TroA?kAi??nA? seniAi??nijos kryA?dirbystAi??s tradicija

A?URNALAS: TAUTODAILAi??S METRAAi??TIS

TEMA: TAUTODAILAi??

AUTORIUS: Jolanta ZabulytAi??

DATA: 2011-12

TroA?kAi??nA? seniAi??nijos kryA?dirbystAi??s tradicija

AnykA?A?iA? kraA?to kryA?dirbystAi??s paminklai nAi??ra sistemiA?kai fiksuoti ir tyrinAi??ti. Siekiant uA?pildyti A?iAi?? spragAi??, AnykA?A?iA? kultAi??ros centras ir Pasaulio anykA?tAi??nA? bendrija organizavo pirmAi?? tAi??stinio projekto ekspedicijAi?? TroA?kAi??nA? seniAi??nijoje, kurioje kartu su TroA?kAi??nA? K. InA?iAi??ros mokiniais ir mokytoja M. Giraitiene buvo aplankyta 12 kapiniA?, uA?fiksuoti pakelAi??se bei kitose vietose stovintys senieji ir nauji paminklai.

Ai??is straipsnis ai??i?? pirmasis bandymas apA?velgti TroA?kAi??nA? seniAi??nijos kryA?dirbystAi??s paveldo ir paskutiniais deA?imtmeA?iais pastatytA? paminklA? bruoA?us. Siekiant apibAi??dinti TroA?kAi??nA? seniAi??nijos senA?jA? paminklA? ypatumus, tenka lyginti su kitais AnykA?A?iA? kraA?to, AukA?taitijos bei A?vairiA? Lietuvos regionA? paminklais, taA?iau, nesant surinktai ir publikuotai medA?iagai, TroA?kAi??nA? seniAi??nijos XIX a. pabaigosai??i??XX a. I pusAi??s paminklA? tradicijos ir A?iuolaikiniA? paminklA? bruoA?ai nusakomi remiantis tik A?iA? vietoviA? kapiniA? paminklais: UA?paliA?, KupiA?kio, ObeliA?, PanevAi??A?io, OnuA?kio, Alytaus, MerkinAi??s, A?iobiA?kio, PrienA?, BirA?tono ir NemajAi??nA?, SintautA?, KaltanAi??nA? ir Labanoro, Palangos, Preilos, Ai??iluvos, Ai??vAi??kA?nos, JoniA?kio, Kauno miesto ir rajonA? (asmeninis ir J. PaA?kauskienAi??s, G. Gumlino archyvai, internete ir spaudoje publikuoti pavyzdA?iai).

Ai??XIX a. pabaigos ai??i?? XX a. I pusAi??s paminklai

TroA?kAi??nA? seniAi??nijos senosiose kapinAi??se vyrauja lieti ketaus kryA?iai, nemaA?ai iA?likAi?? ir kalviA? kaltA? paminklA? bei iki XX a. vidurio statytA? akmeniniA? kryA?iA?. NatAi??ralu, kad daugiausia A?iA? paminklA? tebestovi parapijinAi??se TroA?kAi??nA? kapinAi??se (kai kurie nukritAi?? lieti kryA?iai saugomi kapiniA? koplyA?ioje), taA?iau jA? nestinga ir maA?esnAi??se kapinaitAi??se. Daugumos metaliniA? paminklA? akmeniniuose postamentuose ir akmeniniuose kryA?iuose uA?raA?ai ir datos sunkiai A?skaitomi, daA?nai jokiA? A?raA?A? neiA?likAi?? arba ant senojo postamento uA?dAi??ta nauja akmens plokA?tAi?? su palaidotos A?eimos A?raA?u be datA?, todAi??l sunku nustatyti seniausiA? paminklA? laikAi??. Ankstyviausias lietas kryA?ius su ovale iA?lietu A?raA?u ir 1849 m. mirties data pasiA?ymi unikalia, kitose Lietuvos kapinAi??se nesutinkama forma (pav. 1).

Dauguma lietA? ketaus kryA?iA? pastatyti kaip ir visoje Lietuvoje ai??i?? XIX a. II pusAi??je ir pabaigoje, pagal iA?likusias datas ai??i?? 1877ai??i??1893 metA? laikotarpiu (TroA?kAi??nA?, Ramanavos, VaA?dAi??liA?, A?viliAi??nA?, JuostininkA?, KirmAi??liA?, Jackagalio, UmAi??nA? kapinAi??s) ir XX a. pradA?iojeai??i??I pusAi??je (daugiausia TroA?kAi??nA?, po vienAi?? ar kelis Jackagalio, MitoA?iAi??nA?, Surdegio, A?viliAi??nA? kapinAi??se). Palyginus su kitomis autorAi??s aplankytomis A?vairiA? Lietuvos regionA? kapinAi??mis, senA?jA? paminklA? tarpe TroA?kAi??nA? seniAi??nijoje vyrauja lieti ketaus kryA?iai, kuriA? paplitimAi?? galima paaiA?kinti dviem prieA?astimis: buvusia gera ekonomine padAi??timi ir geleA?inkelio linijos kaimynyste.

Palyginus su turima kitA? Lietuvos vietoviA? kapiniA? medA?iaga galima iA?skirti keletAi?? lietA? kryA?iA? tipA? pagal jA? populiarumAi?? lyginant su kitomis vietovAi??mis. Pirmam tipui priklauso lieti kryA?iai, daA?nai sutinkami tiek TroA?kAi??nA? seniAi??nijoje, tiek kitose Lietuvos vietovAi??se (TroA?kAi??nA? seniAi??nijos vietovAi??s nurodytos prie nuotraukA?, pav. 2). Antrajam priklauso paminklai populiarAi??s kitose vietovAi??se, bet retesni TroA?kAi??nA? seniAi??nijoje (pav. 3), treA?ias tipas ai??i?? retesni lieti kryA?iai, aptikti tik AukA?taitijos regione (pav. 4) ir ketvirtasis ai??i?? kol kas tik TroA?kAi??nA? seniAi??nijoje aptikti lieti kryA?iai, kaip antai minAi??tas 1849 m. paminklas TroA?kAi??nA? kapinAi??se, vynuogiA? lapA? girliandA? reljefu dekoruotas nedidelis kryA?ius (pav. 5 a), trys gan masyvAi??s kryA?iai, neogotikinAi??mis ai??zsaulAi??misai??? uA?sibaigianA?iais skersiniA? galais (pav. 5 b), retai sutinkamas lieto kryA?iaus papildymas kaltinAi??mis skersiniA? galA? detalAi??mis (pav. 5 c) ir kiti (pav. 5 dai??i??f). Senosiose TroA?kAi??nA? seniAi??nijos kapinAi??se iA?liko nemaA?ai ir lietA? nedideliA? kukliA? lotyniA?ko kryA?iaus formos arba A?vairiai profiliuotais trilapiais skersiniA? galais dekoruotA? kryA?iA?. Konkretus TroA?kAi??nA? lietA? kryA?iA? savitumo apibAi??dinimas bus A?manomas tik turint lyginamAi??jAi?? medA?iagAi?? iA? visA? Lietuvos vietoviA? kapiniA?.

KalviA? kaltA? kryA?iA? nAi??ra gausu ai??i?? daugiausia jA? iA?likAi?? TroA?kAi??nA?, vienas kitas aptiktas kitose kapinAi??se. Vertingiausias iA? jA? ai??i?? 1882 m. kalvio Petro Buzo (1836/45?-1916) kaltas ai??zsaulutAi??sai??? tipo kryA?ius TroA?kAi??nA? kapinAi??se (pav. 6). Ai??io meistro kalti panaA?ios formos paminklai tebestovi ir AndrioniA?kio baA?nyA?ios A?ventoriuje bei kapinAi??se, daugiau jA? buvo pastatytaAi?? Ai??imoniA? apylinkiA? (KupiA?kio raj.) kapinAi??se. Kaip nurodo apie A?A? meistrAi?? raA?iusi Z. A?emaitytAi??, A?monAi??s kalbAi??jAi??, kad ai??z[...] saulutes Petras kaldavAi??s pasiA?iAi??rAi??jAi??s A? A?monos austus raA?tusai??? (A?emaitytAi?? Z., A?aismingA? ai??zsauluA?iA?ai??? kAi??rAi??jaiai???, ai??zKultAi??ros baraiai???. 1966. Nr. 7. P. 35).

Kaip ir kitose AukA?taitijos kapinAi??se, TroA?kAi??nA? seniAi??nijoje vyrauja dvistiebiai kaltiniai kryA?iai, kuriA? dekoras analogiA?kas kituose regionuose esantiems paminklams: daA?nai skersiniA? ir stiebo vidinAi??s erdvAi??s uA?pildomos S formos motyvais, kartais panaudojami lenkti, pluoA?tiniai ar ietis primenantys, kartu su riestAi??mis kombinuoti kryA?mos spinduliai, daugiau ar maA?iau ai??ziA?pAi??stosai??? riestos detalAi??s stiebo apaA?ioje (pav. 7 aai??i??c). Kartais dvistiebiA? kryA?iA? fasadus paA?vairina nedideli stilizuotA? gAi??liA? A?iedA? liejiniai. Ai??domesnis JuostininkA? kapiniA? kaltinis kryA?ius, kurio vidinAi??s erdvAi??s uA?pildytos metalo juosta, o iA?orines sieneles puoA?ia grakA?tus riestiniA? formA? aA?Ai??ras (pav. 7 d).

VienastiebiA? kryA?iA? labai nedaug ai??i?? vienas kitas iA? paprastA? metalo juostA? nukaltas kryA?elis, kartais jA? galai profiliuoti trilapiais motyvais (pav. 8 a) arba juostomis A?vairiai A?rAi??minamas pagrindinis kryA?iaus karkasas (pav. 8 b). NemaA?a abiejA? tipA? kaltiniA? kryA?iA? dalis neturi A?raA?A? ir datA?, taA?iau datuotieji daA?niausiai nukalti XX a. pradA?ioje ai??i?? I pusAi??je, kai kurie A?ymi ir vAi??lesniA? palaidojimA? vietas.

Kaip ir kitose AukA?taitijos kapinAi??se, lieti ketaus ir kaltiniai kryA?iai A?leisti A? aukA?tesnA? (apie 2 m) ar A?emesnA? (1, 5 ai??i?? 1 m.) taA?yto akmens arba betoninA? stulpo arba vertikaliai iA?tAi??stos stelos formos postamentAi?? ir labai retai pasitaiko tokiA?, kaip antai UA?paliA?, SvAi??dasA?, RokiA?kio apylinkiA? kapinAi??se daA?nA? labai aukA?tA? taA?yto akmens stulpA?.

MaA?daug nuo XIX a. vidurio ai??i?? II pusAi??s paplitusiA? akmeniniA? kryA?iA? daugiausia iA?likAi?? TroA?kAi??nA? kapinAi??se. Daugelyje Lietuvos vietoviA? buvo populiari medA?io kamieno nukristomis A?akomis forma, sutinkamas ir tarsi iA? uolos arba kelmo iA?auganA?io kryA?iaus variantas, taA?iau, Ai??skirtingai nuo didA?iA?jA? miestA? kapiniA? paminklA?, daugumos TroA?kAi??nA? seniAi??nijos akmeniniA? kryA?iA? stilistika pasiA?ymi savitumu, nes vyrauja ne realistinis akmens iA?kalimas paverA?iant jA? simboliniu medA?iu, o apibendrintos, stilizuotos formos, ai??i?? nesiekiama iA?gauti medA?io A?ievAi??s faktAi??ros, o beveik lygiame akmens pavirA?iuje iA?kyla kartais pernelyg tankAi??s ar simetriA?komis eilAi??mis iA?kilAi?? A?vairiA? dydA?iA? ir formA? nukirstA? A?akA? ai??zgumbaiai??? (pav. 9 a). Skiriasi ir daugumos tokiA? paminklA? kryA?iA? siluetas ai??i?? neretai nupjautA? A?akA? ai??zgumbaiai??? akcentuoja tik kryA?iaus apaA?iAi?? ir skersiniA? galus (pav. 9 b). Dauguma akmeniniA? kryA?iA? iA?kalti 1909 ai??i?? 1950 m. laikotarpiu, taA?iau esama ir senesniA?, ir naujesniA?: antai JuostininkA? kapiniA? kryA?iaus ai???kamieneai??? iA?kalta ir daA?ais paryA?kinta 1838 metA? data nurodo A? ankA?A?iausiAi?? A?io tipo paminklAi?? (pav. 9 b), o XX a. pabaigai ar A?io amA?iaus deA?imtmeA?iui priklauso skirtingos stilistikos akmeninis kryA?iaus postamentas TroA?kAi??nA? kapinAi??se ai??i?? postamento naujumAi?? rodo ne tik glotnus akmens pavirA?iaus apdirbimas ir skirtinga nupjautA? A?akA? forma, bet ir kontrastinga kryA?iaus akmens spalva ir ai??zgumbA?ai??? forma, naujai betonuota kryA?iaus A?leidimo A? ai??zkamienAi??ai??? vieta.

AkmeniniA? kryA?iA? gausa TroA?kAi??nA? kapinAi??se taip pat rodo, kad XIX a. pabaigos ai??i?? XX a. I pusAi??s laikotarpiu A?ios vietovAi??s A?monAi??s galAi??jo sau leisti statyti nepigius paminklus, klestAi??jo ir savitAi?? stilistikAi?? plAi??tojusiA? akmentaA?iA? amatas.

Ai??iuolaikiniai paminklai (XX a. II pusAi??ai??i??XXI a. pradA?ia)

buy viagra and prigily.

Vamzdiniai kryA?iai Lietuvoje pradAi??jo plisti maA?daug nuo XX a. 6ai??i??7 deA?imtmeA?io, nors kai kuriose Lietuvos vietovAi??se, pavyzdA?iui, Kauno kapinAi??se, sutinkama ir pavieniA? 4 deA?imtmeA?io pavyzdA?iA?. NatAi??ralu, kad, kaip ir kitA? tipA? paminklA?, tokiA? kryA?iA? daugiausia pastatyta didA?iausiose parapijinAi??se TroA?kAi??nA? ir tik pavieniai vamzdiniai paminklai aptikti kitose kapinAi??se. Nors vamzdiniai kryA?iai nedomina kryA?dirbystAi??s tyrinAi??tojA? kaip meniniu poA?iAi??riu menkaverA?iai kAi??riniai, jA? apA?valga prasminga dekoro tradicijos tAi??stinumo aspektu, nes daugelyje Lietuvos vietoviA? A?iuose kryA?iuose buvo naudojami panaA?Ai??s dekoro principai kaip ir kaltiniuose kalviA? kryA?iuose, tik naudojant ne metalo juostAi??, o vamzdA?, jie atrodo grubesni.

Kaip ir visoje Lietuvoje, TroA?kAi??nA? seniAi??nijos kapinAi??se nemaA?ai pastatyta paprastA?, nedekoruotA?, neretai tarsi iA?auganA?iA? iA? nupjauto medA?io kamieno vamzdiniA? kryA?iA?, taA?iau nemaA?ai esama ir dekoruotA? paminklA?: tiesiais ar neA?ymiai banguotais ilgesniais ar trumpesniais spinduliais akcentuojama kryA?ma, metalo vielos apskritimA? trikampiais uA?baigiami skersiniA? galai, plonesniais ar storesniais strypais A?rAi??minamas kryA?iaus karkasas (pav. 10 a), reA?iau kryA?moje talpinama skardinAi?? koplytAi??lAi??, sutinkami ir trys kryA?iai, iA?augAi?? iA? vieno ai??zkelmoai???. Tokie vamzdiniA? kryA?iA? dekoro principai bAi??dingi visai Lietuvai, taA?iau TroA?kAi??nA? kapinAi??se aptiktas ir originalus trijA? kryA?iA? grupAi??s dekoro variantas ai??i?? kryA?iaus centrinAi?? dalis su spinduliais apgaubta rombu (pav. 10 b). Paskutiniais deA?imtmeA?iais vamzdiniai kryA?iai nAi??ra labai populiarAi??s, taA?iau nuo ankstesniA? jie skiriasi dekoratyvumu ai??i?? antai vienas toks paminklas pastatytas MitoA?iAi??nA? kapinAi??se, kurio vamzdinio karkaso iA?orinis dekoras kAi??rybiA?kai papildo buvusiAi?? tradicijAi?? gausesniu banguotA? linijA? aA?Ai??ru (pav. 10 c).

MaA?daug nuo XX a. 8 deA?imtmeA?io Lietuvos antkapiniuose paminkluose pradAi??jo plisti kalviA? kaltos geleA?inAi??s ai??zsaulutAi??sai???, kurios komponuojamos kaip paminklA? papildinys: vienais atvejais didesnAi??s ar maA?esnAi??s ai??zsaulutAi??sai??? tvirtinamos A?alia akmens stelA?, kitais ai??i?? tarp dviejA? akmens paminklA?, treA?ias variantas ai??i?? komponuojamos ant masyviA? ar maA?esniA? vertikaliA? lauko akmenA? arba akmens stelA?. TroA?kAi??nA? seniAi??nijos kapinAi??se tokiA? geleA?iniA? ai??zsauluA?iA?ai??? nAi??ra daug ai??i?? keletas TroA?kAi??nA?, viena kita UmAi??nA?, Surdegio, JuostininkA? kapinAi??se ir populiarAi??s du pirmieji variantai, t. y. A?alia ir tarp plokA?A?iA? komponuojamos viena arba dvi, reA?iau trys geleA?inAi??s ai??zsaulAi??sai??? ant A?vairaus aukA?A?io stiebA? (pav. 11).

MediniA? paminklA? nAi??ra labai gausu ai??i?? senieji neiA?liko, o naujA? statoma palyginti nedaug. Tarp jA? labai maA?ai AukA?taitijoje ilgiausiai (iki 1910 m.) statytA? senA?jA? stogastulpiA?Ai?? ai??i?? tradicinAi??ms artimA? formA? stogastulpis pastatytas A?viliAi??nA? kapinAi??se (pav. 12 a), panaA?ios stilistikos dviaukA?tis stogastulpis stovi RaguvAi??lAi??s baA?nyA?ios A?ventoriuje. Ai??iuolaikinAi??ms stogastulpiA? interpretacijoms priklauso lakoniA?kas Surdegio kapiniA? paminklas (pav. 12 b). Koplytstulpis su atvira koplytAi??le ir masyviu, pridAi??tiniais aA?Ai??riniais pjaustiniais dekoruotu stulpu A?ymi palaidojimAi?? TroA?kAi??nA? naujA?jA? kapiniA? dalyje (pav. 13 a), o stilizuotas koplytstulpis 1968 m. pastatytas senose kapinAi??se (pav. 13 b). XIX a. ai??i?? XX a. pr. laikotarpiu koplytAi??lAi??s ant A?emAi??s A?iame regione nebuvo populiarios, taA?iau, kaip ir visoje Lietuvoje, TroA?kAi??nA? kapinAi??se A?iandien statomi koplytAi??les imituojantys reljefiniai paminklai (pav. 14).

Lietuvoje populiarAi??s skulptAi??riniai stulpai neaplenkAi?? ir TroA?kAi??nA? ai??i?? daugiausia jA? statoma kapinAi??se ir vyrauja RAi??pintojAi??lio figAi??ros (pav. 15 a), taA?iau sutinkama ir Marijos su kAi??dikiu (TroA?kAi??nA? naujosios kapinAi??s, 2002 m.), Ai??v. Antano (Jackagalio kapinAi??s, 2008 m.) reljefiniai atvaizdai. Kartais skulptAi??riniA? stulpA? figAi??ros A?rAi??minamos dvejomis dekoruotomis atramomis su stogeliu, tokiu bAi??du sukuriant savitAi?? koplytstulpio imitacijAi??. TokiA? paminklA? stilistika ir dekoro motyvai labai A?vairAi??s, nes A?is paminklA? tipas leidA?ia kryA?dirbiams kAi??rybiA?kai interpretuoti, ai??i?? tai iliustruoja ir iA? AnykA?A?iA? kraA?to kilusio verslininko Virginijaus Strolios iniciatyva penkiuose TroA?kAi??nA? seniAi??nijos kaimuose pastatyti paminklai. Dauguma jA? ai??i?? BareiA?iA? (aut. Valentas Survila), KarA?iA? (aut. V. Survila), Pienagalio (aut. Jonas Tvardauskas) ai??i?? A?ymi senA?jA? kaimo kapinaiA?iA? vietas; KiauA?agalio paminklas, primenantis stilizuotAi?? dviejA? aukA?tA? koplytAi??lAi?? su Pieta, skirtas 1920 m. A?uvusiems A?auliams atminti (aut. V. Survila, pav. 15 b), o A?iemet pastatytas LatavAi??nA? kaimo pakraA?tyje buvusios BaltakiA? sodybos vietoje paminklas jungia dvi ai??i?? kryA?iaus ir Ai??v. PranciA?kaus skulptAi??ros formas (aut. V. Survila).

Vis tik, palyginus su kitais mediniais paminklais, daugiausia statoma kryA?iA?. Daugelyje TroA?kAi??nA? seniAi??nijos kapiniA? kapai A?ymimi nedideliais, kuklaus dekoro mediniais kryA?eliais, kurie daA?nai statomi kaip laikini, taA?iau ilgus metus lieka vieninteliais antkapiniais A?enklais. TokiA? nedideliA? mediniA? kryA?iA? kapinAi??se daugiausia. MonumentaliA? paprastos formos mediniA? kryA?iA? taip pat nAi??ra daug: du antkapiniai kryA?iai Surdegio kapinAi??se (vienas jA? aukA?tas, pastatytas 1980 m.), po vienAi?? KirmAi??liA? ir Ramanavos (pastarasis dengtas dviA?laiA?iu stogeliu), UmAi??nA? kapinAi??se (dekoruotas tik smulkiais geometriniais dantukais), aukA?tas VaA?dAi??liA? kapiniA? kryA?ius su neA?ymiai profiliuotais skersiniA? galais ir pakelAi??se stovintys GudeliA? kaimo kryA?ius (1946 m., restauruotas 2002 m.) bei KairiA?kiA? kaimo kryA?ius su trilapiais profiliuotais skersiniA? galais. Apie dar XX a. II pusAi??je galAi??jusius bAi??ti populiarius paprastus aukA?tus kapiniA? kryA?ius liudija KirmAi??liA? kaimo kapinaitAi??se nukritAi?? du seni, dAi??lantys mediniai paminklai. Stilizuotais augaliniais kryA?mA? spinduliais A?vyti ir aukA?tas antkapinis kryA?ius bei A?emesnis baltas kryA?ius tulpiA? motyvais A?ydinA?iais kryA?mA? spinduliais TroA?kAi??nA? kapinAi??se.

Ai??iandienos kryA?dirbiai neretai naudoja skulptAi??rines formas, kaip antai KAi??stuA?io Krasausko paminkle Surdegio kapinAi??se kryA?ius beveik uA?dengiamas NukryA?iuotojo ir dviejA? A?alia jo stovinA?iA? figAi??rA? (pav. 16), kitame TroA?kAi??nA? kapiniA? paminkle vyrauja vyro ir A?monos su vaiku ant rankA? stilizuota grupinAi?? skulptAi??ra, o kryA?ius su dviA?laiA?iu stogeliu juos dengia tarsi namo stogas.

Ai??Ai??Kaip ir senaisiais laikais, aukA?ti dekoruoti kryA?iai nuo 1990 m. pradAi??ti statyti kaimuose prie keliA?. Tai NakoniA? kaimo kryA?ius su aA?Ai??riniais pluoA?tiniais kryA?mA? spinduliais (1995 m.), KirmAi??liA? kaimo kryA?ius, puoA?tas A?rAi??A?tA? trikampiA? dantukA? juostomis ir kvadratinA? siluetAi?? formuojanA?iais vientisais spinduliais (pav. 17 a), puoA?nus, AukA?taitijos kryA?iA? stilistikAi?? pratAi??siantis kryA?ius su trilapiais skersiniA? galais ir atvira keturA?one koplytAi??le kryA?moje stovi ir prie kelio NausodAi??s kaime (pav. 17 b) bei tame paA?iame kaime prie sodybos pastatytas metaliniais spinduliais ir geleA?ine virA?Ai??ne dekoruotas kryA?ius ir kiti.

*

Apibendrinant galima teigti, kad TroA?kAi??nA? seniAi??nijos kryA?dirbystAi??s pavelde vyrauja lieti ketaus kryA?iai, o kaltiniA? kryA?iA? iA?likAi?? nedaug, todAi??l jie itin saugotini. Akmeniniai kryA?iai atspindi savitAi?? stilistikAi??, o vamzdiniai kryA?iai, granitiniuose paminkluose naudojamos geleA?inAi??s ai??zsaulutAi??sai??? ir skulptAi??riniai stulpai atspindi visai Lietuvos bAi??dingus bruoA?us. TradiciniA? bruoA?A? tAi??stinumas labiausiai pastebimas mediniuose paminkluose ai??i?? tai nors reti, bet tradicinAi??mis formomis pasiA?ymintys stogastulpiai, paprasti, kukliai dekoruoti mediniai ir AukA?taitijai bAi??dingais motyvais dekoruoti kai kurie pakeliA? paminklai.

Jolanta ZabulytAi??

Ai??IliustracijA? sAi??raA?as

Ai??Pav. 1. Lietas kryA?ius, 1849 m., TroA?kAi??nA? kapinAi??s (J. ZabulytAi??s nuotrauka)

Pav. 2. Lieti kryA?iai: a) TroA?kAi??nai (1889 m., 1933 m., kitas be datos), Jackagalys (1884 m., kiti du nedatuoti), MitoA?iAi??nai (1907 m.), Ramanava ir Juostininkai; b) po kelis A?iose kapinAi??se: TroA?kAi??nA?, Ramanavos, TiteikiA?, JuostininkA?, Jackagalio, po vienAi?? RaguvAi??lAi??s, Surdegio, A?viliAi??nA? kapinAi??se; c) Juostininkai (1889 m.), TroA?kAi??nai (keli paminklai), MitoA?iAi??nai, du paminklai Jackagalio kapinAi??se Ai??Ai??(J. ZabulytAi??s, U. KustaitAi??s nuotraukos)

Ai??Pav. 3. Lieti kryA?iai: a) Juostininkai (1882 m, kitas be datos), UmAi??nai; b) KirmAi??liai (1884 m.), TroA?kAi??nai; c) keli paminklai TroA?kAi??nA? ir VaA?dAi??lAi??s kapinAi??se; d) keli paminklai TroA?kAi??nA? ir Ramanavos kapinAi??se; e) Ramanava (1882 m.), TroA?kAi??nai (2 paminklai be datA?), Juostininkai (1883 m., kiti du be datA?); f) TroA?kAi??nai, MitoA?iAi??nai (1938, 1940 m.)Ai?? (J. ZabulytAi??s, U. KustaitAi??s, A. UndaraviA?iAi??tAi??s, I. KontrimaviA?iAi??tAi??s nuotraukos)

Ai??Pav. 4. Lieti kryA?iai: a) Titeikiai (2 paminklai), po vienAi?? A?viliAi??niA? (1910 m.), Jackagalio, TroA?kAi??nA?, RaguvAi??lAi??s, Ramanavos kapinAi??se, jaunimo kryA?ius A?viliAi??nuose prie sankryA?os RaguvAi??lAi?? ai??i?? SubaA?ius; b) Surdegis, TroA?kAi??nai (nulAi??A?Ai??s ir saugomas kapiniA? koplyA?ioje); c) VaA?dAi??lAi??s (1893 m.) (J. ZabulytAi??s nuotraukos)

Ai??Pav. 5. Lieti kryA?iai: a) UmAi??nai, b) A?viliAi??nai (1901, 1908 m.), Jackagalys; c) A?viliAi??nai, (1889 m.), d) TroA?kinai, A?viliAi??nai (nulAi??A?Ai??s); e) Keli kryA?iai TroA?kAi??nA?, Ramanavos ir VaA?dAi??liA? kapinAi??se, po vienAi?? TiteikiA?, JuostininkA? kapinAi??se, pakelAi??je UmAi??nai ai??i?? Surdegis; f) du kryA?iai TroA?kAi??nuose, po vienAi?? MitoA?iAi??nA? ir UmAi??nA? (1877 m.) kapinAi??se (J. ZabulytAi??s, U. KustaitAi??s nuotraukos)

Ai??Pav. 6. 1882 m., TroA?kAi??nA? kapinAi??s (aut. P. Buzas) (J. ZabulytAi??s nuotrauka);Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??

Ai??Pav. 7. a) 1878 m., TroA?kAi??nA? kapinAi??s, bai??i?? c) TroA?kAi??nA? kapinAi??s, d) Juostininkai (1927 m.) (U. KustaitAi??s, J. KriauA?iAi??no nuotraukos)

Ai??Pav. 8.Ai?? a, b) TroA?kAi??nA? kapinAi??s Ai??(U. KustaitAi??s nuotrauka)

Ai??Pav. 9. a) TroA?kAi??nA? kapinAi??s, b) 1838 m., Juostininkai (J. ZabulytAi??s nuotraukos)

Ai?? Pav. 10. a) TroA?kAi??nA? kapinAi??s, b) TroA?kAi??nA? kapinAi??s, c) 1993/1997 m. Ramanavos kapinAi??s (U. KustaitAi??s, J. ZabulytAi??s nuotraukos)

Ai??Pav. 11. Ai??JuostininkA? kapinAi??s (M. GiraitienAi??s nuotrauka)

Ai??Pav. 12. a) A?viliAi??nA? kapinAi??s, b) Surdegio kapinAi??s (J. ZabulytAi??s nuotraukos)

Pav. 13. a, b) TroA?kAi??nA? kapinAi??s (J. ZabulytAi??s nuotraukos)

Ai??Pav. 14. TroA?kAi??nA? kapinAi??sAi?? (J. ZabulytAi??s nuotrauka) cheap generic viagra next day delivery.

Ai??Pav. 15. a) TroA?kAi??nA? kapinAi??s, b) KiauA?iagalio senosios kapinAi??s, aut. V. Survila (J. ZabulytAi??s, T. KontrimaviA?iaus nuotraukos)

Ai??Pav. 16. Surdegio kapinAi??s, aut K. Krasauskas, 1996 m. (J. ZabulytAi??s nuotrauka)

Ai??Pav. 17. a) KirmAi??liA? kaimo kryA?ius, 1990 m., b) NausodAi??s kaimo kryA?ius, 1990 m. (J. ZabulytAi??s nuotraukos)

A�