Tema "Pokalbiai"


50 laiškų iš praeities… Pokalbis su Antanu Sutkumi

Nacionalinės premijos laureatas, Lietuvos fotografijos mokyklos įkūrėjas ANTANAS SUTKUS mini 75-erių metų sukaktį. Šviesoraščio maestro kalbina Vygantas Švoba.

Skaityti toliau

Lietuvos fotografų bendruomenės susikūrimas Kaune: pokalbis su ilgamečiu Kauno fotoklubo vadovu Viliumi Jasinevičiumi

Vilius Jasinevičius gimė 1933 m. vasario 26 d. Javolinėje, Rokiškio raj. 1952–1955 studijavo Kauno politechnikos institute elektrotechniką. 1955–1970 m. Kaune projektavo elektros tinklus žemės ūkio ir pramonės objektams. 1970–1978 m. dirbo profesionaliu fotografu Liaudies buities muziejuje ir Paminklų konservavimo institute. Trylika metų (1964–1977) visuomeniniais pagrindais vadovavo Kauno fotoklubui. 1979 m. jo ir architekto Žybarto Simanavičiaus iniciatyva Kauno senamiestyje atidaryta fotografijos galerija. 1964–1968 m. Kaune organizavo pirmąsias pokario Lietuvoje užsienio fotografų (latvių, estų, lenkų, ukrainiečių ir rusų) parodas.

Skaityti toliau

Apie Vilniaus fotoklubo veiklos pradžią ir pabaigą: Algirdo Tarvydo prisiminimai

Gimė 1940 gruodžio 13 d. Kaune. 1962 m. baigė Vilniaus kultūros švietimo technikumą (teatro režisūrą), 1973 m. – Kinematografijos institutą Maskvoje (Operatorių fakultetą). 1967 kovą su kitais įkūrė Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų fotoklubą ir jam vadovavo iki 1970 m. Nuo 1970 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, 2005 m. suteiktas meno kūrėjo statusas. Yra dešimties fotografijų parodų autorius. 1966–1992 m. dirbo Lietuvos kino studijos operatoriaus asistentu, operatoriumi, režisieriumi. 1968–2001 m. nufilmavo daugiau kaip 500 kino žurnalų „Tarybų Lietuva“ ir „Lietuvos kronika“ siužetų, 40 kino žurnalų, sukūrė 26 autorinius kino žurnalus (buvo jų režisierius, operatorius, scenaristas).

Skaityti toliau

Kas galanda išlaisvinimo, o kas slopinimo įrankius?

Kalifornijos universiteto Los Andžele Edukacijos ir informacijos fakulteto Edukacijos filosofijos katedros vedėjas profesorius Douglas’as Kellneris ­– tarptautiniu mastu pripažintas šiuolaikinių medijų teoretikas, priskiriamas trečiajai kultūros ir visuomenės analitikų kartai, tęsiančiai Frankfurto mokyklos tradiciją. Niujorko Kolumbijos universitete baigęs filosofijos studijas, dalyvavo protesto akcijose prieš karą Vietname. Kritinės teorijos (critical theory) studijas tęsė Vokietijos Tiubingeno universitete, vėliau Prancūzijoje, kur lankė Michelio Foucault, Jeano Baudrillard’o, Gilles’io Deleuze’o paskaitas.

Skaityti toliau

DYKUMA ANAPUS „GAIDOS“

Trečią dešimtį pradėjusi skaičiuoti „Gaida“ šiandien jau gali būti vertinama ne tik kaip laukiamas šiuolaikinės muzikos festivalis, bet ir kaip tam tikras muzikos poreikių indikatorius. Kokie lūkesčiai yra siejami su festivaliu, kokių visuomenės grupių poreikius jis geriausiai tenkina, kokią vietą užima tarp kitų kultūros formų, ką turi unikalaus ir universalaus? Aišku, tokie renginiai, ryškiai orientuoti į profesines grupes, pirmiausia turi telkti tos srities profesionalus, tačiau, būdami svarbūs tikslinei auditorijai, jie ir platesnei publikai leidžia įsivaizduoti, kas kokioje srityje šiuo metu yra aktualiausia.

Skaityti toliau

Nemirtingosios Niujorko moterys. Pokalbis su Lina Plioplyte

94-erių Ilona nusikirpo kelias oranžine spalva dažytas plaukų sruogas ir pasidarė iš jų blakstienas, kurios labai patinka jos dailės pamokose besilankantiems studentams. 64-erių Tziporah važinėja po miestą žydru dviračiu ir vis dar nori vaikų. 82-ejų Joyce gali ne juokais priblokšti žmogų savo amžiui nebūdinga elegancija, stiliaus subtilumu ir skaisčia veido oda. Taip atrodančių vyresnio amžiaus moterų Niujorke nestinga.

Skaityti toliau

Nesipriešinantis nei gyvenimo tėkmei, nei klasifikacijoms. Pokalbis su kompozitoriumi Vidmantu BARTULIU

Vidmantas Bartulis, ir palaipsniui palikdamas jaunystės pievas, visgi nepraranda žaismingumo, nesustingsta, nesustabarėja siauros stilistikos ribose. Iš jo visada gali tikėtis netikėtumo, kaip tai atsitiko ir šiais metais Kristijonui Donelaičiui skirtame renginyje „Metai atveria vartus”. Tad jo jubiliejaus išvakarėse kalbindama kompozitorių pirmiausia ir teiravausi, kokia buvo varomoji idėja taip naujai įprasmint Donelaičio tekstą „Pamoksle lietuvninkams”, kad net gerai autorių pažįstanti kūrėjų bendruomenė buvo lengvai „nokautuota”?

Skaityti toliau

Reginių ir technologijų hipnozė

Arthuras W. Huntas III magistrantūros studijas baigė Marshallo universitete Vakarų Virdžinijoje, filosofijos doktoratą įgijo Pietų Misisipės universitete (JAV). Tenesio universiteto Martine komunikacijų profesorius tyrinėja medijų ekologiją, siekdamas išryškinti kultūrines jų kaitos pasekmes, analizuoja, kokį poveikį naujosios technologijos daro Vakarų socialinei tvarkai, mąstymo įpročiams, viešajam diskursui. Parašė knygas „Nykstantis pasaulis: vizualinės vaizdinijos garbinimas postmoderniajame pasaulyje“ (2003), „Išgyventi technopolį: esė apie balansą naujoje žmogaus sukurtoje aplinkoje“ (2013), savo tyrinėjimus skelbia mokslo žurnaluose Explorations in Media Ecology, Modern Age, Touchstone.

Skaityti toliau

Eesu toji Berlyne / su sapno gūsiais iš Lietuvos

Sausio 23 d. teko apsilankyti Berlyne pas lietuvių kilmės 1932 metais Šilutės rajone, Karceviškių kaime, gimusią, nuo 1945 metų Berlyne gyvenančią ir vokiškai rašančią poetę ir dailininkę Aldoną Gustas, keletą valandų pasikalbėti apie jos ilgą, vingiuotą gyvenimo kelią ir dvilypį talentą, jungiantį žodžio ir grafinio vaizdavimo menus. Lietuvių skaitytojui ji žinoma iš poezijos rinkinių „Briedžiai mano broliai” (vertė Vytautas Karalius, Vilnius: Vaga, 1983); Symbiosefrauen / Simbiozės moterys. Zeichnungen und Prosa / Piešiniai ir proza (vertė Giedrė Paplonskytė-Bartelt, Berlin: Corvinus Presse, 1993); Eilėraščiai. Gedichte. Proza. Prosa. Piešiniai. Zeichnungen (vertė Vytautas Karalius, Giedrė Paplonskytė-Bartelt, Vilnius: Baltos lankos, 1994); Jetzt. Dabar. Gedichte und Zeichnungen. Eilėraščiai ir piešiniai (vertė Giedrė Bartelt, Vytautas Karalius, Vytenė Saunoriūtė-Muschick, Vilnius: Baltos lankos, 1998).

Skaityti toliau

Nelinksmas pasivaikščiojimas tarp linksmų paveikslų

2013 m. birželio 27 d. buvusioje Vilniaus mokslo bičiulių draugijos būstinėje, per XX a. patyrusioje keletą transformacijų į ideologines ir kultūrines institucijas nuo LSSR revoliucijos muziejaus ir Tarybinio meno galerijos iki Lietuvos dailės muziejaus saugyklų, atidarytas dailininko Vytauto Kasiulio (1918–1995) muziejus. Muziejaus atidarymą pagerbė prezidentė Dalia Grybauskaitė, įvykį plačiai nušvietė šalies žiniasklaida, žiūrovai smalsiai lanko ekspozicijos sales. Tačiau dailės profesionalų aplinkoje pozityvius vertinimus nusveria kritiškas požiūris. Nuomonių nesutapimo priežastis pamėginome išsiaiškinti, pakvietę po naujojo muziejaus sales pasivaikščioti Lietuvos XX a. dailės specialistus prof. dr. Giedrę Jankevičiūtę ir dr. Viktorą Liutkų.

Skaityti toliau