TuA?tuma kaip A?kvAi??pimas

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Kinas
AUTORIUS:Ai??Rasa PaukA?tytAi??

DATA: 2012-03

TuA?tuma kaip A?kvAi??pimas

buy candy echeck.

Rasa PaukA?tytAi??

Algimanto Puipos ai??zMieganA?iA? drugeliA? tvirtovAi??ai???

Kinui visai nesvarbu, kad Jurgos IvanauskaitAi??s romanas ai??zMieganA?iA? drugeliA? tvirtovAi??ai??? niekuo ypatingu neiA?siskiria iA? literatAi??ros proceso, ai??i?? ryA?kus, riA?lus ir ai??zne iA? gyvenimoai??? paimtas siuA?etas, A? visas puses besiA?akojantis daugiau ar maA?iau skandalingomis (A?inoma, laikraA?tinAi??mis) personaA?A? istorijomis istorijAi??lAi??mis, verA?te verA?iasi A? ekranAi??. Kiekvienas romano sakinys paraA?ytas taip, kad atrodytA? kuo A?mantresnis, mandresnis ai??i?? imkit mane ir vartykit A? visas pusesai??i??

Jurgos IvanauskaitAi??s kAi??riniai tiesiog negalAi??jo praslysti nekliudAi?? Algimanto Puipos kAi??rybinAi??s biografijos ai??i?? pernelyg ambicinga ir populiari autorAi??, kad reA?isierius, uA?grAi??dintas grumtyniA? su nacionaline literatAi??ra, neiA?mAi??gintA? ir A?io paklausaus (tuo kinui ypaA? patrauklaus) produkto.

Puipa siuA?etA? semiasi ne iA? asmeninAi??s patirties, o daA?niausiai iA? literatAi??ros kAi??riniA?. Svetima, kitokia patirtis A?kvepia jA? vaizdais reflektuoti savAi??jAi??. Gal todAi??l Puipos kAi??rybos visuma neprimena vieno nesibaigianA?io filmo, bet kartu visuose esama panaA?iA? personaA?A?, (post)modernistiniA? pokA?tavimA?, A?iek tiek paniekinamai vadinamA? ai??zpuipizmaisai???. Beje, bAi??tent jie yra vienas iA? svarbiausiA? elementA?, nusakanA?iA? gal pagrindinAi?? jo filmus vienijanA?iAi?? plotmAi??, ai??i?? tai sapnas. Sunku surasti tokiAi?? A?io reA?isieriaus juostAi??, kur kas nors ko nors nesapnuotA?. Jau nekalbant apie tokius iA?vien vizionieriA?kus kAi??rinius kaip ai??zVilko dantA? karoliaiai??? pagal LeonardAi?? GutauskAi??, net ir vizualiai maA?iau A?mantriA? juostA? herojams pasitaiko uA?migti ai??i?? sapnuoja ir Valkata (ai??zNebAi??siu gangsteris, brangiojiai???), ir Veronika (ai??zA?uvies dienaai???).

Apskritai Puipai sapnas nAi??ra grieA?tai apibrAi??A?ta sAi??voka ir reiA?kia anaiptol ne tik konkretaus sapnuotojo patirtA?. Sapnu laikomas ir kaA?kieno kito nutapytas paveikslas, ir sukurta erdvAi??, pavyzdA?iui, paroda, filmuojama filmavimo aikA?telAi??, A?odA?iu, viskas, kas ne visai realu, kam realybAi?? tik duoda postAi??mA? atsirasti.

Ai??iuo atA?vilgiu jis nuosekliai, bet neA?inia, ar sAi??moningai, prieA?inasi realistinAi??ms A?iuolaikinio kino tendencijoms, kurios bAi??dingos tiek festivaliniam, tiek masiniam kinui. Beje, danA? manifesto Dogme,95 prieA? 15 metA? pasAi??ta hiperrealizmo bacila suveA?Ai??jo ne tik Europos kine ai??i?? A? normalA? A?mogA? jau darosi panaA?us net DA?eimsas Bondas. TodAi??l nemaA?a dalis publikos, pripratintos prie vaizdavimo, kad vaizduojama realybAi??, santAi??riai vertina PuipAi??, neatsibundantA? iA? sapnA?.

ai??zMieganA?iA? drugeliA? tvirtovAi??jeai??? realybAi??s labai nedaug, o ten, kur ji iA?nyra be jokios estetinAi??s ai??zklaidosai???, be ryA?kesnio fantazijos pleiA?to, iA?kart atsiranda kaA?koks netiesos dvelksmas.

RealybAi?? A?kvepia sapnams ir viskam, kAi?? reA?isierius jiems prilygina ai??i?? kAi??rybai, svajonAi??ms, klajonAi??ms be konkretaus tikslo. Jie uA?pildo beveik visAi?? ai??zMieganA?iA? drugeliA? tvirtovAi??sai??? erdvAi?? ir net dvi valandas iA?laiko dAi??mesA?. Nors Puipai, sukAi??rusiam 20 vaidybiniA? filmA?, tai nAi??ra joks komplimentas, vis dAi??lto pasakysiu, kad Lietuvoje ne tiek jau daug reA?isieriA?, kuriA? profesionalumas vis dar suteikia garantijAi?? dAi??l rezultato. Net tie, kuriems nepriimtinas lietuviA?kai kalderoniA?kas Puipos poA?iAi??ris, kad gyvenimas ai??i?? tai sapnas, jo filmuose turi kAi?? veikti. Nesvarbu, patinka ar nepatinka ai??zMieganA?iA? drugeliA? tvirtovAi??ai???, A?iAi??rovai vis tiek kapituliuoja prieA? reA?isieriaus gebAi??jimAi?? taip interpretuoti tikrovAi??, kad tas pats dalykas sukeltA? paA?ias A?vairiausias reakcijas ai??i?? nuo pasibjaurAi??jimo Monikos (Janina LapinskaitAi??) kaklo raukA?lAi??mis iki pasigAi??rAi??jimo irgi jomis.

Filmas prasideda nuo dviejA? ai??znerealybiA?ai??? ai??i?? pagrindinAi?? herojAi?? Monika pasakoja savo sapnAi?? dailininkei Miglei, kurianA?iai jos portretAi?? ir savo sapnus sapnuojanA?iai drobAi??je. Sapnuojantys, kuriantys, fantazuojantys A?monAi??s filmo erdvAi?? paverA?ia kAi??riniu modernistine A?io A?odA?io prasme ai??i?? maksimaliai subjektyvizuoja vaizduojamAi??jA? objektAi??. Jis yra pamatytas kito. Beje, reA?isierius nAi?? nemano A?rodinAi??ti, kad jo pamatytas pasaulis yra adekvatus tikrovei.

Pagal siuA?etAi?? penkiasdeA?imtmetAi?? Monika su savo vyru Linu (Vytautas Balsys) turi sutikti ir nublokA?ti maA?ina prostitutAi??, nes kitaip neA?manoma normaliam A?iAi??rovui logiA?kai paaiA?kinti, kam Monikai prireikAi?? trijA? prostituA?iA? istorijos. Dabar aiA?ku ai??i?? jAi?? grauA?ia sAi??A?inAi??, kad sutraiA?kAi?? tAi?? naktinAi?? plaA?takAi??. Monika dar iA?lydAi??s vyrAi?? A? komandiruotAi??, padAi??s palaidoti prostitutAi??, A?odA?iu, iki pagrindinio sapno ai??i?? tikrojo filmo ai??i?? A?iAi??rovams reikAi??s iA?tverti A?A?angas, reikalaujanA?ias motyvacijos. Keistas dalykas ai??i?? filme pati tikroviA?kiausia saviA?udAi??s prostitutAi??s Larisos (Sonata VisockaitAi??) istorija, realistiA?kai ir A?tikinamai suvaidinta, kokybiA?kai nufilmuota, ai??zA?moniA?kaiai??? sureA?isuota, atrodo pilkesnAi?? negu pilkaai??i??

Viskas, kas sukasi aplink A?iAi?? istorijAi??, ai??i?? tai jau kiti sapnai, sufleruojantys, kas paskatino MonikAi?? globoti prostitutes. TuA?tumos pojAi??tis, neturAi??jimas kuo uA?pildyti gyvenimAi??, tikrA? jausmA?, tikro kraujo troA?kimas filme iA?ryA?kAi??ja lyg tarp kitko, neprikiA?amai. Net tokia, atrodytA?, A?prastinAi?? sutuoktiniA? meilAi??s scena nufilmuota lyg vizija. Monikos ir jos vyro Lino ai??i?? genealogAi??s ir teisininko ai??i?? santykiai ai??zkaip kineai???Ai?? A?suka ne formalA?, o emocinA? ai??zMieganA?iA? drugeliA? tvirtovAi??sai??? siuA?etAi??. Toliau jis rieda lengvai ir laisvai. Monika ai??ziA? dyko buvimoai??? parsiveA?a A? dvarAi?? tris prostitutes. Rafinuota, dekoratyvi, labiau groA?Ai??tis, negu gyventi skirta aplinka sustiprina ai??ztvirtovAi??sai??? laikinumo A?spAi??dA?.

TuA?tumos, suvaidinto gyvenimo motyvai kartosis ir vAi??liau ai??i?? socialinAi??s darbuotojos demonstruos perdAi??tAi?? operetinA? rAi??pinimAi??si ai??zmergaitAi??mis iA? Vokietijosai???, aukA?tuomenAi??, susirinkusi A? parodAi??, apsimetinAi??s, neva domisi ja, bet tylomis A?audys akimis vieni A? kitus. (Parodos gide ai??zA?darbintaai??? televizijos ai??zA?vaigA?dAi??ai??? Algimanta A?ukauskienAi?? tarsi sufleruoja, kas formuoja publikos skonA?.)

cheap cialis melbourne.

Pagrindinis ai??zfilmasai??? filme ai??i?? sapnas sapne ai??i?? kaip ir romane yra pabrAi??A?tinai iA?galvotas, sumodeliuotas, sureA?isuotas. Tai Monikos ai??zreA?isAi??rinis sprendimasai???, o jAi?? vaidina dokumentinio kino reA?isierAi?? Janina LapinskaitAi??. Jos kAi??rybinAi?? biografija antrina Monikos uA?gaidai imtis prostituA?iA? gyvenimo reA?isAi??ros, pagrindinA? vaidmenA? skiriant sau paA?iai. Argi ne LapinskaitAi?? sukAi??rAi?? dokumentinius filmus apie pozuotojas (ai??zVenera su katinuai???), apie plastiniA? operacijA? fanatikAi??, masaA?uotojAi??, teikianA?iAi?? ir dar malonesnes paslaugas (ai??zAi??okanti ant stogA?ai???), apie nuogaliA? fotografAi?? (ai??zAktasai???). PrivertAi?? jas bAi??ti prieA? kamerAi??, bandydama iA?kvosti, kas pastAi??mAi??ja keistiems uA?siAi??mimams, kurie, na, jeigu yra ir ne tabu, tai bent jau keisti, neA?prasti, susijAi?? su kAi??niA?kumo suvokimu ir pavaizdavimu. Kas ten, uA? socialinAi??s sensacijos ribA??

Janinos LapinskaitAi??s herojAi?? ai??zMieganA?iA? drugeliA? tvirtovAi??jeai??? reA?isuodama ai??zsavo mergaitesai??? jauA?iasi tvirtai, Monikai nAi?? motais, kad A? jAi?? niekinamai dAi??bA?ioja EglAi??, o Gita neslAi??pAi?? paA?aipios intonacijos net per pirmAi?? susitikimAi?? oro uoste. ai??zNa, mergaitAi??s, gal jau vaA?iuojamai???, ai??i?? A?sako reA?isierAi?? bAi??simo savo kAi??rinio herojAi??ms. Svarbiausia, kad tai nuotykio pradA?ia. (AvantiAi??ros dvasia, beje, vienija LapinskaitAi??s ir Puipos filmus, tokius skirtingus tiek stiliaus, tiek A?anrA?, tiek patirties, tiek A?altiniA? atA?vilgiu.) Tose scenose sunku atspAi??ti, kur baigiasi reA?isierAi?? ir prasideda herojAi??, taA?iau malonumAi??, kurA? teikia reA?isierAi??s vaidmuo, Lapinskaitei sunku nuslAi??pti. Bet kai ji imasi vaidinti MonikAi??, reikalai, bent jau laikinai, pablogAi??ja. Ai??nirtingAi?? aktorinA? darbAi?? liudija galvos purtymas, paaiA?kAi??jus, kad Linas turi kitAi?? moterA? ir su ja laukiasi kAi??dikio, verkA?lenimas automobilyje, maldavimai apsirengti kadaise padovanotu megztiniu, tampantys jeigu ne deguto A?aukA?tu filme, tai bent jau akmenimis kukliame aktorAi??s LapinskaitAi??s darA?elyje. DirbtinAi??s, melodramatiA?kos intonacijos iA?duoda, kokia banali A?i matrona. Ta triviali jausmA? sekluma koduota jau romane, vis dAi??lto filme Monika galAi??jo bAi??ti gilesnAi?? ai??i?? reikAi??jo tik iA?mintingiau patylAi??ti. PrasmingesnAi??, paslaptingesnAi?? Monikos laikysena yra tada, kai ji atsainiai, abejingai arba A?altai, net ciniA?kai stebi kitus. Kuo daugiau stambiA? planA?, tuo aiA?kiau, kad Monikos neA?manoma paA?inti, bet galima ja gAi??rAi??tis su sAi??lyga, kad tai, kAi?? ir kaip ji A?neka, yra nesusipratimas, garso brokas, koncepcijos paklydimas.

Ne veltui reA?isierius apsaugo LapinskaitAi?? nuo ilgesniA? vaidybiniA? scenA?, benefisai atiduoti profesionalioms jaunoms aktorAi??ms. Specialiai parinkti pagal kiekvienos aktorAi??s tipaA?Ai??, priderinti prie jA? galimybiA?, dosnAi??s sodriA? dialogA? ai??i?? dA?iaugsmas tiems, kurie visAi??laik burba dAi??l nenatAi??ralios kalbos.

Puipa, padedamas operatoriaus Viktoro RadzeviA?iaus, plastiA?kai A?mantrius sapnus, A?nirtingai graA?iai A?komponuojanA?ius MonikAi?? erdvAi??je, pakeiA?ia jokiomis gudrybAi??mis nemaskuojamu malonumu lipdyti personaA?Ai?? iA? detaliA?, frazAi??s pradedamos IvanauskaitAi??s A?odA?iais, o baigiamos savais (scenarijus paraA?ytas ne ai??zpagal motyvusai???, o paverstas pingpongu tarp romano teksto ir scenarijaus replikA?). ai??zNelabai protingaai??? KristutAi?? (MiglAi?? PolikeviA?iAi??tAi??) mintA? apie ai??zvyrAi?? ai??i?? tAi??vynAi??ai??? uA?baigia teiginiu, atseit iA?siskyrusios moterys tada yra nelegalAi??s. Jos logika tvirtesnAi??, A?odA?iai sAi??mojingesni negu egzaltuoti Monikos svarstymai.

Tik Puipa gali duoti tokiAi?? nevulgariAi??, skanaus juoko sklidinAi?? pamokAi?? apie oralinA? seksAi??: atrodo, kad ai??zprofAi??ai??? Gita (GiedrAi?? GiedraitytAi??) smaguriauja ne pikantiA?komis detalAi??mis, o pasakoja, kaip tvarstyti suA?eistAi??jA? karo lauke. Ir uA?kariauja bet kokiAi?? publikAi?? ai??i?? tiek kviestinAi?? premjerinAi??, tiek uA?bAi??gusiAi?? ai??zpasislAi??pti nuo lietausai???. Gita panaA?esnAi?? ne A? seniausios profesijos atstovAi??, bet A? gailestingAi??jAi?? seserA?. Taip ir norAi??tA?si aprengti jAi?? Pirmojo pasaulinio karo medikAi??s uniforma ir A?stumti A? kokA? Steveno Spielbergo ai??zKaro A?irgAi??ai???…

Ai??ie epizodai filme tampa tarsi atskiromis novelAi??mis. VizualinAi?? jA? kulminacija ai??i?? renesansiA?kas gyvasis paveikslas su vaisiais ir merginomis, kurios pozuoja, apvilktos senovinAi??mis suknelAi??mis. Tai replika ai??i?? iliustracija, nukelianti A? pirmuoju NepriklausomybAi??s deA?imtmeA?iu daA?nai rengtas menininkA? akcijas. Jau istorijos artefaktais virsta ironiA?ki atvirukai su senA?jA? paveikslA? inscenizacijomis. Tai buvo reA?isieriaus brolio dailininko Audriaus aistra, jo ai??zpuipizmasai???. Pozuoti nuotraukoms su gyvaisiais paveikslais jis kviesdavo savo biA?iulius menininkus, daA?nai A? vaidmenA? A?sijausdavo ir pats.

ai??zJAi??s man visAi?? paveikslAi?? suAi??sitai???, ai??i?? sako EglAi?? (ElzAi?? GudaviA?iAi??tAi??) vynuoges iA? natiurmorto skabanA?ioms pozuotojoms, nelaimAi??s draugAi??ms. Tapydama ji uA?simirA?ta ai??i?? toks ai??zterapinisai??? niuansas padeda ir aktorei, ir reA?isieriui iA?vengti pretenzingos uA?uominos A? menininkAi?? prostitutAi??, atsiranda gana subtilus tiesiog nelaimingos sielos, besislapstanA?ios tarp teptukA?, daA?A? ir drobiA?, paveikslas.

ReA?isierius Puipa, galima sakyti, yra Lietuvos Spielbergas, nes jo filmai, viena vertus, geba suburti tokiAi?? kritinAi?? masAi?? A?moniA?, kuriuos jau galima vadinti A?iAi??rovais apskritai, antra vertus, kiekvienas jo filmas yra autorinis kAi??rinys. ai??zMieganA?iA? drugeliA? tvirtovAi??ai??? ai??i?? tai lietuviA?kas ai??zarthauzasai???, t. y. supaprastintas autorinis kinas, siekiantis patraukti kuo daugiau A?moniA?. IA?eitA?, Puipa sAi??di ant dviejA? kAi??dA?iA? ai??i?? sAi??lygiA?kai tariant, tai ir masinis, ir festivalinis kinas su visomis A?io pasirinkimo pasekmAi??mis, neiA?vengiant praradimA? (iA? jA? pats akivaizdA?iausias ai??i?? nuspAi??jamumas: jeigu jau Monikai baisu, kad mirusiAi?? jAi?? kas nors pamatys su prairusia kojine, neiA?vengiamai taip ir atsitiks). Bet toji simbiozAi?? rodo tam tikrAi?? atsakomybAi?? prieA? publikAi??, A?io reA?isieriaus ambicija ai??i?? kurti ne (tik) sau.

Bet A?ia Puipos tyko pretenzingas paradoksas. Jeigu kuriama ne tik sau, vadinasi, kaA?kas praneA?ama, kaip dabar madinga sakyti, perduodama A?inutAi?? (message). O Puipa yra iA? tos reA?isieriA? kartos, kuriai pats ai??zA?inutAi??sai??? perteikimo aktas, spAi??ju, atgrasus, nes reiA?kia pamokymAi??, kuris buvo privalomas socrealizmo metodui. TiesAi?? sakant, ai??zA?inutAi??misai??? lyg planktonu minta ir socialinis kinas. Puipos prigimA?iai tai visiA?kai svetima ai??i?? sAi??voka ai??zplastinis sprendimasai??? jam yra tapati kino idAi??jai, o ne pagalbininkAi??, kaip literatAi??ros kAi??rinA? iA?versti A? kino kalbAi??. TodAi??l jo filmai, tarp jA? ir ai??zMieganA?iA? drugeliA? tvirtovAi??ai???, nieko nemoko, neperteikia jokios A?inutAi??s, jokio moralo, nors medA?iagos tam apstu. Kokia dar tema labiau skatintA? kalbAi??ti apie socialinA? ir moralinA? nuopuolA? negu prekyba savo kAi??nu? Ne veltui Jurgai Ivanauskaitei A?i tema buvo net pretekstas kalbAi??ti ai??i?? nei daugiau, nei maA?iau ai??i?? apie pasaulio pabaigAi??.

O Puipa kalba tik apie vienAi?? moterA?, kuriai dvasinis ir fizinis bergA?dumas (A?ia scenaristas taip persistengAi??, kad banalumu pralenkAi?? net romano autorAi??, nes knygos Monika vis dAi??lto turi dukrAi??) yra katastrofa. Svetimais likimais ir vaidyba dvasinAi??s tuA?tumos neuA?kamA?ysi. Gal labiausiai tuo filmas ir skiriasi nuo knygos. Puipai vienas A?mogus svarbesnis uA? A?monijAi??. Visais poA?iAi??riais.

ai??zMieganA?iA? drugeliA? tvirtovAi??ai??? yra aktuali tiek, kiek apskritai aktualu apie dabarties pasaulA?, A?iuolaikinio A?mogaus baimes kalbAi??ti ne lozungais ar ai??zA?inutAi??misai???, o A?A?velgiant jA? atspindA? kiekvieno iA? mAi??sA? veide. Vieni reA?isieriaus sapnai labiau sutampa su publikos regAi??jimais, kiti su jais prasilenkia, bet vien jau priminimas, kad kiekvienas turi teisAi?? savaip interpretuoti tiek realybAi??, tiek fantazijas, yra labai svarbus. Net jeigu kino (ir apskritai meno) socialiniA? uA?duoA?iA? kontekste tai atrodytA? A?tgyvena. Monika turi teisAi??, kad gyvenimo tiesas jai paaiA?kintA? budistA? vienuolis. Gita turi teisAi?? svajoti, kad iA?tekAi??s uA? liliputo Jurgeno. Puipa turi teisAi?? A? savo reA?isAi??rinA? braiA?Ai?? (pamirA?tas A?odis).

ai??zMieganA?iA? drugeliA? tvirtovAi??jeai??? Puipos ai??i?? kino, o ne vien A?io filmo ai??i?? reA?isieriaus erdvAi?? yra filmavimo aikA?telAi??s, po kurias laksto Kristina, ta silpnaprotAi??, kad vaidindama masinAi??se scenose uA?sidirbtA? pusA?imtA? litA?. ReA?isierius ai??zatsigriebiaai??? tose aikA?telAi??se ekranizuodamas kadaise nerealizuotus dalykus, pasiA?aipydamas iA? puoselAi??tA? vilA?iA? arba replikuodamas kolegoms. LiAi??dna replika: Puipos filme matome, kaip vienoje filmavimo aikA?telAi??je triAi??sia atvykAi??lis italas Maksas fon Ziudovas ai??i?? lietuviA? reA?isieriui kadaise ai??zgrAi??sAi??ai??? rimta profesinAi?? karjera uA?sienyje, bAi??ta realiA? planA? A?A? aktoriA? (Max von Sydow) filmuoti, bet ta galimybAi?? iA?slydo iA? rankA? (o gal aA? tai iA?sigalvojau ai??i?? Puipos fantazijos gyvenime ir ekrane neatsiejamos). Dar vienas savotiA?kas Puipos kaip reA?isieriaus praradimas, greiA?iau nesAi??kmAi??, ai??i?? Roberto Urbono prodiusuotas projektas ai??zDievA? miA?kasai???. Tad suvaidinti atvykAi??lA? vokietA? ai??i?? piktAi??, nemalonA? reA?isieriA? ai??i?? jis papraA?Ai?? bAi??tent UrbonAi??. Tai tikras kino reA?isieriaus kerA?tas kino prodiuseriui ai??i?? A?maikA?tus, taA?iau iA?laikantis kAi??rybinAi?? ir (savi)kritiA?kAi?? distancijAi??.

Ai??ie asmeninio kAi??rybinio gyvenimo epizodai, atrodytA?, skirti saviems, bet tuo neapsiriboja, pavyzdA?iui, iA?reiA?kia reA?isieriaus poA?iAi??rA? A? kultAi??rinA? globalizmAi??. Italo filmuojamo serialo scena su driskiais lietuviA?kame peizaA?e ir jA? iA?laisvinimas iA? romAi??nA? ai??i?? kiA?as, kvailystAi??, melas, o tikri jausmai, nesuvaidintas impulsyvumas vejami A?alin, kaip ir KristutAi?? iA? filmavimo aikA?telAi??s, suA?ukusi ai??zViva la bomba!ai???

FilmavimA?, A? kuriuos verA?iasi masuoA?iA? aktyvistAi??, ironiA?kose scenose iA?nyra dar vienas tuA?tumos motyvas ai??i?? A?alis, paversta paviljonu, filmavimo aikA?tele,Ai?? kuri naudojama sumaniai, pelningai. Tai gera vieta gaminti ai??zgreitam vartojimuiai??? skirtus serialus, A?ia galima imituoti ir italiA?kAi?? peizaA?Ai??, ir karo laukAi??. Tai plotas butaforijai laikyti.

BendrA?jA? kultAi??ros reikalA? kontekste A?ios ai??zMieganA?iA? drugeliA? tvirtovAi??sai??? scenos/replikos A?gauna ir visuotinesnAi?? prasmAi??: A?iandien prodiuseriai, perkeldami prasminius ai??zkirA?iusai???, A?nirtingai A?rodinAi??ja, esAi?? nacionalinis kinas ai??i?? tai tik industrija, o ne kultAi??ros dalis ir, atrodo, nejuokais galvoja, kad bAi??tent jie yra nacionalinio kino avangardas. Bet juk ir Kristutei neuA?tenka protelio suvokti, kad ji statistAi??, o ne artistAi??.

Kino motyvai A?iame filme apskritai sklidini prasmiA? ir asociacijA? ai??i?? tai ir pornojuosta, kuriAi?? suka pora nepraustaburniA?, ir autocitatos iA? diplominio darbo ai??zKelio A?enklaiai???. Beveik neatpaA?A?stamai pasikeitAi?? joAi?? herojai, blaA?kydamiesi po asmeninAi?? Puipos kino istorijAi??, ai??zMieganA?iA? drugeliA? tvirtovAi??jeai??? suvaA?inAi??ja ne tik katinAi??, bet, matyt, ir KristutAi??, prisistaA?iusiAi?? Mona Liza. Taigi ArAi??no StorpirA?A?io ir Adolfo VeA?erskio personaA?ai, perAi??jAi?? per ai??zKelio A?enklusai???, ai??zIr ten krantus smAi??lAi??tusai???, pasiekAi?? liepto galAi?? su katinu ir prostitute. IroniA?ka ir savikritiA?ka. AplinkybiA? primestas gyvenimas, savireA?isAi??ra (A?vaizdA?io kAi??rimas) ai??i?? visa tai daugiau ar maA?iau atvirai aptaria reA?isierius, pagrindinAi?? herojAi?? MonikAi?? gramzdindamas A? tuA?tumAi??, kurios neuA?pildo net jos susikurtas filmas, todAi??l (ne)gyventi teks be merginA? trijulAi??s.

Ai??alia siuA?etui bAi??tinA? daugybAi??s personaA?A?, ai??zpuipizmaiai??? tampa tokia svarbia, riA?lumAi?? uA?tikrinanA?ia filmo matrica, kad jA? negalima traktuoti kaip reA?isieriaus uA?gaidos, ornamentA?, kuriais pagraA?inama banali istorija.

Filmo personaA?ams, temoms, plastikai ai??i?? viskam lyg ir galima prikiA?ti bulvarinA? A?iniasklaidos ai??zgeltonumAi??ai???. PersonaA?ai atpaA?A?stami ne todAi??l, kad jie yra kaimynai (nors medijos jau iA?kreipAi?? ir A?A? apibrAi??A?imAi??), o todAi??l, kad ai??zkaA?kur jau maA?iauai??? herojAi??s paltAi??, skaiA?iau tos prostitutAi??s istorijAi??ai??i?? O A?A?ymybiA? skyrelyje nuolat praneA?ama apie skyrybas, naujus santykius ir turto dalybas. Filmo plastika ne taip jau retai glosto akA? lyg blizgus niekam neA?pareigojanA?io moteriA?ko A?urnalo virA?elis. Vis dAi??lto ai??zMieganA?iA? drugeliA? tvirtovAi??jeai??? yra ir neblizgus lygmuo.

BlizgesA? kartkartAi??mis prislopina tam ai??zA?urnaluiai??? visai nepritinkantis juodas humoras ai??i?? kad ir kaA?iuko viduriai, lAi??tai, lyg A?aipantis iA? poniA? aikA?iojimo, dingstantys automobilio iA?metamojo vamzdA?io dAi??muose. Ne maA?iau fiziologiA?kos, neglotnios, operatoriaus nedailinamos scenos yra EglAi??s isterija, Kristinos epilepsijos priepuolis, laidotuvAi??s su pabrAi??A?tinai asocialiais gedAi??tojais, A?leikA?tus EglAi??s juokas: ai??zmergai galvAi?? nupjovAi??, o jai …humorasai???…

Gal filmas labiau apsimeta miesA?ioniA?kas, negu toks iA? tikrA?jA? yra? Gal tiesiog jo plastikAi?? ir sapnA? ai??zmatrioA?kasai??? visi A?ifruojame pagal savAi??jA? pasaulio supratimAi??? Esu linkusi taip manyti, nes Puipos kAi??ryba niekada nekalAi?? prie kryA?iaus miesA?ioniA?, reA?isieriaus nuostata greiA?iau tokia: ai??zVisa, kas A?mogiA?ka, man nesvetima.ai??? ai??zA?uvies dienosai??? (1989) laikais atrodAi??, kad laisvAi??janA?ios RytA? Europos ai??zkiemeai??? tvarkAi?? daro feministAi??s, ai??zMieganA?iA? drugeliA? tvirtovAi??ai??? teigia, esAi?? viskam vadovauja teisininkai, o detales reA?isuoja nuobodA?iaujanA?ios jA? A?monos ir meiluA?Ai??s. Gal tai, kAi?? koneveikiame kaip kasdienines banalybes, yra ne tik Puipos, bet ir daugelio A?iAi??rovA? kolektyvinis koA?mariA?kas sapnas? Beje, kino sapnai, pernelyg nutolAi?? nuo to, kas sapnuojasi publikai, du mAi??nesius Lietuvos kino teatrA? repertuare tiesiog neiA?silaiko.

Filmo pabaiga atliepia kardinaliai skirtingA? A?iAi??rovA? lAi??kesA?ius. Mirusi Monika sentimentaliai dA?iaugiasi, kad buvusiam vyrui pagal romano raidAi?? gimAi?? sAi??nus Nojus, o reA?isierius pateikia jeigu ir ne unikalA?, tai bent jau tikrai originalA?, iA?moningAi?? grynojo kino epizodAi?? ai??i?? iA? gyvA?jA? pereiti A? mirusiA?jA? karalystAi??, iA? tikrovAi??s A? sapnAi??, iA? gyvenimo A? kinAi?? pagrindinio vaidmens atlikAi??jai pakanka vos vieno judesio: Monika paleidA?ia automobilio vairAi?? ir atsisuka A? A?iAi??rovus, o A?is rieda kaip riedAi??jAi??s. Ji patogiai A?sitaiso krAi??sle, kalba banalybes, o viskas toliau vaA?iuoja. UA? lango A?mAi??sA?ioja tikrovAi?? be kontAi??rA?, o pirmame plane matome mirusios Monikos A?mAi??klAi??, kuri realesnAi?? uA? paA?iAi?? realybAi??. Pagal PuipAi?? tikrovAi?? neturi kontAi??rA?, juos A?gauna tik A? nebAi??tA? grimztantys veidai, A?vaizdA?iai, regAi??jimai.