TikAi??jimo kelionAi?? su popieA?iumi PranciA?kumi

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: Religija
AUTORIUS:Ai??Andrius Navickas

DATA: 2013-05

TikAi??jimo kelionAi?? su popieA?iumi PranciA?kumi

Andrius Navickas

Kovo 13 dienAi?? virA? Siksto koplyA?ios Vatikane pasirodAi?? balti rAi??mai paskelbAi?? visam pasauliui A?iniAi??Ai??ai??i?? turime naujAi?? popieA?iA? (habemus papam). MilijonA? A?moniA? visame pasaulyje A?vilgsniai nukrypo A? balkonAi??, kuriame netrukus turAi??jo pasirodyti naujasis Kristaus vietininkas. Pagaliau baigAi??si spAi??lionAi??s, kurio kardinolo peA?iai tokie stiprAi??s, idant paneA?tA? tokA? sunkA? tarnystAi??s kryA?iA?, kuris iA? jA? galAi??tA? iA?sklaidyti tikrA? ir tariamA? skandalA? sutemas, kuris atlaikytA? palyginimAi?? su didA?iais pirmtakaisAi??ai??i?? palaimintuoju Jonu Pauliumi II ir didA?iuoju teologu Benediktu XVI.

Paskelbus, kuris kardinolas tapo popieA?iumi ir kokA? vardAi?? pasirinko, absoliuti dauguma stebAi??tojA? nuA?A?iuvo ir net nebandAi?? nuslAi??pti sutrikimo. Argentinietis Jorge Bergoglio, kuriam jau dabar 76-eri metai? JAi??zuitas, kuris drA?so pasirinkti PranciA?kaus vardAi??? Na, jei konklava bAi??tA? kelis kartus ilgesnAi??, bAi??tA? galima spAi??ti, kad kardinolai paprasA?iausiai pervargo ir nebesuprato, kAi?? daro? Ar tai dar vienas Ai??ventosios Dvasios pokA?tas?

Netrukus iA?vydome skaidriAi?? ir A?iltAi?? naujojo popieA?iaus A?ypsenAi?? ir iA?girdome praA?ymAi?? uA? jA? pasimelsti. TikAi??jimo kelionAi?? su popieA?iumi PranciA?kumi prasidAi??jo kiek neA?prastai, bet kartu ir labai viltingai. PopieA?ius jau pirmAi??jAi?? akimirkAi?? priminAi??, kad esame bendrakeleiviai vilties, tikAi??jimo ir meilAi??s kelionAi??je. Netrukus jis pasidalino ir gairAi??mis, padedanA?iomis iA?likti Kelyje net ir A?iame komplikuotame pasaulyje, kur tiek A?unkeliA?, akligatviA? ir smeguobiA?.

TikAi??ti ai??i?? tai liudyti

BAi??ti krikA?A?ionimiAi??ai??i?? tai bAi??ti kelyje. Tai nuolat kartoti IA?rinktosios Tautos iA?silaisvinimo kelionAi?? iA? vergijos, kartoti mAi??sA? tikAi??jimo tAi??vo Abraomo kelionAi?? A? PaA?adAi??tAi??jAi?? A?emAi??, keliauti paskui JAi??zA? A? IA?ganymAi?? per KryA?iA?. Visi esame paA?eisti nuodAi??mAi??s, ir ji kiekvienAi?? iA? mAi??sA? negailestingai grauA?ia. NuodAi??mAi?? gimdo baimAi?? ir norAi?? uA?sisklAi??sti, saugaus egoizmo iliuzijAi??. TaA?iau tiesa ta, kad mes uA?dAi??stame savyje, kai aklinai uA?sisklendA?iame. Mes sunykstame ir praA?Ai??vame. MAi??sA? iA?sigelbAi??jimasAi??ai??i?? tai kelionAi??, iA?Ai??jimas iA? savA? griuvAi??siA?, tai durA? atidarymas GyvybAi??s VieA?paA?iui, kuris kantriai beldA?iasi A? mAi??sA? duris.

BAi??ti kelyje nAi??ra paprasta. Jame susiduriame su sunkumais, sukrAi??timais. TikAi??jimo kelionAi?? prasideda pasitikAi??jimo judesiu, durA? A? savo A?eA?Ai??lio zonas atvAi??rimu VieA?paA?iui. Leisti Jam mus atnaujinti, perkeisti, nuplauti mAi??sA? nuodAi??miA? A?aizdasAi??ai??i?? tai reiA?kia eiti keliu, kuriame daug kliAi??A?iA?: mumyse, A?irdyje, pasaulyje, kuriame gyvename ir kuris daA?nai mAi??sA? nesupranta. TaA?iau sunkumai, sukrAi??timaiAi??ai??i?? tai sudAi??tinAi?? to kelio, kuris veda A? tikrAi??jAi?? laisvAi?? VieA?paties A?lovAi??je, dalis.

Tiesa, idant iA?drA?stume plaukti prieA? srovAi??, leistis A? rizikingAi?? tikAi??jimo kelionAi??, pirmiausia turime atpaA?inti ir pripaA?inti savo nuodAi??mingumAi?? ir tai, kad ne aA? esu pasaulio centras, stiprybAi??s A?altinis, todAi??l nepakanka stipriai A?sikibus laikytis iliuzinio saugumo, apsigaunant, jog didA?iausia grAi??smAi?? tyko iA?orAi??je, o ne viduje.

TikAi??jimo kelionAi??Ai??ai??i?? tai kartu ir savAi??s atradimo, A?augimo A? tik mums skirtAi?? dA?iaugsmAi?? kelias. IA?eiti iA? savAi??s mums leidA?ia susitikimas su VieA?paties meile, ir visas mAi??sA? kelias tampa tos meilAi??s, kuriAi?? gavome dovanai, liudijimas ir dovanojimas kitiems. VieA?paties malonAi??s apstumas skatina mus dovanoti save kitiems, nes tik taip atlaisviname savyje vietAi?? augti Jo meilei. NAi??ra kito bAi??do augti ir A?augti A? dieviA?kAi??jA? dA?iaugsmAi??, kaip nuolat atiduoti save kitiems, dalintis meile su kitais. BAi??tent todAi??l evangelizacija, liudijimas yra ne naA?ta, bet dA?iaugsmo ir tikrosios tapatybAi??s atgavimo kelias. BAi??ti krikA?A?ionimiAi??ai??i?? tai bAi??ti liudytoju.

NeA?veikiama BaA?nyA?ia

BaA?nyA?ia yra dovana ir bAi??tinas buvimo krikA?A?ionimi dAi??muo. BAi??ti krikA?A?ionimiAi??ai??i?? tai bAi??ti kartu su kitais ir dAi??l kitA?. TaA?iau ir BaA?nyA?iai nuolat tenka kovoti su pagundomis. Ai??iandien BaA?nyA?ia yra iA?bandoma teologiniu narcisizmu, susitelkimu ties paA?ia savimi.

Kai BaA?nyA?ioje pradeda nykti saldus ir guodA?iantis evangelizavimo dA?iaugsmas, kai ji pradeda pamirA?ti, jog ne gAi??rybiA? (net ir dvasiniA?) kaupimas, bet dalijimasis ir dovanojimas per evangelizacijAi??, yra jos egzistencinis pagrindas, ji tampa tuA?A?iavidurAi??, pavargsta pati nuo savAi??s. Pavargusi BaA?nyA?ia nebesugeba gaivinti pasaulio ir yra linkusi dar labiau uA?sisklAi??sti, nes A?sitveria klaidingo A?sitikinimo, kad jos silpnAi??jimo prieA?astisAi??ai??i?? pasaulio, nuo kurio esAi?? bAi??tina gintis, prieA?iA?kumas.

UA?sisklendusi BaA?nyA?ia gyvena pelagianizmo iliuzija, kad ji pati yra A?viesos A?altinis, ji gyvena savyje ir sau, pradeda rAi??pintis savo nuopelnais, uA?uot puolusi ant keliA? prieA? KristA?, nenuilsdama ieA?kojusi Jo.

Labai svarbu atverti duris besibeldA?ianA?iam Kristui, taA?iau BaA?nyA?iai ne maA?iau svarbu iA?girsti ir tai, kaip Kristus beldA?iasi A? kiekvienas uA?darytas duris iA? vidaus, ir trokA?ta kartu su mumis eiti pas A?mones. DidelAi?? pagunda BaA?nyA?iai stengtis iA?laikyti JAi??zA? KristA? viduje bet kuria kaina, net nepastebint, kad Jis tampa ne IA?ganytoju, bet kaliniu. Pasiduoti tokiai pagundaiAi??ai??i?? tai naikinti save, nes tikrasis BaA?nyA?ios keliasAi??ai??i?? tai kartu su JAi??zumi eiti A? bAi??ties pakraA?A?ius, tapti kiekvienam vaisinga motina, gyvenanA?ia JAi??zaus meilAi??s saldybe ir paguoda.

Ai??iandien BaA?nyA?iai ypaA? reikalinga drAi??sa iA?eiti iA? savAi??s ir eiti ne tik A? geografinius, bet ir A? egzistencinius A?mogaus paribius, kur daug nuodAi??mAi??s, purvo, skausmo, neteisingumo, abejingumo, kur sunykusios religinAi??s praktikos. Kai BaA?nyA?iai tokios drAi??sos pritrAi??ksta, ji sukasi vietoje kaip A?aislinis vilkelis ir galiausiai suserga. Turime pripaA?inti, kad tA? blogybiA?, kurios iA?ryA?kAi??ja baA?nytinAi??se institucijose, A?aknysAi??ai??i?? bAi??tent teologinis narcisizmas.

Ne sveikiesiems, bet sergantiesiems pirmiausia reikia gydytojo. Motina visada pirmiausia skuba pas tAi?? vaikAi??, kuriam A?iuo metu blogiausia, kuriam reikia pagalbos. TodAi??l ir BaA?nyA?ia A?iandien pirmiausia turi atsigrAi??A?ti A? vargingus, nuskurdusius, nusivylusius A?mones. Ai??iandien turime ne tik A?avAi??tis A?v. PranciA?kumi iA? AsyA?iaus, bet ir juo sekti, auginti A?irdyje supratimAi??, kad ne turtas, politinAi?? ar socialinAi?? A?taka suteikia mums tikra galiAi??, bet tik Kristus, kuriam turime atlaisvinti A?irdis, uA?griozdintas daugybAi??s blizguA?iA?.

Neturtinga BaA?nyA?ia stokojantiesiemsAi??ai??i?? A?tai yra tikrasis BaA?nyA?ios stiprybAi??s receptas. BaA?nyA?ia, iA?drA?stanti atsisakyti visko, kas uA?stoja KristA?, iA?drA?stanti nusileisti A? giliausius tarpeklius, atpaA?A?stanti kiekviename A?moguje Dievo atspindA? ir visada prisimenanti, kad gyvuoja dAi??l kitA? ir kitiemsAi??ai??i?? tai yra Ai??ventosios Dvasios dovana, kurios jokie Piktojo legionai nenugalAi??s.

DA?iaugsmo ir kryA?iaus sAi??junga

MAi??sA? niekada ramybAi??je nepalieka ta pati pagunda, dAi??l kurios atsirado gimtoji nuodAi??mAi??. Mes norime gyventi ne KAi??rAi??jo, bet savo valia, norime savaip viskAi?? iA?aiA?kinti ir eiti ne tuo keliu, kuris mums skirtas, kuris veda A? laimAi??, bet tuo, kuris atrodo patrauklesnis, patogesnis. Esame gundomi A?sijausti A? savo bAi??ties A?eimininkA? vaidmenA? ir sakytiAi??ai??i?? aA? viskAi?? kontroliuoju, nors jau daugybAi?? kartA? A?sitikinome, kad sugebame tik sujaukti ir nuskurdinti savo gyvenimAi??. Mums sunku pripaA?inti, kad bAi??ti Dievo vaikuAi??ai??i?? tai dA?iaugsmas, o ne vergovAi??, o A? gyvenimAi?? veda JAi??zaus vartai, ir mums nebAi??tina beprotiA?kai ropA?tis pro langAi??.

MAi??sA? tikrasis kelias A? gyvenimAi?? visada eina per kryA?iA?. BAi??tent kryA?ius yra vaistas, padedantis iA?ravAi??ti nuodingas piktA?oles, apgenAi??ti GyvybAi??s medA?io A?akas. Nuo tos akimirkos, kai JAi??zus priAi??mAi?? kryA?iA? A? savo gyvenimAi??, A?is tapo nebe prakeiksmu, bet dovana. Nuo tos akimirkos nebAi??ra kryA?iaus, ant kurio nebAi??tA? JAi??zaus ir kuris nebAi??tA? durys A? gyvenimAi??.

Mes iA? tiesA? tampame laisvi tik tada, kai priimame tiesAi?? apie save ir iA?drA?stame ta tiesa gyventi. Ai??i tiesaAi??ai??i?? tai A?inia, kad, kai einame be kryA?iaus, mes paklystame, kai statome be kryA?iaus, mes bergdA?iai statomeai??i??

Mes esame sutverti dA?iaugsmui ir niekada neliekame vieni su savo problemomis, iA?A?Ai??kiais. Kas su meile apsikabina Kristaus kryA?iA?, tas ne liAi??di, bet dA?iaugiasi iA?gelbAi??jimu, tuo, kad ir jis pats gali truputA? prisidAi??ti prie to, kAi?? JAi??zus nuveikAi?? savo mirties dienAi??.

Kasdien susiduriame su A?vairiais gundymais, A? kiekvienAi?? iA? mAi??sA? kreipiasi velnias su angelo kauke, A?adAi??damas lengvesnio gyvenimo ir tariamos laisvAi??s iliuzijAi??. TaA?iau kiekvienAi?? kartAi??, kai nusigrAi??A?iame nuo sekimo paskui JAi??zA? KristA?, griauname savo gyvenimAi??; kiekvienAi?? kartAi??, kai liekame iA?tikimi, nepasiduodame gundymams, patiriame tikrAi?? dA?iaugsmAi??. TodAi??l drAi??siai galime sakyti, kad dA?iaugsmas ir kryA?ius neatsiejami.

A?ia nAi??ra vietos nevilA?iai

KrikA?A?ionis negali pasiduoti nevilA?iai. Mes dA?iaugiamAi??s ne dAi??l to, jog turime daug materialiniA? vertybiA?, bet dAi??l to, kad sutikome mylintA? JAi??zA? ir A?inome, jog jau niekad nebAi??sime vieniA?i. IA?bandymA? yra labai daug, blogis labai skaudA?iai suA?eidAi?? A?monijAi??. Apsidairykime aplinkui ir pamatysime karA?, smurto, ekonominiA? konfliktA?, nuo kuriA? labiausiai kenA?ia silpniausieji, pinigA? troA?kimo epidemijAi??, griaunanA?iAi?? daugybAi??s A?moniA? gyvenimAi??. TaA?iau iA?tikus nelaimei, iA?bandymams mes niekada nesame vieni.

JAi??zus uA?sikrovAi?? ant peA?iA? visAi?? blogA?, pasaulio purvAi??, pasaulio nuodAi??mes ir nuplovAi?? visa tai savo krauju. Jo gailestingumas kas kartAi?? nuplauna purvAi??. TragedijaAi??ai??i?? ne nupulti, bet likti nupuolus, atstumti Jo iA?tiestAi?? pagalbos rankAi??. VieA?pats niekada nepavargsta atleisti, galime tik mes pavargti, praA?yti gydomos pagalbos. Dievas nAi?? vieno nepraA?udo, bet, prieA?ingai, kovoja uA? kiekvienAi?? iki paskutinAi??s akimirkos. Mus praA?udo netgi ne nuodAi??mAi??s, bet neviltis, uA?goA?ianti tiesAi??, kad VieA?pats yra gyvas ir eina su mumis per gyvenimAi??. Viltis yra mAi??sA? inkaro danguje virvAi??, kurios niekada negalime paleisti.

Deja, daA?nai pirmenybAi?? teikiame ne Jo vilA?iai, bet savo vaizdiniams, stovime prieA? tuA?A?iAi?? Jo kapAi?? ir ieA?kome Jo ne tarp gyvA?jA?, bet tarp mirusiA?jA?. Tokiomis akimirkomis Piktasis mums A?nabA?da, kad neiA?tversime. O mes jauA?iame didA?iulA? savo nuodAi??miA? svorA? ir grimztame A? nuovargA?. Tai sudAi??tingas iA?bandymas, kurA? galime iA?tverti, jei niekada iA? rankA? neiA?leidA?iame viltiesAi??ai??i?? mAi??sA? inkaro dangujeAi??ai??i?? virvAi??s. Tiesa ta, kad nAi??ra situacijA?, kuriA? Dievas negalAi??tA? pakeisti.

Kiekvienas iA?bandymas yra Dievo dovana, siunA?iama mums iA? meilAi??s, mus tobulinant ir auginant, todAi??l svarbu neuA?sisklAi??sti aimanose, nenuleisti rankA?, bet dAi??koti ir dA?iaugtis. Dievo sukurtame pasaulyje nAi??ra vietos nevilA?iai, nes niekada nesame apleisti, o jei Dievas su mumisAi??ai??i?? tai kas mums gali kuo nors pakenkti?

TarnystAi??s kilnumas

Gyvename pasaulyje, kuriame labai deformavosi valdA?ios samprata. A?monAi??s siekia valdA?ios kaip galios kitiems, kaip ypatingo statuso, esAi?? leidA?ianA?io pakilti virA? kitA?. Ai??ioje situacijoje ypaA? svabu, kad krikA?A?ionys ne tik A?odA?iais, bet ir savo kasdieniu pavyzdA?iu primintA?, jog tikroji valdA?ios esmAi??Ai??ai??i?? tai tarnavimas kitiems.

Vienas iA? popieA?iaus titulA? yra visA? tarnA? tarnas. Tai nAi??ra vien retorinAi?? A?mantrybAi??, bet svarbios tiesos priminimas. Taip, Kristus suteikAi?? valdA?iAi?? Petrui. TaA?iau apie kokiAi?? valdA?iAi?? kalbame? Po triskart pakartoto JAi??zaus klausimo Petrui: ai??zAr myli mane?ai??? sekAi?? trigubas kvietimas: ai??zglobok mano avis, mano avinAi??lius.ai??? Vadovauti BaA?nyA?iaiAi??ai??i?? tai tarnauti ir globoti, tai augti tikAi??jimo, nuolankumo kelyje, kurio spindintis tikslasAi??ai??i?? KryA?ius.

BAi??ti tarnu nAi??ra gAi??da. PrieA?ingai, bAi??tent drAi??sos bAi??ti nuolankiam tarnystAi?? pripildo mAi??sA? gyvenimus kilnumo. Tik tas yra tikras valdovas, kuris sugeba save dovanoti ir aukotis kitiems. Be tarnystAi??s dvasios, ryA?to puoselAi??ti ir globoti valdovo pareigos tampa ne dovana, bet girnapuse, priplojanA?ia prie A?emAi??s.

Tai svarbu prisiminti tiek kiekvienam pasaulietiniam valdovui, tiek kiekvienam krikA?A?ioniui, kuriam patikAi??tos svarbios pareigos BaA?nyA?ioje. Ai??iandien daA?nas kunigas ar net vyskupas pernelyg susiA?avi administratoriaus vaidmeniu, ir vadybos mentalitetas pradeda iA?stumti tarnystAi??s ir veiklios meilAi??s dvasiAi??. Labai svarbu visada prisiminti, jog mAi??sA? misijos didybAi?? nAi??ra mAi??sA? nuopelnas, bet A?pareigojanti dovana, todAi??l, kad ir kokias pareigas eitume, turime siekti labiau patikti Dievui, o ne sau, bAi??ti veiklios meilAi??s liudytojai, o ne valdininkai ar vertelgos, suklaidinti iliuzijos, kad svarbiau tai, kAi?? turime, o ne tai, kas ir kaip esame.

Kova uA? A?mogiA?kumAi??

Nuo pat A?monijos pradA?ios iki pat Paskutiniojo Teismo vyksta atkakli kova. Jos esmAi??Ai??ai??i?? maiA?tas prieA? Dievo padovanotAi?? tvarkAi??. Netiesa, kad mes galime likti paprasA?iausiai pasyvAi??s A?ios kovos stebAi??tojai. Kai mes kartu su VieA?paA?iu nekuriame, griauname kartu su Piktuoju.

Mes nuolat esame gundomi pereiti A? Piktojo pusAi??, nupulti A? neviltA? ar pabAi??gti iA? mAi??A?io lauko, teisindamiesi, kad esame pernelyg menki, jog tokios kovos ne mAi??sA? jAi??goms. TaA?iau, kaip raA?Ai?? puikus katalikA? mAi??stytojas G. K. Chestertonas, pabaigoje mums nebus svarbu, ar mes kovojome spragilais, ar nendre, mums bus svarbu tik tai, kieno pusAi??je mes kovojome.

Mes A?inome, kad A?i kovaAi??ai??i?? tai kartu ir Kristaus triumfo A?tvirtinimas pasaulyje. Jis A?veikAi?? blogA? visiA?kai ir galutinai, taA?iau mes, visA? laikA? A?monAi??s, turime A?augti A? A?iAi?? pergalAi?? ir leisti jai iA?siskleisti A?ia ir dabar mAi??sA? istorinAi??je ir socialinAi??je tikrovAi??je.

NepamirA?kime, kad mes kovojame ne su pasauliu, bet uA? pasaulA?. TodAi??l krikA?A?ionims visiA?kai netinka pasakymas ai??zuA?valdytiai??? pasaulA?. MAi??sA? tikslasAi??ai??i?? ne kAi?? nors uA?valdyti, bet, prieA?ingai, iA?laisvinti. Piktasis norAi??tA?, kad mes taptume tokiais Kristaus kariais, kurie po laimAi??to mAi??A?io viskAi?? sulygina su A?eme. TaA?iau Dievas trokA?ta ne pasmerkti, bet gydyti, ne prakeikti, bet grAi??A?inti gyvybAi??. Tad ir mes tikraisiais Jo kariais bAi??name ne tada, kai statome barikadas, bet kai tiesiame tiltus.

Esame kasdien siunA?iami VieA?paties tiesti tiltA? tarp A?moniA?, tarp A?moniA? ir Dievo. Barikadas pradedame statyti, kai mums trAi??ksta tikAi??jimo, vilties ir meilAi??s, kai nedrA?stame susitikti su kitu, netikime, kad kitas taip pat yra Dievo mylimas vaikas. Barikados mus susargdina, tiltaiAi??ai??i?? atveria VieA?paties dovanojam iA?gydymui.

Svarbiausiu kovos lauku per visAi?? istorijAi?? iA?lieka A?mogaus A?irdis. Jei aA? leidA?iu savo A?irdyje A?sitvirtinti Kristaus pergalei su nepaprasta viskAi?? atnaujinanA?ia jos jAi??ga, tai A?ios pergalAi??s palaimingas veikimas persmelks ir mano santykius su kitais A?monAi??mis, iA?gydys ne tik mano, bet ir mano aplinkos A?aizdas. Visais laikais tikrosios reformos prasideda ne nuo politiniA? institucijA? pertvarkymo, bet nuo A?mogaus A?irdies.

Dievo pergalAi?? prieA? nuodAi??mAi?? mums sugrAi??A?ina A?mogiA?kumAi??, kurA? per puikybAi?? praradome. Tik neA?dami KristA? savo A?irdyje mes vAi??l galime bAi??ti A?monAi??mis.

BAi??ti A?mogumiAi??ai??i?? tai globoti kiekvienAi?? kAi??rinA? ir puoselAi??ti aplinkAi??, kuriAi?? VieA?pats mums dovanoja. BAi??ti A?mogumiAi??ai??i?? tai gerbti visus A?mones ir jais rAi??pintis, ypaA? silpniausiais, kuriems ypaA? reikia mAi??sA? rAi??pesA?io. BAi??ti A?mogumiAi??ai??i?? tai gyventi bendryste, biA?iulyste, pasitikAi??jimu, pagarba ir gerumu. BAi??ti A?mogumiAi??ai??i?? tai auginti ir puoselAi??ti save patA?, kaip VieA?paties sodAi??, saugantis neapykantos, pavydo ir iA?didumo nuodA?. BAi??ti A?mogumiAi??ai??i?? tai sergAi??ti savo A?irdA?, jausmus, nebijoti ir nesigAi??dyti gerumo bei A?velnumo. BAi??ti A?mogumiAi??ai??i?? tai bAi??ti santykiA? kelyje, nes tik A?ia galime atrasti GyvenimAi?? ir save paA?ius.

Pagal popieA?iaus PranciA?kaus homilijas, interviu, kalbas per audiencijas
2013 metA? kovo ir balandA?io mAi??nesiais parengAi?? Andrius Navickas