Tema "Tarpukario Lietuvos istorija"


Paskutinė Dariaus ir Girėno savaitė: naujoji chronologija

Festivalis Kino pavasaris kovą suteikė dar bent keturias progas pamatyti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui sukurtą, aktoriaus Remigijaus Sabulio režisuotą dokumentinį filmą Lituanica paslaptis. Juosta rodoma kategorijoje „Lietuvių filmai. Premjeros“. Pirmąją premjerą, režisieriui pakvietus, teko žiūrėti Vilniuje 2013 m. gruodžio 13 d.: po netikėto finalo – bioenergetiko Arvydo Daškaus „pokalbio“ su lakūnų dvasiomis prie memorialo Myslibuže – pabaigos titrai slinko tyloje. Salė nuščiuvusi, ekranas gęsta, šviesos įsižiebia. Kažkas mandagiai pradėjo ploti: „Ačiū“. Filmo kūrėjai paskubom linktelėjo: „Nėr už ką, viso gero“.

Skaityti toliau

Finansai Lituanicos katastrofos peripetijose

Kitąmet, kai Lietuva pirmininkaus ES, istoriniam Lituanicos skrydžiui iš Niujorko į Kauną sukaks 80 metų. Jubiliejus bus minimas valstybės mastu: Seimas paskelbė 2013-uosius Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metais. Lietuvai tai – proga pasistiprinti istoriniu paveldu ir pasireklamuoti kaip moderniai Europos senbuvei: dviejų išeivių, natūralizuotų JAV piliečių ambicingas skrydis užfiksuotas pasaulio aviacijos metraštyje, lakūnų meistriškumo blyksniai ir 1933 m. liepos 17 d. Vokietijoje įvykusi Lituanicos katastrofa savo laiku aprašyti daugelio šalių žiniasklaidoje. Lietuviams šis įvykis tapo fenomenaliu vaizdiniu: dėl masto, poveikio ir dešimtmečius besitęsusios atomazgos įsigalėjo kaip vienas ryškiausių XX a. tautinių pasakojimų, kaip nacionalinės savimonės, tapatybės, atminties dalis, kuri vienija lietuvius Tėvynėje bei diasporoje.

Skaityti toliau

Jonas Basanavičius asmeniniame ir viešajame gyvenime

Rašyti apie asmenybę, nutolusią per visą šimtmetį ir tapusią simboline figūra, skverbiantis į tokio žmogaus charakterį, nėra dėkinga užduotis. Patekusi į viešąją erdvę, ilgainiui ji nublanksta su prisegta visuomenei reikšmingų kelių savybių etikete, tad lieka bandyt pasekti realių įvykių ir situacijų pėdsakais ano meto laiškuose ir spaudoje. Raktiniai žodžiai Jonui Basanavičiui apibūdinti būtų mokslininkas, daktaras, romantikas ir suvalkietis. Tai akivaizdu autobiografijos tekste ir susirašinėjime. Įtikėjęs mokslo galybe poetiškos sielos jaunuolis, gimęs taupių, darbščių ir kieto būdo svajoklių krašte, veikloje vadovavęsis pozityvistinėmis nuostatomis, praktikoje, kaip gydytojų profesijos atstovas, rinkęsis taikias veikimo priemones. Kilmė, artimoji aplinka bei profesija neišvengiamai turi įtakos asmenybės brendimui, jos mąstymo ir veiklos ypatumams, o jei žmogui lemta tapti tautinio judėjimo lyderiu, tai galimas jo poveikis ir bendražygių vertybių pasirinkimui bei jų įgyvendinimo būdams.

Skaityti toliau