ai??zTikiu akordeono ateitimi ir jaunaja karta” Profesoriui Eduardui Gabniui – 60

A?URNALAS: Muzikos Barai

TEMA: Muzika. Jubiliejus

AUTORIUS:Ai??Elena Berezina

DATA: 2012-08

ai??zTikiu akordeono ateitimi ir jaunaja karta” Profesoriui Eduardui Gabniui – 60

Elena Berezina

A�

2012 m. kovo 22 dienAi?? Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje A?vyko A?ventinis vakaraskoncertas, skirtas akordeono Maestro prof. Eduardo Gabnio jubiliejui. Perpildytoje salAi??je susibAi??rAi?? kolegos, draugai, buvAi?? studentai..

KoncertAi?? pradAi??jAi?? pats Eduardas Gabnys su kolega Genadijumi Svakovu, muzikavimo estafetAi?? perdavAi?? buvusiems studentams. Grojo Danielius Rozovas, Martynas Norvilas, Marius Laurynaitis, Povilas Velikis ir Dmitrijs Michailovs su kolegomis ai??i?? A?inomu ansambliu ai??zSubtilu-Zai???, iA? Sankt Peterburgo atvykusi Svetlana Stavickaja su A?A? kartAi?? prie fortepijono sAi??dusiu Vladimiru UA?akovu, dabartiniai profesoriaus studentai AgnAi?? DAi??kA?taitAi?? ir Laimonas Salijus, pasirodAi?? ir kanklininkAi?? AistAi?? BruA?aitAi??, birbynininkas Irmantas AndriAi??nas. Daugiau nei dvi valandas trukAi??s renginys neprailgo, A?vairiA? A?anrA? ir stiliA? muzikAi?? keitAi?? A?domAi??s Maestro pasakojimai. Vakaro vedAi??ja muzikologAi?? LaimutAi?? LigeikaitAi?? sukAi??rAi?? A?iltAi??, nuoA?irdaus bendravimo atmosferAi??.

SkaitytojA? dAi??mesiui ai??i?? keletas pokalbio su Eduardu Gabniu fragmentA?.

Ai??

ai??i?? KodAi??l pasirinkote muziko keliAi???

ai??i?? Tai tAi??vA? nuopelnas. Muzika namuose skambAi??davo daA?nai. Mama padainuodavo, tAi??tis grojo mandolina, gitara. MAi??sA? A?eimoje spindAi??jo dvi A?vaigA?dAi??s ai??i?? garsus chorvedys profesorius Antanas JozAi??nas, mamos pusbrolis (visada A?inojom, kad dainA? A?ventAi??se dAi??dAi?? Antanas diriguoja), ir mano pusbrolis A?inomas akordeono pedagogas Valentinas Pliskus. Dar besimokydamas PanevAi??A?io aukA?tesniojoje muzikos mokykloje Valentinas susirado sau mokinA? pedagoginei praktikai ai??i?? mane. Tokia ir buvo pradA?ia. TodAi??l akordeonas yra mano pirmasis instrumentas. Jis ir liko pagrindinis ir mylimiausias…

ai??i?? Grojate daugeliu instrumentA?. Esate A?mogus-orkestras?

ai??i?? Iki orkestro man tikrai toli… Esu grojAi??s saksofonu, elektriniais vargonais, fagotu, mokyklos orkestre ai??i?? tenoru, bAi??gnais. Apie 10 metA? buvau birbynininkas ai??i?? daug koncertuota su ansambliu ai??zSutartinAi??ai???, daug A?raA?A? padaryta, konservatorijos liaudies instrumentA? orkestre pAi??A?iau tenorinAi?? ir bosinAi?? birbynes.

ai??i?? Kaip susikAi??rAi?? Gabnio ir Savkovo duetas?

ai??i?? SAi??kmingAi?? muzikavimAi?? kartu daA?nai lemia asmeninis atlikAi??jA? bendravimas, draugystAi??. Mes abu 1971 metais A?stojome A? Lietuvos valstybinAi??s konservatorijos akordeono specialybAi??s pirmAi?? kursAi??, ir mAi??sA? bendrojo fortepijono dAi??stytoja Aldona RadvilaitAi?? pasiAi??lAi?? groti fortepijoninius kAi??rinius. Georgeai??i??o Gershwino ai??zA?ydrosios rapsodijosai??? A?veikti nepavyko, nors ir bandAi??me, bet per trejus metus parengAi??me nemaA?ai kAi??riniA? ai??i?? J.Ai??S.Ai??Bacho, I.Ai??Stravinskio, C.Ai??Debussy ir kt. Tapome kamerinio muzikavimo akordeonu pradininkais.

ai??i?? 1982ai??i??1986 metais buvote iA?vykAi??s A? staA?uotAi?? Kijeve. Kaip patobulAi??jo JAi??sA? meistriA?kumas?

ai??i?? Visi supranta, kAi?? reiA?kia pasimokyti svetur. Dabar aukA?tosios mokyklos laikosi tokios strategijos, kad nors vienAi?? semestrAi?? studentas studijuotA? uA?sienyje. MAi??sA? studijA? laikais tai buvo retenybAi?? ir, jei pasisekdavo, tobulintis galAi??davome tik Leningrado ar Maskvos aukA?tosiose mokyklose. Man pavyko iA?vykti A? Kijevo valstybinAi?? konservatorijAi??, kurios bajano ir akordeono klasAi?? buvo labai stipri ir plaA?iai A?inoma. PradAi??jau studijuoti prof. Nikolajaus Davydovo bajano klasAi??je, po metA?, atvykus Genadijui Savkovui, pradAi??jome gilintis A? akordeonA? dueto subtilybes pas prof. NikolajA? RizolA? ai??i?? pasaulinio lygio bajanistA? kvarteto A?kAi??rAi??jAi?? ir meno vadovAi??, ansamblinio muzikavimo subtilybiA? A?inovAi??. DidA?iulA? A?spAi??dA? Kijevo konservatorijoje paliko bendravimas su A?inomu lietuviA? kilmAi??s profesoriumi Ivanu JaA?keviA?iumi. PasimokAi?? trejus metus pasijutome tikri profesionalai, A?gijome pasitikAi??jimo savimi, pasipylAi?? koncertai, kvietimai A? festivalius, uA?simezgAi?? bendravimas su uA?sienio kolegomis.

ai??i?? PasitikAi??jimo pridAi??jo ir koncertas Kijevo filharmonijoje?

ai??i?? Taip, tai prestiA?inAi?? salAi??. Mums buvo didelAi?? garbAi?? ai??i?? po baigiamojo staA?uotAi??s egzamino buvome pakviesti Kijevo filharmonijoje po metA? atlikti solinA? dviejA? daliA? koncertAi??.

ai??i?? O kada buvote pakviesti A? Lietuvos nacionalinAi?? filharmonijAi???

ai??i?? KompozitoriA? sAi??jungos organizuotame festivalyje ai??zMuzikos ruduoai??? A?vyko lemtingas susitikimas su prof. Rimvydu A?igaiA?iu ai??i?? tuomeA?iu Filharmonijos vadovu. Po A?io festivalio jis ir pakvietAi?? mus groti Filharmonijoje.

ai??i?? Nors Austrija yra akordeono tAi??vynAi??, taA?iau A?i A?alis mums pirmiausia asocijuojasi su klasikine muzika, klasikiniais instrumentais. Ten JAi??s taip pat tobulinotAi??s. KAi?? suteikAi?? Jums Austrijos meistrai?

ai??i?? Austrija ai??i?? senA? muzikos tradicijA? A?alis, ir akordeonas ten populiarus. Man nusiA?ypsojo laimAi?? pabAi??ti garsiajame Zalcburgo universitete ai??zMozarteumai???. Ten vasaros studijA? metu tobulinausi pas garsA? akordeonistAi?? StefanAi?? HussongAi??.

ai??i?? GirdAi??jau, kad JAi??sA? tarptautiniA? laurA? pradA?ia susijusi su MedA?iotojA? draugija…

ai??i?? Tai iA? tiesA? anekdotiA?kas atvejis. 1989-aisiais mAi??sA? duetas rengAi??si dalyvauti tarptautiniame akordeonistA? konkurse Klingentalyje, RytA? Vokietijos akordeonA? gamybos centre. Tuomet 40 doleriA? dalyvio mokestis atrodAi?? nepakeliama naA?ta, tiesiog neA?manomas, todAi??l mAi??sA? kelionAi?? galAi??jo A?lugti. Tuometinis kultAi??ros ministras A?viesaus atminimo Dainius TrinkAi??nas paA?adAi??jo padAi??ti ir surado reikalingos valiutos… MedA?iotojA? draugijoje! Mat medA?iotojams uA? nuA?autus zuikius ir briedA?ius uA?sienieA?iai mokAi??davo doleriais…

ai??i?? Ai??domu iA?girsti apie koncertines keliones. PrieA? 15 metA?, netgi pirmiau nei jachta ai??zAmbersailai???, aplankAi??te lietuviA? bendruomenes Ai??iaurAi??s ir PietA? Amerikoje. KokiA? A?spAi??dA?iA? patyrAi??te?

ai??i?? DA?iaugiuosi, kad pavyko su koncertais aplankyti AustralijAi??, NaujajAi?? ZelandijAi??, abu Amerikos A?emynus. Prie mAi??sA? dueto prisijungAi?? birbyninkas A?viesaus atminimo Antanas Smolskus, tad susibAi??rAi??me A? puikiAi?? komandAi??, kuriAi?? juokais vadindavome ai??zTrio con brioai???… GrA?A?ome suvokAi??, kad Lietuva nAi??ra tik maA?ytis lopinAi??lis prie Baltijos jAi??ros, ji kur kas didesnAi??… DA?iaugAi??mAi??s patyrAi??, kad mAi??sA? tAi??vynainiai nepraranda ryA?io su gimtine, bAi??dami atskirti nuo jos puoselAi??ja nacionalinAi?? kultAi??rAi?? bei tradicijas.

ai??i?? Buvote ir esate daugelio organizacijA? vadovas, narys, ilgus metus dirbote vadovaujamAi?? darbAi??. Kaip pavyko visa tai derinti su menine veikla? KAi?? A?ioje veikloje iA?skirtumAi??te kaip svarbiausiAi?? dalykAi???

ai??i?? Nelaikau savAi??s ypaA? ryA?kiu atlikAi??ju, bet meninAi?? veikla uA?ima labai reikA?mingAi?? vietAi?? mano gyvenime. Deja, niekada neturAi??jau galimybiA? susitelkti tik ties muzikavimu. Visados tekdavo derinti meninAi?? veiklAi??, pedagoginA?, vAi??liau administracinA? darbAi??. TaA?iau muzikavimAi?? visada laikiau prioritetine sritimi, A?kvAi??pimo A?altiniu, suteikianA?iu pasitikAi??jimo savo jAi??gomis. PagrindinAi?? muzikavimo kryptis ai??i?? kamerinAi?? muzika, o pagrindinis partneris ai??i?? Genadijus Savkovas, su kuriuo kartu iA?gyvenome didA?iuosius savo kAi??rybinius ieA?kojimus bei tikrAi??jA? kAi??rybinA? pakilimAi??.

Dar norAi??A?iau prisiminti dalyvavimAi?? ansamblyje ai??zExcelsiorai???. Nors kolektyvo nariai gyvena trijose skirtingose A?alyse, pavykdavo parengti A?domiA? koncertiniA? programA?, apkeliauta daugelis A?aliA?, dalyvauta tarptautiniuose konkursuose. BAi??dami laibai skirtingos meninAi??s prigimties sugebAi??jome pasiekti tikrai neblogA? rezultatA?. Ai??i meninAi??s veiklos patirtis taip pat turAi??jo didelA? poveikA? mano pedagoginiam, net ir administraciniam darbui. O skirtingos veiklos derinimas iA?mokAi?? taupyti laikAi??.

ai??i?? Ar jAi??s, akordeonA? kamerinio ansamblio A?anro pradininkai ir atstovai, esate A?domAi??s lietuviA? kompozitoriams?

ai??i?? Sunkus klausimas. Kai pradAi??jome, 80 procentA? mAi??sA? repertuaro sudarAi?? aranA?uotAi??s. JA? kokybAi?? A?vertino tarptautinio A?.Ai??Piazzollos konkurso A?iuri ai??i?? buvome apdovanoti uA? geriausias kompozitoriaus kAi??riniA? aranA?uotes. Visados stengAi??mAi??s bendrauti su lietuviA? kompozitoriais, inicijuoti naujus kAi??rinius. Esame atlikAi?? nemaA?ai premjerA?, mums dedikuotA? Valentino Bagdono, Jono Tamulionio, Felikso Bajoro, Vytauto Mikalausko, Vytauto JuozapaiA?io, kitA? kompozitoriA? kAi??riniA?.

ai??i?? Turite didelAi?? administracinio darbo patirtA?: nuo 1994 m. Ai??jote LMTA studijA? prorektoriaus, 2005ai??i??2011 metais ai??i?? rektoriaus pareigas. Ar galAi??tumAi??te A?vertinti, kas pavyko, o kAi?? A?veikti buvo sunkiausia?

ai??i?? Sunkiausia buvo save dalinti tarp kabineto, A?eimos, scenos ir dAi??stytojo darbo. Prof. Valentas Leimontas, mano dirigavimo dAi??stytojas, yra sakAi??s: ai??zBuvau dekanas 24 metus, nesuprantu, kodAi??l?ai??? Ir aA? nutariau neuA?sibAi??ti administraciniame darbe. O dAi??l nuveiktA? darbA?… Manau, galiu drAi??siai teigti, kad nieko akademijoje nesugrioviau. SunkumA? ir kliAi??A?iA? administraciniame darbe tikrai netrAi??ksta, problemiA?kai klostAi??si santykiai su Ai??vietimo ir mokslo ministerija. Jos manymu, buvau nelojalus rektorius, nes buvau A?sitikinAi??s, kad per daug yra griaunama, o maA?ai statoma. DaA?nai reformos vykdomos dAi??l reformA?, o tikras kAi??rybinis darbas lieka nuoA?aly. Dirbdamas sudAi??tingAi?? vadovaujamAi?? darbAi?? stengiausi laikytis savo kolegos ir mokytojo prof. Juozo AntanaviA?iaus nuostatos: svarbiausia ai??i?? A?mogus. Juk akademija yra ne kas kita, o A?monAi??s. Manau, kad dirbau akademijos A?moniA? labui. Ai??vairiapusAi?? veikla ir didelis uA?imtumas buvo gera gyvenimo mokykla. IA?mokau taupyti laikAi?? ir… nesigailAi??ti dAi??l susiklosA?iusio gyvenimo…

ai??i?? PlaA?iau papasakokite apie pedagoginA? darbAi??. Kokia buvo pradA?ia?

PedagoginA? darbAi?? pradAi??jau labai anksti, dar bAi??damas paauglys. Pamenu, pagyvenAi??s dAi??dulAi?? atvaA?iuodavo pas mus A? namus ir praA?ydavo pamokyti groti valsAi??, polkAi??. Sunkiai sekAi??si mums abiem, bet mama bAi??davo labai patenkinta, mat mokinys atveA?davo lauktuviA? iA? savo Ai??kio. 1969 metais, atvykAi??s mokytis A? J.Ai??Tallat-KelpA?os aukA?tesniAi??jAi?? muzikos mokyklAi??, A?sidarbinau vaikA? klube ai??zKosmosasai???, A?sikAi??rusiame A?alia M.Ai??MaA?vydo bibliotekos. Klube ugdA?iau bAi??relA? maA?A?jA? akordeonistA?, tad ir groti turAi??jau kur, ir gyventi leido maA?yA?iame kambarAi??lyje, ir konservatorija buvo A?alia. Tai buvo rimta paspirtis A? sostinAi?? atvykusiam studenA?iokui. Profesionalios pedagoginAi??s karjeros pradA?ia laikyA?iau 1974 metus, kai dar studijuodamas A?sidarbinau J.Ai??Tallat-KelpA?os aukA?tesniojoje muzikos mokykloje. 1976 metais, baigAi??s konservatorijAi??, metus dirbau Naujosios Vilnios muzikos mokykloje, vadovavau akordeonistA? orkestrui. Na, o 1977 metais buvau pakviestas A? Lietuvos valstybinAi?? konservatorijAi?? (dabar ai??i?? Muzikos ir teatro akademija), kurioje dAi??stau iki A?iol, jau 35 metus.

ai??i?? Kaip vertinate nueitAi?? pedagoginA? keliAi??? Kuo dA?iaugiatAi??s? KokiA? sunkumA? pasitaikydavo? Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??

ai??i?? IA?leidau gerAi?? pusA?imtA? absolventA?. Mano buvAi?? studentai dirba Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Vengrijoje, net Islandijoje. Su daugeliu absolventA? palaikome labai glaudA?ius ryA?ius.

Pedagoginio darbo pradA?ia visuomet sunki. Lietuvoje akordeono mokyklAi?? reikAi??jo sukurti. Beje, ji kuriama dar ir A?iandien. ProblemA? visados buvo: tai ir A?iuolaikiniA? instrumentA?, ir kokybiA?ko, meniA?kai brandaus repertuaro bei metodinAi??s literatAi??ros trAi??kumas. Konservatorijoje akordeono klasAi?? buvo atidaryta tik 1959 metais. Sutikime, kad pirmieji keliolika metA? neiA?ugdAi?? ryA?kiA? atlikAi??jA?. ReikAi??jo A?iuo instrumentu, jo galimybAi??mis sudominti jaunuosius muzikantus, ieA?koti erdviA? meninei raiA?kai, ugdyti publikAi??.

PradAi??jome rengti akordeono muzikos festivalius, tarptautinius konkursus, seminarus bei meistriA?kumo kursus. Labai palankias sAi??lygas akordeono raidai sukAi??rAi??me regionuose, kur sAi??kmingai pradAi??jo dirbti mAi??sA? absolventai. Ir patys daug koncertuodavome, kAi??rAi??me kamerinius ansamblius. Ai??iandien turime daug palankesnes sAi??lygas meninei raiA?kai, nors nepadarytA? darbA? dar labai daug. Bet tikiu akordeono ateitimi Lietuvoje ir jaunAi??ja akordeonistA? karta, kuri ne tik ryA?kiai ir prasmingai A?siliejo A? Lietuvos muzikinA? gyvenimAi??, bet ir pelnAi?? tarptautinA? pripaA?inimAi??.

ai??i?? Gyvename permainA? laikotarpiu, kultAi??rai skiriama vis maA?iau dAi??mesio ir paramos. Kiek stipri turAi??tA? buti motyvacija, kad jaunimas norAi??tA? tapti profesionaliais muzikais?

ai??i?? IA? tiesA? kultAi??ra iA?gyvena ne paA?ius geriausius laikus, ir ne tik Lietuvoje. Reikia pripaA?inti, kad paA?anga politiniame gyvenime, tam tikra paA?anga ekonomikoje nAi??ra adekvati kultAi??riniam A?alies gyvenimui. Nuolatinis jausmas, kad iA?gyvename krizAi??, nuolatinAi??s taupymo programos pirmiausia veikia kultAi??rAi??. Na, o nesibaigianti A?vietimo reforma, aukA?tojo mokslo pertvarka bei verA?li rinkos ekonomikos idAi??ja tiesiogiai palietAi?? ir muzikA? gyvenimAi??, iA?kilo rimta grAi??smAi?? daugelA? metA? puoselAi??tai muzikinio ugdymo sistemai. MAi??sA? pareiga visomis pastangomis jAi?? iA?saugoti.

Muziko profesija A?iandien tikrai ne populiariausiA?jA? sAi??raA?e… DidelAi?? dalis talentingo jaunimo emigruoja ar pasirenka studijas uA?sienyje. MuzikA? rAi??mimo fondo pastangos nors trumpam sugrAi??A?inti jaunuosius talentus A? TAi??vynAi?? daA?nai nesulaukia reikiamo valdA?ios palaikymo. O juk labai svarbu jauniesiems menininkams sudaryti sAi??lygas kurti gimtinAi??je.

Kad ir kaip bAi??tA?, manau, jog mAi??sA? visA? pareiga puoselAi??ti savo nacionalinAi?? kultAi??rAi?? ir rAi??pintis jos sklaida namuose ir svetur. Esame turtingi talentA?, muzikai, tikiu, ir toliau garsins Lietuvos vardAi??. PadAi??kime talentams rasti deramAi?? vietAi?? mAi??sA? kultAi??riniame gyvenime, ir jiems neteks nusivilti pasirinkta menininko profesija.

ai??i?? JAi??sA? kAi??rybinAi??s ir pedagoginAi??s biografijos puoA?mena ai??i?? studentai, bet juk didA?iausias gyvenimo turtas yra A?eima. Be abejo, sulaukiate artimA?jA? palaikymo?

ai??i?? Gyvenime nAi??ra nieko svarbiau uA? A?eimAi??. Esu labai laimingas, kad mano vaikai yra A?ia, Lietuvoje, aplinkybAi??s neprivertAi?? jA? emigruoti, visi turi darbus, gyvename netoli vienas kito. Vaikai nenutolo nuo muzikos: dukra GiedrAi?? ai??i?? pianistAi??, akademijos dAi??stytoja, sAi??nus Audrius ai??i?? lietuviA? kalbos mokytojas, muzikos mylAi??tojas, fanas, groja keliais instrumentais. Studentai ai??i?? tai taip pat mano A?eima, mano vaikai…

ai??i?? Prie salAi??s eksponuojama originali ir A?domi JAi??sA? surinktos figAi??rAi??liA? su akordeonais kolekcijos dalis. Kaip pradAi??jote jas kaupti? KokiA? dar turite pomAi??giA??

ai??i?? PrieA? deA?imt metA?, 50-meA?io proga, studentai padovanojo man didA?iulA? dekoratyvinA? zuikA? su akordeonu. Nuo tada ir pradAi??jau kolekcionuoti. MAi??gstu humorAi??, tad jubiliejinAi??je parodoje vietoje nuotraukA? nutariau parodyti A?ias linksmas statulAi??les su akordeonais.

Nepaprastai mAi??gstu keliauti. Kiekvienais metais su draugais leidA?iamAi??s A? keliones po LietuvAi??, automobiliais nukankame ir A? sveA?ius kraA?tus. IA? kelioniA? esu surinkAi??s suvenyriniA? lAi??kA?A?iA? kolekcijAi??.

***

Po natAi??ralaus akordeono dydA?io torto ragavimo, nuvilnijus paskutiniam jubiliejinio vakaro klegesiui, manAi??s vis dar nepaliko klausimas: kokiA? savybiA? reikia turAi??ti Mokytojui, kad paliktum neiA?dildomus pAi??dsakus savo mokiniA? gyvenimo kelyje? A?inoma, A? A?A? klausimAi?? geriausiai atsakytA? studentai. Profesoriaus dabartiniai ir buvAi?? mokiniai padovanojo dAi??stytojui meniA?kai parengtAi?? sveikinimA?, linkAi??jimA?, prisiminimA?, padAi??kA? knygAi??. Ai??tai kAi?? joje A?raA?Ai?? magistrantas Dmitrijs Michailovs: ai??zVienAi?? A?avingAi?? akimirkAi?? aA? staiga supratau: JAi??s visA? pirma ai??i?? A?mogus (iA? didA?iosios raidAi??s ai??i?? Draugas ir Mokytojas), o tik po to ai??i?? visos regalijos ir pareigybAi??s, A? kurias taip perdAi??tai reaguoja A?monAi??s! Ai??tai A?ita JAi??sA? savybAi?? ir padeda Jums drAi??siai eiti per gyvenimAi??, nieko nesigailAi??ti, turAi??ti puikA? humoro jausmAi??, sAi??kmingai susidoroti su visais darbais, pasiekti uA?sibrAi??A?tus tikslus, sudAi??tingus dalykus mokAi??ti iA?aiA?kinti paprastai ir suprantamai, iA?liekant A?alia viso to dideliu autoritetu ir sektinu pavyzdA?iu savo studentams.ai???

Pabaigai ai??i?? keletas jubiliato biografijos faktA?.

Eduardas Gabnys gimAi?? 1952 m. kovo 17 d. PanevAi??A?yje. 1967 m. baigAi?? PanevAi??A?io vaikA? muzikos mokyklAi??, 1969 m. du PanevAi??A?io aukA?tesniosios muzikos mokyklos kursus. VAi??liau mokslus tAi??sAi?? Vilniaus J.Ai??Tallat-KelpA?os aukA?tesniojoje muzikos mokykloje. 1971 m. A?stojo A? Lietuvos muzikos akademijos (tuomet ValstybinAi??s konservatorijos) Liaudies instrumentA? katedros A. Baikos akordeono klasAi??, kuriAi?? baigAi?? 1976 m. 1982ai??i??86 m. staA?avosi Ukrainos nacionalinAi??je muzikos akademijoje (tuomet Kijevo valstybinAi??je konservatorijoje) akordeono ir kamerinio ansamblio klasAi??se.

1985 m. kvalifikacijAi?? kAi??lAi?? tarptautiniuose akordeono muzikos interpretacijos kursuose Lenkijoje, 1994 m. tobulinosi Austrijoje, Zalcburgo universitete ai??zMozarteumai???.

Nuo 1977 m. dAi??sto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 1991 m. E.Ai??Gabniui suteiktas docento vardas, 1998 m. ai??i?? profesoriaus. Nuo 1994 m. Ai??jo LMTA studijA? prorektoriaus, o 2005ai??i??2011 m. ai??i?? rektoriaus pareigas.

1974ai??i??1980 m. E.Ai??Gabnys dAi??stAi?? Vilniaus J.Ai??Tallat-KelpA?os aukA?tesniojoje muzikos mokykloje. Nuo 1977 m. pakviestas dirbti A? LMTA Liaudies instrumentA? ir akordeono katedrAi??.

Profesorius dAi??stAi?? tarptautiniuose meistriA?kumo kursuose (1993 m. DidA?iojoje Britanijoje, 1994 m. Slovakijoje, 1994 ir 2001 m. Rusijoje), vedAi?? seminarus Naujojoje Zelandijoje, Rusijoje, Olandijoje, Latvijoje.

Savo meninAi?? veiklAi?? E. Gabnys pradAi??jo dar studijA? metais, surengAi?? keletAi?? soliniA? koncertA? LMTA, konservatorijose bei vaikA? muzikos mokyklose. 1972ai??i??1980 m. grojo liaudies instrumentA? ansamblyje ai??zSutartinAi??ai???. Kartu su ansambliu gastroliavo Suomijoje, Belgijoje, Norvegijoje, buvusiose SovietA? SAi??jungos respublikose, A?raA?Ai?? 2 ilgai grojanA?ias plokA?teles, daug radijo ir televizijos A?raA?A?.

Nuo 1978 m. E.Ai??Gabnys pradAi??jo grieA?ti duetu su Genadijumi Savkovu. Duetas yra keliA? tarptautiniA? konkursA? (1989 m. ai??i?? Klingentalio, Vokietija, 1994 ai??i?? Kastelfidardo, Italija) laureatas bei diplomantas. Jau pagrota apie 1000 dueto koncertA? Lietuvoje bei 32 pasaulio A?alyse. Ai??raA?ytos ilgai grojanti bei kompaktinAi?? plokA?telAi??s, keturios garsajuostAi??s, padaryta daug radijo bei televizijos A?raA?A?.

Nuo 2000 m. E.Ai??Gabnys groja tarptautiniame Baltijos akordeonistA? kvintete ai??zExcelsiorai???. Kvintetas tapo keturiA? tarptautiniA? konkursA? laureatu, koncertavo A?ymiausiose Lietuvos scenose bei uA?sienyje, A?raA?Ai?? tris kompaktines plokA?teles.

Nuo 1980 m profesorius uA?siima moksline metodine veikla, kurios pagrindinAi?? kryptis ai??i?? profesionalios akordeono mokyklos kAi??rimas Lietuvoje. Skaito praneA?imus mokslinAi??se konferencijose, A?ia tema skelbia straipsnius Lietuvos ir uA?sienio spaudoje, iA?leido aA?tuonis akordeono repertuaro mokymo rinkinius, parengAi?? kamerinio ansamblio dAi??stymo akademijoje programAi?? (1986 m.). Pirmasis atliko ir redagavo daugiau nei dvideA?imt lietuviA? autoriA? kAi??riniA? akordeonui solo ir ansambliams. Kartu su G.Ai??Savkovu aranA?avo apie aA?tuoniasdeA?imt kAi??riniA? akordeonA? duetui. Keletas jA? buvo A?vertinti specialiuoju prizu Tarptautiniame akordeonistA? konkurse Italijoje (1994 m.).

Nuo 1995 m. Palangoje rengiami vasaros seminarai akordeono mokytojams. E.Ai??Gabnys yra A?iA? seminarA? vienas vadovA?, lektorius, kelerius metus buvo ir mokytojA? orkestro dirigentas. Profesorius kvieA?iamas A? A?vairius tarptautinius ir nacionalinius akordeonistA? konkursus A?iuri pirmininku arba nariu Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Bulgarijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Italijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Kroatijoje, Lietuvoje.

Daug laiko E. Gabnys skiria visuomeninei bei organizacinei veiklai. Profesorius yra buvAi??s Lietuvos ir Baltijos A?aliA? akordeonistA? asociacijos viceprezidentas, A?iuo metu asociacijos meno vadovas, daug metA? buvo Vilniaus akordeono muzikos festivaliA? meno vadovas, yra Lietuvos akordeonistA? konkursA? organizacinAi??s komisijos pirmininkas, Lietuvos muzikA? sAi??jungos tarybos narys. E.Ai??Gabnys ilgAi?? laikAi?? buvo Kauno J.Ai??GruodA?io konservatorijos tarybos pirmininkas, LMTA atestacinAi??s komisijos narys, Lietuvos universitetA? rektoriA? konferencijos narys.