To paties kito Maironio beieA?kant

A?URNALAS: KNYGA? AIDAI
TEMA: LITERATA?RA
AUTORIUS:Ai??Vaiva NaruA?ienAi??
DATA: 2013-06

Brigita SpeiA?ytAi??, Anapus ribos: Maironis ir istorinAi?? Lietuva: Monografija, Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 2012, Maironio metai, 264 p., [1000] egz.

Dailininkas Rokas GelaA?ius

DidA?iA?jA? klasikA? jubiliejai greta progos dar kartAi?? pareikA?ti jiems pagarbAi??, prisimenant jA? nuopelnus ir patvirtinant jA? vietAi?? lietuviA? tautos panteone, visuomet duoda stimulAi?? apmAi??styti, kAi?? jie mums reiA?kia dabar, A?velgiant A? juos A?iA? dienA? A?mogaus akimis. Ai??is A?vilgsnis visuomet slepia maiA?to prieA? nusistovAi??jusA? kanonAi?? galimybAi??, taA?iau be A?iA? pervertinimA?, kaskart ai??zprisimatuojantai??? klasikA? idAi??jas ir vertybes, kyla pavojus patiems klasikams virsti abstrakA?iomis, nebeturinA?iomis jokio ryA?io su dabartiniu A?mogumi ir nedaranA?iomis jam jokio poveikio, figAi??romis. Tuo tarpu naujas A?vilgsnis A? kultAi??rinAi?? tradicijAi??, nepaisant jame glAi??dinA?ios potencialios griaunamosios jAi??gos, atranda joje gyvus, iki A?iol tebejaudinanA?ius, aktualius dalykus ir leidA?ia geriau suvokti, ant kokiA? pamatA? yra pastatyta mAi??sA? kultAi??ra ir kuo remiasi mAi??sA? tautinAi?? tapatybAi??.

Pastarasis pastebAi??jimas itin tinka Jonui MaA?iuliui-Maironiui (1862ai??i??1932), kurio 150-Ai??sias gimimo metines minAi??jome pernai metais, A?ia proga pavadintais jo vardu. Ai??alia didA?iuliA? poeto nuopelnA?, dedant pagrindus lietuviA? poezijai ir formuojant lietuviA? literatAi??rinAi?? kalbAi??, ne maA?iau svarbu, o gal net ir svarbiau yra tai, kad savo kAi??ryboje jis sudAi??liojo modernaus lietuviA?kumo gaires, giliai A?sirAi??A?usias A? lietuviA? sAi??monAi?? ir tebeformuojanA?ias jAi?? ir A?iandien:

Kur bAi??ga Ai??eA?upAi??, kur Nemunas teka,

Tai mAi??sA? tAi??vynAi?? graA?i Lietuva;

A?ia broliai artojai lietuviA?kai A?neka,

discreet viagra.
qsymia no prescription online .

A?ia skamba po kaimus BirutAi??s daina…

Reikia sutikti su Tomo Venclovos mintimi, kad ai??zsavo mitologijAi??, istorijAi??, geografijAi?? didele dalimi tebematome per Maironio prizmAi??. Maironis supoetina, pasisavina, paverA?ia visA? mAi??sA? namais ir palikimu LietuvAi?? nuo DrAi??kA?Ai??s eA?ero iki Minijos, nuo TrakA? pilies ligi ai??zA?emygalos medA?iA? trijA?ai???; ir dar pasiA?valgo uA? Lietuvos ribA?, leidA?ia pajusti, jog Lietuva yra Europos dalis. [...] Lygiai taip pat jis A?valdo, apgyvendina visAi?? mAi??sA? istorinA? laikAi??. [...] Kaip tik Maironio dAi??ka visa tai tapo mAi??sA? kolektyvinAi??s pasAi??monAi??s dalimiai???1.

Skaitant Maironio kAi??rybAi??, vis gilAi??ja A?sitikinimas, kad jis yra vienas iA? tA? kertiniA? moderniosios lietuviA? kultAi??ros akmenA?, kurio reikA?mAi?? yra didesnAi?? nei gebame A?sivaizduoti, kadangi jo kAi??ryboje iA?kylanti praeities atmintis, lietuviA?kosios tapatybAi??s dAi??menys ir pasaulio matymo bei jausenos modeliai nemaA?a dalimi yra tapAi?? mAi??sA? savastimi, todAi??l nebejauA?iame jA? svorio. BAi??tent dAi??l A?ios prieA?asties nAi??ra paprasta neA?aliA?kai paA?velgti A? jo kAi??rybAi??, nes toks bandymas yra tolygus mAi??ginimui atsispirti nuo to, kas sudaro mus paA?ius, kitaip tariant, kvestionuoti savAi??jAi?? tapatybAi??.

Vis dAi??lto A?i pastanga atsiranda jau XX a. pirmame deA?imtmetyje, laisviau atsikvAi??pus po lietuviA?kos spaudos draudimo panaikinimo, ir dar labiau sustipAi??rAi??ja tarpukariu, kai po nepriklausomybAi??s atgavimo pasikeitus Lietuvos politinei ir visuomeninei situacijai, A?vairAi??s autoriai Ai??mAi?? abejoti Maironio poezijos aktualumu, kartu stengdamiesi nustumti juos slAi??gusA? ai??ztautos dainiausai??? autoritetAi??. Ai??iuose atsiliepimuose apie jo kAi??rybAi?? A? akis krinta tam tikra vertinimo prieA?tara, iA? vienos pusAi??s pripaA?A?stant poeto svarbAi?? lietuviA? tautinio sAi??moningumo, patriotiniA? jausmA? A?adinimui, taA?iau iA? kitos pusAi??s abejojant patriotinAi??s jo poezijos iA?liekamAi??ja vertAi?? ir tikint, kad atlikusi savo uA?davinA?, ji pamaA?u bus uA?mirA?ta kaip nebeatitinkanti pasikeitusiA? lietuviA? visuomenAi??s poreikiA?. 1924 m. iA?leistoje monografijoje apie MaironA? jo kolega ir tautinio judAi??jimo bendraA?ygis Juozas Tumas-VaiA?gantas su giliu A?sitikinimu teigAi??, kad ai??zpilietinAi??s temos padarAi?? M. populiarA? ai??zTautos atgimimo dainiA?ai???, bet tai bus veikiau uA?mirA?ta, kitoms politinAi??ms aplinkybAi??ms susidAi??jus, atgimus [...]. Jei ugninga agitacija uA? Lietuvos atgaivinimAi?? susyk sudarAi?? jam garbingAi?? vietAi?? visuomenAi??je, tai tik dainomis, tik grynAi??ja poezija jis laikosi pirmykA?tAi??je aukA?tumoje, ir laikysis ten dar labai ilgaiai???2. PanaA?iai ir Vincas Mykolaitis-Putinas, vadindamas MaironA? ai??zdidA?iausiu poauA?rio poetu, tobuliausiai iA?reiA?kusiu tos gadynAi??s obalsiusai???3, buvo linkAi??s jA? susieti su nueinanA?ia A? praeitA? ai??zlietuviA? tautos kovA? ir sAi??monAi??jimo epochaai??? ir jos veikAi??jais, kurie, atlikAi?? savo kilnA? darbAi??, prikeliant lietuviA? tautAi?? savarankiA?kam gyvenimui, turAi??jo pasitraukti, nes nesugebAi??jo prisiderinti prie ai??znaujA? gyvenimo reikalA?ai???4. Ai??A? poA?iAi??rA? A? MaironA? atspindAi??jo ir tarpukario inteligentijos poetui numatyta, Alfonso Nykos-NiliAi??no A?odA?iais tariant, ai??zstatiA?ka praeities kovA? paminklo situacijaai???5, leidusi jam reikA?ti oficialiAi?? pagarbAi??, beveik neslepiant abejingumo ar net bodAi??jimosi A?iuo atgimimo laikA? reliktu, kurio vis dAi??lto neiA?Ai??jo apeiti nei pamirA?ti dAi??l jo talento dydA?io, nuopelnA? ir nepaprasto kAi??rybos populiarumo ai??i?? nemaA?a jo eiliA? ir dainA? buvo virtusios beveik liaudies savastimi. TaA?iau nei Tumas, nei Putinas, nei juo labiau tie, kurie stengAi??si ai??znuraA?ytiai??? poetAi??, linkAi??dami jam, kaip Antanas Ai??mulkA?tys-Paparonis, labos nakties6, nenumatAi??, kad jo poezijoje iA?keltos idAi??jos, vertybAi??s, groA?io samprata ir kalbos formos taip giliai A?siA?aknijo lietuviA? sAi??monAi??s ai??zpodirvyjeai???, toli praaugdami savo epochAi??.

Maironio kAi??rybos aktualumo klausimas iA?kilo ir minint jo gimimo A?imtmetA?. Sklaidant A?ia proga AidA? iA?leistAi?? poetui skirto numerio atspaudAi??, galima rasti labai skirtingA? poA?iAi??riA?: ir tarpukario jaunA?jA? literatA? poA?iAi??rA? atstovaujanA?io Fausto KirA?os nuomonAi??, kad Lietuvai atgavus laisvAi??, Maironio poezija ai??ztapo lyg svetima, istorija, kuri A?ios dienos nebegaivina. TriukA?mingai gaivalingos dienos reikalavo naujA? A?odA?iA?, o ne sentimentaliniA? liAi??dAi??jimA?ai???7, ir pagarbA? pripaA?inimAi?? jo kAi??rybai, kuri iki A?iol guodA?ia ir vienija iA?eivius lietuvius visuose pasaulio pakraA?A?iuose8, stiprindama jA? tautinAi?? tapatybAi??. Vienintelis Nyka-NiliAi??nas mAi??gino nesutikti su nAi?? vienu iA? A?iA? poA?iAi??riA?, ragindamas ieA?koti gyvo kontakto su iki A?iol ai??zneA?vertinta ir neatskleistaai??? Maironio kAi??ryba, kuris A?manomas tik atsikraA?ius iA? kartos A? kartAi?? paveldimo ai??zpatriotinio kompleksoai???, neleidA?ianA?io paA?velgti A? jAi?? tradiciniA? vertinimA? akiniais nepabalnotomis akimis9.

Daug didesnes kliAi??tis nei minAi??tasis ai??zpatriotinis kompleksasai??? turAi??jo nugalAi??ti 1968 m. Lietuvoje pasirodA?iusios monografijos apie MaironA? autorAi?? Vanda ZaborskaitAi??, kuriai teko grumtis ne tik su marksistinAi??s ideologijos brukamais metodologiniais rAi??mais, sovietine cenzAi??ra, bet ir su kai kuriA? A?takingA? sovietiniA? kritikA? perA?ama nuomone apie poeto ai??zbuoA?iA?kumAi??ai??? bei jo nutolimAi?? nuo liaudies. Ai??is monumentalus ZaborskaitAi??s veikalas, iki A?iol keliantis nuostabAi?? ir pagarbAi?? savo uA?moju ir nepriekaiA?tingu atlikimu, ne tik A?rodAi??, kad Maironis yra ai??ztikrAi??ja A?io A?odA?io prasme liaudies poetasai???, nes savo poezijoje iA?aukA?tino tai, kas liaudA?iai brangu, bet ir atsakAi?? A? klausimAi??, kurio nesiAi??mAi?? lietuviA? iA?eiviai ai??i?? parodAi??, kokiu bAi??du jo poezija yra ai??ziA?kilusi virA? istorijos, laiko, praeinamybAi??sai??? ir ai??zjau daugelA? deA?imtmeA?iA? A?sipynusi A? dvasinA? tautos gyvenimAi?? betarpiA?kAi??ja savo groA?io jAi??gaai???10. KalbAi??dama apie Maironio kuriamAi?? lietuviA?kAi??jAi?? tapatybAi??, ZaborskaitAi?? vartoja ai??znacionalinio savitumoai??? terminAi??, kuris apima esminius tautos istorijos momentus, lietuviA? tautos istoriniA? teisiA? gynimAi??, jos gyvybingumo bei sAi??moningumo skatinimAi??, individo ryA?io su savo tautos likimu teigimAi??11, taip pat jo kAi??ryboje iA?kylanA?ius Lietuvos gamtos paveikslus ir lietuviA?kos kultAi??ros apraiA?kas. Svarbu pabrAi??A?ti, kad savo darbe autorAi?? nemAi??gino ai??ziA?grynintiai??? Maironio lietuviA?kumo, bet atskleidAi?? jo kAi??rybos saitus su XIX a. lenkA? ir rusA? kalbomis kurta literatAi??ra bei to meto visuomeniniu kontekstu, taip pagilindama ir iA?plAi??sdama jo kAi??rybos sampratAi??.

Dar vienas reikA?mingas mAi??ginimas iA? dabarties perspektyvos A?vertinti Maironio kAi??rybAi?? priklauso Tomo Venclovos plunksnai. 1982 m. iA?eivijoje pasirodA?iusiame straipsnyje ai??zLaimei, Maironisai??? jis nepaprastai kondensuotai ir tiksliai suformulavo, kuo poetas buvo ir yra svarbus lietuviA? tautai bei jos kultAi??rai. Penki deA?imtmeA?iai, praAi??jAi?? po poeto mirties, tikriausiai buvo pakankamas laiko tarpas atsikratyti tiek ai??zpatriotinio kompleksoai???, tiek noro vertinti jo poezijAi?? pagal jos idAi??jA? atitikimAi?? ar neatitikimAi?? vAi??lesniA? laikotarpiA? vyraujanA?ioms idAi??jinAi??ms srovAi??ms. Venclovai bene geriausiai pavyko uA?A?iuopti, kaip savo kalbAi??sena, simbolika, pasaulAi??A?iAi??ra ir istorijos samprata Maironio poezija kAi??rAi?? lietuviA? kolektyvinAi?? tapatybAi??, teikdama vienybAi??s ir savitumo pojAi??tA?. Jo atliktAi?? darbAi??, formuojant lietuviA? literatAi??rinAi?? kalbAi??, Venclova prilygino Horacijaus ir Danteai???s nuopelnams savo tautoms, taip duodamas dar vienAi?? argumentAi?? jo iA?skirtinio vaidmens lietuviA? kultAi??roje pagrindimui. Kalbos poA?iAi??riu iA?kAi??lAi??s lietuviA? literatAi??rAi?? iki pasauliniA? standartA?, Maironis uA?tikAi??rino visavertA? lietuviA? tautos dvasinA? gyvenimAi?? ir taip paruoA?Ai?? jAi?? nepriklausomybei ne maA?iau uA? JonAi?? BasanaviA?iA? ar VincAi?? KudirkAi??12.

Antrasis lietuviA? atgimimo laikotarpis dar kartAi?? patvirtino Maironio poezijos gyvybingumAi??, populiarumAi?? ir reikA?mAi??, paliudydamas, kad ir po A?imto metA? ji yra pajAi??gi duoti tautinAi??s tapatybAi??s atramas permainA? laikotarpA? iA?gyvenanA?iam A?mogui. NepriklausomybAi??s atgavimas, leidAi??s iA?orinAi??s cenzAi??ros neA?abojamomis akimis paA?velgti A? savo kultAi??rAi??, paskatino ir Maironio kAi??rybos tyrimus13, keliant jo santykio su visuomene, tautinAi??s tapatybAi??s, jo vietos anuometinAi??je kultAi??roje ir kitus klausimus14, taA?iau monografijos apie poetAi?? sulaukAi??me tik pernai, minint jo gimimo 150-metA?. Brigitos SpeiA?ytAi??s knyga Anapus ribos: Maironis ir istorinAi?? Lietuva iA?ties yra iA?skirtinAi??s reikA?mAi??s A?vykis Maironio tyrimA? istorijoje jau vien dAi??l to, kad tai yra pirmasis po bemaA? penkiA? deA?imtmeA?iA?, skirianA?iA? nuo ZaborskaitAi??s veikalo pasirodymo, tokio masto mAi??ginimas iA? naujo perskaityti jo kAi??rybAi??15. IeA?kodami atsakymo A? klausimAi??, kodAi??l tam taip ilgai buvo brAi??stama, ir kodAi??l tokia knyga neatsirado, tarkime, 1992 ar 2002 m., minint ankstesnes poeto sukaktis, veikiausiai turime sutikti su A?ios monografijos autore, kad reikAi??jo iA?laukti, kol nurims atgimimo metais nusiritusi ai??zvisuotinio jo poezijos skambesio bangaai??? ir kiek iA?sikvAi??ps patriotizmas, o su juo ir patriotinis kompleksas, neleidA?iantis skaityti tautos klasikA?, nesilaikant iA?ankstiniA? vertinimA? rAi??mA?. TaA?iau A?ia iA? karto reikia pasakyti, kad SpeiA?ytAi??s knygos negalima pavadinti drAi??siu bandymu parodyti Maironio kAi??rybAi?? naujoje A?viesoje, nors tokiai nuomonei A?iek tiek provokuoja knygos moto pasirinktas Nykos-NiliAi??no dienoraA?A?io fragmentas. Jame kalbama apie per ilgAi?? laikAi?? susikaupusiA? tautiniA? tabu galiAi?? ir apie suvokimAi??, kad ai??znegalima Maironio skaityti nuogomis akimis; kad jA? reikia skaityti kaip kaA?kAi?? A?venta ir nelieA?iama, priimti kaip KomunijAi??; kad atskirdamas jo tekstus nuo giliai A? mAi??sA? dvasiAi?? A?dainuotA? melodijA?, aA? juos lyg ir nurengA?iau ir nebeturAi??A?iau teisAi??s A? juos A?iAi??rAi??ti nuogusai??? (p. 7). Vis dAi??lto A?is moto netampa atspirties taA?ku kitokiai nuomonei, o knygos autorAi??s nusistatymAi?? bene tiksliausiai apibAi??dina jos paA?ios suformuluotas tikslas tAi??sti po nepriklausomybAi??s atgavimo pradAi??tas ai??zto paties kito Maironioai??? (p. 9) paieA?kas, pleA?iant istorinius ir teorinius kontekstus. Taigi A?ioje knygoje nesiimama iA? esmAi??s perA?iAi??rAi??ti ir kvestionuoti ligtolinio poA?iAi??rio A? poeto kAi??rybAi??, o veikiau siekiama A?iuolaikiniA? teorijA? pagalba pagilinti ir praplAi??sti jos tyrimA? sritA?, iA?laikant deramAi?? pagarbAi?? ai??zA? dvasiAi?? A?dainuotomsai??? jo melodijoms (p. 7).

Pirmiausia reikia pasakyti, kad kitaip negu Tumas ar ZaborskaitAi??, SpeiA?ytAi?? savo monografijoje nesileidA?ia A? Maironio biografijos detales, istorinA? ar visuomeninA? kontekstAi??, visAi?? dAi??mesA? sutelkdama A? jo kAi??rybAi?? ir jos ryA?ius su ai??zistorinAi??s Lietuvos literatAi??ra lietuviA? ir lenkA? kalbomisai??? (p. 10). AutorAi?? labiausiai domina, kaip A?io poeto kAi??ryboje pasireiA?kia praeities atmintis, kraA?tovaizdA?io poetika, tautinAi??s bendrijos samprata ai??i?? A?ia itin daug dAi??mesio skiriama poeto poA?iAi??riui A? Lietuvos bajorijAi?? ai??i?? ir kaip ji atskleidA?ia jo santykA? su ai??zistorinAi??s Lietuvosai??? literatAi??ra. Autorei rAi??pi parodyti, kAi?? poetas perAi??mAi?? iA? A?ios tradicijos, savitai jAi?? perraA?ydamas ir kurdamas jungtis tarp ankstesnAi??s ir naujosios literatAi??ros, taip pat ai??zrekonstruoti kultAi??ros reikA?miA? laukAi??, rezonuojanA?iA? balsA? polifonijAi??, kurioje pasirodAi?? ir dalyvavo Maironio tekstaiai??? (p. 11). Kaip pripaA?A?sta ir pati knygos autorAi??, Maironio kAi??rybos santykis su istorinAi??s Lietuvos literatAi??ra jau yra tyrinAi??tas ai??i?? A?ia visA? pirma dera paminAi??ti ZaborskaitAi??s monografijAi??, kurioje buvo ne tik lyginama A?vairiA? raA?ytojA? kAi??ryba, bet ir pateiktas to meto visuomeninis kontekstas, leidA?iantis geriau suprasti aplinkAi??, kurioje formavosi ir plito Maironio idAi??jos. TodAi??l norAi??dama iA?vengti kartojimosi, SpeiA?ytAi?? susitelkAi?? A? ai??zchronologiA?kai ankstesnAi??, lietuviA? ir lenkA? kalbomis kurtAi?? literatAi??rAi??ai??? (p. 12) ai??i?? romantikA? kAi??rybAi??.

Ai??DidA?iausia knygos vertAi?? ligtoliniA? Maironio tyrinAi??jimA? kontekste ir yra joje pateikiami platAi??s lyginimai su raA?ytojA? romantikA? Simono Daukanto, Vladislovo SirokomlAi??s, Adomo MickeviA?iaus, Juozapo Ignoto KraA?evskio ir kitA? kAi??riniais, atskleidA?iant jA? kAi??rybos jungtis ir Maironio pastangas tAi??sti istorinAi??s Lietuvos kultAi??rinAi?? tradicijAi??. Naujomis A?A?valgomis iA?siskiria knygos skyrius ai??zTen, kur Nemunas banguojaai??? apie romantinAi??s tradicijos A?takotAi?? Maironio poetinA? kraA?tovaizdA?. AutorAi?? atskleidA?ia, kaip kurdamas Lietuvos kraA?tovaizdA?ius, jis stengAi??si per tam tikrus vaizdinius konsoliduoti Lietuvos A?mones, suvienyti ne tik atskirA? regionA?, bet ir skirtingA? luomA? atstovus. Poetas troA?ko matyti pilnAi?? socialinAi?? struktAi??rAi?? turinA?iAi?? lietuviA? tautAi?? su sava, lietuviA?kai kalbanA?ia ir lietuviA? etninei kultAi??rai A?sipareigojusia bajorija, nes tik taip buvo A?manoma uA?tikrinti istorinAi??s Lietuvos kultAi??rinAi??s tradicijos perimamumAi??. Maironio turimAi?? tautos ir jos kultAi??ros vizijAi?? atspindi ir jo poA?iAi??ris A? Lietuvos istorijAi??: poetas joje pirmiausia ieA?kojo lietuviA? tautinAi??s bendrijos tAi??sos ir gyvybingumo A?rodymA? bei iA?ryA?kino lietuviA? tautos lygiavertiA?kumAi?? lenkA? tautos atA?vilgiu. Tuo remiasi ir Maironio pasitikAi??jimas lietuviA? kalbinAi??s kAi??rybos galimybAi??mis, pagrindA?iantis jo poezijos pasaulAi??A?iAi??rAi?? ir ai??zmotyvuojantis jo istorinAi??s Lietuvos kultAi??rinAi??s plAi??totAi??s vizijAi??, santykA? su lenkA? kultAi??ra ai??i?? kaip ai??zlygaus su lygiuai??? (p. 178).

DAi??mesA? patraukia ir skyriuje ai??zBet kur pats poetaai??? pateikta analizAi??, atskleidA?ianti, kaip Maironio poezijos jausmingas stilius, paveldAi??tas iA? bajoriA?kosios kultAi??ros, ai??zpapildo liaudiA?kAi??jA? modernios demokratiA?kos kultAi??ros pradAi??ai??? (p. 218). Anot autorAi??s, taip poetas stengAi??si iA?vesti lietuviA? literatAi??rAi?? iA? siauro ai??zsocialinio-kalbinio geto, sukurti pilnos stilistinAi??s struktAi??ros individo saviraiA?kos modelA? poezijoje, tos saviraiA?kos formA? repertuarAi??ai??? (p. 219). Ne maA?iau A?domAi??s ir A?iame skyriuje tilpAi?? samprotavimai apie poeto savo kAi??rybinio vaidmens suvokimAi?? bei mAi??ginimus ai??zA?raA?ytiai??? savo vardAi?? A? Kauno miesto mitologinA? pasakojimAi??.

cheap Priligy

Knygoje SpeiA?ytAi?? argumentuotai parodo, kad Maironis kaip kAi??rAi??jas formavosi stipriai veikiamas istorinAi??s Lietuvos literatAi??ros pasaulAi??A?iAi??riniA? ir poetiniA? modeliA? traukos. KeiA?iantis istorinei, visuomeninei ir kultAi??rinei Lietuvos situacijai, jis pamaA?u nusigrAi??A?Ai?? nuo ankstesnei jo kAi??rybai svarbiA? tikrovAi??s interpretavimo modeliA?. AutorAi?? pastebi, kad A?is nutolimas poetui buvo pragaiA?tingas, kadangi su A?iais modeliais buvo prarastos ir pagrindinAi??s jo kAi??rybos atramos, ai??zbe kuriA?, lietuviA? literatAi??rinei tradicijai pasukus nauja linkme, jis savo kAi??rybinAi??je biografijoje po jaunystAi??s polAi??kio ai??zantrojo kvAi??pavimoai???, deja, neA?gavoai??? (p. 211).

Verti dAi??mesio yra ir knygos pabaigos skyriuje pateikti svarstymai apie Maironio pastangas nelikti su savo kAi??ryba ai??zanapus ribosai??? ai??i?? XIXai??i??XX a. sandAi??ros tautinio atgimimo epochos kontekste. Reaguodamas A? kintanA?iAi?? literatAi??rinAi?? situacijAi??, poetas artino savo tekstus prie tobulAi??janA?ios literatAi??rinAi??s kalbos, iA?braukdamas nuorodas A? konkreA?ius asmenis ir aplinkybes. TaA?iau A?ie taisymai, siekiant perkelti savo tekstus ai??zA?iapus ribosai???, nedavAi?? trokA?tamA? vaisiA?: su Maironio poezija uA?augusi karta ai??i?? Putinas, Tumas, Ai??atrijos Ragana, susigyvenusi su ankstesnAi??mis jos formomis, priAi??mAi?? redagavimus kritiA?kai, laikydama juos kAi??rybos gadinimu. TurAi??dami galvoje anksA?iau aptartAi?? Maironio kAi??rybos recepcijAi?? tarpukariu, galime pritarti autorei, kad nepaisant savo pastangA?, amA?ininkA? akyse jis vis tiek liko praAi??jusios epochos dainiumi.

Nors SpeiA?ytAi??s monografija pateikia daug naujA?, A?domiA? A?A?valgA? ir per lyginimus su romantikA? kAi??ryba iA?ties pagilina ir iA?pleA?ia Maironio kAi??rybos sampratAi??, vis dAi??lto tenka nurodyti ir keletAi?? jos trAi??kumA?. Vienas iA? jA? yra susijAi??s su autorAi??s noru praplAi??sti teorinius tyrimo kontekstus. Ai??gyvendinama A?A? tikslAi??, SpeiA?ytAi?? remiasi iA?ties A?spAi??dinga uA?sienio tyrinAi??tojA? plejada: Michailu Bachtinu, Georgeai???u Steineriu, Walteriu Benjaminu, Pauliu Ricoeuru, Stephenu Greenblattu, Wolfgangu Iseriu, Jurijumi Lotmanu, Cliffordu Geertzu, Richardu Terdimanu, Jeanu Fran?i??ois Lyotardu, Charlesu Tayloru ir kitais, tuo akivaizdA?iai demonstruodama savo nusimanymAi?? tiek senesniuose, tiek naujausiuose tyrimuose, apimanA?iuose semiotikos, struktAi??ralizmo, postmodernizmo, naujojo istorizmo, istorinAi??s hermeneutikos, vertimo teorijos, literatAi??ros antropologijos ir filosofijos sritis. Tyrimo daugiadiscipliniA?kumas neabejotinai yra jo privalumas, taA?iau lygiagreA?iai arba pramaiA?iui taikomos skirtingos teorijos ir jA? terminologijos sukelia nemaA?Ai?? painiavAi??, A?adindamos abejonAi??, ar kai kuriais atvejais nevertAi??tA? pasirinkti vienAi??, labiausiai tinkanA?iAi?? teorijAi?? su jos terminais vietoj keliA? panaA?iA?? Ai??i problema iA?ryA?kAi??ja jau A?vade, pasiA?yminA?iame ypatingu painumu, kur kalbant apie Maironio santykA? su istorinAi??s Lietuvos literatAi??ra, A?adama imtis ir rezonuojanA?iA? balsA? polifonijos, ir vidinio vertimo, ir tradicijos sAi??ryA?ingumo tyrimA?, iA? esmAi??s turint galvoje tradicijos poveikA? poetui ir poeto tradicijai.

Kitas knygos trAi??kumas yra netiksliai vartojami terminai ir jA? vienovAi??s nesilaikymas: ai??zbendruomeninAi?? tapatybAi??ai??? ir ai??zkolektyvinAi?? tapatybAi??ai???, ai??zistorinAi?? atmintisai??? ir ai??zkolektyvinAi?? atmintisai???. SunkumA? skaitytojui A?ia kelia ir tai, kad terminai daA?niausiai nAi??ra paaiA?kinami arba paaiA?kinami miglotai, pavyzdA?iui:

acheter cialis black

istorinAi?? atmintis ai??i?? praeities A?vykiai, jA? dalyviai ir siuA?etai, ai??zsusigAi??rAi??ai??? A? dabarties gyvenimo aplinkAi?? ir stiliA? ai??i?? tampa tAi??ja ai??zkultAi??rine prieigaai??? prie geografiniA? vardA?, kurianA?ia tAi??vynAi??s kaip namA? pojAi??tA?, svarbA? tautinAi??s tapatybAi??s formavimuisi. (p. 54)

Ai??iame paaiA?kinime iA?ties galima atpaA?inti nemaA?a istorinAi??s atminties elementA?, taA?iau tik su sAi??lyga, kad anksA?iau yra tekAi?? susidurti su aiA?kiau suformuluotais A?ios atminties apibrAi??A?imais. Vis dAi??lto, toje paA?ioje pastraipoje aptikus sinonimiA?kai vartojamus ai??zistorinAi??s atmintiesai??? ir ai??zkolektyvinAi??s atmintiesai??? terminus, kyla klausimas, ar autorAi?? suvokia, kAi?? jie reiA?kia, ir kAi?? ji iA? tiesA? turi galvoje juos vartodama. Dar viena autorAi??s mAi??giama netiksli sAi??voka yra ai??zaukA?tuomenAi??ai???, vartojama daA?niausiai turint galvoje ne didikus, o tiesiog bajorijAi??. Tokie pavyzdA?iai iA?kelia bAi??tinybAi?? literatAi??rologams neapsiriboti literatAi??ra ir naujausiomis teorijomis, bet patyrinAi??ti ir apraA?omojo laikotarpio istoriografijAi??, kuri tikrai padAi??s iA?vengti panaA?iA? klaidA?.

Greta istoriografijos knygos autorei bAi??tA? buvAi?? itin naudinga pasigilinti ir A? kolektyvinAi??s atminties teorijAi??, kurios ji daugiausia semiasi iA? savo minimos Jurgos JonutytAi??s knygos Tradicijos sAi??vokos kaita (2011). Gilesnis A?ios teorijos iA?manymas bAi??tA? ne tik praplAi??tAi??s Maironio kAi??rybos interpretavimo galimybes, bet ir apsaugojAi??s nuo absurdiA?kA? svarstymA? apie poetiA?kumAi?? kaip savitAi?? lietuviA? istorijos kokybAi?? (p. 33), praeities laiko estetinA? potencialAi?? ar poezijAi??, ai??ziA?koA?tAi??ai??? iA? istorijos (p. 92). Jeigu SpeiA?ytAi?? bAi??tA? atidA?iau perskaiA?iusi savo knygoje minimAi?? Dariaus Barono ir Dangiro MaA?iulio monografijAi?? PilAi??nai ir Margiris: Istorija ir legenda (2011), tikrai nebAi??tA? paraA?iusi, kad Maironio vengimas iA? PilAi??nA? legendAi?? perduodanA?ios tradicijos perimti kai kuriuos elementus ai??zrodo jo saiko bei stiliaus pojAi??tA?ai??? (p. 88). Juk poetiA?kumas ir estetika tautos istorijAi?? mitologizuojanA?iuose pasakojimuose visuomet atliko antrinA?, pagalbinA? vaidmenA?, tuo tarpu svarbiausia A?ia buvo vertybiniA? nuostatA?, idAi??jA? ir elgsenos pavyzdA?iA? perdavimas.

DideliA? abejoniA? kelia ir baigiamajame skyriuje autorAi??s pateiktas teiginys apie savo knygoje ai??ziA? XIX amA?iaus perspektyvos skaitomAi?? Maironio kAi??rybAi??ai??? (p.Ai??243). Kad ir kaip norAi??tume paA?velgti ai??ziA? vidausai??? A? kuriAi?? nors epochAi??, A? jAi?? mes vis tiek A?iAi??rAi??sime iA? XXI a. perspektyvos, sAi??lygojami savo epochos kolektyvinAi??s atminties rAi??mA?, per dabartiniA? idAi??jA? ir vertybiA? prizmAi??, veikiami savojo meto groA?io ir gAi??rio sampratA?.

TaA?iau bene didA?iausias A?ios monografijos trAi??kumas yra jos teksto ai??zklampumasai??? (sAi??lyginiu aiA?kumu iA?siskiria tik skyrelis ai??zTen, kur Nemunas banguojaai???), itin apsunkinantis skaitymAi?? ir suvokimAi??. DAi??l A?io ai??zklampumoai??? galAi??tume kaltinti ir nemaA?a painumo A?neA?antA? autorAi??s stengimAi??si lygiagreA?iai taikyti skirtingas teorijas ir jA? terminologijAi??, ir netiksliai vartojamus terminus, taA?iau pagrindinAi?? teksto neaiA?kumo prieA?astis yra migAi??lotas formulavimas, pasiklystant vartojamose sAi??vokose ir kartu visiA?kai supainiojant skaitytojAi??, mAi??ginantA? suvokti, kas A?ia norima pasakyti:

Tautinio intereso vertAi??, iA?kelta Apsakymuose, leido susitaikyti su ai??zpagoniA?kAi??jaai??? lietuvybe kaip vidiniu kitu. TaA?iau Maironio epochos amA?ininkai susidAi??rAi?? su kita problema ai??i?? tautinis interesas, kildinamas iA? etninAi??s bendrijos, sukAi??rAi?? modernaus tautinio sAi??moningumo vidinA? kitAi??, apibrAi??A?iamAi?? ai??zsvetimosai??? kalbos ir kultAi??ros kriterijais. (p. 51)

Beje, pastebAi??tina, kad SpeiA?ytAi??s kalba nAi??ra sausa, bet graA?i, vietomis net poetiA?ka, taA?iau kartkartAi??mis iA? pirmo A?vilgsnio dailios formuluotAi??s tiesiog neturi loginAi??s prasmAi??s, kaip antai: ai??zToks pasaulis atsiveria iA? savo kAi??rybiniA? galimybiA? nuojautosai??? (p. 65). Stengiantis A?sigilinti A? panaA?ius sakinius ar A? A?ymiai sudAi??tingesnes minA?iA? konstrukcijas, galima tik su ilgesiu prisiminti ankstesniA? Maironio tyrinAi??tojA? ai??i?? Tumo, Putino, ZaborskaitAi??s ar Venclovos tekstA? nuostabA? aiA?kumAi?? ir skaidrumAi??, norom nenorom keliantA? klausimAi??: ar iA? tiesA? teorinis darbo modernumas bAi??tinai turi reikA?ti jo nepaskaitomumAi??? O gal kaip tik A?is aiA?kumo trAi??kumas reiA?kia tai, kad autorAi?? nepakankamai gerai A?sigilino A? apraA?omus dalykus ir iki galo neA?ino, kAi?? bAi??tent norAi??tA? pasakyti?

Baigdami galime patikinti, kad ieA?kantis to paties kito Maironio skaitytojas Brigitos SpeiA?ytAi??s knygoje tikAi??rai ras A?domiA? ir vertingA? dalykA?, prapleA?ianA?iA?, bet ne apverA?ianA?iA? ligtolinAi?? jo kAi??rybos sampratAi??, taA?iau tam jis turi apsiginkluoti A?ios knygos skaitymui bAi??tina kantrybe, kurios prisireiks jau pirmuose A?vado puslapiuose, mAi??ginant brautis per sudAi??tingA? formulavimA? ir terminA? raizgynus bei miglas.

Ai??

1 Ai?? Tomas Venclova, ai??zLaimei, Maironisai???, in: Tomas Venclova, Vilties formos: Eseistika ir publicistika, Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 1992, p. 287.

2 Ai?? Juozas Tumas, LietuviA? literatAi??ros paskaitos: Jonas MaA?iulis-Maironis, Kaunasai??i??MarijampolAi??: Dirva, 1924, p. 78.

3 Ai?? Vincas Mykolaitis-Putinas, Naujoji lietuviA? literatAi??ra, t. 1, KauAi??nas: HumanitariniA? mokslA? fakulteto leidinys, 1936, p. 238.

4 Ai?? Vincas Mykolaitis-Putinas, ai??zVisuomeninis Maironio kAi??rybos pagrindas (1932)ai???, in: Vincas Mykolaitis-Putinas, RaA?tai: Estetika, sudarAi?? Irena KostkeviA?iAi??tAi??, (ser.Ai??IA? Lietuvos filosofijos palikimo), Vilnius: Mintis, 1989, p. 250.

5 Ai?? Alfonsas Nyka-NiliAi??nas, ai??zMaironio likimo paraA?tAi??jeai???, in: Maironis: Jo gimimo A?imtmeA?iui paminAi??ti, Brooklyn: Aidai, 1963, p.Ai??9ai??i??10, 12ai??i??13.

6 Ai?? ai??zMaironi! Nors tavo siela A?vaigA?dA?iA? takus paA?ino ir ne vienam keleiviA? A?emAi??s nuA?vietAi?? keliAi??, bet tave patA? A?ios A?emAi??s kelionAi??je aA? matau saulolaidos masinanA?ioj A?viesoj ir tariu, gerbdamas tavo vardAi??: LabAi??nakt, Maironi!ai??? (Paparonis, ai??zDAi??l Maironio poemos ai??zMAi??sA? vargaiai???, in: LaisvAi??, 1920, Nr. 169, p. 4).

7 Viagra Jelly purchase Ai?? Faustas KirA?a, ai??zMaironis mano kartos akimisai???, in: Maironis: Jo gimimo A?imtmeA?iui paminAi??ti, p. 87.

8 Ai?? Antanas VaiA?iulaitis, ai??zMaironio sukakA?iai atA?ymAi??tiai???, in: Maironis: Jo gimimo A?imtmeA?iui paminAi??ti, p. 5.

9 Ai?? Alfonsas Nyka-NiliAi??nas, op. cit., p. 9ai??i??10, 16.

10 Vanda ZaborskaitAi??, Maironis, Vilnius: Vaga, 1987, p. 425.

11 Ibid., p. 405.

12 Tomas Venclova, op. cit., p. 286.

13 Vis dAi??lto iA?silaisvinimas iA? sovietinAi??s cenzAi??ros dar nereiA?kAi?? vidinio iA?silaisvinimo iA? tautiniA? konvencijA? varA?tA?, apie kAi?? byloja reakcija A? ArtAi??ro TereA?kino bandymAi?? Maironio poezijai pritaikyti lyA?iA? teorijAi??. 1995 m. Metmenyse pasirodAi??s jo straipsnis ai??zTautos kAi??nas ir kAi??no tauta: keletas falologizmA? apie Maironio poezijAi??ai??? (1995, Nr. 69, p. 9ai??i??25) buvo sutiktas su arA?iu pasipiktinimu, beveik iA? gnosticizmo pozicijA? kaltinant jA? dvasiniA? konstrukcijA? sugrAi??A?inimu A? ai??zbiologinA? patamsA?ai??? ir transcendencijos atAi??mimu iA? literatAi??ros; A?r. Viktorija DaujotytAi??, ai??zGalima ir negalima literatAi??ros istorijaai???, in: Lituanistika XXI amA?iaus iA?vakarAi??se: tyrinAi??jimA? prioritetai, metodai ir naujovAi??s, atsakingasis redaktorius Albertas Zalatorius, Vilnius: Baltos lankos, 1997, p. 15.

14 A?ia paminAi??sime tik kelias deA?imtame deA?imtmetyje iA?leistas knygas, kuriose skiriama vietos Maironiui: Vytautas Kavolis, EpochA? signatAi??ros, Chicago: A. Mackaus knygA? leidimo fondas, 1991; Marijus Jonaitis, Poetas ir visuomenAi?? XIXai??i??XX amA?iA? sankirtose, KlaipAi??da: Eldija, 1994; Paulius SubaA?ius, LietuviA? tapatybAi??s kalvAi??, Vilnius: Aidai, 1998.

15 Prie bandymA? naujai perskaityti A?io poeto kAi??rybAi?? tenka priskirti ir 2012 m. pasirodA?iusiAi?? Algimanto RadzeviA?iaus studijAi?? Taip niekas tavAi??s nemylAi??s, kurioje Maironio poezija aptariama ai??znetradiciniu tautinAi??s kultAi??ros ir literatAi??ros istorinio proceso raidos aspektuai??? (Algimantas RadzeviA?ius, Taip niekas tavAi??s nemylAi??s: 150-osioms Maironio gimimo metinAi??ms, Kaunas: Aukuras, 2012, p. 112), suskirstant jAi?? A? preromantinAi?? ir romantinAi??. Vis dAi??lto A?i drAi??siA? teiginiA? nestokojanti studija kelia daug abejoniA? jA? pagrA?stumu ir moksline verte.