Toli graA?u

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS:Ai??Gerda VenA?kauskaitAi??

DATA: 2012-02

Toli graA?u

Gerda VenA?kauskaitAi??

AkademinAi??s bendruomenAi??s uA?kulisiuose vis pasigirsta kalbA?, kad nAi??ra kam perrinkti ir naujai iA?leisti Maironio tekstA?, tuo tarpu Justino MarcinkeviA?iaus senA? tekstA? nauji leidimai A?gyja pagreitA?. Ai??A? kartAi?? prieA?ais save turiu Viktorijos DaujotytAi??s sudarytAi?? Just. MarcinkeviA?iaus eilAi??raA?A?iA? rinkinA? ai??zPapasakoti gyvenimAi??ai??? (ai??zTyto albaai???, 2012).

Justinas MarcinkeviA?ius
ai??zPapasakoti gyvenimAi??ai???

EilAi??raA?A?iai dAi??stomi chronologine tvarka ai??i??Ai?? tokiu keliu poezija ir brAi??A?ia poeto gyvenimo linijAi??. Kitaip nei poeto eseistikoje (Valentino Sventicko rinkinyje ai??zDienoraA?A?iai be datA?ai???), eilAi??raA?A?iuose A?A? kartAi?? maA?iau politikos, krikA?A?ionybAi??s ir santvarkos. Atrinkti tekstai ne veltui pavadinti ai??zrinktiniaisai??? ai??i??Ai?? guviu balsu poetas kalba apie apA?iuopiamus, kaA?kokios ilgesingos gyvybAi??s prisirpusius objektus ai??i?? jis meiliai apraA?o arklA?, bulvAi??, vargstanA?ias kaimA? moA?iutes, rugius. Kalba gyvybinga, kartais sunku nustatyti skirtA? ai??i?? ar ji sklinda A? vaiko, ar A? suaugusiojo A?irdA?. ArtAi??jant knygos pabaigai vis daA?niau skaitytojui tenka atlaikyti iA? eilAi??raA?A?io sklindantA? mirties A?vilgsnA?, A?iurpiAi?? jos nuojautAi??. Tuomet ai??zPapasakoti gyvenimAi??ai??? tampa ai??zpapasakoti mirtA?ai???. TaA?iau, jei skaitytojAi?? mirties baimAi?? nugAi??sdins, tereiks grA?A?ti kelis metus ir kelis puslapius atgal ir dar kartAi?? perskaityti kurA? nors eilAi??raA?tA?, gyvybingAi?? ir graA?A?, kurA? A?vitriu balsu skaitant ir pritinka pasakoti apie gyvenimAi??:

PaprasA?iausiai: pasiilgau arklio,
jo protingA? ir gerA? akiA?.
Norisi kaA?kAi?? sunkaus pavalkiot
Arba A?iaip ai??i?? pasiganyt sykiu.

    ai??zPasiilgau arklioai???, p. 12

Goda JuoceviA?iAi??tAi??, Raimondas DikA?ius
ai??zDrakono alsavimas: Honkongas, Kinija, Tibetasai???

Kai visur su savimi neA?iojiesi kompiuterA?, o vienAi?? dienAi?? iA? namA? iA?eini be jo, tikAi??tina, bent kartAi?? uA?klups tas baimAi?? keliantis ai??i??Ai?? kaA?ko trAi??ksta, kaA?kAi?? pameA?iau ai??i?? jausmas. Ai??sivaizduoju, keliaujantys ir svetimA? kraA?tA? stebuklA? nefiksuojantys A?urnalistai pasijunta panaA?iai ai??i?? kaA?ko nepadariau, straipsniai A?ia pat slysta iA? rankA?. Beveik deA?imtmetA? A?urnalistinA? darbAi?? dirbanti Goda JuoceviA?iAi??tAi?? kartu su keliautoju Raimondu DikA?iumi kelias deA?imtis metA? prasibastAi?? RytA? Ai??alyse ir, atrodo, pagaliau uA?fiksavo viskAi?? taip, kad niekas nebAi??tA? pamirA?ta. ai??zDrakono alsavimas: Honkongas, Kinija, Tibetasai??? (ai??zVersus aureusai???, 2011) ai??i?? tai informatyvus leidinys apie tolimus ir graA?ius kraA?tus.

IA?skirtinis knygos bruoA?as ai??i?? ji orientuota bAi??tent A? lietuvius. Skaityti A?iAi?? knygAi?? ai??i?? tai ne tas pats, kas skaityti iA? uA?sienio kalbos verstAi?? enciklopedijAi??. A?ia iA?kylantys vaizdai matomi lietuvio turisto akimis ai??i?? pateikiami mAi??sA? ir kitA? A?aliA? kainA?, kultAi??ros, bendravimo, net apgavysA?iA? skirtumai. DAi??l to norisi sakyti ai??i?? tokios knygos lietuviams reikAi??jo. Knygoje yra tekstA? apie A?iuolaikinAi??s Azijos miestA? panoramas, A?moniA? A?vairovAi??, paproA?ius, kasdienybAi??, medicinAi??, kulinarijAi??, tikAi??jimAi??, mitus ir reportaA?iniA? nuotraukA?. A?ia galima surasti ir tradiciniA? patiekalA? receptA?, gydomA?jA? vaistaA?oliA? paruoA?imo formuliA?. Kyla A?tarimas, kad pastaruosius knygos komponentus, gerai pasiknaisiojus, galima perskaityti ir kokiuose nors ai??zSveikatos kalendoriuoseai???, bet jA? nAi??ra daug. Vis dAi??lto didA?iAi??jAi?? leidinio dalA? sudaro sklandAi??s pasakojimai

Skaitant Godos JuoceviA?iAi??tAi??s raA?inius, norisi pagirti jAi?? uA? grakA?A?iai valdomAi?? teksto tAi??kmAi??, subtilA? braiA?Ai??. Ai??iuolaikinAi??s Azijos etnologijAi?? ir kinA? kalbAi?? Vilniaus universitete studijavusi A?urnalistAi?? ne tik puikiai valdo skaitytojo dAi??mesA?, bet ir pateikia daug faktinAi??s informacijos apie RytA? kultAi??rAi?? ai??i?? tad tekstai yra stiprAi??s argumentais, turtingi skaiA?iA? ir plaA?iA? istoriniA?, geografiniA?, ekonominiA? kontekstA?. O kalbAi??jimo stilius, pasikartosiu, maloniai teka A? skaitytojo sAi??monAi??, kartais net nebeatskiriant, ar tai publicistika, ar gryna proza. Kad bAi??tA? aiA?kiau, A?tai kelios eilutAi??s: ai??zNuo jos A?velgiant matyti megapolio atvirukas ai??i??Ai?? Honkongo sala su grakA?A?iai nuaugusiais dangoraiA?iais, kuriuose A?sikAi??rusios tarptautinAi??s kompanijos, vieA?buA?iai, iA?taigingi apartamentai, prekybos centrai. Vakarais jA? darnA? ansamblA? nutvieskia spalvinga A?viesA? ir lazeriA? simfonijaai??? (p. 12).

hyaluronic acid thailand.

Kitas A?ios knygos autorius, keliautojas Raimondas DikA?ius, prieA? septynerius metus iA?leido taip pat su RytA? kultAi??ra susijusiAi?? knygAi?? ai??zVelniai baltais chalataisai???. DAi??l akiplAi??A?iA?kA? erotikos elementA? virA?eliuose ir tekste, galima numanyti, jog bAi??ta skandalingumo intencijos, kuri neiA?sipildAi??. NeiA?sipildAi?? turbAi??t ir kiti vylimaisi, nes knyga beveik nepastebAi??ta iA?tirpo A? pasaulA? nuolat paleidA?iamA? naujA? leidiniA? srovAi??je.

Galima tikAi??tis, jog A?A? kartAi?? R. DikA?iaus popierinis naujagimis klyks garsiau. Greta grakA?A?iA? Godos JuoceviA?iAi??tAi??s tekstA? keliautojo parengti knygos skyriai priglunda lakiai, vos ne kaipAi??inAi??prieAi??jang. Autorius Kinijoje per dvideA?imt pastarA?jA? metA? lankAi??si maA?daug trisdeA?imt kartA?, ir A?i patirtis grubesniu, ironiA?kesniu kalbAi??jimo bAi??du iA?silieja tekste. Skaitant nekyla abejoniA?, kad R. DikA?ius taip pat yra RytA? kultAi??ros specialistas. Jo tekstuose daugiau informacijos iA? patirtes ai??i?? daugiau A?vykiA?, subjektyvumo, maA?iau skaiA?iA?. R. DikA?iaus, kaip ir G. JuoceviA?iAi??tAi??s, adresatas ai??i?? Lietuvos pilieA?iai. Kartais negailima jiems kritikos dAi??l vidinAi??s kultAi??ros. Ai??ie raA?iniai tikrai patiks ir nesubtilaus humoro mAi??gAi??jams, nes visi pasakojimai audA?iami iA? grubokA? sAi??mojA?, nevengiama sodresniA? fraziA?. Ai??tai kaip yra kalbama: ai??ztokia sena civilizacija kaip kinA? praktiA?kai paA?A?stama ne per fengA?ui studijas ar arbatos gAi??rimo ceremonijas, kurios, atvirai kalbant, yra skirtos tik maumams melA?tiai??? (29 p.).

Tad apibendrinant reikia pasakyti, jog knyga vertinga ne tik kaip paA?intinAi??, bet ir dAi??l tekstA? kokybAi??s ai??i?? gyvo, sklandaus kalbAi??jimo.

David Foenkinos
ai??zIA?tikus laimeiai???

Kartais galvoju, kAi?? reiA?kia ta mAi??sA? kalboje populiari frazAi?? ai??zlengvas stiliusai???. Skaitant ai??zTyto albosai??? iA?leistAi?? prancAi??zo Davido Foenkinos romanAi?? ai??zIA?tikus laimeiai??? (iA? pranc. k. vertAi?? AkvilAi?? MelkAi??naitAi??, 2012), kaip tik ir atrodAi??, jog tekste juntami A?io epiteto simptomai. Simptomai, o ne poA?ymiai ai??i?? nes ne visada teigiami.

Trumpai tariant, lengvuoju stiliumi romane plAi??tojama dviejA? vedybiniu gyvenimu nusivylusiA? A?moniA? tarpusavio santykiA? istorija, vedanti A? neiA?tikimybAi??. Skaitytojui leidA?iama suprasti, jog kita svarbi siuA?etinAi?? linija ai??i?? lengvai detektyvinAi??. Veiksmo vieta ai??i?? ParyA?ius ai??i?? atrodo, A?A? kartAi?? pasirinkta tik kaip prekinis A?enklas ai??i??Ai?? meilAi??s istorijA? sostinAi??s vardas. Jo vaizdA? romane nedaug, o visa atmosfera netgi primena kaA?kokiAi?? amerikietiA?kAi??jAi?? ai??i?? su kontoromis dangoraiA?iuose ir savimi pasitikinA?iais sAi??kmingais jA? A?eimininkais.

ai??zLengvas stiliusai??? A?ia reiA?kiasi, visA? pirma, greitu tempu ai??i?? raA?ytojo plunksna nestabteli ties kaA?kuria personaA?o savybe ar A?vykiu ilgesniam laikui. PrabAi??gomis papasakojama istorija, o paskutiniams skyriA? sakiniams autorius yra ai??zpasitaupAi??sai??? po vienAi??, reikAi??tA? suprasti ai??i?? sAi??mojingAi?? ai??i?? akcentAi??, pvz., ai??zKai vienintelis tavo tikslas yra kilti, sunku ryA?tis nusileisti A?emynai???, ai??zMoterys pralenkia vyrus visur, iA?skyrus mirtA?ai??? (p. 15), ai??zJos jausmai buvoAi??no manai??i??s land. Jos jausmai ai??i?? dar vienas oro uostasai??? (p. 19), ai??zPasimylAi??jAi?? jie surAi??kydavo cigaretAi??. O surAi??kAi?? cigaretAi?? mylAi??davosiai??? (p. 33) ir taip toliau. A?monAi??s A?ia ne visada natAi??ralAi??s, nes jA? bruoA?ai daA?nai apibAi??dinami kaip ai??ztikras groA?io / gAi??rio / sAi??kmAi??s A?sikAi??nijimasai??? arba ai??ztobulas tingumo / manieringumo pavyzdysai??? ir kt. A?imtaprocentinAi??mis savybAi??mis. ai??zLengvu stiliumiai??? paraA?ytas romanas, deja, ir A?tampAi?? palaiko ai??zlengvAi??ai??? , todAi??l teksto energetika cirkuliuoja A?velniai, neA?sidAi??mAi??tinai.

Alberto Angela
ai??zViena diena SenovAi??s Romojeai???

Tiems, kas lankAi??si Italijos sostinAi??je, tikrai teko susidurti su turistA? traukos centAi??ruose stoviniuojanA?iais persirengAi??liais ai??i??Ai?? deA?imAi??tys cezariA?, osteriksA? ir obeliksA?, kaukAi??tA? vyrA? su togomis ir kitA? keistuoliA? siAi??lo su jais nusifotografuoti, kAi?? nors nusipirkti arba, paaukojus pinigA?, sustingAi?? lyg statulos persirengAi??liai padaro kelis robotiA?kus judesius. Ta pati atributika visada ir atvirukuose bei Holivude ai??i?? Koliziejus, Cezaris, kartais ai??i?? Romulas ir Remas, dar pailgas laivelis su daugybe irklA?. Atrodo, ryA?kiausi Romos imperijos iA?skirtinumai tampa kone vieninteliai, nes gerai parduodami, ir tokiu bAi??du pasimirA?ta visa tikroji senosios imperijos panorama.

Alberto Angela, paleontologas ir Italijos mokslo populiarinimo laidA? vedAi??jas, knygoje ai??zViena diena SenovAi??s Romoje: kasdienis gyvenimas, paslaptys ir A?domybAi??sai??? (iA? italA? k. vertAi?? Aurelijus KatkeviA?ius, ai??zTyto albaai???, 2012) sako, kad SenovAi??s Roma dabar A?sivaizduojama neteisingai ai??i??Ai?? tai ne tik imperatoriA? ir legionA? A?alis, nes vien didingi dalykai nebAi??tA? padAi??jAi?? iA?laikyti tokios imperijos galybAi??s. Esti daug daA?nai pamirA?tamA? ar net neA?inomA? reiA?kiniA?, plytAi??jusiA? SenovAi??s Romos kasdienybAi??je, paprastA? A?moniA? dA?iaugsmA?, A?proA?iA? ir rutinos aspektA?. Kadangi, pasak autoriaus, jis bibliotekose niekada neradAi??s tokios knygos apie SenovAi??s RomAi??, kokia jam bAi??tA? pasirodA?iusi teisingiausia, tai perkopAi??s keturiasdeA?imtmetA? autorius tokiAi?? knygAi?? iA?leido pats.

Ji informatyvi ai??i?? skaitytojai supaA?indinami su gausybe archeologiniA?, istoriniA? tyrimA? ir kvieA?iami pasvarstyti, kokios turAi??jo bAi??ti miesto spalvos, kuriA? augalA? buvo daugiausiai, kokie garsai mieste girdAi??tis, kokia diena iA?auA?ta vergui, turtuoliui ir imperatoriui, kokios togos ir A?ukuosenos iA? tiesA? madingos ir pan. Leidinyje patogus informacijos iA?dAi??stymas ai??i?? temos skirstomos tarsi chronologiA?kai (nuo ryto iki vakaro), leidA?iant sau A?sivaizduoti, jog pats gyveni vienAi?? dienAi?? SenovAi??s Romoje, taA?iau iA? tiesA? keliasdeA?imt skyreliA? yra pavadinti informatyviomis antraA?tAi??mis, o tekstai gvildena konkreA?ias temas. TodAi??l skaityti nuo pradA?iA? nereikia, galima knyga naudotis kaip enciklopedija, kartais kelianA?ia klausimus, kurie daA?nam skaitytojui savaime gal niekada taip ir neA?autA? A? galvAi?? (pvz., kodAi??l romAi??nai turAi??jo tokius ilgus vardus? kokia buvo vyrA? ir moterA? higiena?).

Didysis knygos trAi??kumas yra galbAi??t leidAi??jA? klaida. VirA?elis kaA?kodAi??l A?ada tikrai nepasiteisinanA?iA? potyriA?, kuriA? daA?nai A?adAi??ti nedrA?sta net nuostabAi??s groA?inAi??s literatAi??ros kAi??riniai. Ant nugarAi??lAi??s raA?oma: ai??zKnygoje mes galime matyti, pajusti ir netgi uA?uosti, bastytis po turtuoliA? namus [...]. Ai??iA? puslapiA? tikslas ai??i?? atgaivinti senovAi??s Romos griuvAi??sius parodant kasdienA? gyvenimAi??, atsakant A? labai paprastus klausimus: koks buvo jausmas einant gatve? Kokie buvo praeiviA? veidai? [...] Kaip pirmieji saulAi??s spinduliai apA?viesdavo Kapitolijaus A?ventyklas?ai???

Knyga informatyvi, taA?iau gana sausu A?urnalistiniu stiliumi pateikiama informacija nAi??ra visiA?kai tai, kas leidA?ia ai??zuA?uostiai??? ir ai??zpajustiai???. TodAi??l, atsisakius to gundymo virA?eliu, galbAi??t ir leidinys, uA?uot A?okAi??s A?iek tiek kliA?inA? viliotinA?, iA?kart patektA? A? rankas tiems, kam knyga tikrai bAi??tA? naudinga. PavyzdA?iui, moksleiviams, kuriems istorijos dalykAi?? dAi??sto necharizmatiA?ka mokytoja, verA?ianti mintinai mokytis kuo daugiau datA?.

canadian express phramcy.