TAi??vynAi??s varpai

A?URNALAS: METAI
TEMA: LietuviA? poetai
AUTORIUS:Ai??Giedrius Genys

DATA: 2012-11

TAi??vynAi??s varpai

Giedrius Genys

Prie Maironio Vandos ZaborskaitAi??s taku

Ai??iais metais LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraA?tynas perAi??mAi?? didA?iAi??jAi?? dalA? profesorAi??s Vandos ZaborskaitAi??s (1922ai??i??2010) rankraA?tinio palikimo ir gausiAi?? jos bibliotekAi?? (apie 1400 knygA?). Ai??domu tai, kad apie pusAi?? knygA? yra su dedikacijomis profesorei, o likusios paA?ymAi??tos V. ZaborskaitAi??s inicialais. RankraA?tinis profesorAi??s palikimas taip pat labai gausus, todAi??l dar nAi??ra iki galo sutvarkytas.

V. ZaborskaitAi??s archyvas rodo jos skrupulingumAi?? ir atsakingumAi??: daugelyje savo rankraA?A?iA? ji uA?raA?Ai?? tiksliAi?? datAi??, daA?nai net nurodydama, kuriame leidinyje buvo spausdintas vienas ar kitas tekstas.

Popierius labai taupomas. Ne viename rankraA?tiniame lape yra priklijuota papildomA? lapeliA?, kuriuose pasiA?ymAi??ta kokia nors pamirA?ta paminAi??ti mintis ar uA?siraA?ytas cituojamas eilAi??raA?tis. Kai kurie lapai apkarpyti ir sujungti, iA? dviejA? su skirtingais tekstais lapA? padarant vienAi??. Bene pusAi?? rankraA?A?iA? raA?yti jau ant spausdinto popieriaus, kitoje lapo pusAi??je. Nelyginant Maironis, kuris nuolat taisAi??, perraA?inAi??jo ir pildAi?? ai??zPavasario balsusai???, profesorAi?? pakartotinai taisydavo straipsnius, ruoA?dama juos kitiems leidiniams. Dauguma jos tekstA? buvo iA?spausdinti periodinAi??je spaudoje (ai??zKultAi??ros baraiai???, ai??zLiteratAi??ra ir menasai???, ai??zGimtasis A?odisai??? ir kt.), kiti vAi??liau pateko A? knygas (ai??zMaironisai???, 1968; ai??zLiteratAi??ros mokslo A?vadasai???, 1978; ai??zTarp istorijos ir dabartiesai???, 2002).

V. ZaborskaitAi??s archyve apstu tekstA?, skirtA? enciklopedijoms, A?ia saugoma nemaA?ai straipsniA?, kuriuose aptariami A?vietimo klausimai, atskirAi?? grupAi?? sudaro straipsniai apie teatrAi??. Ai??ioji V. ZaborskaitAi??s palikimo dalis padeda suvokti jos kaip visuomenininkAi??s ir pedagogAi??s unikalumAi??, jos ypatingAi?? vietAi?? mAi??sA? kultAi??ros istorijoje. Kita, didA?ioji V. ZaborskaitAi??s tekstA? dalis liudija jos kaip literatAi??ros istorikAi??s ir tyrAi??jos autentiA?kumAi??. Ai?? V. ZaborskaitAi??s literatAi??ros tyrinAi??jimA? akiratA? daA?niausiai pakliAi??va Juozas Tumas-VaiA?gantas, Vincas Mykolaitis-Putinas, Motiejus ValanA?ius, Antanas Baranauskas, Simonas Daukantas, Kristijonas Donelaitis. TaA?iau tekstA? apie MaironA? yra daugiausia. Net raA?ant kitomis temomis tekste nuolat A?mAi??A?uoja Maironio vardas. PavyzdA?iui, raA?ydama apie V. MykolaitA?-PutinAi??, jA? vadina Maironio A?pAi??diniu (1), enciklopedijai pristatydama meninAi??s raiA?kos priemonAi?? ai??i?? akrostichAi?? (2), nepamirA?ta jo pailiustruoti Maironio kAi??rybos pavyzdA?iu, raA?ydama apie tAi??vynAi??s meilAi?? (3) Maironio eilAi??raA?A?io citatAi?? parenka kaip geriausiAi?? A?io jausmo pavyzdA?.

Ai??iame straipsnyje aptarsime V. ZaborskaitAi??s archyvo dalA?, susijusiAi?? su Maironio tyrinAi??jimais. Kad grA?A?ti prie Maironio yra bAi??tina ir kad eiti jo link galime V. ZaborskaitAi??s iA?mintu taku, liudija A?i citata iA? profesorAi??s rankraA?A?io: ai??zDabar Maironis, tarsi atlikAi??s savo misijAi?? ai??i?? kovotojo ir vAi??liavneA?io, ai??i?? yra lyg ir pasitraukAi??s iA? vieA?umos. Bet jis, tylumoje ir gelmAi??je, yra vienas iA? tA? didA?iA?jA?, kurie formuoja mAi??sA? kultAi??ros pagrindus, jos doroviniA?, visuomeniniA? ir estetiniA? vertybiA? orientyrus, mAi??sA? jausenAi?? ir pasaulio suvokimAi??ai??? (4).

ApA?velgiant profesorAi??s paliktA? rankraA?tiniA? tekstA? apie MaironA? visumAi??, nesunku pastebAi??ti, kad didA?ioji jA? dalis buvo raA?yta jubiliejA? proga, taip nuolat prisimenant ir plaA?iajai visuomenei primenant Maironio reikA?mAi??. Ne viename tekste profesorAi?? cituoja V. MykolaiA?io-Putino per A?imtAi??sias Maironio gimimo metines iA?tartus A?odA?ius: ai??zMes A?inome daug didesniA? poetA? uA? MaironA?, taA?iau Maironis mums kaA?kas daugiau negu jieai??? (5). Pirmasis V. ZaborskaitAi??s rankraA?tyne saugomas Maironiui skirtas tekstas (6) irgi datuojamas 1962-aisiais, poeto jubiliejiniais metais. Tai straipsnis apie Maironio studijas Kijeve. Jame detaliai aptariama Kijevo istorikA? A?taka Maironio istorijos sampratai. Ai??io straipsnio detalumas liudija jau tuomet atsiskleidusA? ypatingAi?? V. ZaborskaitAi??s dAi??mesA? A?iam klasikui. Po A?eA?eriA? metA? pertraukos ai??i?? 1968 m. ai??i?? pasirodo profesorAi??s tyrimus apibendrinanti monografija ai??zMaironisai??? ai??i?? nuo to laiko V. ZaborskaitAi?? tampa autoritetingiausia Maironio tyrinAi??toja. Ai??ioje monografijoje yra ir skyrius apie Maironio studijas Kijevo universitete. NemaA?a 1962 m. teksto dalis perspausdinta monografijoje, taA?iau pirminiame straipsnyje yra paminAi??ta faktA?, kurie nepateko A? knygAi??. Straipsnyje cituojant Kijevo istorikus V. AntonoviA?iA? ir N. DaA?kieviA?iA?, A?rodoma jA? A?taka vienam pirmA?jA? Maironio kAi??riniA? ai??i?? ai??zApsakymams apie Lietuvos praeigAi??ai???. GalbAi??t A? monografijAi?? A?ie faktai nebuvo A?traukti dAi??l itin skrupulingo jA? apmAi??stymo. Ir nors straipsnis perspausdintas V. ZaborskaitAi??s knygoje ai??zTarp istorijos ir dabartiesai???, taA?iau A?ia taip pat nepateko V. AntonoviA?iaus ir Maironio lyginamosios citatos, buvo iA?brauktos ir redaguotos dar kelios vietos. TodAi??l pirminis straipsnis gali bAi??ti A?domus atidA?iau tyrinAi??jantiems Maironio istorijos sampratAi?? ar jo ai??zApsakymus apie Lietuvos praeigAi??ai???.

Kai V. ZaborskaitAi?? iA?leido monografijAi??, rengti Maironio jubiliejus buvo sudAi??tinga dAi??l istoriniA? aplinkybiA?. Prisimindama savo aspirantAi??ros metus, kurie prasidAi??jo 1947-aisiais, profesorAi?? pasakoja, kaip Kostas Korsakas neleido jai gintis disertacijos apie MaironA?, nes darbas neva esAi??s labai blogas. Tad jos Maironio tyrinAi??jimai ilgai neturAi??jo galimybiA? pasirodyti vieA?umoje (iA?skyrus straipsnA? apie Kijevo istorikus). Vis dAi??lto 1968 m., susiklosA?ius palankioms aplinkybAi??ms, monografija ai??zMaironisai??? buvo publikuota. V. ZaborskaitAi?? prisimena didA?iulA? visuomenAi??s susidomAi??jimAi?? A?ia knyga, nes, pasak jos, ai??ziA? dalies tai buvo Maironio iA?Ai??jimas A? vieA?umAi??ai??? (7).

Tuo metu buvo sudAi??tinga publikuoti net ir straipsnius, skirtus Maironiui. Nors 1962 m. V. ZaborskaitAi?? paraA?Ai?? tokA? straipsnA?, taA?iau nei 105-osioms, nei 110-osioms Maironio gimimo metinAi??ms straipsniA? A?ia tema rankraA?tyne neaptikta. 1977 m. jau pasirodo jos straipsnis apie MaironA?, skirtas LietuviA?kajai tarybinei enciklopedijai, bet jo apimtis tesiekia vos 3 maA?inraA?A?io lapus. Galima numanyti, kad autorei teko paklusti sovietinAi??s ideologijos suvarA?ymams. Tokiu kukliu poeto pristatymu enciklopedijoje buvo siekiama sumenkinti jo reikA?mAi?? lietuviA? literatAi??rai ir kultAi??rai.

Didysis jubiliejiniA? renginiA? lAi??A?is A?vyksta 1982 m., minint Maironio 120-Ai??sias gimimo metines. V. ZaborskaitAi?? viename interviu atskleidA?ia nelengvas A?io minAi??jimo sAi??lygas, prisimena valdA?ios bandymus jA? sustabdyti. Ai??iam renginiui rei-kAi??jo aukA?A?iausios valdA?ios leidimo, taA?iau jis ai??znebuvo duotas. Buvo planuota paminAi??ti Raseiniuose, gimtinAi??je, bet ten kaip tyA?ia uA?Ai??jo neva galvijA? maras, kaA?kokia kanopA? liga, buvo uA?blokuoti visi A?vaA?iavimai. Tada minAi??jimas A?vyko Ariogalojeai??? (8). Jau nepriklausomybAi??s laikais, minint 130-Ai??sias Maironio gimimo metines, autorAi?? paaiA?kina, kad dAi??l sovietinAi??s cenzAi??ros jos tyrinAi??jimai buvo sutelkti A? gamtinAi?? Maironio poezijAi??, nes apie kitus jo kAi??rybos aspektus nebuvo galima vieA?ai kalbAi??ti. TodAi??l nemaA?Ai?? 1982 m. jubiliejinAi??s kalbos dalA? sudarAi?? gamtiA?kojo Maironio kAi??rybos aspekto aptarimas.

Tais paA?iais 1982 m. pasirodo V. ZaborskaitAi??s straipsnis ai??zMaironio gamtaai??? ai??i?? jubiliejinAi??s kalbos pagrindu paraA?ytas tekstas. Jame esama A?A?valgA?, kurios nebuvo perkeltos A? monografijAi??. Ai??A? tekstAi?? galAi??tume laikyti intuityvia Maironio topografijos literatAi??roje paieA?ka. AutorAi??s kalba paprasta, aiA?ki, lengvai suprantama ir literatAi??rologinAi??s terminijos neA?inantiems skaitytojams. Toks tekstas A?iandieniniame akademiniame kontekste gali pasirodyti per daug paprastas, tiesus, netgi primityvus, nes jame nAi??ra nAi?? vieno ai??zizmoai???. DaA?no literatAi??ros topografijAi?? tyrinAi??janA?io A?iuolaikinio literatAi??rologo kalba bAi??na sunki ir taip perkrauta terminais, kad, norint visa tai perprasti, tarptautiniA? A?odA?iA? A?odyno kartais neuA?tenka. V. ZaborskaitAi??s straipsnis kaip tik A?avi paprastumu, bet jokiu bAi??du ne prastumu.

GalbAi??t panaA?iai skaitome ir Maironio kAi??rybAi??: ne vienam net lituanistikAi?? studijuojanA?iam A?iandien ji atrodo pernelyg paprasta, o tai laikoma trAi??kumu. V. ZaborskaitAi??s A?odA?iai, iA?tarti Ariogaloje 120-ojo Maironio jubiliejaus proga, turbAi??t dar aktualesni A?iandien: ai??zPrie Maironio kAi??rybos ateiname kaip prie A?altinio. IA? pradA?iA? jo vanduo gali pasirodyti be skonio, pernelyg prAi??skas prie aA?tresniA?, rafinuotesniA? gAi??rimA? pripratusiam gomuriui. Bet A?ie gAi??rimai atsibosta ir tada A?vertiname tyrAi??, skaidrA? A?altinio vandenA?, suprantame, kad niekas taip neatgaivina, nenumalA?ina troA?kulio, kaip jo gryna, skaidri versmAi??. Buvo laikas, kai auganti lietuviA? poezija grieA?tai nusigrAi??A?Ai?? nuo Maironio ai??i?? tai buvo neiA?vengiamos, gyvos, dinamiA?kos literatAi??ros A?ingsnis. Be kita ko, tada buvo sakoma, kad Maironio poezija esanti pernelyg elementari, t. y. pernelyg nesudAi??tinga, aiA?ki, paprasta ai??i?? tokia ji atrodAi?? jaunesnAi??ms kartoms, siekusioms komplikuotumo ir rafinerijos, kuriA? patirtA? privalAi??s perimti A?iuolaikinAi?? literatAi??ra. Bet elementari reiA?kia ir kAi?? kitAi?? ai??i?? pirmapradAi??, susilieA?ianti su bAi??ties A?aknimis, su grynA?jA? esmiA? sfera. <...> Manau, kad dabarties situacijoje Maironis traukia kontrasto jAi??ga. Jis yra mAi??sA? nostalgija, mAi??sA? pasiilgimas. Jo poezijos taurus paprastumas, skaidrus aiA?kumas, autentiA?ka dvasinAi?? kaitra ir dorovinAi?? rimtis yra ar bent gali bAi??ti mAi??sA? buvimo atrama, kuri neleidA?ia nugrimzti, iA?tirpti, prarasti patiems save. Maironio A?odis palieA?ia mus, jaudina, A?tikina, jis sujungia mus su pagrindiniais mAi??sA? istorijos, likimo, gamtos dalykais, su gyvenimo, mirties ir prisikAi??limo paslaptimi. Jis iA? tikrA?jA? yra A?altinis, prie kurio grA?A?tame nuvargAi??, iA?sekAi??, iA?troA?kAi?? ir kuris visada atgaivina, grAi??A?ina mus prie tikrA?jA?, amA?inA?jA? vertybiA?ai??? (9).

V. ZaborskaitAi??s tekstas apie Maironio gamtAi?? turi bendrA? sAi??lyA?io taA?kA? su Brigitos SpeiA?ytAi??s straipsniu ai??zMaironio palimpsestasai??? (10). B. SpeiA?ytAi?? atskleidAi?? kAi??rybingAi?? Maironio dialogAi?? su tradicija, parodAi?? jo kultAi??rinio kraA?tovaizdA?io iA?takas. V. ZaborskaitAi?? apibrAi??A?Ai?? peizaA?o, gamtos figAi??rA? vietAi?? Maironio poetiniame pasaulyje, akcentuodama kultAi??rinA? kraA?tovaizdA?io aspektAi??. B. SpeiA?ytAi??s (kaip ir daugelio po V. ZaborskaitAi??s raA?iusiA?jA? apie MaironA?) atliktAi?? tyrimAi?? galAi??tume laikyti V. ZaborskaitAi??s A?A?valgA? iA?plAi??tojimu. B. SpeiA?ytAi?? kai kurias mintis iA?augina profesorAi??s A?A?valgA? dirvoje. Ai??iuo poA?iAi??riu straipsnA? ai??zMaironio palimpsestasai??? galAi??tume laikyti straipsnio ai??zMaironio gamtaai??? palimpsestu. PavyzdA?iui, V. ZaborskaitAi?? tik vienoje vietoje uA?simena apie Maironio giriA? ir miA?kA? sAi??sajas su Simono Daukanto ir Antano Baranausko tradicija, o B. SpeiA?ytAi?? A?iAi?? mintA? pratAi??sia ir pagilina. V. ZaborskaitAi?? nurodo upiA? simbolikAi?? Maironio kraA?tovaizdyje, B. SpeiA?ytAi?? Maironio upAi??ms skiria dar daugiau dAi??mesio, atskleidA?ia mitiniA? upiA? porA? (Nemunasai??i??Ai??eA?upAi??, NevAi??A?isai??i??Dubysa) struktAi??ros perAi??mimAi?? iA? Adomo MickeviA?iaus (Vilniaai??i??Neris, Nerisai??i??Nemunas) poetinAi??s vaizduotAi??s. AbiejA? autoriA? straipsniai skirtingi, plAi??toja kitas temas, taA?iau kai kuriomis mintimis suartAi??ja. Ai??A? jA? susilietimo taA?kAi?? galAi??tume nusakyti Viktorijos DaujotytAi??s A?odA?iais apie Maironio kraA?tovaizdA?: ai??zLietuva Maironio vaizduotAi??je yra visa, kurioje ne tik kaip istorija, geografija, bet ir kaip poetinAi?? topografija, A?enklinamos svarbiosios, A?ventosios vietosai??? (11).

1987 m. profesorAi?? paraA?Ai?? ne vienAi?? straipsnA? apie MaironA?. Tais metais ji skaitAi?? praneA?imAi?? LietuviA? kalbos ir literatAi??ros instituto surengtoje mokslinAi??je konferencijoje. Maironio jubiliejui skirtoje konferencijoje praneA?imus skaitAi?? ir kiti literatAi??rologai: Vytautas Kubilius, KAi??stutis Nastopka, Viktorija DaujotytAi?? ir kt. Visi praneA?imai iA?spausdinti ai??zLiteratAi??ros ir kalbosai??? XXI tome (1990). Konferencijoje nuskambAi??jo ir A?iandien labai aktualAi??s V. ZaborskaitAi??s A?odA?iai: ai??zMaironio poezijos veikiama klostAi??si pastaruoju A?imtmeA?iu visa dvasinAi?? lietuviA? kultAi??ra. Per tAi?? laikAi?? ne kartAi?? pasikeitAi?? meninis skonis; keitAi??si tautos istorinAi??s-socialinAi??s egzistavimo sAi??lygos; keitAi??si gamta, prarasdama savo pirmapradA? tyrumAi??; keitAi??si pagaliau ir A?mogus, tapdamas vis daugiau rafinuotas ir vis maA?iau harmoningas, gal ne vienu atveju prarasdamas gilumos ir aukA?tybiA? matmenis. O Maironio poezija tebAi??ra orientyras, pastovus atskaitos taA?kas, kurio negalime iA?leisti iA? akiA?, jei norime suprasti save, A?vertinti savo mokAi??jimAi?? paklusti pareigai, pajausti atsakomybAi??, jei norime paA?velgti A? savo gyvenimAi?? didA?iA?jA? Tiesos ir MeilAi??s vertybiA? A?viesojeai??? (12).

Tais paA?iais metais V. ZaborskaitAi?? konstatuoja faktAi??, kad neturime Maironio bibliografijos. O jau 1990 m. raA?omame A?vadiniame straipsnyje A?iai bibliografijai dA?iaugiasi jos pasirodymu. 1992 m. profesorAi?? vAi??l sako kalbAi?? Maironio jubiliejaus proga, prisimena Atgimimo laikus ir akcentuoja Maironio reikA?mAi?? to meto Lietuvai. Tarp poeto jubiliejA? V. ZaborskaitAi?? pasidA?iaugia dar trimis garbingomis sukaktimis, vienaip ar kitaip susijusiomis su Maironio vardu. 1994 m. sako kalbAi?? kompozitoriaus Juozo Naujalio 125-A?jA? gimimo metiniA? minAi??jime. PraneA?imo tema ai??i?? ai??zNaujalis ir Maironisai??? (13). ProfesorAi?? apmAi??sto jA? biA?iulystAi??, kAi??rybinA? bendradarbiavimAi??. Nors tekstas skirtas J. Naujalio sukaktuvAi??ms, taA?iau didesnis dAi??mesys vis dAi??lto tenka Maironiui. 1995-aisiais sukako A?imtas metA? nuo pirmojo ai??zPavasario balsA?ai??? leidimo. V. ZaborskaitAi?? paraA?o A?A?anginA? A?odA? tais metais iA?leistam Maironio poezijos rinkiniui. 1996 m. ji raA?o proginAi?? kalbAi?? socialdemokratA? partijos A?kAi??rimo A?imtmeA?io minAi??jimui. Tekste aptaria socialdemokratinius Julijono LindAi??s-Dobilo, Jono BiliAi??no ir Maironio kAi??rybos aspektus. RaA?ydama apie MaironA?, autorAi?? detaliai aptaria Maironio libretAi?? ai??zKame iA?ganymasai???, kuris, anot jos, geriausiai A?kAi??nija socialdemokratines idAi??jas.

1997 m. V. ZaborskaitAi?? vAi??l raA?o apie MaironA? ai??i?? tai enciklopedinio pobAi??dA?io straipsnis, tarsi mozaika sudAi??liotas iA? ankstesniA?jA? jos tekstA?. Ai??A?kart jo apimtis siekia ne 3 maA?inraA?A?io lapus, kaip prieA? dvideA?imt metA?, o net 33! Maironiui enciklopedijoje skirta vieta liudija, kad ilgametis profesorAi??s darbas ai??i?? poeto vietos reikA?mAi??s lietuviA? kultAi??ros istorijoje A?tvirtinimas ai??i?? buvo vaisingas. LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraA?tyne 2002 m. datuojamA? profesorAi??s straipsniA? apie MaironA? nerasta, taA?iau tais metais pasirodo jos knyga ai??zTarp istorijos ir dabartiesai???. Ai?? A?iAi?? knygAi?? sudAi??ta daugelis jubiliejA? progomis paraA?ytA? tekstA?. Kai kas naujoje knygoje redaguota, kartais ai??znuimamasai??? proginis ir jubiliejinis patosas.

IA?tikima jubiliejinAi??ms tradicijoms profesorAi?? lieka ir 2007 m. Ji dar kartAi?? apA?velgia MaironA? istorijoje ir dabartyje (taip pavadindama ir straipsnA?), bandydama atsakyti A? klausimAi??, kuo Maironio poezija ai??ztokia galinga, kad nepasiduoda naikinanA?iai uA?marA?ties galiaiai??? (14). Sunku dabar atspAi??ti, kokio straipsnio ar pasisakymo bAi??tume sulaukAi?? A?iais metais, kai A?venA?iame ne tik garbingAi?? Maironio 150-A?jA? gimimo metiniA? jubiliejA?, bet ir paA?ios profesorAi??s 90-Ai??sias gimimo metines. TaA?iau galime prisiminti tai, kas jos jau buvo pasakyta ar paraA?yta, atkreipdami dAi??mesA? ne tik A? Maironio unikalumAi??, bet ir A? V. ZaborskaitAi??s A?A?valgumAi??.

Nors profesorei apie MaironA? tekdavo raA?yti ir kalbAi??ti beveik nuolatos, ji visada sugebAi??davo pasakyti kAi?? nors nauja ir pasiAi??lyti originaliA? jo kAi??rybos perskaitymo galimybiA?, taip A?rodydama, kad jos Maironio tyrimai niekada nebuvo nutrAi??kAi??. Niekada nebus pamirA?ti ir Maironio skaitymai, tik jie bus vis kitokie. V. ZaborskaitAi?? tai aiA?kiai A?vardijo: ai??zKiekvienam laikui savas poeto suvokimas. GalimybAi??s neribotos ir nenuspAi??jamos. Jis galAi??tA? skleistis kaip A?mogaus egzistencijos universaliA?jA? atA?vilgiA? A?vardijimas: Maironio meilAi??s lyrika; vieniA?umo ir buvimo drauge A?tampa jo poetinAi??se vizijose; dA?iaugsmo, palaimos ir nusivylimo motyvai jo eilAi??raA?A?iuose. GalAi??tA? skverbtis A? daugybAi?? poetinAi??s raiA?kos dalykA? ai??i?? Maironio talentas gilus ir stiprus, todAi??l jo eilAi??raA?A?iai yra puikus objektas interpretacijoms, kad ir kokiais metodais bAi??tA? naudojamasi. O galAi??tA? bAi??ti paprasA?iausias A?siskaitymas, A?siklausymas A? Maironio tekstus ai??i?? gal A? tuos, kurie reA?iau minimi, deklamuojami. Gal rastume kiekvienas sau neA?inomAi??jA? MaironA? ai??i?? eilAi??raA?A?iuose, poemose, dramA? monologuose; suvoktume, kad jo A?odA?io groA?is ir A?taiga turi mums iA? tikrA?jA? nenykstanA?iAi?? vertAi??ai??? (15).

______________________________

(1) ZaborskaitAi?? V. V. Mykolaitis-Putinas: tarp laisvAi??s ir bAi??tinybAi??s. ai??i?? LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraA?tynas (LLTI BR). ai??i?? Vandos ZaborskaitAi??s fondas. ai??i?? F. 117ai??i??201. ai??i?? L. 18.

(2) ZaborskaitAi?? V. Akrostichas. ai??i?? LLTI BR. ai??i?? F. 117ai??i??35.

(3) ZaborskaitAi?? V. Apie kalbAi??, tautAi??, patriotizmAi??. ai??i?? LLTI BR. ai??i?? F. 117ai??i??76. ai??i?? L. 9.

(4) ZaborskaitAi?? V. Maironis istorijoje ir dabartyje. ai??i?? LLTI BR. ai??i?? F. 117ai??i??117. ai??i?? L. 4.

(5) ZaborskaitAi?? V. Istorija, kultAi??ra, A?mogus Maironio poezijoje. ai??i?? LLTI BR. ai??i?? F. 117ai??i??64. ai??i?? L. 1.

(6) ZaborskaitAi?? V. Kijevo istorikai ir Maironio ai??zApsakymai apie Lietuvos praeigAi??ai???. ai??i?? LLTI BR. ai??i?? F. 117ai??i??6.

(7) ProfesorAi?? Vanda ZaborskaitAi??: apie tai, kas sakoma, kai galima tylAi??ti. Kalbino Brigita SpeiA?ytAi?? // LiteratAi??ra. ai??i?? 36 (1). ai??i?? Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1998. ai??i?? P. 13.

(8) Ten pat. ai??i?? P. 14.

(9) ZaborskaitAi?? V. TikAi??jimo ir vilties poezija. ai??i?? LLTI BR. ai??i?? F. 117ai??i??160. ai??i?? L. 1, 2, 11.

(10) SpeiA?ytAi?? B. Maironio palimpsestas // Metai. ai??i?? 2008. ai??i?? Nr. 3. ai??i?? P. 75ai??i??88.

(11) DaujotytAi?? V. Maironio skaitymo fragmentai // Metai. ai??i?? 2012. ai??i?? Nr. 7. ai??i?? P. 72.

(12) ZaborskaitAi?? V. Istorija, kultAi??ra, A?mogus Maironio poezijoje. ai??i?? LLTI BR. ai??i?? F. 117ai??i??64. ai??i?? L. 5.

(13) ZaborskaitAi?? V. Naujalis ir Maironis: J. Naujalio 125-osioms gimimo sukaktuvAi??ms. ai??i?? LLTI BR. ai??i?? F. 117ai??i??195.

(14) ZaborskaitAi?? V. Maironis istorijoje ir dabartyje. ai??i?? LLTI BR. ai??i?? F. 117ai??i??117. ai??i?? L. 1.

(15) ZaborskaitAi?? V. …paAi??mAi??s aukso lyrAi??… ai??i?? LLTI BR. ai??i?? F. 117ai??i??80. ai??i?? L. 5.