To mes neA?inome (In memoriam Imantui Zieduoniui)

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Atmintis
AUTORIUS:Ai??Mara ZalytAi??
DATA: 2013-03

To mes neA?inome (In memoriam Imantui Zieduoniui)

Mara ZalytAi??

Vasario 27-Ai??jAi?? A? AmA?inybAi?? iA?Ai??jo vienas A?ymiausiA? latviA? poetA?Ai??Imantas ZieduonisAi??(1933ai??i??2013), nacionalinAi?? literatAi??rAi?? praturtinAi??s trimis deA?imtimis poezijos, esAi??, publicistikos, literatAi??riniA? pasakA? knygA?. Jo kAi??riniai versti A? deA?imtis kalbA?. LietuviA?koje bibliotekoje turime eilAi??raA?A?iA? rinkinA? ai??zSkrajAi??nas akmuoai???, publicistikos knygAi?? ai??zVis tiekai???, literatAi??rines pasakas ai??zSpalvotosios pasakosai???.
Daugiau nei tris deA?imtmeA?ius su Imantu Zieduoniu A?nekuA?iavosi poetAi??, dramaturgAi??Ai??Mara ZalytAi??. Tik 2009-A?jA? balandA? abu garsAi??s latviA? literatAi??ros kAi??rAi??jai nusprendAi?? pavieA?inti 2000-A?jA? metA? pirmosios pusAi??s pokalbius knygoje ai??zTo mes neA?inomeai???. Ai??ie keli vertimo fragmentai tebAi??nie in memoriam Imantui Zieduoniui.

Imantas Zieduonis. Tomo Grynbergo nuotrauka iA? Latvijos universiteto archyvo
Imantas Zieduonis. Tomo Grynbergo nuotrauka iA? Latvijos universiteto archyvo

Ai??* * *

Mara ZalytAi??. Filosofai remiasi kaA?kokia iA?ankstine racionalia patirtimi. Kol viskAi?? studijuoji, gyvenimas praeina, taip ir lieki daug ko nesuA?inojAi??s. Bet poetas kartais A?ino daugiau. Ai?? kAi?? jis, vargA?as, atsiremia?
Imantas Zieduonis. Poetas atsiremia A? kaA?kokius atspindA?ius ir atbalsius, A? atbalsius ir atspindA?ius. Tik klausimas ai??i?? iA? kur tas atbalsis, kieno tas atspindys? Poetai iA?girsta atbalsius ir atspindA?ius, liudijanA?ius pirminA? A?altinA?.
M. Trupinius nuo Dievo stalo?
I. NeA?inau, nuo ko. To aA? neA?inau. Kalbu apie pirminA? A?altinA?. Apie pirmAi?? A?viesos A?altinA?, garso A?altinA?. Mes esame vAi??l atspindys, o iA? mAi??sA? nuojautA? skaitytojas susikuria savAi??jA?.
M. Taip, bet girdi, kad poetai vis maA?iau reikalingi. Kas dabar tAi?? poezijAi?? skaito? Kas dar tA? atspindA?iA? suteikia?
I. Gal tai poetA? kaltAi???
M. Tu manai, kad poetai kalti?
I. Jeigu jie nereikalingi. Poetas ai??i?? tai toks visuomeninio konteksto A?odis. Pasaulyje yra tokiA? A?moniA?, kuriuos vadina poetais. Yra ir tokiA?, kuriA? nevadina, bet jie irgi yra poetai. BAi??tinas kaA?koks elementas. O jeigu poeto atbalsis ir atspindys nAi?? vieno nebedomina, tada jis lieka vienui vienas. Ir taip gali bAi??ti. Kad poetas yra vienui vienas. Jis gali A?inoti, kad yra poetas, jeigu kas nors tai pasako, o gali ir neA?inoti. Tokie stebuklingi keistuoliai, grynuoliai, kurie tuos atbalsius, atspindA?ius jauA?ia. Ir gali visiA?kai netikAi??tai atsiskleisti tas elementas, ne tik poezijoje. Ai??vairiose srityse.

* * *
M. Koks tavo santykis su A?love, su visa vadinamAi??ja A?love?
I. Mano troA?kimas yra toks ai??i?? dabar pasakyti Marai… Kad aA? netrokA?tu A?lovAi??s. Ir kad nesu joks garbAi??troA?ka.
M. Tu galbAi??t esi persisotinAi??s A?love, tau jos netrAi??ksta ir todAi??l nesi toks.
I. Galiu pasakyti, kad aA? to nevertinu. Netgi begAi??diA?kai nevertinu. Gal tai begAi??diA?ka prieA? kitus A?mones.
M. GalbAi??t tiktai todAi??l, kad esi sAi??kmingai save realizavAi??s. Jeigu tu nebAi??tumei realizavAi??s savAi??s, jeigu tavo graA?iausi eilAi??raA?A?iai bAi??tA? likAi?? nepaskelbti uA?raA?A? sAi??siuviniuose, tada tu taip nesakytumei.
I. GalbAi??t, galbAi??t.
M. Juk tu vis dAi??lto esi sotus A?mogus. Tau A?lovAi??s iki kaklo.
I. Nors ir taip bAi??tA?, taip. Bet aA? noriu pasakyti, kad dAi??l A?lovAi??s nieko nedariau. Nei postA?, nei ordinA? negavau.
M. Tau buvo svarbu, kaip rezonuoja? Juk tai buvo svarbu tau?
I. Tai visai kiti dalykai, tai buvo dialogas. Man adresuotas ir visada reikA?mingas. Ir jis, A?inoma, sugundAi?? tuo poezijos pritaikomumu. Kai kur A?mogus suklysta, kai jis nueina A? publicistikAi??. GalbAi??t tai yra tam tikras amA?ius, tam tikras laikas, tam tikra agresyvumo dvasia. PaprasA?iausiai reikia atsiskleisti. Tarkime, publicistikoje. Tik taip aA? manau, kad tai nAi??ra tas teisingiausias kelias panaudoti A?iAi?? Dievo dovanAi??.
M. GalbAi??t haiku yra skaidrus?
I. Haiku?
M. Taip. Nes haiku yra pilietiA?kai neangaA?uotas, visiA?kai nesusietas su realybe, konkreA?ia erdve, tam tikru laikotarpiu. Jis gali bAi??ti paraA?ytas bet kuriame A?imtmetyje, bet kurioje vietoje. Ko gero, japonams labiausiai pasisekAi?? iA?gryninti poezijAi??. LatviA? dainA? japonas negali sukurti, o latviA? poetas haiku gali paraA?yti. GalbAi??t aA? klystu, ir iA? tiesA? negali, gal tik imituoti geba.
I. AA? bAi??tent dabar mAi??stau apie tai, kAi?? tu pasakei. A?ia Dievo estetinis skonis, galbAi??t haiku yra A?rodymas, ir liaudies daina yra A?rodymas, kaip kadaise religijotyrininkas Haraldas Biezajis pasakAi??, kad menas yra bAi??das DievAi?? padaryti pastebimAi??. Tautos daina yra bAi??das iA?vysti DievAi??. Ir haiku yra bAi??das regAi??ti DievAi??. GalbAi??t tai yra patys reikA?mingiausi pasaulio pavyzdA?iai, taip norAi??tA?si manyti, nes haiku iA? tiesA? yra toks, kaip yra raA?Ai??s meistras, toks Dievo pateptasis poetas.
M. Tarp kitko, japonai pavydAi??tinai geba sujungti budizmAi?? su sintoizmu. Pas juos tos tradicijos susipina, sugyvena, jos nesipeA?a kaip mes…
I. Ir krikA?A?ionybAi??s tradicijAi??…
M. Taip.
I. BAi??tent todAi??l. Latviai neturAi??jo A?vairiA? dievuliA?… Ne, latviai turAi??jo DievAi??, tAi?? patA? DievAi??, kuris yra vienintelis visame pasaulyje. DievAi?? TAi??vAi??. JaponA? haiku jis irgi yra. Ten Dievas save iA?ryA?kino. Tenai tas kosmopolitizmas pasirodAi??, tokia reikA?me mes jA? priimame. Mes tenai galime integruotis, aA? tenai turiu vietAi??, aA? A? tAi?? kamuolA? galiu A?eiti su visa tauta. AA? galiu A?eiti A? tAi?? kamuolA? kaip krikA?A?ionis ir tAi?? kamuolA? paimti A? savo krikA?A?ioniA?kAi?? esamybAi??… A?ia nAi??ra jokios prieA?taros. Kai aA? matau vaikA?A?iojantA? latvA? su pagoniA?ku kryA?eliu ant kaklo ir su krikA?A?ioniA?ku kryA?eliu, ir abiem ant vieno kaklo; einant jie skimbA?ioja, jokio sutrikimo, niekam tai nekenkia. A?ia kryA?eliai nesiginA?ija, nemuA?a vienas kito kryA?iumi. Reikia puoselAi??ti jausmus. Ai??iandien reikia kalbAi??ti su jaunimu, reikia mokyti jaunimAi?? sistemA?. SovietA? laikai viskAi?? sujaukAi??.
M. Liuciferis sutraukAi?? informacijos grandinAi??.
I. Mes gyvename jo pasaulyje.
M. KAi?? daryti?
I. Tik su A?viesa. Su A?viesa. Ir su jaunimu. Seniai yra pernelyg susireikA?minAi??, kupini prieA?iA?kumo, ir jiems yra sunku, iA? jA? apskritai nAi??ra ko praA?yti, Dievas suskaiA?iuos jA? nuodAi??mes. AA? visada noriu kurA? nors apA?aukti kvailiu, ir tada visi klausia, na, o tu pats, kaip tu pats jautiesi….
M. Noriu paklausti tiesiai ai??i?? kaip tu pats jautiesi?
I. Einam namo!

* * *
M. Ar tu esi jautAi??s absoliutA? dA?iaugsmAi??, metafizinA? dA?iaugsmAi???
I. Taip, taip, metafizinA?.
M. Kokiomis aplinkybAi??mis?
I. A?inai, pirmAi??kart jA? pajutau pradAi??jAi??s raA?yti eilAi??raA?A?ius. Juos pradAi??jau raA?yti tarsi dAi??l to, kad man buvo labai sunku Kemeruose, auginom maA?Ai?? vaikAi??, maA?i pinigAi??liai, plauA?iai ligoti, aA? negalAi??jau A?sidarbinti, gyvenom skurdA?iai, kambarAi??lis maA?as, maA?ytAi?? veranda… AA? toje verandoje ant tokios senos sofutAi??s gulAi??jau ir taip staiga… Vasara, tokia graA?i buvo, ir aA? joje jauA?iau, kad yra didelAi?? meilAi??… Tokia meilAi??, aA? net nustebau ai??i?? kas tai yra? Kaip man visa tai patiko, iA? kur tai? Nieko konkretaus. AA? paA?velgiau pro langAi??, kas tenai man patinka konkreA?iai? AA? nieko negalAi??jau pasakyti… Viskas didinga, slAi??pininga… Viskas, viskas man A?ia patiko. Jie, jie kaA?kokie, taip. Kas tie jie? A?ia, lauke, visi. Man jie patiko. AA? juos, aA? taip galvojau, myliu ir nuo to jauA?iausi A?irdy poetas. AA? juos myliu, aA? juos priimu, taip, aA? juos priimu… IA? to turbAi??t iA?augo mano poezija. Tada aA? viduje staiga sukaupiau jAi??gas bAi??ti A?alia jA?. Nors tenai ir buvo A?vairiausiA? trafaretA?… AA? poezijAi?? uA?kariavau jAi??ga, o fonas buvo to malonumo ir meilAi??s fonas. A?monAi??s tAi?? jAi??gAi?? reabilitavo, jie priAi??mAi??, jie priAi??mAi?? bet kurA? mano begAi??diA?kAi?? A?Ai??kA?.

* * *
M. LaisvAi??s sukurti eilAi??raA?A?iai ir nelaisvAi??s sukurti eilAi??raA?A?iai?
I. Gali ir taip bAi??ti. Paprastai ir primityviai padalyti mAi??sA? ai??i?? manuosius, tavuosius eilAi??raA?A?ius ir galbAi??t visA? mAi??sA? poetA? ai??i??Ai?? eilAi??raA?A?ius, kurie gyveno tais laikais ir gal kitais laikais. Tad dar lieka klausimas ai??i??Ai?? kAi?? vadinti nelaisve? NelaisvAi?? buvo sovietA? laikais. Ar raA?ytojui Edvartui Virzai Ulmanio laikais nebuvo nelaisvAi??? Ir apskritai, ar pats laikas nAi??ra nelaisvAi???
M. GalbAi??t visi Rainio darbai yra iA? nelaisvAi??s. Ai??A? poetAi?? visAi?? gyvenimAi?? kankino laiko priespauda ir jo suvokimas.
I. Taip, taip, taip! TodAi??l juo ir nesimAi??gaujama. KartAi?? poetAi?? Mirdza KempAi?? manAi??s paklausAi??, kAi?? aA? galvoju apie RainA?. AA? pasakiau, kad Dresleris yra toks pat didis poetas. Ir KempAi?? tvojo man per galvAi?? kietu deA?ragaliu!
M. Pagarbiai. Ne bet kuris tuomet galAi??jo gauti kietos deA?ros. AA? prisimenu vienAi?? susirinkimAi??, kai praneA?Ai??, jog dabar kalbAi??s liaudies raA?ytojas Grigulis. Ir tu, Zieduoni, tAi?? akimirkAi?? atsistojai ir visiems girdint pasakei, kad reikia eiti pasiusioti. O Grigulis dar garsiau tarAi??: ai??zReikia eiti, reikia eiti, kitaip myA?alas susikaups galvoje!ai??? Taip abu jAi??s apsikeitAi??te meiliais A?odeliais. ElegantiA?kai… O Rainis vis dAi??lto yra genijus.
I. Tas jo veikimas!
M. ViskAi?? nuo pabaigos reikia pradAi??ti.
I. Yra eilAi??raA?A?iai, kurie atsiranda iA? laisvAi??s, ir yra eilAi??raA?A?iai, kurie atsiranda iA? nelaisvAi??s.
M. Bet tai negarantuoja, kad vieni bus geri, o kiti prasti.
I. Ne, aA? ir nesakau. Ai??kvAi??pimas gali bAi??ti toks, kaip aA? pasakiau ai??i?? tas lengvas laisvAi??s A?kvAi??pimas ir gali bAi??ti iA? nelaisvAi??s atAi??jAi?? jausmai ai??i?? pyktis, sutrikimas, A?ventas rAi??stis.
M. Tai jausmai. Impulsai. Tu nesi susaistytas su ta laisve, netgi emocionaliai. Tu nesi neutralus, kaip tu pasakei ai??i?? tuA?A?ias.
I. AA? sakau, kad tuA?A?ias esu tAi?? akimirkAi??, kai A?kvAi??pimas dar neatAi??jAi??s. AA? dar laukiu to vAi??jelio, kuris padvelks ai??i?? toks mielas, A?velnus ir graA?us.

* * *
M. Postmodernizmas vis dAi??lto atrajoja visas senAi??sias sistemas, vienAi?? po kitos, kai kAi?? revizuoja, perkilnoja senAi??jAi?? civilizacijos komodAi??. Jis nesukuria nieko nauja, man atrodo, tik iA?bando ankstesniAi??sias patirtis. Tas paA?ias kortas kitaip iA?dalija. PasjansAi?? A?aidA?ia senomis kortomis. Griauti norAi??jo, bet nesugriovAi??. Gal dabar atsiras alternatyvA??
I. Tu matysi, kad A?ios naujos alternatyvos A?ionai atrajos vAi??l A?iuos tipus, tai bus tokios variacijos. Ko gero, netalentingiau ir diletantiA?kiau. Dievas sukAi??rAi?? pasaulA? talentingai. Visi kiti ai??i?? A?itieji, netalentingieji angelai, provincijoje dirba, apie tai mes jau kalbAi??jome. Jie veikia kaA?kaip saviveikliA?kai. Tai saviveikla. Visas A?is dirbtinis apsAi??klinimas yra saviveikla. TodAi??l tai mane visada erzindavo. Man saviveikla labai patinka, bet kaip socialinis procesas. TaA?iau visada erzindavo, kai saviveiklininkai sakydavo profesionalui: ai??zAA? irgi taip galiu. Mes visiA?kai taip pat galime, taip.ai??? Kaip ir visi buvAi?? skulptoriA? bAi??reliai kultAi??ros namuose. Visur jie pretendavo A? tAi?? patA?, kad jie bAi??tent tAi?? patA? gali. Visa A?i alternatyva, alternatyvioji A?mogaus kAi??ryba ai??i?? ji bus tokia didelAi?? saviveikla.
M. Bet gali bAi??ti, jog ji bus profesionali. Saviveikla bus toji A?prastinAi??, taip sakant. Kas kitaip negalAi??s, tie taip, na, taip senoviA?kai. Saviveiklos kolektyvuose.
I. Taip, paA?iAi??rAi??sime. Mano interpretacija tokia.
M. Pagrindinis klausimas bAi??tA? iA? tavo ai??zPoemos apie pienAi??ai???. Kad latviai, aA? tikiu, vyrA? neA?A?eisiu, iA? tiesA? yra ai??i?? moteriA?ka tauta.
I. Taip, aA? visiA?kai sutinku su tavimi.
M. Filosofiniu aspektu, su labai moteriA?ku mentalitetu. O tai ateina iA? dainA? ir mitologijos.
I. A?inai, taip pat tenai yra ir mAi??sA? tautosakininkA? bei mitologA? nepadaryti darbai. Jie priAi??mAi?? taip. PriAi??mAi?? apriori. KaA?kuriuo metu tai buvo A?tvirtinta. Ai??is kanonas, kad mes turime tas motinas, kad jos yra tos valdanA?ios dievybAi??s.
M. DaA?niau paplitusios.
I. Taip, bAi??tent taip. DaA?niau paplitusios. O daA?niau paplitAi??s tampa vadovaujantis. Taip jos sustiprAi??jo. IA? tikrA?jA? mes turime vienAi?? DievAi??. Ir visose liaudies dainose jis yra. Kad jA? vadina maloniniu A?odeliu, tai dar nereiA?kia, kad jis iA? tiesA? yra maA?ytis Dievulis. Tai maA?ybinis, maloninis A?odis.
M. Ne, jis nAi??ra maA?ybinis, bet mielas. Jis yra labai mielas. JA? mAi??sA? tauta stebuklingai pajutusi. Kaip meilAi??. Man patinka, kad jis nAi?? viename A?odyje neliepia jo mylAi??ti. Jis nAi??ra tas rAi??stus, vyriA?kas, karingas Dievas, kuris yra kitose tautose. Pradedant Jehova ir baigiant… Man patinka, kad A?alia jo yra Mara.
I. LatviA? liaudies dainA? vyriA?kojo elemento linijos niekas nAi??ra specialiai iA?ryA?kinAi??s. Ji bAi??tinai tenai yra. A?inoma, labiausiai pastebima ir labiausiai iA?plAi??tota yra moteriA?koji linija. TaA?iau niekas nAi??ra suformulavAi??s, apibrAi??A?Ai??s ar bandAi??s apraA?yti vyriA?kAi??jAi?? filosofijAi??. TodAi??l dabar ir yra tas konfliktas su naujosiomis pastorAi??mis. Moterys nori bAi??ti pastorAi??mis, bet arkivyskupas primygtinai reikalauja, kad bAi??tA? tik vyriA?kas elementas, kaip Biblijoje pasakyta.
M. Tu irgi manai, kad moteris negali bAi??ti pastorAi???
I. Ne, aA? taip nemanau. Tik manau, kad tokios bAi??tinybAi??s nAi??ra.
M. Nejau Dievas daugiau priklauso vyrams nei moterims?
I. Taip pasaulis sutvertas! VertikalAi?? yra vyriA?ka, o horizontalAi?? ai??i?? moteriA?ka. Tai elementari evoliucijos formulAi??. Tu, A?inoma, gali alternatyviai A?ios formulAi??s atsisakyti ai??i?? tam tikromis situacijomisai??i?? Bet ji nepraranda savo prasmAi??s. AA? ne prieA?. Tegul ir moterys bAi??na. AA? joms nedrausA?iau, ne. Jokiu bAi??du.
M. Mes pasukome vulgariA?kesne kryptimi, negu aA? tikAi??jausi. Matai, A?emdirbiA? tautose vis dAi??lto dominuoja moters filosofija. Ji yra depresyvi, priAi??musi ginties padAi??tA?. Tai horizontalAi??. Motina. A?emAi??. Namai. GimtinAi??. Ji yra ir kultAi??ros, puoselAi??jimo filosofija.
I. Taip, taip.
M. Ir ji skiriasi nuo nomadA? filosofijos, nuo piemenA? filosofijos. Tai labai gerai atskleidAi?? Rainis ai??zJuozape ir jo broliuoseai???. MAi??sA? saulAi??s poetas. LatviA? SaulAi?? yra moteriA?ka. EgiptieA?iA? Ra yra vyras. KokiAi?? saulAi?? mums iA? tikrA?jA? norAi??jo atneA?ti latviA? Juozapas Egipte? TAi?? latviA?kAi??jAi?? ar egiptietiA?kAi??jAi??? TAi?? motinAi??lAi?? ar tAi?? karo vyrAi??? AA? manau, kad nomadA? filosofija dabar aktualizuojama. GalimybAi?? laisvai judAi??ti, globalizacija, migracija. Ar mes perAi??jome tAi?? A?emdirbio farmacijAi??, tAi?? moteriA?kAi??jAi?? farmacijAi??, ir vAi??l grA?A?ta nomadA? filosofija ir moralAi??? Apie tai aA?, ne tiek apie moteris pastores. AA? noriu suprasti: kas tai, regresas ar ne?
I. Tai tik reiA?kia, kad aptariant tAi??viA?kAi??jAi?? vertikalAi?? sustiprAi??ja vertikalAi??s filosofija. Ir ne todAi??l, kad tai nomadA? reikalas. Ai??iandien nomadA? sAi??voka nebAi??ra tik aviA? ganymas ir horizontalusis ganyklos ieA?kojimas A?emAi??s pavirA?iuje. Yra virtualus realybAi??s laikas. A?ia jau A?siterpia kosminAi??s sAi??vokos. KosminAi??s sAi??vokos, kurias galima palyginti su nomadA? sAi??vokomis. Nomadizmas tampa kosminis. Jis negali bAi??ti motiniA?kas. Dominuoja vertikalAi??, ir, jeigu tu galvoji, kad nomadA? filosofija plAi??tosis, tai ji plAi??tosis ta kryptimi. Tai A?ingischano motyvas… Jis jau yra, tai labai aukA?tas sAi??kurys. Mes neA?inome, kiek demoniA?kai ir kiek kosmiA?kai tas inspiruotas kokiA? kitA? jAi??gA?. Bet nomadizmas bAi??tinai ateis. Pasaulis yra apvalus.

* * *
M. Tu pragyvenai A?eA?iasdeA?imt septynias gimimo dienas. Kurias tu A?siminei? Ar turi gimimo dienos tradicijAi??? Kas tave su ja sieja?
I. AA? neturiu gimimo dienos jausmo, neturiu A?ventimo jausmo, aA? neA?venA?iu gimimo dienos. Tas penkiasdeA?imtmeA?io jubiliejus buvo vienintelis… Tokia puikybAi??.
M. Pamenu, Krimuldoje buvo puiki puota. Ir A?monAi??s tokie… Tokie ypatingi A?monAi??s.
I. Tenai, Krimuldoje, buvo tie puoA?nAi??s kolAi??kiA? pirmininkai, ir tenai…
M. Kas tau A?siminAi?? iA? vaikystAi??s? Man, pavyzdA?iui, kakavos kvapas. Mama mano gimtadieniui visada virdavo kakavAi??. Tai mano gimimo dienos slapyvardis. Ar tu turi tokA? A?enklAi???
I. Ne. AA? gimimo dienos neA?venA?iu, aA? ImantAi?? A?venA?iu. Matai, A? gimimo dienAi?? reikia kviesti. MAi??sA? A?vejA? kaime gimimo dienA? niekas neA?ventAi??, A?ventAi?? vardo dienas, nes jos yra demokratiA?kesnAi??s. Ai?? kito vardadienA? gali ateiti ir nekviestas. TodAi??l tas A?ventimas buvo perkeltas A? Imantines. AA? nelabai jaudinausi dAi??l savo jubiliejaus, net specialiai jo nenorAi??jau.
M. Kai jaunystAi??je skaiA?iau RainA?… Kad jis savo gimimo dienAi?? praleisdavAi??s vienui vienas, kad niekas jo nepasveikindavAi??s, na, kaA?kas tarsi pasveikindavAi??s, o iA? tiesA? ne. AA? stebAi??jausi. Man atrodAi?? neA?tikAi??tina. Kaip tai gali bAi??ti, visos tautos mylimas poetas ir nAi?? vienas nepasveikina jo per gimimo dienAi??? Ir dabartinis A?sivaizdavimas, kaip A?A?ymAi??s A?monAi??s, populiarAi??s A?monAi??s A?venA?ia savo gimimo dienas, yra toks naiviai kvailas. Labai daA?nai A?ie A?monAi??s lieka totalioje vienatvAi??je… Paradoksas, kad daugelis galvoja ai??i?? jis yra apskritai neprieiAi??namas, o dar per gimimo dienAi??… Kam man pristoti su savo gAi??lyte ir sveikinimu. Ir taip ai??i?? nei gAi??lytAi??s, nei sveikinimA?. RusA? aktorAi?? AlisAi?? Freindlich mAi??go sakyti: ai??zNiekas manAi??s nemyli, iA?skyrus tautAi??.ai???
I. Man iA? paA?io ryto kaA?kokios senos simpatijos paskambina, draugai ir giminAi??s skambina. Visi pasiruoA?Ai?? tuojau su savo vaikais verA?tis A?ionai, ir tada aA? sakau, kad manAi??s nebus namie. Na, tada atvaA?iuosime vakare! AA? sakau, kad ir vakare manAi??s nebus namie. Tada jie tarsi A?siA?eidA?ia, neA?inau… GatvAi??je vienas kitas pabuA?iuoja A? skruostAi?? ai??i?? juk A?iandien jAi??sA? gimimo diena! Ir garantuotai, kai kur laikraA?tyje ai??zNeatkarAi??gA? CAi??Ai??aai???, kai kur kitur tas gimimo dienas pavieA?ina. VienAi??kart mane pasveikino troleibuse. Tai labai malonu, kai tave sveikina svetimi A?monAi??s.
M. Kai sulaukei penkiasdeA?imties, ar susimAi??stei, kad senatvAi?? ateina?
I. SenatvAi?? ateina… Ne, aA? nejauA?iu senatvAi??s. Kai A?vairios negalios, jautiesi esAi??s A?lykA?tus, jeigu esi A?lykA?tus…
M. Prie manAi??s galvotrAi??kA?iais artAi??ja penkiasdeA?imtmetis. AA? tokia jautri.
I. Ne, aA? nesu jautrus.
M. Kai pradAi??jau dirbti RaA?ytojA? sAi??jungoje, man buvo dvideA?imt treji metai, tada teko dalyvauti raA?ytojA? jubiliejuose. Pirmasis buvo Zigmundo Skujinio. AA? irgi buvau pakviesta, jauA?iausi labai pamaloninta, aA? buvau tik jauna sekretorAi??. Skujinis buvo toks galantiA?kas, net RaA?ytojA? sAi??jungos vairuotojus pakvietAi??. Ir man atrodAi??, kad Skujinis yra senas A?mogus. AA? jauA?iausi didA?iai pagerbta tokiame amA?iuje! Dabar galima pasijuokti!
I. AA?, bAi??damas penkiasdeA?imties, jauA?iausi ant bangos. Jeigu tu esi ant bangos, tada esi absoliuA?iai nelieA?iamas. Yra toks reitingas ai??i?? ar tave priskiria prie seniA?, ar ne. Tai jautrus dalykas. Man irgi nepatinka, kai mane priskiria prie seniA?. AA? norAi??A?iau bAi??ti jaunas. AA? neadekvaA?iai laikausi ai??i?? kad tik bAi??A?iau jaunas. Ne vienas pasiA?aipo ai??i?? atsirado iA?siA?okAi??lis! Bet nepasiduosiu nAi?? uA? kAi??! A?iAi??riu, kad prie manAi??s nesigretintA? koks senis. Tu iA? jA? neiA?trAi??ksi (…) Prieina ir prilimpa, ir pradeda kaA?kAi?? tauzyti. Ir nesinori man tarp jA? bAi??ti. Tokioje seniA? stichijoje nesinori, nesinori bAi??ti. IA? latviA? kalbos vertAi?? Arvydas Valionis