Tolminkiemio kunigas, statytojas ir sodininkas, lietuviA?kojo hegzametro kAi??rAi??jas

A?URNALAS:Ai??LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Kristijonui DonelaiA?iui – 300
AUTORIUS:Ai??Astrida PetraitytAi??, Kornelijus Platelis
DATA: 2014-01

2014-ieji paskelbtiAi??Kristijono DonelaiA?ioAi??metais. Ta proga pokalbiui prie apskritojo stalo apie mAi??sA? literatAi??ros A?edevrAi?? ai??zMetai” pakvietAi??me VU prof. em.Ai??ViktorijAi?? DaujotytAi??, filologAi?? dr.Ai??DaliAi?? DilytAi??, VU prof., LMA viceprezidentAi??Ai??DomAi?? KaunAi??Ai??ir architektAi?? restauratoriA? dr.Ai??NapalA? KitkauskAi??.Ai??ai??zLiteratAi??ros ir meno” redakcijai atstovavoAi??Kornelijus PlatelisAi??irAi??Astrida PetraitytAi??.

Tolminkiemio klebonija, 1982 05 03. Domo Kauno nuotrauka
Tolminkiemio klebonija, 1982 05 03. Domo Kauno nuotrauka

K. Platelis.Ai??ai??zJau saulelAi?? vAi??l atkopdama budino svietAi??…” ai??i??Ai?? tai prisimena kiekvienas lietuviA?kAi?? mokyklAi?? baigAi??s A?mogus. Mums Donelaitis pirmiausia ai??i?? lietuviA? kalbos jAi??ra, Ai??mai subangavusi, sugaudusi ten, kur anksA?iau plytAi??jo dykynAi??. Juk lietuviA? literatAi??ros, galinA?ios savo aplinkoje subrandinti tokA? kAi??rinA?, tada dar iA? viso nebuvo. TaA?iau Donelaitis ai??i??Ai?? ne vien ai??zMetai”. A?inome apie A?vairiAi?? jo veiklAi?? bei pomAi??gius, keli iA?likAi?? eilAi??raA?A?iai liudija, kad jis yra raA?Ai??s ir vokiA?kai. Tad norAi??tume jus pakalbinti apie platesnA? istorinA? ir geografinA? tiek ai??zMetA?”, tiek paties DonelaiA?io kontekstAi??.

PradAi??siu nuo gana spekuliatyvaus klausimo: kaip manote, ar raA?ydamas ai??zMetus” Donelaitis jautAi??, kad pradeda savo (ar be iA?lygA? savo?) tautos literatAi??rAi??, ar tik bAi??rus (kokia jA? dalis tada mokAi??jo lietuviA?kai skaityti?) norAi??jo pamokyti, atvesti A? doros keliAi???

V. DaujotytAi??.Ai??MA?slingas klausimas, ne sykA? apie tai galvojau. Kai Donelaitis kalba, kad jis daug laiko praleidA?ia skiepydamas, akiuodamas, dirbdamas sode, o paskui graA?iai lotyniA?kai priduria:Ai??dandum quandoquidem etiam posteritati aliquid estAi??(reikia kAi?? nors palikti ainiams), nAi?? A?odA?io neuA?simindamas apie giesmes, eilAi??raA?A?ius, lyg ir suabejoji, ar jis galvojo apie tai, kas mums A?iandien svarbiausia. Mano abejonAi?? dar padidina tai, kad lengva ranka ir, atrodo, neskaudama A?irdimi Donelaitis siAi??lo vokiA?kus vietA? vardus vietovAi??ms A?alia lietuviA?kosios RomintAi??s, paaiA?kindamas, kad visiems tie vardai patinka…. Tada jauti, kad jo giesmAi??s, tekstai, ai??i?? dabar sudarantys ai??zMetus”, ai??i?? yra A?skliausti tame lauke, kuriame yra pats Donelaitis. Tos giesmAi??s tarsi kitame jo sAi??monAi??s lygmenyje, jos nepaliktos ainiams, neA?raA?ytos A? palikimAi??…

D. Kaunas.Ai??Tolminkiemio sodininkas neabejotinai galvojo ir apie literatAi??rAi??, ir apie kitus dalykus: jis ilgainiui sukAi??rAi?? savo ai??zprojektAi??” ir jA? nuolat tobulino. PasiremA?iau Veimaro literatAi??rinio laikraA?A?io ai??zLiterarisches Wochenblatt” (1818) A?odA?iais, kad Donelaitis buvo visA? galA? meistras, kadangi gamino termometrus ir barometrus, A?lifavo optinius stiklus, dirbo fortepijonus, jais grojo, buvo geras sodininkas ir puikus poetas. Taip matyta iA? tolo, ne A?aliA?kai. Poezija ir sodas turAi??jo byloti apie jA?, kai jo nebebus. GalvoA?iau, kad Donelaitis juto savo naujoviA?kumAi?? ir vertAi??, tik mAi??stAi?? ne tokiomis kategorijomis, kaip mes A?vardijame.

D. DilytAi??.Ai??Ar Donelaitis jautAi??, kad raA?o genialA? kAi??rinA?? Tais laikais intelektualus gyvenimas nebuvo toks egocentriA?kas kaip A?iandien, kai paprastas autorius savo raA?ymus labai vertina. Gal Donelaitis ir nesuvokAi?? savo didybAi??s. RaA?Ai??, skaitAi?? ai??zMetA?” iA?traukas, kaip A?inome iA? jo laiA?ko, savo draugams, o ar ketino publikuoti, nebesuA?inosime.

K. P.Ai??Vis dAi??lto kas toji aplinka, subrandinusi ai??zMetus”, ai??i?? KaraliauA?iaus universitetas, kunigo DonelaiA?io ganomi bAi??rai, ano meto A?viesuomenAi??, su kuria jis bendraudavo?

D. K.Ai??Jau seniai kaupiu medA?iagAi?? apie DonelaiA?io laikA? PrAi??sijos karalystAi??s ir jos A?iaurinio kampo ai??i?? MaA?osios Lietuvos ai??i?? A?viesuomenAi??. IA? to, kAi?? sukaupiau, sprAi??sA?iau, kad jos atstovai gyveno ne tokA? jau uA?darAi??, bet gana intensyvA? gyvenimAi??, aktyviai komunikavo ai??i?? tuo metu raA?yti laiA?kus buvo taip A?prasta, kaip mums A?iandien skambinti mobiliuoju telefonu. TaA?iau traukos intelektinis centras neabejotinai buvo KaraliauA?ius ai??i?? A?ia universitetas, profesAi??ra, mAi??stytojai, taip pat ai??i?? poetai, DonelaiA?iui sektini vardai (Dacho, Herderio ir kt.). A?ia buvo kaupiamos didelAi??s pavyzdinAi??s bibliotekos. TodAi??l, pagyvenAi?? KaraliauA?iuje ir pastudijavAi?? Albertinoje, tai darAi?? ir kunigai. Buvo jauA?iama ateinanA?iA? laikA? dvasia. Mane, kaip knygiA?, bibliotekos ypaA? domino ai??i??Ai?? kokios jos galAi??jo bAi??ti? JA? bAi??ta gana moderniA?, gausiA? ai??i?? keliA? ir keliolikos tAi??kstanA?iA? leidiniA?, priklausiusiA? asmenims ir mokslo A?staigoms. Pilies biblioteka kartkartAi??mis iA?pardavinAi??jo pasenusius, antikvarinius leidinius (net BretkAi??nAi??, MaA?vydAi??, katekizmus prAi??sA? kalba), kuriA? leidybAi?? finansavo kunigaikA?A?io iA?das. Universiteto Teologijos fakultete buvo skaitomos lietuviA? kalbos paskaitos, absolventai A?gydavo raA?ymo, eiliavimo, tegu ir mAi??gAi??jiA?kus, A?gAi??dA?ius. Ai??is fakultetas buvo pagrindinis lietuviA?kose parapijose dirbanA?ios inteligentijos rengimo A?idinys. IA? kultAi??ros istorijos perspektyvos DonelaitA? matau kaip gana gerai iA?silavinusA? ir A?iniA? nuolat trokA?tantA? A?mogA?. Jis iA?Ai??jo KaraliauA?iaus mokyklAi??, dar galima pridurti ai??i?? ir jA? A?iame mieste priglaudusio brolio (juvelyro) mokyklAi??, kurioje iA?sivystAi?? gabumai daryti muzikos instrumentus, A?lifuoti stiklAi??… TaA?iau nAi?? per plaukAi?? neabejoju, kad jis nebAi??tA? tiek toli paA?engAi??s savo meistrystAi??se ir raA?tuose be geros, tiems laikams modernios bibliotekos.

DonelaiA?io ai??zMetA?ai??? pirmojo leidimo antraA?tinis lapas
DonelaiA?io ai??zMetA?ai??? pirmojo leidimo antraA?tinis lapas

N. Kitkauskas.Ai??Donelaitis 1731 m. (septyniolikmetis) A?stojo A? KaraliauA?iaus katedros kolegijAi??, kur, be kitA? dalykA?, mokyta lotynA? kalbos, antikinAi??s literatAi??ros. Nuo 1736 m. universitete jis vAi??l gilinosi A? antikinAi?? literatAi??rAi??, studijavo filosofijAi??, lotynA?, graikA?, hebrajA?, prancAi??zA? kalbas. Privalomas dalykas buvo ir muzika, o jai bAi??simas kunigas ir poetas turAi??jo prigimtiniA? gabumA?. Tai buvo aukA?to mokslinio lygmens iA?silavinimas, bAi??dingas to meto KaraliauA?iaus universiteto absolventams. Neatsitiktinai nuo 1740 m. A?iame universitete studijavAi??s I. Kantas paraA?Ai?? pasaulinio lygio filosofinius darbus. O Donelaitis ai??i?? su tuo paA?iu intelektiniu potencialu, KaraliauA?iaus dvasia grA?A?o A? provincijos kaimAi??, A? TolminkiemA?. Manau, dar studijA? metais giliai A?sisavinta antikinAi?? literatAi??ra jo sAi??monAi??je atbusdavo bendraujant su bAi??rais, stebint jA? darbus, gamtos reiA?kinius A?vairiais metA? laikais. Juo labiau, kad Donelaitis iA? prigimties buvo kAi??rybinga asmenybAi??.

D. K.Ai??Esu vartAi??s kelis KaraliauA?iaus knygininkA? XVIII amA?iuje leistus knygA? katalogus. Jie dideli, leidiniai suklasifikuoti pagal kalbas ir tematikAi??. Juose uA?fiksuota kone visa svarbesnAi?? europinAi?? literatAi??ra. Parapijos kunigas neturAi??jo jokiA? problemA? uA?sisakyti knygA?, A?inoma, jei buvo prie pinigo, taA?iau Tolminkiemio parapija tikrai neskurdo. Juk Donelaitis, kaip A?inome, statAi?? A?vairius pastatus, A?gijo A?A?ymaus mechaniko vardAi??… Jis tik savo skunduose valdA?iai mokAi??jo dejuoti ai??i?? A?inojo A?aidimo taisykles, kaip iA? vyresnybAi??s iA?kaulyti pinigA?. Pateiksiu pavyzdA?: kAi?? tik LiteratAi??ros ir tautosakos instituto darbuotoja dr. Liucija CitaviA?iAi??tAi?? Berlyno archyve surado dar neA?inomAi?? DonelaiA?io raA?tAi??, valdA?iai praneA?antA?, kad kruA?a sunaikinusi javus. Turinys labai graudus, taA?iau rezultatas nenuviliantis ai??i?? gauta dosni parama.

D. D.Ai??JokiA? abejoniA? nekyla dAi??l DonelaiA?io intelekto ir iA?silavinimo. Juk A?inoma, kad jis nuo vaikystAi??s mokAi??si vadinamojoje lotyniA?koje mokykloje, kurioje visi dalykai dAi??styti lotynA? kalba ir atidA?iai skaityti antikiniai autoriai. KaraliauA?iaus universitetas buvo vienas iA? stipriausiA? tarp to meto Europos universitetA?, o jo profesoriai buvo dAi??stAi?? ar vAi??liau iA?vykdavo dirbti A? kitus universitetus, pavyzdA?iui, Jenos ar HalAi??s. Be gimtosios, Donelaitis mokAi??jo lotynA?, senovAi??s graikA?, vokieA?iA? ir prancAi??zA? kalbas. TaA?iau itin svarbu pabrAi??A?ti, kad poeto bAi??ta ne tik iA?silavinusio A?mogaus, bet ir iA? prigimties imlaus technikos naujovAi??ms meistro, smalsaus tyrinAi??tojo, kurA? viliojo paA?inimo ir atradimo dA?iaugsmas. Jo daryti barometrai, termometrai, laikrodA?iai ai??i?? naudingi buities daiktai, bet ko jis vargo A?lifuodamas optinius stiklus? Kam jam mikroskopas? Jis rodo, jog poetui, matyt, labai knietAi??jo paA?velgti A? paprasta akimi nematomAi?? pasaulA?. NenustebA?iau, jei atsirastA? duomenA?, kad Donelaitis buvo ir teleskopAi?? pasidarAi??s, stebAi??jo A?vaigA?dynus. Jis skiepijo ir akiavo obelis ir neA?inia, ar nebuvo iA?vedAi??s naujA? veisliA?, ar bent pagerinAi??s esamas.

N. K.Ai??Teko susitikti su Vokietijoje iA?likusiais DonelaiA?io giminAi??mis (tai jau tolima atA?aka). NemaA?ai bendravau su Lutzu Wenau (jo senelAi?? buvo DonelaitytAi??), kuris entuziastingai archyvuose rinko XVIII a. dokumentus apie DonelaiA?iA? giminAi??s atstovus, sudarinAi??jo gausios giminAi??s genealoginA? medA?. Ai??i giminAi?? jau XVII a. buvo laisvieji valstieA?iai. Daugelis Kristijono DonelaiA?io giminaiA?iA? buvo nagingi, iA?kilAi?? A?vairiose srityse, A?sikAi??rAi?? KaraliauA?iuje, GumbinAi??je ir kitur. Tie moraliniai principai, kuriuos jis iA?reiA?kAi?? kAi??riniuose, matyt, giminAi??je buvo gyvi.

D. K.Ai??DonelaiA?io tAi??vo brolis buvo TilA?Ai??s kunigas, jo paties kartos pusbrolis ai??i?? keliA? dvarA? nuomotojas ir atmonas, brolis Fridrichas ai??i?? KaraliauA?iaus juvelyras. Beveik visi buvo kiek aukA?tesnio nei valstietiA?ko sluoksnio nariai. Donelaitis A? TolminkiemA? atkilo jau su nemaA?a patirtimi, studijuodamas KaraliauA?iuje ir mokytojaudamas StalupAi??nuose buvo sukaupAi??s A?iniA? ir gebAi??jimA? bagaA?Ai??. Jo A?mona Anna Regina, teisAi??jo duktAi?? ir mokyklos vedAi??jo naA?lAi??, taip pat galAi??jo jam palaikyti dvasingAi?? ir inteligentiA?kAi?? aplinkAi??. Kas dar DonelaitA? riA?o su platesniu, dvasiniu ir intelektiniu pasauliu? PaA?velkime A? KaraliauA?iaus periodikAi?? ai??i?? kai Donelaitis raA?Ai?? savo ai??zMetus”, KaraliauA?iuje Ai??jo keli visuomeniniai laikraA?A?iai ir literatAi??rinAi??s kritikos A?urnalai, kuriuose spausdintos knygA? apA?valgos ir literatAi??ros naujienA? recenzijos. Periodikos vaidmenA? tA? laikA? A?moniA? pasaulyje aA? aukA?tai vertinu. Ji patikimai signalizavo apie gyvenimo kaitAi??, literatAi??ros orientyrus ir permainas. Kol kas negalime A?rodyti, kokie A?urnalai ir laikraA?A?iai pasiekAi?? Tolminkiemio klebonijAi??, bet jA? iA? akiA? taip pat nereikAi??tA? iA?leisti.

V. D.Ai??Galvoju, kad Donelaitis kAi??rAi?? baltiA?kAi??jA? vietos, kaip A?mogaus gyvenimo, modelA?. Reikia ne bet kaip sodAi?? pasodinti ai??i?? reikia skiepyti, akiuoti… Juk Tolminkiemis yra aukA?ta vieta ai??i??Ai?? Tolmino kiemas. Tolminas ai??i??Ai?? dvikamienis vardas, senas, senos kilmAi??s, sukasi jame tolio, tolumo ir minties, mAi??stymo vaizdiniai, jei tiesiai jA? ir nejungsime. Tolmino kiemas turi bAi??ti graA?us, viskas statoma ir perstatoma, gerai sutvarkytas, priA?iAi??rAi??tas sodas… Kitas lygmuo ai??i?? auksarankio mechaniko. O treA?ias ai??i?? Donelaitis, kaip kunigas, mokytojas, pamokslininkas, turA?s A?odA?io galiAi??. Bet kartu ai??i??Ai?? ir A?mogus su paslaptimi. NepasakAi??s, neiA?sisakAi??s. Ir dAi??l kAi??rybos galios, ir dAi??l asmenybAi??s paslapties Donelaitis vis pritraukia tyrinAi??tojA?, raA?ytojA?, kurie ir meniniu bAi??du bando praskleisti jo bAi??dAi??, gyvenimo aplinkybes, mintis.
Ai??spAi??dingas, lemtingas Liudviko RAi??zos priartAi??jimas prie DonelaiA?io, A?A?valgAi??s ai??zMetA?” komentarai, juk tai tiesiog atvertas kelias tolesniems tyrimams. ReiktA? minAi??ti visAi?? A?viesiAi??jAi?? vokieA?iA? tyrinAi??tojA? gretAi??. Atskirai paliudyti norAi??A?iau Vinco Kuzmicko pasijAi?? DonelaiA?iui (apie tai esu jau raA?iusi ai??zLiteratAi??rai ir menui”). Ir Dalios DilytAi??s A?A?engimas A? DonelaiA?io pasaulA? ai??i??Ai?? juk irgi A?vykis, kiek sAi??sajA? su antika atverta, kiek A?A?valgumo parodyta.
GrA?A?tant atgal ai??i?? skaudus klausimas: ar Donelaitis turAi??jo tikrumo, kad tie, A? kuriuos jis kreipiasi, iA?liks, ar bus dar lietuviA? parapijA? tame kraA?te?

D. D.Ai??ai??zMetai” baigiasi optimistiA?kai. PriA?kus mirA?ta, bet jam ir dera mirti, nes padorus epas visada pagal tradicijAi?? baigiasi herojaus mirtimi.

V. D.Ai??O paskutinis A?odis koks?

D. D.Ai??Vargsim. PaskutinAi?? eilutAi?? tokia:Ai??Ir mes vAi??lei ant laukA? trAi??sinAi??dami vargsimAi??(A?R 682). Bet juk vargas ai??i??Ai?? tai, DonelaiA?io nuomone, svarbiausias A?mogaus egzistencijos dAi??snis:Ai??NAi??s be trAi??so Dievs mus iA?maityt neA?adAi??joAi??(PL 474). Tai A?inojo ir Biblija (ai??zSavo veido prakaitu valgysi duonAi??” ai??i?? Pr 3,19), ir antikinAi?? literatAi??ra (ai??zDirbk, nes darbAi?? dievai mums patys paskyrAi??” ai??i?? Hesiodas). VargstanA?io A?mogaus gyvenimas tAi?? dAi??snA? atitinka, jam dA?iugu tai suvokti, ir vargas tampa dA?iaugsmu. TodAi??l DonelaiA?io bAi??rai smagAi??s mAi??A?ia mAi??A?lAi??, o kupinAi?? sunkiA? darbA? vasarAi?? poetas vadina miela ir linksma. Baigdamas ai??zMetus” Donelaitis teigia, kad lietuviai vAi??lei gyvens kaip gyvenAi??, smagius pavasarius keis karA?tos darbingos vasaros, riebAi??s rudenys, sniegingos A?iemos, ir bAi??ties ratas suksis kaip sukAi??sis.

D. K.Ai??Pritariu optimistinei gaidai, tad neperdAi??kime tA? dejoniA?. Kai baiginAi??jo ai??zMetus”, Donelaitis dAi??liojo paskutinius gyvenimo taA?kus. Tada ir strAi??nos skauda, ir rankos dreba, ir nervai pakrikAi??. O A?ia dar pasileidAi?? prancAi??zai ir vokieA?iai po kojomis pinasi, iA? kuriA? lietuvininkai pavyzdA? ima…

N. K.Ai??BAi??rA? vargstamas vargas, jA? gyvenimas DonelaiA?iui buvo savas ai??i??Ai?? jau vien iA? to galime sprAi??sti, kad iA? Tolminkiemyje klebonavusiA? 23 ar 24 kunigA? vienintelis buvo geras statybininkas, uA?siAi??mAi?? kapitalinAi??mis statybomis: jo iniciatyva pastatyta baA?nyA?ia, naA?liA? namas, klebonija (iA?likusi iki Antrojo pasaulinio karo). Jis juk buvo to kraA?to A?mogus.

F. Tecnerio uA?raA?as: ai??zLazdynAi??liA? savininkA? namo veranda DonelaiA?io A?ventei, 1896 m. balandA?io mAi??n. [8 d. ai??i?? D. K.] 1. LazdynAi??liA? savininkas fon Belovas, 4. jo broliai, dvarininkai, 5. jo motina, 6. jos biA?iulAi??, 2. Tolminkiemio kunigas Fraibergas, 5. jo vaikai, 3. Martynas Jankus iA? BitAi??nA?, 7. ponia fon Belov, gimusi fon G(?), 8. BelovA? iA? SerpentA? sAi??nus (Serpentai buvo 4,7 km nuo GumbinAi??s ai??i?? D. K.), 9. Dvaro savininkas X. ManAi??s nAi??ra, nes aA? fotografuoju.ai??? Nuotrauka iA? D. Kauno rinkiniA?
F. Tecnerio uA?raA?as: ai??zLazdynAi??liA? savininkA? namo veranda DonelaiA?io A?ventei, 1896 m. balandA?io mAi??n. [8 d. ai??i?? D. K.] 1. LazdynAi??liA? savininkas fon Belovas, 4. jo broliai, dvarininkai, 5. jo motina, 6. jos biA?iulAi??, 2. Tolminkiemio kunigas Fraibergas, 5. jo vaikai, 3. Martynas Jankus iA? BitAi??nA?, 7. ponia fon Belov, gimusi fon G(?), 8. BelovA? iA? SerpentA? sAi??nus (Serpentai buvo 4,7 km nuo GumbinAi??s ai??i?? D. K.), 9. Dvaro savininkas X. ManAi??s nAi??ra, nes aA? fotografuoju.ai??? Nuotrauka iA? D. Kauno rinkiniA?

D. D.Ai??O kas DonelaiA?iui yra A?ventAi??? Turiu galvoje ne ai??zMetuose” pavaizduotas ar minimas kaimo, A?eimos, religines A?ventes. Jos, A?inoma, irgi svarbios, bet itin A?domu yra tai, kad poetas sako, jog vaikai A?venA?ia vaikystAi??, jaunuoliai ai??i?? jaunystAi??, o visiAi??mes vAi??l linksmi pavasarA? A?venA?iamAi??(PL 93). Be pavasario, dar A?venA?iama vasara ir riebus ruduo. Ai??iuos metA? laikus A?venA?ia ne tik A?monAi??s, bet ir varlAi??s su paukA?A?iais. Tik A?iemos niekas neA?venA?ia. Taigi A?ventAi?? DonelaiA?iui reiA?kia gamtos ir A?mogaus gyvybingA?jA? jAi??gA? proverA?A?, pulsavimAi??, veikimAi?? ir egzistencijos dA?iaugsmAi??.

V. D.Ai??JauA?iu dar kaA?kAi?? likus, nesuvedamo A? A?inomus ryA?ius. Ai??tai jo 1766 metA? A?raA?o vertimas: ai??zMano mielas skaitytojau. PaA?iAi??rAi??k, kai aA? jau seniai bAi??siu mirAi??s raA?inA? uA?pakalinAi??je pozityvo dalyje A? altoriaus pusAi??. Ten rasi melsvAi?? skydelA?, kurA? aA? pats uA?raA?iau.” Labai juk norAi??tume A?inoti, kas ten buvo uA?raA?yta. Kas galAi??jo bAi??ti taip slaptai praneA?ta?

Donelaitis ai??i?? viena iA? mAi??sA? genialiA?jA? asmenybiA?, retenybiA? retenybAi??. Kaip muzikos instrumentA? gamintojas juk turAi??jo bAi??ti ir aukA?A?iausio muzikalumo A?mogus. Dar prisiminkime Tolminkiemio precentoriaus Schulzo A?raA?Ai?? apie DonelaiA?io mirtA?, kad tai buvo A?mogus ai??zne pagal A?io pasaulio madAi??”. Mes jA? regime bAi??tent pagal to pasaulio madAi??, pagal aukA?tus to laiko matus. Bet A?alia buvAi??s sako ai??i?? kitoniA?kas A?mogus, kitaip matAi??s, kitaip gyvenAi??s… Ta linija mane veda prie to paslapties skydelio, to A?raA?o. Genialaus A?mogaus palikime visad yra ir slaptA? linijA?, kurios nukreipia A? kAi??rybos laukAi??, kitokA? pasaulio jutimAi??. Jis A?inojo, kur pasiskA?sti dAi??l neteisybAi??s, bet ai??i?? iA?manAi?? ir A?io pasaulio tuA?tybAi??, praeinamybAi??.

D. K.Ai??Bet reikia sutikti, kad Donelaitis buvo ir A?emiA?kas. Gal ir jautrus, bet manau, kad jis greiA?iausiai iA? prigimties buvo cholerikas, galAi??jo ir supykti, ir nesusivaldyti…
DAi??l to skydelio su uA?raA?u mistifikacijos neA?A?velgA?iau, tai daugiau mAi??sA? noras suteikti jo gyvenimui paslaptingumo ar romantikos. Kur bAi??tent, Viktorija, radot A?A? A?raA?Ai???

V. D.Ai??Archyviniuose dokumentuose, kurie paskelbti ai??zRaA?tuose”.

D. K.Ai??Tetzneris, kuris Tolminkiemyje lankAi??si ir pradAi??jo tyrinAi??ti DonelaiA?io archyvinius A?raA?us, lentelAi??s nepastebAi??jo. Pagaliau, pats klebonas arba precentorius bAi??tA? parodAi??s. Neabejoju, kad, jei tik bAi??tA? tokiAi?? lentutAi?? iA?vydAi??s, nebAi??tA? praleidAi??s nepaminAi??damas. Manau, kad toje lentelAi??je galAi??jo bAi??ti kokiA? nors A?iniA? apie vargonus, gal dedikacinis A?raA?as ainiams, pagamintas paties DonelaiA?io meistriA?ka ranka. Palyginkime su jo pastangomis palikti raA?ytines A?inias pastaA?ius baA?nyA?iAi??.

V. D.Ai??AA? vis pagalvoju: kilmingas pavadinimas ai??i?? Tolminkiemis! Tolmino kiemas… O kodAi??l DonelaiA?iui iA? to aukA?to pasaulio belieka VyA?laukis?

D. D.Ai??VyA?as Donelaitis labai vertino. ai??zMetuose” jis aiA?kina, kad tai ai??i??Ai??Ai?? lietuviA? tautinis apavas, iA?siA?adantys vyA?A? yra nevieA?lybi… VyA?laukis, manau, reiA?kia tAi?? patA?, kAi?? ir Lietuva… Gal tos kilmingumo-nekilmingumo prieA?prieA?os tarp vardA? ai??zTolminkiemis” ir ai??zVyA?laukis” Donelaitis ir nejautAi??? Jis kvietAi?? bAi??rus didA?iuotis tuo, kad gyvena VyA?laukyje, kad avi vyA?eles, o ne vokiA?kAi?? apavAi??.

D. K.Ai??Bet tai jau buvo gana vAi??lyvas laikas vyA?as apgailAi??ti. Juk PrAi??sijos karalius seniai buvo iA?leidAi??s A?sakymAi??: ai??zTas, kas ateis A? KaraliauA?iA? apsiavAi??s vyA?omis, bus plaktas ant subinAi??s deA?imt kartA?.” Nors ir su rykA?te, tokios pamokos darAi?? didelAi?? teigiamAi?? A?takAi?? ir lietuviA? mAi??stymui bei gyvensenai.

D. D.Ai??DonelaiA?iui nedarAi??. Pacituosiu:Ai??kurs uA?gimdams bAi??ru prasidAi??jo, / GAi??dAi??tis vyA?eliA? bAi??riA?kA? neprivaloAi??(A?R 475ai??i??476). Lygiai taip pat jis ragino nesigAi??dyti savo darbA?:Ai??mums nereik nusigAi??dAi??t, / Kad mes, bAi??riA?kus jau vAi??l nusitverdami darbus, / MAi??A?lus rausim ir laukus A?dirbdami vargsim.Ai??(PL 468ai??i??471).
D. K. Vienas dalykas poezija, kitas dalykas ai??i?? realus gyvenimas. Koks buvo DonelaiA?io, kaip bendruomenAi??s vedlio, vaidmuo? Esu tikras, kad jo klebonijos durA? vyriai nerAi??dijo, A?monAi??s lankAi?? su A?vairiais baA?nytiniais ir pasaulietiniais reikalais. A?ia net buvo tvirtinami dokumentai: kunigo paraA?as galiojo privataus ir oficialaus turinio raA?tuose. Jis net turAi??jo savo asmeninA? antspaudAi?? su gana A?mantriu pieA?iniu. O tai jau aukA?tesnio matymo ir reikA?mAi??s dalykas!

1930 m. atvirukas iA? D. Kauno rinkiniA?
1930 m. atvirukas iA? D. Kauno rinkiniA?

V. D.Ai??O kaip A?iame kontekste atrodo jo krikA?tA? A?raA?A? komentarai?

D. D.Ai??A?ia galima pietizmo A?taka, kurios, kaip teigiama, apstu ai??zMetuose”.

V. D.Ai??Neabejotinai ai??i?? ir ai??zMetuose”, ir DonelaiA?io laikysenoje.

D. D.Ai??PasakAi??A?iose, matyt, irgi. Ai??tai pasakAi??A?ia ai??zLapAi??s ir gandro A?esnis”, kurios siuA?etas A?inomas jau du tAi??kstanA?ius metA?, ji daug kartA? pasakota A?vairiA? tautA? autoriA?. Visi jie teigia, jog atsiliepiama taip, kaip A?aukiama, kitiems kasantis duobAi?? kasAi??jas paprastai A?griAi??va ir pats. Vienintelio DonelaiA?io gandras, nepasivaiA?inAi??s lapAi??s pabertomis kruopomis, nekerA?ija, nekvieA?ia lapAi??s vaiA?iA?, ji pati po keliA? mAi??nesiA? atbAi??ga dejuodama, kad yra tris dienas neAi??dusi. GandrAi?? tada apima kerA?to protrAi??kis: jis numeta varlAi??. Ir A?tai morale Donelaitis pasmerkia ne tik lapAi??, bet ir gandrAi??, nes jis nemyli savo artimo, nepavalgydina alkano prieA?ininko. Taigi moralAi??s kartelAi?? Donelaitis iA?kelia labai aukA?tai. A?ia irgi galima A?A?velgti pietizmo A?takAi??.

V. D.Ai??PasakAi??A?iA? moralai labai graA?Ai??s. Bet krikA?to A?raA?ai ai??i?? kas kita: ai??ztriskart kekA?Ai??”, ai??zkekA?Ai??s vaikas”… Lyg ir nAi?? vieno, kas bAi??tA? pagirtas.

D. D.Ai??PasakAi??A?ias, kai kuriA? tyrAi??jA? manymu, jis skaitAi?? baA?nyA?ioje, gal skaitAi?? ir draugams. O tie A?raA?ai juk ne publikai, labiausiai ai??i?? A?pAi??diniui…

V. D. AtsivertAi?? kita A?domi tema ai??i??Ai?? A?pAi??dinis, A?pAi??dinystAi??… NAi??ra kito mAi??sA? kultAi??ros, literatAi??ros A?mogaus, kuriam tai bAi??tA? taip svarbu: ai??zMano A?pAi??dini…”

D. D.Ai??Bet ar koks nors, pavyzdA?iui, Valtarkiemio kunigas niekada nAi??ra paraA?Ai??s lygiai to paties ai??i?? tam, kuris dirbs po jo? Juk perduodami ir moraliniai principai, ir Ai??kio reikalai.

V. D.Ai??Vadinasi, A?pAi??dinystAi?? ai??i?? tik baA?nytinAi???

D. K.Ai??Tai ir savotiA?kas DonelaiA?io dienoraA?tis, raA?ytas iA? vidiniA? paskatA?. Nesvarbu, kad jis adresuotas ai??zA?pAi??diniui”.

D. D.Ai??A?ia raA?yta ai??zsuccessor”, ai??zpakeitAi??jas”, tai ne juridinis terminas ai??zheres” ai??i?? A?pAi??dinis-paveldAi??tojas.

V. D.Ai??O ta graA?ioji citata, kuria Just. MarcinkeviA?ius pradeda savo poemAi?? ai??zDonelaitis”: ai??zMano A?pAi??dini, tegu tavo sAi??nAi??s laiku iA?moksta…” Bet juk tai ne visai citata, visa bAi??tA? tokia; ai??zTegul tavo sAi??nAi??s, jeigu jA? turAi??si ir norAi??si paskirti teologijai, laiku iA?moksta gerai lietuviA?kai, kad galAi??tA? tinkamai vadovauti parapijai lietuviA? kalba.” Kad lietuviA?koje parapijoje nepatirtA? gAi??dos… Vadinasi, tokia A?pAi??dinystAi??s reikA?mAi??, ir iA?mokti gerai lietuviA?kai reikia tik dAi??l kunigystAi??s. Tada ir mAi??sA? vis pabrAi??A?iamas lietuviA?kasis DonelaiA?io sAi??moningumas yra tik tarnybinis.

D. D.Ai??LiuteronA? kunigo pareigos ai??i??Ai?? ne tik baA?nyA?ios apeigos, tai ir visos parapijos auklAi??jimas, vedimas. O ai??zMetuose” lietuviA?kumAi?? jis labai pabrAi??A?ia. PavyzdA?iui, sveikatos jis linkiAi??koA?nam, kurs mAi??sA? LietuvAi?? garbin / Ir lietuviA?kai kalbAi??dams baudA?iavAi?? sekaAi??(VD 6ai??i??7).

A. PetraitytAi??.Ai??Gal stabtelAi??kim ties tuo laikotarpiu: XVIII amA?ius, PrAi??sija ir PrAi??sA? Lietuva; jau A?vykusi 1736 m. A?vietimo reforma, A?vedusi privalomAi?? mokymAi??si 7ai??i??14 metA? vaikams; jau po DidA?iojo maro, vokieA?iakalbiai kolonistai atvykAi?? A? iA?tuA?tAi??jusius Ai??kius ai??i?? tad koks lietuvybAi??s dAi??muo, kiek DonelaiA?iui svarbi lietuvybAi??, koks lietuvybAi??sai??i??vokietybAi??s santykis?

V. D.Ai??Man atrodo, kad gyvenimiA?kose orientacijose Donelaitis, kaip ir jo A?eima, buvo iA?tikimas PrAi??sijos valdinys. Jokios pabrAi??A?iamos lietuviA?kumo pozicijos. O ai??zMetuose” lietuviA?kumas, kaip tam tikra pasaulAi??voka, kaip principai, yra labai ryA?kus. Tarsi tame realiame gyvenime yra kitas gyvenimas, kur lietuviA?kumo, savumo, genties, paproA?iA?, kalbos dimensija A?gauna tikrAi?? gyvybAi??.

A. P.Ai??PrAi??sA? lietuviui ai??i?? bet kokio lygmens, ne tik DonelaiA?io ai??i?? manau, tos prieA?taros tarp PrAi??sijos pavaldinystAi??s ir prigimtinio lietuviA?kumo nebuvo.

D. K.Ai??Ir negalAi??jo bAi??ti ai??i?? PrAi??sijos valdA?ia dar nesiAi??mAi?? valstybinAi??s nutautinimo politikos. PrAi??sijai reikAi??jo gerA?, iA?radingA? darbininkA?, galinA?iA? papildyti ir kariuomenAi??, ir savo mokesA?iais karaliA?kAi??jA? iA?dAi??. Jokia valstybAi?? tuo metu dar nesiAi??mAi?? nutautinimo politikos. Savo antspaudAi??, A?inoma, uA?dAi??jo civilizacijos paA?anga. DAi??l naujoviA? pergyveno ir Donelaitis. LietuviA?kumo riba PrAi??sijos karalystAi??je traukAi??si iA? pietA? ir dAi??l tragiA?kA? XVIII amA?iaus pradA?ios maro pasekmiA?; jo parapijoje lietuviai besudarAi?? gal treA?dalA? gyventojA?.

MaA?osios Lietuvos sudarytas Kristijono DonelaiA?io 200-A?jA? gimimo metiniA? minAi??jimo komitetas. Pirmoje eilAi??je iA? kairAi??s: pirmininkas dr. Vilius Steputaitis, spaudos komisijos narys, Enzys Jagomastas, pirmininko pavaduotojas dr. Vilius Gaigalaitis, sekretorius JokAi??bas Stikliorius. Rambynas, 1913.
MaA?osios Lietuvos sudarytas Kristijono DonelaiA?io 200-A?jA? gimimo metiniA? minAi??jimo komitetas. Pirmoje eilAi??je iA? kairAi??s: pirmininkas dr. Vilius Steputaitis, spaudos komisijos narys, Enzys Jagomastas, pirmininko pavaduotojas dr. Vilius Gaigalaitis, sekretorius JokAi??bas Stikliorius. Rambynas, 1913.

D. D.Ai??DonelaiA?io kAi??ryboje apstu XVIII a. atgarsiA?. Tuomet sklido socialiniA? sluoksniA? panaikinimo idAi??jos, bAi??simos PrancAi??zijos revoliucijos A?auklAi??s. Donelaitis pasisakAi?? prieA? luomA? panaikinimAi??, gal dAi??l kitA? prieA?asA?iA?, o gal todAi??l, kad buvo kunigas ir laikAi??si NT: ai??zKiekvienas A?mogus tebAi??na klusnus vieA?ajai valdA?iai, nes nAi??ra valdA?ios, kuri nebAi??tA? iA? Dievo, o kurios yra ai??i?? tos Dievo nustatytos” (Rom 13,1). ai??zVergai, esantys po jungu, telaiko savo A?eimininkus vertais visokeriopos pagarbos, kad nebAi??tA? peikiamas Dievo vardas ir mokymas” (1 Tim 6,1). Kitas A?domus dalykas ai??i?? apA?vietos idAi??jos jo kAi??ryboje. Tarkim, pasakAi??A?ia ai??zRudikis jomarkininks”: A?uo atbAi??ga A? turgA?, jis ten gauna A? kailA?, nes vis kAi?? nors siekia nugvelbti. A?ia itin akcentuojama mintis, kad deramAi?? elgsenAi?? nulemia protas ir supratimas. Visame kAi??rinAi??lio tekste su mAi??stymo bei protavimo procesu yra susijAi?? 17 A?odA?iA? (ai??zglAi??pas”, ai??zmislyti”, ai??zdurnai”, ai??zdingoti”, ai??zprotas” ir kt.). Ai??uo blogai elgiasi todAi??l, kad jam trAi??ksta proto. Donelaitis morale pabrAi??A?ia, jog A?mogus, nesivadovaujantis jam duota galimybe elgtis protingai, arba, pasak Kanto, nesiryA?tantis elgtis protingai, nusirita ligi gyvAi??no. Vadinasi, Donelaitis A?ioje pasakAi??A?ioje iA?sako tAi?? paA?iAi??, kaip ir Kantas, apA?vietos amA?iui bAi??dingAi?? proto aukA?tinimo idAi??jAi??. Taigi Donelaitis puikiai jautAi?? ir A?inojo svarbiausius savo laikA? procesus.

D. K.Ai??Koks gi buvo XVIII amA?ius tame kraA?te? Taip, A?ia pynAi??si sparA?iai modernAi??jantis laikas ir erdvAi??. Ir DonelaiA?io skundai kartais atrodo kaip vAi??luojanA?io seno A?mogaus dejonAi??s, kuris ne viskAi?? gali aprAi??pti, ne viskAi?? suvokti, ne viskAi?? priimti, ne viskAi?? sveikinti, kas pavargusiam kAi??nui ir sielai nemiela… PrAi??sijos Ai??kis kilo sparA?iai, valstybAi?? stiprAi??jo, A?vietimas ugdAi?? darbA?A?ius ir kAi??rybingus A?mones: jau 1736 metais A?vestas privalomas pradinis mokymas. Regis, Ostermeyeris raA?Ai??, kad XVIII a. pabaigoje PrAi??sijoje nebebuvo neraA?tingA? A?moniA?. Ai??tai paA?iAi??rAi??kim A? Tolminkiemio apylinkes: gretimuose Kiautuose stovi popieriaus gamykla su modernia technika, joje dirba jauni, kartais padykAi?? ir Tolminkiemio ganytojo nervus gadinantys A?monAi??s. Susisiekimas geras, statomi keliai, apsodinami medA?iais, veikia paA?to stotys, gabenamas paA?tas. SkaiA?iau PrAi??sijos valdA?ios A?sakymus, leistus lietuviA? ir vokieA?iA? kalba. StebAi??jausi, kaip sutvarkytas socialinis gyvenimas: ubagai turi bAi??ti pavietavoti ubagynuose (A?ymiausias ai??i?? Tepliuvos), seni kareiviai privalo gauti po talerA?, o jei ai??zmerga pasigavo” ai??i?? kaimas jAi?? iA?laiko, niekas nedrA?sta jos paliesti, o jei A?inomas kaltasis, tai jis turi skirti iA?laikymAi??, jei dar skatintA? kAi??dikA? A?udyti ai??i?? jam turi bAi??ti nukirsta galva… Visa tai gerokai prieA?tarauja DonelaiA?io aimanoms, kad nieko nedaroma… Donelaitis buvo visoks.
N. K. PastebAi??jau, kad mano sutikti DonelaiA?io giminAi??s palikuoniai A?iandien laikosi nuostatos: XVIII amA?ius tame kraA?te buvo pozityvus, galAi??tA? bAi??ti ir dabar pavyzdys, juk XIX amA?iuje RytA? PrAi??sija suklestAi??jo… Bet pats Donelaitis smerkAi?? atvykAi??liA? paproA?ius. AtvykAi??liai (kaip ir pokariu Lietuvoje) ai??i?? daA?niausiai savo kraA?te neprigijAi?? A?monAi??s, jie galAi??jo skleisti neigiamAi?? pavyzdA?. A?inoma, zalcburgieA?iai kAi??lAi??si vedami ir tikybiniA? motyvA?.

A. P.Ai??Tarp atvykAi??liA? ir dominavo zalcburgieA?iai, kiti dAi??l protestantiA?ko tikAi??jimo savo kraA?te persekioti…

V. D.Ai??Jei kalbame apie tikAi??jimAi??, galime prisiminti, kad Donelaitis buvo gana kritiA?kas reformatams, o galiausiai pasako: ai??ztarp reformatA? yra gerA? A?moniA?, kaip ir tarp liuteronA? ai??i?? visiA?kA? bedieviA?. Per trisdeA?imt metA? aA? tai patyriau”. Tokia rupi A?i jo mintis. Ir tokia tikra.
Beje, A?iemet ai??i??Ai?? 270 metA?, kai 1743-aisiais Donelaitis buvo A?vesdintas A? Tolminkiemio parapijAi??. Jis sukAi??rAi?? tos vietos aurAi??, kuriAi?? jAi??s, gerbiamasis Napaly, ypaA? gerai jautAi??te, padarAi??te, kAi?? galAi??jote… GalAi??jote savo akimis patikrinti, kodAi??l Donelaitis A?tai stato NaA?liA? namus, vis pagalvodamas, kaip ir nuo gaisro apsisaugoti.

D. K.Ai??PrAi??sijos valdA?ia buvo nustaA?iusi grieA?tus saugumo nuo gaisro reikalavimus ai??i?? atstumus tarp pastatA? ir pan.

K. P.Ai??Kalbant apie privalomAi?? pradinA? mokymAi?? ai??i?? ar buvo bent dalis lietuviA?kA? mokyklA??

D. K.Ai??Buvo. Yra patikimA? statistikos duomenA?. Mokymas lietuviA?kojo kaimo mokyklose vyko lietuviA? kalba. A?inoma, naudota ir vokieA?iA? kalba.

D. D.Ai??Vis daugiau buvo vokiA?kai…

D. K.Ai??DonelaiA?io laikais dar ne tiek, padAi??tis pasikeitAi?? vokiA?kojo nacionalizmo suveA?Ai??jimo metu XIX amA?iuje. XVIII amA?iuje dar mokyta lietuviA? kalba, buvo iA?leisti visi mokykloje naudoti vadovAi??liai: elementoriai, katekizmai, Biblijos, Naujieji testamentai. Mokyta ir iA? giesmynA?: rengti krikA?A?ioniA? bendruomenAi??s nariai. A?inoma, verA?iantis civilizacijai, vokieA?iA? kalba savaime vaidino vis didesnA? vaidmenA?.

V. D.Ai??GrAi??smiA? negalAi??jo nebAi??ti.

A. P.Ai??Bet pati liuteronybAi?? gynAi?? lietuviA? kalbAi??, net XX a. Lietuvininkai vis rAi??mAi??si Ketvirtuoju Dievo A?sakymu: ai??zGerbk savo tAi??vAi?? ir motinAi??…”; tu turi melstis taip, kaip meldAi??si tavo tAi??vai ir seneliai… DonelaiA?io laikais tai tikrai dar turAi??jo bAi??ti A?augAi?? A? kraujAi??.

K. P.Ai??Donelaitis, ko gero, savo kAi??rybos neketino publikuoti, ai??zMetus” turime RAi??zos dAi??ka…

D. K.Ai??Manau, kad ketinimA? turAi??jo, taA?iau nei pats Donelaitis, nei patys artimiausi jo A?pAi??diniai, iA? naA?lAi??s gavAi?? rankraA?tinA? palikimAi??, to nepadarAi??. KodAi??l? TokA? klausimAi?? nuolat uA?duodame, taA?iau nAi?? vienas A?tikinamai neatsakome. AA? laikausi cenzAi??ros kaip svarbiausio stabdA?io versijos, kai kurie vokieA?iA? profesoriai, su kuriais bendAi??ravau konferencijose, jai nepritaria. UA? DonelaiA?io pirmAi??jAi?? publikacijAi?? 1818 metais paminklo nusipelno KaraliauA?iaus universiteto profesorius, teologas ir LietuviA? kalbos seminaro vedAi??jas Liudvikas RAi??za. Be jo niekas kitas tuo metu DonelaiA?io raA?tA? spaudai nebAi??tA? galAi??jAi??s parengti. Po jo visus raA?tus dar kartAi?? 1865 ir1869 m. iA?leido filologijos profesoriai vokieA?iai Augustas Schleicheris ir Ferdinandas Nesselmannas. Visi XIX amA?iuje pasirodAi?? DonelaiA?io palikimo leidimai buvo ne groA?inAi??s knygos, bet akademiniai moksliniai veikalai. Juos vadinA?iau A?altiniotyrinAi??mis publikacijomis.

K. P.Ai??Ar galima tikAi??tis, kad Donelaitis bus paminAi??tas ir jo gimtajame kraA?te? Petras RepA?ys minAi??jo, kad jam buvo uA?sakyta atminimo lenta ant KaraliauA?iaus universiteto ai??i?? su Lietuvos evangelikA? liuteronA? vyskupu M. SabuA?iu jau buvo suderintas A?raA?o tekstas ai??i?? ai??zMetA?” pirmoji eilutAi?? lietuviA?, vokieA?iA? bei rusA? kalbomis. Ar tebeketinama tai daryti?

D. K.Ai??Tikrai ta idAi??ja A?gyvendinama. Jau nemaA?a diskutuota dAi??l A?raA?o, dAi??l kalbA? eiliA?kumo. IA? pradA?iA? siAi??lyta A?raA?Ai?? skelbti rusiA?kaiai??i??vokiA?kaiai??i??lietuviA?kai, bet susiprotAi??ta: pirma eilutAi?? gali bAi??ti rusiA?ka, nes lenta kabinama KaraliauA?iuje, dabar jau rusiA?kame mieste, bet lietuviA? kalba turi eiti prieA? vokieA?iA?. Jis gi lietuviA?, ne vokieA?iA? literatAi??ros klasikas. SvarstAi??me ir A?raA?o A?odA?iA? prasmAi??: lietuviA?kai privalu raA?yti ai??zkunigas”, o ne ai??zpastorius”, kaip Lietuvos liuteroniA?kosios baA?nyA?ios ir MaA?osios Lietuvos lietuviA? kalbos tradicija reikalauja. Ji neturAi??jo tokiA? A?odA?iA? kaip ai??zpastorius” ir ai??zkirchAi??”, nors kai kurie A?iA? laikA? maA?araA?A?iai juos bando A?brukti. A?odA?iu, darbo grupAi?? lentos tekstAi?? patvirtino, dabar laukiame skulptoriaus kAi??rinio.

N. K.Ai??UNESCO minAi??ti DonelaiA?io jubiliejA? siAi??lAi?? tik Lietuva, o A?tai OginskA? ai??i?? Lietuva, Baltarusija ir Lenkija. Manau, buvo galima ir Vokietijai pasiAi??lyti prisijungti minint DonelaitA? ai??i??Ai?? juk jo iA?silavinimas iA? vokiA?ko KaraliauA?iaus universiteto. Donelaitis dabar yra tapAi??s tarsi priekaiA?tu visai A?io kraA?to istorijai, jis ir reikalingas, ir nereikalingas. Dabar, kai jo jubiliejus paA?ymimas viso pasaulio mastu, paskutiniu metu A?sijungAi?? ir Maskva. Jau buvo atvaA?iavAi?? A? TolminkiemA? maskvieA?iai, jie patys kuria savo DonelaiA?io paminAi??jimo programAi??, Tolminkiemio muziejA? siAi??lo padaryt viso regiono kultAi??ros centru. Tik baugu, kad tas mAi??sA? atstatytas Tolminkiemis su paprastais A?vyro takeliais nebAi??tA? ai??zsumodernintas”. Net to muziejaus vedAi??ja Silova susirAi??pinusi, kad nebAi??tA? per daug uA?simota.

Mano darbai, sutinkant DonelaiA?io jubiliejA?, labiau praktiA?ki. A?iAi??rint iA? laiko perspektyvos, reikia pasidA?iaugti, kad per praAi??jusius 50 metA? (nuo Poeto 250 metA? jubiliejaus minAi??jimo) atstatyta K. DonelaiA?io baA?nyA?ia, restauruota klebonija, sutvarkyta memorialo teritorija, K. DonelaiA?io gimtinAi??s ai??i?? LazdynAi??liA? ai??i?? vietoje graA?iai oA?ia 1989 m. pasodinti Ai??A?uolaiA?iai. Belieka tikAi??tis, kad paremiant tarptautinei organizacijai UNESCO galbAi??t Rusijos Federacija sugrAi??A?ins su pasaulinio garso poeto DonelaiA?io gyvenimu ir kAi??ryba susietai vietovei Tolminkiemio vardAi??.

D. K.Ai??JAi??s padarAi??te milA?iniA?kAi?? darbAi??. Galimybe buvo pasinaudota laiku.

N. K.Ai??Tikrai laiku. SovietmeA?iu, kai DonelaiA?iui buvo 250 metA?, mAi??sA? raA?ytojai iA?kAi??lAi?? bAi??tinybAi?? jA? A?amA?inti, kilo bendra jo pagerbimo banga. O po 1990 metA? Tolminkiemio memorialinA? muziejA? Kaliningrado valdA?ia nuA?emino nuo sAi??junginio iki srities lygio. Dabar, kai jau ir UNESCO DonelaitA? iA?kAi??lAi??, galima tikAi??tis, kad muziejaus statusas vAi??l pagerAi??s. Kai norAi??ta padaryti iA? muziejaus cerkvAi??, mes argumentavom, kad Lietuvos pinigais daryta, medA?iagos veA?tos, A?monAi??s dirbo iA? Lietuvos.

D. D.Ai??Net konferencijose Maskvoje teko girdAi??ti teiginiA?: ai??zMes atstatAi??me…” NAi??ra minimi nei ponas Kitkauskas, nei Lietuva.

N. K.Ai??Bendrauju su dabartinio Kaliningrado atstovais, su A?viesiu A?mogumi raA?ytoju Borisu Bartfeldu. Jis paraA?Ai?? tekstAi?? rusA? kalba iA?leistai mAi??sA? knygai apie TolminkiemA?, DonelaitA?. Knygos A?A?angoje leidAi??jA? aptakiai paraA?yta, kad ai??z1964 m. Kaliningrado srities vadovybAi?? priAi??mAi?? sprendimAi?? restauruoti buvusiAi?? liuteronA? baA?nyA?iAi?? A?istyje Prudy gyvenvietAi??je, finansiA?kai paremiant RFSR”. Bet mAi??sA? knygoje aA? pateikiu savo raA?ytAi?? dienynAi??: kokiAi?? dienAi?? A? ten vaA?iuota, kas daryta; yra pasakyta ir tai, kad Kaliningradas atsisakAi?? finansuoti, negalim dirbti, po metA? jau Lietuva davAi?? pinigA?… Ai??iais metais bus minimas ir Pirmojo pasaulinio karo A?imtmetis, A? Kaliningrado sritA? suvaA?iuos A?vairios uA?sienio A?aliA? delegacijos, numatoma jas nuveA?ti ir A? TolminkiemA?, A?is kultAi??ros objektas A?iuo poA?iAi??riu bus svarbus.

A. P.Ai??Ar pasirengimas jubiliejiniams metams mus privertAi?? atA?vieA?inti A?vilgsnA? A? DonelaitA?? Mane, pavyzdA?iui, sutrikdAi?? A?inia, kad ir A?iemet Anna Regina tampa Ona (tegu ir meniniame kAi??rinyje), negana kad sovietmeA?iu Martos buvo verA?iamos Mortomis… Ar esame A?veikAi?? savAi??jA? stereotipAi??, kad to kraA?to realijas bAi??tinai reikia lietuvinti, perleisti per mAi??sA? patriotinAi?? prizmAi???..

V. D.Ai??Ai??is klausimas mane grAi??A?ina prie raA?ytojos ir literatAi??rologAi??s BirutAi??s BaltruA?aitytAi??s, prie dailininkAi??s Evos LabutytAi??s… BirutAi?? sprendAi?? A?A? klausimAi??: ne, ne Mortos ai??i?? ne Morta, o Marta RaiA?ukytAi??, Marta ZauniAi??tAi??… AnAi?? JagomastaitAi??. TAi?? klausimAi?? jau reikAi??tA? laikyti iA?sprAi??stu. Ir jei to kraA?to (ir DidA?iosios Lietuvos taip pat) liuteronai nenori, kad jA? dvasininkas bAi??tA? vadinamas pastoriumi (kaip mes A?pratAi??) ai??i?? A?venta jA? teisAi??. TurAi??tume saugoti to kraA?to pAi??dsakus, jA? likAi?? labai nedaug, bet jie mums brangAi??s. Tai sakau ir prisimindama abi savo veliones biA?iules, ypaA? ai??i?? LabutytAi??, kuri turAi??jo iA?skirtinai stiprA? to kraA?to, LiuteronA? baA?nyA?ios, kultAi??ros jutimAi??, jautAi?? pareigAi?? bAi??ti ir parapijos nare, prisiimti kultAi??rinius A?sipareigojimus… Man tai gyvi MaA?osios Lietuvos paliudijimai, kurie suriA?a ir su DonelaiA?iu, su ta A?eme, jos tradicija. O DonelaiA?io atnaujinimas vyksta kiekvieno mAi??sA? sAi??monAi??je individualiai. Reikia A?gyti ar bent sustiprinti moralinAi?? teisAi?? kalbAi??ti apie DonelaitA?.

D. K.Ai??Donelaitis vilioja ai??i?? tai tarsi virA?ukalnAi?? atskilusi nuo ledkalnio, plaukianti, mes jAi?? stebim iA? tolo, bijodami priartAi??ti, jis per didelis… Mes jA? maA?ai paA?A?stame, bet to siekiame.

V. D.Ai??Ir mAi??sA? Rolandas Kazlas, aktorius, pagavo DonelaiA?io reikA?mAi??. Susirado ir tikrAi?? spektaklio pavadinimAi?? ai??i?? ai??zNe pagal A?io pasaulio madAi??”. Kokia prasmAi?? kritikuoti kokiAi?? smulkmenAi?? ar antraeilA? dalykAi??, kai esmAi?? A?vari ir graA?i. Populiarus aktorius tikrai prisidAi??s prie Kristijono DonelaiA?io gyvesnio jutimo. AA?iAi?? jam.
D. D. ArtAi??jant jubiliejui, visi darosi dAi??l DonelaiA?io A?iek tiek pamiA?Ai??, randasi pernelyg daug A?moniA?, norinA?iA? pasinaudoti proga parodyti save. BAi??tA? daug graA?iau, jeigu tie A?monAi??s sutelktA? jAi??gas tam, kad Lietuva DonelaitA? skaitytA? ir skaitydama permanytA?. Jokie minAi??jimai, jokie graA?Ai??s A?odA?iai apie DonelaitA? (taip pat ir A?ia pasakyti) neturAi??s prasmAi??s, jei jo kAi??rybos neskaitys ir jaunas, ir senas.

D. K.Ai??Nesutiksiu su pasakymu, kad daroma ir kalbama per daug. Ai?? priekA? A?engsime tik pasiekAi?? kritinA? DonelaiA?io A?inojimo lygA?. Juk aiA?ku, kad tik traktuoA?iA? A?vairovAi?? leidA?ia priartAi??ti prie visuminio poeto paveikslo. Ai??tai kAi?? tik buvau renginyje Ai??ilutAi??je, klausAi??me ai??zRamytAi??s” folkloro ansamblio: dainuota MaA?osios Lietuvos tarme, tarmiA?kai skaityti tekstai… Po koncerto vadovAi?? GiedrAi?? PocienAi?? uA?davAi?? klausimAi??: ar ansamblieA?iai galAi??tA? DonelaitA? versti A? klaipAi??diA?kiA? tarmAi??? Manau, kad galAi??tA?, nors Donelaitis buvo toli nuo klaipAi??diA?kiA? tarmAi??s. Juolab, kad esama pasirengusiA? tai padaryti A?moniA?, tokiA?, kaip iA? Drevernos kilusi mokytoja Vaida GalinskienAi??. Mano nuomone, reikia daryti kuo daugiau, jei net keturi penktadaliai tA? rezultatA? bus nevykAi??, pasiremsime nors tuo vienu penktadaliu: bAi??sime atsistojAi?? ant kelmelio, nuo kurio Donelaitis jau bent kiek geriau matysis.

K. P.Ai??Donelaitis, kreipdamasis ai??zmaAi??no skaitytojau”, matyt, A?sivaizdavo, kad bus ir lietuviA?, jA? skaitanA?iA?… Mes dabar kalbame apie jo idAi??jas, vaizdus, veikAi??jus, apie ryA?kA? ai??zMetA?” audinA?, struktAi??rAi??, DonelaiA?io moralines nuostatas, bet man didA?iausiAi?? A?spAi??dA? daro bAi??tent jo poetinAi??s kalbos jAi??ga. O tai mano, A?iokio tokio poeto, A?sitikinimu, nesugalvojama, nepadaroma, neiA?dailinama. Tai paprasA?iausiai pasiraA?o savaime, ir iA?aiA?kinti to savaimingumo neA?manoma. DonelaiA?io hegzametras stulbinamai tobulai pritaikytas lietuviA? kalbai.

D. D.Ai??Aleksas Girdenis teisingai, mano manymu, A?rodAi??, kad DonelaiA?io hegzametras ai??i?? kitoks. Niekas nei prieA?, nei po DonelaiA?io neraA?Ai?? tokiu hegzametru! Donelaitis sujungAi?? antikinA? (ilgA? ir trumpA? skiemenA? kaita) ir A?iuolaikinA? (kirA?iuotA? ir nekirA?iuotA? skiemenA? kaita) hegzametrus. Tad kirA?iuotA? ir nekirA?iuotA? skiemenA? sekai jis suteikAi?? antikinA? pamuA?alAi??. Visose srityse jis gebAi??jo padaryti kaA?kAi?? nauja.

K. P.Ai??TokiA? dalykA? nesugalvosi. Jo galvoje turAi??jo gausti A? pasAi??monAi?? A?sigAi??rAi??s Homero hegzametras ir kildamas A? pavirA?iA? virsti bAi??rA? kalba. Mes visi jauA?iame jo poezijos jAi??gAi??, taA?iau kalbAi??ti tegalime apie apA?iuopiamus dalykus.

D. D.Ai??ai??zMetai” ai??i?? tai didis kAi??rinys, jis aprAi??pia visybAi??: kalba apie pasaulio sAi??rangAi??, apie A?mogaus paskirtA? ir vietAi?? A?emAi??je, apie santykius su kitais A?monAi??mis ir su gyvuliais, kuriA? irgi nedera skriausti (kam spardai kumelio A?onusAi??ai??i?? RG 495), atskleidA?ia lietuviA? valstieA?iA? bendruomenAi??s buities ir bAi??ties pilnatvAi?? ir tos kolonistA? apsuptos bendruomenAi??s iA?likimui iA?kilusA? pavojA?: bAi??raiAi??VokiA?kas dainas dainuot ir keikt pasipratin / Ir kaip vokieA?iai kasdien A? karA?emAi?? bAi??ga.Ai??(RG 428ai??i??430), mergaitAi??s nebenori dAi??vAi??ti tradiciniA? margA? sijonA?, vyrai perima svetimA?aliA? apavAi??. TodAi??l Donelaitis rAi??A?ia atAi??jAi??nams:Ai??Tu prancAi??ziA?kas A?ioply su A?eisteriu storu / Ir kas dar daugiau susibastAi??t LietuvAi?? vargint, / Kas jums liepAi?? mus ir A?mones mAi??sA? paniekint? / Ar negalAi??jot ten pasilikt, kur jus nuperAi??jo / Ir varles bei rupuiA?es jus Ai??st pamokino?Ai??(A?R 530ai??i??541). Donelaitis atsistoja A?alia A?emiausio socialinio sluoksnio A?moniA?, laiko juos savo tautieA?iais, broliais, draugais, padaro savo epo veikAi??jais ir heroizuoja juos, jA? veiklAi??.

D. K.Ai??Man Donelaitis ai??i?? paprastas kaimo A?mogus, kiek prieA?taringas, pareigos suvarA?ytas PrAi??sijos pilietis ir stropus Tolminkiemio sodininkas ir ganytojas, taA?iau modernus ir universalus XVIII amA?iaus antrosios pusAi??s kAi??rAi??jas horizonto lygiu. DAi??l to jis mus vilioja ai??i?? jis tarsi virA?ukalnAi?? ar nuo A?emyno savaime nuslinkAi??s ledkalnis. Plaukia pats sau, jA? stebim iA? tolo, bijome priartAi??ti. Jis mums per didelis… Mes jA? maA?ai paA?A?stame, bet stengiamAi??s taisytis. Reikia daugiau sutelktA? pastangA?. Ir ne tik lietuviA?. Donelaitis yra ir vokieA?iA? kultAi??ros dalis.