigo konservatorijoje ir, vos gavęs pažymėjimą, sugrįžo į Varšuvą mokytis piešimo. Dar Leipcige 1901-aisiais […]

Skaityti toliau