Tristanas, liAi??desio vaikas

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA: BendrakultAi??riniai tekstai
AUTORIUS: AudronAi?? A?iAi??raitytAi??
DATA: 2012-10

Tristanas, liAi??desio vaikas

SantAi??ri, o gal lietuviA?ka ai??zTristano ir Izoldosai??? versija

Ai??AudronAi?? A?iAi??raitytAi??

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto ai??zTristanas ir Izoldaai??? premjera (raA?au apie spektaklA?, matytAi?? rugsAi??jo 19 d.) palieka prieA?taringAi?? A?spAi??dA?, kelia abejoniA?, drauge liudija aukA?tAi?? profesinA? visA? spektaklio komponentA? lygA?. A?ia A?oka net 11 solistA?, visa baleto trupAi??, grieA?ia orkestras (muzikinis vadovas Modestas PitrAi??nas, diriguoja ir Modestas Barkauskas), dainuoja solistAi?? (tAi?? vakarAi?? ai??i?? Inesa LinaburgytAi??). Tai A?varus, profesionalus darbas. Jis dA?iugina, bet nesukreA?ia, kaip norAi??tA?si ir kaip galAi??tA?, nes yra sukurtas Richardo Wagnerio muzikos ir viduramA?iA? mito bei kitA? A?altiniA? apie nemirtingAi?? Tristano ir Izoldos meilAi?? pagrindu. Ne tik A?io spektaklio trAi??kumus, bet ir pranaA?umus suvoki ramiai samprotaudamas, mAi??stydamas apie ankstesnAi?? ir esamAi?? baleto meno situacijAi?? Lietuvoje, o ne pakiliai A?avAi??damasis po premjeros.

ai??zTristanas ir Izoldaai??? ai??i?? pirmas puikaus choreografo Krzysztofo Pastoro darbas jam tapus Lietuvos baleto trupAi??s meno vadovu, bet kol kas skirtas ne specialiai jai ai??i??baletas buvo pastatytas Stokholme (2006), vAi??liau perkeltas A? VarA?uvAi?? (2009). Vilniuje baletui naujA?, ai??zlietuviA?kA?ai???, atspalviA? suteikAi?? A?okAi??jA? interpretacijos, scenovaizdis. Tiesa, Tristano vaidmenA? premjeroje atliko VarA?uvos teatro solistas PaweAi??as Koncewojus, nes Lietuvos baleto artistui Eligijui Butkui tai padaryti sutrukdAi?? trauma.

DaA?nai paA?intA? su baletu pradedi nuo libreto. Pirmiausia A? akis krito nepaprastas, baletui ne itin bAi??dingas siuA?eto iA?plAi??tojimas, pralenkiantis net Wagnerio operos libreto pasakojamos istorijos detalizuotAi?? motyvacijAi??, lemianA?iAi?? sceninio veiksmo statiA?kumAi??. Kita vertus, Wagnerio muzikoje tobulai iA?reikA?ta kAi??niA?kos meilAi??s, geismo bAi??sena. Be to, balete mitas, o drauge su juo ir Wagnerio muzikos turinys artikuliuojami naujai. Neatsitiktinai A?vediA?koji ir varA?uvietiA?koji baleto versijos pavadintos ai??zTristanasai???, nes jose daug dAi??mesio skiriama bAi??tent jam ai??i?? neprilygstamam kariui, politiniA? intrigA? aukai (trijA? baronA? pavydas), Kornvalio karalystAi??s savarankiA?kumo siekiui prieA?inantis airiams, kurtuaziniam karaliaus Marko ir Tristano elgesiui, taip pat karalienAi??s Izoldos kilnumui. RiteriA?kAi?? meilAi??s iA?siA?adAi??jimAi?? drauge su A?Ai??lstanA?ia jAi??ra panaikina tik meilAi??s gAi??rimas, mirti geidA?ianA?ius jaunuolius TristanAi?? ir IzoldAi?? nukreipiantis kita meilAi??s linkme. Ai??is labiausiai kritikuojamas, operetiniu banalumu kaltinamas legendos siuA?eto posAi??kis vis dAi??lto atskleidA?ia ypatingas personaA?A? moralines nuostatas, drauge sustiprina atvirai A?siplieskusios meilAi??s galiAi??.

IntrigA? kamuolio painumas, A?vykiA? gausa neatslAi??gsta ir antrame baleto veiksme: Marko susitaikymas, Izoldos grA?A?imas prie karalienAi??s pareigA?, Tristano bandymas A?simylAi??ti kitAi?? moterA?, pavydo ir pykA?io scenos, galiausiai mirtina Tristano A?aizda, vilties praradimas ir abiejA? veikAi??jA? mirtis kaip ai??zmeilAi??s, kurios abu ilgAi??josi visAi?? gyvenimAi??, mirtisai??? . MeilAi??s poema virsta mirties poema.

LibretAi?? K. Pastoras ir Carelas Alphenaaras sukAi??rAi?? pagal Josepho BAi??dier ai??zRomanAi?? apie TristanAi?? ir IzoldAi??ai??? (Le Roman de Tristan et Iseult, 1900). Romanas jungia A?vairias A?odines ir raA?ytines populiariojo naratyvo detales nuo keltA? legendos, poeto Thomaso iA? Britanijos (1173) iki vAi??lesniA? daugybAi??s A?ios meilAi??s istorijos interpretacijA?. TaA?iau bAi??tent Thomaso versijAi?? BAi??dier traktavo kaip pagrindinAi??, jos pagrindu sukAi??rAi?? hipotetinAi?? prancAi??ziA?kAi?? versijAi?? ai??zUr-Tristanai???. Nors Lietuvoje A?i legenda tarp muzikantA? labiausiai A?inoma iA? genialiosios Wagnerio operos, baleto siuA?eto vingiai, tarsi liudijantys muzikinio teatro priklausomybAi?? nuo dramos teatro, asocijuojasi su prancAi??zA? ai??zdidA?iosios operosai??? situacijA? dramaturgija, kuriai bAi??dingos puikiai suregztos intrigos, paradoksalAi??s siuA?eto posAi??kiai, ryA?kAi??s kontrastai, kulminacijos, lyrinAi??s ir istorinAi??s (socialinAi??s) siuA?eto linijA? sAi??veika, riteriA?kos meilAi??s romantika.

Ilgiau stabtelAi??jau ties libreto A?altiniu, nes A?domu netikAi??tai pasukti nuo vokiA?kosios ekspresyvios, geriausiai paA?A?stamos legendos interpretacijos link to, kAi?? galime vadinti prancAi??ziA?kAi??ja tradicija. Kitais aspektais tai akcentuoja Tadeuszas Boy-Ai??eleAi??skis lenkiA?ko BAi??dier romano vertimo A?A?angoje: ai??z<...> drA?sA?iau teigti, kad pats pobAi??dis, pats A?ios senovinAi??s legendos pateikimas turi liudyti jos galiA?kAi??, o ne germaniA?kAi?? kilmAi?? . Mat iA?samiausia, tauriausia Tristano ir Izoldos iA?raiA?ka turi kaip tik tai, kas yra vyraujanti vAi??lesnAi??s prancAi??zA? literatAi??ros gija . Nuolat vis iA? naujo patiriamas meilAi??s slAi??pinys, amA?ina triumfuojanti meilAi??s apoteozAi?? drauge su viso niekingumo, apgavysA?iA?, jos didingumo ir paA?eminimo, garbAi??s ir niekA?ybAi??s neaprAi??piamumu, su visu laimAi??s svaiguliu ir nedalios tragizmu ai??i?? tai gija nuo Tristano per neuA?mirA?tamus Manon Lesko ir kavalieriaus de GrijAi?? charakterius, per StendhalA? ir BalzacAi??, Musset ir Verlaineai??i??Ai?? iki pat ParyA?iaus gatviA? daineliA? toliau nenutrAi??kstamai tAi??siama geriausiuose prancAi??zA? literatAi??ros puslapiuose ir sudaro jos nepaneigiamAi?? A?avesA?.ai??? (ai??zBravissimoai???, 2012, Nr. 5ai??i??6, p. 9)

K. Pastoro choreogafinis stilius, net traktuojant itin jausmingas, drastiA?kas temas (mAi??sA? scenoje pastatytuose baletuose ai??zKarmenai???, ai??zAcid Cityai???), yra estetizuotas, neoklasikinis, pasiA?ymintis meniniu saiku, kitaip tariant, santAi??rus, gal net paprastas. Tai atliepia kitoms T. Boy-Ai??eleAi??skio taikliai pastebAi??toms BAi??dier teksto ypatybAi??ms, kurias vertimo A?A?angos autorius motyvuoja dviem veiksniais: ai??zvienas ai??i??Ai?? pirmapradis paprastumas, su kuriuo senovAi??s bardai, dar nepaveikti ai??zliteratAi??rosai???, naiviai ir dalykiA?kai dAi??stAi?? A?vykiA? sekAi??; kitas, visiA?kai prieA?ingos prigimties, ai??i?? tobulas meninis iA?manymas, kuriuo pasiA?ymAi??jo atkurtosios poemos autorius.ai??? (ten pat, p. 9)

AtA?iauroka, neegzaltuota, perdAi??m nepsichologizuota, sakytume, viduramA?iA? dvasia dvelkia iA? Lietuvos scenoje matyto pastatymo, daro jA? visais sandais vientisAi??, stilingAi??. Tai neabejotinas baleto pranaA?umas, tik vis dAi??lto apgailestauji, kad legenda netampa, kaip raA?o T. Boy-Ai??eleAi??skis, paA?ia nuostabiausia, didA?iai jaudinanA?ia meilAi??s poema, kokiAi?? A?monija kada nors yra sukAi??rusi. Balete vyrauja liAi??desio, meilAi??s kanA?ios, sielvarto atmosfera. Ar ji buvo baleto kAi??rAi??jA? siekiamybAi??? Tuomet tai iA?ties kita istorija. O tokiA? A?vairiausiA? A?ios legendos interpretacijA? Wagnerio bei kitA? kompozitoriA? muzikos pagrindu balete sukurta per 20, tarp jA? A?ymiausiA? pasaulio choreografA? ai??i?? Leonido Miasino, Fredericko Ashtono, Mauriceai??i??o Bejartai??i??o, Johno Cranko, Johno Neumeierio. TaA?iau jas suvokiant atsiplAi??A?ti nuo pirmapradA?iA? ir vagneriA?kA? amA?inojo mito prasmiA? yra sunku.

Anot Wagnerio, ai??zTristanas ir Izoldaai??? atveria meilAi??s aistros atspalvius: laukimAi??, liAi??desA?, skausmAi??, mirties troA?kimAi??, dA?iaugsmAi??ai??i?? Pastarojo Vilniaus scenoje maA?iausia, o be jo ir meilAi??s pojAi??tis dingsta. Vilniaus premjera daugiau A?prasmina Tristano, liAi??desio vaiko, A?vaizdA?. LiAi??desys, slogi atmosfera gaubia balete rutuliojamus A?vykius. PakilAi??s Wagnerio muzikos puslapiai A?taigiai interpretuojami teatre debiutuojanA?io dirigento Modesto Barkausko, ieA?kant skambesio gelmAi??s, pristabdant iA?orinA? garsA? srautAi??. TaA?iau muzika praranda A?vairiapusAi?? meilAi??s niuansA? ir net esminAi?? prasmAi??, nes skambant meilAi??s motyvams, pagal libretAi?? ai??zjaunuoliai mokomi karo menoai???. PrieA?taravimA?, naujA? prasmiA?, suteiktA? Wagnerio muzikai, surastume ir daugiau, bet jA? nenorAi??A?iau per daug akcentuoti. Choreografas baleto gimimo procese turi prioritetAi??, svarbu, kad jo kAi??rybinAi??s intencijos bAi??tA? paveikios, atitiktA? sumanytAi?? koncepcijAi??. Pastaroji pirmenybAi?? tarsi atiduoda naratyvui, o ne jausmA? raiA?kai, vidinAi??ms veikAi??jA? bAi??senoms. Tokia koncepcija lAi??mAi?? muzikos dramaturgijAi??, grindA?iamAi?? ne vien Henko de Vliegerio aranA?uotais Wagnerio operos partitAi??ros fragmentais, bet ir Felixo Mottlio orkestruotu penkiA? dainA? ciklu pagal Mathildes Wesendonck (su kompozitoriumi jAi?? siejo meilAi??s ryA?iai) tekstus. Jausmingas, kiek rafinuotas Inesos LinaburgytAi??s dainavimas A?iek tiek kontrastuoja, nors gal labiau priartAi??ja prie M. Wesendonck eiliA? turinio, nei scenoje rodomas veiksmas. Net finalinAi?? herojA? susijungimo scena, skambant ekstaziA?kai Izoldos mirties scenos muzikai, choreografiA?kai labai graA?iai pastatyta ir meistriA?kai solistA? Ingos CibulskytAi??s (Izolda) ir PaweAi??o Koncewojaus (Tristanas) atliekama, nepasiekia sprogdinanA?io meilAi??s proverA?io. KanA?ia ir slogutis, kariniA? ir intrigA? scenA? persvara uA?goA?ia muzikoje slypinA?iAi?? meilAi??s tematikAi??. Prie to prisideda ir scenovaizdis.

DidelAi??s apimties, apie tris valandas (opera ai??i?? penkiA? valandA?) trunkantis spektalis faktiA?kai rodomas prietemoje, tiesa, subtiliA? atA?vaitA?, spalviniA? niuansA? prisodrintoje erdvAi??je. Efektingos faktAi??ros paA?vairinamos abstrakA?iomis ir realiomis (siAi??buojantys lapuoA?iai) videoprojekcijomis (dailininkas Povilas OA?elis). Adomo Jacovskio scenografija, jo paties A?odA?iais tariant, netrukdo nei muzikai, nei A?okiui. Scenovaizdis laipsniA?kai, muzikaliai kinta ai??i?? tai padalinamas vos pastebima A?striA?a linija, tai perskiriamas A? dvi trapecijas, o finale pribloA?kia vienalytiA?ku, iA?laisvinanA?iu erdviniu juodumu. Aleksandros JacovskytAi??s kostiumai taip pat funkcionalAi??s, santAi??riA? atspalviA?, susiliejantys arba kontrastuojantys su scenovaizdA?iu (balti kostiumai juodame ar tamsiame fone, jAi??ros bangavimAi?? primenanA?ios pilkai mAi??lynos suknelAi??s, nors dAi??l raukiniA? jos atrodo perdAi??m ai??zispaniA?kosai???).

K. Pastoro choreografija tvirtai stovi ant klasikinio pamato, taA?iau dAi??l iA?radingai ir nuosaikiai naudojamA? moderniA? elementA? yra iA?raiA?kingesnAi?? uA? klasikinA? A?okA?. Kai kurios scenos padvelkAi?? ypatingu groA?iu ai??i?? nesinchroniA?ki moterA? A?siverA?imai, laivo plaukimo scena, daugybAi?? duetA?, ansambliA?, tarp jA? ir maA?iau A?prastA? homogeniA?kA? Ai??moteriA?kA? ir vyriA?kA?. TaA?iau kulminaciniai sinchroniniai tutti (visi drauge) kartais glumino patetiniu oratoriA?kumu. Choreografiniam pieA?iniui kartais lyg ir stigo polifonijos.

Lietuvos baleto trupAi?? atrodAi?? gana brandA?iai. Choreografinio teksto perteikimo A?taiga iA?siskyrAi?? antroji solistA? pora ai??i?? Olga KonoA?enko ir Martynas Rimeikis (Tristano motinos ir tAi??vo vAi??lAi??s), kai kuriais aktoriniais niuansais jie net lenkAi?? minAi??tus puikius pagrindiniA? vaidmenA? atlikAi??jus. Intrigas virtuoziA?kai rezgAi?? Kipras Chlebinskas, Igoris Zaripovas, Andrius A?uA?A?alkinas (trys pavydAi??s baronai), pasipiktinimAi?? atvirai rodAi?? Anastasija A?umakova (Izoldos varA?ovAi?? OzildAi??). Neabejojai Gedimino Bubelio grAi??smingumu (A?iaurus airiA? karys Morholtas), nors scena su vaikais nebuvo organiA?ka. KorektiA?kai Tristano mokytojo Gorvenalio A?vaizdA? kAi??rAi?? Romas Ceizaris. Antonui Piastechinui (karalius Markas) trAi??ko lankstumo ir iA?raiA?kingumo, ypaA? skambant laukimo A?tampos, blogA? nuojautA? kupiniems anglA? rago garsams. Nei tradiciA?kai, nei naujai jie nebuvo A?prasminti.

Pastatymas rimtas, svarus, o jo santAi??rus stilius gal net lietuviA?kai liAi??dnas, apniukusi atmosfera lyg lietui lyjantai??i??