Tema "Tremtis"


Už vieną muštą…

Ko galime išmokti iš nelaimių, kančių ir negandų? Kalbant apie okupacijų penkiasdešimtmetį, neretai „gėris“, kurį esą galima iš ten pasisemti, vertinamas kaip gebėjimas išlikti, savitas užsigrūdinimas per kančią, patirtis, kad, nepaisant režimo, tauta ir žmonės sugebėjo išlikti. Šias patirtis galima aiškinti net kaip patirties „privalumą“ prieš tuos, kuriems prievartos, sudarkytos visuomeninės bei politinės tvarkos nebuvo tekę patirti. Visai netoli Lietuvos gyvena tautos, kurios viso to nepatyrė ir nesupranta, ką reiškia išlikti. Priartėjimas prie blogio net gali būti suvokiamas kaip žmogiškos išminties šaltinis. Esame „mušti“, o už vieną muštą, sako, devynis nemuštus duoda. Tačiau toks požiūris iškreipia supratimą apie patirtį, nes supainioja blogį ir gėrį, ir blogį pateikia kaip gerosios žmogaus gyvenimo patirties šaltinį.

Skaityti toliau

„Tu čia tik gimei…“

Wimo Wenderso filme Dangus virš Berlyno esama scenos, kur vaiko ranka išmiklinta rašysena vedžioja pieštuką popieriumi, o vieno šiame filme veikiančių angelų balsas už kadro skaito tai, kas parašyta: „Kai vaikas buvo vaikas, atėjo laikas tokiems klausimams: Kodėl aš esu aš ir kodėl ne tu? Kodėl esu čia, o ne ten?“ Tai, ką vaiko ranka Danguje virš Berlyno vedžioja popieriuje (beje, šis tekstas yra Peterio Handke‘s), yra egzistenciniai klausimai. Tai klausimai apie kilmę ir susijimą su tam tikra vieta. Ir abu šie klausimai juose glūdintį galimybės pobūdį ne mėgina nuslėpti, bet iškelia jį į paviršių tiesiog kaip lemiamą dalyką. Juose kalbama apie nusigręžimą mintimis nuo akivaizdžios duotybės, apie tokį nusigręžimą, kuris pasiekiamas paprastu veiksmu: žmogus vaizduojasi esąs kitas (ir čia jau prieiname Rimbaud sakinį Aš esu kitas) ir esąs kitoje vietoje – ir ne vien esamajame, bet ir nusikeldamas į praeities laiką.

Skaityti toliau

Laukta, bet netikėta kančios ir šviesos knyga

Prisipažinsiu. Apgailestaudamas. Nebuvau skaitęs Vlado Kalvaičio kūrybos. Pavardė prasprūsdavo pro akis ir ausis literatūrinės ir kitokios informacijos sraute. Nors nemenką kalvelę tremtinių atsiminimų, taip pat skaudžia atmintimi pagrįstos literatūros teko perskaityti aiškinantis, kaip keitėsi lietuvių istorinė atmintis, mūsų pačių biografinis pasakojimas, laisvinantis ir išsilaisvinus iš sovietinės okupacijos. Kokius naujus savasties veidrodžius stengėmės susikurti „tikrajam“, nuo tarsi atsitiktinių apnašų apvalytam pavidalui įžiūrėti? Geidžiame drąsesnio, ryžtingesnio, kilnesnio, doresnio, nesudarkyto sąžinės spyglių.

Skaityti toliau

Kultūros dabartis, sėkmės scenarijai, arba Paslaptys, suvoktos kitaip

ŽURNALAS: KULTŪROS BARAI TEMA: Tremtis AUTORIUS: Rita Repšienė DATA: 2012-04 Kultūros dabartis, sėkmės scenarijai, arba Paslaptys, suvoktos kitaip Rita Repšienė Ruta Sepetys, Tarp pilkų debesų, 2011, Vilnius: Alma littera, p. 336  Skirtybės dažnai yra svarbesnės už tapatybes ar analogijas. Umberto Eco  Nedaug knygų yra puikiai parašytos, dar mažiau jų yra reikšmingos. „Tarp pilkų debesų“ įkūnija abi […]

Skaityti toliau

Juozas Valčiukas: „Misiją Sibiras“ pavadinčiau Atminties projektu

Vasario 24 d., Vilniaus knygų mugėje įvyko Karolio Kaupinio dokumentinio filmo „Misija Sibiras‘11“ premjera, o Kovo 11-ąją filmas buvo parodytas per Lietuvos nacionalinę televiziją. Skaitytojams pristatome vieną iš praeitų metų misijos dalyvių − Mykolo Romerio universiteto dėstytoją Juozą Valčiuką.

Skaityti toliau

Lietuvos moterų ir vyrų trauminė patirtis sovietų lageriuose ir tremtyje

Amerikiečių istorikė Glennys Young pabrėžia: visi totalitariniai XX a. režimai buvo smurtiniai, nėra abejonių, kad 1941 m. sovietų valdžios pradėtas masinis teroras prieš Lietuvos gyventojus taip pat buvo viena baisiausių šio režimo padarytų traumų.1 Represijas lydėjo ne tik žiaurus elgesys, laisvės ribojimas, bet ir trėmimai iš gimtosios šalies. Atsidūrę toli nuo Lietuvos, tremtiniai neteko jiems įprastos gyvensenos, bendruomeninių ryšių, jautėsi vieniši ir bejėgiai.

Skaityti toliau