TrauminAi??s atminties atA?vaitai A?iuolaikinAi??je lietuviA? dramaturgijoje

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS:Ai??Aurelija MykolaitytAi??

DATA: 2013-07

TrauminAi??s atminties atA?vaitai A?iuolaikinAi??je lietuviA?Ai??dramaturgijoje

Aurelija MykolaitytAi??

Vidmanto Bartulio ai??zPamokslas A?uvimsai???

Ai??

Die Welt ist Traum/Pasaulis yra traumaai???,1 ai??i?? A?ios Sigito Parulskio eilutAi??s iA?Ai?? eilAi??raA?A?iA? rinkinio ai??zMortui sepulti sintai??? taikliai perteikia patA? traumos mechanizmAi??: semantiniai ryA?iai prarasti, lieka tik asociatyviA? vaizdiniA? pynAi??, susiejanti sapnAi?? su trauma, mat paA?odinis vertimas iA? vokieA?iA? kalbos turAi??tA? bAi??ti ai??zpasaulis yra sapnasai???. TrauminAi?? patirtA? ai??i?? sukrAi??timus, kuriA? padariniai ilgai neiA?nyksta, Parulskis tyrinAi??jo ir pjesAi??je ai??zP. S. Byla O. K.ai???, aktualizuodamas sovietmeA?iu patirtas traumas, ypaA? susijusias su mokykla, su kariuomene. Gintaro Grajausko pjesAi??s ai??zMergaitAi??, kurios bijojo Dievasai??? tema ai??i?? sovietA? valdA?ios prievarta, nukreipta A? asmenybAi??, beje, prasiverA?ianti dar ir dabar, tik jau kitomis formomis. Daiva A?epauskaitAi?? iA? dabarties perspektyvos prabyla apie lietuviA? ir A?ydA? santykius. Sunkias vaikystAi??s traumas reflektuoja Mindaugas Valiukas pjesAi??je ai??z17ai???ai??i?? Tokiame kontekste atsirado ir Vidmanto Bartulio pjesAi?? ai??zPamokslas A?uvimsai???, 2011 m. pastatyta Kauno valstybiniame dramos teatre: kAi??rinys reflektuoja kalbos mirtA?, primindamas, kad viskas vyksta A?ia ir dabar, mAi??sA? laikais, visiems abejingai stebint irimo procesAi??ai??i??

Ai??

Traumos teorija ir literatAi??ra

Geriau suprasti tokio pobAi??dA?io kAi??rinius padeda traumos teorija, kuriAi?? sAi??kmingai taiko ir A?iuolaikinAi?? literatAi??rologija. Lietuvoje pirmosios publikacijos A?ia tema ai??i?? tai sociologAi??s Irenos Ai??utinienAi??s straipsnis ai??zTrauma ir kolektyvinAi?? atmintisai??? (2002), psichologAi??s DanutAi??s GailienAi??s knyga ai??zKAi?? jie mums padarAi??. Lietuvos gyvenimas traumA? psichologijos A?vilgsniuai??? (2008). TyrinAi??tojos palieA?ia skirtingus traumos patirties aspektus ai??i?? sociokultAi??rinA? ir psichologinA?, kartu pabrAi??A?damos, kad jie artimai susijAi?? vienas su kitu.

Ai??utinienAi?? teigia: ai??zTrauma atrodo tapusi neatsiejama XX a. antrosios pusAi??s A?moniA? pasaulAi??vaizdA?io dalimi ir A?enklu.ai???2 Patyrimai A?raA?omi tiek A? kartA? atmintA?, kuri veikia maA?daug 80 metA? laikotarpiu, tiek A? kultAi??rinAi?? atmintA?, kuri ai??zartikuliuojama per kultAi??rinius tarpininkus ai??i?? tekstus, materialius artefaktus, socialines praktikas ir pan.ai???3 ReiA?kiniai, slypintys kolektyvinAi??s atminties saugyklose, prasiverA?ia panaA?iai kaip individualios potrauminos reakcijos: ai??z how to take prednisone 10mg. tai ai??zpamirA?imaiai???, ai??ziA?stAi??mimaiai???, problematikos kultAi??rinis represavimas, racionalizavimas, kaltAi??s perkAi??limas A? ai??zatpirkimo oA?iusai???.4

GailienAi?? nuosekliai gilinasi A? traumA? raiA?kAi??. YpaA? stipriai A?mones paveikia politinAi??s represijos. Lietuva per abi okupacijas prarado 33 proc. gyventojA?, maA?daug milijonAi?? du A?imtus tAi??kstanA?iA? A?moniA?, taigi galima numanyti, kokius gilius randus paliko A?i netektis. ai??zTokia trauma trunka ilgai, ji pasireiA?kia A?vairiais lygmenimis ai??i?? ir individo asmeniniame, ir socialiniame gyvenime, gali trukti visAi?? A?mogaus amA?iA? ir prasidAi??ti iki jam gimstantai???, ai??i?? pabrAi??A?ia psichologAi??.5

TyrinAi??ti Lietuvos traumas, patirtas vokietmeA?iu ir sovietmeA?iu, dar tik pradAi??ta. Ai??iam procesui A?sibAi??gAi??ti ypaA? trukdo tai, kad visuomenAi?? tokias temas linkusi suvokti kaip tabu, ai??zkolektyvinAi??s amnezijosai??? strategija neretai atrodo parankesnAi??. Taip yra ne tik Lietuvoje. PavyzdA?iui, VakarA? Europa iki A?iol sunkiai apsipranta su mintimi, kad sovietA? reA?imas ne maA?iau nusikalstamas negu naciA?, ai??i??Ai?? apie partizaninA? karAi??, A?moniA? trAi??mimus ir A?udynes ilgAi?? laikAi?? buvo diskretiA?kai tylima, bijant suerzinti SovietA? SAi??jungAi??, o A?pratimas ai??i?? tarsi antras prigimimasai??i?? TrauminAi?? patirtA?, ypaA? savo kaltAi?? dAi??l jos, sunkiai pripaA?A?sta ir JungtinAi??s Amerikos Valstijos: tik XX a. pradAi??ta vieA?ai kalbAi??ti apie vergovAi??s sukeltas kanA?ias. XXai??i??XXI a. sandAi??roje Ai??mAi?? rastis tyrimA?, kaip paA?ius amerikieA?ius paveikAi?? tai, kad vietinius gyventojus jie represavo, suvarAi?? A? rezervatus. Gal ateityje bus tyrinAi??jama, kokius traumA? randus paliko A?sitraukimas A? karAi?? Irake ar Afganistane, juk Vietnamo karo dalyviA? trauminAi?? patirtis aktuali iki A?iol. Net ir senas demokratines tradicijas turinA?ios valstybAi??s vengia kalbAi??ti apie kolektyvines traumas, kurios ai??zsutrikdo visuomenAi??s atminties tAi??stinumAi?? ir istorinAi??s atminties perdavimAi?? iA? kartos A? kartAi??, ryA?ius tarp A?eimos ir visuomenAi??s, tarp atskirA? visuomenAi??s grupiA?, tarp kartA?ai???.6

Traumos teoretikA? A?A?valgas papildo literatAi??rologA?, teatrologA? svarstymai apie trauminAi?? patirtA? ir jos raiA?kAi?? groA?inAi??je literatAi??roje, teatre. IA? lietuviA? tyrinAi??tojA? reikAi??tA? paminAi??ti RamutAi??s BleizgienAi??s (ai??zTraumos atminties vietos: GabrielAi??s PetkeviA?aitAi??s-BitAi??s ai??zSpaudos leistaai??? ir Jono BiliAi??no ai??zLiAi??dna pasakaai???, 2011), Nerijaus Brazausko (ai??zPietA? Lietuvos partizanA? srities rezistentA? negroA?inAi?? literatAi??ra kaip trauminAi?? atmintisai???, 2012), Edgaro Klivio (ai??zSovietinio reA?imo reprezentacijos A?iuolaikiniame Lietuvos teatre: kritinAi??s atminties linkai???, 2012) studijas. Tai pirmieji analitiniai bandymai reflektuoti atminties kultAi??rAi??, pasireiA?kianA?iAi?? konkreA?iais tekstais.

Ai??io straipsnio teoriniu pagrindu pasirinkau amerikieA?iA? mokslininkAi??s Laurie Vickroy monografijAi?? ai??zTrauma ir iA?likimas A?iuolaikinAi??je groA?inAi??je literatAi??rojeai???, iA?leistAi?? JAV, VirdA?inijos universitete, 2002 m. Knyga ypaA? svarbi tuo, kad gilinamasi ne tik A? traumines patirtis, kurias perteikia literatAi??ra, bet ir A? teksto galimybes visa tai iA?reikA?ti: ai??zTraumos kalba yra verbalinAi?? vizualios sapnA? kalbos versija, iA?reiA?kianti greiA?iau jausmAi?? negu prasmAi??.ai???7 Kai kuriuos traumA? paveiktos kalbos bruoA?us tyrinAi??toja A?A?velgia ir ankstesnAi??je literatAi??roje: pavyzdA?iui, Virginia Woolf ar Jerzyai??i??s Kosinskiai??i??s pasitelkdavo vidinA? monologAi?? ir siurrealizmAi??. MAi??sA? dienA? autoriai irgi ieA?ko bAi??dA?, kaip kuo adekvaA?iau perteikti trauminAi?? atmintA?, daA?nai pasireiA?kianA?iAi?? nesAi??moningai, nes ji nAi??ra integruota A? normalios atminties sluoksnA?. ai??zTaigi skirtingai negu netrauminAi?? atmintis, kuri nuolat jungiasi su ankstesnAi??mis A?iniomis, kurdama judrias mentalines schemas, trauminAi?? atmintis daA?nai yra A?A?alusi laikeai???,8 ai??i?? nurodo literatAi??rologAi??. TraumA? naratyvai netampa traumos prezentacijomis ar charakteriA? studijomis: tokiAi?? patirtA? bandoma perteikti kaip tylAi??, neigimAi??, atsiribojimAi??, pasiprieA?inimAi?? ir pan. Pasak tyrinAi??tojos, kurti tokius naratyvus labai sunku, nes trauminAi?? atmintis daA?nai bAi??na beA?adAi??, statiA?ka, todAi??l raA?ytojai bando jAi?? perteikti, kartodami A?odA?ius, frazes ar motyvus, kurie nesusijungia A? naratyvAi??, bet emociA?kai yra daugiareikA?miai. Kartu pripaA?A?stama, kad tokie kAi??riniai tampa iA?A?Ai??kiu irAi?? skaitytojams, kurie ai??zyra provokuojami A?A?engti A? daugiaaspektA? praeities nagrinAi??jimAi??: tai dinamiA?kas, neaiA?kus ir niekada nesibaigiantis procesas, nes bandoma perA?iAi??rAi??ti tradicines istorines, psichologines ir naracines ribasai???.9

BAi??tent provokacija skaitytojams ir A?iAi??rovams galima laikyti Vidmanto Bartulio pjesAi?? ai??zPamokslas A?uvimsai???, atskleidA?ianA?iAi?? lietuviA? dramaturgijai gana netikAi??tAi?? raiA?kos technikAi??, kuri aktualizuoja trauminAi??s atminties specifikAi??.

Traumuojanti istorija

Pasak Vickroy, traumA? naratyvai daA?nai tampa depersonalizuotos ar institucionalizuotos istoriografijos alternatyva.10 Bartulio pjesAi?? reflektuoja tai, kas vieA?umoje dar labai menkai aptarta, ai??i?? tai visiA?kas kurA?iA?, kaip etninAi??s grupAi??s, gyvenusios KurA?iA? nerijoje, sunaikinimas. Ai??i bendruomenAi?? labai smarkiai nukentAi??jo per AntrAi??jA? pasaulinA? karAi??, kai KurA?iA? nerija buvo tapusi karo keliu, bet po karo A? savo gimtAi??sias vietas grA?A?o nemaA?ai A?moniA?, kurie tikAi??josi vAi??l A?sikurti ten, kur nuo seno gyventa jA? protAi??viA?. KurA?iai buvo galutinai sunaikinti jau po Antrojo pasaulinio karo, pasak Jurgio BuA?o, ai??zdalis nerijos gyventojA? pasitraukAi?? A? VokietijAi??, o kita dalis buvo evakuota A? RusijAi??ai???.11 Keista, kad tokiame kontekste vartojamas A?odis ai??zevakuotaai??? ai??i?? vadinasi, KurA?iA? nerijos A?moniA? likimas A?iam kraA?tovaizdA?io tyrinAi??tojui yra visiA?kai svetimas. A?odA?iA? vartosena gerokai trikdo ir istorikAi??s NijolAi??s StrakauskaitAi??s straipsnyje ai??zPradingAi??s pasaulisai???: ai??zDauguma [kurA?iA? ai??i?? red.] A?eA?tajame deA?imtmetyje repatrijavo A? VokietijAi??.ai???12 IA?eitA?, kad A?iA? A?moniA? tAi??vyne mokslininkAi?? laiko VokietijAi??, taigi kraA?to iA?tuA?tAi??jimAi?? sieja su paA?iA? A?moniA? sAi??moningu pasirinkimu jA? palikti, o mes nesame nAi?? kiek atsakingi uA? kurA?iA? likimAi??. Bene vienintelis straipsnis, polemizuojantis su tokiu jau A?sitvirtinusiu poA?iAi??riu, ai??i?? istoriko Vasilijaus Safronovo ai??zApie repatriacijAi?? ir Lietuvoje vyraujantA? poA?iAi??rA? A? KlaipAi??dos kraA?to senbuviusai??? (2010). TyrinAi??tojas pabrAi??A?ia, kad tie A?monAi??s tiesiog tapo politiniA? manipuliacijA? A?kaitais. SSRS valdA?ia staiga Ai??mAi?? ir leido iA?vykti iA? A?alies visiems, turAi??jusiems Vokietijos pilietybAi?? (1958 m. sausio 7 d. A?sakas). DviejA? dideliA? valstybiA?, SSRS ir Vokietijos, politiniai A?aidimai greiA?iausiai buvo parankAi??s ir Lietuvos valdA?iai, nes padAi??jo atsikratyti nepageidaujamA? asmenA?. Atsiminimuose esama nemaA?ai nuorodA?, kad A? KlaipAi??dos kraA?tAi?? atsikAi??lAi?? naujakuriai visus senbuvius niekinamai pravardA?iuodavo ai??zfaA?istaisai???ai??i??

Trauminius A?vykius pokariu, kai RytprAi??siA? gyventojai buvo niekinami, iA?stumiami iA? gimtA?jA? vietA?, A?taigiai reflektuoja lenkA? reA?isierius Wojciechas Smarzowskis filme ai??zRoA?Ai??ai??? (2011). Anotacijoje autorius nurodo, kad tai ai??zpasakojimas apie mozAi??rus ai??i?? tautAi??, tapusiAi?? dviejA? nacionalizmA? auka ir galiausiai sunaikintAi??ai???.13

Ai??domu, kada mes iA?drA?sime bent patys sau pripaA?inti, kad KurA?iA? nerijos senbuviai tapo vokiA?kojo ir lietuviA?kojo nacionalizmo aukomis? Pasak Safronovo, ai??zsunku pripaA?inti dalA? savo kaltAi??s, kad daug jaunA?, gabiA?, iA?silavinusiA? KlaipAi??dos kraA?to senbuviA?, nematydami perspektyvA? sovietmeA?io Lietuvoje, 1958ai??i??1960 m. pasirinko VokietijAi??. Dar sunkiau pripaA?inti, kad KlaipAi??dos kraA?to senbuviai nebuvo nei ai??zvokieA?iaiai???, nei ai??zsuvokietAi??jAi??ai???, tiesiog kultAi??rinAi?? specifika A?ia savita ir unikaliai???.14

Bartulis nesiekia atpasakoti dar tokios nesenos istorijos, nekuria nuoseklaus siuA?eto, kad parodytA? A?moniA? likimus, sumaitotus okupacijA? mAi??smalAi??s. PrieA?ingai, jo pjesAi?? nesuteikia jokio aiA?kaus A?inojimo, tik paA?eria tam tikras emocijA?, minA?iA? nuotrupas, iA? kuriA? skaitytojai ar A?iAi??rovai gali atpaA?inti kurA?iA? patirtA?, tapusiAi?? slegianA?ia istorijos naA?ta. PjesAi??s tekstAi?? galima vadinti monologu, kuriame girdAi??ti vienas balsas, dar bandantis megzti A?odA?ius A? prasmingAi?? derinA?. Visi kiti veikAi??jai, ai??i?? kurA?nebylAi?? tarnaitAi??, keturios kurA?Ai??s moterys ir keturi kurA?iai vyrai, ai??i?? kartoja tik pavienius mirusios kurA?iA? kalbos A?odA?ius, jA? balsai labiau primena A?odA?iA? muzikAi??, skamba, pasak pjesAi??s remarkos, ai??zlyg paukA?A?iA? A?iulbesysai???.15

Svarbiausias istorijos liudytojas ai??i?? merdAi??jantis pastorius. Remarkoje dramaturgas apibAi??dina jA? taip: ai??zJis nenustojamai, A?vogA?dA?ianA?iu pusbalsiu kaA?kAi?? murma. Kartais galima suprasti aiA?kesnes fraziA? nuotrupas, kurios ir kuria numanomAi?? istorijAi??. Retai nutrAi??kstanA?iame pastoriaus monologe daug pasikartojimA?, nelogiA?kA?, ligos ar senatvAi??s sAi??lygotA? minties A?uoliA?. Jo kalba pilna pauziA?. Ai??nabA?desys staiga perauga A? nemotyvuotAi?? riksmAi??, isterijAi??, kuri tuoj pat gali virsti A?velnia, aA?aringa iA?paA?intim. Galima A?tarti, kad jis yra tik besikankinantis, nuolat maldaujantis mirties mediumas, kurio lAi??pomis mus pasiekia nesenos istorijos nuotrupos.ai???16 Tuo monologu siekiama parodytiAi?? trAi??kA?iojantA?, konvulsiA?kAi?? A?mogaus troA?kimAi?? papasakoti apie save, bet nerandama tinkamA? A?odA?iA? skausmui iA?reikA?ti. Tai patirA?iai perteikti pasitelkiamos asociacijos, kurios tampa A?tampos prieA?asA?iA? nuorodomis.

Monologas sukasi apie laikAi??, vietAi?? ir A?mones. Akivaizdu, kad laikas yra grAi??smingas, vieta naikinanti, A?udanti, o A?monAi??s pasmerkti nebAi??A?iai. Laiko nuorodos gana netikAi??tos: pastorius apmAi??sto DidA?iosios prancAi??zA? revoliucijos A?iaurumus, kuriuos susieja su esamuoju laiku, nes nuo Marato, Robespjero pereina prie ai??zmesai???: ai??z…tikimAi??s, kad Dangus palaimins mAi??sA? niekA?ystes, o mes ramiai ir laimingai sulauksime Paskutiniojo Teismo Dienos…ai???17 Tokios praeities ir dabarties jungtys signalizuoja, kad asociacijos su PrancAi??zA? revoliucija yra slaptoji kalba, pridengianti politines nAi??dienos manipuliacijas, kurios paverA?ia A?mones viso labo ai??zsocialiniais vienetaisai???: ai??zpradA?iojeAi?? buvo penkiasdeA?imt tAi??kstanA?iA?, po to A?imtas tAi??kstanA?iA?, vAi??liau du A?imtai tAi??kstanA?iA?; galA? gale jis pareikalavo dviejA? A?imtA? septyniasdeA?imt trijA? tAi??kstanA?iA?!.. SukrAi??sti budeliai krisdavo kniAi??bsti ir mirdavo iA? siaubo…ai???18 Tokios tarsi atsitiktinAi??s minA?iA? nuotrupos padeda rekonstruoti vidinA? laiko suvokimAi??, kurio neA?manoma iA?reikA?ti tiesiogiai.

VietAi?? pastorius savo monologe irgi apibrAi??A?ia labai dviprasmiA?kai. Vis dAi??lto minimi vietovardA?iai leidA?ia atpaA?inti su Liudviku RAi??za susijusias vietas, o patA? asmenA? identifikuoti kaip iA?eivA? iA? KurA?iA? nerijos, mirties akivaizdoje bylojantA? apie tai, kas patirta: ai??z…A?monAi??s kaip A?igonai po kelis kartus kAi??lAi?? savo kaimus iA? vienos vietos A? kitAi??…/…vis tas smAi??lis…smAi??lis…smAi??lis…/…smAi??lis burnoje…/…smAi??lis ausyse…/…plaukuose…/…akyse…/…mintys byra kaip smAi??lis…ai???19 MinA?iA? nuotrupos filosofiA?kai apibendrina tautos bAi??tA?: ai??z...iA?nyko viskas…/…palaidota po smAi??liu…/…iA?nyko A?monAi??s, kalba, paproA?iai…/…iA?nyko ir dainos…/…taip ir turi bAi??ti…/…o gaila…ai???20 Nuo asociacijA?, susijusiA? su konkreA?iomis vietomis, pereinama prie bendraA?mogiA?kos patirties: vieta ne saugo, bet iA?trina A?enklus. Labai konkretus pavyzdys, tiesa, ne iA? Bartulio teksto, o iA? dailininko Eduardo JonuA?io atsiminimA?: ai??zAi?? KurA?iA? nerijAi?? po karo atvykAi?? naujakuriai pirmojo Nidos apylinkiA? A?eldintojo G. D. Kuwerto paminklAi?? sudauA?Ai?? ir uA? tris rublius atidavAi?? A? metalo lauA?Ai??.ai???21

PjesAi??s ai??zPamokslas A?uvimsai??? leitmotyvu tampa asociacijos, perteikianA?ios reikA?miA? nykimAi??: laiko ir vietos apmAi??stymai virsta kankinanA?iomis prieA?mirtinAi??mis pastoriaus meditacijomis, kurios grindA?iamos suvokimu, koks trapus ir laikinas yra pasaulis.

Monologas sklidinas ne tik laiko ir vietos refleksijA?, bet ir bAi??ties apmAi??stymA?. Pirmiausia atgyja kurA?iA?ka patirtis: valgiA? skonis, kvapai. Atkuriamos ne atskiros vaizdinAi??s asociacijos, o jutimai: ai??z...Rodos, visi jaunystAi??s jausmai ir prisiminimai, virtAi?? kvapais, vienu metu uA?pildAi?? kambarA?…/…lyg norAi??tA?, kad kaA?kAi?? prisiminA?iau…/…bet aA? juk pragyvenau dvideA?imt tris tAi??kstanA?ius tris A?imtus A?eA?iasdeA?imt dienA?!.. viagara from india. (stebAi??damasis) ai??i??dvideA?imt tris tAi??kstanA?ius…/…ir kAi?? aA? turiu prisiminti?..ai???22

TaA?iau A?is jutimiA?kai A?siaudrinAi??s A?mogus suvokia save ir religinAi??je plotmAi??je, ai??i?? tam A?taigiai pasitelkiamas senos giesmAi??s, veikiausiai giedotos maA?ose KurA?iA? nerijos baA?nyA?iose, motyvas: ai??zKaip niekingas, prapuolingas/Est A?muogaus A?is amA?ias.ai???23 A?odA?iai, iA?reiA?kiantys tikAi??jimAi?? dvasine tautos egzistencija, tampa paskutiniais pastoriaus svarstymais apie A?mogaus, o kartu ir tautos gyvenimo prasmAi??: ai??zAi??tai Dievo padangtAi?? tarp A?moniA?!../ai??i?? Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus Jo tauta!../… o pats Dievas bus su jais!../… Ai??Jis nuA?luostys kiekvienAi?? aA?arAi?? nuo jA? akiA?!…/… ir nebebus mirties!../… nebebus liAi??desio!../…nei aimanos, nei sielvarto!../…nes kas buvo pirmiau, tas praAi??jo!..ai???24 Pastoriaus kalba, iA? pradA?iA? neriA?li, trAi??kA?iojanti, paA?ioje pabaigoje atgauna riA?lumAi??, taA?iau pagrindinis skyrybos A?enklas tebAi??ra daugtaA?kis: pauzAi??s A?enklina A?mogA? gaubianA?iAi?? tylAi??, kurios jis negali A?veikti.

Tarsi vidinAi??s refleksijos akompanimentas, pastoriui apmAi??stant savo paties ir tautos likimAi??, skamba kurA?iA?ki pavieniai A?odA?iai, tariami keturiA? moterA? ir keturiA? vyrA?. Pagal tam tikrAi?? vidinAi?? logikAi?? jie, kaip ir pastoriaus kalba, jungiami A? semantines grupes, kurios padeda iA?reikA?ti bAi??ties ritmAi?? nuo gimimo iki mirties. Kalba irgi turi savo gyvybAi??s ciklAi?? su pradA?ia ir pabaiga ai??i?? kartu su pastoriumi mirtis nusineA?a ir kurA?iA? kalbAi??. Remarkoje nurodoma: ai??zKurA?iai mediniais plaktukais muA?a kabanA?ius ai??zvarpusai???. Kartu jie padrikai iA?rAi??kia savo paskutinius kurA?iA?kus A?odA?ius.ai???25

Vis dAi??lto paskutinAi??, ketvirtoji, pjesAi??s scena tarsi teigia, kad kalbos, kaip ir A?mogaus, dvasinAi?? gyvybAi?? vis tiek nenutrAi??ksta, tAi??siasi, tik jau kitomis formomis: kurA?Ai??s moterys su savo naujagimiais kalbasi dar neaiA?kia ai??zprokalbeai???, galiausiai virstanA?ia italA?, vokieA?iA?, prancAi??zA? ir lietuviA? lopA?inAi??mis.

Taigi laikas, vieta, A?mogus, kalba yra trapAi??s, paA?eidA?iami, juos lengva sunaikinti, taA?iau dvasinAi?? patirtis vienokia ar kitokia forma vis tiek iA?lieka. YpaA? svarbus A?ios pjesAi??s akcentas yra tai, kad kAi??rinyje skambanA?ius jau mirusios kalbos A?odA?ius atgaivina menas, kAi??ryba, vadinasi, kultAi??rinAi?? atmintis sugrA?A?ta.

Bartuliui, kuris anaiptol ne dramaturgas, o pirmiausia kompozitorius, pavyko rasti adekvaA?iAi?? A?odA?iA?, fraziA?, motyvA? kalbAi??, padedanA?iAi?? perteikti sudAi??tingAi?? patirtA?, prieA?taringAi?? vidinA? A?mogaus pasaulA?, kanA?iAi?? dAi??l tautos A?Ai??ties. Tai bene ryA?kiausias A?iuolaikinAi??s dramaturgijos tekstas, kuriame taip A?taigiai, moderniomis priemonAi??mis, vengiant ir iA?vengiant deklaratyvumo, kalbama apie skaudA?ios trauminAi??s atminties slAi??pinius.

GalbAi??t tiksliausias mirusios kurA?iA? tautos A?vaizdis pjesAi??je ai??i?? kurA?nebylAi?? tarnaitAi??, kuri negali nieko nei pasakyti, nei iA?girsti. Vieninteliai jos tariami A?odA?iai ai??i?? kartojimas to, kAi?? pasako kiti. Bet galiausiai ir ji prabyla drauge su kurA?iais: kultAi??rinAi?? atmintis A?veikia dvasinAi?? kurA?nebylystAi??.

IA?vados

Ai??iuolaikinAi?? dramaturgija gilinasi A? vidinius A?mogaus iA?gyvenimus, bando atskleisti sudAi??tingus psichologinius, socialinius, kultAi??rinius kontekstus. Viena iA? pastarA?jA? deA?imtmeA?iA? temA? ai??i?? skaudi trauminAi?? pavienio A?mogaus ar visos tautos patirtis, neretai virstanti dvasiAi?? luoA?inanA?iais kompleksais. Vienas iA? tokiA? kAi??riniA?, susijusiA? su dar neapmAi??stytomis, o neretai ir sAi??moningai nutylimomis praeities A?aizdomis, ai??i?? Vidmanto Bartulio pjesAi?? ai??zPamokslas A?uvimsai???, bylojanti apie mirusiAi?? tautAi?? ir nutildytAi?? jos kalbAi??. Simbolinis pjesAi??s pavadinimas ai??zPamokslas A?uvimsai??? greiA?iausiai yra kreipinys A? mus visus, gyvenanA?ius tarsi bAi??tume kurA?nebyliai. Ar yra vilties, kad kada nors atgausime kalbos dovanAi?? kaip toji tarnaitAi??? Dramaturgas nepamokslauja, jis, bAi??damas muzikas, tiesiog komponuoja tekstAi?? iA? pavieniA? uA?uominA?, nuorodA?, kurdamas sudAi??tingAi?? A?mogaus ir tautos gyvenimo paveikslAi??.

1Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Sigitas Parulskis, Mortui sepulti sint. Vilnius: Baltos lankos, 1998, p. 24.

2Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Irena Ai??utinienAi??, Trauma ir kolektyvinAi?? atmintis. Filosofija. Sociologija, 2002, nr. 1, p. 59.

3Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 60.

4Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 60.

5Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? DanutAi?? GailienAi??, KAi?? jie mums padarAi??. Lietuvos gyvenimas traumA? psichologijos A?vilgsniu. Vilnius: Tyto alba, p.162.

6Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 73.

7Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Laurie Vickroy, Trauma and Survival in Contemporary Fiction. USA: The University of Virginia Press, 2002, p. 32.

8Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 12.

9Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 35.

10Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 4.

11Ai??Ai??Ai??Ai?? Jurgis BuA?as, KraA?tovaizdA?io permainos. Neringa, LeidinA? sudarAi?? DanutAi?? MukienAi??, Vitalija TeresAi?? JonuA?ienAi??. Vilnius: A?emaiA?iA? kultAi??ros draugija, 1998, p. 61.

12Ai??Ai??Ai??Ai?? NijolAi?? StrakauskaitAi??, PradingAi??s pasaulis. Neringa, p. 71.

13Ai??Ai??Ai??Ai?? Woiciech Smarzowski, RoA?Ai??. In: http://www.scanorama.lt/lt/filmas/ro%C5%BE%C4%97 (A?iAi??rAi??ta 2013-03-20).

14Ai??Ai??Ai??Ai?? Vasilijus Safronovas, Apie repatriacijAi?? ir Lietuvoje vyraujantA? poA?iAi??rA? A? KlaipAi??dos kraA?to senbuvius. KultAi??ros barai, 2010, nr. 6, p. 13.

15Ai??Ai??Ai??Ai?? Vidmantas Bartulis, Pamokslas A?uvims (pjesAi??s rankraA?tis), 2011, p. 6.

16Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 3.

17Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 5.

18Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 4.

19Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 9.

20Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 11.

21Ai??Ai??Ai??Ai?? Raimonda RavaitytAi??-Meyer. ai??zBAi??tA? didelAi?? garbAi??, jei kas mane kurA?iu pavadintA?ai???,Ai?? Ai??iaurAi??s AtAi??nai, 2012, balandA?io 20, nr. 15 (1081), p. 10.

22Ai??Ai??Ai??Ai?? Vidmantas Bartulis, Pamokslas A?uvims. 2011, p. 18.

23Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 16.

24Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 19.

25Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 19.