TiesioginAi?? laisva kalba

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Recenzijos
AUTORIUS:Ai??Valentinas Sventickas
DATA: 2012-04

TiesioginAi?? laisva kalba

Valentinas Sventickas

Viktorija DaujotytAi??. Justino MarcinkeviA?iaus A?emAi??: A?mogaus A?iapus. ai??i?? Vilnius: Alma littera, 2012. ai??i?? 328 p.

Savo knygoje apie Justino MarcinkeviA?iaus kAi??rybAi?? Viktorija DaujotytAi?? sukuria ypatingAi?? laisvo kalbAi??jimo atmosferAi??. Ai??tai pacituojamas eilAi??raA?tis, iA?teka jo interpretacijos upelis, poeto A?odA?iai kartojami, visaip vartant ir sodrinant jA? prasmes, A?tai A?terpiamas poeto gyvenimo faktas, greta iA?nyra A?eslovo MiloA?o, Maironio, Vinco MykolaiA?io-Putino posakiai ar supratimai, eilutAi?? vAi??l kartojama, A?mAi??steli istorinio laiko brAi??kA?nelis, epizodAi?? uA?sklendA?ia autorei bAi??dinga niuansus gaudanti frazAi??, pavyzdA?iui, ai??zatsisakymas atsakytiai???.

Taigi A?i knyga, nors ji pasirodAi?? praAi??jus maA?daug metams po Just. Mar-cinkeviA?iaus mirties ir galAi??jo bauginti kaip proginAi??, tikrai nepanaA?i A? patetiA?kA? apibendrinimA? telkinA?. IA?vadA? ir apibendrinimA? joje yra, bet epitafinAi??s retorikos ai??i?? ne.

Yra kitokios retorikos, ai??i?? kai prie poeto A?odA?iA? glaudA?iamasi, kai jo eilutes lydi atitinkamai intonuoti tyrinAi??tojos A?odA?iai, ir veiksmas tartum tAi??siasi. Veiksmas, pats savaime siAi??lantis iA?vadA?. PavyzdA?iui. Kad Just. MarcinkeviA?ius buvo poetas, kurio niA?a yra nacionalinis jausmas (p. 325), kad istoriA?kas reikA?miA? vertinimas jam buvo aksioma ir kad mes irgi turime jos paisyti.

Galima sakyti, kad V. DaujotytAi?? per literatAi??rAi?? ir gyvenimAi?? Ai??jo greta Just. MarcinkeviA?iaus, ne maA?iau kaip keturis deA?imtmeA?ius. (Gal, tarkime, nuo 1968-A?jA? vasaros, kai iA?virAi?? jam kavos tuA?A?ioje ai??zPergalAi??sai??? A?urnalo redakcijoje, tuoj po A?vykiA? Prahoje.) Ai??jo iA?saugodama save ir pagarbA? atstumAi??, panaA?iai, kaip sesuo paskui vyresnA? brolA?. NejuA?ia perAi??mAi?? bent kiek vyresniojo kalbAi??senos, supratimA?, misijos. Ai??i jos knyga apie Just. MarcinkeviA?iA? antroji, pirma ai??i?? ai??zRaA?tai ir paraA?tAi??sai??? ai??i?? iA?leista 2003 m.

ai??zJustino MarcinkeviA?iaus A?emAi??ai??? kaip knygAi?? sudaro prologas, A?eA?i skyriai ir epilogas. Taip jAi?? skaido autorAi??. Recenzentas skaitAi?? knygAi?? paklusAi??s tai suprantamai sandarai. Paskui mintyse suskaidAi?? jAi?? ir kitaip. Vienas laukas ai??i?? poeto gyvenimo ir kAi??rybos apmAi??stymai. Antras ai??i?? autorAi??s pokalbiai su juo. TreA?ias ai??i?? V. DaujotytAi??s vieA?os kalbos apie Just. MarcinkeviA?iA?. Jas dera iA?skirti dAi??l bendrinimA? dominantAi??s ir retoriniA? figAi??rA?, be kuriA? kalbAi??tojai negali apsieiti.

V. Daujotytei bAi??dingos pastangos teikti A?odA?iui savA?jA? reikA?miA?, daryti tAi?? A?odA? ypatingAi??, artimAi?? literatAi??rologinei sAi??vokai. Regis, maA?daug tokiu bAi??du atsirado monografijos paantraA?tAi?? ai??zA?mogaus A?iapusai???. Ji A?liejo jausmA? ir savitA? samprotavimA?, pagausino retorikos, bet solidA?iA? apmAi??stymA? fone liko panaA?esnAi?? A? poetizmAi??. Atminty A?mAi??steli Bernardo BrazdA?ionio knygos pavadinimas ai??zAi??iapus ir anapus mAi??sA? laikoai??? (1997), greiA?iausiai tai netyA?inAi?? sAi??saja.

Kaip mAi??slioji kolegAi?? A?sivaizduoja JustinAi?? MarcinkeviA?iA??

Poetas, A? kurA? tarsi suteka svarbiausios XX a. antrosios pusAi??s lietuviA? tautos gyvenimo problemos, kovos, pergalAi??s, pralaimAi??jimai, pasiprieA?inimai ir prisitaikymai, istorijos, kalbos, gamtos jutimo peripetijos. Nacionalinis poetas pagal prisiimtus nacionalinius A?sipareigojimus. Liekantis anapus grieA?tA? alternatyvA?: jo kAi??ryba ir taikAi??si, ir prieA?inosi. Nebuvo disidentas, bet tapo aktyviu sAi??jAi??dininku, ne tik dalyviu, bet ir idAi??jA? formuotoju bei reiA?kAi??ju. Prisitaikyme liko pasiprieA?inimo, pasiprieA?inime ai??i?? prisitaikymo (p. 181ai??i??182).

Parinkau bendrinamojo raA?ymo citatAi??, sakinius, siejanA?ius kAi??rybinAi?? ir pilietinAi?? misijAi??, pozityvAi?? ir problemiA?kus aspektus.

Pacitavau apmAi??stymA? atkarpAi??, aprAi??pianA?iAi?? didelAi?? dalA? knygos motyvA?. Tie bendrinantys A?odA?iai nAi??ra tik A?odA?iai, jie pagrA?sti A?dAi??mia, jautria, konceptualia analize, kuria galime gAi??rAi??tis skaitydami knygAi??.

Patsai pasakojimas knygoje intensyvus, raiA?kus, A?spAi??dingas. Pradedi sutikti, kad visa, kas sakoma, yra labai svarbu (ne tik kas kursyvu). Ir greta tolydA?io stiprAi??ja akcentA?, svarbiA?jA? koncentruotA? iA?tarmiA? pageidavimas. O paskui vAi??l galvoji ai??i?? taigi tikrai viskas svarbu, toks ir turi bAi??ti laisvos kalbos kelias.

Just. MarcinkeviA?ius monografijoje vertinamas kaip ryA?kiausias XX a. antrosios pusAi??s lietuviA? kolektyvinAi??s atminties reprezentantas. BeletristiA?kai A?taigiai atskleidA?iamas jo ryA?ys su senosiomis lietuviA? dainomis. IA? 225 p.: ai??zGalima patikAi??ti, kad MarcinkeviA?ius kartais atsimindavo senas dainas taip, lyg kadaise bAi??tA? ne tik dainavAi??s, bet ir kAi??rAi??s jas ai??i?? perdainavAi??s.ai??? Ai??sidAi??mAi??tina, A?vieA?ia yra kalba apie virA?toniA? jutimAi?? kuriant ai??zgenties giesmAi??ai??? (p. 91). Prie A?iA? svarstymA? A?liejamos mintys apie tai, kad poezija gali kompensuoti tautinio epo nebuvimAi??. ReikA?mingai pabrAi??A?iamas gerumas, gAi??ris, harmonija, ai??i?? kaip visas poeto raiA?kas persmelkianti ypatybAi??. V. daujotytAi?? toliau plAi??toja ir tvirtina, grindA?ia savo iA?vadas apie Just. MarcinkeviA?iaus pasaulAi??vaizdA?io centrus. Tai A?emAi??, ugnis, rugiai. Ai??iuos poezijos A?odA?ius tyrinAi??toja lydi gausiomis citatomis, interpretacijomis, gretinimais, o pastarieji veda prie estetiniA? bei socialiniA? kontekstA? A?A?odinimo. TAi?? patA? reikia sakyti apie upAi??s, dainavimo motyvA? refleksijas.

Skyrius ai??zPoezija tautos mentalinAi??je erdvAi??jeai??? yra svarbus A?ingsnis A? Just. MarcinkeviA?iaus vaidmens visuminA? supratimAi??. Jo kAi??ryba neiA?sitenka vien literatAi??ros srityje, neiA?sitenka joje ir V. DaujotytAi??s apmAi??stymai. Baigdama knygAi?? ji sako:

Kai kAi??rAi??jas pasiekia tokA? visuotinumo lygA?, kokA? pasiekAi?? Justinas MarcinkeviA?ius, kai su juo ima liestis tiek daug bendrA? problemA?, jis iA?eina tik iA? literatAi??ros, tik iA? literatAi??ros kritikos kompetencijA?, patenka A? aukA?tesnAi?? mentaliniA? prasmiA? orbitAi??. Ima priklausyti istorijai (p. 325).

IA? naujo A?siA?iAi??rAi??jusi A? ai??zDienoraA?A?ius be datA?ai??? (1981), V. DaujotytAi?? pagrA?stai konstatuoja, kad ai??zDienoraA?A?iuoseai??i??ai??? iA?siskleidusi poeto ai??zegzistenciniA? nuojautA? kalbaai??? liko neatpaA?inta (p. 53). Ir iA? tiesA? ai??i?? tie uA?raA?ai tada buvo skaitomi kaip graA?Ai??s, iA?mintingi, jautrAi??s, dvasingi tekstai. Ir tiek. O juose galima buvo A?A?velgti (matome dabar) tolesnAi??s minA?iA? kelionAi??s kryptis. LietuviA? poetas nedrebindamas kinkA? A?siliejo A? tAi?? kalbAi??, kuria kalbAi??jo Sartreai??i??as ir Camus, ir prabilo oriai, reikA?mingai, savaip. Koncepcija gyvenimas kaip pareiga, rimtai filosofiA?kai A?iAi??rint, tikrai nAi??ra patetiA?kas iA?lydis.

Didesnieji kAi??riniai nedingsta iA? akiraA?io, bet A?ioje knygoje, dabar, V. DaujotytAi?? labiau A?siA?iAi??rinti A? eilAi??raA?A?ius. Naujas dalykas yra Just. MarcinkeviA?iaus ir A?. MiloA?o paralelAi??. Stiprus ir gretinimas su V. MykolaiA?iu-Putinu. Toliau plAi??tojamas Maironio motyvas. Santykio su Sigitu Geda tyrinAi??jimo epizodus uA?virA?ija tokia iA?vada: Just. MarcinkeviA?iaus kAi??ryba ir vieA?oji veikla uA?baigia ir iA?semia nacionalinAi??s konsolidacijos procesus, o S. Geda atveria naujo kelio perspektyvAi??, suproblemina vidinius lietuviA?kumo resursus. Kritikei A?domu, kad taip suartAi??jusi vieno proceso baigtis ir kito pradA?ia (p. 187).

V. DaujotytAi?? nusako Just. MarcinkeviA?iaus kAi??rybos etapus. Svarbiu posAi??kiu laiko poemAi?? ai??zDonelaitisai??? (1964). Pritaria Vandai Zaborskaitei, teigusiai, kad ryA?ius su oficialiAi??ja ideologija jis nutraukAi?? apie 1970 metus ai??i?? po Prahos pavasario uA?gniauA?imo ir Jono Kazlausko A?Ai??ties. Kaip atskirAi?? laikotarpA? iA?skiria SAi??jAi??dA?io metus (1988ai??i??1990). Analizuoja poeto bAi??senas, laikysenAi?? ir kAi??rybAi?? po jo pasitraukimo iA? vieA?osios veiklos ir politizuotA? kaltinimA?. Ai??iuose knygos puslapiuose autorAi?? rado bAi??dAi?? atvirai, ramiai ir supratingai kalbAi??ti apie iA?ties problemiA?kus reiA?kinius, nemaloniA?jA? epizodA? nedangstydama (ai??zlabiausiai suklys savimi pridengdamas, tarsi legalizuodamas svetimos ideologijos pretenzijas A? A?mogaus dvasiAi??ai???, p. 169). SurankiojAi?? A? viena per knygAi?? nusidriekusius poeto biografijos komentarus ir A?inias apie kAi??riniA? atsiradimo aplinkybes, gautume psichoanalitinAi?? studijAi??. Jos svarbiAi??ja gija reikAi??tA? laikyti imperatyvAi?? ai??ziA?liktiai??? ir supratimAi??, dAi??l ko tai.

Yra pagrindo manyti, kad V. DaujotytAi??s pasakojimai apie pasiA?nekAi??jimus su poetu (skyrius ai??zKaip kokiam voljereai???) bus ypaA? skaitomi. PamaA?u aiA?kAi??janti A?inia, kad ai??zsAi??sti ir pakalbAi??tiai??? vis dAi??lto nepavyko, yra reikA?minga. Ji raiA?kiausiai paliudija faktAi??, paskui pasakomAi?? ir A?odA?iais, ai??i?? kad Just. MarcinkeviA?ius A? savo intymesnA?jA? pasaulA? nieko kito nenorAi??jo A?sileisti, neatsivAi??rAi??.

Taigi skaitome pasakojimAi?? apie pastangas prisiA?nekinti poetAi?? nuodugniam ai??zgyvenimo pokalbiuiai??? (nei sutiko, nei galutinai atsisakAi??), randame tame susitikime jo pasakytA? A?odA?iA?, vAi??lesniA? pokalbiA? (telefonu ar kur susitikus) kAi??rybiniA? ai??zstenogramA?ai???. AutorAi?? buvo neA?kyriai atkakli, bendravo su poetu visad tartum A?sijungusi atminties diktofonAi??. Jo kalbAi??senAi??, frazeologijAi??, intonacijas puikiausiai perteikia. PokalbiA? uA?raA?us norisi skaityti taip panaA?iai, kaip tAi??sias A. A?echovo pjesiA? vietas, kuriose neva nieko neA?vyksta.

Skaitant mums svarbAi??s abu tos pjesAi??s veikAi??jai ir svarbAi??s jA? santykiai. KAi?? reiA?kia V. Daujotytei Just. MarcinkeviA?ius ir kAi?? jam ji reiA?kia. Kokia yra menininko ir jo kAi??rybos tyrinAi??tojo tarpusavio kalba, kokia laikysena. PraA?om paskaityti, patirsite, kas yra KultAi??ra ir pagarba KAi??rybai.

Beje, A?iAi?? pokalbiA? pjesAi?? galima statyti (koks nesmagus A?odis). A?ia be juokA?.

Monografijos pradA?ioje V. DaujotytAi?? eina A? KaA?ko prieigas ai??i?? tartum angaA?uojasi poezijos slapA?iA?, neapibrAi??A?tumA?, metafizinio groA?io A?minimams. PavaikA?toma A?itais Ai??kA? takais. TaA?iau kol kas vis stabdo aktualesni reikalai, traukia A?odA?iA? ir vaizdA? konkreA?ios apybraiA?os. (Beje, tikrai A?domu ir prasminga, kad knygoje cituojama ir aktualizuojama daug kone primirA?tA?, A?iaip beveik necituojamA? posmA?.) Taigi Just. MarcinkeviA?iaus KaA?kam V. DaujotytAi?? dar turAi??s pasitarnauti, ai??i?? kaip geriausiai tam pasiruoA?usi.

PriekaiA?tas leidyklai. Tokioms knygoms reikia pavardA?iA? rodyklAi??s. A?ia ne pageidautinas dalykas, o paprasA?iausiai bAi??tinas.

Yra vien tik Viktorijos patirA?iA?. 2009 metA? birA?elio 18 dienAi??, po Lietuvos tAi??kstantmeA?iui skirto leidinio sutiktuviA? Prezidento rAi??muose, Justinas MarcinkeviA?ius netikAi??tai parkrito S. Daukanto aikA?tAi??je. Ji, to paties renginio dalyvAi??, paglobojo poetAi?? greitosios pagalbos automobilyje. Pakeliui A? ligoninAi?? jis uA?simerkAi??s deklamavo PasternakAi??, pirmiau iA? ai??zDaktaro A?ivagoai???, paskui iA? ai??zHamletoai???. Viktorija DaujotytAi?? cituoja tAi??syk girdAi??tas eilutes. Prisimindamas du paskutiniuosius poeto gyvenimo deA?imtmeA?ius, iA?skirA?iau A?ias: ai??zNa menia nastavlen sumrak noA?i / TysiaA?ju binoklej na osi.ai???