Tolerancijos poreikis ai??i?? reakcija A? Antrojo pasaulinio karo smAi??gA?

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Tolerancija
AUTORIUS:Ai??Monika MeilutytAi??, UgnAi?? KaA?kauskaitAi??

DATA: 2013-09

Tolerancijos poreikis ai??i?? reakcija A? Antrojo pasaulinio karo smAi??gA?Ai??

Monika MeilutytAi??, UgnAi?? KaA?kauskaitAi??

buy viagra in california.

Liepos pabaigoje vykusias Baltic Pride eitynes lydAi??jo ne tik diskusijos apie tolerancijAi??, bet ir ta proga surengta konferencija, A?iuolaikinio meno parodos, kino filmA? programa, kiti renginiai. ReA?isierius Gintaras Varnas teatro scenoje ne kartAi?? yra narstAi??s homoseksualumo temAi??, svarstAi??s apie tolerancijos ribas ir perspektyvas.

Su Gintaru Varnu kalbasi Monika MeilutytAi?? ir UgnAi?? KaA?kauskaitAi??

Monika MeilutytAi??: Pernai po JAi??sA? spektaklio ai??zTiksinti bombaai??? premjeros pasirodA?iusi Valdo Gedgaudo recenzija1 sukAi??lAi?? nemaA?Ai?? skandalAi?? spaudoje, priminAi?? visuomenei homofobijos problemAi??. Ai??iemet vasarAi?? karA?ti ginA?ai uA?virAi?? dAi??l Baltic Pride eityniA?. Kaip manote, kodAi??l homoseksualumo tema iA?provokuoja tiek skandalA? ir diskusijA?? Apskritai kokia JAi??sA? nuomonAi?? apie eitynes ai??zUA? lygybAi??ai????

Gintaras Varnas: NegalAi??A?iau pasakyti, kad turiu tvirtAi?? nuomonAi?? apie eitynes, pats jose nedalyvavau, tuo metu buvau iA?vykAi??s. Kita vertus, net jei ir bAi??A?iau buvAi??s Vilniuje, nemanau, kad bAi??A?iau dalyvavAi??s.

Man atrodo, A?iA? eityniA? nereikia nei pervertinti, nei visai suniekinti. Jeigu ultrapatriotai turi teisAi?? mitinguoti Gedimino prospekte, jei juo A?ygiuodama Lietuvos kariuomenAi?? turi teisAi?? iA?reikA?ti savo pasididA?iavimAi??, jei gali rengti demonstracijas A?unA? mylAi??tojai ar bet kokia kita A?moniA? grupAi??, tai gAi??jai, manau, irgi turi tokiAi?? paA?iAi?? teisAi?? daryti eitynes Gedimino prospektu. Net jei bAi??A?iau ultrapatriotas ar A?unA? mylAi??tojas, jA? eitynAi??se aA? nedalyvauA?iau, nes vieA?os demonstracijos ai??i?? ne man. Kaip pasakytA? anglai, itai??i??s not my cup of tea. TaA?iau sutinku, kad tokie renginiai gali vykti.

O homofobinius skandalus vertinu kaip vienAi?? iA? provincialios A?alies, kuri dar labai atsilikusi nuo VakarA? Europos, bruoA?A?. PanaA?iai kaip Lietuvoje turbAi??t mAi??stoma visoje RytA? Europoje. A?inoma, pas mus tokio pobAi??dA?io skandalai yra sovietinio mentaliteto reliktas, kadangi mAi??sA? (kalbu ne tik apie savo kartAi??) sAi??monAi?? perskelta pusiau: dalA? laiko praleidome sovietinAi??je sistemoje, dalA? ai??i?? nepriklausomoje Lietuvoje. Visa postkomunistinAi?? erdvAi?? pritvinkusi netolerancijos, kai tik prabylama apieAi?? homoseksualumAi??, nuolat kyla skandalai.

Kita vertus, Latvijoje ir Estijoje tokiA? skandalA? pasitaiko kur kas maA?iau nei Lietuvoje, nors visas tris Baltijos A?alis penkiasdeA?imt metA? valdAi?? tas pats sovietinis reA?imas. Net visa jA? istorija praAi??jusiame A?imtmetyje yra labai panaA?i. Vis dAi??lto Lietuvoje dAi??l seksualiniA? maA?umA? toleravimo kaunamasi arA?iausiai.

A?ia galAi??tume A?A?velgti tokA? skirtumAi??: estai ir latviai yra protestantai (daugiausia liuteronai), o lietuviai ai??i?? katalikai. Ai??i takoskyra turbAi??t ir lemia lietuviA? arA?umAi??. Atrodo, panaA?i situacija klostosi Lenkijoje. Jei tolerancijos problemAi?? analizuotume iA?samiau, pamatytume, kad didA?iausia netolerancija visada vyraudavo tarp religijA?, tarp tA? A?moniA?, kurie iA?paA?A?sta skirtingas religijas. BaisAi??s karai, A?udynAi??s, inkvizicijos lauA?ai, raganA? medA?ioklAi??, hugenotA? istorijos PrancAi??zijoje, kryA?iaus A?ygiai ir t. t. vyko dAi??l religijos!

Nesuprantu, kaip A?iandien lietuvis ultrapatriotas, besididA?iuojantis didinga savo A?alies praeitimi, suderina tai su gilia katalikybe. Juk didA?iA?jA? kunigaikA?A?iA? laikais lietuviai buvo pagonys, arA?iai kovojAi?? su kryA?iuoA?iais ir kalavijuoA?iais, siekusiais apkrikA?tyti mAi??sA? kraA?tAi??. Legendos ir tautiniai mitai pasakoja apie pasiprieA?inimAi?? kryA?iui. Taigi matau prieA?taravimAi??, kai lietuviai bando patriotiA?kumAi?? suderinti su katalikybe.

Tai, kAi?? pasakysiu, turbAi??t supykdys katalikus. TaA?iau jA? religijos istorija susijusi su didA?iule netolerancija. Geras pavyzdys ai??i?? katarA?, krikA?A?ioniA?kos sektos, XII a. atsiradusios PietA? PrancAi??zijoje, tarp MonpeljAi?? ir Tuluzos miestA?, likimas.

Katarai, dar vadinami geraisiais A?monAi??mis, nepripaA?ino Vatikano, popieA?iaus, o katalikybAi?? laikAi?? sugadinta krikA?A?ionybe. Ai??i sekta neturAi??jo A?ventikA?, tik pamokslininkus, jos nariai buvo vegetarai.

Katarams Ai??mus plisti miestuose, popieA?ius Inocentas III nutarAi?? baigti su A?iais eretikais. 1209 m. jis paskelbAi?? kryA?iaus A?ygA?, beje, pirmAi??jA? Europoje, ir nusiuntAi?? didA?iulAi?? kariuomenAi?? ten, kur gyveno katarai. VienAi?? iA? miesteliA?, regis, BAi??ziers, popieA?iaus kareiviai apsupo, pralauA?Ai?? A?tvirtinimus, o gyventojams iA?kAi??lAi?? sAi??lygAi??: ai??zJei iA?duosite mums katarus, miesto nenusiaubsime.ai??? TaA?iau miestieA?iai atsisakAi??. Tada kariuomenAi??s vadas pasiteiravo vyskupo, vadovavusio A?iam kryA?iaus A?ygiui, kaip atskirti katarus nuo dorA? katalikA?. Vyskupas atsakAi??: ai??zA?udyk visus, Dievas atskirs.ai??? Buvo iA?A?udyta 20 tAi??kstanA?iA? A?moniA? ai??i?? visas miestas. Tai istorinis faktas, puikiai iliustruojantis religinAi?? neapykantAi??. Akivaizdu, kad prasidAi??jus religinei nesantaikai, atsirado ir netolerancija.

UgnAi?? KaA?kauskaitAi??: O kas, JAi??sA? manymu, yra tolerancija? Kaip jAi?? apibAi??dintumAi??te?

G. Varnas: Tolerancija yra pakantumas kitam ai??i?? kitokios nuomonAi??s, kitos tautybAi??s, religijos, kitokiA? A?sitikinimA?, kitokios seksualinAi??s orientacijos, kitokio temperamento A?mogui. Tai, sakyA?iau, yra pakantumas viskam, kas tau svetima, kas yra ne tavo. A?inoma, tai susijAi?? su tradicijomis. GalbAi??t A?mogus ir nAi??ra netolerantiA?kas iA? prigimties, gal netolerancijAi?? lemia ideologinAi??s kliA?Ai??s, tradicijos, auklAi??jimas, visuomenAi??s nuomonAi??ai??i?? Juk netolerancijAi?? akivaizdA?iai diegia aplinka: kiemas, mokykla, tAi??vai, televizija, spauda, radijas ir t. t. ai??i?? viskas, kas vyksta aplinkui. Tai ypaA? jauA?iama posovietinAi??je erdvAi??je. KodAi??l, pavyzdA?iui, Olandija yra vadinama tolerantiA?kiausia valstybe? DAi??l tradicijA?. Ji ai??i?? pirmoji Europos valstybAi??, kurioje dar XVI a. buvo priimti A?statymai, reikalaujantys pakantumo kitai religijai.

U. KaA?kauskaitAi??: Pernai Briuselis atsisakAi?? kalAi??dinAi??s eglutAi??s pagrindinAi??je miesto aikA?tAi??je, kad nebAi??tA? A?A?eisti A?alyje gyvenantys musulmonai. Ai??is pavyzdys aiA?kiai rodo: siekiant tolerancijos, tenka apriboti savo religinAi?? raiA?kAi??, tautines tradicijas ar pan. Kaip manote, ar A?is Briuselio pavyzdys yra sektinas? Kiek tolerancija apriboja A?mogA? ir kaip apibrAi??A?ti paA?ios tolerancijos ribas?

G. Varnas: Sakykime, man nepatinka kokia nors religija, sekta ar A?moniA? grupAi??, pavyzdA?iui, ultraradikalai skustagalviai nacionalistai. Bet jeigu juos uA?pulA?iau, toks mano poelgis bAi??tA? akivaizdA?iai netolerantiA?kas. A?inoma, aA? galiu turAi??ti savo nuomonAi?? ir galiu diskutuoti netgi su tais, kurie man nepatinka, nors draugA? tarp jA? turbAi??t nerasiu. TaA?iau negalima prieA? tuos, kuriA? nemAi??gstame, kilti A? kryA?iaus A?ygA?. Tokios, mano manymu, turAi??tA? bAi??ti tolerancijos ribos.

Nemanau, kad reikAi??jo atsisakyti kalAi??dinAi??s eglutAi??s Briuselio miesto aikA?tAi??je. Lazda buvo perlenkta. Tiesa, pastebiu, kad musulmonai darosi agresyvesni. KrikA?A?ionys, palyginti su ViduramA?iais, aprimo. TaA?iau aA? asmeniA?kai nesu nusiteikAi??s prieA? musulmonus, man tik nepriimtina jA? neapykanta kitoms religijoms.

Kuo daugiau tautA?, kuo daugiau religijA? vienoje A?alyje, tuo ji A?domesnAi?? visais atA?vilgiais. GalAi??tume vAi??l prisiminti Lietuvos istorijAi??. 1323ai??i??1324 m. Gediminas siuntAi?? laiA?kus A? EuropAi??. KAi?? jis padarAi??? ParodAi?? pavyzdA? visiems visA? laikA? lietuviams. Juk A? A?itAi?? uA?kampA? (tuo metu Lietuva tikrai buvo tamsus uA?kampis) jis sukvietAi?? amatininkus, meistrus, menininkus, prekeivius iA? Europos, suteikAi?? jiems A?vairiA? privilegijA?. Vilnius tapo daugiatauA?iu miestu.

DabartinAi?? Lietuvos sostinAi?? apskritai niekada nebuvo vienalytAi?? tautiniu atA?vilgiu. PrieA? AntrAi??jA? pasaulinA? karAi?? Vilniuje buvo apie 2 proc. lietuviA?, apie 40 proc. A?ydA?, tiek pat lenkA?, nemaA?ai vokieA?iA?, baltarusiA?, rusA?, kitA? tautybiA? A?moniA?. Tad nuo Gedimino laikA? Lietuva buvo internacionali, ypaA? Vilnius. Kai XVI a. iA? Prahos buvo iA?guiti A?ydai, Lietuva juos priAi??mAi?? ir suteikAi?? tam tikras privilegijas, atleido net nuo kai kuriA? mokesA?iA?. Ginami A?statymo, jie ilgus amA?ius galAi??jo A?ia palyginti ramiai jaustis. Taigi senoji Lietuvos valstybAi?? turAi??jo tvirtAi?? tolerancijos tradicijAi??. A?ia niekada nevyko jokios religinAi??s kovos, nors buvo net keletas konfesijA?: katalikai, judAi??jai, staA?iatikiai, protestantai ir pan. Visi A?ia sugyveno, visi iA?siteko. Deja, vAi??lesni Lietuvos istorijos A?imtmeA?iai A?iAi?? tradicijAi?? sunaikino.

KodAi??l mes tokie netolerantiA?ki? Atrodo, lietuviai visada uA?ima kaA?kokiAi?? gynybinAi?? pozicijAi?? ir labai bijo to, kas jiems atrodo svetima, nes anksA?iau to nebuvo. Manau, tai atsirado po Lietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s sAi??jungos su Lenkija, sutvirtAi??jo ilgiau kaip du A?imtmeA?ius dAi??stant po Rusijos imperijos padu, o ypaA? sovietinAi??s okupacijos metais, kai buvo iA?tremta, iA?A?udyta beveik visa lietuviA? inteligentija. Visa tai sudAi??jus, reikAi??tA? daryti iA?vadAi??, kad tolerancijos stygius Lietuvoje yra labai sunkios istorinAi??s patirties padarinys.

U. KaA?kauskaitAi??: Kaip manote, ar teisinga, kad tolerancijAi?? siekiama uA?tikrinti pirmiau teisiniame, politiniame lygmenyje?

G. Varnas: Tolerancijos poreikis, manau, atsirado po Antrojo pasaulinio karo. Tai buvo A?iauriausias netolerancijos smAi??gis. Ai??is karas sujaukAi?? visAi?? EuropAi??, uA?nuodijo jos A?moniA? protus ir A?irdis, todAi??l reikAi??jo kaA?kAi?? radikaliai keisti, kad daugiau nebepasikartotA? tai, kas atsitiko Vokietijoje ir jos okupuotose A?alyse. Ai??vykiai buvo tokie kraupAi??s, kad pakeitAi?? A?moniA? sAi??monAi??, tad po karo tolerancijos direktyva tapo neiA?vengiama. Juk pakantumas iA? tikrA?jA? yra mokslas sugyventi tarpusavyje. Manau, dabartinAi?? tolerancijos kryptis yra teisinga, nors pasirenkami jos sklaidos bAi??dai kartais nueina galbAi??t pernelyg toli.

M. MeilutytAi??: PrieA? penketAi?? metA? spauda skelbAi??, kad Lietuva pateko A? tolerantiA?kiausiA? pasaulio A?aliA? sAi??raA?Ai??, uA?Ai??musi 23 vietAi?? (tada buvo lyginamos vyrA? ir moterA? teisAi??s A?alyje).2 JAi??s, statydamas ai??zTiksinA?iAi?? bombAi??ai???, spektaklA? apie homoseksualA? problemas, teigAi??te, kad Lietuvos visuomenAi?? toleruoja homoseksualus panaA?iai kaip ViduramA?iais. KodAi??l bAi??tent seksualinAi??s maA?umos, siekianA?ios A?gyti tokias paA?ias teises, kokias turi heteroseksualai, uA?sitraukia didA?iausiAi?? neapykantAi??? Ir kokios, JAi??sA? manymu, tolerancijos Lietuvoje perspektyvos?Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??

G. Varnas: Ai?? tAi?? klausimAi?? iA? dalies jau atsakiau ai??i?? netolerancijAi?? Lietuvoje lemia susiklosA?iusios istorinAi??s aplinkybAi??s. Kita vertus, apklausos rodo, kad lietuviai netolerantiA?kiausi A?igonams ir seksualinAi??ms maA?umoms. KodAi??l A?igonams? TodAi??l, kad jA? Lietuvoje yra palyginti daug. Ai??sivaizduokime, kas bAi??tA?, jei LietuvAi?? uA?plAi??sta kinai. NeA?inau, ar lietuviai reaguotA? labai palankiai. Manau, netolerancija kinams smarkiai A?oktelAi??tA? aukA?tyn. Nors kol tai A?vyks, pasikeis kartos, todAi??l viskas bus kitaip.

Lietuvos jaunimas tikrai nAi??ra netolerantiA?kas. VisiA?kai nematau skirtumo tarp jauno lietuvio A?ia ir jauno lietuvio Briuselyje ar Londone. Emigrantai grA?A?ta irgi pasikeitAi??, tolerantiA?kesni. Tiesa, kaimA? publika yra visiA?kai kitokia. Provincijoje kur kas didesnAi?? tAi??vA? A?taka, siauresnAi?? aplinka, todAi??l situacija beveik nesikeiA?ia. Vis dAi??lto esu A?sitikinAi??s, kad kartA? kaita atvers A?viesesnAi?? tolerancijos perspektyvAi??, nes maA?Ai??s sovietinio mentaliteto liekanA?.

Ai??

U. KaA?kauskaitAi??: O kokius A?mones vadintumAi??te homofobais? Ar tas, kuriam nepatinka homoseksualai, jau yra homofobas?

G. Varnas: Fobija ai??i?? tai baimAi??. PavyzdA?iui, Valdo Gedgaudo straipsnis yra tipiA?kai homofobiA?kas raA?inys. O didysis to variklis ai??i?? siaubas ir baimAi??. PerskaitAi??s minAi??tAi?? straipsnA?, labai nustebau. Mano reakcija buvo gailestis straipsnio autoriui. AtrodAi??, kad jis raA?o visai ne apie mano spektaklA?. Tokio teksto niekaip negalAi??A?iau pavadinti recenzija, tai veikiau esAi?? homoseksualumo tema. Manau, ten buvo sukaupta viskas, ko daugelis turbAi??t nedrA?sta pasakyti. GalbAi??t tai ai??zmasiA?ai??? nuomonAi??, kuriAi?? Gedgaudas tiesiog iA?liejo popieriuje. Tas raA?inys buvo fobiA?kas ir brutalus. Labai nustebau, kad iA?silavinAi??s A?mogus gali taip galvoti. Gedgaudo tekstas A?A?eidAi?? ne tiek spektaklio kAi??rAi??jus, kiek paA?iAi?? gAi??jA? bendruomenAi??. Lietuvos teatro kritikai A?is straipsnis irgi nedaro garbAi??s.

Homofobais vadinA?iau tuos, kurie raA?o straipsnius, panaA?ius A? minAi??tAi??jA?, ir tuos, kurie ateina prieA?iA?kai nusiteikAi?? A? ai??zBaltic Prideai??? eitynes, kad apmAi??tytA? dalyvius supuvusiais kiauA?iniais. Juk tam reikia skirti laiko ai??i?? kurti plakatA? uA?raA?us, pirkti ir pAi??dyti kiauA?inius ar pan. A?mogus sAi??moningai tam rengiasi. Homofobu nevadinA?iau praeivio, kuris, paklaustas, kAi?? mano apie homoseksualus, atsakytA?, kad A?ie jam nepatinka. Gali ir nepatikti. Bet jei A?mogus gaiA?ta laikAi??, stengdamasis supurvinti, suniekinti homoseksualus, skleidA?ia apie juos melagingAi?? informacijAi??, ai??i?? tai jau homofobiA?ka veikla.

M. MeilutytAi??: Spektaklyje ai??zTiksinti bombaai??? kalbate apie AIDS grAi??smAi??, taA?iau spektaklio programAi??lAi??je pateikiate ir kitokiAi?? nuomonAi??, esAi?? A?i liga tAi??ra vienas iA? mitA?. Apskritai JAi??sA? kAi??rybos viena iA? svarbesniA? temA? yra tikrovAi??s ir iliuzijA? prieA?prieA?a. Kaip JAi??s pats kovojate su mitais ir kaip patartumAi??te ieA?koti tiesos?

G. Varnas: Manau, pirmiausia reikia viskuo domAi??tis ir bendrauti su A?monAi??mis. Jeigu man kas nors neaiA?ku, aA? daug skaitau, kad susidaryA?iau kuo tikslesnA? vaizdAi??, ir tik po to darau iA?vadas.

Po eityniA? ai??zUA? lygybAi??ai??? pasireiA?kAi?? nemaA?ai gana mAi??sliA? A?urnalistA?, kuriA? straipsniai iA? pirmo A?vilgsnio galAi??tA? pasirodyti analitiniai, taA?iau iA? tikrA?jA? tai buvo tik ai??zmano nuomonAi?? apie homoseksualusai???. Kai kurie iA? jA? mane labai nustebino. PavyzdA?iui, viena dama savo straipsnyje raA?Ai??: kokia A?ia gali bAi??ti gAi??jA? lygybAi??? Juk, pasak jos, tai aiA?kiA? aiA?kiausias iA?krypimas!3 Na, psichiatrai jau labai seniai iA?tyrAi??, kad homoseksualumas nAi??ra iA?krypimas, ir iA?braukAi?? jA? iA? ligA? sAi??raA?o. Kam vAi??l grA?A?ti A? XX a. pradA?iAi???

Gaila, bet gAi??jA? bendruomenAi?? neturi gerai raA?anA?iA? A?moniA?, kurie galAi??tA? iA?sklaidyti tokius mitus. Juk dabar mAi??sA? spaudoje dominuoja KatalikA? baA?nyA?ios poA?iAi??ris. YpaA? neigiamAi?? nuomonAi?? apie homoseksualus savo straipsniuose dAi??sto ir eitynAi??ms prieA?inasi ultrakrikA?A?ionys. Kitiems tai nAi??ra labai A?domu. Jie A? visa tai nesivelia, o tik ramiai stebi. BAi??ti homoseksualiam ne nuodAi??mAi??, bet konkretus veiksmas jau yra nuodAi??mAi??, ai??i?? tokiAi?? demagogijAi?? skleidA?ia religingieji. Vis dAi??lto naujasis popieA?ius teikia vilA?iA?. Jis pasakAi??: kas aA? toks, kad smerkA?iau gAi??jus?

M. MeilutytAi??: Ankstesniuose JAi??sA? spektakliuose pagrindinis herojus dAi??l vienokiA? ar kitokiA? prieA?asA?iA? daA?nai nepritapdavo prie savo aplinkos, buvo tiesiog kitoks. GalAi??tume prisiminti HedAi?? Gabler, RaskolnikovAi??, PortijAi?? Koglenai??i?? Kas apskritai yra kitoniA?kumas? Ar sutiktumAi??te su teiginiu, kad homoseksualai yra kitokie?

G. Varnas: Ne kiekvienas gAi??jus yra kitoks. Kaip ir kitoks nebAi??tinai yra gAi??jus. Man kitoks ai??i?? tai asmenybAi??. O juk ne kiekvienas homoseksualas yra asmenybAi??. Kitoks nepaklAi??sta miesA?ioniA?koms normoms, nes tiesiog neiA?sitenka jokiuose rAi??muose. Nors, blaiviai mAi??stant, miesA?ioniA?kos normos nAi??ra blogis. Jos ai??i?? vidutiniam A?mogui sukurtas taisykliA? rinkinys, kuris apibrAi??A?ia, kokia laikysena yra padori, mandagi, tolerantiA?ka ir pan. O Heda Gabler arba Raskolnikovas nepaklAi??sta A?ioms taisyklAi??ms, nes jos sukurtos ne jiems.

U. KaA?kauskaitAi??: Kaip manote, kodAi??l Lietuvoje kitoniA?kumas neretai nuspalvinamas negatyviomis spalvomis?

G. Varnas: GreiA?iausiai todAi??l, kad toliau nuo Vilniaus, gAi??dA?ioje provincijoje, viskas yra labai reglamentuota ir bet kAi??, kas svetima, A?monAi??s vertina kaip blogA? savaime. Nesvarbu, ar kalbAi??sime apie gAi??jus, pankus ar juodaodA?ius. TaA?iau nereikAi??tA? pamirA?ti vieno dalyko: jaunoji karta daug keliauja, o iki SovietA? SAi??jungos A?lugimo keliauti po pasaulA? galAi??davo labai nedaug A?moniA?. Kitiems leista pasiA?valgyti nebent po SovietA? SAi??jungAi??, kurios didA?iuliuose plotuose gyveno per prievartAi?? suvienodinti A?monAi??s. Nesvarbu, kad jA? tautybAi??s skyrAi??si, taA?iau nesiskyrAi?? nei manieros, nei apranga. Visi buvo prislAi??gti tos paA?ios sistemos, kuri neleido kiA?ti nosies anapus geleA?inAi??s uA?dangos. TodAi??l SSRS pilieA?iams atrodAi??, kad pasaulis ai??i?? tai jA? kiemas, jA? kaimas ar miestelis. Ai??i vienspalvAi?? bendruomenAi?? buvo vienintelis paproA?iA? rodiklis ir staiga A? A?iAi?? uniformuotAi?? idilAi?? A?sibrauna kaA?kas nauja, svetima. Ilgus deA?imtmeA?ius Sovietijos A?monAi??ms buvo kalama A? galvas, kad visas blogis slypi ai??zsupuvusiuoseai??? Vakaruose. To pasekmes matome iki A?iol.

O juk XX a. 6-ajame deA?imtmetyje VakarA? Europoje prasidAi??jo masinis turizmas. Kai A?monAi??s pradeda keliauti, natAi??ralu, kad jA? pasaulis prasipleA?ia. Tiems, kurie pamato A?vairias A?alis, prisilieA?ia prie jA? kultAi??ros, kitoniA?kumas tampa kur kas priimtinesnis. O A? kAi?? A?domiau A?iAi??rAi??ti: A? vienodAi?? tautieA?iA? masAi?? ar A? bAi??rA? A?moniA?, kuriA? tautybAi??, religija, odos spalva, seksualinAi?? orientacija skiriasi?

Ai??

M. MeilutytAi??: Kokie, JAi??sA? manymu, svarbiausi kriterijai, pagal kuriuos derAi??tA? vertinti A?mones?

G. Varnas: AsmenybAi??s bruoA?ai. Nemanau, kad reikAi??tA? vertinti A?mones kaip ai??zmasAi??ai???. Juk, pavyzdA?iui, tarp katalikA? kunigA? esama ir labai puikiA? A?moniA?, ir visiA?kA? veidmainiA?. Man asmeniA?kai patraukliausi ir A?domiausi yra kitokie, t. y. tie, kurie ne visada paklusnAi??s, kurie neiA?sitenka Prokrusto lovoje, o gal net patys savyje, kuriems negalioja visuotinai priimtos normos.

PavyzdA?iui, Albertai??i??o Camus Kaligula. Vertinant pagal visuomenAi??s aprobuotas taisykles, jis ai??i?? baisus A?mogus. Kita vertus, jis turi kaA?kAi??, kas tAi?? baisumAi?? nustelbia. Tai asmenybAi??s A?vytAi??jimas. Kaligula yra visai kitoks, tarsi bAi??tA? ne A?ios A?emAi??s kAi??dikis, ai??i?? tai apdovanotas, iA?skirtinis A?mogus. Deja, daA?niausiai kitokiems A?monAi??ms blogai baigiasi, plaA?iosios ai??zmasAi??sai??? tikrA? asmenybiA? nesupranta, A?iAi??ri A? jas kaip A? beproA?ius. Kas buvo Einsteinas? BeprotiA?kai talentingas ai??zbeprotisai???.

Tiesa, kultAi??ringi A?monAi??s vertina asmenybes. PavyzdA?iui, teatro publika. Viena vertus, ji irgi priklauso ai??zmasAi??msai???, antra vertus, slapA?ia svajoja apie kitoniA?kumAi??, A?iAi??rovai gal net patys norAi??tA? bAi??ti kitokie. TodAi??l ir eina A? teatrAi??.

Ai??

U. KaA?kauskaitAi??: JAi??sA? teatre ryA?kus politiA?kumo atspalvis. AnksA?iau A? savo spektaklius subtiliai A?pindavote homoseksualumo, transseksualumo ir apskritai lyties tapatumo temAi?? (nors anais laikais niekas apie tai nekalbAi??jo). Dabar politiA?kumas dar aiA?kiau apA?iuopiamas ai??i?? kritikuojate visuomenAi??s laikysenAi??, reflektuojate aktualias problemas (ai??zTeiresijo krAi??tysai???, ai??zTiksinti bombaai???, ai??zBakchantAi??sai???). Kaip JAi??s pats apibAi??dintumAi??te dabartinA? savo teatrAi???Ai??Ai?? Ai??Ai??Ai??

G. Varnas: Pirmiausia reikAi??tA? prisiminti 1989ai??i??1991 m., kai rodAi??me ai??zAi??Ai??posai???spektaklius. Ai??is teatras buvo labai politiA?kas ir tuo metu vienintelis toks Lietuvoje. Mes juokAi??mAi??s iA? visA?. Tai buvo labai A?A?Ai??lu.

Ai??tai vienas pavyzdys: 1990 m. gruodA?io mAi??nesA? Michailas GorbaA?iovas gavo Nobelio taikos premijAi?? uA? tai, kad nutraukAi?? Ai??altAi??jA? karAi??, o 1991 m. nepajudino nAi?? pirA?to, kad sustabdytA? kruvinus Sausio 13-osiosAi?? A?vykius Vilniuje. Vasario mAi??nesA? ai??zAi??Ai??posai??? teatras vieA?Ai??jo Osle ai??i?? du spektaklius parodAi??me Nacionaliniame teatre, o Universiteto salAi??je, kur pernai buvo A?teikta minAi??toji Nobelio taikos premija, turAi??jome prisistatyti su trumpu pasirodymu. Lietuvos NepriklausomybAi??s dienos proga susirinko visas diplomatinis korpusas. Po iA?kilmingA? kalbA?, ambasadorius praneA?Ai??, kad scenoje pasirodys ai??zAi??Ai??posai??? teatras. Mes pasirodAi??me ir parodAi??me A?tai kAi??: Michailo GorbaA?iovo lAi??lei Nobelio taikos premijAi?? A?teikAi?? Saddamo Husseino lAi??lAi?? (Husseinas tuo metu buvo paA?iame jAi??gA? A?ydAi??jime, vykoAi?? Irako invazija A? KuveitAi??). Vos tai pamatAi??, diplomatai atsistojo ir pasuko durA? link. GorbaA?iovo lAi??lAi?? jiems pavymui bandAi?? aiA?kinti, kad ai??znors ir taika, A?udyti vis tiek galimaai???. Po mAi??sA? pasirodymo Oslo laikraA?A?iai raA?Ai?? apie neA?tikAi??tinAi?? lietuviA? A?A?Ai??lumAi??.

Kai uA?darAi??me ai??zAi??Ai??pAi??ai???, kitas spektaklis, kurA? staA?iau ai??i?? Federico GarcAi??a Lorcos ai??zJei praeitA? penkeri metaiai???, ai??i?? buvo visiA?kai nesusijAi??s su to meto aktualijomis. MAi??gstu nuo vieno kraA?tutinumo perA?okti prie kito. Mano kAi??ryba banguoja: kartais pabosta lindAi??ti iliuziniame pasaulyje, norisi realybAi??s skonio, kai atsibosta realybAi?? ai??i?? neriu A? ai??zmenAi?? menuiai???, paskui vAi??l grA?A?tu prie ai??zmeno liaudA?iaiai???.

U. KaA?kauskaitAi??: Kai kurie teatro kritikai, raA?ydami apie ai??zTiksinA?iAi?? bombAi??ai???, prisiminAi?? daugiau nei prieA? deA?imtmetA? JAi??sA? pastatytAi?? ai??zTolimAi?? A?alA?ai??? ai??i?? A?iame spektaklyje subtiliai, poetiA?kai kalbAi??jote apie homoseksualus. ai??zTiksinA?ios bombosai??? istorija pasakojama gana atvirai, deklaratyviai. PanaA?A? poslinkA? JAi??sA? teatre galima A?A?velgti ir lyginant ai??zTeiresijo krAi??tisai??? su ai??zBakchantAi??misai???. Pirmasis spektaklis paA?eria daugybAi?? klausimA?, bet nepateikia atsakymA?, o antrasis atvirkA?A?iai ai??i?? pateikia tik atsakymus, klausimams, atrodo, nebelieka vietos… KodAi??l taip radikaliai pasikeitAi?? JAi??sA? santykis su A?iAi??rovais?

G. Varnas: NesakyA?iau, kad mano santykis su publika pasidarAi?? kitoks. Suprantu, kad finalinAi?? ai??zTeiresijo krAi??tA?ai??? scena su ministrA? kabinetu galAi??jo kAi?? nors papiktinti. Bet tuo metu buvau labai A?nirA?Ai??s ant Andriaus Kubiliaus vyriausybAi??s ai??i?? naktinAi?? reforma padarAi?? daug A?alos, ypaA? kultAi??rai. FinalinAi??je scenoje parodA?iau, kAi?? aA? apie juos galvoju. Dabar spektaklyje buvusiA? ministrA? veidA? neberodome, o dabartinAi?? vyriausybAi?? dar nAi??ra tiek prisidirbusi, kad pabaigoje norAi??tA?si iA?vysti jos veidus.

ai??zBakchantesai??? laikau vienu geriausiA? savo spektakliA?. Kai prasidAi??jo neigiamos kritikos lavina, pagalvojau: ar man kaA?kas negerai, ar kritikams? Bet mano galva juk nepasikeitAi??…

purchase glucotrol xl online.

Euripido pjesAi?? ai??zBakchantAi??sai??? labai pikta ai??i?? Dionisas A?iaurai atkerA?ija A?monijai (PentAi??jas yra tik be kaltAi??s kaltas atpirkimo oA?ys). A?inojau: jeigu jau renkuosi A?A? veikalAi??, privalau turAi??ti kAi?? pasakyti. Jei ne, tada geriau iA?vis jo atsisakyti ir imtis kokios nors mielos, A?iltos ar melancholiA?kos dramos.

ai??zBakchantAi??sai??? ai??i?? paskutinAi?? Euripido pjesAi??, paraA?yta gyvenimo pabaigoje. Jau seniai ginA?ijamasi, kAi?? jos autorius norAi??jAi??s pasakyti. Esama A?vairiA? spAi??lioniA?, bet aA? visiA?kai sutinku su Janu Kottu, kuris teigAi??, kad tai pabaigos, dekadanso drama. Versti A?iAi?? dramAi?? kitokia, negu ji yra, daryti iA? jos kokiAi?? nors drungnAi?? istorijAi?? nemaA?iau jokios prasmAi??s.

Kadangi turiu labai rimtA? sAi??skaitA? su A?monija, sekiau Euripidu. Juk A?monAi??s baigia viskAi?? sunaikinti. A?inau, kad ai??zA?aliA?jA?ai??? idAi??jos skamba ne itin originaliai, bet maA?iau ir matau prasmAi?? jas priminti teatre. Sutinku, kad spektaklis piktas, bet aA? ir norAi??jau tokA? sukurti. O kad likau nesuprastas, nieko nepadarysi, ai??i?? bAi??na ir taip.

Ai??

M. MeilutytAi??: Ar ketinate ateityje savo kAi??ryba vAi??l grA?A?ti prie homoseksualumo, tolerancijos problemA?? Kokios temos Jus labiausiai domina?

G. Varnas: Ai??iuo metu man labiausiai rAi??pi nauji mokslo metai, nes vadovauju dviem kursams ai??i?? reA?isieriA? ir aktoriA?. O teatre, manau, neiA?vengiamai grA?A?iu ne tiek prie tolerancijos, kiek prie kitoniA?kumo temos. PavyzdA?iui, ketinu statyti Thomo Manno ai??zDaktarAi?? FaustAi??ai???. Pagrindinis A?io romano veikAi??jas ai??i?? genialus kompozitorius Adrianas Leverkiunas yra vienas iA? tA? kitokiA?. Tai menininko ir kainos, kuriAi?? A?is sumoka uA? savo menAi??, tema.

DAi??kojame uA? pokalbA?.

1 V. Gedgaudas, AA? esu pyderas mama! Ir tuo didA?iuojuosi!, LiteratAi??ra ir menas, 2012, nr. 3402. Prieiga per internetAi??:

2 Lietuva tolerantiA?kiausiA? A?aliA? sAi??raA?e ai??i?? 23, alfa.lt, 2008-11-12. Prieiga per internetAi??:

3 Kalbama apie straipsnA?: L. PociAi??nienAi??, Naivumas ar gudravimas? Atsiliepimas A? KAi??stuA?io Skrupskelio straipsnA? ai??zSantuoka ar partnerystAi??ai???, KultAi??ros barai, 2013, nr. 7/8, p. 26-31.