Ugdymas laisvei: MeilAi??s LukA?ienAi??s programa

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Publicistika
AUTORIUS:Ai??Darius Kuolys
DATA: 2013-08

Ugdymas laisvei: MeilAi??s LukA?ienAi??s programa

Darius Kuolys

A�

PrieA? A?imtmetA?, 1913 m. rugpjAi??A?io 20 d., Vienoje gimAi?? MeilAi?? LukA?ienAi?? ai??i?? lietuviA? literatAi??ros ir kultAi??ros istorikAi??, politikAi??, A?vietAi??ja. Kartu su UNESCO minAi??dami dr. M. LukA?ienAi??s A?imtAi??sias gimimo metines, siAi??lome jos idAi??joms skirtAi??Ai??Dariaus KuolioAi??straipsnA?.


Tautos sodininkais yra vadinAi??s didA?iuosius valstybAi??s vyrus ir moteris vokieA?iA? filosofas, VakarA? Europos saulAi??lydA?io pranaA?as Oswaldas Spengleris. Pasak jo, tikrieji politikai visA? pirma esAi?? A?inovai, gerai paA?A?stantys A?mones, aplinkybes ir daiktus, gebantys savo elgsena ir gyvensena skirti tiesAi?? nuo apgaulAi??s, tikra nuo netikra. Sykiu didieji valstybAi??s A?monAi??s yra tautos ugdytojai. Ne moraliniA? dogmA? gynAi??jai, bet garbingos veiklos ir elgesio liudytojai. Jie kuria tradicijAi?? ir taip A?alina iA? tautos gyvenimo atsitiktinumus, daro jA? patikimAi??1. BAi??tent tokia lietuviA? tautos sodininkAi?? buvo ir lieka daktarAi?? MeilAi?? LukA?ienAi??. Jos, kaip ir CzesAi??awo MiAi??oszo, asmenybAi??s tvirtybAi??, ori ir savarankiA?ka laikysena XX A?imtmeA?io pervartose buvo grA?sta maiA?tinga iA?tikimybe tradicijai. IA? asmeniA?kai iA?gyventos ir kritiA?kai permAi??stytos tradicijos kilo LukA?ienAi??s rengta tautos ugdymo programa. Tad, norAi??dami jAi?? suprasti, turime grAi??A?tis A? intelektualinAi?? autorAi??s biografijAi??.
Taip pat kaip MiAi??oszas, LukA?ienAi?? galAi??jo tarti: protAi??viai ai??zyra mano jAi??ga”2. UA?augusi valstieA?iA? kilmAi??s Vilniaus inteligentA?, nuosekliA? demokratA? ai??i?? raA?ytojo Jono BiliAi??no naA?lAi??s Julijos JanulaitytAi??s-BiliAi??nienAi??s ir A?vietAi??jo, A?urnalisto, literato Stasio MatjoA?aiA?io-EsmaiA?io ai??i?? A?eimoje, ji gyvAi?? tautos tradicijAi?? atrado tAi??vA? aplinkoje. Ai??eima, giminAi?? tvirtai sujungAi?? jAi?? su tautos likimu: ai??zAtAi??jau iA? A?eimos, kur lietuviA? tautos kultAi??ros klausimai buvo gyvi jau nuo lopA?io. AtAi??jau iA? aplinkos, kurioje gyventa Kudirkos ir socialdemokratA? kreipta linkme. Lietuvos nepriklausomybAi??s idAi??ja gimAi?? bAi??tent A?ia.”3Ai??IA? tAi??vA? su stipriu savo vertAi??s ir savarankiA?kumo jausmu LukA?ienAi?? A?gijo asmens tautiA?kumo ir visuomeniA?kumo svarbos supratimAi??. VAi??liau liudijo: ai??zVienas A?mogiA?kojo orumo ramsA?iA? buvo narystAi??s tautoje jutimas”; ai??ziA? pat maA?umAi??s jauA?iau ypatingAi??, sakyA?iau, A?ventAi?? poA?iAi??rA? A? visuomeninA? darbAi??”4. Nuo maA?A? dienA? jAi?? lydAi??jo tikAi??jimas asmens kultAi??rinio ir visuomeninio darbo prasmingumu, suvokimas, kad A?mogus ai??znAi??ra bereikA?mis istoriniuose procesuose”5. JAi?? supusiems A?vairiA? paA?iAi??rA? lietuviA? inteligentams buvo bAi??dingas supratimas, kad jie drauge, savo paA?iA? jAi??gomis statosi tautos namus ai??i??Ai?? ir kultAi??rinius, ir politinius6.
Tautos kultAi??ros tradicija rAi??mAi??si ir jAi?? kAi??rAi?? LukA?ienAi??s lankyta Vilniaus Vytauto DidA?iojo gimnazija. Jono BasanaviA?iaus ir kitA? inteligentA? A?steigta pirmoji lietuviA?ka vidurinAi?? mokykla kAi??lAi?? aiA?kA? ugdymo tiksAi??lAi?? ai??i?? ai??zsukurti liuosus, atvirus, insitikAi??jimu paremtus santykius”. Taigi siekAi?? auginti lietuviA? tautAi?? kaip laisvA?, atvirA?, vienas kitu pasitikinA?iA? A?moniA? bendruomenAi??. Vieni svarbiausiA? mokyklos uA?daviniA? buvo ai??ziA?auklAi??ti inteligentiA?kus, kilnius, veiklius ir sveikus A?mones”, ai??ztautiA?kai susipratusius lietuviA? visuomenAi??s narius”7. Ai??sidAi??mAi??tina: kilnius A?mones. Pedagogais gimnazijoje dirbAi?? lietuviA? mokslininkai, menininkai, kultAi??rininkai stengAi??si brandinti stiprias, savarankiA?kas asmenybes. ai??zAntai, atsimenu, Esmaitis (mokytoju dirbAi??s tAi??vas S. MatjoA?aitis) plaA?iai, emocingai brAi??A?Ai?? per literatAi??ros pamokas VydAi??no ai??zsau A?mogaus” paveikslAi??. Ne vienas akino augantA? A?mogA? ugdytis laisvAi??, nepriklausomAi??, nenuolankA? savo asmens pagrindAi??” bactrim para que sirve. 8, ai??i?? pasakojo LukA?ienAi??. Stiprios, ryA?kios lietuviA? kultAi??ros asmenybAi??s lankydavosi MatjoA?aiA?iA? namuose. Geras A?eimos biA?iulis buvo kairiA?jA? paA?iAi??rA? intelektualas, literatAi??ros kritikas Pranas AnceviA?ius, CzesAi??awo MiAi??oszo vyresnysis draugas. DidelA? A?spAi??dA? gimnazistei paliko vakarais vykusios jos tAi??vA? ir AnceviA?iaus literatAi??rinAi??s diskusijos9.
Vilniaus lietuviA? bendruomenAi??je, LukA?ienAi??s teigimu, tuo metu ai??zskleidAi??si tikrai spindulinga idealizmo, susijusio ir su nacionaliniu judAi??jimu, ir su demokratija, gija”, Vilniaus lietuviai buvAi?? didesni idealistai, labiau pasiaukojAi?? tautai ir visuomenei, negu ai??zorientuoti A? pinigAi??” kaunieA?iai10. Mat LietuviA? jaunimAi?? prieA?kario Vilniuje brandino tiek XIX amA?iaus romantizmo, tiek savo meto nacionalinAi??s kovos dvasia: ai??zGyvi mums buvo ir filomatai, ir filaretai. (…) Scenoje matAi??me Adomo MickeviA?iaus ai??zVAi??lines”, o A?ia pat ai??i?? uA?darinAi??jamas mokyklas, pasityA?iojimus gatvAi??je; buoA?Ai??mis iA? mokyklos varomi mes patys, moksleiviai.”11Ai??Vilniaus romantizmo mokykla visam gyvenimui nulAi??mAi?? romantiA?kAi?? santykA? su tikrove ai??i?? tikAi??jimAi??, kad savo idealams iA?tikimas A?mogus net sunkiausiomis sAi??lygomis gali tikrovAi?? keisti, jAi?? tobulinti. TokA? poA?iAi??rA? tvirtino ir prieA?karinAi??s humanitarinAi??s studijos Kaune, Vytauto DidA?iojo universitete, neoromantizmui ir simbolizmui iA?tikimi A?io universiteto profesoriai Vincas Mykolaitis-Putinas, Vincas MickeviA?ius-KrAi??vAi??, Balys Sruoga. Tokiu poA?iAi??riu LukA?ienAi?? nuosekliai rAi??mAi??si ir sovietA? okupacijos metais. Yra minAi??jusi, kad pokarA? dirbdama Vilniaus universitete ir vadovaudama LietuviA? literatAi??ros katedrai kartu su kolegomis A?iAi??rAi??jo A? savo darbAi?? ai??zper Adomo MickeviA?iaus A?Ai??kA?:Ai??SeikAi??k jAi??gas pagal tikslAi??, o ne tikslAi?? pagal jAi??gas! (Mierz siAi??y na zamiary, nie zamiar wedAi??ug siAi??!)“. To laiko universiteto lituanistus, pasak jos, jungAi??s bendras troA?kimas, nepaisant okupacijos gAi??dumos, tAi??sti tautos kultAi??ros tradicijAi?? ai??i??Ai??Ai?? ai??zpirmiausia tarnaujame tautai, kad ji iA?tvertA? ir joje formuotA?si laisvas A?mogus”12.
SkaudA?ios sovietinAi??s okupacijos patirtys turAi??jo didelAi??s A?takos LukA?ienAi??s kurtos tautos ugdymo programos krypA?iai ir pobAi??dA?iui. SovietA? armijos A?A?engimAi?? A? LietuvAi?? 1940-aisiais ji iA?gyveno kaip tautos tragedijAi?? ai??i?? ai??znuotaikos buvo pagrabinAi??s”. Degino tautinio paA?eminimo ir gAi??dos jausmas: kodAi??l Lietuvos valstybAi?? nesiprieA?ino, kodAi??l lietuviai taip nuolankiai su okupacija susitaikAi??, ai??zkur bent laA?elis savigarbos”? IeA?kodama lietuviA? nuolankumo ir prisitaikymo prieA?asA?iA?, LukA?ienAi?? pritaria nuomonei, jog tik demokratija galAi??jusi sustiprinti tautos atsparumAi?? ir sAi??moningumAi??, taA?iau dAi??l autoritarinio reA?imo Lietuvoje per nepriklausomybAi??s metus nesubrendusi solidari laisvA?, uA? savo valstybAi?? asmeniA?kai atsakingA? pilieA?iA? visuomenAi??. Pasak LukA?ienAi??s, mirtino pavojaus akivaizdoje Lietuvos politikams ir visuomenei pritrAi??kAi?? ai??zsutelktinio proto sprendimA?”, bendruomeninio veikimo ir pilietinAi??s drAi??sos. Ai??alies politikai ir inteligentai rAi??mAi??si ai??zne kovotojo, o kentAi??tojo nuostata”. LiAi??dnai pastebi: ai??zGal iA? dalies tai ir mAi??sA? inteligentijos lopA?io ai??i?? valstieA?io pirkios ai??i?? padarinys?”13Ai??Taip sovietA? okupacijos metais dar sykA? prieinama prie filosofo Stasio Ai??alkauskio iA?vados: galvojant apie tautos iA?likimAi??, bAi??tina rAi??pintis laisvA? ir atsakingA? A?moniA?, tvirtA? demokratinAi??s visuomenAi??s pagrindA? ugdymu.
Prie tokios iA?vados LukA?ienAi?? vedAi?? ne tik asmeninAi?? patirtis, bet ir nuodugnios Lietuvos kultAi??ros istorijos studijos. DAi??l ai??znacionalizmo” sovietA? valdA?ios paA?alinta iA? Vilniaus universiteto, netekusi teisAi??s dirbti su jaunimu, ji prisiglaudAi?? nedideliame Pedagogikos tyrimA? institute, kur Ai??mAi??si tyrinAi??ti XVIII amA?iaus Lietuvos A?vietimo reformAi?? ir vAi??lesniA? A?imtmeA?iA? lietuviA? pedagoginAi?? mintA?. Regis, A?ie tyrinAi??jimai bus padAi??jAi?? LukA?ienei perimti klasikinAi?? politinAi?? iA?mintA?, kuri, greta asmeniA?kai iA?gyventos tautos tradicijos, sudarAi?? kertinAi?? jos formuotos ugdymo programos atramAi??.
Kaip ir Ai??alkauskis, ji liko iA?tikima Aristoteliui, teigusiam egzistencinA? valstybAi??s, politAi??jos, ir ugdymo ryA?A?, politinAi??s laisvAi??s ir dorovAi??s jungtA?. Pasak A?io graikA? filosofo, ai??zvalstybAi?? yra laisvA?jA? bendrija”14. Jos pamatas ai??i?? pilieA?iA? dorybAi??s: ai??zvalstybAi?? turi rAi??pintis dorybe, nes kitaip bendrija tampa karine sAi??junga.”15Ai??PolitAi??jos likimas, jos padorumas priklausAi??s nuo A?moniA? pasirinkimo: ai??zvalstybAi?? yra dora, jeigu valdyme dalyvaujantys pilieA?iai yra dori.”16Ai??O dorais iA? esmAi??s tampama auklAi??jimo keliu. TodAi??l nesirAi??pinant jaunimo auklAi??jimu ai??zA?lugdomos santvarkos”. Kad santvarka gyvuotA?, bAi??tina iA?ugdyti atitinkamAi?? bendrijos charakterA?: demokratijai ai??i?? demokratinA?17. Taigi A?vietimas suvokiamas kaip bAi??tinas laisvos tautos, laisvos politinAi??s bendruomenAi??s savikAi??ros bAi??das. Be deramo iA?silavinimo, be tvirto bendruomenAi??s charakterio, be dorinAi??s kultAi??ros, be A?moniA? kilnumo, be iA?puoselAi??to pilieA?iA? solidarumo ir draugystAi??s negali bAi??ti laisvos valstybAi??s. Ai??sidAi??mAi??tina: laisvo A?mogaus ugdymui nepakanka vien pragmatinAi?? naudAi?? teikianA?iA? dalykA? ai??i?? jam reikia mokslA?, kurie asmenA? darytA? kilnA?, laisvei pajAi??gA?.
Ai??iomis Aristotelio mintimis, tarpukariu kurdamas politinAi?? tautos ugdymo programAi??, rAi??mAi??si Ai??alkauskis. 1933-aisiais, Antano Smetonos reA?imo metais, iA?leistoje studijoje ai??zLietuviA? tauta ir jos ugdymas” jis tvirtino: ai??zatgimusi Lietuvos valstybAi?? yra pasidariusi demokratinAi?? respublika. Man nAi??ra abejojimo, kad demokratinAi?? respublika yra tobuliausia valstybAi??s santvarkos lytis. Bet (…) tobuliausia valstybinAi??s santvarkos lytis reikalauja sykiu didA?iausio savo pilieA?iA? iA?silavinimo bei iA?siauklAi??jimo.” Kad lietuviA? demokratija gyvuotA?, esAi??s bAi??tinas ne tik visuomenAi??s ai??zbendras kultAi??ringumas”, bet ir jos lyderiA? kilnumas18. Kad 1918-aisiais atkurta Lietuvos valstybAi?? iA?liktA? nepriklausoma, reikiAi?? ugdymo pastangomis A?veikti priklausomybAi??s amA?iA? nulemtAi?? lietuviA? vergiA?kumAi?? ir sukurti laisvA? A?moniA? bendrijAi??, nes vergai laisvos valstybAi??s iA?saugoti nesugebAi??siAi??19. SusirAi??pinAi??s tautos ateitimi, Ai??alkauskis 1935-aisiais raA?o laiA?kAi?? valstybAi??s prezidentui Antanui Smetonai, aiA?kindamas, kad jo A?tvirtinta ai??zpolitinAi?? sistema (…) stumia mAi??sA? visuomenAi?? A? beprincipiA?kumo, oportunizmo ir sevilizmo vagAi??”, kad ji nesudaro sAi??lygA? brAi??sti laisvai politinei bendrijai. ai??zLaisvo A?odA?io ir vieA?osios kritikos uA?stelbimas” stiprinAi??s visuomenAi??je ai??zoportunizmo dvasiAi??”. Auganti pavojinga ai??zpraraja tarp vyriausybAi??s ir visuomenAi??s”. YpaA? dramatiA?ka esanti mokyklos padAi??tis: ai??zMokytojai, galima sakyti, varu yra priversti prisitaikyti prie nusakytosios dabartinAi??s politinAi??s linijos. Jie turAi??jo atsisakyti idAi??jiniA? savo A?sitikinimA? (…) ir, paslAi??pAi?? savo tikrAi?? A?mogiA?kAi??jA? veidAi?? lenktis prieA? prievartAi?? (…). Ai??tai tragedija A?moniA?, kurie savo tiesumu ir idAi??jiniu A?sitikinimu turAi??tA? bAi??ti pavyzdA?iu naujajai kartai. Ar A?i galAi??s tokiomis aplinkybAi??mis bAi??ti iA?auklAi??ta pagal kilnaus A?mogaus idealAi???” Tautai ai??zreikalingas grieA?tas (…) dabartinio reA?imo pakeitimas”, ai??i?? teigia laiA?ke Ai??alkauskis. Ir perspAi??ja: jeigu nebus permainA?, nebus kryptingo visuomenAi??s Ai??jimo iA? vergijos, valstybAi??s laukia liAi??dnos perspektyvos20.
Ne tik pagrindines Ai??alkauskio idAi??jas, bet ir jo moralinAi?? laikysenAi?? XX amA?iaus pabaigoje atgaivino ir pratAi??sAi?? MeilAi?? LukA?ienAi??. NepriklausomybAi??s prieA?auA?ryje ir pirmaisiais atkurtos valstybAi??s metais ai??i??Ai?? 1988ai??i??1992-aisiais ai??i?? ji sutelkAi?? platA? kultAi??ros, mokslo A?moniA? bei A?vietAi??jA? ratAi?? ir drauge su bendraminA?iais parengAi?? gana nuosekliAi?? tautos ugdymo laisvei programAi??. JAi?? iA?dAi??stAi?? A?vietimo dokumentuose, straipsniuose, vieA?ose kalbose ir pasisakymuose. SavAi??jAi?? ugdymo programAi?? LukA?ienAi?? visA? pirma grindAi?? lietuviA? tautos iA?likimo rAi??pesA?iu: ai??zesminis rAi??pestis ai??i?? kaip susitvarkyti, kad iA?liktume tuo, kas esame, ir kad galAi??tume savarankiA?kai dalyvauti poliloge su kitomis valstybAi??mis ir kitomis kultAi??romis”21. PrivaA?iuose pokalbiuose ne kartAi?? minAi??jo, kad atkurtai valstybei bAi??tina gerai apgalvota ai??ztautos iA?likimo strategija”. Jos kurtAi?? ugdymo programAi?? pagrA?stai galAi??tume laikyti kertiniu tokios strategijos sandu. Tai klasikinAi?? politinAi?? programa, tvirtai sujungianti tautAi?? ir valstybAi??, kultAi??rAi?? ir politikAi??: ai??zpolitika ai??i?? (…) tautos dvasinAi??s kultAi??ros dalis”22. Tai programa, siekianti paA?ymAi??ti esmines tautos iA?likimo gaires globaliame XXI amA?iuje.
PamatinAi?? A?iA? gairiA? atrama ai??i?? humanistinis tikAi??jimas laisvo, istorijAi?? kurianA?io asmens idAi??ja: nuo A?moniA? valios, jA? moraliniA? apsisprendimA? ir veiklos priklausAi??s visuomenAi??s gyvenimas ir tautos likimas. Kaip antikos, apA?vietos filosofai ir jos tAi??vA? kartos lietuviA? inteligentai, LukA?ienAi?? tvirtai tikAi??jo A?vietimo galia tobulinti A?mones ir visuomenAi??: A?vietimas esAi??s bAi??das, kuriuo A?mogus ir tauta kuria save. BAi??tent A?vietimas ai??i?? tvirA?iausias tautos ir valstybAi??s pamatas, todAi??l juo visuomenAi?? privalanti labiausiai rAi??pintis. Jis ai??i?? esminis veiksnys tautos laisvAi??s byloje. Pasak LukA?ienAi??s, po sovietinAi??s prievartos metA? kuriamo savarankiA?ko Lietuvos A?vietimo paskirtis ai??i?? kloti pagrindus laisvam A?mogui ir laisvai tautai: A?vietimo sistema turinti iA? esmAi??s keistis, nes ai??zji privalo padAi??ti A?mogui atgauti savo A?mogiA?kAi??jA? orumAi??, atskleisti jam keliAi??, kuriuo eidamas pajAi??gtA? formuotis laisvei, vadinasi didA?iausiai atsakomybei prieA? save ir VisatAi??-AbsoliutAi??, gebAi??tA? kurti laisvAi?? visuomenAi?? ir laisvAi?? valstybAi??, t. y. tokiAi??, kad ji bAi??tA? A?mogaus ir jo kultAi??ros buveinAi??”23; A?vietimui ai??zrAi??pi padAi??ti laisvAi??ti visai tautai ir valstybei”24. LukA?ienAi??s teigimu, ai??zA?vietimo reforma ai??i?? tai savo valstybAi??s, savo demokratinAi??s visuomenAi??s kAi??rimas”25, ai??ztai tautos ugdymas laisvei”26.
1988-A?jA? rudenA? steigiamajame SAi??jAi??dA?io suvaA?iavime LukA?ienAi?? pasakAi?? programinAi?? kalbAi?? ai??i?? kaip kadaise filosofai VydAi??nas ir Ai??alkauskis, ji A?spAi??jo, kad tautos kelias iA? daugel metA? diegto vergiA?kumo A? laisvAi?? neiA?vengiamai bus sunkus ir ilgas, kad jo sAi??kmAi?? priklausys nuo visuomenAi??s gebAi??jimo mokytis ir moraliai augti:
Per mAi??sA? sudAi??tingAi?? istorijAi?? sunkiais, daA?nai purvinais batais eina vergas, jis giliai A?sisiurbAi??s A? beveik kiekvieno mAi??sA? vidA?. VergiA?kumas gimdo nuolankumAi??, paklusnumAi??, norAi?? A?siteikti stipresniam, gimdo skundikus, melagius, o silpnesniojo atA?vilgiu ai??i??Ai?? nuoA?mumAi??, paniekAi??, autoritariA?kumAi??, netolerancijAi??, taip pat bailumAi??, nesavarankiA?kAi?? mAi??stymAi?? bei sprendimus, A?tarumAi?? ir daugybAi?? kitA? bruoA?A?. Su jais laisvi iA? esmAi??s nebAi??sime: uA?tenka stipresnio treptelAi??jimo iA? A?alies ar pas mus paA?ius ai??i?? ir vAi??l mes vergai. Reikia gilaus A?mogiA?ko orumo, tautinAi??s savigarbos, kurie A?pareigoja kiekvienAi?? ir elgtis oriai, pagarbiai su kiekvienu A?mogum, su kiekviena dora mintim. Bet reikia taip pat ir tvirtumo teisybAi?? bei teisAi?? palaikyti. Reikia mums grAi??A?inti A? visuomenAi?? sAi??A?iningumAi?? ir darbA?tumAi?? ai??i?? be jA? jokie ekonominiai stebuklai nevyksta. Ai??vietimas (…) tame kelyje A? A?mogaus ir tautos savarankiA?kumAi?? atlieka labai svarbA? vaidmenA?. (…) Nuo ko galime jau A?iandien pradAi??ti? AbsoliuA?iai atsisakyti melo visais lygiais lotto 118. .27

A?la NorvilaitAi??. ai??zPaukA?tisai???
A?la NorvilaitAi??. ai??zPaukA?tisai???

Taigi LukA?ienAi?? ragino iA? sovietA? imperijos besiverA?ianA?ius lietuvius suvokti laisvAi?? ne tiek liberaliAi??ja, negatyviAi??ja, kiek klasikine, pozityviAi??ja prasme ai??i?? sutikti laisvAi?? kaip sunkA? iA?A?Ai??kA?, kuriam reikia moraliai pasirengti, suvokti laisvAi?? kaip atsakingAi?? dalyvavimAi?? savo bendruomenAi??s kAi??rime.
1989-A?jA? vasario 15-Ai??jAi?? Kaune vykusiame iA?kilmingame SAi??jAi??dA?io Seimo posAi??dyje LukA?ienAi?? toliau aiA?kino tautos ugdymo nuostatas. LietuviA? tautos iA?likimAi?? tiesiogiai susiejo su A?vietimo paskirtimi subrandinti demokratinAi??, savivaldA?iAi??, save reguliuojanA?iAi?? visuomenAi??. TeigAi??: ai??zMaA?os tautos iA?likimo ir pilnutinio prasiskleidimo bei gyvenimo sAi??lygos: ugdyti kiekvienAi?? savo narA?, kad jis bAi??tA? subrendAi??s kaip asmuo ir kaip tautos bendrijos narys. Turi bAi??ti sukurta aukA?to visuomeninio ir kultAi??rinio lygio visuomenAi??, kuri gebAi??tA? pati reguliuoti savo paA?ios sutelktinius ir paskirA? individA? veiksmus bei elgesA?. Tokioje visuomenAi??je stipri nuomonAi?? ai??i?? opinija. (…) Mes turime dar iA?siugdyti demokratijAi??”. TaA?iau tam esAi?? reikia iA? esmAi??s keisti iA? sovietmeA?io paveldAi??tAi?? poA?iAi??rA? A? A?vietimAi?? ai??i??Ai?? neva ai??zvazotisAi??su vaikais rimtiems vyrams netinkantis reikalas”. Tik visomis kultAi??ros ir politikos priemonAi??mis Ai??mAi??si ai??zvisuotinio tikslingo ugdymo”, pajAi??gsime pasiekti deramos visuomenAi??s brandos ir galAi??sime ateityje iA?vengti 1940-A?jA? gAi??dos28.
Taigi lietuviA? tautos iA?likimo sAi??lyga ai??i??Ai?? laisvos, stiprios, visuomeniA?kos asmenybAi??s, A?sipareigojusios kurti demokratinA? savo tautos ir valstybAi??s gyvenimAi??. JA? ugdymu Lietuva turi rAi??pintis, jei nori bAi??ti savarankiA?ka. Ai??iAi?? pamatinAi?? ugdymo programos tezAi?? LukA?ienAi?? kartojo ne vienoje vieA?oje kalboje: ai??zmaA?a tauta, maA?a valstybAi?? be tvirtA? sAi??moningA? A?moniA?, pilieA?iA? ir bendruomeniA?, jA? asociacijA? kAi??rimo, aplinkybAi??mis, kai einame A? transnacionalines struktAi??ras, neiA?silaikys”29; ai??zjei maA?a tauta neiA?ugdys kiekvieno A?mogaus savarankiA?ko mAi??stymo ir atsparumo (tiek kultAi??rinio, tiek politinio), tokiai tautai labai lengva praA?Ai??ti, nepaisant visokiA? deklaracijA?.”30
KultAi??riniam asmens atsparumui skiriamas ypatingas dAi??mesys. LukA?ienAi??s A?sitikinimu, tik savo tautos pasaulyje, nacionalinAi??je kultAi??roje subrendAi??s, joje A?siA?aknijAi??s A?mogus bus stipri asmenybAi??. TodAi??l ai??ziA? didA?iA?jA? vertybiA?” jos ugdymo programoje ai??ziA?tikimybAi?? ir atsakomybAi?? savo tautai keliama A? pirmAi??jAi?? vietAi?? tAi??siant Nepriklausomos Lietuvos tradicijAi??”31. Tautos kultAi??ra ai??i??Ai??Ai?? bAi??tinas ne tik savarankiA?ko asmens, bet ir savarankiA?kos valstybAi??s pamatas: ai??znacionalinAi?? kultAi??ra ai??i?? nacionalinAi??s valstybAi??s prielaida.”32Ai??Lietuvos mokykla turinti bAi??ti tautinAi?? ai??i?? ai??zsusieta su bendraisiais kultAi??ros plAi??totAi??s uA?daviniais”: joje lietuviA? jaunimui skirta perimti tautos tradicijas ir mokytis paA?iam nacionalinAi?? kultAi??rAi?? kurti. Ai??iuolaikinei visuomenei, jauniems A?monAi??ms, LukA?ienAi??s teigimu, labai svarbu iA?saugoti A? bendruomenAi?? jungiantA? didA?jA? tautos pasakojimAi??, bendrus tautinAi??s kultAi??ros tekstus, bendrus mitus ir vertybes, idAi??jA? ai??zjunges”: ai??zKur nuves dabarties fragmentavimas visose srityse, didA?iojo naratyvo atmetimas, sunku numatyti. Atmetamas kultAi??ros tam tikras nuoseklumas, savitumas ir drauge sankabumas, t. y. bAi??tent kiekvienoje kultAi??roje glAi??dintis didysis naratyvas, kurio jutimas ir sudaro jos savitumAi??. (…) Tuo keliu einant gyvenimas skurdAi??ja. Formos keiA?iasi ir turi keistis, bet jA? prasmes, ypaA? giliAi??sias, kaA?in ar dera nubraukti, t. y. nubraukti didA?iuosius naratyvus ai??i?? sAi??ryA?ingumo ir prasmAi??s ieA?kojimAi??”33. Ar atsisakant tradiciniA? nacionalinAi??s kultAi??ros jungA?iA?, pastoviA? mitiniA? struktAi??rA?, vertybinio matmens, nepakertamos konsoliduojanA?ios nacionalumo, sykiu ir humanizmo, A?aknys?34. Ai??tai, ai??zpatriotizmo sAi??voka kinta, bet jos pirmykA?tAi?? prasmAi?? ai??i?? tAi??vynAi??s meilAi??, bAi??tent meilAi??, iA?lieka. Mitas, kurA? reikia demitologizuoti? ai??i?? Vargu. ai??i?? A?mogus toks padaras, kad be mitA? negyvena. Kitaip nudA?iAi??tA? kaip stagaras. Esama mitA?, kurie gyvena ilgai, maitindami A?mones. Vienas iA? tA? ilgaamA?iA? yra ir patriotizmas”35, ai??i?? pastebi LukA?ienAi??.
Tauta LukA?ienAi??s programoje neatskiriama nuo demokratijos. Demokratijos idAi??jAi??, kaip ir Ai??alkauskis, ji gynAi?? ypaA? atkakliai: tik demokratinAi??je visuomenAi??je A?mogaus galA?s bAi??ti orus, tik tokia visuomenAi?? pajAi??gs iA?saugoti nepriklausomAi?? Lietuvos valstybAi??. TaA?iau demokratija nAi??ra vien teisinAi?? forma, vien politinAi??s procedAi??ros, kaip lietuviai vis linkstAi?? manyti. Tai sudAi??tingas gyvenimo ir mAi??stymo bAi??das, kurio reikia nuolat mokytis, kuris reikalauja A?moniA? kultAi??rinio iA?prusimo ir moralinAi??s tvirtybAi??s. Yra pastebAi??jusi: ai??zDaA?nai visiA?kai nematoma arba nenorima pripaA?inti labai stipriA? sovietinAi??s mokyklos antidemokratiniA? tendencijA?. (…) Mes, lietuviai, per maA?ai reikA?mAi??s teikiame demokratinAi??s sAi??monAi??s ugdymui. Mums atrodo, kad gana bAi??tA? atitinkamo politinio veikimo, tarsi jis vienas galAi??tA? iA?ugdyti demokratijAi??. (…) Visuomenei, kad joje galAi??tA? egzistuoti demokratija, bAi??tinas nemenkas iA?silavinimas.”36
Gindama demokratinAi?? tautos ugdymo kryptA? nuo valdA?ion atAi??jusios DemokratinAi??s darbo partijos, simboliA?kai atkartodama Ai??alkauskio poelgA?, 1993 metA? kovo 10-Ai??jAi?? LukA?ienAi?? kartu su savo biA?iuliais profesore Vanda Zaborskaite, poetais Justinu MarcinkeviA?iumi ir Marcelijumi MartinaiA?iu, iA? vakaro pasiraA?iusi kalbos tezes, Ai??jo pas Respublikos prezidentAi?? AlgirdAi?? BrazauskAi?? ir dAi??stAi?? jam ai??zmodernios demokratijos” sampratAi??. AiA?kino: ai??zDemokratinAi??s visuomenAi??s ir demokratinAi??s valstybAi??s formavimas ai??i?? tai visas perversmas (A. Smetonos Lietuvoje darant A?vietimo reformAi?? tokios nuostatos nebuvo). Ai??vietimas ai??i?? tai mentalitetas. (…) Reikia A?vietimAi?? iA?saugoti atvirAi??, tolerantiA?kAi??, (…) ruoA?iantA? moderniai demokratijai, ne prieA?kario Lietuvos tipo. Tai esminAi?? reforma.”37
Pagrindines demokratinio ugdymo nuostatas iA? teoriniA? svarstymA? lauko LukA?ienAi?? perkAi??lAi?? A? 1994-aisiais raA?ytAi?? mokyklinAi?? PilietiA?kumo ugdymo programAi??. IA?kalbinga A?ios programos pradA?ia: ai??zTauta gyvena laisvAi?? gyvenimAi??. Atkurta valstybAi??. LietuvAi?? A?sivaizduojame kaip moderniAi?? demokratiA?kAi?? respublikAi??. [Ir iA? karto esminis minties A?uolis ai??i?? D. K.] Tam didA?iam darbui reikia laisvo, doro, pasirengusio, iA?siugdA?iusio tvirtAi?? patriotinAi?? savimonAi?? A?mogaus”. Ir toliau: ai??zMums reikia A?moniA?: suvokianA?iA? laisvAi??s vertAi??Ai??kaip prigimtAi?? ir bAi??tinAi?? dorinAi??s jo (A?mogaus) esmAi??s iA?raiA?kAi??Ai??(S. Ai??alkauskis); turinA?iA? doros pagrindus (nuostatas ir dorinio elgesio A?proA?ius); turinA?iA? laikAi?? atitinkanA?ius bendruosius savo kraA?to ir pasaulio kultAi??ros pamatus; (…); norinA?iA?, pasiryA?usiA? ir gebanA?iA? gyventi demokratijos sAi??lygomis; (…) gebanA?iA? valstybiA?kai mAi??styti ir veikti.”38
Taigi A?gyta politinAi?? laisvAi??, atkurta Respublika suvokiamos kaip ai??zdidis darbas”, kuriam reikia ne tik laisvAi?? branginanA?io, bet ir ai??zvalstybiA?kai veikianA?io” A?mogaus. Itin iA?samiai mokyklos programoje LukA?ienAi?? kvieA?ia aptarti moralines demokratijos atramas: ai??zDora ai??i?? demokratiA?ko buvimo pamatas. (…) SAi??A?iningumas ir politika. (…) Tiesa ai??i?? netiesa ai??i?? melas. Tiesa ir teisingumas ai??i?? asmens nuostata ir elgesio norma, demokratijos siekimas. Melas ai??i?? jo moralinis ir socialinis destruktyvumas; autoritarinAi??s ir totalitarinAi??s santvarkA? sudaromos sAi??lygos melui virsti norma; doriniai, visuomeniniai bei kultAi??riniai melo padariniai. Tiesos sakymo vieA?umas ir A?moniA?kumas. (…) PasitikAi??jimas ai??i?? normaliA? santykiA? tarp A?moniA? ir parlamentinAi??s valdymo formos sAi??lyga. (…) Nekapituliavimas prieA? smurtAi??. (…) TautinAi?? ir pilietinAi?? savigarba bei orumas ir TAi??vynAi??s meilAi??. (…) Klasikinis liberalizmas ir maA?os tautos kultAi??ra.”39
Taigi programoje pabrAi??A?iama laisvAi??s ir tiesos jungtis. Taip pat iA?ryA?kinamas esminis laisvAi??s ir meilAi??s ryA?ys. Kad A?mogus augtA? laisvas, jam esanti bAi??tina draugystAi??s erdvAi??. ai??zVaikui padedama susikurti meilAi??s laukAi?? (A. Ai??liogerio terminas), be kurio negali suveA?Ai??ti laisvAi??. MeilAi??s laukui keliAi?? grindA?ia dorovAi??”40, ai??i?? teigia LukA?ienAi??. Taip atkartodama antikos filosofA?, Vilniaus filomatA? ir filaretA? iA?paA?intAi?? nuostatAi??, jog laisvas kilnus A?mogus ir laisva respublika negalintys gyvuoti be pilieA?iA? solidarumo ir biA?iulystAi??s.
Paskutiniais gyvenimo metais MeilAi?? LukA?ienAi?? skaudA?iai juto, kaip prasilenkia jos gintos idAi??jos ir Lietuvos tikrovAi??, kaip kasdien menkAi??ja ir lAi??kA?tAi??ja A?alies politika, kaip smulkiose tarpusavio kovose uA?mirA?tami svarbiausi tautos gyvenimo klausimai, kaip kasdienybAi??je paminami A?moniA?kumas ir demokratija. Pastebi: ai??zmAi??sA? lyderiams trAi??ksta demokratiniA? nuostatA?.” Ji sielojosi matydama, kad A?vietimo pertvarka vis labiau darosi formali ir fragmentiA?ka, kad ji nukrypsta nuo iA?sikeltA? laisvos tautos ir demokratinAi??s valstybAi??s ugdymo tikslA?, kad mokykla uA?sidaro nuo bendrA? visuomenAi??s reikalA?. Ai??spAi??jo: ai??zLigi absurdo mAi??ginama supaprastinti visAi?? gyvenimAi??!” Tautos savarankiA?kumo viltis vis dar siejo su mokytojais ai??i?? A?iandienos visuomenAi??je jie turintys bAi??ti laisviausi A?monAi??s: ai??zJei aA? negaliu bAi??ti uA? kitus laisvesnAi??, ir kitas negali bAi??ti laisvesnis, tai ir liekame toje paA?ioje vietoje klusniai visiems tarnaujantys? Mokytojo galimybAi??s ypatingos ai??i??Ai?? (…) jis gali bAi??ti jautresnis nei kiti visuomenAi??s sluoksniai, nes jam rAi??pi vaikA? ateitis, taigi apskritai ateitis. Tik reikia mokytojus A?itam rAi??pesA?iui ir jautrumui paA?adinti”41.
Jau prikaustyta prie ligos patalo, MeilAi?? LukA?ienAi?? biA?iuliA? vis klausdavo: ai??zar atsilaikysime?” Ar atsispirsime destrukcijai? Ar atrasime bendrA? jAi??gA? ir iA?minties savo valstybei iA?saugoti ir kurti? PasvarsA?iusi atsakydavo: ai??ztauta sveika ai??i?? svarbu, kad mintis judAi??tA?.”


1Ai??Spengler O., Der Untergang des Abendlandes. Umrisse einer Morphologie der Weltgeschichte. ai??i?? MA?nchen: DTV, 1973, t. 2, p. 1112ai??i??1120.
2Ai??MiAi??osz Cz., Gimtoji Europa. VertAi?? Juozas Tumelis. ai??i??Ai?? Vilnius: Regnum fondas, 2003, p. 21.
3Ai??LukA?ienAi?? M. Jungtys. SudarAi?? RamutAi?? BruzgeleviA?ienAi??. ai??i?? Vilnius: Alma littera, 2000, p. 115.
4Ai??BiliAi??nienAi??-MatjoA?aitienAi?? J., LukA?ienAi?? M. Laiko prasmAi??s. ai??i?? Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 2004, p. 381, 383.
5Ai??Ibid., p. 378.
6Ai??Ibid., p. 381.
7Ai??Vilniaus Vytauto DidA?iojo gimnazijos protokolai (1915ai??i??1940 ir 1953ai??i??1955 metai). SudarAi?? D. PuchoviA?ienAi??, I. RaA?A?iuvienAi??, J. ZabarskaitAi??. ai??i?? Vilnius: Petro ofsetas, 2011, p. 9ai??i??10 ir kt.
8Ai??BiliAi??nienAi??-MatjoA?aitienAi?? J., LukA?ienAi?? M. Laiko prasmAi??s, p. 348.
9Ai??Ibid., p. 359ai??i??360.
10Ai??Ibid., p. 340, 354
11Ai??LukA?ienAi?? M. Jungtys, p. 115.
12Ai??Idem, ai??zApie LietuviA? literatAi??ros katedrAi??”, in: Vilniaus universiteto LietuviA? literatAi??ros katedra 1940ai??i??2000. SudarAi?? Giedrius ViliAi??nas. ai??i??Ai?? Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2002, p. 20ai??i??21.
13Ai??BiliAi??nienAi??-MatjoA?aitienAi?? J., LukA?ienAi?? M. Laiko prasmAi??s, p. 327ai??i??329, 373.
14Ai??Aristotelis. Politika. VertAi?? Mindaugas Strockis. ai??i??Ai?? Vilnius: Pradai, 1997, p. 146.
15Ai??Ibid., p. 150.
16Ai??Ibid., p. 309.
17Ai??Ibid., p. 323.
18Ai??Ai??alkauskis S., ai??zLietuviA? tauta ir jos ugdymas”, in: Ai??alkauskis S. RAAi??TAI. ParengAi?? ArAi??nas Sverdiolas. ai??i?? Vilnius: Mintis, 1995, t. IV, p. 384ai??i??385.
19Ai??Idem, ai??zLietuviA? tauta ir jos ateitis”, in: Ai??alkauskis S. RAAi??TAI, p. 540ai??i??543.
20Ai??Idem, ai??zGarbingasai Pone Prezidente”, in: Ai??alkauskis S. RAAi??TAI. ParengAi?? ArAi??nas Sverdiolas. ai??i?? Vilnius: Mintis, 1996, t. V, p. 553ai??i??560.
21Ai??LukA?ienAi?? M. JUNGTYS, p. 276.
22Ai??Ibid., p. 167.
23Ai??Ibid., p. 204.
24Ai??Ibid., p. 236.
25Ai??ai??zTarp juoda ir balta. Interviu su Meile LukA?iene”, in: Mokykla, 1998, nr. 8, p. 1.
26Ai??LukA?ienAi?? M. Jungtys, p. 148.
27Ai??Ibid., p. 125ai??i??126.
28Ai??Ibid., p. 147.
29Ai??Ibid., p. 276.
30Ai??Ibid., p. 292.
31Ai??Ibid., p. 236.
32Ai??BiliAi??nienAi??-MatjoA?aitienAi?? J., LukA?ienAi?? M. Laiko prasmAi??s, p. 378.
33Ai??Ibid., p. 460ai??i??461.
34Ai??Ibid., p. 386.
35Ai??Ibid., p. 392.
36Ai??LukA?ienAi?? M., Jungtys, p. 278ai??i??279.
37Ai??Ibid., p. 247.
38Ai??Ibid., p. 60ai??i??61.
39Ai??Ibid., p. 62ai??i??65.
40Ai??Ibid., p. 62.
41Ai??ai??zTarp juoda ir balta. Interviu su Meile LukA?iene”, in: Mokykla, 1998, nr. 8, p. 1ai??i??3.