Tema "Pokalbiai"


Vilniaus operos primadona

Operos solistė ir dainavimo dėstytoja, profesorė Jadvyga PETRAŠKEVIČIŪTĖ (Jadwiga Pietraszkiewicz-Michońska) gimė 1919 m. rugpjūčio 30 d. Nalibokuose (Naugarduko rj.). 1947 m. baigusi Vilniaus konservatoriją, tapo Lietuvos operos ir baleto teatro soliste, gastrolėse dainavo Didžiojo teatro (Maskva) ir Marijos teatro (buv. Leningradas) scenose. 1959 m. apsigyvenusi Lenkijoje, tapo Varšuvos, Lodzės ir Bytomo operos teatrų soliste. Atliko pagrindinius soprano vaidmenis P. Čaikovskio operose „Eugenijus Oneginas”, „Pikų dama”, „Mazepa”, M. Musorgskio „Borisas Godunovas”, A. Borodino „Kunigaikštis Igoris”, G. Verdi „Aida”, „Kaukių balius”, „Likimo galia”, G. Puccini „Toska”, „Bohema”, „Mergelė iš Vakarų”, P. Mascagni „Kaimietiška garbė”, G. Bizet „Karmen”, S. Moniuszkos „Halka”, „Grafienė”, „Baisusis dvaras”. 1963–2006 m. dėstė dainavimą Lodzės valstybinėje aukštojoje muzikos mokykloje (vėliau – Muzikos akademija), buvo viena Lenkijos dainavimo mokytojų draugijos steigėjų.

Skaityti toliau

Apie literatūrų lyginimą ir gyvybingąją žuvelę

Vengrų filologas, baltistas Endre BOJTÁRAS atsako į Lauros LAURUŠAITĖS klausimus.

Skaityti toliau

Gyvenimas muzikos šviesoje

Žinomų klaipėdiečių Ingos ir Aliaus Maknavičių šeimos gyvenimas įprasmintas muzikos pasaulyje. Muzika jiems – turtinga, dvasinga, išraiškinga, žodžiais nenusakoma kalba. Jos teikiamas neišsemiamas pažinimo džiaugsmas – begalinis, neaprėpiamas. ,,Kompozitorių sumanymo atskleidimas, meninių kūrinio vaizdų ir tam tinkamų išraiškos priemonių paieškos siekiant vieną ar kitą mintį perteikti klausytojams – ypatingas kūrybinis procesas, teikiantis galias prasmingai gyventi…“, – sako tarptautinių konkursų laureatė pianistė, Lietuvos fortepijono pedagogų asociacijos ir Lietuvos muzikų sąjungos narė Inga Maknavičienė. Ji yra surengusi per 900 koncertų Lietuvoje ir užsienyje (Austrijoje, Belgijoje, Estijoje, Čekijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Suomijoje, Rusijoje ir kt.), koncertuoja ir kaip solistė, ir su kameriniais ansambliais, kameriniais ir simfoniniais orkestrais.

Skaityti toliau

Gabrielius Alekna. Tėvynės atradimai

Tėvynės ieškojimo keliu šiemet kvietęs eiti XVII tarptautinis Thomo Manno festivalis Nidoje publikai siūlė tradiciškai plačią muzikos, žodžio, dailės ir kino programą. Renginyje debiutavęs pianistas Gabrielius Alekna tiek savo rečitaliu, tiek kūrybine biografija puikiai atskleidė festivalio temą. Dviejuose žemynuose gyvenantis muzikas tarptautinėje scenoje aktualizuoja tautiečio Vytauto Bacevičiaus kūrybą, dėsto bei įgyvendina edukacinius projektus Lietuvoje ir sėkmingo šalies kūrybinio potencialo realizavimą sieja su atvirumu pasauliui.

Skaityti toliau

Šventieji be aureolių iš paraščių

„Tapydama šventuosius nevengiu tamsių spalvų tirštumo, taip man geriau sekasi kalbėti apie šventuosius personažus. Kita vertus, vis dažniau atrodo, kad visi menininkai trokšta kurti šviesiai ir gražiai. Tai tam tikra siekiamybė…“ – sako dailininkė Sigita Maslauskaitė, kurios darbai kupini barokiškos ekspresijos ir veržlumo. Nors menininkė tapo ne tik šventuosius, bet ir natiurmortus, peizažus, tačiau būtent krikščioniški siužetai išskiria ją iš lietuviškos tapybos mokyklos. Pokalbyje dailininkė atsiskleidžia ir kaip menotyrininkė, jautriai ir subtiliai ieškanti tiltų tarp bažnytinio paveldo, šiuolaikinio meno ir XXI amžiaus žmogaus.

Skaityti toliau

Už savo tėvus, namus ir Tėvynę…

Pokaris Lietuvoje – tragiškas netekčių ir pasirinkimų metas, atvėręs ne tik kolaboravimo su okupantais galimybę, bet ir herojišką savęs atsižadėjimą dėl Tiesos ir Laisvės. Šiandien sunku įsivaizduoti tas kasdienes aplinkybes, kuriomis vyko konkretaus žmogaus apsisprendimo dilema – pasiduoti ar priešintis, nes likti nuošaly buvo tiesiog neįmanoma… Nors partizaninis pasipriešinimas po devynerių metų (1944–1953) įnirtingų kovų ginklu bei spausdintu žodžiu, neįtikėtinų žygdarbių, tragiškų išdavysčių, slapstymosi bunkeriuose bei nuožmios medžioklės buvo sunaikintas, tačiau šios istorijos nesunyko, bet sudaigino laisvės ilgesio daigus ir kitoms kartoms.

Skaityti toliau

Svarbu yra žmogaus gyvybė, visa kita – nesvarbu

Gintaras Bleizgys (g. 1975 m.) – poetas, literatūros kritikas, pasukęs į verslo vadybos, administravimo ir tarptautinės prekybos barus, tačiau neužmirštantis ir tekstų rašymo meno. Debiutavo 1998 m. išleidęs poezijos knygą „Vietovė. Šiaurė“, kuri jam pelnė Poetinio Druskininkų Rudens premiją. 1999 m. VU baigė lituanistikos magistrantūrą. Dirbo „Metų“ redakcijoje, 1999 –2001m. – „Literatūros ir meno“ vyriausiuoju redaktoriumi. Lietuvių PEN centro premijos mecenatas ir Metų vertėjo krėslo fundatorius.

Skaityti toliau

Kasdienė mažlietuviškojo kampelio istorija. Pokalbis su Gitanu NAUSĖDA

Išgirdus, kad spaudai rengiama tarpukariu rašyta „Nidos mokyklos kronika”, ji ir iš vokiečių kalbos verčiama į lietuvių, didžiausią nuostabą sukėlė žinia, kad tai – iš TV ekranų dažnai regimo socialinių mokslų daktaro Gitano Nausėdos rūpestis…
Kai sutarusi interviu, užėjau į SEB pastatą, mane pasitikęs pašnekovas prisipažino: nedažnai jį kalbina žmonės iš tokių leidinių… Galėjau tik atitarti, kad išties nedažnai išgirsti apie finansinės sferos atstovų kultūrines intencijas…

Skaityti toliau

Balti vyrų marškiniai, nerimo vidurnakčiai

Rašytoja Birutė Jonuškaitė atsako į Romo Daugirdo klausimus.

Skaityti toliau

Pašaukimas – darbas su knyga

Juozo NAUJOKAIČIO, talentingo vertėjo ir ilgamečio profesionalaus „Vagos“ leidyklos redaktoriaus, šiemet atšventusio 90-metį, kolegės Diana BUČIŪTĖ ir Birutė GEDGAUDAITĖ paprašė pasidalyti prisiminimais apie savo gyvenimą ir šeimą, apie kelią į lituanistiką, į „Vagos“ leidyklą, į prancūzų literatūrą. Atsakydamas į klausimus, vertėjas pasakoja ir apie kitus prancūzų literatūros vertėjus, su kuriais jam teko bendrauti, apie savo dėdę Praną POVILAITĮ (1900–1958), legendinį vertėją ir literatūros kritiką, dalijasi vertėjo ir redaktoriaus amato paslaptimis, aiškina, kuo jį patraukė Guy de Maupassant’o kūriniai, užimantys svarbiausią vietą jo vertimų sąraše.

Skaityti toliau