TriukA?mas ir A?nirA?is dAi??l svetimA? vardA?

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS:Ai??Irena BalA?iAi??nienAi??
DATA: 2013-04

TriukA?mas ir A?nirA?is dAi??l svetimA? vardA?

Irena BalA?iAi??nienAi??

vardai, svetimi vardai, senoviniai vardai, svetimvardA?iai, vietovardA?iai, pavardAi??s

Kas nesupAi??va po A?eme? (Vardas)

DaA?nas net nepabando A?sivaizduoti, kiek mus supanA?iame pasaulyje yra svetimA? vardA?. Jie daug metA? didesniais ar maA?esniais bAi??riais keliavo A? LietuvAi??, o dabar jau kasdien pulkA? pulkais plAi??sta per radijAi??, televizijAi??, knygas, internetAi??. A?inoma, liks milijonai, kuriA? nebAi??sim girdAi??jAi?? ir nelauA?Ai?? galvos, kaip juos uA?raA?yti. TaA?iau su erdvAi?? uA?tvindA?iusiais reikia kaA?kAi?? daryti, iA?rasti kaA?kokias suraA?ymo A? knygas, A?inynus, enciklopedijas tvarkas.

Be to, kartodami, kad lietuviA? kalba yra pati archajiA?kiausia iA? visA? gyvA?jA? indoeuropieA?iA? kalbA?, maloniai pamirA?tame, kad visas A?inias pasauliui apie LietuvAi?? ir lietuviams apie LietuvAi?? kelis tAi??kstantmeA?ius pateikdavo svetimtauA?iai, kad vardus ir vietovardA?ius uA?raA?inAi??jome ne mes, o svetimkalbiai metraA?tininkai.
RomAi??nA? istorikas Kornelijus Tacitas 98 m. paraA?yto veikalo ai??zApie germanA? kilmAi?? ir iA?sidAi??stymAi??” (kitaip ai??zGermanija”) 45-ame skirsnyje papasakojo apie Baltijos jAi??ros pakrantAi??je gyvenanA?ias aestiorum gentes: ai??zDeA?inysis SvebA? jAi??ros pakraA?tys skalauja aisA?iA? gentis, kuriA? paproA?iai ir apdarai svebiA?ki, o kalba artimesnAi?? britaniA?kajai.” (Deja! Ir A?io nedidelio teksto gabalAi??lio nepasidalijame su A?iandieniais latviais ir estais1). SAi??duvius ir galindus paminAi??jo graikA? matematikas ir astronomas Klaudijus Ptolemajas, gyvenAi??s II a. A?iniA? apie lietuvius yra pateikAi?? Johannes Malalas (Jonas Malala), Henricus de Lettis (Henrikas Latvis), Peter von Dusburg (Petras Dusburgietis), Wigand von Marburg (Vygandas Marburgietis), Jan DAi??ugosz, DAi??ugosius (Janas DlugoA?as), Aeneas Silvius Piccolomini (EnAi??jas Silvijus Pikolominis), Jeronym Jan Silvan PraA?sky (Jeronimas PrahiA?kis), Ghillebert de Lannoy (A?ilberas de Lanua), Maciej Stryjkowski (Motiejus Strijkovskis) ir t. t., ir t. t.
NAi??ra lengva nustatyti, kokiu pagrindu antikos arba ankstyvA?jA? viduramA?iA? raA?ytojai pateikia genA?iA? ir tautA? vardus ai??i?? ar tai savivardA?iai, ar kaimynA? jiems duotos pravardAi??s, ar apibendrintas prastai paA?A?stamA? platumA? gyventojA? A?vardijimas.
AsmenvardA?iai yra maA?iau patvari A?odyno dalis ir greiA?iau pasiduoda svetimA? kalbA? A?takai, todAi??l XX a. iA?kilo nemaA?ai sunkumA? atkuriant lietuviA?kus vardus, pavardes, vietovardA?ius. Teko nupAi??sti storAi?? juos uA?klojusiA? dulkiA? sluoksnA? ir atlietuvinti.
Koks painus, kupinas spAi??jimA? ir netikAi??tumA? buvo A?is darbas, liudija Vaclovo BirA?iA?kos ai??zAleksandrynas”, pavardA?iA? istorijomis galintis rungtis su konandoiliA? ir simenonA? detektyvais. Ai??tai pirmosios mums A?inomos A? lietuviA? kalbAi?? iA?verstos knygos ai??zCatechismvsa prasty Szadei, Makslas skaitima raschta yr giesmes del kriksczianistes bei del berneliu iaunu nauiey sugulditas Karaliavczvi VIII. dena Meneses Sausia, Metu vAYgimima Diewa. M.D.XLVII” autoriaus pavardAi??s atkAi??rimo istorijos pradA?ia: ai??zVadino save VaitkAi??nu, t. y. Vaitiekaus sAi??numi (lotyniA?kai tai viename raA?te kunigaikA?tis Albrechtas iA?vertAi?? A? Albertides). LotyniA?kai savo pavardAi?? raA?Ai?? Mossuidius (Albrechtas jA? viename laiA?ke pavadino Metzwidius), lietuviA?kai 1547 m. katekizme akrostichu pasiraA?Ai?? Masvidius, 1549 m. Mosuidas. J. Ai??liAi??pas jA? pavadino MaA?vydys, P. Pakarklis pavertAi?? vokieA?iu Machwitzu ar Magwitzu, o 1855 m. A. F. A. (AdamoviA?ius) pavertAi?? jA? Jurgiu Martynu Moscovidiusu, supainiojAi??s jA? dar su Jurgiu iA? EiA?iA?kiA?.”2Ai??TAi?? pavardAi??, kurios nAi??ra antraA?tiniame lape ir kuri buvo nustatyta remiantis laiA?kais arba tA? laikA? dokumentais, akrostiku A?raA?ytAi?? eiliuotoje prakalboje, 1938 m. iA?skaitAi?? lenkA? kalbininkas Janas Safarewiczius.
Kitas pavyzdys ai??i?? garsusis mAi??sA? Jonas BasanaviA?ius A?vento krikA?to dienAi?? gavAi??s Ivano vardAi??, o A?simintinaisiais 1916-aisiais iA? Vilniaus miesto vyriausiojo burmistro A?staigos parsineA?Ai??s pasAi??, iA?raA?ytAi?? Dr. Johanno Bassanowitschiaus vardu.
KAi?? jau kalbAi??ti apie pavardes, jei net tikrAi??sias XIIIai??i??XV a. lietuviA? kunigaikA?A?iA? vardA? lytis turAi??jome atkurti. TodAi??l svarstymus apie svetimvardA?iA? A?siliejimAi?? A? mAi??sA? kultAi??rAi?? bAi??tina pradAi??ti nuo minties, kad prasmingiausia neuA?siimti nei savinieka, nei savigyra, o atminti, kad esame vienas iA? paukA?A?iA?, ulbanA?iA? pasaulio kalbA? medyje, ir ulbAi??ti.
SvetimvardA?iai bei vietovardA?iai kelia vienu metu sprAi??stinus kelis klausimus ai??i??Ai?? uA?raA?ymo, tarimo ir vertimo. Vieniems svarbus pirmas, kitus tedomina antras, bet nestinga ir tokiA?, kuriems rAi??pi visi trys. Visumos nematymas daro ginA?Ai?? beprasAi??mA? ai??i?? teigiantiems, kad nesugebAi??jimas svetimvardA?io iA?tarti daro A?alAi?? kalbai, galima atkirsti, kad nesugebAi??jimas jo paraA?yti nedaro tautai garbAi??s, ir t. t. Visos tautos ieA?ko A?io klausimo sprendimo, o dauguma ir rado, tai ai??i?? susitarimas. IA?mintingiausia kuo greiA?iau jA? pasiekti ir pamirA?ti kai kam pasididA?iavimAi?? kelianA?iAi?? savybAi?? bAi??ti Europoje paskutiniais.
KruopA?A?iai surinkti duomenys pagrindA?ia, kad tikriniA? vardA? raA?ymas originalo kalba turi gilesnAi?? tradicijAi?? nei jA? lietuvinimas3. Tuo galim A?sitikinti ir mes, atsivertAi?? pirmAi??jAi?? lietuviA?kAi?? knygAi?? arba 1918 m. vasario 19 d. ai??zLietuvos aidAi??”, kuriame skelbiamas Lietuvos nepriklausomybAi??s aktas (laikraA?A?io leidAi??jas ir redaktorius ai??i?? Antanas Smetona). Recenzuodamas Juozo AndziulaiA?io-KalnAi??no 1891 m. iA? anglA? kalbos iA?verstAi?? Edwardo Augusto Freemano ai??zEuropos istorijAi??”, J. BasanaviA?ius pagyrAi?? vertAi??jAi?? uA? tai, kad tikrinius vardus A?is pateikAi?? tokius, kokie jie yra senuosiuose tekstuose. Taip raA?omus tikrinius vardus per visAi?? okupacijos laikotarpA? iA?saugojo iA?eiviA? literatAi??ra ir spauda. PrieA? AntrAi??jA? pasaulinA? karAi?? nepriklausomoje Lietuvoje pradAi??toje leisti enciklopedijoje nelietuviA?kA? tikriniA? vardA? raA?yba buvo originali, net nenurodant tarimo. Tos paA?ios nuostatos laikAi??si ir Amerikoje leista vadinamoji Bostono 37-iA? tomA? enciklopedija, kadangi bet kuris svetimas asmenvardis arba vietovardis, paminAi??tas lietuviA?kame tekste, netampa lietuviA? kalbos A?odA?iu, lygiai kaip ir bet kuri lietuviA?ka pavardAi??, paminAi??ta angliA?kame, prancAi??ziA?kame arba net kiniA?kame leidinyje, nevirsta ir nevirs nei angliA?ku, nei prancAi??ziA?ku, nei kiniA?ku A?odA?iu.
A?inoma, bAi??ta ir polinkio ai??i?? ypaA? groA?inAi??s literatAi??ros vertimuose ai??i?? be tvarkos lietuvinti vardus. Daugelis jau tada suprato tokio A?proA?io beprasmiA?kumAi??, net A?alAi??. Savo nuomonAi?? A?iuo klausimu iA?sakAi?? ir autoritetinga to meto literatAi?? Sofija KymantaitAi??-A?iurlionienAi?? straipsnyje ai??zApie vertimus” (1933). DAi??l visiA?kai suprantamA? istoriniA? prieA?asA?iA? prieA?kario Lietuvoje bendrA? taisykliA? nespAi??ta sudaryti. Stigo laiko.
BeatodairiA?kai perdirbinAi??ti lotyniA?ko pagrindo raA?menis vartojanA?iA? kalbA? vardus pagal jA? rusiA?kas (t. y. jau kartAi?? perraA?ytas) formas pareikalavo sovietmeA?io spaudos tvarkytojai. KomunistA? partijos CK nurodymu ta praktika buvo priverstinai iA?platinta visuose leidiniuose kaip ai??zliaudiA?ka” ir ai??ztarybinAi??”, o bandymai ja abejoti paskelbti keliaklupsA?iavimu prieA? VakarA? kultAi??rAi??.
Vis dAi??lto paA?iu sovietinio letargo pusiaunakA?iu ai??i?? 1968 metais ai??i?? Juozo Jurginio straipsnis ai??zLiteratAi??roje ir mene”4Ai??A?A?iebAi?? audringAi?? diskusijAi??. Vytautui Vitkauskui priminus, kad Niujorko paA?angiA?jA? lietuviA? (kitaip tariant, uA? Maskvos pinigus) leidA?iamas ai??zLaisvAi??s” laikraA?tis svetimvardA?ius adaptuoja, kaipmat atsiliepAi?? Antanas Petrika (JAV) ir pareiA?kAi??: ai??zLaisvAi??s” ir ai??zAi??viesos” redakcijos susitarAi?? spausdinti savo leidiniuose tikrinius vardus, knygA? pavadinimus ir kt. ortografine, o ne fonetine forma. Kai mus pasiekia Lietuvos spaudiniai, mes negalime suprasti, kAi?? Lietuvos raA?ytojai nori pasakyti savo fonetine raA?yba. Taigi ir ai??zLaisvAi??” iki A?iol laikysis tokios pat raA?ybos, kaip ir kiti JAV lietuviA? laikraA?A?iai ai??i?? ortografinAi??s. Visai teisingai tAi?? klausimAi?? nagrinAi??ja dr. J. Jurginis. Seniai to reikAi??jo!”
NetrAi??ko ir prieA?ingA? nuomoniA?. Ai??maikA?A?iai A?A? kalbinA? nesusikalbAi??jimAi?? tuosyk uA?baigAi?? Vytautas Landsbergis:

Vargas dAi??l LieA?uvio

NuAi??jAi??s kartAi?? Debiusys A? teatrAi?? ir sako Bizei: bAi??k A?mogus, atiduok Zoliai deA?imt frankA?, aA? uA?vakar pirkau uA? juos natA? popieriaus, raA?ysiu skercAi??. Betgi tu, maestre, A?kauA?Ai??s?.. Ar ne iA? MerimiA? eini? Saugokis Ravelio! A?inai, Sankte Peterburge yra toksai Kiujys iA? Vilniaus, raA?Ai??s muzikAi?? ir apie muzikAi??. Tai jis kartAi?? nusipirkAi??s A?iAi??ri A? GranadAi?? ir nieko nebemato eidamas, vos po troleibusu nepalindo. Ot bAi??tA? fijaskas!
O Bizet jam atgal: va, sakei, kad skaitai Maeterlinck’Ai?? ir raA?ysi ai??zPellAi??as’Ai?? ir MAi??lisande’Ai??”, o dabar niekus A?adi komponuoti. UA?einam geriau A? restaurant’Ai?? ir paA?iAi??rAi??sim, kas ten jA? menu’e suraA?yta. Richard’as Strauss’as juk sakAi??, kad tikras kompozitorius privalo sumegzti muzikAi?? bet kokiam tekstui, net… meniui!
Debusys nuo tokios moduliacijos tik vAi??ptelAi??jo BizAi??n, tarsi knock’out’Ai?? gavAi??s ar nAi??dienA? akordAi?? iA?girdAi??s. Kai atsigaiveliojo kiek, apsikabino abudu ir nukiAi??tino per Paris’Ai??, ieA?kodami gero, tylaus, nuobodaus, kompromisinio restoranelio, ne alia-furA?ejiA?ko, o A? la tolimame Vilniuso miestalyje, kur kaip kas iA?mano, taip save gano.
betnovate ointment over the counter. IA? seno kalendoriaus perpasakojo Vytautas Landsbergis.

Kaip vienAi?? nemokA?iA?kiausiA? svetimvardA?iA? ai??zperraA?ymo” pavyzdA?iA? galima paminAi??ti 1976 m. pradAi??tAi?? leisti trylikatomAi?? LietuviA?kAi??jAi?? tarybinAi?? enciklopedijAi??.
Jau skaitydamas pirmo tomo korektAi??rAi??, pavojaus varpais Ai??mAi?? skambinti RiA?ardas Mironas (Indijos biA?iuliA? sekcijos pirmininkas) dAi??l indiA?kA? vardA? transliteravimo: ai??zIr tik lietuviA? filologai, kurie tvarko leidA?iamos enciklopedijos transliteracijAi??, deja, pasirodo A?ia savotiA?kA? ai??znovatoriA?” vaidmenyje. Jie nepripaA?A?sta indA? kalboms teisAi??s turAi??ti savo ypatumus, iA?meta indA? garsA? aspiracijAi?? ir tuo taip iA?kraipo indiA?kus vardus, kad jA? ir atpaA?inti negalima. Ai??tai Bhasas jiems pasidaro Basa, Dharmas ai??i?? Darma, GhoA?as ai??i?? GoA?a. (…) Visiems suprantama, kad dauguma lietuviA?kA? vyriA?kosios giminAi??s vardA? baigiasi galAi??ne -as. Lygiai tas pat yra ir sanskrite. Bet enciklopedijos filologai sanskrito a trumpojo kamieno vardus, kurie yra vyriA?kosios giminAi??s, bAi??tinai nori atmesti jA? vyriA?kAi??jAi?? galAi??nAi?? suplakdami juos su moterA? vardais. Sanskrito JudhiA?thiras, Bhymas, Dantas, Damanas, KriA?nas, Bhasas jiems virsta JudiA?tira, Bima, Danta, Damana, KriA?na, Basa. BAi??tA? juokinga, jei nebAi??tA? tiesiog pikta. Beje, patys enciklopedijos redaktoriai supranta susidariusiAi?? kebliAi?? padAi??tA? ir norAi??tA? jAi?? iA?taisyti, bet jA? geri norai atsimuA?a A? toje paA?ioje A?staigoje esanA?ios transliteravimo komisijos uA?gaidas. Argi nebAi??tA? A?ia iA?eities? Argi bAi??tina mums rausti prieA? ateinanA?ias kartas, iA?leidus tokA? sudarkytAi?? pirmAi??jA? enciklopedijos tomAi??? Nejau ignorancijai lemta virsti tradicija?”
VisAi?? sovietmetA? paklusAi??s A?iems nurodymams, likus metams iki NepriklausomybAi??s paskelbimo, poetas ir didA?iA?jA? pasaulio klasikA? vertAi??jas Aleksys Churginas, kalbAi??damasis su ai??zLiteratAi??ros ir meno” korespondente Paulina A?emgulyte, iA?liedamas savo pasipiktinimAi??, A?tai kAi?? pasakAi??: ai??zLotyniA?kAi?? raidynAi?? vartojanA?iA? tautA? pavardes, laikraA?A?iA? pavadinimus mAi??sA? spauda taip negailestingai darko, jog nebeA?manoma jA? atpaA?inti. PrieA? karAi?? ir pirmais pokario metais to nebuvo. Ai??i praA?Ai??tinga mada A?sigalAi??jo ir tapo oficiali, uA?Ai??jus nelemtam ai??zkalbA? susiliejimo” antkryA?iui. Esam Europos dalis, jos kultAi??ros dalis nuo seniausiA? (nuo DidA?iosios Lietuvos kunigaikA?tystAi??s) laikA?, tad ir elkimAi??s taip, kaip visos kultAi??ringos Europos tautos, baikime tAi?? primestAi?? mums keverzojimAi??, kurio nebAi??tA? pakentAi??s nei K. BAi??ga, nei J. Jablonskis, nei jA? darbo tAi??sAi??jai ai??i?? P. SkardA?ius, A. Salys. Juo labiau kad garsA? transkripcijos manija yra savotiA?ka (niekam nereikalinga) fonetinAi?? chimera.”5
Nors atkAi??rus NepriklausomybAi?? mAi??sA? spaudoje ir mokslo leidiniuose pradAi??jo A?sivyrauti asmenvardA?iA? ir vietovardA?iA? pateikimo tvarka, grA?sta proto argumentais, kuriems suraA?yti jauA?io odos nepakaktA?, nors atsirado puikus LietuviA? kalbos komisijos nutarimas, atspindintis abipuse nuolaida pasiektAi?? prieA?ingA? nuomoniA? susitarimAi??, taA?iau pigiai perkamos garbAi??s ieA?kotojai, susitelkAi?? po Justino MarcinkeviA?iaus vAi??liava, ilgai ai??zvisos tautos vardu” nesiliovAi?? A?Ai??kavAi?? apie ai??znematytAi?? negirdAi??tAi?? lietuviA? kalbos iA?davystAi?? ir paniekinimAi??”. Atmintyje nedyla RaA?ytojA? sAi??jungoje vykAi??s politizuotas spektaklis ai??i??Ai?? nors buvo skelbta diskusija, ai??i?? kur bet kokia prieA?taraujanti pastaba buvo sutinkama rAi??kA?iojimais: ai??zNutilk, iA?davike”, o Justinas MarcinkeviA?ius ai??i??Ai?? prieA?ingai negu garsusis anglA? premjeras ir raA?ytojas Winstonas Churchillis, paA?maikA?tavAi??s, jog kiekvienas gali tarti kitatauA?iA? vardus taip, kaip jam patinka (Everybody has a right to pronounce foreign names as he chooses)6Ai??ai??i?? net springo skA?sdamasis niekaip negalA?s perskaityti pavardAi??s Chur-chi-lis. Kreipdamasis A? tautAi?? per radijAi??, poetas pasitelkAi?? A?irdyje iA?saugotas sovietmeA?io iA?kalbos priemones: ai??zEsame kalbinio imperializmo puolami ai??i??Ai?? jam nAi??ra valstybiA? sienA?.” ai??zGrA?A?kime!” ai??i??Ai?? sriAi??bavo Tautos SAi??A?inAi?? farmacia online cialis. 7. Vincas Urbutis ta tema net knygAi?? ai??zLietuviA? kalbos iA?davystAi??” paraA?Ai??8.
O kas iA? tiesA? yra toji ai??ziA?davystAi??”, klaidinusi nemaA?ai garbiA? garbaus amA?iaus kultAi??ros veikAi??jA?, vis raiA?iusiA? ir teberaitanA?iA? paraA?us ant skundA?, reikalavimA? ir grasinimA?. Tai adaptuotA? arba transkribuotA? ai??i?? pagal Kalbos komisijos 60-ajame nutarime nustatytus principus ai??i??Ai?? asmenvardA?iA? ir vietovardA?iA? raA?ymas groA?inAi??je ir verstinAi??je literatAi??roje, autentiA?kas formas paliekant informacijai, t. y. A?iniasklaidai ir mokslui. Be to, riA?liame tekste originaliA? asmenvardA?iA? ir vietovardA?iA? formos gramatinamos ai??i?? joms pridedamos lietuviA?kos linksniA? galAi??nAi??s, vAi??lgi pagal Kalbos komisijos nustatytas taisykles. GroA?inAi??s literatAi??ros vertimuose ant virA?elio raA?oma originali autoriaus pavardAi??, o ketvirto virA?elio knygos anotacijoje ai??i?? jei laikomasi Kalbos komisijos rekomendacijos ai??i?? adaptuota pavardAi??, kad A?inotume, kaip iA?tarti.
Kad pasaulio asmenvardA?iA? bei vietovardA?iA? skaiA?ius yra milijonais skaiA?iuojamas ir daug kartA? virA?ija bendriniA? A?odA?iA? skaiA?iA?, ai??zkalbos mylAi??tojai” vargu ar yra girdAi??jAi??. Kad A?vairiA? kalbA? garsinAi??s sandaros skirtumai tokie dideli, jog apskritai neA?manoma sudaryti taisykliA? svetimvardA?iams perraA?inAi??ti, jie neA?ino. Kad didieji poetai ai??i?? Maironis, Bernardas BrazdA?ionis, Alfonsas Nyka-NiliAi??nas, Vytautas MaA?ernis ai??i?? net eilAi??raA?A?iuose tikrinius vardus ir vietovardA?ius yra raA?Ai?? originalo kalba, jie A?iAi??rAi??dami nepamatAi??. Kad nAi?? viena originalias svetimvardA?iA? formas vartojanti kalba neiA?nyko, jiems nAi?? motais. Kas pagal jA? A?geidA? iA? naujo perraA?ys dabar leidA?iamAi?? ai??zVisuotinAi?? lietuviA? enciklopedijAi??”, jie galvos nesuka. Prie sizifiA?ko adaptavimo darbo jie nAi?? pirA?to galelio neprikiA?. Tik mylAi??s ai??i?? kaip dar niekas iki jA? nemylAi??jo! ai??i?? vienintelAi?? mAi??sA? vertybAi?? ai??i?? lietuviA? kalbAi??, pamirA?Ai??, kad per A?ymiai sunkesniA? iA?bandymA? amA?ius ji iA?laikAi?? pirmines sandaros ypatybes ir tikrai nesugrius moksle prisilietusi prie kitaip paraA?ytA? svetimA? vardA?, kadangi A?imtmeA?ius tai jau yra dariusi, nors diduma lietuviA? tautos tuomet gyveno kaime, neretai dAi??minAi??se gryA?iose, pasiA?viesdama balanomis, o ne interneto ir informacijos greitkeliA? sAi??lygomis. IA? tA? gryA?iA? kilusi Nepriklausomos Lietuvos inteligentija per neA?tikAi??tinai trumpAi?? laikAi?? ai??i??Ai?? kelis laisvAi??s deA?imtmeA?ius ai??i?? sukAi??rAi?? tokA? kultAi??ros lygA?, iki kurio kitos tautinAi??s valstybAi??s keliavo ne vienAi?? A?imtmetA?.
Pagarbos tikrai neverta ir kita kraA?tutinybAi?? ai??i?? svetimvardA?iA? raA?ymas ne tik mokslinAi??je, bet ir originalioje bei verstinAi??je groA?inAi??je literatAi??roje neadaptuojant ir nesugebant perskaityti nei daugybAi??s vietovardA?iA?, nei veikAi??jA? vardA?. TokA? bAi??dAi?? ai??i??Ai?? A?inoma, su paties pasirinktA? diakritiniA? A?enklA? skaiA?iumi ai??i?? siAi??lo Tomas Venclova: ai??zEsu uA? tai, kad tie vardai bAi??tA? raA?omi originalo forma, t. y., Shakespeare’as, Donne’as, Joyce’as, Goethe, Rousseau (o ne Ai??ekspyras, Donas, DA?oisas, GAi??tAi??, Ruso…). SovietmeA?io A?protis visus tuos vardus adaptuoti (transkribuoti) man atrodo nevykAi??s ir atkertAi??s skaitytojAi?? nuo pasaulinAi??s kultAi??ros. (…) Argumentas ai??zbet juk A?monAi??s nesupras, kaip tai tariama” tik A?amA?ina siaurAi?? akiratA?. Nemanau, kad skaitytojus reikia maitinti sukramtyta tyrele ai??i??Ai?? tegu lavina dantis, tegu mokosi, pamaA?u pripras, ir tai iA?eis tik A? nauda. O jei kartais iA?tars ne taip ai??i?? tai dar ne pasaulio pabaiga. AmerikieA?iai mAi??sA? vardus irgi taria baisiai ai??i??Ai?? na ir kas? Ai??ilbajorA? jie vadino ai??zZilbadA?oris”, mane patA? vadina ai??zVenklova” ir pan., bet manAi??s tai negAi??sdina.”Ai??9
Jam antrina Kristina SabaliauskaitAi??: ai??zIA?augau skaitydama savo seneliA? tarpukario bibliotekos lietuviA?kas knygas, kuriose visi asmenvardA?iai ir vietovardA?iai groA?inAi??s literatAi??ros kAi??riniuose buvo raA?omi originalo kalba, tad nuo maA?umAi??s esu pratusi prie d’Artagnano (o ne ai??zDartanjano), kunigaikA?A?io Buckinghamo (o ne Bakingemo) ir vikonto Bragelonne (o ne BraA?elono). Tad nuo vaikystAi??s man ai??i?? originali vietovardA?iA? ir asmenvardA?iA? raA?yba asocijuojasi su pagarba literatAi??ros kAi??rinio originalui, pagarba asmeniui ir jo vardui, istoriniam toponimui. O visokiausio pobAi??dA?io ai??ztranskripcijos” ai??i?? siejasi su sovietiniA? laikA? tradicija, primesta Lietuvai rusA? okupantA? kalbos, kurioje dAi??l skirtingo kirilicos raidyno transkribavimas buvo neiA?vengiamas.”10
Suprantamas daiktas, maA?oji Kristina persiAi??mAi?? A?iuo tikAi??jimu uA?burta ai??zTrijA? muA?kietininkA?”, bet paspAi??liokim, kaip viskas bAi??tA? pakrypAi??, jeigu seneliA? bibliotekoje ji bAi??tA? aptikusi Juozo SuA?iedAi??lio iA?verstAi?? Romaino Rolando ai??zMykolo Angelo gyvenimAi??”, kur vardai ir pavardAi??s net per daug lietuvinami (RomAi??nas Rolandas, DA?iulijonas MediA?is ir t. t.), arba AntonAi?? A?echovAi?? su lituanizuotais veikAi??jA? vardais, tAi??vavardA?iais ir pavardAi??mis (Romano Jonas, Ilijaus Fedoras, Ignoto Aleksandras, Levo Mikalojus).
Dar A?domiau K. SabaliauskaitAi??s ortografinio mAi??stymo ai??zdukslumAi??” ir pasaulAi??A?iAi??rines platumas atskleidA?ia A?is sakinys: ai??zTodAi??l manau, kad ne raA?ytojai ir kalbos redaktoriai turi derintis prie toliau savo nosies nematanA?iA? tinginiA? ir bukagalviA?, o kiekvienas XXI amA?iaus lietuvis, negyvenantis izoliacijoje uA? geleA?inAi??s uA?dangos ir save laikantis europieA?iu, turi gebAi??ti A?siminti kelias nesudAi??tingas pagrindiniA? Europos kalbA? tarimo taisykles ir gebAi??ti iA?tarti asmenvardA?ius, toponimus bei perskaityti restorano meniu su originaliais populiariA? patiekalA? pavadinimais, kurie nesukelia jokiA? nepatogumA? nei britui, nei prancAi??zui, nei lenkui, nei A?ekui. ”
Ai??iA? LietuvAi?? kartais aplankanA?iA? intelektualA? mintis uA?virA?ija iA? Kanados A? Vytauto DidA?iojo universitetAi?? atvykusi profesorAi?? Milda DanytAi??. Anot jos, ai??zverstinAi?? groA?inAi?? literatAi??ra labiau suvokiama pagal laisvosios rinkos koncepcijAi??”, o ai??zskaitytojai ieA?ko malonumo ir nebAi??tinai jauA?ia poreikA? suprasti kiekvienAi?? romano detalAi??”11.
TrumpaA?iAi??riams ai??zautoritetams” nAi?? motais svetimvardA?iA? raA?ymo A?vairavimas. Juk transkribuojamos kinA?, arabA?, rusA? pavardAi??s, o anglA?, ispanA?, lenkA?, turkA?, islandA? ir kitos paliekamos originalo kalba. TokiAi?? pavardA?iA? (Shakespeare’as, Blokas, Rimbaud, Laxnessas ir Akutagava) arba vietovardA?iA? (Florencija, Geneva, VarA?uva, Wisconsinas) maiA?alynAi?? randame minAi??tA? ir jA? nuomonAi?? remianA?iA? autoriA? tekstuose. Kad yra daugiau lotynA? kalbos pagrindu sudarytA? raidA?iA? (Ai??, Ai??, Ai??, A?, Ai??, w, A? ir A?) bei diakritiniA? A?enklA? (A?, Ai??, Ai??, Ai??, A?, Ai??, Ai??, A?, A?, A?, Ai??, AY, A?, A? ir kt.), jie, regis, yra pamirA?Ai?? (Jeppe AakjAi??r, FranAi??oise Sagan, BjA?rnstjerne BjA?rnson, Frans Eemil SillanpAi??Ai??).
Ai??domu, kad abi prieA?ininkA? armijas vienija bendras tikslas ai??i?? sunaikinti Kalbos komisijAi??, vienintelAi?? dirbanA?iAi?? (todAi??l kartais klystanA?iAi??), o ne pliauA?kianA?iAi?? institucijAi??12.
Pamokomu pavyzdA?iu, kai sava nuomonAi?? laikoma absoliuA?iAi??ja tiesa, galAi??tA? bAi??ti ai??zA?altvykslAi??s” leidyklos poelgis. Gavusi pelningAi?? uA?sakymAi?? iA?leisti mokykloms puikiai Romualdo Lankausko iA?verstAi?? E. Hemingway’aus apysakAi?? ai??zSenis ir jAi??ra”, vadovybAi?? nesutiko su vertAi??jo reikalavimu vienAi?? vienintelA? kartAi?? ant knygos virA?elio paraA?yti originaliAi?? autoriaus pavardAi?? ir atidavAi?? apysakAi?? iA? naujo versti greitadarbiui Jeronimui BrazaiA?iui. PasekmAi?? apgailAi??tina ai??i?? Lietuvos mokiniai vietoj meniA?ko R. Lankausko vertimo gavo skubomis sukurptAi?? vertalAi??, uA?tat ant knygos virA?elio puikavosi adaptuota autoriaus pavardAi??. Lietuvos literatAi??ros vertAi??jA? sAi??junga A?iAi?? knygAi?? A?traukAi?? A? nerekomenduotinA? skaityti sAi??raA?Ai??.
Nors visi patiriam nepatogumA?, ne visada galAi??dami taisyklingai iA?tarti svetimvardA?ius, yra bAi??dA? su A?iuo sunkumu dorotis. Tai tarimo A?odynai, sAi??raA?ai knygos gale, adaptuotA? ir originaliA? formA? pateikimas pagreA?iui (vienos iA? jA? skliaustuose)13, taip pat didAi??jantis visuomenAi??s iA?prusimas ir gebAi??jimas lengvai rasti informacijAi?? internete. PavyzdA?iui, anglai prie kiekvieno gimtosios kalbos A?odelio A?odynuose prideda fonetinAi?? iA?raiA?kAi??. Daugelis, nebesugebAi??dami iA?tarti net savo klasiko Williamo Shakespeare’o veikAi??jA? vardA?, ieA?ko jA? tarimo lenteliA? (Pronouncing Shakespearean Names ai??i?? Pronunciation key created by Edith Nesbit). TiesAi?? sakant, tautos, pasirinkusios vien originaliAi?? svetimvardA?iA? raA?ybAi??, kitos iA?eities ir neturi.
Kadangi A?iuo metu dauguma spaudos leidiniA?, leidyklA?, mokslo A?staigA? jau Ai??mAi?? laikytis Kalbos komisijos nustatytos tvarkos: kur reikia (mokslinAi??je ir informacinAi??je literatAi??roje), raA?yti svetimvardA?ius originalo kalba ai??i?? su tarimu skliaustuose ai??i?? o kur reikia (groA?inAi??je literatAi??roje), tam tikru bAi??du adaptuoti, transkribuoti arba net iA?versti, prasminga ir net bAi??tina kalbAi??ti apie svarbius, bet dar neatliktus darbus.
Pirma ai??i?? iA?leidAi?? bankininkystAi??s, medicinos, medA?ioklAi??s, vadybos, elektrotechnikos, sporto, statybos terminA? A?odynus, neturime antikiniA?, bibliniA?, istoriniA?, mitologiniA?, krikA?A?ioniA?kosios tradicijos vardA? A?odynA?, pateikianA?iA? apsvarstytAi?? ir galutinai nustatytAi?? variantAi??. Kol kas, deja, raA?to A?monAi??s renkasi vienAi?? iA? galimybiA?.
Antra ai??i?? groA?inAi??s literatAi??ros kAi??rinyje antroponimA? paskirtis pirmiausia stilistinAi??. TodAi??l adaptavimo arba transkribavimo pagal Kalbos komisijos 60-ajame nutarime nustatytus principus nepakanka, nes persodinant tikrinA? vardAi?? A? kitAi?? kalbinAi?? dirvAi??, dauguma jo savybiA? dingsta, o jA? neA?inant arba nepaisant, pasunkAi??ja pirmavaizdA?io atpaA?inimas. Parinkdamas arba sukurdamas veikAi??jA? vardus raA?ytojas susieja juos su kAi??rinio vaizdA? sistema, stiliumi, A?anru. JA? skambesys gali kelti simpatijAi??, paA?aipAi??, pasibjaurAi??jimAi??. Teisingai ir tiksliai parinkti vardai dera su kAi??rinio dvasia, idAi??ja, tikslais, atspindi kAi??rinio nuotaikAi??. Kitakalbio tikrinio vardo pavartojimas ai??i?? tai dviejA? kalbAi??jimo sistemA?, dviejA? kultAi??riniA? tradicijA? sAi??veikavimas. TodAi??l labai reikia raA?iniA? apie vertAi??jams kylanA?ius sunkumus, ieA?kant garsinio apvalkalo kalbantiems, A?aidA?iantiems, sparnuotiems, aliuziniams, maA?ybiniams, frazeologizmuose A?sigyvenusiems vardams, kuriA? kupina pasaulio literatAi??ra.

1Ai??BanytAi??-Rowell R. ai??zDeA?inysis SvebA? jAi??ros pakraA?tys skalauja aisA?iA? gentis”. AisA?iA? vardo kilmAi??s ir archeologiniA? duomenA? interpretacijos (http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=803&kas=straipsnis&st_id=4174)
2Ai??BirA?iA?ka V. Aleksandrynas. LietuviA? raA?ytojai I. ai??i??Ai?? Vilnius: Lietuvos kultAi??ros fondas, 1990, p. 77.
3Ai??Ambrazas V. ai??zKitA? kalbA? asmenvardA?iA? raA?ybos principai”, in: Lituanistica, t. 3, 1990, p. 67ai??i??74.
Idem, SvetimA? tikriniA? vardA? raA?ymas. ai??i?? Vilnius: LietuviA? kalbos institutas, 2008.
BaltruA?aitienAi?? I. SvetimvardA?iA? raA?ybos formavimosi tradicija Lietuvoje. Magistro darbas, vadovAi?? doc. dr. Irena SmetonienAi??. ai??i??Ai?? Vilniaus universitetas, LietuviA? kalbos katedra, 2009.
4Ai??Jurginis J. ai??zDar kartAi?? apie tAi?? patA?”, in: LiteratAi??ra ir menas, 1968 07 13.
5Ai??Churginas A. Metas akmenis rinkti. LiteratAi??ra ir menas, 1989 m. kovo 11 d.
6Ai??Keith Hunt. The WIT of Sir Winston Churchill.Ai??http://www.keithhunt.com/Chur9.html
7Ai??MarcinkeviA?ius J. ai??zGrA?A?kime!”, in: Metai, t. 12, 2007, p. 148ai??i??151.
8Ai??Urbutis V. LietuviA? kalbos iA?davystAi??. ai??i?? Vilnius: Margi raA?tai, 2007.
9Ai??2011 m. balandA?io 14 d. laiA?kas str. autorei.
10Ai??2010 m. kovo 8 d. laiA?kas str. autorei.
11Ai??DanytAi?? M. ai??zLiteratAi??rinio vertimo normA? pokyA?iai Lietuvoje po 1990-A?jA? metA?”, in: KalbA? studijos, 2008, Nr. 12.
12Ai??Peticija Lietuvos Respublikos Seimui. DAi??l bAi??tinybAi??s priimti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimAi??, kad bAi??tA? atleista ValstybinAi??s lietuviA? kalbos komisijos pirmininkAi?? ir pavaduotoja, nepasibaigus jA? A?galiojimo laikui. ELTA 2009-02-02 praneA?imas spaudai (peticijos tekstas).
13Ai??Tai jau buvo siAi??loma Vinco Kudirkos sudarytose raA?ybos taisyklAi??se ai??zStatraA?os ramsA?iai” (1890).