Tikroji EuropinAi?? kultAi??ra LietuvAi?? gelbAi??tA? nuo daugelio negandA?

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Publicistika
AUTORIUS:Ai??Astrida PetraitytAi??
DATA: 2013-04

Tikroji EuropinAi?? kultAi??ra LietuvAi?? gelbAi??tA? nuo daugelio negandA?

Astrida PetraitytAi??

Ne taip seniai (vasario 26 d.) A?vykusi GailiA? klano premijos teikimo ceremonija (Ingridai Ai??imonytei ai??i?? ai??zuA? A?viesA? protAi?? ir aA?trA? lieA?uvA?”) priminAi??, kad mAi??sA? kultAi??ros A?monAi??s ne vien dejuoti linkAi?? ai??i?? A?tai geba tarsi pokA?taudami tarti savo vieA?Ai?? A?odA?, savo iniciatyva ir rizika kurti naujus kultAi??ros fenomenus…
Poetas ir vertAi??jas Antanas Gailius 2008-aisiais tapo NacionalinAi??s kultAi??ros ir meno premijos laureatu ai??zuA? literatAi??ros klasikos vertimus, uA? lietuviA? kalbos profesionalumAi??”. Thomo Manno, R. M. RilkAi??s, F. Kafkos, J. Huizingos, daugelio kitA? autoriA? iA? vokieA?iA? ir nyderlandA? kalbos vertAi??jas reiA?kiasi ir eseistikos A?anre ai??i?? 2012-aisiais iA?Ai??jo knyga ai??zPro mansardos langAi??”, kurioje sutelkti jo pasisakymai spaudoje ir ai??zMaA?ojoje studijoje”.
NacionalinAi??s kultAi??ros ir meno premijos laureatAi??Ai??ANTANAi?? GAILIA?Ai??kalbinaAi??Astrida PetraitytAi??.

A. Gailius Thomo Manno festivalyje. Astridos PetraitytAi??s nuotrauka
A. Gailius Thomo Manno festivalyje. Astridos PetraitytAi??s nuotrauka

Ai??Mane domina pirmiausia tokie klausimai kaip menininko pilietinAi?? pozicija, jo santykis su valstybe, jo vertybinAi??s nuostatos ir pan. ai??i?? tikiuosi, tinkamu adresu pataikiau, nepasakysit: raA?ytojo vieta prie raA?omojo stalo, daugiau niekas jam neturi rAi??pAi??ti?..

RaA?ytojo darbo vieta, A?inoma, prie raA?omojo stalo. Bet raA?ytojas pirmiausia yra A?mogus ir jam turi rAi??pAi??ti viskas ai??i?? jo A?eima, vaikai, jo draugai, jo bendraminA?iai, turi rAi??pAi??ti ir valstybAi??. Jei bAi??tA? kitaip, jis gyventA? kitA? sAi??skaita.

Ar galAi??tumAi??t diagnozuoti dabartinAi?? mAi??sA? moralinAi?? bAi??senAi?? ai??i?? tiek visuomenAi??s, tautos, valstybAi??s, tiek ir kAi??rybinAi??s bendruomenAi??s?
Manau, kad visuomenAi??s moralinAi?? bAi??senAi?? A?vertinti sunku ai??i?? A?moniA? yra visokiA?. BAi??A?iau linkAi??s apie moralAi?? patylAi??ti.

Bet jei mums svarbios tam tikros vertybAi??s, tai vertinimas, ar jos paneigiamos, ar ne, yra natAi??ralus… Tarkim, dabar sukontroversinta patriotizmo sAi??voka, neretai jAi?? tapatinant su nacionalizmu ir kone faA?izmu…
Man rodos, apie patriotizmAi?? daugiausiai dabar A?neka mAi??ginantys populistiA?kai tapti reikA?mingais. Tikrieji patriotai jais yra apie tai neA?aukdami. A?monAi??s gyvena, dirba ir, neabejoju, yra patriotai. Patriotizmas ai??i?? tai dirbti Lietuvai; dirbanA?iA? yra labai daug. Ai??aukiantys apie patriotizmAi?? man nepatinka.

O rAi??kavimas apie A?sigalintA? nacionalizmAi?? Jums priimtinas?
Joks rAi??kavimas man nAi??ra priimtinas. Bet vis dAi??l to man atrodo, kad rAi??ksniA? A?Ai??kavimai nepasiekia visuomenAi??s. Geriausias pavyzdys, kad populizmas nelabai geba iA?veA?Ai??ti Lietuvoje, yra Garliavos atvejis. PrieA? rinkimus atrodAi??, kaip A?ia dabar bus ai??i?? Garliava ateis A? SeimAi??, bet juk neatAi??jo, paA?ioje Garliavoje nesurinko pakankamai balsA?…
Manau, kol kas nAi??ra pagrindo kalbAi??ti apie kylanA?io nacionalizmo, tuo labiau faA?izmo pavojA?. Jei yra A?moniA?, mananA?iA?, kad Lietuva nepakankamai ar ne taip mylima, jie, ko gero, myli tarpukario LietuvAi??. Ai??iandien Lietuva kitokia, bet mes jAi?? vis tiek visi mylime.

O kaip vertinate ai??zKultAi??ros barA?” publikacijose iA?sakytAi?? nuostatAi??, kad esama nemenkos intelektualA? kaltAi??s ai??zgriaunant valstybAi??”? Arba, A?velniau interpretuojant: intelektualai taikstAi??si su sovietine tvarka, o atAi??jus Nepriklausomybei, tAi??sAi?? sovietines tradicijas…
Tokiai nuomonei turiu pritarti: sovietiniA? laikA? niekaip nesame A?veikAi??. Yra naujA? daigA?, bet jie kol kas silpni. Apibendrintai kalbant: yra didA?iulis tipiA?ko posovietinio gyvenimo blokas (keiA?iantis kartoms, jis maA?Ai??s) ir yra A?iandienio prisitaikAi??liA?kumo blokas, iA? dalies susijAi??s su pirmuoju, bet labiau orientuotas A? ai??zeuropopsAi??”, labiau atstovaujamas jaunA?jA?. Ai??iame bloke nemaA?ai intelektualA?. Tai susijAi?? su visos Europos iA?gyvenama mAi??stysenos krize. Visad sakiau: finansinAi??-ekonominAi?? krizAi?? tik iA?reiA?kia kur kas gilesnius procesus ai??i?? individualizmAi??, kraA?tutinA? liberalizmAi??…

Ai??tai ai??i?? sakAi??te nenorA?s apie moralAi?? kalbAi??ti, o visa tai juk vertybiniai-moraliniai dalykai…
MoralAi?? labiau suprantu kaip asmeninAi?? A?mogaus sferAi??. O A?ia kalba apie idAi??jA? kovAi?? ai??i?? kuo ji baigsis, visai neaiA?ku. A?inoma, LietuvAi?? labai veikia visos europinAi??s mados. Europoje dabar iA?ryA?kAi??jAi??s posAi??kis deA?inAi??n, konservatyvesnAi??s mAi??stysenos link, bent aA? A?A? posAi??kA? jauA?iu, ir jis mane dA?iugina.
Jei valstybAi?? tau vis kaA?kAi?? duoda ir duoda, ir tu vis iA? jos kaA?ko nori ai??i?? tai, mano nuomone, nAi??ra labai moralu. Pats pirmiausia turi galvoti, kaip iA?gyventi, nelaukti, kol valstybAi?? uA? tave pasirAi??pins. Tai bendra tendencija ai??i?? prie sovietA? taip buvo ir dabar tAi??siasi. ai??zGerovAi??s valstybAi??s” idAi??ja, atrodo, dabar patiria didelAi?? krizAi??. O jos pagrindas tas pats ai??i?? galvosAi??kis, kaip pasirAi??pinti rinkAi??ju, kad jis mane iA?rinktA?… A?monAi??s patys turi savimi pasirAi??pinti.

KrikA?A?ioniA?kos vertybAi??s, kiek A?inau, Jums nesvetimos. Ar nejaudina ai??zliberalizmas” A?ioje sferoje ai??i?? tarkim, genderizmo idAi??jos…
Genderizmas, manyA?iau, yra europinis iA?mislas, kuris pas mus niekaip neprasimuA?a.

JAi??s labai optimistiA?kai vertinat…
AA? vertinu ai??ziA? savo mansardos”… Ai??ie dalykai, A?inoma, keisti, bet aA? jA? nelabai bijau. O A? klausimAi?? apie krikA?A?ioniA?kas vertybes galiu atsakyti: taip, esu krikA?A?ionis, A?ios vertybAi??s yra mano gyvenimo pamatas.

Bet yra ir modernAi??janA?iA? BaA?nyA?iA?, pripaA?A?stanA?iA?, pavyzdA?iui, vienos lyties santuokas… Ar JAi??s save priskirtumAi??t konservatyvesniajai tradicijai?
Manau, kad mes ai??i?? ir BaA?nyA?ia ai??i?? negalime nusprAi??sti, kaip kam su kuo gyventi. SantuokAi?? laikau tik tarp vyro ir moters sudaromAi??, bet jei kas nors nori kartu gyventi, kartu tvarkyti turtAi?? ir pan. ai??i?? jie turi turAi??ti tokiAi?? galimybAi??. NejauA?iu A?ios temos ai??zkarA?tumo”, tad ji ir nAi??ra ypatingA? mano svarstymA? tema. GAi??jA? ir lesbieA?iA? sAi??jungos, suprantama, gina savo interesus, bet abejoju, ar labai nuoA?irdA?ios yra pulkelio A?moniA? uA?sukamos intelektualinAi??s diskusijos A?iais klausimais. Gal A?ie A?monAi??s yra paveikti ai??zeuropopso”, kurio nemAi??gstu, jis man neA?domus.

Man atrodo, kad stiprAi??janti politkorektiA?kumo ir moralinio liberalumo tendencija yra pavojinga…
AA? manau, kad A?i tendencija ne stiprAi??ja, o silpnAi??ja. A?inoma, politkorektiA?kumas yra visiA?ka kvailybAi??. Jei bAi??tumAi??t mane paklaususi, tarkim, prieA? A?eA?etAi?? metA?, bAi??A?iau su jumis sutikAi??s. Dabar bent savo aplinkoje jauA?iu, kad politkorektiA?kumo A?taka silpsta.

Savo pilietinAi?? ar kultAi??rinAi?? pozicijAi?? turit progos iA?reikA?ti ir kaip A?vairiA? organizacijA?, institucijA? atstovas… Ai??tai kaip Thomo Manno kultAi??ros centro kuratoriumo narys (buvAi??s ir jo pirmininku), manau, smarkiai veikiate A?io festivalio koncepcijAi??, kurios ai??zkosmopolitiA?kumas” ne visiems priimtinas…
Nemanau, kad esu kosmopolitas. Bet manau: jei mums ko nors trAi??ksta, tai ai??i?? tikros europinAi??s kultAi??ros. Ne ai??zeuropopso”, bet tikrosios kultAi??ros, to pamato, ant kurio turAi??tume stovAi??ti. Tai mus gelbAi??tA? nuo daugelio dalykA? ai??i?? ir nuo popso, ir nuo politkorektiA?kumo, ir nuo nacionalizmo. Bet tai ne kosmopolitizmas ai??i?? jA? suprantu kaip ideologijAi??, neigianA?iAi?? rAi??pestA? savo kraA?tu, teigianA?iAi??, kad nesvarbu, kur gyventi… O man svarbu, nenorAi??A?iau niekur kitur gyventi, tik Lietuvoje. Man rAi??pi mano valstybAi?? ai??i?? rAi??pi, kad ji bAi??tA? rimta valstybAi??.
Thomo Manno festivalis yra tarptautinis, bet visada tarp praneA?Ai??jA? yra ir Lietuvos atstovA?. Thomas Mannas ai??i?? tokia vAi??liava, po kuria galima suA?aukti rimtA? A?moniA? iA? kitA? kraA?tA?, tuo reikia naudotis. Bet, manau, niekad nebuvo kalbama apie dalykus, kurie Lietuvai neturAi??tA? rAi??pAi??ti.

Thomas Mannas, matyt, suvaidino svarbA? vaidmenA? Jums tampant NacionalinAi??s premijos laureatu… Kaip vertinate A?A? raA?ytojAi??? Kas iA? raA?ytojA? Jums yra svarbesnis uA? ThomAi?? MannAi???
O! SulaukAi??s tam tikro amA?iaus, nustoji entuziastingai A?avAi??tis ai??i?? tai jaunystAi??s reikalas. Nelabai sveika subrendus gyventi ne savo, o kaA?kieno knyginA? gyvenimAi??. Be to, kiekvienas raA?ytojas vis kitoks ai??i?? kaip gali A?vertinti, kuris aukA?A?iau, kuris A?emiau… Thomu Mannu kaA?kada iA? tiesA? A?avAi??jausi, vAi??liau dirbau prie jo knygA?, dar ir dabar jis mane lydi… Tikrai jis, jo tetralogija ai??zJuozapas ir jo broliai” man atneA?Ai?? NacionalinAi?? premijAi??. Bent jau apimtimi tai didA?iausias mano gyvenimo darbas. Bet tai ne vienintelis raA?ytojas, kurA? mAi??gstu. Kuris didesnis ai??i?? RilkAi?? ar Thomas Mannas? NeA?inau. ThomAi?? MannAi?? ir gerbiu, ir mAi??gstu, mielai toliau prie jo kAi??riniA? darbuoA?iausi ai??i??Ai?? probAi??lema, kad to nesiima leidAi??jai. ReikAi??tA? bent ai??zBudenbrokus” naujai iA?versti, turime senAi?? atgyvenusA? vertimAi??. Vokietija neremia ne pirmo vertimo. Kol kas nebuvo ir mAi??sA? fondA? paramos, iA? naujai sudarytos KultAi??ros tarybos parama gal ir ateis. AA? manyA?iau, kad ai??zBudenbrokus” leidyklos galAi??tA? iA?leisti ir sava rizika, bet jos bijo ai??i?? be paramos leista knygAi?? bAi??tA? brangi.

PaminAi??jote naujAi??jAi?? KultAi??ros tarybAi??… Kaip apskritai vertinate kultAi??ros rAi??mimo politikAi?? Lietuvoje? Ar A? jAi?? neA?siterpia A?vairAi??s ai??zpsichologiniai niuansai” ai??i?? klaniniai interesai, savA? parama saviems…
A?inoma, A?siterpia. Galiu atsakingai kalbAi??ti apie leidybos programAi?? ai??i?? daug metA? buvau ekspertu skirstant lAi??A?as (A?iuo metu nesu). Tai ne tiesiogiai klaniniai interesai, bet, mano supratimu, maA?ai kas pasikeitAi?? nuo sovietiniA? laikA? ai??i?? vadinamosios kAi??rybinAi??s sAi??jungos iA? esmAi??s ir pasidalija tas lAi??A?as. Manau, kad tai nAi??ra gerai. Ai??tai kalbant apie periodiniA? leidiniA? finansavimAi?? ai??i?? ai??zMetai” visada gaus rimtAi?? finansavimAi??, tokA? gaus ir ai??zKultAi??ros barai”, ir ai??zLiteratAi??ra ir menas”, o ai??zNaujajam A?idiniui” klius A?ymiai maA?iau…

Gal prasminga, kad A?sitvirtinAi?? ir pasiteisinAi?? leidiniai gauna nuolatinAi?? paramAi??? Gal kaA?kiek iA? pirA?to lauA?ti tie kasmeA?iai projektA? raA?ymai? KodAi??l, tarkim, ai??zKultAi??ros barai”, kurA? A?inome kaip solidA? leidinA?, kasmet turi kurti kaA?kokA? NAUJAi?? projektAi???..
ai??zKultAi??ros barai” kitas reikalas, kalba apie kAi??rybiniA? sAi??jungA? ai??zorganus”. Suprantama, kad A?iA? sAi??jungA? atstovai gina savo interesus. Jei A? ekspertus ar kokiAi?? tarybAi?? mane deleguotA? raA?ytojA? ar vertAi??jA? organizacijos, bAi??A?iau blogas delegatas, jei rAi??pinA?iausi ne jos reikalais. Bet labai tikiuosi, kad naujoji KultAi??ros taryba A?neA? kai kuriA? permainA?. Esu naujosios KultAi??ros tarybos A?alininkas.

O kokiA? naujA? tendencijA? galime laukti jai Ai??mus veikti? Ko bAi??tent dabar trAi??ksta?
TrAi??ksta strateginio galvojimo. Dabar esu KultAi??ros ir meno taryboje ai??i?? visad joje jausdavausi tam tikra prasme vieniA?as. AtsidAi??riau joje kaip ai??zlaisvas A?mogus” ai??i?? nedeleguotas nei PEN centro, nei RaA?ytojA? sAi??jungos, nei VertAi??jA? sAi??jungos (nors esu jA? narys). O visose diskusijose labai aiA?ku: A?tai A?ia ai??i?? fotografai, A?ia raA?ytojai, A?ia dailininkai, muziejininkai… Kadangi daugiausiai buvo kalbama apie pinigA? skirstymAi??, tai tie rAi??pesA?iai ir iA?ryA?kAi??davo: o gal pavyks MUMS dar vienAi?? stipendijAi??, dar kiek daugiau pinigA?… Paskui verkiam, kad neturim kultAi??ros politikos… Dar sAi??A?iningai turiu pasakyti: neturAi??jome stipriA? kultAi??ros ministrA?. Apie A. GelAi??nAi?? galiu sakyti tik gerus A?odA?ius, jis yra protingas A?mogus, bet negalAi??jo bAi??ti stiprus ministAi??ras, atstovaudamas jA? delegavusiai partijai…
Manau, stipri ministrAi?? buvo R. A?akaitienAi?? ai??i?? ji atsilaikAi?? prieA? ai??zkepurinAi??”… Tai buvo Frankfurto knygA? mugAi??s (kurioje Lietuva buvo ypatinga vieA?nia) laikai, ir kilo A?auksmai: ai??zBe kepurinAi??s A? FrankfurtAi?? mes nevaA?iuosim!” Mums, organizaciniam komitetui, A?iauA?Ai??si plaukai A?sivaizduojant, kokia papuasA? gentis atrodysim su savo ai??zkepurine”… Daugelis buvom buvAi?? Frankfurte, A?sivaizdavom, kas yra A?i KnygA? mugAi??. Ministrei spaudimas per patarAi??jAi?? A. JuozaitA? Ai??jo iA? ministro pirmininko ai??i?? bet A?akaitienAi?? atlaikAi??. Jei nebAi??tume galAi??jAi?? uA? jos pasislAi??pti, mus bAi??tA? sulesiojAi??.
O GelAi??no nuopelnas yra naujosios KultAi??ros tarybos A?sukimas. Dabar jau niekas to nesiimtA?, gyventume kaip gyvenAi??. Buvau tarp KultAi??ros tarybos rinkAi??jA?, deja, turAi??jome negalingAi?? kandidatA? sAi??raA?Ai??… MaA?ai jame A?moniA?, uA? kuriuos iA? tiesA? bAi??tA? buvAi?? smagu balsuoti.

O iA? jaunA? menininkA? teko nugirsti skeptiA?kA? vertinimA?, kad Taryboje neatstovaujama jA? karta, ateinantieji su naujomis idAi??jomis, formomis…
Mes, rinkAi??jai, apie tai diskutavome. Tarybos nario kadencija ai??i?? ketveri metai, pageidautina, kad bent dalis liktA? ir antrai kadencijai, nereiktA? kaskart visko pradAi??ti nuo pradA?iA?… O problema ta, kad veiklAi??s A?monAi??s patys raA?o projektus, patys pretenduoja A? paramAi?? ai??i?? KultAi??ros tarybos narys negali teikti jokiA? projektA?. A?inoma, tai tikrai problema, neA?inau, kaip jAi?? sprAi??sti.

O kaip vertinate mAi??sA? kultAi??rinA? gyvenimAi??? Ar turime ryA?kiA? vardA?, reiA?kiniA?, ar esame provincialAi??s?
Manau, turime labai normalA? kultAi??rinA? gyvenimAi??. Ai??sivaizduoju, kad mAi??sA? muzikai yra ypaA? aukA?to lygio, taip pat dailAi??. LiteratAi??ros problema, kaip buvo, taip ir liks ta, kad kAi??rinius reikia iA?versti. Nedovanotina, kad VyriausybAi?? savo rankomis sunaikino ai??zLietuviA?kas knygas”, joms veikiant buvo jauA?iami teigiami poslinkiai, pasirodydavo A? uA?sienio kalbAi?? iA?versta tai viena, tai kita mAi??sA? autoriA? knyga. Jei norime prasimuA?ti, turime turAi??ti didelAi??, rimtAi?? vertimA? programAi??. Tam, A?inoma, reikia pinigA?. Ai??tai flamai gali sau leisti tokiAi?? karikatAi??rAi??: sAi??di du raA?ytojai, vienas jA? sako: ai??zTik pamanyk, mane jau dvylika kalbA? A? makulatAi??rAi?? iA?metAi??!”
Manau, didelis nuostolis, kad ai??zLietuviA?kos knygos” praA?udytos.

Bet jos ne visai sunaikintos ai??i?? tapo kitos institucijos komponentu…
Jos tapo ministerija. O ministerija netinka tokiems dalykams, kur reikia entuziazmo, pasiutimo, kur reikia dirbti ne nuo 9 iki 17, bet tiek, kiek reikia.
TodAi??l ir dA?iaugiuosi, kad randasi KultAi??ros taryba, nepavaldi KM. Manau, kad ministerija neturi priiminAi??ti tiesioginiA? finansA? skyrimo sprendimA?.

Kaip manote, ar finansinAi?? valstybAi??s parama kiekybiA?kai pakankama? Juk yra nemaA?ai padejuojanA?iA? menininkA?, kad skriaudA?iami…
Man nepatinka, kai dejavimas tampa A?moniA? gyvenimo bAi??sena. Tokio dejavimo Lietuvoje gausu ai??i?? Lietuva ir iA?sivaikA?A?ioja, ir baigia sugriAi??ti… A?inoma, visados geriau, kai pinigA? yra daugiau. Bet A?inau ir kitAi?? pusAi??… Kai deA?imt metA? ar ilgiau buvau leidybos ekspertA? grupAi??s narys, pastebAi??jau, kad pateikiami projektai prastAi??ja. Nors nemaA?ai paraiA?kA? nupurtydavom, bet kartais pagalvodavau: remiame knygas, kurios galAi??tA? ir neiA?eiti. Kita problema, kad pagal nuostatus rimtai didelei knygai galAi??davome skirti irgi tik dalA? paramos, tad leidyklai tekdavo suktis ai??i?? leisti pigA? variantAi?? ar pan. Bet neturAi??jome galimybAi??s vienAi?? leidinA? remti 80 proc., o kitus ai??i?? 40. Jei koks ministras sugalvotA? tai A?teisinti, bAi??tA? tuoj pat uA?lasiotas ai??i?? juk tas pulkas, gavusiA? maA?esnAi?? paramAi??, bAi??tA? gausus.
A?inoma, gaila, kad kultAi??ra visada atsiduria paskutinAi??je vietoje ai??i?? bet taip yra ne tik Lietuvoje. Ir ne visad finansinAi??s problemos yra svarbiausios. Ai??tai ai??i?? norAi??jom sukurti filmAi?? apie A?algirio mAi??A?A?. TurbAi??t A?algiriui bAi??tA? buvAi?? surasta ir iA? VyriausybAi??s rezervo… Nebuvo pajAi??gA?, ne pinigA?. Ar verkdami, kaip mums blogai, tikrai turime kAi??rinius, kuriuos verta remti?
Dar yra ir mAi??sA? vertinimo kriterijA? problema. Palyginkime MetA? knygos rinkimus ir LLTI dvyliktukus ai??i?? A?iuose daA?nai nebAi??na knygA?, dalyvaujanA?iA? MetA? knygos rinkimuose… Mes vis dar A?sivaizduojama, kad raA?ytojas yra pranaA?as ai??i?? jis juo A?iek tiek yra, bet pranaA?Ai?? tauta gali iA?girsti ir gali neiA?girsti. Jei jis negirdimas, gal byloja ne visai taip, kaip A?iandien reikAi??tA?? Bet negalima manyti, kad mes A?inome, kas yra DidA?ioji literatAi??ra, o kvailys skaitytojas mAi??sA? neperka. Tuomet ir telieka dejuoti ir verkti…

Gal priminkime tAi?? mAi??sA? kultAi??ros reiA?kinA?, kai buvo ne dejuota, bet parodyta iniciatyva ir staiga radosi GailiA? klano premija… Kaip gimAi?? pati idAi??ja ai??i?? ar tiesiog A?eimai norAi??josi iA?krAi??sti pokA?tAi??, ar atrodAi??, kad visuomeniniame, kultAi??riniame gyvenime kaA?ko trAi??ksta, reikia daryti A?takAi???..
A?ia susipynAi?? tiek daug motyvA?, sunku dabar juos ir atsekti. Jau niekas nebeatsimena, kas pirmas pasiAi??lAi?? steigti premijAi?? ir pasivadinti bAi??tent ai??zklanu”. Tuomet (prieA? trejetAi?? metA?) Lietuvoje garsAi??jo daug klanA?, ir ai??zGailiA? klanas” skamba kur kas smagiau nei ai??zGailiA? A?eima”. Tarpusavy vis pakalbAi??davom apie vienAi?? ar kitAi?? mums patinkantA? kitA? A?moniA? darbAi??, taigi panorAi??jome tuos A?mones kaip nors ir vieA?ai pagirti. Kadangi mums visiems rAi??pi Lietuva, tai premijos skyrimAi?? taip ir suformulavome: ai??zUA? vieA?ojo gyvenimo refleksijas”, t. y. uA? mAi??ginimAi?? suprasti ir kitiems paaiA?kinti pasaulA?. Po to jau, A?inoma, prasidAi??jo visA? organizaciniA? klausimA? sprendimas ai??i?? kokia ta premija, kaip teikiama ir pan. Kai kurios piniginAi??s premijos A?iandien tiesiog juokingos ai??i?? tarkim, PatriotA? premija yra 2000 Lt, kai veikalo autoriai keli (kaip A?iemet knygos apie A?algirio mAi??A?A? ai??i?? trys) ai??i?? kAi?? jie gauna? Geriau tuo atveju premija nebAi??tA? piniginAi??. Mes taip ir nutarAi??m ai??i?? teikiame sidabrinA? medalA?, diplomAi??, ne pinigus. Labai dA?iaugiamAi??s, kad sutiko padAi??ti choras ai??zAidija” ir jo vadovas Romualdas GraA?inis ai??i?? jie visad pagyvina ceremonijAi?? (kaip A?iemet, kai premijos laureatAi?? I. Ai??imonytAi?? buvo pagerbta daina, kurioje jos vardas A?pintas A?alia A?odA?iA? ai??zmoney money”). Kadangi jau yra daug A?moniA?, mus palaikanA?iA?, remianA?iA?, nebegalime imti ir nebedaryti.

Telieka paklausti: o kokie kAi??rybiniai planai, galime laukti naujA? vertimA??
Tikrai galima. AnksA?iau sakydavau, kad 80 proc. verA?iu savo iniciatyva, 20 ai??i??Ai?? tai, kAi?? pasiAi??lo leidyklos. Ai??iandien gal daugiau nei pusAi?? vertimA? ateina iA? leidyklA?. Bet iki A?iol beveik nieko neteko daryti, kas bAi??tA? nemiela dAi??A?iai. Nors leidAi??jA? literatAi??rai, prie kurios tikrai norAi??A?iau dirbti, nerandu ai??i?? tai ir minAi??tieji Thomo Manno ai??zBudenbrokai”, ir jo ai??zKaraliA?koji aukA?tenybAi??”, ir J. Huizingos ai??zHomo ludens”, ir R. M. RilkAi??s ai??zVorspvedAi??”… Man paA?iam A?domiausias XX amA?iaus pirmos pusAi??s modernizmas. Dabar turAi??A?iau imtis E. RuAi??gAi??s knygos ai??zBlAi??stanA?ios A?viesos laikais” (autorius jos iA?traukas skaitAi?? pernai Thomo Manno festivalyje). Puikiai paraA?yta knyga, manau, visai Lietuvai ji turAi??tA? bAi??ti A?domi, problematika suprantama ai??i??Ai??Ai?? tai VDR komunistA? A?eimos nuosmukio istorija. IA? sunkiA? laukianA?iA? darbA? ai??i?? XX A?imtmeA?io vokieA?iA? teisAi??s filosofo Carlo Schmitto ai??zPolitinAi?? teologija”.
O A?iemet dar leidykla ai??zApostrofa” turi iA?leisti mano eilAi??raA?A?iA? knygelAi??.

DAi??koju, linkiu ir toliau nedejuojant darbuotis.