Turistai, bendruomenAi?? ir TytuvAi??nA? vargonai

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Paveldas
AUTORIUS:Ai??Rimantas GuA?as
DATA: 2014-02

Daugelis Europos SAi??jungos fondA?, numatanA?iA? galimybAi?? restauruoti paveldAi??, nurodo, kad bAi??tina sAi??lyga lAi??A?oms gauti yra turizmas. Tai ne kartAi?? buvo minima ir 2013 m. lapkriA?io 13ai??i??14 d. Vilniuje vykusioje tarptautinAi??je konferencijoje ai??zKultAi??ros paveldas ir ES strategija Europa 2020 ai??i?? siekiant integruoto poA?iAi??rioai???.

PavirA?utiniA?kai A?velgiant, turizmas primena pramogavimAi?? ir dykinAi??jimAi??. ValdA?ios A?monAi??s nuolatos kalba apie turizmo skatinimAi?? ir atrodo, kad pagrindinAi?? turizmo funkcija ai??i?? generuoti pajamas. Vis skaiA?iuojama, kiek pinigA? turistai iA?leidA?ia vieA?buA?iuose, kiek nuperka suvenyrA?, kiek cepelinA? suA?veiA?ia vietos uA?eigose. Ai?? pramogavimAi?? orientuojasi ir tujomis apsodintos, kiA?u trykA?tanA?ios kaimo turizmo sodybos. Daug kalbama apie Lietuvos garsinimAi??, nerimaujama dAi??l to, kaip atrodysime kitiems, kAi?? jie apie mus pagalvos. TaA?iau turistai atvaA?iuoja ir iA?vaA?iuoja, o mes liekame. TodAi??l gerokai svarbiau, kaip atrodome patys sau, kaip jauA?iamAi??s, ar namai, kuriuose gyvename, yra jaukAi??s, saugAi??s. Jei gyvensime A?domiai, prasmingai, valyvai, tai ir atvykAi??liams atrodysime patrauklAi??s. A?inoma, sveA?iai, taigi ir turistai, skatina pasitempti, apsitvarkyti, o ir A?iaip daro gyvenimAi?? A?vairesnA?. Gerai nors retkarA?iais pamatyti naujA? veidA?, tarsi paA?velgti A? save iA? A?alies, taA?iau ne A?imtus tAi??kstanA?iA? kasdien. Ai??spAi??dingiausiuose pasaulio kampeliuose turistA? minios sugriauna vietos A?moniA? gyvenimo ritmAi??, jie priversti keltis gyventi kur nors kitur, iA?tuA?tAi??ja ne tik gatvAi??s, bet ir iA?tisi kaimai, miestA? rajonai.

Turizmas, apie kurA? verta kalbAi??ti, ai??i?? tai ne vien smagAi??s pasivaikA?A?iojimai graA?iais takais, paklotais uA? ES pinigus. Ai?? turizmAi?? reikAi??tA? A?iAi??rAi??ti pirmiausia kaip A? vienAi?? iA? A?vietimo formA?. Keliautojai, ypaA? jaunoji karta, vaikai, moksleiviai tuo bAi??du turAi??tA? plAi??sti bendrAi??jA? akiratA?, gilinti savo A?inias apie TAi??vynAi??, kad pamatytA? jos groA?A?, susipaA?intA? su istorijos paminklais, A?adinanA?iais patriotinius jausmus. Praeities paminklA? kasdieninAi?? prieA?iAi??ra irgi gali atlikti didelA? auklAi??jamAi??jA? vaidmenA?, ypaA? kai pati bendruomenAi?? A?sitraukia A? A?A? procesAi??. O jA? restauravimas rodo pavyzdA?, kaip galima ir kodAi??l reikia saugoti paveldAi??. Kiekvienas praeities paminklas ne tik turi istorinAi?? ir meninAi?? vertAi??, bet daA?niausiai yra ir naudingas daiktas. Vadinamoji paA?angos ideologija pridaro labai daug A?alos. Naikinami daiktai, griaunami pastatai, kurie galAi??tA? tarnauti A?imtmeA?ius. Naujumas dAi??l naujumo, grynai vartotojiA?kas poA?iAi??ris brangiai kainuoja ne vien todAi??l, kad nukenA?ia paveldas. MinAi??toje konferencijoje buvo pateikta duomenA?, kaip visi griovimai terA?ia aplinkAi??, didina nelemtAi??jA? A?iltnamio efektAi??, nes sudaro maA?iausiai ketvirtadalA? to, kiek pribjauroja A?monija. Kai prieA? 300 metA? Anglijoje Ai??mAi?? brAi??sti paveldosaugos idAi??jos, buvo sakoma: joks griovimas neduoda naudos niekam, iA?skyrus griovikus, kurie iA? to pelnosi.

Vienas iA? konferencijos leitmotyvA? ai??i?? paveldo ir vietos bendruomenAi??s santykis. Nuo seno A?inoma, kad be aktyvaus vietiniA? A?moniA? ir savininkA? dalyvavimo veiksminga paveldo apsauga neA?manoma, o ir maA?iau prasminga. Kad paveldas labiausiai reikalingas tiems, kurie su juo kasdien susiduria, tarsi A?inome, bet ne visada tAi?? A?sisAi??moniname.

Lietuvos provincija nyksta, miesteliai, kaimai tuA?tAi??ja, ir tai skausmingas faktas. Manyti, kad tAi?? skatina vien ekonominAi??s prieA?astys, bAi??tA? pernelyg paprasta. Ne maA?iau A?monAi??ms trAi??ksta savo vertAi??s pajautimo ir pagarbos, juos persekioja vieniA?umo, nereikalingumo jausmas. Slegia perdAi??tas valdininkA? susireikA?minimas, A?emina socialiniai santykiai, kai darbdavys demonstruoja savo pranaA?umAi?? prieA? samdinA?. Kartais tik tvirtos A?aknys ir moraliniai ryA?iai su gimtine gali iA?gelbAi??ti nuo pagundos ieA?koti laimAi??s svetur. Vienas iA? saitA?, laikanA?iA? A?mones arA?iau namA?, yra gerai sugyvenanti ir veikli bendruomenAi??, kurios nariu jautiesi. Pajusti savo vertAi?? padeda ir paveldas ai??i?? baA?nyA?ios, dvarai, piliakalniai. Paprastai didA?iuojamasi garsiais architektAi??ros ir meno paminklais, bet vietiniams A?monAi??ms kartais ne maA?esnAi?? reikA?mAi?? turi paprastas suvargAi??s raudonA? plytA? namas, gal buvusi mokykla, kurioje mokAi??si kartA? kartos. Gal kaA?kur yra akmuo, lieptas, kryA?ius arba laiptai iA? senA? girnapusiA? ai??i?? tai, prie ko A?monAi??s pripratAi??, su kuo susigyvenAi??, tampa savotiA?kais gimtinAi??s A?enklais. Antai Naujojoje Vilnioje tarp valdA?ios ir vietos gyventojA?, daugiausia sentikiA?, kilo konfliktas dAi??l grindinio, kuriuo grA?stas trumpas skersgatvis. JA? proseneliai XIX a. viduryje iA?grindAi?? gatvelAi??, pasistatAi?? namus ir A?monAi??s taip susigyveno su ai??zA?agaliA?kaai??? savo aplinka, kad yra pasiryA?Ai?? jAi?? apginti. Atrodo, reikAi??tA? dA?iaugtis, kad esama A?moniA?, pasirengusiA? kAi??sti nepatogumus, bet iA?saugoti paveldAi??, jau vien todAi??l reikAi??tA? juos paremti, bet paveldo institucijoms tai nepadarAi?? A?spAi??dA?io. Gaila. Kai A?monAi??s mato, kad su jais skaitomasi, socialinAi?? jA? savijauta yra visai kitokia.

Santykiai su paveldu yra sudAi??tingi ir A?vairiapusiai. Kartais, kaip rodo ir Naujosios Vilnios pavyzdys, oficialios paveldo institucijos nevertina to, kas vietos bendruomenei yra svarbus, saugotinas dalykas. Nors daA?niau bAi??na atvirkA?A?iai ai??i?? vietiniai A?monAi??s arba savininkai nesupranta kultAi??rinAi??s turimo daikto vertAi??s, jA? A?aloja, naikina. Paveldosaugininkai, pirmiausia, A?inoma, KultAi??ros paveldo departamentas (KPD), turAi??tA? nuolatos stebAi??ti paminklA? bAi??klAi?? ir patarti, padAi??ti savininkams, kol dar nevAi??lu. Negerai, kai paveldosaugos A?staigos, uA?uot patarusios, padAi??jusios, tik draudA?ia, o kai A?aukA?tai po pietA? ai??i?? baudA?ia. PavyzdA?iA? esama per akis, kad ir liAi??dnai pagarsAi??jAi??s ai??zstiklainisai??? Kaune, LaisvAi??s alAi??joje. Arba A?tai Putvinskio gatvAi??je ant tarpukariu pastatyto namo dabar iA?dygo naujas ai??zA?ungrybisai???, ir dar tuo metu, kai svarstoma to laikotarpio Kauno architektAi??rAi?? A?traukti A? UNESCO saugomA? vertybiA? sAi??raA?Ai??.

Yra dalykA?, kurie nuo vaikystAi??s A?sirAi??A?ia A? atmintA?, ko gero, labiau uA? regimus vaizdus. Tai garsai. Garsas varpo, iA?girsto dar prieA? gimstant, lydAi??s visAi?? gyvenimAi??, kad ir kur bAi??tum, kad ir kokius varpus girdAi??tum. Konkretaus varpo skambesys yra savitas, bAi??dingas vien tai vietovei. Taip pat ir seni vargonai ai??i?? vienas dalykas yra kur nors svetur klausytis A?iaip vargonA?, kad ir dideliA?, kad ir puikiA?. Visai kitas ai??i?? girdAi??ti balsAi?? tA? paA?iA? vamzdA?iA?, kurie skambAi??jo tAi??vams ir protAi??viams, nes tai yra, Maironio A?odA?iais tariant, ai??zvienas, bet gyvas A?odelis iA? senA?jA? laikA?ai???. Ai??veicarijos vargonA? statytojas ir teoretikas Georgesai??i??as LhA?te teigia: ai??zBaA?nyA?ios pastatas yra monumentas, o vargonai yra A?io monumento balsas, baA?nyA?ios dvasia. Be to, vargonai esAi?? dar ir bendruomenAi??s balsas, jAi?? vienija, padeda giedoti, nukreipia A? teisingAi?? ritmAi??, be kurio nebAi??na ne tik muzikos, bet ir vienybAi??s.ai???1

VargonA? poveikis gali iA?eiti uA? baA?nyA?ios sienA?, sutelkdamas ir platesnAi?? bendruomenAi??. Netoli SkaudvilAi??s yra Adakavo kaimas, kurio medinAi??je baA?nytAi??lAi??je, statytoje 1793 m., stovi maA?daug tuo pat metu KaraliauA?iuje A?sigytas barokinis 7 registrA? pozityvas. Tai labai A?domus, didelAi??s meninAi??s vertAi??s, palyginti gerai iA?silaikAi??s, dar sovietA? okupacijos metais tvarkingai restauruotas instrumentas. Yra pagrindo spAi??ti, kad jA? sukAi??rAi?? A?ymiausias XVIII a. KaraliauA?iaus meistras Adamas Gottlobas Casparinis. PozityvAi?? nuodugniai iA?tirti panoro A?inomi vokieA?iA? restauratoriai. Apmatuojant reikAi??jo iA?imti vamzdA?ius, tad viskas buvo iA?valyta, paA?alinti defektai, atsiradAi?? per tris deA?imtmeA?ius. Pavyko nustatyti, pagal kokiAi?? darnAi?? vargonai buvAi?? suderinti. Ai??i patirtis pravers, restauruojant kitus Lietuvos vargonus. O tAi??kart Adakave kilo nemaA?as sujudimas ir susidomAi??jimas, sveA?iai gyveno pas kaimo mokytojus, A?ie A? baA?nyA?iAi?? paA?iAi??rAi??ti darbA? vesdavo mokiniA? ekskursijas. Kai darbas buvo baigtas, Adakavo bendruomenei surengtame koncerte vargonavo europinio lygio atlikAi??jai, istoriniA? vargonA? A?inovai Martinas Rostas ir Krzysztofas Urbaniakas. Buvo padarytas A?raA?as, iA?leista kompaktinAi?? plokA?telAi??.2 AtrodytA?, beliko palaikyti bendruomenAi??s nuotaikAi?? ir vargonA? bAi??klAi??. A?inoma, vargonA? restauravimas ai??i?? tai tik pusAi?? darbo. Ne maA?iau svarbu ir sudAi??tinga toliau tinkamai juos naudoti ir priA?iAi??rAi??ti. Antraip dulkAi??s uA?neA? ne vien vamzdA?ius. Pagrindinis rAi??pestis tenka vietos vargonininkui, kuris turi sekti vargonA? bAi??klAi??, rAi??pintis, kad gedimai neA?sisenAi??tA?. RetkarA?iais apsilankyti, pasidomAi??ti derAi??tA? ir paveldosaugininkams. AtsakomybAi?? uA? paveldAi?? turAi??tA? jausti ir koncertuojantys profesionalAi??s vargonininkai, Muzikos ir teatro akademijos (LMTA) auklAi??tiniai. NAi??ra taip paprasta A?siklausyti A? bendruomenAi??s poreikius, suvokti jos galimybes, parinkti repertuarAi??, kuris parodytA?, atskleistA? vargonA? groA?A? ir vertAi??.

Apie tai pagalvoti ir pasiA?nekAi??ti atsirado proga pernai spalio viduryje, kai baA?nyA?iose dar pakankamai A?ilta, tad galima grieA?ti. Keturi vargonininkai ir istoriniA? vargonA? A?inovai ai??i?? Bernardas Vasiliauskas, Gediminas Kviklys, GAi??ranas Grahnas iA? Stokholmo ir Vidas PinkeviA?ius surengAi?? koncertAi?? TytuvAi??nA? baA?nyA?ioje. RAi??pAi??jo ir pasiA?iAi??rAi??ti, kaip atrodo vargonai po 2013 m. A?ventovAi?? nusiaubusio gaisro.

TytuvAi??nai ai??i?? nuostabus Lietuvos kampelis, supamas eA?erA?, miA?kA?, kalvA?. Ne veltui jau tarpukariu tai buvo A?inoma kurortinAi?? vietovAi??. DidA?iausia miestelio A?A?ymybAi?? yra Ai??vA?. MergelAi??s Marijos baA?nyA?ios ir vienuolyno ansamblis ai??i?? vienas puikiausiA? baroko paminklA?, o barokiniai dviejA? manualA? vargonai, baA?nyA?ioje pastatyti 1789 m., yra labai A?domus, savitas instrumentas. Lietuvoje buvo treji labai panaA?Ai??s, greiA?iausiai vieno meistro vargonai ai??i?? TroA?kAi??nuose, TytuvAi??nuose ir KurtuvAi??nuose. Instrumentas su visa A?ranga ir vamzdynu iA?liko iki mAi??sA? dienA? tik TytuvAi??nuose. Kiti XX a. pradA?ioje buvo perstatyti. Juos dirbusio meistro vardas nAi??ra A?inomas, nors daugiau ar maA?iau pagrA?stA? spAi??lioniA? esama. TytuvAi??nA? vargonai tradiciA?kai priskiriami Vilniaus meistrui Mikalojui Jansonui (1720ai??i??1791). Tai daroma, remiantis iA?oriniu panaA?umu su TroA?kAi??nA? baA?nyA?ios vargonais (1787 m.), mat yra A?iniA?, kad juos statAi?? Jansonas, nors ir A?ia kyla klaustukA?, nes tais paA?iais metais uA? TroA?kAi??nA? vargonA? pabaigimAi?? (dorobienia organu) sumokAi??ta MateuA?ui RaA?kovskiui.3 Ai??i pavardAi?? TroA?kAi??nuose minAi??ta ir vAi??liau. TytuvAi??nA? archyvuose jokios pavardAi??s aptikti nepavyko, bet A?tai ai??ztreA?iAi?? brolA?ai??? ai??i?? KurtuvAi??nA? vargonus 1792 m., taigi jau po Jansono mirties, tikrai pastatAi?? RaA?kovskis. Kiek vAi??liau (1803 m.) jis sukAi??rAi?? vargonus JoniA?kAi??lyje.4 Kiek A?inoma, nuolatinAi?? RaA?kovskio gyvenamoji vieta buvo Rozalimas ai??i?? miestelis, esantis ne per toliausiai nuo visA? keturiA? minAi??tA? vietoviA?. Be to, RaA?kovskis vienu metu priA?iAi??rAi??jo paA?ios KurtuvAi??nA? baA?nyA?ios statybas, net nubraiA?Ai?? jos fasadAi??.5 JoniA?kAi??lio vargonA? statymo dokumentuose jis prisistatAi?? kaip A?emaiA?iA? seniAi??nijos architektas (Architekt XiAi??twa A?mudzkiego).6 Beje, LAi??no (Latvija) baA?nyA?ioje 1809 m. vargonus pastatAi??s Tomas PranciA?kus Dreinovskis irgi pasiraA?Ai?? esAi??s A?emaiA?iA? seniAi??nijos architektas ir vargonA? meistras.7

PerA?asi mintis, kad TytuvAi??nA? vargonus sukAi??rAi?? irgi RaA?kovskis, nes Jansonas tada buvo jau garbaus amA?iaus, bebaigiAi??s septintAi?? deA?imtA?. Vargu ar jis galAi??jo vykti dirbti A? kaimAi??, esantA? uA? 200 km nuo Vilniaus. Suprantama, A?ie samprotavimai sudaro keblumA? teorijai, kuri sklandA?iai iA?dAi??styta, nors tvirtais faktais ir neparemta.8 Kas iA? tikrA?jA? pastatAi?? TytuvAi??nA? vargonus, vargu ar suA?inosime, nors erdvAi??s tyrinAi??jimams dar esama, instrumentas toli graA?u nAi??ra iA?tirtas iki galo. Kad ir kas bAi??tA? A?iA? vargonA? autorius, jA? vertAi??s tai nekeiA?ia, pareigos kuo atsakingiausiai juos restauruoti, priA?iAi??rAi??ti ir naudoti nemaA?ina. Pagal tuos laikus ir Lietuvos tradicijas TytuvAi??nA? baA?nyA?ios vargonai buvo dideli ai??i?? jie turi du manualus, 24 registrus. Visuose XIX a. inventoriuose raA?oma, kad vargonai turAi??jo 30 registrA?, taA?iau tiek buvo ne registrA?, o rankenA?, kuriomis jungiami ne vien registrai, bet ir pagalbiniai A?renginiai, tarp jA? ai??i?? varpelis dAi??mAi??jui. Per A?imtAi?? metA? nAi?? vienai inventorizacinei komisijai nekilo Ai??pas uA?lipti ant vargonA? choro ir apA?iAi??rAi??ti instrumentAi?? atidA?iau. Ai??domesnis 1897 m. inventorizacijos aktas ai??i?? nustatyta, kad vargonai senoviniai. JA? tonai nepaprastai malonAi??s (nuostabAi??s). JA? fasadas labai graA?us. Bet jA? bAi??klAi??, deja, labai prasta, klaviatAi??ra aptriuA?usi, atviri vamzdA?iai smarkiai uA?terA?ti ir, aiA?ku, neveikia, kiti vamzdA?iai sulauA?yti, prabadyti aA?triais instrumentais ir sutaisyti taip, kad iA? 30 balsA?, kuriuos turi A?ie puikAi??s vargonai, atsiliepia tik keli, o ir tie nedera. Matyti, kad pirmtakai jais nesirAi??pino. Be to, labai nutriuA?Ai??s didelis langas uA? vargonA?, per jA? smelkiasi ir lietus, ir sniegas, darantys A?alAi?? vargonams.9 Vyskupas sufraganas Antanas Baranauskas liepAi?? vargonus sutaisyti, taA?iau tada tai nebuvo padaryta. Kas, kAi?? ir kaip darAi?? vAi??liau, A?inome maA?ai. Kad priekyje atsirastA? daugiau vietos chorui, visi vargonai buvo pastumti gilyn, iki pat baA?nyA?ios galinAi??s sienos. PanaA?u, kad tai padaryta apie XX a. pradA?iAi??, kai Lietuvoje buvo kilAi??s chorA? sAi??jAi??dis ir kone kiekvienoje baA?nyA?ioje susibAi??rAi?? gana didelis choras. Tais laikais buvo pastumta A? kitAi?? vietAi?? daug barokiniA? vargonA?.

1979 m. tuometinis TytuvAi??nA? klebonas kun. RiA?ardas MikutaviA?ius kreipAi??si A? RespublikinA? kultAi??ros paminklA? restauravimo trestAi??. Ai??iam trestui priklausiusi VargonA? dirbtuvAi?? (jai vadovavo A?iA? eiluA?iA? autorius) darbAi?? atliko per dvejus metus. Buvo perklijuotos jau visiA?kai suskeldAi??jusios, nebesandarios oro skirstymo dAi??A?Ai??s, kiek A?manoma sutvarkytas vamzdynas, padaryti trAi??kstami vamzdA?iai, atlikti kiti darbai. A?iAi??rint dabartinAi??mis akimis, darbAi?? atlikome neblogai, nes beveik nieko neperdirbome, nepakeitAi??me, nesugadinome. 2000 m. parAi??mus p. Almos AdamkienAi??s fondui, vAi??l buvo atliktas A?ioks toks remontas, vargonai iA?valyti, suderinti, paA?alinti atsiradAi?? defektai. Tai padaryta, rengiantis TarptautinAi??s vargonA? statytojA? asociacijos (ISO ai??i?? International Society of Organbuilders) kongresui. 2000 m. liepos mAi??nesA? Baltijos A?alyse lankAi??si A?inomi vargonA? meistrai iA? viso pasaulio, nuo Australijos, Japonijos, Europos iki JAV ir Kanados. Ai??is kongresas reiA?kAi??, kad Lietuvos vargondirbystAi??s menas pripaA?A?stamas tarptautiniu mastu. Pakeliui A? TytuvAi??nus buvo aplankyta Ai??iluvos koplyA?ia, kurioje 120 kongreso dalyviA? gana pakenA?iamai sugiedojo ai??zMarija, Marijaai??? (gaidos ir tekstas buvo A?teikti iA? anksto). TytuvAi??nuose ta proga A?v. miA?ias aukojo vyskupas J. E. Eugenijus Bartulis. Orai buvo lietingi, baA?nyA?ia sausakimA?a, tad kol po pamaldA? atAi??jo laikas koncertui, vargonai subrinko, klaviA?ai pradAi??jo strigti. Vargonavo anglas Andrew McCrea, o du prityrAi?? vargonA? meistrai iA? Vokietijos stovAi??jo A?alia ir atkeldinAi??jo stringanA?ius klaviA?us. Nepaisant to, koncertas vaizdA?iai atskleidAi?? plaA?ias menines TytuvAi??nA? vargonA? galimybes. Po keliA? savaiA?iA?, saulAi??tAi?? rugpjAi??tA? klaviatAi??ros veikAi?? be priekaiA?tA? ir vietos vargonininkas net nebeprisiminAi??, kurie klaviA?ai strigAi??.

Ai??iuo metu vargonA? bAi??klAi?? yra geresnAi??, negu bAi??tA? galima tikAi??tis po gaisro. A?inoma, jie labai uA?terA?ti, reikAi??s iA?imti visus vamzdA?ius ir kruopA?A?iai iA?valyti, o tada iA?lA?s ir daugiau trAi??kumA?. Kadangi dumplAi??s ne itin tvarkingos, be to, kadaise, perstumiant vargonus, buvo pakeista ortakiA? sistema, visam instrumentui A?iek tiek trAi??ksta oro. IstoriniA? vargonA? derinimas yra labai sudAi??tingas ir atsakingas dalykas. Per ankstesnius remontus jie buvo suderinti tolygiai kaip A?iuolaikiniai fortepijonai. TaA?iau tikrAi?? savo skambesio groA?A? istoriniai vargonai atskleidA?ia tik atitinkamai juos temperavus, t.Ai??y. suderinus pagal pritinkanA?iAi?? darnAi??. Kokia ji buvo TytuvAi??nuose, dar teks pasukti galvAi??. AnksA?iau buvo likAi?? nerestauruoti lieA?uvAi??liniai registrai ai??i?? toji vargonA? skambesio ai??zdruskaai???. Tik apie 2004 m. atsirado galimybAi?? prie jA? grA?A?ti: A? EK programAi?? TRUESOUND, skirtAi?? istoriniA? vargonA? lieA?uvAi??liA? metalo tyrimams, greta kitA? buvo A?trauktas ir TytuvAi??nA? vargonA? lieA?uvAi??lis. TrijA? Europos A?aliA? mokslo A?staigos ir penkiA? A?aliA? vargondirbiai visokiausiais bAi??dais aiA?kinosi, iA? kokiA? metalo lydiniA? ir kokiais bAi??dais buvo dirbami barokiniA? vargonA? lieA?uvAi??liai. Pagal TRUESOUND programAi?? buvo numatyta rekonstruoti Vilniaus Ai??ventosios Dvasios baA?nyA?ios A. G. Casparinio vargonA? registrAi?? Vox humana, nes originalas buvo nepataisomai suniokotas. PavyzdA?iu paimti, todAi??l nuodugniai iA?tirti ir apmatuoti TytuvAi??nA? vargonA? registro Vox humana vamzdA?iai. Pagal juos latviA? meistras Janis Kalninis rekonstravo registrAi?? Vox humana Vilniaus Ai??ventosios Dvasios baA?nyA?ios vargonams. Naudojo metalAi??, iA?lietAi?? ir apdirbtAi?? pagal senAi??jAi?? technologijAi??, kuriAi?? nustatAi?? TRUESOUND programa. Pasak pripaA?into autoriteto prof. Haraldo Vogelio, A?iA? Casparinio vargonA? Vilniuje Vox humana yra geriausia, kokiAi?? tarp rekonstruotA?jA? jam tekAi?? girdAi??ti. Tai ir lieA?uvAi??liA? metalo rekonstrukcijos nuopelnas.10 Taigi dabar jau bAi??tA? galima nepriekaiA?tingai restauruoti ir TytuvAi??nA? lieA?uvAi??linius registrus.

1980 m., kai buvo restauruojami droA?iniai, liko neiA?tirta vargonA? prospekto polichromija. Dabartines A?iek tiek operetines spalvas parinko ir jomis nudaA?Ai?? pats kunigas MikutaviA?ius. Prospekto restauravimas ai??i?? vienas iA? bAi??simA? didesniA? ir A?domesniA? darbA?.

Paprastai vargonai tvarkomi vAi??liausiai, kai baA?nyA?ioje baigiami visi kiti remonto darbai, keliantys dulkes, darantys stiprA? poveikA? drAi??gmAi??s ir temperatAi??ros reA?imui. Deja, TytuvAi??nuose tA? darbA? galo nematyti, tad vargonais reikAi??tA? rAi??pintis jau dabar. Jie turi gyventi, kad A?monAi??s galAi??tA? jais dA?iaugtis. Buvo keistoka, kai per ai??zBaroko kelioai??? koncertus nAi?? karto nesuskambAi??jo vargonai, nors TytuvAi??nuose tai turAi??tA? bAi??ti pagrindinis tokiA? koncertA? akcentas. Matyt, kai kuriems koncertA? organizatoriams vargonai yra per aukA?tai, per toli, netelpa A? akiratA?. Koncertuojantys vargonininkai irgi ne visada nusiteikAi?? sAi??sti prie istoriniA? vargonA?, daA?nai neturi parengAi?? tinkamo repertuaro.

TytuvAi??nA? vargonai ai??i?? ypatingas instrumentas. Jau vien tai, kad jie turi du manualus, bet visai neturi pedalA?, yra retas dalykas, keliantis atlikAi??jams ypatingus reikalavimus. Tais laikais Lietuvoje panaA?iA? vargonA? bAi??ta ir daugiau, vadinasi, buvo ir atitinkamas repertuaras, ir vargonavimo tradicija, kuriAi?? kol kas maA?ai paA?A?stame. MinAi??tasis Andrew McCrea, pamatAi??s TytuvAi??nA? vargonus, apsidA?iaugAi?? ai??i?? pasak jo, tai esAi?? idealAi??s Carlo Philippo Emanuelio Bacho vargonai. Ai??is Johano Sebastiano Bacho sAi??nus laikomas vienu didA?iausiA? klasikinAi??s sonatos kAi??rAi??jA?. Per koncertAi?? ISO kongrese McCrea vargonavo C. Ph. E. Bacho sonatAi??, ir ji skambAi??jo tikrai iA?raiA?kingai.

Martinas Rostas, 2009 m. parengAi??s Lietuvos istoriniA? vargonA? plokA?telAi??, taigi gana artimai susipaA?inAi??s ir su TytuvAi??nA? vargonais, laikosi prieA?ingos nuomonAi??s ai??i?? TytuvAi??nA? vargonai yra toli nuo Ai??iaurAi??s Vokietijos, Hamburgo, taigi ir nuo C. Ph. E. Bacho vargonA? tradicijos. TytuvAi??nuose santykinai daug 8 ir 4 pAi??dA? registrA?. Tiek spalvos, tiek garsumo skirtumai yra nedideli, o ir jA? intonacija A?velni, veikiau vokalinAi??. A?emos mikstAi??ros tinka groti pilnais akordais ir tai tik su 16 pAi??dA? registru, bet jos netinka vienbalsei ar dvibalsei polifoninAi??s struktAi??ros muzikai, atliekamai maA?u registrA? skaiA?iumi. Kadangi TytuvAi??nA? vargonai neturi pedalA?, populiarus, chrestomatinis barokinis repertuaras A?iems vargonams neprieinamas. TaA?iau XVIII a. antrojoje pusAi??je, o ypaA? A? pabaigAi??, klasicizmo muzikai pedalA? daA?nai nebereikAi??jo, nes daA?niausiai buvo grieA?iamas klavyro repertuaras. Anot Rosto, TytuvAi??nA? vargonams geriausiai tiktA? kAi??riniai iA? pietA? vokieA?iA?, italA? ir katalikiA?ko HabsburgA? (Austrija, A?ekija) repertuaro, galantiA?ka XVIII a. klavyro muzika.11 Juoba kad didelAi?? manualA? apimtis (4 su puse oktavos) irgi linksta klavyro pusAi??n. PavyzdA?iui, Saksonijoje tais laikais dar gana retai bAi??davo perA?engiama 4 oktavA? apimtis.12

Tokie skirtingi vertinimai, poA?iAi??riai tik patvirtina, kad TytuvAi??nA? vargonai net tarptautiniu mastu yra savitas, unikalus instrumentas. Reikia juos ne tik saugoti, bet ir rasti tiek progA?, tiek bAi??dA? jais pasidA?iaugti, pirmiausia, A?inoma, patiems tytuvAi??niA?kiams. Ilgainiui galAi??tA? atsirasti galimybAi?? rengti tarptautinius interpretacijos seminarus ai??i?? bAi??tA? A?domu, pavyzdA?iui, C. Ph. E. Bacho muzikAi?? iA?girsti ai??zkitomis ausimisai???. Pirmutinis dabarties rAi??pestis ai??i?? vargonA? bAi??klAi??. Galima nieko nelaukiant sutvarkyti prospektAi??, o tai didelis darbas, reikAi??s statyti pastolius. Galima uA?lopyti ar net iA?tisai perklijuoti senAi??sias ketverias pleiA?tines dumples, atkurti lieA?uvAi??linius registrus, be to, bAi??tina kone kasdien pagrieA?ti visais registrais, kad neuA?dulkAi??tA? vamzdA?iai.

TytuvAi??nai yra ypatinga vieta, baA?nyA?ios ansamblis iA?skirtinis, o vargonai neturi sau lygiA? Lietuvoje. TaA?iau ir kitur esama A?moniA?, ne maA?iau susigyvenusiA? su savo aplinka, nors gal ne visada pastebinA?iA?, kokios vertybAi??s juos supa. PadAi??ti, kad jie suprastA? turimo paveldo vertAi??, kad imtA? juo rAi??pintis, ai??i?? paveldosaugos institucijA? misija. A?inoma, lengva pasakyti. Dar daug reiks padirbAi??ti, kol bus sutvarkytas kultAi??ros vertybiA? registras. Ai??iais laikais beveik visos informacijos ieA?koma internete, bet klampioje KPD interneto svetainAi??je ai??zA?mogus iA? gatvAi??sai???, neA?inodamas specialiA? dalykA?, vargu bau kAi?? suras. Galima net pamanyti, kad sutvarkyto kultAi??ros vertybiA? registro iA?vis dar nAi??ra arba kad didA?ioji paveldo dalis A? registrAi?? neA?traukta. O juk turAi??tA? bAi??ti ne tik lengva rasti bet kurA? paveldo objektAi??, turAi??tA? bAi??ti pateikiamos ir naujausios A?inios apie jo bAi??klAi??, kas jA? restauruoja, kas yra restauravimo programos autorius, ir t.Ai??t.

KPD veikla bus tiek sAi??kminga, kiek jis suras bendrAi?? kalbAi?? su vietos bendruomene. Jeigu staiga bAi??tA? apsisprAi??sta daugiau dAi??mesio (ir lAi??A?A?!) skirti meno vertybiA? prieA?iAi??rai, jA? restauravimui, iA?kart paaiA?kAi??tA?, kad trAi??ksta tAi?? iA?mananA?iA? ir tam pasiA?ventusiA? A?moniA?. TodAi??l KPD mieliau imasi keleto dideliA?, milijonus kainuojanA?iA? projektA?, kuriA? A?gyvendinimas ir aiA?kesnis, ir efektingesnis, ir naudingesnis. Architektai braiA?o, mAi??rininkai mAi??rija. Kai dirbama plaA?iais mostais, negi aiA?kinsiesi, kokios tapybos pAi??dsakai glAi??di po antruoju tinko sluoksniu, kokie kadaise buvo laiptA? porankiai ar durA? vyriaiai??i?? Turistui, praeiviui fasado vaizdas vis tiek atrodys puikus, o kAi?? jau ir kalbAi??ti apie reginA? iA? paukA?A?io skrydA?io.

NAi??ra abejonAi??s ai??i?? stogas visada pirmiausia turi bAi??ti tvarkomas, taip pat ir virA? TytuvAi??nA? vargonA?. TaA?iau tai ai??i?? stogdengiA? darbas. Tikrieji restauratoriai dirba tokius darbus, A? kuriuos daA?nai A?iAi??rima per padidinamAi??jA? stiklAi??. Tai nepaprastai A?domAi??s ir svarbAi??s dalykai.

Europos SAi??junga skiria nemaA?ai pinigA? paveldui tvarkyti ir pritaikyti turizmo reikmAi??ms. TikAi??kimAi??s, kad bus atsiA?velgta A? poreikius ne vien tA? turistA?, kurie linksmai vaikA?tinAi??ja plaA?iai dairydamiesi, bet ir tA?, kurie nori susipaA?inti su sudAi??tingesniais dalykais, pavyzdA?iui, iA?girsti unikaliA? vargonA? skambesA?.

Ai??

1Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Georges LhA?te, Aufgaben und Planung von Orgeln heute / Ars Organi, 1981, Heft 3, S.Ai??161.

2Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Casparini ai??i?? Orgel in der Pfarrkirche des hl. Johannes des TAi??ufers zu ADAKAVAS/Litauen, Baltische Orgel Centrum Stralsund, 2010. Gema.

3Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? MAB RS F 43 Ai?? 18584, l. 171, 218.

4Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? VU F. 201ai??i??104, l. 21.

5Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Rimantas GuA?as. Lietuvos vargonai. Vilnius. Petro ofsetas, 2009, p. 41.

6Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? VU F. 201ai??i??104, l. 21.

7Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ai??raA?Ai?? vargonA? viduje rado latviA? restauratorius Alvis Mielbardis.

8Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? GirAi??nas Povilionis. Vilniaus vAi??lyvojo baroko vargondirbystAi??s mokykla: meistro Nicolauso Jantzono fenomenas, Lietuvos muzikologija, t. 12, Vilnius, 2011, p. 135ai??i??147.

9Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? LVIA, F. 696, ap. 2, b. 853, l. 4.

10Ai??Ai??Ai??Ai?? Ai??raA?as vargonA? restauravimo dienyne 2006.

11Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? IA? laiA?ko autoriui.

12Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ulrich DAi??hnert, Historische Orgeln in Sachsen, Leipzig, 1980.