Trumpai, bet ryA?kiai suspindAi??jAi??s

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Poezija
AUTORIUS:Ai??Vilmantas KrikA?taponis
DATA: 2013-03

Trumpai, bet ryA?kiai suspindAi??jAi??s

Vilmantas KrikA?taponis

Laikas daug kAi?? pakeiA?ia, taA?iau jis nekeiA?ia to, kas buvo A?mogaus gyvenime. O buvo daug ko. A?mogus kAi??rAi??, siekAi??, planavo. Toks buvo ir prieA? A?imtAi?? metA? mirAi??s jaunas, nespAi??jAi??s plaA?iau iA?siskleisti poetas Zigmas GAIDAMAVIA?IUS-GAi??LAi?? (1894ai??i??1912). KultAi??ros istorikas Vilmantas KRIKAi??TAPONIS pastebi, kad kAi??rAi??jas ir jo darbai gyvi tol, kol jA? prisimename. Straipsnis, paraA?ytas naudojantis poeto dienoraA?A?iuose likusiais ir jA? paA?inojusiA? A?moniA? atsiminimais, skiriamas A?imtosioms Zigmo GaidamaviA?iaus-GAi??lAi??s mirties metinAi??mis.

He Shone Short but Bright

Time changes much, but it never changes what has happened in a manai??i??s life. And there was a lot. Man created, strived, and planned for the future. This can be said about the young poet Zigmas GAIDAMAVIA?IUS-GAi??LAi?? (1894ai??i??1912), who was unable to develop his talent for long, and who died 100 years ago. The cultural historian Vilmantas KRIKAi??TAPONIS reminds us that the poet and his work will be alive for as long as we remember them. The article is based on the poetai??i??s dairies, and on the reminiscences of people who knew him, and it is dedicated to the anniversary of the death of Zigmas GaidamaviA?ius-GAi??lAi??.

Ai??Jei ne palikta eiliuota kAi??ryba, sunku mums A?iandien bAi??tA? kalbAi??ti apie lietuviA? poetus. VienA? jA? gyvenimas buvo ilgas, kitA?Ai??ai??i?? trumpas. Tarp pastarA?jA?, iki galo neiA?siskleidusiA?, mename ne vienAi?? anksti amA?inybAi??n iA?Ai??jusiA?: JuliA? JanonA?, VincAi?? KudirkAi??, LeonAi?? SkabeikAi??, EdmundAi?? SteponaitA?, PranAi?? VaiA?aitA? ir daugelA? kitA?. Tarp jA?Ai??ai??i?? ir ZigmAi?? GaidamaviA?iA?-GAi??lAi??, nuo kurio mirties prabAi??go 100 metA?.

Zigmas GaidamaviA?ius gimAi?? 1894 metA? balandA?io 26 dienAi?? Naisiuose, netoli Ai??iauliA?, dvaro prievaizdo Erazmo GaidamaviA?iaus ir Karolinos RimdA?iAi??tAi??s-GaidamaviA?ienAi??s A?eimoje. Vietos apylinkiA? A?monAi??s labai mAi??go jautriAi??, linksmAi?? motinAi?? KarolinAi??, iA? kurios bAi??simasis poetas paveldAi??jo meilAi?? poezijai. TAi??vas Erazmas buvo A?viesios galvos, plataus akiraA?io. Visus septynis savo vaikus jis leido A? mokslAi??.

GaidamaviA?iA? Zigmukui daug A?takos turAi??jo ir nuo maA?ens jA? supanti aplinka. VAi??lesniais savo gyvenimo metais jis taip apraA?Ai?? tAi??viA?kAi??s vaizdAi?? dienoraA?tyje:

BAi??davo, kad iA?eini iA? vidaus ir, atsistojAi??s ant priemenio slenksA?io, imi dairyties, tai prieA?ais tave visA? pirma metasi A? akis A?aliuojanti pieva, Osupis, visas apaugAi??s kAi??lynais, uA? jo juoduojantieji dirvonai, paskui vAi??l kAi??lynai, uA? kuriA? matyti stogai ir kaminai, o taipogi bokA?tas maA?utAi??s baA?nytAi??lAi??s, didelio sodA?iaus SereikiA?.

RyA?kius vaizdus bAi??simasis poetas mena ir iA? ankstyvosios vaikystAi??s:

AA? atmenu save, kada buvau kokiA? dvejA? metA?… Rytas buvo graA?us. SaulAi?? laidAi?? savo spindulius per langAi?? tiesiai A? mano akis, kurios merkAi??si nuo tos pavasario A?viesos, kuri atgaivina gamtAi?? ir duoda gyvastA? visam, esanA?iam ant A?emAi??s. Atmenu, sAi??dAi??jau ant lovos, o bobutAi?? mano, kuri auklAi??jo mane visAi?? laikAi?? kAi??dikystAi??s, avAi?? man kojas. Man taip paliko linksma, smagu, kad aA? pradAi??jau A?Ai??lti ir tampyti plaukus bobutAi??s, o ji A?iAi??rAi??jo A? mane ir juokAi??s… AA? nuriedAi??jau nuo lovos ir pradAi??jau bAi??gti per kambarA?, o ji, rodos, Ai??jo paskui mane ir sakAi?? juokdamos: ai??zPalauk, palauk, aA? tau parodysiu, galgone!ai???

Toksai tik mano pirmas atminimas iA? tos brangios kAi??dikystAi??s, kuriAi?? dabar atmenant A?irdis vAi??l nori jAi?? atgaivinti nors biA?kelA?.

Greitai prabAi??go ankstyvoji vaikystAi??. Kiek namuose motinos pramokytas skaityti ir raA?yti, GaidamaviA?iA? Zigmukas 1904 metais kartu su savo broliais pradAi??jo lankyti Ai??iauliA? berniukA? gimnazijAi??.

Neramus tai buvo laikas. 1905-A?jA? pradA?ioje kilusi revoliucija apAi??mAi?? nemaA?Ai?? dalA? carinAi??s imperijos, tame tarpe ir LietuvAi??. Lietuviams tai teikAi?? vilA?iA? nusikratyti svetimA?jA? jungo ir atkurti nepriklausomAi?? valstybAi??. PradA?ioje revoliuciniai A?vykiai virte virAi?? gatvAi??se ir aikA?tAi??se, o vAi??liau jie persimetAi?? ir A? gimnazijas. Visa tai neaplenkAi?? ir Ai??iauliA?. Ai??tai kaip viename savo laiA?kA? apie to laikotarpio gimnazistA? nuotaikas Zigmas GaidamaviA?ius raA?Ai??:

Vakar, kaip ir visados, nuAi??jau gimnazijon. MaA?iukai tie dauA?osi, laksto, kaip ir nuo pat sutvAi??rimo pasaulio. Bet didieji… tai ne! VaikA?A?ioja vis krAi??velAi??mis ir apie kAi?? tai A?nabA?dasi kartu su kitais. Nu, sakau, suduodamas sau per kaktAi??, palaukit, viskAi?? A?inosiu! Jis tik A? A?alA? nuo jA? paslinko, aA? tuojau prie jo. Ir klausiu nekaltai: Jonai, apie kAi?? jAi??s tenai A?nabA?datAi??s, pasakyk man! Jis dar iA? pradA?ios ragus pastatAi??. Bet aA? ne toks kvailys, neatsitraukiau nuo jo, kol tiktai apie viskAi?? neiA?pasakojo. O paskuiAi??ai??i?? ho, hoAi??ai??i?? aA? jau tikras Sokratas. ParbAi??gau namo, pavalgiau pietus ir A?mukA?t A? parkAi??. O tenai, broli, tai tikras senatas! Nu, manau, jau turbAi??t mAi??sA? gimnazistai iA? proto iA?Ai??Ai??jo. A?A?ia, rAi??kia, krAi??von sustojAi??, kaip bitAi??s avilyj, o viduryje jA? prie medA?io stalas pastatytas, turbAi??t vietoj tribAi??nos. AA? ar nepasiduodu: A?aukiu kartu su visais, lyg kas A?onus man svilina. Bet ant galo visi nutilo, aA? ar taipogi. Pasistiebiau ir A?iAi??riu, kas A?ia bus. Ko nori: uA?lipo vienas iA? mAi??sA? ant stalo ir pradAi??jo duot garAi??! Kad sakAi??, tai net ausys linko, kaip tik amA?inatilsA? Ciceronas. Vis rAi??kAi??, kad rytoj reikia mokiniams paerzinti mokytojus, t. y. padaryti kaip ir maiA?tAi??. Tas nulipo, tuoj kits, po to treA?ias ir taip toliau. Ir vis kiekvienam plojo delnais ir A?aukAi??: bravo! neA?iAi??rint, ar jis murmAi??jo, ar tylAi??jo.

Bet ant galo visas tas mitingas pasibaigAi??, ir visi mokiniai lyg A?Ai??sinai, uA?rietAi?? nosis, iA?sivaikA?A?iojo po namus. AA? ar neatsilikau: A?nekAi??damas su vienu draugu apie atsitikimus A?ios dienos, tiesiai nuA?oviau namo ir sAi??dau uA? plunksnos. Ant to ir manau pabaigti laiA?kAi??.

Mokydamasis A?emesnAi??se klasAi??se Zigmas niekuo nesiskyrAi?? nuo savo bendraamA?iA?. Ai??iauliA? berniukA? gimnazijoje anuo metu mokAi??si nemaA?a lietuviA? moksleiviA?. Be to, leidus spaudAi?? ir legaliai pradAi??jus eiti lietuviA?kiems laikraA?A?iams, nebeliko nutautAi??jimo pavojaus. Pas GaidamaviA?ius Naisiuose taip pat netrAi??ko lietuviA?kos spaudos. YpaA? A?ia buvo mAi??gstamas ai??zLietuvos Ai??kininkasai???, kuriame, be kaimo A?mogui skiriamA? praktiniA? A?iniA?, buvo nemaA?a ir A?iaip pasiskaitymA?. Tad ZigAi??mas dar vaikystAi??s metais jau skaitAi?? laikraA?A?ius.

PamilAi??s spausdintAi?? A?odA?, bAi??simasis poetas pradA?ioje po truputA?, o vAi??liau vis daugiau Ai??mAi?? raA?yti. RaA?Ai?? apie literatAi??ros klasikus, domAi??josi lietuviA? tautosaka, intensyviai skaitAi?? kitA? autoriA? kAi??rybAi??. Visu tuo ZigmAi?? sudomino anuomet Ai??iauliuose mokytojavAi??s raA?ytojas Kazys Puida, o ypaA? jo vedamos lietuviA? kalbos pamokos. To paskatintas Zigmas GaidamaviA?ius netruko ir pats A?silieti A? kAi??rybinAi?? veiklAi??. Jo atmintyje A?strigo pats pirmasis sueiliuotas eilAi??raA?tis ir jo atsiradimo aplinkybAi??s. VAi??liau prisimindamas tAi?? A?spAi??dA? jaunasis poetas raA?Ai??:

Pirmos mano paraA?ytos eilAi??s buvo ai??zBerA?elisai??? 21 liepos 1907 metA?. JA? pradA?ia, bAi??tentAi??ai??i?? pirmas kupletas, sAi??dAi??jo jau seniai mano galvoj, ir mAi??gdavau jA? dainuoti vienas prie kokio darbo. Tas kupletas neA?inau nei aA?, kaip susidAi??jo mano galvoj, ir aA? ant jo nei jokios atidos neatkreipiau iA? pradA?ios. Bet tas kupAi??letas paskui visAi?? mano likimAi?? apribojo. Jis skambAi??jo A?itaip:

Augo berA?elis

Ant graA?aus kalnelio,

Augo jis vienas

Tarp A?aliA? pieveliA?…

21 liepos 1907 metA? (buvo tai, rodos, nedAi??lia) visi iA?vaA?iavo A? Ai??iaulius baA?nyA?ion. AA? tik pasilikau namie. Pas mus tada statAi?? naujAi?? mokyklAi?? medinAi??, maA?daug prieA?ais mAi??sA? namo. Jos buvo jau pastatyta ligi virA?aus langA?. Visur buvo ramu, ir aA? iA?Ai??jau laukan paA?iAi??rAi??ti mokyklos ir palaipinAi??ti po visus tuos statinius <...>. PrisilaipinAi??s ligi nenoromis, aA? atsisAi??dau ant paA?ios aukA?tosios vietos statomosios mokyklos ir uA?simAi??sA?iau… Visur buvo graA?u ir ramu, ir nieks man nemaiA?Ai?? A?itame darbe. Bet tik man uA?Ai??jo galvon uA?raA?yti tos keturios eilutAi??s ir daugiau sustatyti. AA? greitai parbAi??gau namo, pasiAi??miau plunksnAi??, raA?alus ir maA?Ai?? sAi??siuvinAi??lA?, kur pirma uA?raA?ydavau chronologijAi??, ir skubinai nubAi??gau ant tos vietos. SuraA?Ai??s tas eilutes, pradAi??jau mAi??styti, kaip reikia toliau varyti. Neilgai trukus, sustaA?iau savo paA?ias pirmas eiles.

Po kurio laiko GaidamaviA?ius sueiliavo dar porAi?? kAi??rinAi??liA?: ai??zSenos pirtysai??? ir ai??zDailidAi??ai???. Visa tai pasiuntAi?? A? ai??zLietuvos Ai??kininkoai??? redakcijAi??. EilAi??raA?A?ius palydAi??jo ir pradedanA?io poeAi??to laiA?kas:

BandA?iau pradAi??ti raA?yti kAi?? nors, bet esu dar labai jaunas, nes turiu 13 metA? amA?iaus, nesu daug skaitAi??s ir lietuviA?kos gramatikos nesu rankose turAi??jAi??s; tai neA?inau, ar mano raA?ymas bus kam nors tikAi??s, uA?tat siunA?iu perA?iAi??rAi??ti Gerbiamai Redakcijai ir duoti man atsakymAi?? ir patarimAi??, jei bAi??tA? galima kur sunaudoti, tai man bAi??tA? labai geistinas daiktas, kad mano darbas nenuAi??jo ant nieko, gal tamstom netiktA?, tai gal kitur sunaudosit.

Pravartu paA?ymAi??ti, jog pirmasis GaidamaviA?iaus bandymas su eilAi??mis debiutuoti spaudoje buvo nesAi??kmingas. VAi??liau jis A? to paties laikraA?A?io redakcijAi?? pasiuntAi?? dar porAi?? savo kAi??rinAi??liA?: ai??zBerA?elA?ai??? ir ai??zSenovAi??s pilisai???. TaA?iau ir pastarieji eilAi??raA?A?iai ai??zLietuvos Ai??kininkoai??? redakcijai, matyt, nepatiko.

Pirmosios nesAi??kmAi??s nenumalA?ino GaidamaviA?iaus kAi??rybinio ryA?to. Jis atkakliai mokAi??si poetikos meno iA? Antano Baranausko, Jono MaA?iulio-Maironio, Prano VaiA?aiA?io, taip pat ir iA? Georgeai???o Byrono, Heinricho Heineai???s, Michailo Lermontovo, Adomo MickeviA?iaus, Aleksandro PuA?kino kAi??rybos. Net pabandAi?? A? lietuviA? kalbAi?? versti HenrikAi?? IbsenAi?? ir… pats paraA?Ai?? pjesAi?? ai??zUA?gavAi??nAi??sai???, kuriAi?? pastatAi?? Ai??iauliA? muzikos ir dramos draugijos ai??zVarpasai??? saviveiklininkai. Jis taip pat su bendraamA?iais ir bendraamA?Ai??mis rengAi?? bei lankAi?? mokiniA? vakarAi??lius, kur deklamavo ir savo eilAi??raA?A?ius.

Visuomet ramus ir uA?simAi??stAi??s, jis traukAi?? prie savAi??s A?irdis tA?, kurie jA? gerai paA?ino <...>. Laibas, aukA?tas, gimnazisto juodoj bliuzoj, trumpuA?iais rausvais plaukais, veidas apdegAi??s, spuoguotas, rauplAi??tas… StoviAi??ai??i?? by sustingAi??s, einaAi??ai??i?? rodos, visai savitai, vien kojA? vedamas, smegenys nebevaldo eisenos, galvai tas nerAi??pi; judAi??jimai tokie lAi??ti ir tartum vis ratais, pusraA?iais; rankos kyla ir krinta savaime, tartum savAi??jA?, vedamAi??jA? antrAi?? turAi??tA?… Akiniai… ir po jA? blakstienos pasikAi??lus, dvi… ne ugneli… ne… Jo akysAi??ai??i?? tai buvo lengva migla aptrauktas ramumo A?vilgsnis… BesiA?nekant stovAi??jo galvAi?? nuleidAi??s, ir rodAi??si tuomet, kad jo A?vilgsnis kaA?kur taip skaudA?iai rausiasi ir narsto, narsto kaA?kokA? kamuolA?,

ai??i?? taip jaunAi??jA? poetAi??Ai?? jau gerokai po mirties charakterizavo ir vaizdavo jA? paA?inojAi?? bendraamA?iai.

PradAi??jAi??s raA?yti eilAi??raA?A?ius, Zigmas GaidamaviA?ius plunksnos jau nebepadAi??jo. Tebesimokydamas ketvirtoje klasAi??je panoro raA?yti dienoraA?tA?, bet neilgai raA?Ai??. Per A?iemos atostogas (1908 metA? sausio 6-Ai??jAi??) uA?fiksavo tik tiek:

Ai??iAi?? dienAi?? pas mus buvo lietuviA? vakaras. TodAi??l visAi?? dienAi?? buvau uA?siAi??mAi??s: padAi??jau vainikus pinti, popieriais iA?klijuoti langus ir taip visokio darbo. AtvaA?iavo iA? GruzdA?iA? (miestelis apie 16 varstA? tolumo) vietinis choras ir iA? Ai??iauliA? muzikantai. Komedijos buvo dvi: ai??zNutrAi??koai??? ir ai??zValsA?iaus sAi??dasai???. Komedijos pasisekAi?? gerai. Per antraktus choras dainavo dainas ir deklamavo eiles: ai??zRaudAi??ai??? Margalio ir ai??zPoetos noraiai???, jas deklamavo du kartu, praA?ant publikai. Svieto buvo daug, ir labai buvo A?ilta. Paskui buvo A?okiai, kur grajijo muzikantai.

Man tas patiko. AA? nuAi??jau gulti treA?iAi?? valandAi??, mislydamas apie mokslAi??, nes dAi??l to, kad reiks vaA?iuoti vAi??l mokytis, ir su tom mislim uA?migau.

Po ilgos pertraukos, rudenA?, taigi jau bAi??damas penktoje klasAi??je, vienAi?? spalio vakarAi??, jis vAi??l atsivertAi?? dienoraA?tA?, tik dabar A?raA?as buvo jau apie savo kAi??rybinA? darbAi??:

Vakar ir A?iandien vAi??l pravoslavA? A?ventAi??, ir uA?tat nereikAi??jo eiti gimnazijon. Nors kartAi?? susilaukiau dviejA? dienA? A?venA?iA?. Kokia laimAi??! Nors kartAi?? galAi??siu pasidarbuoti dAi??l savo naujai iA?mislytos apysakos ai??zMokinioai???. Ir uA?tat niekur neiA?Ai??jau, vis laukiau, kol tik visi iA?vaikA?A?ios, kad spakainiau galAi??A?iau mislyti ir raA?yti. Jau ir taip paraA?iau su virA?um trylika puslapiA?. Dabar nutariau, kad pradAi??tAi??jA? darbAi?? nemesti, bet varyti ligi galo. Kad juos biesai tuos vaikus! Negali nei raA?yti. Tik pamato, tuoj pradeda juoktis, nors iA? razumo iA?eik. Dar vis negana to, ima pasakoti ir kitiems, kad bijai net pasirodyti. Ar Dievas neduos geresniA? laikA?! Kad bent galAi??A?iau atvirai paraA?yti.

Toliau savo dienoraA?tA? GaidamaviA?ius taip tAi??sia:

Jau seniai pameA?iau uA?raA?inAi??ti savo veikimus, kad paskui turAi??A?iau iA? A?ia atminimus, kaip aA? gyvenau, kAi?? dirbauAi?? ir kaip praleidau tAi?? visAi?? laikAi??, per kurA? man nAi?? karto neatAi??jo galvon uA?raA?yti nors vienAi?? mano kasdieninA? vasariA?kAi??jA? darbAi??. Manyje apsigyveno kaA?in kokie jautimai, raginantieji tik prie tokiA? tai pasilenkimA? ir prie tokio tingAi??jimo, kad kartais gulAi??davau kur nors A?lindAi??s visAi?? dienAi??, iA?imant tik tAi?? laikAi??, kuris buvo paskirtas dAi??l pusryA?iA?, pietA? ir vakarienAi??s. Mane kartais apimdavo norAi??jimas neiA?pasakytas kAi?? nors paraA?yti, padirbti ar paskaityti, bet ledva (lenk. ledwoAi??ai??i?? vos; Red.) tik prisiimdavau uA? darbo, mane vAi??l apimdavo tas tingAi??jimas, tokie jautimai, kad nebegalAi??jau jA? iA?varyti ir turAi??davau eiti A?alin, viskAi?? pametAi??s. Man gaila buvo tA? dienA?, kad atmindavau, kad jos pereis per dykAi??, kur aA? galAi??jau padirbti daug gero, ypaA? iA?pildyti tuos savo norus, kuriuos aA? labai troA?kau padaryti ir nebuvo kitaip. Ir uA?tat dabar vAi??l noriu ne taip sklidinai apraA?yti maA?daug savo darbus, nuo kurio pameA?iau raA?yti.

Dar kurA? laikAi?? GaidamaviA?iA? slAi??gAi?? tyla iA? ai??zLietuvos Ai??kininkoai??? redakcijos, kuriai pirmajai jis nusiuntAi?? savo eiles. O jA? jaunasis poetas siuntAi?? ir kitiems lietuviA? periodiniams leidiniams: ai??zAuA?rineiai???, ai??zDraugijaiai???, ai??zLietuvos A?iniomsai???, ai??zRygos naujienomsai???, ai??zAi??altiniuiai???, ai??zVienybei lietuvninkA?ai???, ai??zVilA?iaiai???. Visus savo eilAi??raA?A?ius ir beletristikos kAi??rinAi??lius jaunasis poetas pasiraA?ydavo DievotnaA?os, Gailonio, Zigmo GAi??lAi??s bei Petro A?iA?o slapyvardA?iais, kol galop nusistojo pagrindinis slapyvardisAi??ai??i?? Zigmas GAi??lAi??.

Nors pirmuosius Zigmo kAi??rinAi??lius anuomet iA?spausdino Seinuose leistas A?urnalas ai??zAi??altinisai??? ir kiti lietuviA? periodiniai leidiniai, taA?iau ilgainiui jam artimesnis pasidarAi?? 1910 metais kaip ai??zLietuvos A?iniA?ai??? priedas pasirodAi??s moksleiviams skirtas laikraA?tis-A?urnalas ai??zAuA?rinAi??ai???.

Anuo metu Ai??iauliA? gimnazijoje mokAi??si moksleiviai literatai buvo susibAi??rAi?? A? slaptAi?? literatAi??rinAi?? organizacijAi??, kurios tikslai buvo grynai kultAi??riniai: raA?yti ir vieA?ai skaityti referatus iA? literatAi??ros bei jos istorijos. BAi??damas tos organizacijos narys, GaidamaviA?ius raA?Ai?? referatus iA? lietuviA? literatAi??ros ir tautosakos srities. Jis studijavo broliA? Antano ir Jono JuA?kA? surinktas dainas. Tad neatsitiktinai 1910 metais paraA?Ai?? net referatAi?? ai??zYpatybAi??s JuA?kos dainA?ai???. Juk lietuviA? liaudies dainos buvo artimos jaunojo poeto A?irdA?iai, mAi??go jA? klausytis, todAi??l ir jo poezijoje gausu liaudies dainA? motyvA?.

Nuo pat pirmA?jA? savo eiliA? Zigmas GaidamaviA?ius svajojo bAi??ti dainiumi ir troA?ko jas iA?dainuoti taip, kad aplinkiniai sakytA?: ai??zNiekas dar taip nedainavoai???. Viename savo eilAi??raA?A?iA? jis prisipaA?ino:

Jei ne dainium skirs mane likimas,

tai dainuoti tuA?A?ia dabar bAi??tA?;

jug tas kraujo A?stabus virimas

be naudos atvAi??stA? ir praA?Ai??tA?.

GaidamaviA?iaus kAi??ryboje apstu demokratiniA? idAi??jA?, tiesos, gAi??rio ir groA?io idealA?. Joje reiA?kiama meilAi?? sAi??rA? prakaitAi?? liejanA?iam darbo A?mogui. LyriA?kai ir A?velniai jaunasis poetas tAi?? meilAi?? deklaravo jau pirmuosiuose eilAi??raA?A?iuose:

Tylios mano dainos…

Jos, kaip naktys A?vainos,

Ai??irdA? glamonAi??ja,

VargdienA? A?avAi??ja…

Poeto A?kvAi??pimu GaidamaviA?ius laikAi?? gamtos groA?A?, istorijAi??, bAi??tAi??jA? laikAi??, susiliejanA?ius A? platA? vidinA? pasaulA?:

Dainiaus sritisAi??ai??i?? platus pasaulis,

kiek apima A?mogaus mintis.

LipA?niA? dainA? gimtinis aulisAi??ai??i??

tai dainiaus tAi??viA?kAi??s A?irdis:

jos niAi??rios pirkios, tankmAi??s giriA?,

kapai slaptingi didA?iavyriA?,

jos pareiga ir ateitis.

Juk iA? tiesA?, geriausia GaidamaviA?iui, kaip poetui, sielos atgaiva, susikaupimo ir apmAi??stymA? vieta buvo tAi??viA?kAi??s gamtos prieglobstis. A?ia gimdavo jo eilAi??s, A?ia jis A?avAi??josi kitA? kAi??ryba, iA? A?ia netrukdomai A?velgAi?? A? ateitA?. Tai patvirtina ir artimas jaunojo poeto mokslo draugas J. Nainys. Savo atsiminimuose jis raA?Ai??:

Bebrisdamas lankomis, uA?tikau ZigmAi?? GaidamaviA?iA?.

ai??i?? Skaitau Nadsono veikalus. KAi?? tik perskaiA?iau puikias eiles.

AA? atsisAi??dau. A?ia jis man perskaitAi?? keletAi?? eiliA? iA? Nadsono, kurios ypaA? didA? A?spAi??dA? padarAi?? jam. Neprisimenu dorai A?itA? eiliA? pavadinimo, bet jA? bendras turinys gerai uA?siliko mano atmintyje. Tai buvo daugiausia eilAi??s arba palieA?ianA?ios paslaptingAi?? gamtos groA?Ai??, arba iA?reiA?kianA?ios gilius jausmus, slaptingus sielos virpAi??jimus.

ai??i?? BegalAi??s tyros poezijos jose A?dAi??ta,Ai??ai??i?? perskaitAi??s jas, tarAi?? man Zigmas.

ai??i?? Ar nemAi??ginai iA?versti jas A? lietuviA? kalbAi???Ai??ai??i?? uA?klausiau aA?.

ai??i?? DalA? jau iA?verA?iau, bet dar negalutinai jas perA?iAi??rAi??jau, dar kai kurios vietos nepatenkina manAi??s.

BesiA?nekuA?iuodami toliau, palietAi??va ir lietuviA? poetus, jA? veikalus. Zigmas papeikAi?? tas amA?inas skundas, aimanavimus, kurie girdAi??josi iA? jaunuoliA?. Jo A?viesios, pilnos vilties paA?iAi??ros A? ateitA? nedavAi?? vietos belaikiniam nusiminimui.

Paskui, valandAi??lAi?? tylAi??dami, gulAi??jova ant pievos ir A?iAi??rAi??jova dangaus beribAi??je. Tuo tarpu maA?as debesAi??lis uA?stojo saulAi??. Zigmas staiga paA?oko; aA? irgi atsikAi??liau. Abudu nulydAi??jova akimis tamsesnA?, skubiai bAi??gantA? per pavirA?iA? A?emAi??s lapAi??. Staiga keitAi??s iA?vaizdAi?? daiktA?, ant kuriA? uA?bAi??gdavAi??s A?eA?Ai??lis: tai nuostabus, tai baisus, tai jaukus reginys. Toliau jau ruoA?Ai??mAi??s eiti namon. Kelyje netikAi??tai Zigmas manAi??s uA?klausAi??:

ai??i?? Ar jauti A?itAi?? gamtos atgijimAi??, gyvenimo troA?kimAi??, A?itAi?? viskAi?? vedanA?iAi?? jAi??gAi???

ai??i?? JauA?iu,Ai??ai??i?? pritariau aA?.

Dar pakalbAi??jAi?? apie savo asmeniA?kus dalykus, persiskyrAi??va. ai??zJautri A?irdisai???,Ai??ai??i?? nenoromis skverbAi??si man A? galvAi?? mintis.

DaA?nas jaunuoliA? svajoja apie ateitA?. SvajoniA? turAi??jo ir Zigmas GaidamaviA?ius: nesiliovAi?? galvoti apie raA?ytojo keliAi??, troA?ko savo likimAi?? susieti su kAi??rybiniu darbu. Apie tai 1911 metA? rudenA? viename savo laiA?kA?, raA?ytA? dAi??dei Ciprijonui, prisipaA?ino:

Tamstai pasakysiu dar vienAi?? nepaprastAi?? naujienAi??: tai tas, kad aA? taikau A? Lietuvos dainius… Kas bus, kas nebusAi??ai??i?? pabandysiu… Gal iA?eis gerai… Mano eiles pastarAi??jA? laikAi?? spausdina labiausiai ai??zLietuvos A?iniosai??? ir teikiasi dargi dykai man siuntinAi??ti savo laikraA?tA?, uA? kAi?? jiems sakau aA?iAi??… Jei turAi??A?iau pinigA?, tai iA?siraA?yA?iau dar ir kitus laikraA?A?ius, pavyzdin, ai??zDraugijAi??ai???, ai??zViltA?ai???, nes tai man labai svarbu… IA? viso atspausdintA? eiliA? yra jau su virA?um 20… Taipogi gavau susipaA?inti su nekuriais jaunais lietuviais, veikAi??jais ir raA?ytojais <...>: su Ai??ilingu, su Ai??einiAi??nu, VabalAi??liu… Dabar A?adama iA?leisti apie Naujus metus pirmAi??jA? lietuviA?kAi?? almanachAi?? ai??zPaAi??A?vaistAi??ai???, kur tilps turbAi??t ir mano eilAi??s ai??zDrauguiai???. Daugiau apie tai nieko nesakysiu…

Kur nuvingiuos toliau Zigmo GaidamaviA?iaus gyvenimo kelias? KokiAi?? profesijAi?? jis pasirinks? Tame paA?iame laiA?ke dAi??dei poetas raA?Ai??:

PabaigAi??s gimnazijAi??, manau dar atsilsAi??ti, o paskui A?veisti PetAi??rapilin ar Maskvon A? istorijos-filologiA?kAi?? fakultetAi??… Int jA? turiu daugiau ir palinkimo… Bet ar taip iA? tikrA?jA? busAi??ai??i?? neA?inau… Dar prieA?ais visi metai… Istorijos-filologiA?kan fakultetan stojant, reikia turAi??ti laipsnis iA? graikA? kalbos, o jos tai, ant nelaimAi??s, mAi??sA? gimnazijoje nemoko… Taigi silsAi??damas ir manau jos pramokti kiek reikiant. Bet dabar darbo, tai darboAi??ai??i??
neA?inau, kas toliau ir bus… Dargi negaliu imti iA?guldinAi??ti kitiems lekcijA?, o pinigA? reikia… Reikia ir A?iokia tokia kninga iA?siraA?yti, ir laikraA?tis persisiA?sdinti, nes jau nebegalima pasikakinti vien dausais ir elementariniais gimnazijos iA?guldinAi??jimais… Bet bus kas nebus,Ai??ai??i?? sako prieA?odis,Ai??ai??i?? o lietuvis nepraA?us…

AA?tuntoje klasAi??je, pasinAi??rAi??s A? poezijos labirintus, su nerimu Zigmas laukAi??, kada ateis diena, kai reikAi??s palikti gimnazijAi??, kur jam teko mokytis daug ir nemAi??gstamA? dalykA?. Nors mokslas sekAi??si gerai, taA?iau literatAi??ra jaunAi??jA? poetAi?? traukAi?? lyg magnetas. Su ja jaunasis poetas nesiskyrAi?? net ir tada, kai reikAi??jo A?temptai rengtis egzaminams. Tai savo atsiminimuose paA?ymi ir Zigmo klasAi??s draugas MeA?ys Markauskas:

Atsimenu laikAi??, kuomet aA? rengiausi drauge su juo prie rusA? kalbos kvotimA?. Buvo graA?ios pavasario dienos. Atbundanti gamta masino iA? trobos. Bet ir A? orAi?? iA?Ai??jus nerasdavai savo sielai pilno uA?gano. Mat, reikAi??jo belaimingiems abiturientams kalti visokias DerA?avino odes, ir nebuvo laiko gAi??rAi??tis pavasario groA?e. UA?tat daug lengviau pasidarydavo sieloje, kada apsistodavai ties PuA?kino arba Lermontovo poezija, kurios harmonija su gamtos poezija ilsino nuvargintAi?? dvasiAi??. TokA? poilsA? jautAi?? ypaA? Zigmo jautri siela, ir jis su jausmu ilgai deklamuodavo uA?tiktus geresniuosius rusA? poetA? kAi??rinius. Tas jo poezijos groA?Ai??s atjautimas ir stengimasis iA?lavinti savo kaip poeto spAi??kas A?adAi??jo mums nemenkAi?? talentAi??.

1912 metais Zigmas GaidamaviA?ius sAi??kmingai baigAi?? gimnazijAi??. Po A?tempto darbo reikAi??jo ir poilsio. PailsAi??ti galima ir nieko neveikiant. TaA?iau jaunAi??jA? poetAi?? traukAi?? kelionAi??, kad pasisemtA? naujA? A?spAi??dA?iA?. Dar 1910 metais jis suA?inojo apie rengiamAi?? kelionAi?? A? tolimAi??jA? VladivostokAi??. Jo juk negalAi??jo neA?avAi??ti galimybAi?? aplankyti MaskvAi??, TulAi??, SamarAi??, A?eliabinskAi??, TomskAi??, IrkutskAi?? ir kitus tolimus, savo praeitimi garsius carinAi??s Rusijos miestus. Taip, nauda bAi??tA? buvusi neabejotina, bet jaunasis poetas graudinosi:

<...> uA? tai reikia primokAi??ti nuo A?Ai??dno dalyvaujanA?io 90 rub. Apskritai imant, tiek pinigA? iA?siA?iAi??rAi??tA? labai pigiai, nes uA? tuos pinigus bus duodamas visas uA?laikymas, bet bAi??dinam mokiniui ir toki suma yra neprieinama. ReikAi??s sAi??dAi??ti per vasarAi?? namie…

Gera proga Zigmui GaidamaviA?iui apsilankyti svetimoje A?alyje pasitaikAi?? 1912 metA? vasarAi??. SusiruoA?Ai?? A? BesarbijAi??, kur CiniA?euA?A? mieste gyveno jo dAi??dAi??. Apie kelionAi?? Besarbijon vienam savo draugA? laiA?ke raA?Ai??:

Jau ilgas laikas gyvenu Besarbijoje, o vis dar tau neprisirengiau paraA?yti laiA?kAi??. Matai, A?ia esama daug visokiA? kliAi??A?iA?Ai??ai??i??
nuvargimas ir nauja A?ingeidi vieta, ir, A?inoma, tingAi??jimas, t. t.
TikiuAi??ai??i?? tu man atleisi. Bet uA?tai, Ai??mAi??s raA?yti, gal ir gerai suplepsiu, kad pasiseks. Pirmiausia paduodu konspektAi?? mano kelionAi??s A?spAi??dA?iA?. IA? Ai??iauliA? iA?vaA?iavome kartu su MikA?iu, o iki Dotnuvos su Malinauskiu. Vilniun atvykome apie pusAi?? vienuoliktos. SuA?inojAi??, kad traukinys Kijevo link iA?eina pusAi?? treA?ios (dienAi??), nuA?liauA?Ai??me miestan. UA?mirA?au pasakyti, kad Vilniun vaA?iavo kartu su mumis ir BezumaviA?ius (taip anuomet save vadino V. BiA?iAi??nasAi??ai??i?? V. K.) parodos paA?iAi??rAi??tA?. Jis tai ir buvo mAi??sA? keliavedis. PerAi??jome AuA?ros vartus, kepurAi??les nusiAi??mAi??, suradome su pagelba lieA?uvio parodAi??, kuri dar buvo uA?daryta, paA?iopsojom pas KatrAi??s II paminklAi?? ir Katedroje ir ant galo vedini [vedami] BezumaviA?iaus didelio proto A?A?liauA?Ai??m piliakalnin. Tai, Dieve, kas atsivAi??rAi??!..Ai??ai??i?? viduramA?iniai, raudoni namA? stogai, kuorai A?vetnamiA?, pilki kasnykai kreivuotA? gatAi??vAi??palaikiA? ir horizonte rausvi PaneriA? kalnaiAi??ai??i?? ir daugiau nieko… tiesa, dar uA?mirA?au NerA? ir VileikAi??. Na, tas viskas dar nei A?io, nei to. Po to apA?iAi??rAi??jome parodAi??, buvome geriausioje Vilniaus gatvAi??jeAi??ai??i?? Ai??v. Jurgio prospekteAi??ai??i?? ir sveiki, linksmi, tiktai labai prakaituodami, nes buvo pasiutusiai karA?ta, iA?vaA?iavome iA? Vilniaus. A?ia reikia pridurti vienas svarbus dalykas, bAi??tent tas, kad nuvaA?iavAi??s pirmAi?? kartAi?? Vilniun kelioms valandoms ir nieko nepaA?indamas tuojau radau progAi?? susikirsti su endeke (lenkA? nacionalisteAi??ai??i?? V. K.). Kaip tas atsitikoAi??ai??i?? neraA?ysiu, nes, pirmiausia, uA?imtA? tai daug vietos, o antraAi??ai??i?? aA? ir taip per daug lAi??tai slenku pirmyn.

IA? Vilniaus, kaip A?inai, vaA?iavome Kijevan. IA?vaA?iavome apie 4 po pietA?, o buvome Kijeve kitAi?? dienAi?? penkiose irgi po pietA?. KelionAi??je nieko neatsitiko, kas reiktA? paA?ymAi??ti. PervaA?iavome NemunAi??, BerezinAi?? ir keletAi?? upiA? ir tyruliA?.

PraleidAi??s vasarAi?? Besarbijoje, GaidamaviA?ius apsisprendAi??, kur vyks studijuoti. Ne vienas ano meto jaunuolis net ir prieA? savo valiAi?? tapdavo kunigu ar A?gydavo kitAi??, nesvajotAi?? specialybAi??. Kiek kitaip elgAi??si jaunojo poeto tAi??vai, jie sAi??nui neprimetAi?? savo valios ar nusistatymo, kilniadvasiA?kai leido paA?iam iA?sirinkti profesijAi??. IA? pradA?iA? Zigmas ketino vykti studijuot A? Petrapilio ar Maskvos universitetAi??, bet, patarus giminAi??ms, nutarAi?? stoti Kijevo universitetan.

Pravartu paA?ymAi??ti, jog pradA?ioje GaidamaviA?ius konkretaus dalyko, kAi?? studijuos, galutinai pasirinkAi??s dar nebuvo. Tai patvirtina neA?inomam A?mogui raA?ytas jo laiA?kas, kuriame sakoma:

PraA?ymAi?? universitetan padaviau liepos 13 d. <...>. Padaviau juridiA?kan fakultetan, bet labai galimas daiktas, kad pereisiu prie medicinos. Tiktai viena nelaimAi??, kad Kijeve esama maA?a vakansijA? A?A?met, tai kad kartais neprisieitA? vienus metus padykinAi??ti.

DykinAi??ti Zigmui neteko, nes po ilgA? svarstymA? jis pasirinko filologijos studijas Kijevo universitete ir nepaprastai stropiai A? jas pasinAi??rAi??. O gyventi reikAi??jo taupiai, bAi??ta ir kitokiA? sunkumA?. Apie anuometinAi?? savo ai??zfinansinAi??ai??? padAi??tA? sAi??nus laiA?ke tAi??vui raA?Ai??:

Kas link pinigA?, tai, A?inoma, jA? dar turiu; uA? keliAi?? iA?Ai??jo apie 12 rubliA?, uA? butAi?? uA?mokAi??jau 7 ir pusAi??, uA? cukrA?, arbatAi??, duonAi?? ir pietus lig A?iolei iA?Ai??jo 4 rubliai; dabar paAi??miau pietus ant viso mAi??nesio vienoje valgykloje, ir tas kaA?tavo man 9 rubliai (yra pietA? ir uA? 20ai??i??25 kapeikas, bet nuo jA? viduriai ima gesti, ir studentai sako, kad paskui gaunama dargi kataras pilvo). A?inoma, dar iA?Ai??jo keletas rubliA? smulkesniems reikalams (priraA?ymui prie adresA? stalo, popieriA? tam tikrA? iA?Ai??mimui universitatAi??jeAi??ai??i?? vis po kelias deA?imts kapeikA?; tramvajum labai maA?a vaA?iuoju, nors ir toli eiti; jei tiktai lietus lyja arba reikia skubAi??ti, tai tada tiktai sAi??du). MokAi??ti uA? universitatAi?? galima bus ir uA? kokio pusantro mAi??nesio. PinigA? dar turiu 23 rublius, bet greitai reikAi??s pirkti knygA?, ir joms iA?eis kokie 6ai??i??7 rubliai. A?inoma, gal Tamsta nesibarsi, jeigu nueisiu kokA? sykA? in Kijevo teatrAi??: bAi??ti dideliame mieste ir nieko nematytiAi??ai??i?? tas nei A?iaip, nei taip. Kas link gAi??rimo ir kortA? loA?imo ir panaA?aus ko, gali Tamsta bAi??ti ramus.

StudijA? metu GaidamaviA?ius domAi??josi kultAi??riniu gyvenimu, o literatAi??rinis gyvenimas jA? lydAi??jo apskritai visAi?? laikAi??. Kaip kiekvienas jaunas poetas, jis svajojo iA?leisti savo pirmAi??jA? poezijos rinkinA? ir dar 1911 metA? pabaigoje laiA?ku kreipAi??si A? anuomet populiariA? knygeliA? leidAi??jAi??, ai??zRygos naujienA?ai??? redaktoriA? LiudAi?? JakaviA?iA?:

Kreipiuosi nAi??nai Tamston su vienu praA?ymu: ar Tamsta negalAi??tumei iA?leisti savo lAi??A?omis mano eiliA? rinkinAi??lA?; knygutAi?? bAi??tA? didumo nuo 50 puslapiA?. Jei Tamsta sutinki, tai meldA?iu duoti man atsakymAi??… BAi??A?iau labai Tamstai dAi??kingas. EilAi??s, bemaA?ko visos panaA?ios turiniu, forma, dvasia, atspausdintos ai??zRygos naujienoseai???.

Ai??is jaunojo poeto praA?ymas liko neiA?girstas. JakaviA?ius nesutiko finansuoti knygelAi??s iA?leidimo. TaA?iau GaidamaviA?ius nenustojo vilties. Jis labai kruopA?A?iai parengAi?? spaudai pirmAi??jAi?? savo eilAi??raA?A?iA? knygAi?? ai??zGAi??lynasai???. Knygai virA?elA? buvo nupieA?Ai??s dailininkas Petras RimA?a.

Savo pirmAi??jA? poezijos rinkinA? jaunasis poetas norAi??jo palydAi??ti kukliu autoriaus A?odA?iu.

Pasirodydamas pirmAi?? kartAi?? eiliA? rinkinAi??liu lietuviA? raA?tijoje, tikiu uA?uojautaAi?? gerbiamA?jA? skaitytojA?. A?inoma, nAi??ra tobuli mano pirmieji bandymai, ypaA? patys pirmutiniai. Laikui bAi??gant, manau tobulinsiAi??s savo plunksnAi??. Gi dabar bent tokiomis eilAi??mis neA?inas einu lankyti margosios Lietuvos,Ai??ai??i?? ir gal nebus pasmerktas aA?tuoniolikos metA? autoriaus triAi??sas.

Visos A?ios GaidamaviA?iaus mintys taip ir liko svajonAi??-
seAi??ai??i?? realybAi?? buvo kitokia. Vargu ar apie jAi?? kas anuomet galAi??jo ir kAi?? negero nujausti, o ypaA?Ai??ai??i?? kas lauks ateityje jaunojo poeto.

best price on cialis.

Gyvenimas Ai??jo sava vaga. ArtAi??jo pirmoji egzaminA? sesija. Zigmas rengAi??si kolokviumams, buvo priA?adAi??jAi??s raA?yti platesnAi??s apimties darbAi?? apie kultAi??rinius A?odA?ius lietuviA? kalboje. PinigA? ir maisto gaudavo iA? tAi??vo. LaiA?kuose artimiesiems, giminAi??ms ir draugams pasakojo apie savo nuotaikAi??, sAi??lygas universitete, ilgAi??josi gimtA?jA? namA?, troA?ko kuo greiA?iau A? juos parvykti atostogA?.

Klausi, kas pas mane Kijeve girdAi??ti? Kas tenai gero girdAi??sis… A?adu netrukus slinkti namo, nes nebeturiu ko daryti. TiesAi?? pasakius, ir lig A?iolei maA?a dariauAi??ai??i?? daugiausia dykinAi??jau. Gal kokA? vienAi?? kvotimAi??lA? ir laikysiu (buvau A?adAi??jAi??s du). A?iAi??rAi??sime, kaip pasiseks. Tiktai tas dar A?iek tiek iA?eis ant naudos, kad vaikA?A?ioju bemaA? ko kasdien (kartais, A?inoma, permiegu, nes jau iA?mokau ilgai miegoti) A? lekcijas universitatAi??je ir neva klausau profesoriaus skaitydamas laikraA?tA?. IA? pradA?ios, A?inoma, turAi??jau gerai pasistumdyti, kolei perpratau universitatAi??s tvarkAi?? ir apskritai patA? ruimAi??. Buvau dargi sykA? paklydAi??s kaA?kokiuose koridoriuose tarp A?vairiA? laboratorijA?… Bet dabar esu tenai kaip namie. UniversitatAi?? tai koks miestelis; jame esama ir paA?ta su telegrafu, ir kaznaA?eistva, ir bufetai, ir kokie dvideA?imts antstoliA? stovima. Neseniai universitatAi??je buvo studentA? streikiukas dAi??lei Tolstojaus mirties ir Sevastopolio jAi??rininkA? pasmerkimo, bet pasibaigAi?? tuo, kad buvo visokiA? nacionalistA? apkulti, raA?alu aptaA?kyti ir keliolika suareA?tuota. Dabar vAi??lei ramu. Taip tai dedasi universitatAi??je. Neseniai pasiA?inau su vienu vokieA?iA? profesorium, dAi??stanA?iu lietuviA? kalbAi??. Jis man siAi??lo paraA?yti temAi??: ai??zKultAi??riniai A?odA?iai lietuviA? kalbojeai???Ai??ai??i?? aukso medaliui. A?inoma, paraA?ius jAi?? ir gavus aukso medalA?, galima bAi??tA? pasilikti prie universitatAi??s ir gauti stipendijAi??; betgi stipendijAi?? ir be to manau gausiAi??s kitais metais, jei tiktai iA?laikysiu kokius 4ai??i??5 kvotimus. Bet tai dar vis ateityje.

IA? universitatAi??s tankiausia einu valgyti pietA? A? vienAi?? valgyklAi?? pas latvA?. Tenai visados pilna studentA? politechnikA?, komersantA? ir kursisA?iA?, kuriA? tiek daug Kijeve, kaip varnalAi??A?A? ir kieA?iA? Naisiuose uA? svirno. PapietavAi??s ir nusiA?luostAi??s smakAi??rAi?? plonos popieros arkuA?u (lapu, lakA?tuAi??ai??i?? Red.), kuriAi?? A?ionai duoda vietoj servAi??tAi??lAi??s, einu miestan pasibastyti, jeigu A?iltas ir graA?us oras. VaikA?A?ioti daugiausia einu ar A? svarbiausiAi?? Kijevo gatvAi??Ai??ai??i?? KreA?A?iatikAi??, per kuriAi?? kartais negalima pereiti nuo visokiA? tramvajA?, automobiliA?, cikloneA?iA?, veA?Ai??jA? ir kitA? panaA?iA? ai??zpusreliA?ai???, arba A? Dniepro pakrantes, kur A?rengti ant be galo aukA?tA? smAi??lio kriauA?iA? puikAi??s sodai ir nuo kur matosi kaip ant delno platus Dniepras su rAi??kstanA?iais garlaiviais ir su lengvutAi??mis buriA? laivAi??mis. Tenai puikus reginys. Paskui daA?niausiai kiAi??tinu ar pas kokA? paA?A?stamAi??, ar namie A? savo kambarA?, kurs taip ilgas, kaip StalgiA?kio klojimo peludAi??. Kambarys, apart tamsumo, nieko sau: iA?klotas divonu, papuoA?tas paveikslais, o vietoj rAi??kstanA?ios lempos intaisytas elektros apA?vietimas. Bet uA?tat ir moku 14 rubliA? A? mAi??nesA?. Tegu jA? bala! Po KalAi??dA? pasiieA?kosiu pigesnio. Vakarais daA?nai geriam arbatAi?? vienas pas kitAi?? A?iauliA?kiA?, kuriA? dar keletas pasiliko, apart Baranauskio, apie kurA? jau A?inai. Kartais dar uA?einame teatran, jei, A?inoma, iA?puola, ar taip nusivelkame su pagaliais rankose, idant apsigintume nuo visokiA? vakaro A?iukA?liA? tiek vyriA?kos, tiek ir moteriA?kos lyties (ypaA? nuo pastarA?jA? ir tegalima pagaliu apsiginti).

VaA?iuosiu namo kokiAi?? 4ai??i??7 gruodA?io. Jei bus galima, tai lig Vilniaus kurjeriu, kaip man atvaA?iuojant, nes tada per pusAi?? paros greiA?iau bAi??A?iau namie. PaA?iAi??rAi??siu. Lik sveikas <...>. Tavo Zigmas.

Neteko anuomet gyvam GaidamaviA?iui grA?A?ti A? tAi??viA?kAi??, kaip kad neteko ir tAi??sti studijA?, nes staiga…

Tiesa, dar 1912 metA? lapkriA?io 12 dienAi?? raA?ytame laiA?ke namiA?kiams Zigmas pirmAi??kart prasitarAi?? apie savo sveikatAi??.

AA? esu sveikas ir jauA?iuosi gerai, kur geriau negu pavasarA? arba iA? dalies vasarAi??. Vaistai, kuriuos man uA?raA?Ai?? profesorius nuo kraujo bAi??gimo iA? nosies, pradeda veikti. Kraujas jau nebe taip bAi??ga; gal pasiseks ir visai nuo to atsikratyti.

Ai??is pagerAi??jimas buvo laikinas. Blogiausia jaunojo poeto laukAi?? ateityje.

GruodA?io viduryje Zigmas staiga susirgo. Gydytojai diagnozavo sunkiAi?? ligAi??Ai??ai??i?? galvos smegenA? uA?degimAi?? (meningitis cerebrospinalis). GavAi??s telegramAi??, A? KijevAi?? atskubAi??jo tAi??vas, sAi??nui jis buvo paguoda paskutiniosiomis gyvenimo valandomis. 1912 metA? gruodA?io 17 dienAi?? galvoje trAi??kusi votis nutraukAi?? jaunojo poeto gyvybAi??. Palaikai buvo parveA?ti A? jo apdainuotAi?? tAi??viA?kAi?? ir palaidoti netoli NaisiA? esanA?iose SereikiA? kaimo kapinAi??se.

i want to buy some viagra.

Zigmo GaidamaviA?iaus mirtis buvo skaudus smAi??gis ne tik poeto artimiesiems, draugams bei gerbAi??jams. NutrAi??ko gyvenimas kAi??rAi??jo, kuris galbAi??t ateityje lietuviA? literatAi??rai bAi??tA? palikAi??s didA?iulA? kAi??rybinA? kraitA?. TrumpAi??, it staigus meteoro blykstelAi??jimas, GaidamaviA?iaus gyvenimo ir kAi??rybos keliAi?? savo impresijoje ai??zMeteorasai??? eleginAi??mis gaidomis apmAi??stAi?? kitas taip pat tragiA?ko likimo poetas Julius Janonis:

Gal pastebAi??jote kada, kaip tamsiAi?? rudens naktA? begalAi??se dausA? gelmAi??se mirga miriadai A?iek tiek apyA?viesiA? ir kAi?? tik matomA? A?vaigA?duA?iA?, bet tik mirga, ir daugiau nieko. A?mai perveria erdvAi??, akimirksniu jAi?? apA?viesdamas, skaistus ir [iA?] kaA?in kur atlAi??kAi??s meteoras ir, kaip netikAi??tai pasirodo, taip pat staiga ir praA?Ai??sta. Tokiu tai Lietuvos Parnaso meteoru buvo ir jis. Rudens naktA?Ai??ai??i?? neiA?sipildA?iusiA? svajoniA?, troA?kimA?, tikslA? ir Ai??po nupuolimo laike, kai daugumas A?iAi??rAi??jo beviltingai ateitin, nebelaukdami nieko gero iA? jos, jis vienas, iki A?iol niekieno neA?inomas, uA?gavo savo auksinAi??s lyros jautriausias stygas. UA?gavoAi??ai??i?? ir galingi akordai, pilni skaisA?iausios vilties ir graA?iausiA? svajoniA?Ai??ai??i?? sapnA?, pasklido po A?emAi??, A?adindami kiekAi??vienAi?? iA? pilko, nuobodaus snaudulio gyvenimo ir kviesdami jA? A? puikiAi??jAi??, visA? trokA?tamAi??jAi?? laimAi??s A?alA?. Kaip A?ilti pavasario saulAi??s spinduliai atgaivina apmirusiAi?? rudenA? gamtAi??, taip jo dainutAi??s, svajonAi??s suA?adino ne vieno sielAi??, sukeldamos joje nusitikAi??jimAi??, troA?kimAi?? kovoti, veikti, tAi?? karA?tAi?? troA?kimAi??, kurs vienas palaiko gyvenimAi??.

Per trumpAi?? savo amA?iA?Ai??ai??i?? aA?tuoniolika metA?Ai??ai??i?? Zigmas GaidamaviA?ius paliko didA?iulA? kAi??rybinA? kraitA?. Tarp gausybAi??s rankAi??raA?A?iA?Ai??ai??i?? eilAi??raA?A?iai, raA?yti lietuviA?, lenkA? ir rusA? kalbomis, vertimai bei sekimai, beletristika, proza, draminAi?? kAi??ryba, dienoraA?A?iai, laiA?kai, uA?raA?ai… Visa tai sudaro 18 tomA?. Ai??eA?iasdeA?imt dviejuose sAi??siuviniuose liko apie tAi??kstantis eilAi??raA?A?iA?.

Ai??gyvendinti GaidamaviA?iaus svajonAi?? Ai??mAi??si jo draugai. Netrukus po jo mirties, 1913 metA? sausio 5 dienAi??, Maskvos universiteto lietuviA? studentA? bAi??relis surengAi?? literatAi??ros vakarAi??, pagerbdami jaunojo poeto atminimAi??. Buvo sudaryta komisija, kuri turAi??jo iA?leisti jo ai??zGAi??lynAi??ai???. Ai??i komisija atliko svarbA? darbAi??: surinko GaidamaviA?iaus rankraA?A?ius, gerokai juos patvarkAi??, suredagavo, ir jau buvo planuojama iA?leisti. Gal A?is sumanymas ir bAi??tA? buvAi??s A?vykdytas, jei ne 1914-aisiais kilAi??s Pirmasis pasaulinis karas. Poeto rankraA?A?iai, patekAi?? A? komisijos rankas, neA?uvo per karo audrAi??, bet buvo iA?saugoti.

Ai??io tikslo nepavyko A?gyvendinti nAi?? nepriklausomybAi??s metais. Tik 1948-aisiais pasirodAi?? pirmasis, sovietinAi??s cenzAi??ros ai??ziA?A?ukuotasai??? Zigmo GaidamaviA?iaus ai??zGAi??lynasai???. Po keliolikos metA? (1963) iA?Ai??jo ir jo kAi??rybos rinktinAi??, 1979-aisiais pasirodAi?? stambiausias GaidamaviA?iaus kAi??rybos leidimas. O kas suskaiA?iuos, kiek lietuviA? periodinAi??je spaudoje po autoriaus mirties buvo iA?spausdinta jo eilAi??raA?A?iA?, laiA?kA? bei dienoraA?A?iA? iA?traukA?! SovietmeA?iu autoriA? pabrAi??A?tinai stengtasi pavaizduoti kaip kone proletarinA? poetAi??, koks per trumpAi?? savo gyvenimAi?? jis niekados nebuvo.

Zigmo GaidamaviA?iaus atminimas tebAi??ra gyvas ir A?iandien. Naisiuose veikia jo vardo muziejus. KapinAi??se priA?iAi??rimas jaunojo poeto kapas, A?ia niekada nenuvysta gAi??lAi??s. Jau daug metA? A?ia vyksta poezijos konkursai, kuriuose yra debiutavAi??s ne vienas lietuviA? poetas. O Zigmo GaidamaviA?iaus-GAi??lAi??s premijos laureatA? sodinama Ai??A?uolA? ir liepA? giraitAi?? primena mums trumpAi?? talentingo poeto blykstelAi??jimAi??, palikusA? ryA?kA? pAi??dsakAi?? lietuviA? literatAi??roje.