Tema "Teisė"


Melas apie teisę: neklyskime ir neklaidinkime

Tiesą sakant, pati nebūčiau sugalvojusi įsigyti Kultūros barų, tačiau beveik prieš metus, per savo gimtadienį, buvau apdovanota šio žurnalo prenumerata. Nustebau du kartus: kai man buvo parinkta tokia dovana (kaip galėjo mano draugei ateiti į galvą tokia mintis?!) ir kai gavau pirmąjį numerį – pasirodo, čia rašo autoriai, kuriuos skaitau, o rašoma apie autorius, kurių kūryba domiuosi, apie spektaklius, kuriuos vis prisimenu, apie lankytas vietas, net apie ekonominius procesus ir bandymus juos suvokti, įvertinti kitaip (neįprastai). Tapau šio žurnalo gerbėja, nors skaitau jį gana neseniai. Net spėjau padaryti tam tikras išvadas apie turinį: redakcija supranta kultūrą plačiausia, kokia tik įmanoma, prasme – tai viskas, ką žmogus sukūrė. Tačiau viena akivaizdu – teisė, kuri yra ryškus ir reikšmingas žmonijos kūrinys, Kultūros barams, ko gero, neatrodo esanti verta, kad būtų aprašoma, analizuojama, nors kai kurie žurnalo autoriai dažnai reiškia savo nuomonę viešojoje erdvėje įvairiais teisiniais, ypač rezonansiniais, klausimais.

Skaityti toliau

Teismai, teisė ir moralė

Vygantas Malinauskas

Skaityti toliau

Baudžiamosios teisės paskirtis ir negalia

Pirmoje straipsnio dalyje aptariau baudžiamosios teisės kryptis, santykį su kalba ir ėmiausi „genijaus (Sigito Gedos) bylos“. O dabar paanalizuokime, kaip teisė sprendžia teisingumo problemą. Dar romėnai buvo įsitikinę, kad geriau valstybę statyti iš smėlio negu be teisingumo, kuris yra valstybės pamatas (lot. justitia est fundamentum regnorum). Teisingumo esmę supranta jau maži vaikai socializacijos procese: tu man – aš tau, „kaip šauksi, taip atsilieps“. Būtent tokia teisingumo kaip atpildo samprata vergovinės santvarkos ir ankstyvojo feodalizmo laikais buvo perkelta į baudžiamąją teisę taliono pavidalu: kaltininkui turi būti padaryta lygiai tokia pat žala, kokią jis padarė nukentėjusiajam („akis už akį, dantis už dantį“).

Skaityti toliau

Baudžiamosios teisės paskirtis ir negalia

Baudžiamosios teisės praktikos pamatinė kategorija yra konfliktas tarp kaltininko ir nukentėjusiojo.1 Tai įvardijama terminu nusikalstama veika. Konflikto šaknys glūdi žmonių nesusikalbėjime. Pagrindinis šio straipsnio tyrimo objektas yra paradoksai, kylantys iš baudžiamosios teisės kalbos. Keliamas nusikaltimo subjekto, asmens, padariusio nusikalstamą veiką, tapatumo klausimas. Svarstoma, kiek efektyvi šiuolaikinė baudžiamoji teisė: ar ji teisinga, ar ji gali teisti genijų ir žmones už kalbos ribų, kaip reaguoti į skiriamą bausmę.

Skaityti toliau