Tiesos sakymo bAi??dai: grynasis ir su priemaiA?omis

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Istorija
AUTORIUS:Ai??ArAi??nas VyA?niauskas

DATA: 2012-05

Tiesos sakymo bAi??dai: grynasis ir su priemaiA?omis

ArAi??nas VyA?niauskas

KAi?? myli leidAi??jai?

ai??zGrynoji istorija dabar niekam neA?domiai???, ai??i?? apgailestavo viena kolegAi?? rusAi??, su kuria teko kalbAi??tis 2011 m. vasarA? Maskvoje. Savo ruoA?tu ji tiesiog persakAi?? mintA?, A?strigusiAi??, bendraujant su vokieA?iA? istorikais. Mintis A?domi, taA?iau suformuluota labai jau kategoriA?kai ir reikalauja paaiA?kinimo.

VisA? pirma, taip teigti nAi??ra absoliuA?iai teisinga, taA?iau, kai sakoma, kad ai??zgrynoji istorija niekam neA?domiai???, veikiausiai turimi omenyje platieji skaitytojA? sluoksniai. O ai??zgrynAi??ja istorijaai???, ai??zgrynuojuai??? istorijos mokslu A?prasta laikyti mokslinius straipsnius, skelbiamus solidA?iuose akademiniuose A?urnaluose, kurie bAi??simiesiems autoriams iA? anksto nurodo mokslinio raA?ymo ir struktAi??ravimo kriterijus (A?ie yra daugmaA? vienodi, kaip rodo ir lietuviA?kA? akademiniA? tAi??stiniA? istorijos leidiniA? atmenos). StraipsniA?, paraA?ytA? pagal iA?ankstinius standartizuotus nurodymus, naratyvinAi?? forma labai suvienodAi??ja, profesionalAi??s istorikai, bijodami perA?engti nustatytus rAi??mus, negali panaudoti visA? kAi??rybiniA? savo galiA? praeities A?prasminimo labui. MonografijA? tiek apimtis, tiek A?anras teikia kur kas daugiau laisvAi??s ai??zfaktografijaiai??? paversti naratyvu. Kitas variantas bAi??tA? mokslo populiarinimas.

Negalima sakyti, kad akademiniA? istorijos A?urnalA? straipsniai tokie jau neA?domAi??s, iA? tikrA?jA? jie yra vertingi mokslo darbuotojams, specialistams, studentams. Vis dAi??lto plaA?iajai visuomenei skirti tekstai turAi??tA? bAi??ti raA?omi populiariai ai??i?? tAi?? ir daro daugelis A?urnalA?, dienraA?A?iA?, interneto portalA?. Juose skelbiami istorinAi??s tematikos straipsniai daA?niausiai bAi??na be iA?naA?A? ir sukonstruoti visai kitaip nei mokslinAi??s publikacijos. Vienas lenkA? istorikas sakAi??: ne visi gali raA?yti taip, kaip Normanas Daviesas, bet visiems to daryti ir nereikia. Tegu vieni raA?o A? akademinAi?? spaudAi??, o kiti populiarina mokslAi??.

Kitas kolega lenkas vienoje konferencijoje uA?siminAi??: ai??zNormanAi?? DaviesAi?? labai myli leidAi??jai.ai??? Nors britA? autoriaus knygos storos, nemaA?ai sverianA?ios ir nepigios, taA?iau A?monAi??s jas mielai A?sigyja, nes gauna suprantamai ir intriguojamai paraA?ytAi?? visAi?? Europos ar vienos A?alies (Lenkijos), ar vieno miesto (Vroclavo), ar globalinAi??s aprAi??pties (pavyzdA?iui, Antrojo pasaulinio karo) istorijAi??. Davieso knyga ai??zEuropa. Istorijaai??? nAi??ra labai vientisa, jAi?? sudaro populiariai paraA?yti straipsniai ir straipsneliai, temiA?kai susieti viename veikale. Bet yra dar ir toks dalykas kaip skaitymo malonumas. Tad jeigu skaitytojai nori tai patirti ir masiA?kai perka prekAi??, kuri vadinasi ai??zknygaai???, ko daugiau reikia leidAi??jams? KnygynA? darbuotojai irgi patenkinti. A?inoma, specialistai Davieso veikaluose randa klaidA? ir netikslumA?, taA?iau kam jA? nepasitaiko?

Ai??Kokia istorija galAi??tA? bAi??ti A?domi?

Ai??Kokia istorija ai??zmagnetizuojaai??? mases? A?ia, kaip atrodo, labai naudinga pateikti kokiAi?? nors sensacijAi??. PavyzdA?iui, amerikieA?iA? archeologA? ekspedicija, nuvykusi A? AfrikAi?? tirti paleolito, ras A?domios formos akmenA?, akmeniniA? A?rankiA?. Na ir kas? Kokiame A?emyne jA? nAi??ra? Bet jei A?iniasklaida paskelbs straipsnA? skambiu pavadinimu ai??zRastas seniausias pasaulyje peilisai???, tai A?ia jau ir bus tas ai??zatradimasai???, apie kurA? turi suA?inoti kuo daugiau A?moniA?, o tada bus lengviau gauti finansavimAi?? kitai archeologinei ekspedicijai. VieA?A?jA? ryA?iA? akcijos, kai visuomenei pateikiamos archeologinAi??s sensacijos, A?iuo atA?vilgiu yra labai naudingos.

Vis dAi??lto A? paleolitinA? Afrikos peilA? galima paA?iAi??rAi??ti ir rimA?iau. MokslininkA? manymu, sAi??moningas akmens skaldymas, naudojantis atplaiA?a kaip pjovimo A?rankiu, buvo esminis A?ingsnis, A?ymintis, kad primatai tapo Homo gentimi, ai??i?? tai ankstyviausias A?monijos istorijos tarpsnis. Tikslingas akmeniniA? A?rankiA?, visA? pirma peiliA?, gaminimas reiA?kAi?? didA?iulA? evoliucijos A?uolA?. Apie tai raA?oma vokieA?iA? A?urnalo GEO lietuviA?kos versijos 2011 m. birA?elio mAi??nesio numeryje, kurio pagrindinAi?? tema: ai??zKaip A?mogus uA?kariavo pasaulA?.ai??? O paantraA?tAi?? klausia: ai??zIA? kur atsirado, kokius kelius rinkosi ir kodAi??l jam taip sekAi??si.ai??? Straipsnyje, nagrinAi??janA?iame A?mogaus atsiradimAi??, remiantis naujausiais tyrimais keliama hipotezAi??, esAi?? A?rankius gaminAi?? dvikojai su didelAi??mis smegenimis pirmiausia atsirado RytA? Afrikoje prieA? 10ai??i??2,5 mln. metA?.1 Vadinasi, seniausio A?monijos peilio ten ir reikAi??tA? ieA?koti.

DviejA? vokieA?iA? A?urnalistA? ai??i?? Larso Abromeito ir JoAi??Nrno auf dem Kampeai??i??s ai??i?? tekstas GEO A?urnale paraA?ytas A?domiai, bet iA? naratyvinAi??s jo formos matyti, kad tai nAi??ra grynasis mokslas, grynoji istorija. MokslininkA? ekspedicijos apraA?ytos vaizdA?iai, su gyvenimiA?komis detalAi??mis ir nuotykiA? elementais. PavyzdA?iui: ai??zFriedemanas Schrenkas tarsi karvedys nuA?velgia kalvas. Ir pakiliai taria savo studentams: ai??zTai kaulA? A?emAi??. AtneA?kite man jA?!ai??? Tuomet patraukia pirmyn. Jis avi numindytus sandalus ir dAi??vi kelnes iki blauzdA?. Vienoje rankoje laiko savo geologo plaktukAi??, kitoje ai??i?? GPS prietaisAi??.ai???2

VaikystAi??je kaA?kAi?? stilistiA?kai panaA?aus teko skaityti Jameso Fenimoreai??i??o Cooperio ar Thomaso Mayne Reido romanuose… Tiesa, dabartiniai herojai vietoj tomahauko rankoje laiko GPS imtuvAi??, pirA?tu nuspaudA?ia ne vinA?esterio gaidukAi??, o kompiuterio klaviA?Ai??. Ir tada skaitome: ai??zPaspaudus mygtukAi?? pagaliau prabunda skaitmeninis pasaulis.ai???3 Manau, toks straipsniA? stilius ir lemia lietuviA?kai leidA?iamA? uA?sienietiA?kA? mokslAi?? populiarinanA?iA? A?urnalA? ai??i?? GEO, National Geographic Lietuva ir skandinaviA?ko anglA? kalba leidA?iamo Science Illustrated lietuviA?kos versijos Iliustruotasis mokslas ai??i?? patrauklumAi??. VaikA? smalsumAi?? gali patenkinti National Geographic Kids, kurio lietuviA?kos versijos pirmasis numeris 10 000 egzemplioriA? tiraA?u pasirodAi?? 2010 m. rugsAi??jA?. Tokio dydA?io tiraA?Ai?? skelbia ir lietuviA?kas GEO A?urnalas internetinAi??je savo svetainAi??je. Trumpai (2007ai??i??2008 m.) mAi??sA? padangAi??je blykstelAi??jusi Scientific American lietuviA?ka versija buvo leidA?iama 5500ai??i??7000 egzemplioriA? tiraA?u.

Tradicinis Lietuvos mokslo populiarinimo A?urnalas Mokslas ir gyvenimas, geriausiais savo laikais (XX a. 9-ajame deA?imtmetyje) perkopAi??s 180 tAi??kstanA?iA?, dabar leidA?iamas maA?esniu nei 3000 egzemplioriA? tiraA?u. O A?inybiniai Mokslas ir technika, Spectrum (Vilniaus universiteto nuo 2004-A?jA? leidA?iamas kas pusmetA?) ar kitA? aukA?tA?jA? mokyklA? periodiniai leidiniai, apie mokslAi?? raA?antys populiariai, nAi??ra tie A?urnalai, kuriuos galAi??tum pamatyti kiekviename spaudos kioske ar prekybos centrA? skyriuose. A?inoma, ir daugiau lietuviA?kA? leidiniA? spausdina populiariai paraA?ytus istorijos straipsnius, bet mokslo populiarinimas nAi??ra pagrindinAi?? jA? tematika. Belieka konstatuoti, kad lietuviA? kalba leidA?iamA? A?urnalA?, populiarinanA?iA? mokslAi??, rinkoje pastaraisiais metais jau Ai??mAi?? dominuoti amerikieA?iai, skandinavai, vokieA?iai su savo intelektualine produkcija ir koncepcijomis.

Apie KleopatrAi?? ir afroazijietiA?kas VakarA? civilizacijos A?aknis

Toliau aptardami ai??zgrynosios istorijosai??? nepatrauklumAi?? ir istorijAi??, kuri yra ai??zA?domiai???, nuo proistorAi??s pereikime prie senovAi??s, su kuria susiduriama jau mokyklos suole. Kadangi sisteminis istorijos kursas pradedamas jaunesnAi??se klasAi??se (Lietuvoje A?iuo metu senovAi??s istorijos mokosi septintokai), tai paaugliams paraA?ytA? vadovAi??liA? stilius ir dAi??stymas yra dar gana vaikiA?kas. DeA?imtokA?, besimokanA?iA? naujausios istorijos, vadovAi??liai yra sudAi??tingesni ir brandesni turinio atA?vilgiu. Specialistai, pavartAi?? septintokA? mokyklinius vadovAi??lius, sako, kad tai ne senovAi??s istorija, o kaA?kokios ai??zpasakosai???, ai??i?? paraA?yta gal ir A?domiai, bet su mokslu turi nedaug bendro.

SenovAi??s istorijos moksliniA? straipsniA? skaiA?iau ne itin daug, bet jiems perprasti, pavyzdA?iui, rusiA?kam Vestnik drevnej istorii, iA? tikrA?jA? reikia didelio profesionalumo ir erudicijos. Tekstas aukA?to akademinio lygio A?urnale daA?niausiai yra publikuojamas siaura tema. Jei neA?inosi platesnio konteksto, straipsnis pasirodys ai??zsunkiai A?kandamasai???, ne toks jau ir A?domus, o mokslinA? jo vertingumAi??, naujumAi?? ir ai??zA?domumAi??ai??? supras tik tos srities specialistai, iA? kuriA? daugelis geba skaityti senovinius A?altinius mirusiomis kalbomis.

Kitokie reikalavimai keliami tekstams, skirtiems masinei auditorijai. Jie daA?niausiai raA?omi taip, kad net ir maA?ai A?inantis A?mogus gautA? daug vertingos informacijos ir suprastA? sudAi??tingus dalykus. O skaitytojams suintriguoti pasirenkamas koks nors A?domus A?iAi??ros kampas, leidA?iantis prisiliesti prie istorijos, taA?iau tai nAi??ra ai??zgrynaiai??? istorinis pasakojimas. Antai vokieA?iA? dienraA?tis Die Welt 2010 m. birA?elio 23 d. iA?spausdino straipsnA?: ai??zKokio baltumo buvo Kleopatra?ai??? PaantraA?tAi?? skelbia: ai??zHolivudas nori jos gyvenimAi?? ekranizuoti su Angelina Jolie. TaA?iau kokia iA? tikrA?jA? buvo faraonAi??s odos spalva?ai???4 Ir antraA?tAi??, ir paantraA?tAi?? kelia, atrodytA?, antraeilius ir nereikA?mingus klausimus, bet iA? tikrA?jA? straipsnis labai A?domus ir vertingas turinio poA?iAi??riu.

Kleopatra, gyvenusi 69ai??i??30 m. pr. Kr., ai??i?? garsi istorinAi?? senovAi??s Egipto asmenybAi??, o jos kapavietAi?? iki A?iol nerasta. Yra iA?likusios kelios senovinAi??s skulptAi??ros, taA?iau kuri iA? jA? autentiA?kai vaizduoja tikrAi??jAi?? KleopatrAi??, mokslininkai neturi vieningos nuomonAi??s. PavyzdA?iui, kai kas mano, kad 1 m 55 cm aukA?A?io marmurinAi?? skulptAi??ra, menotyrininkA? pavadinta Venera iA? Eskvilino, vaizduoja ne VenerAi??, o yra realistiA?kas tikrosios apsinuoginusios Kleopatros atvaizdas. Nors skulptAi??ra datuojama I amA?iumi po Kr., taA?iau vokieA?iA? archeologas Bernardas Andreae iA?kAi??lAi?? versijAi??, kad tai gerokai ankstesnAi??s auksinAi??s skulptAi??ros, kuriAi?? uA?sakAi??s pats Cezaris, kopija.

MinAi??tame Die Welt straipsnyje yra A?dAi??ta Veneros iA? Eskvilino nuotrauka, o mokslinAi??s hipotezAi??s ir idAi??jos gana vykusiai naratyviA?kai supintos su holivudinAi??s kino produkcijos apie garsiAi??jAi?? egiptietAi?? aptarimu. Pateikiamos iliustracijos irgi yra dviejA? lygiA?. Matome senus vizualinius A?altinius: monetos atvaizdAi?? su Kleopatros profiliu ir tris skulptAi??ras, kaip manoma, vaizduojanA?ias KleopatrAi??. Greta A?dAi??tos trijA? garsiA? Holivudo aktoriA? nuotraukos ai??i?? tai Claudette Colbert, kuri vaidino 1934 m. filme ai??zKleopatraai???, Elizabeth Taylor, vaidinusi itin didelio biudA?eto 1963 m. filme tokiu pat pavadinimu, ir Angelina Jolie. Kai ji buvo pakviesta naujame filme vaidinti KleopatrAi??, JAV A?iniasklaidoje kilo arA?Ai??s ginA?ai, inicijuoti afroamerikieA?iA?. AktorAi??s odos spalva yra skaisA?iai balta, o Egipto faraonAi?? tikrai negalAi??jo tokia bAi??ti. Straipsnio autorius Bertholdas Seewaldas pateikia nemaA?ai informacijos apie KleopatrAi??, laikydamasis nuomonAi??s, kad pagal tAi??vo giminAi??s linijAi?? ji buvo kilusi iA? Europos (Graikijosai??i??Makedonijos), o pagal motinAi?? ai??i?? egiptietAi??. DAi??l europietiA?kA? A?aknA? jos oda turAi??jo bAi??ti A?viesesnAi?? nei kitA? egiptieA?iA?, taA?iau ne visai balta, nes motina ai??i?? afrikietAi??.

Svarstydamas, atrodytA?, tokA? nereikA?mingAi?? klausimAi?? kaip odos spalva, straipsnio autorius uA?griebia ir gerokai svarbesnius istoriografinius dalykus. Lyg tarp kitko uA?simena apie JAV dirbanA?io britA? mokslininko Martino Bernalo knygAi?? ai??zJuodoji AtAi??nAi??ai??? (Black Athena), iA?leistAi?? 1987 m. Joje raA?oma, kad graikai turAi??tA? bAi??ti dAi??kingi visA? pirma finikieA?iams ir egiptieA?iams, kurie priklauso orientaliniam-afrikietiA?kam kultAi??ros ratui, o tezAi??, esAi?? graikA? kultAi??ra savarankiA?kai atsiradusi Europoje ir yra jos civilizacijos lopA?ys, tAi??ra klaidinantis VakarA? istorikA? pramanas. (Apie A?iAi?? knygAi?? ir jos sukeltus ginA?us, beje, galima pasiskaityti Normano Davieso knygos apie Europos istorijAi?? nedidelAi??s apimties teksto ai??zkapsulAi??jeai???.6)

MinAi??tame straipsnyje apie Kleopatros odos spalvAi?? uA?simenama ir apie Raoulo Schrotto 2008 m. sukeltas karA?tas diskusijas dAi??l tikrosios Homero tAi??vynAi??s. Nors A?ia jos nedetalizuojamos, taA?iau smalsesnis skaitytojas internete nesunkiai susiras reikiamAi?? informacijAi?? ir suA?inos, kad A?is austrA? raA?ytojas ir vertAi??jas, literatAi??ros mokslininkas komparatyvistas iA?leido knygAi??,7 kurioje bando A?rodyti, esAi?? graikas Homeras buvo Asirijos eunuchas, Troja buvusi visai kitoje vietoje, nei iki A?iol manyta, o A?ventyklA? ir kitA? pastatA? architektAi??rAi?? antikinAi?? Graikija nusiA?iAi??rAi??jusi nuo Kilikijos. Ai??i istorinAi?? provincija, esanti MaA?osios Azijos pusiasalyje (dabar ai??i?? Turkijos teritorija), graikams ai??zpaskolinusiai??? net polio modelA?.

Priminsiu, kad iA? A?odA?io polis yra kilAi??s ir A?odis politika. Vadinasi, ir politikos A?aknys glAi??di giliau ai??i?? ne Graikijoje, o senovAi??s Rytuose, kur susikAi??rAi?? pirmosios didA?iosios civilizacijos. Na, o jei kiltA? klausimas, kur atsirado pirmosios pasaulyje kaldintos piniginAi??s monetos, vertAi??tA? nueiti A? PinigA? muziejA? Vilniuje (TotoriA? g. 2/8). NusileidAi?? A? rAi??sA?, kuriame prasideda ekspozicija, rasime stendAi??, kurio virA?uje uA?raA?yta: ai??zSenovAi??s Graikija ai??i?? kaldintA? monetA? pradininkAi??.ai??? Aha, atsakymas lyg ir aiA?kus, bet skaitykime informacijAi??, pateiktAi?? A?emiau: ai??zVII a. pr. Kr. Lidijoje, MaA?osios Azijos vakaruose (dab. Turkija), iA? elektrono (aukso ir sidabro lydinio) pradAi??ti kaldinti staterai. VAi??liau juos pradAi??jo kaldinti ir stambAi??s Graikijos miestai ai??i?? poliai.ai??? Taigi pirmosios monetos nukaldintos vis dAi??lto ne Graikijoje, nors Lydijoje graikA? iA? tikrA?jA? gyveno daug, A?ia, VidurA?emio jAi??ros pakrantAi??je, klestAi??jo iA?tisos jA? kolonijos.

Ar nuo mokyklos laikA? A?diegti stereotipai apie graikA? civilizacijos didybAi?? netrukdo mums suvokti, kad MaA?osios Azijos civilizacinAi?? reikA?mAi?? yra dar gilesnAi??? Juk ir Europoje vartojama abAi??cAi??lAi?? (lotyniA?ko raidyno pagrindu), ir slavA? raA?tas kirilika, pritaikant graikA? raA?to A?enklus, savo A?aknimis siekia finikieA?iA? raA?tAi??, sukurtAi?? MaA?ojoje Azijoje, prie VidurA?emio jAi??ros. A?inoma, graikai buvo plaA?iai iA?plitAi?? uA? Graikijos ribA? A? rytus, bet tai ir padeda paaiA?kinti, kad bAi??tent jie galAi??jo civilizacinius Oriento pasiekimus atneA?ti Vakarams.

Visos A?ios problemos ir klausimai labai A?domAi??s. Seewaldo straipsnio nuopelnas tas, kad eilinius skaitytojus paskatino domAi??tis ai??zgrynAi??ja istorijaai???. VokieA?iA? istorikas jau daug metA? tyrinAi??ja dalykus, apie kuriuos raA?o, gerai juos iA?mano, tad 2010 m. JAV kilAi?? ginA?ai, ar Angelinos Jolie odos spalva labai skiriasi nuo Kleopatros gymio, tiesiog davAi?? jam pretekstAi?? naujai surikiuoti informacijAi??, sukuriant nestandartiA?kAi?? naratyvAi??.

2011 m. Angelina A?velgAi?? tiesiai iA? virA?elio specialiame lietuviA?kos Cosmopolitan versijos leidinyje Vasaros karA?tis, skirtame vasarai, aistrai ir meilei. O Kleopatra tapo ai??zvirA?elio merginaai??? National Geographic Lietuva 2011 m. liepos mAi??nesio numeryje. Spalvotas blizgus virA?elis KleopatrAi?? pristato kaip tamsiaodAi?? ai??i?? tAi?? ypaA? iA?ryA?kina baltas fonas, apnuoginto kaklo ir peA?iA? juostos fone baltomis raidAi??mis uA?raA?yti pagrindiniA? straipsniA? pavadinimai. FaraonAi??s galva pasukta profiliu veikiausiai tam, kad ant tamsaus veido geriau matytA?si efektingas auksinis auskaras su 2 baltais perlais, tarp kuriA? A?iba juoda A?lifuoto brangakmenio ai??zakisai???, ir zigzagu iA?siraiA?iusia gyvate.

National Geographic Lietuva iA?spausdintas 24 puslapiA? puikiai iliustruotas straipsnis ai??zBeieA?kant tikrosios Kleopatrosai???8 irgi pateikia ai??znegrynAi??ai??? istorijAi??. Lengvai skaitomas tekstas pasakoja ne tik apie KleopatrAi??, apraA?oma ir jos kapavietAi??s ieA?kanA?ios archeologAi??s iA? Dominikos nutikimai, nevengiama buitiniA? ar romantiA?kA? detaliA?. Greta istoriniA? faktA? ir argumentA? paA?eriama nemaA?ai ai??zplepalA?ai???, bet kam nors galbAi??t ir jie pasirodys A?domAi??s…

Straipsnio autorius Chipas Brownas yra pripaA?intas plunksnos meistras, pelnAi??s ne vienAi?? literatAi??rinAi?? premijAi??. IA? visko sprendA?iant, nepanaA?u, kad jis skaitytA? senovAi??s Egipto raA?ytinius A?altinius originalo kalba ar turAi??tA? archeologiniA? kasinAi??jimA? prie Nilo patirtA?. Vis dAi??lto tokie mediatoriai, tiesiantys tiltus tarp egiptologA? ir visuomenAi??s, labai reikalingi. A?ia bAi??tent tas atvejis, kai mokslininkai, skaitantys senovAi??s egiptieA?iA? raA?to A?enklus, atliekantys archeologinius kasinAi??jimus, savo tyrimA? rezultatus skelbia akademinAi??je literatAi??roje, o masAi??ms A?iuos tyrimus ir ieA?kojimus populiariai pristato garsus publicistas.

Apskritai susidaro A?spAi??dis, kad ieA?koti afroazijietiA?kA? VakarA? civilizacijos istoriniA? A?aknA? imtasi neatsitiktinai, bent jau JungtinAi??se Amerikos Valstijose. GalbAi??t tAi?? daryti skatina A?alies demografinAi?? kaita su to proceso sociokultAi??rinAi??mis bei politinAi??mis pasekmAi??mis? Nuo 2001 m. JAV BaltA?jA? rAi??mA? administracijos dviejA? aukA?A?iausiA? pareigAi??nA? tandemAi?? sudaro baltaodis prezidentas ir afroamerikietis(-Ai??) valstybAi??s sekretorius(-Ai??) arba atvirkA?A?iai, kaip yra dabar. Ar tai atsitiktinumas, ar dAi??sningumas, atspindintis naujas politinAi??s avanscenos realijas visos margaspalvAi??s JAV istorijos kontekste? Palaukime 2012-A?jA? rudens, kai uA? Atlanto A?vyks nauji prezidento rinkimai, tada bus geriau matyti.

Istorijos ribA? iA?trynimas

IlgAi?? laikAi?? istorija buvo laikoma groA?inAi??s literatAi??ros rAi??A?imi. Tik XVIII a. Europos A?alyse istorijAi??, jos mokymAi??, studijas palaipsniui pavyko atskirti nuo literatAi??ros, teologijos, filosofijos, kitA? sriA?iA? ir paversti atskira disciplina. Tas A?imtmetis dar apibAi??dinamas kaip ai??zfilosofijos amA?iusai???, o jam pasibaigus humanitarinAi??s srities ai??zamA?iaus moksluai??? tapo istorija. XIX a. istoriografija padarAi?? tokA? reikA?mingAi?? A?uolA?, taip sparA?iai profesionalAi??jo, kad jos kaip mokslo statusAi?? pripaA?ino daugelis A?aliA?, tarp jA? ir carinAi?? Rusija.

1902 m. vienoje iA? recenzijA? jaunas Rusijos istorikas Jevgenijus TarlAi?? raA?Ai??, kad visA? laikA? ir tautA? istoriografijAi?? galima suskirstyti A? dvi pagrindines sroves: viena kyla iA? Herodoto, kita ai??i?? iA? Aristotelio. Herodotas pasakoja, kaip paukA?telis gieda, kaip saulAi?? A?vieA?ia, nesirAi??pindamas nei vidiniais tA? dalykA?, apie kuriuos byloja, ryA?iais, nei esme. O Aristotelis tuo nesitenkino ir pirmasis pabandAi?? atsakyti A? klausimAi?? ai??zkodAi??l?ai??? Jis, kad ir miglotai, apibendrindamas aiA?kino tai, kAi?? suA?inojo ir apie kAi?? pasakoja.9 ai??zAristoteliA?ka srovAi?? visiA?kai nugalAi??jo herodotiA?kAi??jAi?? tradicijAi??, visa, kas gyva istorijos moksle, jau seniai ir Europoje, ir pas mus bAi??ga nuo A?ios tradicijosai???, ai??i?? tvirtino TarlAi??.10 Toks poA?iAi??ris tarp istorikA? vyravo XIX ir XX a. sandAi??roje.

Vis dAi??lto XX a. istoriografijos raida, istoriosofinAi?? mintis, A?vietimo ir skaitanA?iosios visuomenAi??s poreikiai, iA?kAi??lAi?? naujas idAi??jas, atgaivino ir kai kurias senas, kuriA? kontekste A?Ai??kis ai??zatgal prie Herodotoai??? neatrodo senamadiA?kas. Viena iA? prieA?asA?iA? ta, kad istorikai turi raA?yti ne tik ai??zsavo cechuiai???, bet ir plaA?iajai visuomenei, kuriai reikia vaizdingiau ai??zpasakotiai???, patraukliau aiA?kinti dalykus, savaime suprantamus ekspertams, taA?iau neA?inomus brAi??stanA?ioms skaitytojA? kartoms. Buvo suvokta ir tA? dalykA? svarba valstybei. Pats TarlAi??, 4-ojo deA?imtmeA?io pradA?ioje iA?tremtas A? KazachstanAi??, Ai??mAi??si istorijos populiarinimo ir 1936 m. sugebAi??jo paskelbti knygAi?? apie Napoleono gyvenimAi??. O ji padarAi?? tokA? A?spAi??dA? istorinAi?? literatAi??rAi?? mAi??gusiam sovietA? ai??zfaraonuiai??? Stalinui, kad TarlAi?? buvo grAi??A?intas iA? tremties, atstatytas A? akademikus ir vAi??l oficialiai pripaA?intas sovietinAi??s istoriografijos korifAi??jumi.

Esu skaitAi??s ne vienAi?? uA?sienio A?alyse iA?garsAi??jusiAi?? knygAi??, kuri paraA?yta geru stiliumi, lengvai suprantama ir turi mokslinAi?? vertAi??. TaA?iau tai, kas joje vertinga mokslinio naujumo atA?vilgiu, daA?nai tilptA? A? 1ai??i??2 ar 3 straipsnius solidA?iame akademiniame A?urnale. Bet tuo atveju juos daugiausia ir skaitytA? tik profesionalai. TodAi??l daA?nai elgiamasi kitaip: iA? originalaus tyrimo medA?iagos, vieno ar keliA? galimA? straipsniA? yra padaroma iA?tisa knyga, kurioje papildomai ai??zpripasakojamaai??? dalykA?, galinA?iA? sudominti masinAi?? auditorijAi??. Nevengiama vadovAi??linio lygio paaiA?kinimA?, intriguojanA?iA? detaliA?, A?aismingA? A?A?valgA?, netikAi??tA? palyginimA?, anekdotiniA? situacijA?, ai??zpaukA?teliA? A?iulbAi??jimoai??? ir t. t. Bet tada istoriografija, bent jau iA? dalies, vAi??l atgauna literatAi??rines savo funkcijas, o istorijos raA?ymas literatAi??rizuojamas.

cialis 20mg paypal.

Nuo to laiko, kai istorija tapo atskira mokslo disciplina, visada atsirasdavo skeptikA?, abejojanA?iA? tokiu jos statusu ir teigianA?iA?, kad istorikas iA? principo negali bAi??ti objektyvus. DAi??l to ginA?ytasi, ginA?ijamasi, taip bus ir ateityje. Per pastarAi??jAi?? pusAi?? amA?iaus tas abejones bandyta pagrA?sti fundamentaliau. SantykA? tarp istorijos ir literatAi??ros, jA? ryA?A? su objektyvia tikrove XX a. paskutiniaisiais deA?imtmeA?iais bene produktyviausiai tyrAi?? prancAi??zai (Jean-Francois Lyotard, Michel Foucault, Michel de Certeau ir kt.) ir amerikieA?iai (Hayden White ir kt.). Bet jie irgi sulaukia kritikos, pavyzdA?iui, uA? tai, kad pasaulio realybAi?? redukuoja A? tekstus. Tokio pobAi??dA?io polemika tAi??siasi ir XXI a.

LiteratAi??ros A?iuo klausimu smalsesni skaitytojai gali rasti ir lietuviA? kalba. Yra iA?verstas Lyotardai??i??o ai??zPostmodernus bAi??visai???,11 Whiteai??i??o pagrindinis veikalas ai??zMetaistorija: istorinAi?? vaizduotAi?? XIX a. Europojeai???.12 LietuviA?kai iA?leista ir trijA? amerikieA?iA? istorikiA? knyga programiniu pavadinimu ai??zTiesos sakymas apie istorijAi??ai???, 13 kurioje aptariamas istorijos raA?ymas, bandant atremti amerikieA?iA? postmodernizmo atstovA? kritikAi??. Kai kurie filosofai ir literatAi??ros mokslininkai ribA? tarp literatAi??ros ir istoriografijos iA?sitrynimAi?? pagrindA?ia stipriais argumentais, o minAi??tos knygos silpnoji vieta yra tai, kad bandoma atremti menkesnius priekaiA?tus, apeinant esminius.14 Apskritai Joyce Appleby, Lynn Hunt ir Margaret Jacob kolektyvinis uA?mojis sukurti ai??znaujAi?? teorijAi?? apie objektyvumAi??ai??? nelaikomas vykusiu. Teorija apskritai nAi??ra stiprioji daugelio istorikA? pusAi??. Savo ruoA?tu literatAi??ros teoretikai paprastai neA?stengia pateikti konkreA?ios A?alies, laikotarpio ar temos istorijos, jei reikia dirbti ne su literatAi??riniais tekstais, o nagrinAi??ti gausius pirminius istorijos A?altinius ir specializuotis, nes tam jiems tiesiog nebelieka laiko. TodAi??l profesionalAi??s istorikai ai??ztuos teoretikusai??? linkAi?? paprasA?iausiai ignoruoti. Be to, istorijos A?altiniA? ir konkreA?iA? istoriniA? problemA? ekspertai nAi??ra linkAi?? imtis beletristikos, nors pasitaiko ir iA?imA?iA?.

Vis dAi??lto A?odA?io meistrai, negaiA?tantys laiko filosofinAi??ms ar literatAi??rinAi??ms teorijoms kurti, tiesiog ima ir paraA?o ai??zA?domiusai??? pasakojimus, atsirinkAi?? jiems reikiamus faktus. Ai??ie autoriai, balansuojantys tarp akademinio mokslo, beletristikos, A?urnalistikos, publicistikos, savo tekstais kaip tik ir trina ribas tarp jA?. BAi??tent tokio pobAi??dA?io, nors ir nevienodos kokybAi??s, yra daugelis straipsniA? amerikieA?iA?, vokieA?iA?, skandinavA? mokslo populiarinimo A?urnaluose, kuriuos galime skaityti ir lietuviA? kalba. Istorijos krAi??vis juose nemaA?as, bet ji daA?niausiai pateikiama ne kaip ai??zgrynojiai???, o su A?vairiausiomis masinAi??s auditorijos smalsumAi?? A?adinanA?iomis ai??zpriemaiA?omisai??? ir A?urnalistiniais triukais: rAi??kianA?ios antraA?tAi??s tarsi iA? bulvarinAi??s spaudos, apstu efektingA? iliustracijA?, A? pirmAi?? vietAi?? iA?keliami antraeiliai dalykaiai??i?? Sensacijos, intrigos, netikAi??ti palyginimai, A?okiruojantys nuotykiA? apraA?ymai, radikalus stereotipiniA? poA?iAi??riA? paneigimas, praeities temA? saistymas su dabartinAi??mis aktualijomis, ginA?ais, skandalais ir t. t. ai??i?? A?tai tokia greito vartojimo istorija visuomenei ir darosi ai??zA?domiai???.

1 L. Abromeit, J. auf dem Kampe, PirmA?jA? A?moniA? pasaulis, GEO, 2011 birA?elis, p. 40.

2 Ten pat, p. 35.

3 Ten pat, p. 34.

4 B. Seewald, Wie weiss war Kleopatra? Hollywood will mit Angelina Jolie ihr Leben verfilmen. Doch welche Hautfarbe hatte die Pharaonin wirklich?, Die Welt, 23. Juni 2010, S. 21.

5 Venus von Esquilin. [Vadinamosios ai??zVeneros iA? Eskvilinoai??? skulptAi??ros atvaizdo nuotrauka Wikimedia Commons failA? saugykloje. Prieiga internete: <http:// commons.wikimedia.org/wiki/File:Venus_von_Esquilin.jpg?uselang=de>, A?iAi??rAi??ta: 2012-03-09].

6 N. Davies, Europa. Istorija, IA? anglA? k. vertAi?? L. Tamas, V. Petrukaitis, Vilnius: Vaga, 2011, p. 156.

7 R. Schrott, Homers Heimat. Der Kampf um Troia und seine realen HintergrA?nde. MA?nchen: Hanser, 2008.

8 Ch. Brown, BeiA?kant tikrosios Kleopatros, National Geographic Lietuva. 2011, Nr. 7, p. 36ai??i??59.

9 ???i?? ?i????Ni???i??Ni???i??Ni??N?Ni?????????? ???i??N??i???i??????N? ?i?????i?????i?????????i?? ?i??. ?i??. ???i??Ni???i???i??. ????N??????i??: ???i??N????i??, 1981, N?. 96.

10 Ten pat.

viragra.

11 J.-F. Lyotard, Postmodernus bAi??vis: A?iuolaikinA? A?inojimAi?? aptariant, Vilnius: Baltos lankos, 1993. Antras leidimas: J.-F. Lyotard, Postmodernus bAi??vis. Ataskaita apie A?inojimAi??, VertAi?? M. DaA?kus, N. KerA?ytAi??, Vilnius: Baltos lankos, 2010.

12 H. White, Metaistorija: istorinAi?? vaizduotAi?? XIX amA?iaus Europoje, IA? anglA? k. vertAi?? H. BeresneviA?iAi??tAi??-NosaAi??LlovaAi??L, G. LidA?iuvienAi??, Vilnius: Baltos lankos, 2003.

13 J. Appleby, L. Hunt, M. Jacob, Tiesos sakymas apie istorijAi??, IA? anglA? k. vertAi?? R. Juozaitis, Vilnius: Margi raA?tai, 1998.

14 M. Wachholz, Entgrenzung der Geschichte. Eine Untersuchung zum historischen Denken der amerikanischen Postmoderne, Heidelberg: UniversitaAi??Ntsverlag Winter, 2005, S. 170.

A�