Tema "Pokalbiai"


Kas nesuklupęs perneš kankles per upę?

„Kas nesuklupęs perneš kankles per upę?“– į šį lietuviškai filosofinį klausimą atsakė Aistė ir Jolita naujojoje kompaktinėje plokštelėje „Paukščio sapnas“, kuri be abejonės yra garbingas dokumentas, liudijantis jaunų atlikėjų kūrybinį proveržį į didžiuosius pasaulio muzikos vandenis, į naujus krantus…

Skaityti toliau

Visa siela, širdis ir laikas – mokiniams

Dramos ir operos spektaklių režisierius, aktorius, sceninio meistriškumo mokytojas Jonas Rimantas Vaitkevičius, šiemet švenčiantis garbingą 70-ąjį jubiliejų, yra apdovanotas daugybe talentų. Vienas didžiausių maestro sugebėjimų, pasak jo mokinių operos solistų soprano Nomedos Kazlauskaitės-Kazlaus ir tenoro Vaido Vyšniausko, yra pedagogo talentas ir gebėjimas atskleisti savo mokinį. „Mokytojas sudeda visą savo sielą, širdį ir laiką į mokinius“, – teigia N. Kazlauskaitė-Kazlaus.

Skaityti toliau

Kitoks Marijos Simonos Šimulynaitės baletas

Pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos valstybėse 2010 metais subūrusi šiuolaikinio baleto trupę, Baltijos baleto teatro (buvusios Baltijos baleto grupės) režisierė ir choreografė Marija Simona Šimulynaitė stebėtinai entuziastingai realizuoja savo tikslus ir idėjas. Nepaisydama sunkumų ir susidurdama su ne visuomet palankiu lietuviškosios baleto mokyklos požiūriu, kūrėja kryptingai dirba ir nuolat sulaukia jaunų šokėjų susidomėjimo bei noro tapti Baltijos baleto teatro nariais.

Skaityti toliau

Irena Ylienė: „Buvau čia, Lietuvoje“

Garsiai operos solistei Irenai Mertinaitei-Ylienei rugpjūčio 4 d. sukako 90 metų. Nuo 1948-ųjų, kai Kauno konservatorijoje pas P. Oleką baigė dainavimą, ji visą gyvenimą atidavė didžiajai scenai. Lietuvos operos ir baleto teatro primadona dainavo Antoniją, Čio Čio San, Fiordilidžę, Džildą, Džuljetą, Lakmę, Martą, Margaritą, Mikaelą, Mimi, Roziną, Safi, Violetą, sukūrė nepamirštamas lietuviškų operų herojes – Dalią, Eglę, Eleną, Rasą, Oną, Tojaną. Jubiliejaus proga nuoširdžiai sveikiname Ireną Ylienę, likime sveikatos ir gražiausių metų, o žurnalo skaitytojams siūlome pokalbį su soliste, atskleidžiantį nepažintą asmenybės kertelę.

Skaityti toliau

„Svarbiausia – santykis, o ne rezultatas“

1997 metais violončelininko Dariaus Stabinsko ir altininko Roberto Bliškevičiaus įkurtas styginių kvartetas „Chordos“ šįmet mini jau penkioliktąjį kūrybinės veiklos sezoną. Savo repertuare sujungęs įvairių epochų (nuo baroko iki XXI a.) bei stilių muziką, ansamblis vis dėlto labiausiai puoselėja nuo pat susikūrimo iki šiandien vyraujančią kryptį – griežti retai Lietuvoje atliekamus šiuolaikinių užsienio kompozitorių opusus bei aktyviai dalyvauti lietuviškosios kvartetinės muzikos sklaidos procese. Išgyvenęs porą nelengvų kūrybinės veiklos etapų bei gausybę ansamblio sudėties pakitimų, kvartetas „Chordos“ (ir šiandien lieka ištikimas sau, turi būrį atsidavusių klausytojų ir įdomių ateities planų.

Skaityti toliau

Menininkas, jo esybė ir pasaulio suvokimas

– Ar tavo gyvenime egzistuoja ryšys tarp meno ir moralės?

– Taip, jis netgi pernelyg tvirtas. Tikinčiam krikščioniui tai natūralu, nes abraomiškas religijas ir moralę sieja tvirti ryšiai.

– Ar teigi, kad moralės klausimai tau tapo svarbūs nuo tos akimirkos, kai tapai krikščioniu?

– Ne, intuityviai tai jaučiau visada.

Skaityti toliau

Tolminkiemio kunigas, statytojas ir sodininkas, lietuviškojo hegzametro kūrėjas

2014-ieji paskelbti Kristijono Donelaičio metais. Ta proga pokalbiui prie apskritojo stalo apie mūsų literatūros šedevrą „Metai” pakvietėme VU prof. em. Viktoriją Daujotytę, filologę dr. Dalią Dilytę, VU prof., LMA viceprezidentą Domą Kauną ir architektą restauratorių dr. Napalį Kitkauską. „Literatūros ir meno” redakcijai atstovavo Kornelijus Platelis ir Astrida Petraitytė.

Skaityti toliau

Darbuotis nelaukiant idealių sąlygų

Lapkričio 18-ą įvyko Švietimo ir mokslo ministerijos šiemečių Mokslo premijų užsienio lietuviams įteikimo ceremonija. Tarp apdovanotųjų –­ ir habil. dr. prof. Jolanta Gelumbeckaitė, dirbanti Frankfurto prie Maino Goethe’s universitete Vokietijoje. Gelumbeckaitė –­ Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto auklėtinė, Humanitarinių mokslų daktarės disertaciją „Linksnių ir prielinksninių konstrukcijų vartosena Jono Bretkūno „Evangelijos pagal Luką” vertime (1579)” apgynusi Kauno Vytauto Didžiojo universitete. 1999 m. habilitacinis darbas „Die litauische Wolfenbütteler Postille von 1573. Kritische kommentierte Edition der Handschrift” [=Lietuviškoji Volfenbiutelio postilė (1573). Kritinis komentuotas rankraščio leidimas] apgintas Frankfurto prie Maino Johanno Wolfgango Goethe’s universitete 2007 m.

Skaityti toliau

Kęstutis K. Girnius: „Dauguma lietuvių truputį kreivai žiūri į išeivius“

Įvedus Kęstučio Kazimiero Girniaus (g. 1946) vardą ir pavardę interneto paieškos sistemoje, per kelias sekundes galima sužinoti, jog jis – politologas, komentuojantis ir Lietuvos vidaus politikos, ir užsienyje vykstančius procesus. Nustebintų komentarų radijui, televizijai, interneto portalams bei žurnalams gausa. Dar galima sužinoti, jog nuo 2007 metų docentas K. Girnius dėsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI), yra Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys.

Skaityti toliau

Virginijus Gasiliūnas: „Geros knygos yra kaip geri gyvenime sutikti žmonės“

Virginijus Gasiliūnas žinomas kaip literatūrologas, buvęs radijo žurnalistas, nenuilstantis filologinių įdomybių ieškotojas, šiuo metu besidarbuojantis Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Taip pat ir tinklaraščio „Šis tas apie šį tą“ autorius, kuriame jau daugiau nei 600 įrašų apie daugybę dalykų, vienaip ar kitaip susijusių jei ne su literatūros, tai su kultūros istorija ar nūdiena.

Skaityti toliau