Tema "Religija"


Biblijos atspindžiai H. Melville’io romane „Mobis Dikas, arba banginis“ ir jų perteikimas

Sunkiausia bendravimo su Dievu forma – lingvistinė. Šventųjų tekstų vertėjas privalo žvelgti tuo pat metu ir pro mikroskopą, ir pro teleskopą, kad nesuklystų, bandydamas įskaityti popieriuje žodžio reikšmę, o dangaus begalybėje – pasakymo prasmę, kad žodžio siaurumu nepažemintų Dievo visažinystės.

Skaityti toliau

Pal. Jono Pauliaus II palikimas Lietuvai

Prieš 20 metų, kai pal. popiežius Jonas Paulius II lankėsi Šv. Jono bažnyčioje, buvau šio garbingo Universiteto studentas, besidomintis religijos filosofija ir dip­lomatija, kurios kelius pradėjau minti taip pat prieš 20 metų. Tuomet mes visi buvome tarp šviesos ir tamsos, kaip būtų pasakęs mano Tėvas Rektorius Rolandas Pavilionis, pirmasis man papasakojęs apie savo susitikimą su Šv. Tėvu.

Skaityti toliau

Vaikščiojimas vandeniu, eglutės skundai ir šv. Pranciškaus dėkingumas

Kelias yra puiki galimybė sielos peržvalgai, apmąstyti nueitą gyvenimo atkarpą. Žengiu Santjago link ir mąstau ne tik tai, kokį atstumą nukeliavau savo gyvenime, tačiau tai lygiai taip pat svarbu, kaip keliavau. Trumpai tariant, ar sugebėjau padėkoti žmonėms, kurie lydėjo mane kelyje, ar vaizdavausi, kad visi mano pasiekimai yra išskirtinai mano paties nuopelnas, ar su tikėjimu bei ryžtu priėmiau iškilusius sunkumus bei iššūkius, ar puldavau skųstis, už ką gi man dabar tokie išbandymai, ar sugebėjau pasimokyti iš savo paslydimų, ar apsimesdavau, kad nieko ten neįvyko, ar rasdavau laiko maldai, nuoširdžiam pokalbiui su Viešpačiu, ar atmindavau jį tik tada, kai iškildavo būtinybė paprašyti, o gal, tiksliau tariant, išsikaulyti kokios malonės ar pasiskųsti.

Skaityti toliau

Apie krikščionišką žemėlapį, vedantį aukštyn, ir reliatyvizmą

„Gėrio priežasties jie juk nebando išsiaiškinti, kodėl jiems rūpi tik blogis?“ – klausia Anthony Burgesso knygos „Prisukamas apelsinas“ pagrindinis veikėjas Aleksiukas. „Blogai yra tai, kad mes neklausiame, kas yra gerai“, – rašo Gilbertas Keithas Chestertonas. Keista situacija, rodos, mūsų civilizaciją į priekį vestų ne bendri idealai, o tik nuolatinė abejonė, siekis viską dekonstruoti ieškant už kiekvieno idealo besislepiančio blogio kirmino. Religija blogai, nes tai tėra priemonė kontroliuoti neapsišvietusią liaudį, tautinė valstybė taip pat blogai, nes visa tai yra tiesiausias kelias į šovinizmą, mažumų engimą ir konfliktus su kaimynais, kalbėti apie dorybes blogai, nes tai prieštarauja individo laisvei pačiam rinktis savo vertybes. Šeima vėlgi yra blogis, nes tai esą yra patriarchalinė institucija, be to, diskriminuojanti ne heteroseksualios lytinės orientacijos asmenis. Sąrašą dar galima tęsti ir tęsti, tačiau esminė problema yra ne sudaryti visą dekonstruotinų dalykų sąrašą, o aptarti pagrindinį tokio mąstymo šaltinį – reliatyvizmo diktatūrą, kaip kad šį reiškinį įvardijo popiežius emeritas Benediktas XVI.

Skaityti toliau

Tikėjimo kelionė su popiežiumi Pranciškumi

Kovo 13 dieną virš Siksto koplyčios Vatikane pasirodę balti rūmai paskelbė visam pasauliui žinią – turime naują popiežių (habemus papam). Milijonų žmonių visame pasaulyje žvilgsniai nukrypo į balkoną, kuriame netrukus turėjo pasirodyti naujasis Kristaus vietininkas. Pagaliau baigėsi spėlionės, kurio kardinolo pečiai tokie stiprūs, idant paneštų tokį sunkų tarnystės kryžių, kuris iš jų galėtų išsklaidyti tikrų ir tariamų skandalų sutemas, kuris atlaikytų palyginimą su didžiais pirmtakais – palaimintuoju Jonu Pauliumi II ir didžiuoju teologu Benediktu XVI.

Skaityti toliau

Narkotinės miniatiūros, arba Gyvenimo simfonija

Šį tekstą mintyse pavadinau trumpai – simonija. Tai religinis terminas, reiškiantis Šventosios Dvasios nusipirkimą už pinigus. Įdomus būtų toks žmogiškųjų problemų sprendimas. Reikia žmonėms tos Dvasios, o ten, kur atsiranda poreikis, bus ir pasiūla. Simonija – geriausias šio reiškinio apibūdinimas, bet gal ne vienintelis. Pagaliau ir mane tarsi nušvietė Šventoji Dvasia ir pavadinimui pasiūlė asociatyvų žodį – simfonija! Tai jau gerokai platesnis terminas. Simfonija – kaip gyvenimas, kuris apima viską, aprėpia ir dvasios, ir simonijos dalykus. Tai gyvenimas, kuriame viskas suderinta ir viskas susiję.

Skaityti toliau

Seinų kunigų seminarijos klierikų lituanistinė veikla

XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių tautinio atgimimo istorijoje gerai žinomas Seinų vardas. Seinai į mūsų atgimimo istoriją pirmiausia įėjo dėl ten veikusios kunigų seminarijos ir jos auklėtinių įsitraukimo į kultūrinį, ekonominį ir net politinį atgimstančios tautos gyvenimą. Seinus vienu iš kultūrinių Lietuvos centrų padarė nuo 1906 m. pradėjusi veikti lietuviška spaustuvė, kurioje buvo spausdinami lietuviški laikraščiai ir knygos. Jos atsiradimas siejosi su dvasininkų veikla. Šiame straipsnyje plačiau nesigilinsime į spaustuvės veiklą, bet kalbėsime apie Seinų kunigų seminarijos klierikų lituanistinę veiklą.

Skaityti toliau

Krikščioniškojo socializmo pradžia Lietuvoje

Apie 1835 m. – tiksli išleidimo data nežinoma – Paryžiuje pasirodė nedidelė knygelė žemaičių kalba – prancūzų katalikų filosofo Hugues’o de Lamennais knygelės „Tikinčiojo žodžiai“ fragmentų vertimas: „Žuodei Žmuogauws; antrasis–Iszguldimas Prieguljejmuo Teisiniuos diel gimimium Swietwo. <...> Metuose 1835 ysz Liežuwino Prancuzyszkuo parguldytos yr Drukarnieju N. N. Iszpaustos“. Ją išvertė dalyvavimu 1831 m. sukilime apkaltintas ir iš gimtojo krašto pasitraukęs Veliuonos kunigas Kiprijonas Juozas Nezabitauskis-Zabitis (1779–1837), kuris taip pat išvertė Adomo Mickevičiaus „Lenkų tautos ir lenkų piligrimų knygų“ dalis – „Litania pakielawinga“, „Malda Pakielawinga“. Knygelė buvo mažo formato, be autoriaus pavardės, maldaknygės dydžio, neturėjo antraštinio lapo.

Skaityti toliau

Būti mokiniu

Birželio 29 dieną liturginis kalendorius siūlo pažvelgti į du žymiausius Jėzaus sekėjus – Petrą ir Paulių. Tinkama proga susimąstyti apie tai, ką reiškia būti Jėzaus mokiniu. Pranciškonas Gediminas Numgaudis vieną iš pamokslų pradėjo klausimu: Visi čia susirinkusieji save vadina krikščionimis. Tačiau ar tikrai galėtume pasivadinti ir Jėzaus mokiniais? Ar tikrai kiekvieną akimirką mokomės iš Jo ir priimame tai į širdį? Pasijutau pagautas į klausimo tinklą. Ar aš esu, ar bandau būti ne tik sekėju, einančiu maždaug ta pačia kryptimi bent tol, kol tam nereikia tikros aukos, bet ir mokiniu – tuo, kuris atsiveria Mokytojo žodžiams, priima juos į širdį ir leidžia jiems drungną kasdienybės vandenį paversti naujojo gyvenimo vynu?

Skaityti toliau

Judas atpirkėjas

Filologas Vainius BAKAS savo straipsnyje bando parodyti visiškai netradicinį, kitokį požiūrį į Judo Iskarijoto figūrą graikų rašytojo Niko KAZANTZAKIO (Nikos Kazantzakçs)romane „Paskutinis gundymas“. Taip pat plačiau pristatoma, kaip šios biblinės asmenybės vaizdavimas kūrinyje kinta, lyginant jį su Judo traktuote evangelijose. Aiškinamasi, kaip veikėjas Judas įvedamas į romaną, kaip autorius vaizduoja jo figūrą, elgesį, bendravimą su Jėzumi bei reikšmę tarp kitų Jėzaus mokinių.

Skaityti toliau