Trys A?ingsniai A? teatrAi??

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Teatras
AUTORIUS:Ai??GraA?ina MareckaitAi??
DATA: 2012-12

Trys A?ingsniai A? teatrAi??

GraA?ina MareckaitAi??

AutobiografinAi?? esAi??

Ai??TeatrologAi??s GraA?inos MARECKAITAi??S esAi?? pasakojama apie autorAi??s pirmuosius teatrinius A?spAi??dA?ius Antrojo pasaulinio karo ir ankstyvojo pokario metais Vilniuje. BAi??simA?jA? teatrologiniA? tyrimA? ir ai??zteatrologinAi??s edukacijosai??? pamatAi?? sudarAi?? A?vairiA? A?anrA? teatro spektakliai: vokieA?iA? okupacijos metais veikAi??s, lietuviA? liaudies pasakas inscenizavAi??s MykolAi??s KrinickaitAi??s lAi??liA? teatras, pokario metais ai??i?? Valstybinio operos ir baleto teatro, taip pat lietuviA? dramos teatro (daugiausia rusA? klasikos) pastatymai.

Ai??Three Steps towards Theatre

In her article, the theatre critic GraA?ina MARECKAITAi?? shares her first theatrical experiences in Vilnius during the Second World War and during the early postwar years.
The basis of future theatre research and ai???theatre-based educationai??i?? consisted of theatre performances in various genres: puppet theatre led by MykolAi?? KrinickaitAi??, based on Lithuanian folk tales, during the German occupation; and after the war, the State Opera and Ballet Theatre and the Lithuanian Drama Theatre, with their mostly Russian classics, served as an inspiration.

PirmAi??jA? kartAi?? A?A?engiau pro teatro duris dar neturAi??dama ketveriA? metA?. Tai buvo nepaprastas A?vykis.Ai?? Ir visa toji diena buvo nepaprastas A?vykis, nes mane aprengAi?? nauja rausvo velveto suknele su graA?iomis sagutAi??mis ir balta iA?siuvinAi??ta apykakle, ai??i?? mat jau kelias dienas mama pasakojo tAi??vui, kad ai??zGulbAi??sai??? vaistinAi??je sutiko savo draugAi?? MykolAi??, kad abi labai apsidA?iaugAi??, nes juk nesimaA?iusios nuo karo pradA?ios, kad draugAi?? paklausAi??, ar mamos dukrelAi??, t. y. aA?, jau vaikA?tanti, o kai mama atsakAi??, kad aA? jau didelAi??, draugAi?? nustebo, kad laikas taip greitai bAi??ga, ir pakvietAi?? mamAi?? ateiti su dukrele (su manimi) A? vaidinimAi?? ai??zEglAi?? A?alA?iA? karalienAi??ai??? lAi??liA? teatre, kuriame ta draugAi?? dirbo.

Ai??Ir A?tai, einame A? teatrAi??. Teatras ai??i?? tai kaA?in kas nepaprasta, tai tokia paslaptinga vieta, kurioje bus daug vaikA?, lAi??liA? ir net A?alA?iA?, bus karalienAi??, todAi??l reikia graA?iai pasipuoA?ti. Vilniaus gatvAi??je, tuoj pat uA? RotuA?Ai??s, yra cukrainAi??, o cukrainAi??je saldA?iai kvepia spalvoti skanAi??stai. Mama nuperka man saldA? rausvAi?? kiA?kutA? ir bandeliA? su aguonomis, nes ketina aplankyti paA?A?stamAi??, gyvenanA?iAi?? prie Ai??v. Mikalojaus baA?nyA?ios, o tada jau eisime A? teatrAi??. Kai uA? cukrainAi??s pasukame A? siaurAi?? gatvelAi??, pamatau mergaitAi?? su negraA?ia kepuraite, stovinA?iAi?? anapus gatvAi??s uA? spygliuotos tvoros. Mama iA?ima iA? maiA?elio bandelAi?? ir liepia nuneA?ti tai mergaitei. Esu neapsakomai drovi. Kaip galiu prieiti prie nepaA?A?stamos mergaitAi??s, o dar stovinA?ios uA? spygliuotos vielos? AA? spyriojuosi, bet mama neatlyA?ta. Einu, paduodu bandelAi??, mergaitAi??s ranka liesa ir murzina. Nieko neklausiu, pati viskAi?? A?inau ai??i?? karas.

Ai??Aplankiusios mamos paA?A?stamAi?? (ji buvo suA?eista per Vilniaus bombardavimAi??), einame A? teatrAi??. Teatre daugybAi?? pasipuoA?usiA? vaikA?. (Ai??is, jau po karo sudegAi??s, lAi??liA? teatras buvo vos per A?imtAi?? A?ingsniA? nuo dabartinio ai??zLAi??lAi??sai??? teatro ArkliA? gatvAi??je.) UA?geso elektra, pasigirdo muzika, tamsoje liko tik didelis apA?viestas langas, jis skleidAi?? geltonAi?? kaip saulAi?? A?viesAi??, viduje matAi??si namelis ir medis, judAi??jo maA?i A?mogiukai, ten buvo galima A?eiti ir bAi??ti. Ai??one nuA?vito A?alsva, paskui raudona anga ai??i?? joje ragana ugnyje kaitino geleA?ines kurpes, o EglAi??s vaikai jAi??ros pakrantAi??je A?aukAi?? savo tAi??velA? A?ilvinAi??. A?mogiukai ai??i??
lAi??lAi??s ai??i?? ten vaikA?A?iojo, kalbAi??jo, dainavo, A?vytravo rankutAi??mis. Kaip vAi??liau suA?inojau, tai buvo primityvios lazdelinAi??s lAi??lytAi??s, todAi??l jos galAi??jo sukiotis tik aplink savo aA?A? ir tabaluoti laisvai prikabintomis rankomis. Keisti jA? judesiai man labai patiko. Tokia primityvi lAi??liA? plastika patinka ir dabar, taip pat kaip ir visam gyvenimui A? A?irdA? A?kritusi dainelAi??, kuri skambAi??jo spektaklyje:

Ai??UA? jAi??reliA?, uA? mareliA?

NulijAi??, nusnigAi??Ai??

Per du laukus,

per tris laukus

palydAi??s nekalbAi??s

Ai??Ai??Man atrodo, kad jau tada A?sismelkAi?? nuojauta, jog teatAi??ras ai??i?? tai lyg kaA?in koks kitas gyvenimas, antrinAi?? tikrovAi??, paralelinis pasaulis, kaip dabar sakyA?iau… Po daugybAi??s metA? apie savo pirmAi??jA? apsilankymAi?? teatre papasakojau estA? poetui Juhanui Saarui. IA?verA?iau jam tos dainelAi??s A?odA?ius. Juhanas Saaras buvo ja taip suA?avAi??tas (lygino su japonA? A?edevrais), kad tuo motyvu paraA?Ai?? eilAi??raA?tA? estiA?kai.

Ai??Atsimenu teatrAi?? BasanaviA?iaus gatvAi??je, kai man buvo A?eA?eri. TAi?? vakarAi?? teatras iA? Kauno rodAi?? Pakalnio baletAi?? ai??zSuA?adAi??tinAi??ai???. Pamatysi tikrAi?? baletAi??, ai??i??Ai?? A?adAi??jo mama. Vilnius buvo kAi?? tik ai??ziA?vaduotasai??? ai??i?? gatvAi??se riogsojo griuvAi??siai, vaA?inAi??jo kariA?kos rusA? maA?inos. Prie durA? rAi??sti kontrolierAi?? mAi??lynu A?varku pasakAi??, kad vaikai A? spektaklA? neA?leidA?iami. Mama puolAi?? maldauti ai??i??Ai?? ponia, negi turAi??sime grA?A?ti namo? BilietininkAi?? atkirto ai??i?? aA? ne ponia, o su vaikais negalima. Mama Ai??mAi?? aiA?kinti, kad paA?A?sta teatro administratoriA? KuodA?, jis tikrai leis… KontrolierAi?? kirto kaip kirviu ai??i?? negalima. Tada mama pasakAi??, kad ieA?kos administratoriaus, ir patraukAi?? mane uA? rankos ai??i??Ai?? bAi??k, greitai. Pasileidau laiptais A? virA?A?, o kontrolierAi??, A?aukdama:Ai?? stok, vaikas! kur bAi??gi?ai??i?? stengAi??si mane pagriebti uA? padurkA?. IA?trAi??kau, uA?lAi??kiau laiptais baisiai plakanA?ia A?irdimi, puoliau prie kaA?in kokiA? durA? ir atsidAi??riau tualete. PasislAi??piau kabinoje, uA?kabinau kabliukAi??, gaudA?iau kiekvienAi?? garsAi??, tarsi girdAi??jau tos moters A?ingsnius, kaA?kas klabeno duris, man vos A?irdis neiA?A?oko… NeA?inau, kiek ten tAi??nojau, paskui iA?girdau manAi??s ieA?kanA?ios mamos balsAi??. Surastasis administratorius A?vedAi?? mus A? tamsiAi?? salAi??, pasodino, grojo orkestras. Atsimenu A?okAi??jus tautiniais drabuA?iais, aukA?tyn iA?keltas rankas, ilgas kasas, tarsi prilipdytas A?ypsenas ir bateliA? (puantA?) kaukA?Ai??jimAi?? A? grindis. Per pertraukAi?? iA?Ai??jome A? siaurAi?? teatro holAi??, o tada savo akimis regAi??jau tai, apie kAi?? nuolat pasakoja anekdotA? mAi??gAi??jai: ilgu teatro koridoriumi dviem prieA?prieA?inAi??m eilAi??m slinko poros, daugiausia rusA? kariA?kiai ir jA? damos it angelai rausvais, melsvais, kreminiais perA?vieA?iamais naktiniais marA?kiniais. DAi??l tA? ai??zvakariniA?ai??? sukneliA? mama negalAi??jo atsistebAi??ti. Administratorius Kuodis, patapA?nojAi??s man per skruostAi??, pabuA?iavo mamai rankAi??… Tas man labai nepatiko. Jau ir taip buvau paniurusi, beveik aA?arojau, o A?ia dar… Taigi, per pertraukAi?? iA?Ai??jome namo.

Ai??Kai paaugau, teatras BasanaviA?iaus gatvAi??je tapo mano numylAi??ta vieta ai??i??Ai?? su draugAi??s tAi??vo, operos choro dainininko ai??zprotekcijomisai???, daA?nai jame lankAi??mAi??s. SAi??dAi??dama ai??zgaliorkojeai??? maA?iau ne vieno artisto saulAi??tekA? ir saulAi??lydA?. MaudA?iausi scenos vaizduose ir muzikos garsuose… Operos muzika kAi??lAi?? emocijas ligi aukA?A?iausio taA?ko, tarsi tave suptA? vien tiktai kalnA? virA?Ai??nAi??s!

Ai??Kai buvau dvylikos, per ai??zBachA?isarajaus fontanoai??? pertraukAi?? toks Audrius iA? ai??zpirmabAi??dAi??sai??? (Pirmosios berniukA? vidurinAi??s mokyklos) paklausAi??, ar nenorAi??A?iau nueiti A? Dramos teatrAi??. Jis galA?s gauti kontramarkAi??, nes jo tAi??vai ai??i?? ten dirbantys artistai. Ai?? Dramos teatrAi?? Stalino (Gedimino) prospekte Ai??jau pirmAi?? kartAi??. Ir dar su berniuku. Patekau A? Ostrovskio ai??zMiA?kAi??ai???. Kai atsidarAi?? scena ir prabilo artistai, man pasirodAi??, kad A? ausis kas beria A?vyrAi??… Jie kalbAi??jo! Jie ne dainavo, o paprasA?iausiai kalbAi??jo! Kaip tai gali bAi??ti? Ar A?ia gatvAi??, ar turgus, ar paprastas gyvenimas, kad artistai scenoje kalba kaip eiliniai A?monAi??s? Audrius man bakstelAi??jo, kai scenoje pasirodAi?? jo tAi??vas ai??i?? labai A?spAi??dingas artistas MeA?islovas ChadaraviA?ius (vaidino NesA?iastlivcevAi??), bakstelAi??jo, kai A? scenAi?? iA?Ai??jo jo mama Ona JuodytAi?? (ji man pasirodAi?? neA?domi), labai juokingas buvo aktorius Vladas JurkAi??nas, A?sidAi??mAi??jau kelis jo posakius, bet kAi?? jie ten tarpusavyje sprendAi??, dAi??l ko kivirA?ijosi ir jaudinosi, turbAi??t nesupratau ir daugiau nieko iA? to spektaklio neA?siminiau. Be to, mano biA?iulis turAi??jo sveriamA? saldainiA? irisA? ir laikAi?? juos rankoje be popierAi??lio, kad neA?eA?Ai??tA?. Irisai Ai??mAi?? tirpti, teko juos suvynioti A? nosinAi??, saldainiai prilipo, A?odA?iu, vienas vargas ir abiem baisus konfAi??zas.

Ai??UA?augAi??s Audrius ChadaraviA?ius, visados kupinas ironijos ir humoro, buvo talentingas aktorius. Akademinis dramos teatras taip ir netapo man savas, nors visais laikais A?ioje prestiA?inAi??je scenoje netrAi??ko ryA?kiA? asmenybiA?. IA?keitusi operAi?? A? dramAi??, dar ilgai ai??zbrendauai??? A?iAi??rovo kAi??dAi??je, kol iA?mokau atpaA?inti ir A?vertinti dramos artistA? talentus.

Ai??Sunku patikAi??ti ai??i??Ai?? per gyvenimAi?? priraA?iusi tiek tekstA? apie teatrAi??, likau savaip iA?tikima ir dAi??kinga beveik mAi??gAi??jiA?kam reA?isierAi??s ir Vilniaus ai??zVaidilosai??? teatro aktorAi??s MykolAi??s KrinickaitAi??s-AstaA?kienAi??s lAi??liA? vaidinimui ai??zEglAi?? A?alA?iA? karalienAi??ai???. Ne sykA? jA? prisimindavau. Jis man pravAi??rAi?? magiA?kAi??sias lietuviA?kos scenos versmes, kurstAi?? jA? ilgesA?. Karo gaudesy patirta teatro magija vAi??liau, jau ai??zsocialistinio realizmoai??? epochoje, neleido susitaikyti su buitiA?ku teatro pilkumu, gelbAi??jo nuo idAi??jinio melo, nuo visA? rAi??A?iA? tikrovAi??s imitacijA?, o vAi??liau ai??i??
nuo netikrA? teatro pranaA?A? ir jA? siAi??lomo iA?ganymo. Tos lAi??lAi??s A?davAi?? man magiA?kAi?? raktelA?, kuriuo atrakindavau kiekvieno teatro duris. Ar turAi??A?iau liAi??dAi??ti, kad savo stebuklinguoju rakteliu A?iandien jau nebegaliu atrakinti naujojo teatro durA??