Urbanistikos perspektyva, baigiantis naftos amA?iui

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Urbanistika
AUTORIUS:Ai??Almantas SamalaviA?ius

DATA: 2013-04

Urbanistikos perspektyva, baigiantis naftos amA?iui

Almantas SamalaviA?ius

Su raA?ytoju, socialiniu kritiku Jamesu Howardu Kunstleriu kalbasi Almantas SamalaviA?ius

Jamesas Howardas Kunstleris, pripaA?intas amerikieA?iA? raA?ytojas ir socialinis kritikas, gimAi?? Niujorke 1948 m., baigAi?? muzikos ir meno mokyklAi??, teatrologijos studijas Niujorko valstijos universitete. Dirbo apA?valgininku keliuose dienraA?A?iuose ir garsiajame Rolling Stone A?urnale. Nuo 1975 m. atsidAi??jo kAi??rybiniam darbui, be to, skaito vieA?as paskaitas A?vairioms auditorijoms, raA?o skiltA? New York Times. Keliolikos populiariA? romanA? (tarp jA? ai??zHelovino puotaai???, ai??zBrangioji MegAi??ai???), futurologiniA? mokslinAi??s fantastikos kAi??riniA? (ai??zPasaulis, sukurtas rankaai???, ai??zHebrono raganaai???) autorius. KunstlerA? ypaA? iA?garsino penki negroA?inAi??s literatAi??ros veikalai, analizuojantys architektAi??ros, urbanistikos, ekonomikos ir energetikos problemas: ai??zNiekur nesanA?ios vietos geografijaai??? (1993), ai??zNamo iA? niekur nesanA?ios vietosai??? (1996), ai??zVaizduotAi??s miestasai??? (2002), ai??zIlgai besitAi??sianti skubaai??? (2005), ai??zPernelyg daug stebuklA?ai??? (2012). Ai??iomis temomis jis skaitAi?? paskaitA? ciklus prestiA?iniuose Harvardo, Jeilio, Kornelio, VirdA?inijos universitetuose, Amerikos architektAi??ros institute ir kitur. The Chronicle of Higher Education, svarbiausias aukA?tajam mokslui skirtas JAV periodinis leidinys, A?ias Kunstlerio knygas pavadino ai??zprivalomais skaitiniais architektAi??ros ir miestA? planavimo studijA? programoseai???.

Su Jamesu Howardu Kunstleriu kalbAi??jomAi??s apie globalizuotos vartotojA? kultAi??ros poveikA? miestovaizdA?iui, apie urbanistinio planavimo klaidas, svarstAi??me, kokia bus didmiesA?iA? ateitis.

Almantas SamalaviA?ius: Prognozuojama, kad didA?ioji dauguma pasaulio A?moniA? netrukus gyvens miestuose. TaA?iau didmiesA?ius tebevargina problemos, persekiojusios juos praeitame amA?iuje. MegalopoliA? gyventojai jas sprendAi??, bAi??gdami iA? centro A? pakraA?A?ius, A? priemiesA?ius tarsi tai leistA? susigrAi??A?inti prarastAi?? ArkadijAi??. XIX a. prasidAi??jusi masinAi?? industrializacija, lydima urbanizacijos, per porAi?? A?imtmeA?iA? sukAi??rAi?? tokA? pasaulA?, kurA? darosi vis sunkiau apibAi??dinti kaip tinkamAi?? gyventi A?monAi??ms. Kokia, JAi??sA? nuomone, yra urbanistinAi??s raidos perspektyva, atsiA?velgiant A? dabartinAi?? megakoncentracijAi?? miestuose? Nesiliauja ir kraustymasis A? priemiesA?ius, bent jau Vakaruose.

James Howard Kunstler. Nesutinku su plaA?iai paplitusia nuomone, kad didmiesA?iai ateityje taps dar didesni arba kad jie liks tokie, kokie A?iandien yra. KategoriA?kai tvirtinu, kad A?vykiai klostosi visiA?kai prieA?inga linkme: vyksta susitraukimas. Miestai pasiekAi?? tokiA? dydA?iA?, kad tapo nebesuderinami su energijos, medA?iagA? ir kapitalo iA?tekliais. Ateitis neA?ada pakankamai nei naftos, nei metalo, nei galiausiai pinigA?. Viso to pasekmAi??s neabejotinai bus lemtingos. DidA?iausiems miestams teks priverstinai telktis aplink senAi??sias savo A?erdis, centrus ir vandens telkinius. Ai??is susitraukimas veikiausiai bus sunkus ir skausmingas. Atokesni miestA? rajonai apskritai taps lAi??A?nynais, apleisties vietomis, griuvAi??siais, ypaA? JungtinAi??se Valstijose, kur gyventojai yra labiausiai priklausomi nuo automobiliA? (A?i transporto rAi??A?is atgyvens sparA?iausiai). Kadangi pramoninis A?emAi??s Ai??kis (naftAi?? paverA?iantis maistu) naikina pats save, itin svarbus iA?gyvenimo mieste veiksnys bus tai, ar netoliese esama gerA? dirbamos A?emAi??s plotA?. Tokie JAV miestai kaip Feniksas, Arizona arba Irako sostinAi?? Bagdadas veikiausiai susitrauks itin A?iauriai.

Taip pat turime susitaikyti su faktu, kad dangoraiA?is yra atgyvenAi??s statinio tipas, nes maA?Ai??jant kapitalui ir senkant materialiniams iA?tekliams, didA?iosios jA? daugumos niekas niekada nebeatnaujins. Netrukus jie bus nuraA?yti ir priskiriami dalykams, keliantiems didA?iulius sunkumus, o ne ekonominiam aktyvui. Su tuo ypaA? sunku susitaikyti architektAi??ros profesionalams, A?iuo metu uA?dirbantiems didA?iulius pinigus iA? to, kad maksimizuoja kiekvieno statinio kvadratiniA? metrA? skaiA?iA?.

PraAi??jusio amA?iaus 7-uoju ir 8-uoju deA?imtmeA?iais urbanistinAi??s pakraipos amerikieA?iA? sociologai (pavyzdA?iui, Davidas Riesmanas ir kiti) ypaA? daug dAi??mesio skyrAi?? gyvenimo priemiesA?iuose kokybei ir kultAi??rai. Negi neA?A?velgiate jokiA? proA?vaisA?iA?, kad priemiesA?iai tiek JAV, tiek kitose A?alyse A?gautA? kokiAi?? nors perspektyvAi???

PriemiesA?iA? likimas, manyA?iau, jau nulemtas. Daugelio iA? jA? net neA?manoma pertvarkyti, pritaikant kokiai nors kitai paskirA?iai ar panaudai. Jie neturi ateities. Gyvenimas priemiesA?iuose netrukus reikA? gyvenimAi?? lAi??A?nynuose ir griuvAi??siuose, gelbAi??tinose zonose. Situacija JungtinAi??se Valstijose yra tragiA?kiausia, nes didA?iausios lAi??A?os XX a. buvo sukiA?tos A? A?iAi?? neperspektyviAi?? infrastruktAi??rAi??, bet dAi??l psichologijos, verA?ianA?ios apsaugoti ir pateisinti ankstesnes investicijas, priemiesA?iai iki A?iol ginami bet kokia kaina. Su gyvenimu priemiesA?iuose siejamas ir nacionalinis tapatumas, A?tai kodAi??l amerikieA?iai nenori nieko girdAi??ti apie lAi??A?A?, kurA? bendrais bruoA?ais galima nusakyti taip: miestai darysis gerokai maA?esni, negu yra A?iandien, bus atgaivinami nedideli miestai, kuriuos supa A?emAi??s Ai??kio kraA?tovaizdis, tiesa, kitoks nei pastaraisiais deA?imtmeA?iais, nes A?emdirbystAi?? ateityje darysis maA?iau mechanizuota, reikalaus daugiau rankA? darbo. Laikas mentaliai rengtis, kad priemiesA?iA? teks atsisakyti. A?velgiant A? ateitA?, investicijos A? priemiesA?ius reikA? beprasmiA?kAi?? riboto kapitalo A?vaistymAi??.

Vartojimas darAi?? ir tebedaro didA?iulAi?? A?takAi?? A?iuolaikiniA? miestA? formai, vizualumui, kasdienybAi??s kultAi??rai. Visame pasaulyje prekybos centrai tapo ne tik apsipirkimo, bet ir pramogA?, pasilinksminimA? vietomis, miestieA?iai praleidA?ia juose vis didesnAi?? laisvalaikio dalA?. TapAi?? simboliniais urbanistinAi??s kultAi??ros centrais, jie apibrAi??A?ia ir vartotojA? poreikius, jA? pasaulAi??jautAi??, kai kurie socialiniai kritikai net vadina prekybos centrus mAi??sA? laikA? ai??zkatedromisai???. Kaip manote, ar dar A?manoma suvaldyti didA?iojo verslo skatinamAi?? besaikA? vartojimAi??, kuris daro pragaiA?tingAi?? poveikA? miestieA?iA? kultAi??rai, gyvenimo bAi??dui?

XX a. kilAi??s vartojimo bumas privertAi?? suprekinti viskAi??, kas tik gali virsti preke. Prekybos centrai yra paprasA?iausiai komercializuota vieA?oji erdvAi?? (iA? tikrA?jA? ji privati, nes valdoma tA?, kurie valdo prekybos centrus). Buvo uA?imtosAi?? visos niA?os. Prekybos centras ai??i??Ai?? paprasA?iausias turgus, organizuotas, remiantis priklausomybe nuo automobilio. JungtinAi??se Valstijose A?itai artAi??ja prie pabaigos. Prekybos centrai A?lunga visur, nes ekonomikAi?? drebina didA?iulAi?? naftos kaina. MaA?Ai??ja ir pinigA?, ir kreditA?, o kartu su jais menksta ai??zvartotojA?ai??? galimybAi??s A?sigyti daiktA?. AutomobiliA? nuomai suteikiama vis maA?iau ir maA?iau paskolA? ai??i?? amerikieA?iai buvo A?pratAi?? pirkti automobilius iA?simokAi??tinai, maA?Ai??ja ir A?stengianA?iA? skolintis. O kadangi viskas, kas organizuota didA?iuliu (masiniu) mastu, netolimoje ateityje ims svyruoti ir galiausiai A?lugs, tas pats gresia ir gigantiA?kiems transnacionaliniams prekybos tinklams. Verslas darysis maA?esnis visais atA?vilgiais, tad prekybos centro ateitis ai??i?? susitelkti ai??zpagrindinAi??je gatvAi??jeai??? (arba tradiciniame miesto centre). Deja, daugybAi?? A?moniA? vis dar mano, kad dabartinis status quo tAi??sis amA?inai. Taip tikrai nebus. Dalykai, kurie negali tAi??stis, neiA?vengiamai A?lunga.

Visame pasaulyje A? miestA? kAi??nAi?? A?siverA?usi autostrada atAi??mAi?? iA? pAi??sA?iA?jA? laisvo judAi??jimo erdves. Ar A?i tendencija tAi??sis ir XXI a.? Ar automobilis toliau diktuos urbanistinAi??s plAi??tros sAi??lygas?

Manyti, kad maA?ininis automobilizmas plAi??tosis toliau, bAi??tA? absurdiA?ka. DidelAi?? naftos kaina yra tik ledkalnio virA?Ai??nAi??. Dar reikA?mingesnis veiksnys, lemsiantis automobilio epochos baigtA?, bus, kaip sakiau, kapitalo stoka (finansinis A?lugimas). JungtinAi??se Valstijose kapitalo stygiA? rodo miestA?, grafysA?iA? ir valstijA? bankrotai (federalinAi?? valdA?ia techniniu poA?iAi??riu veikiausiai irgi galAi??tA? bAi??ti paskelbta bankrutavusia). IA? dalies tai reiA?kia, kad valdA?ia nesusidoroja su viskAi?? ryjanA?ia autostradA? hierarchija, iA?plAi??tota per pastaruosius A?imtAi?? metA?. Miestai turAi??tA? liautis investavAi?? A? automobiliA? eismo infrastruktAi??rAi?? ir pradAi??ti rAi??pintis vieA?uoju transportu: tramvajais, lengvaisiais, sunkiaisiais traukiniais ir t.Ai??t. PolitiA?kai tAi?? padaryti JAV yra labai sunku, nes vyrauja klaidingas mAi??stymas. AmerikieA?iai nAi?? neA?sivaizduoja, kaip arti automobiliA? eros saulAi??lydis.

Ebenezeris Howardas, regis, padarAi?? paslaugAi?? Le Corbusier, kuris A?aliA?jA? plotA? idAi??ja pasinaudojo tam, kad sukurtA? dangoraiA?iA? sankaupos miesto centre vizijAi??. Nepaisant to, kad ji nebuvo A?gyvendinta, moderniajame mieste Ai??mAi?? dominuoti parkavimo aikA?teliA? plotai. Ar tAi?? lAi??mAi?? tik automobiliA? industrija, ar bAi??ta ir kultAi??riniA? prieA?asA?iA??

Le Corbusier buvo gerai A?inomas idiotas. Jis sukAi??rAi?? nelemtai pagarsAi??jusA? Plan Voisin, kuris turAi??jo bAi??ti A?gyvendintas Marais vietovAi??je, Ai??ai??i?? tai zombiA?ka siaubo filmo schema su bokA?tais, iA?dAi??liotais neva ai??zA?aliosiose erdvAi??seai??? (per kurias planuota nutiesti didA?iules autostradas). PanaA?u, kad Corbu nAi?? nesuprato galimA? savo plano padariniA?, nesuvokAi??, kad ai??zatvira erdvAi??ai???, jeigu ji prastai apibrAi??A?ta vizualiniu poA?iAi??riu ir niekieno ai??znevaldomaai???, tampa grAi??sminga zona ginA?ytinoje teritorijoje. TaA?iau visur buvo sekama A?iuo pavyzdA?iu ai??i?? tiek ParyA?iaus vargingA?jA? banlieu, tiek realizuojant klaikius aukA?tybinius ai??zprojektusai??? JungtinAi??se Valstijose. Rezultatas ai??i?? milA?iniA?ka socialinAi?? nelaimAi??. Tokie asmenys kaip Ebenezeris Howardas ir Le Corbusier buvo utopiniai svajotojai, neatsiA?velgAi?? A? tai, kokA? didA?iulA? disbalansAi?? XX a. sukAi??rAi?? ekonomika, paremta pigia energija. IA? esmAi??s jie neA?vertino, koks bus galutinis jA? svajoniA? rezultatas. Tad vietovAi??se, kur ypaA? pigi energija, miestA? centrai buvo uA?statyti dangoraiA?iais (Dalasas, Atlanta…) ir teko uA?tikrinti kasdieninAi?? transporto tAi??kmAi?? iA? aplinkiniA? priemiesA?iA? A? miestAi?? ir iA? miesto A? priemiesA?ius. MiestA? planuotojams ai??zreikA?mingiausiu ir geriausiuai??? dalyku tapo automobiliA? parkavimas. Tos kvailystAi??s nepavyko A?veikti iki A?iol.

Esate Naujosios urbanistikos sAi??jAi??dA?io rAi??mAi??jas. Kurios iA? programiniA? jo nuostatA? yra perspektyviausios? Ar jis pajAi??gus padaryti reikA?mingesnAi?? A?takAi?? (kol kas, regis, nepadarAi??) bAi??simoms miesto kultAi??ros formoms?

DidA?iausias NaujA?jA? urbanistA? pasiekimas yra tai, kad jie iA?drA?so pasikapstyti po istorijos A?iukA?liadAi??A?Ai?? ir iA?traukAi?? iA? ten gausybAi?? pamirA?tA? A?iniA?, principA? ir A?gAi??dA?iA?, iA?siugdytA? projektuojant tradicines urbanistines vietoves. Visa tai buvo iA?mesta A? A?iukA?lynAi??, nes kelios profesionaliA? ai??zplanuotojA?ai??? kartos rAi??mAi??si vien statistikos analize ir transporto inA?inerija. Naujieji urbanistai sugrAi??A?ino tikruosius urbanistinio projektavimo A?nagius ir jau padarAi?? nemenkAi?? A?takAi?? jaunesnei kartai visose JungtinAi??se Valstijose. PraAi??jusio amA?iaus 9-ajame deA?imtmetyje prasidAi??jAi??s sAi??jAi??dis sutapo su suvokimu, kad pigios naftos epocha baigiasi, o kartu ateina galas ir ja grA?stai ekonomikai, kad ir kokiais pavidalais ji reikA?tA?si. Naujieji urbanistai siAi??lo susigrAi??A?inti tradicinAi?? urbanistinAi?? praktikAi??, gyvavusiAi?? iki automobiliA? eros, taikant jAi?? tiek statiniams projektuoti, tiek vieA?A?jA? erdviA? sandarai ir dydA?iams nustatyti. NemaA?a dalis praAi??jusio amA?iaus infrastruktAi??ros ai??i?? kalbu apie dangoraiA?ius, automagistrales ir pan., ai??i?? kuo toliau, tuo daugiau problemA? kels. Ai??sivaizduoju, kad galAi??tA? atsirasti pramonAi??, skirta jA? rekonstrukcijai. TaA?iau akivaizdu: dabartinis gyvenimo bAi??das jau pasiekAi?? aklavietAi??.

A?monijos istorija daugiausia yra improvizacinio pobAi??dA?io. Darysime tai, kas atrodys tuo metu teisinga, plAi??tosime tas teorijas (arba susigrAi??A?insime ankstesnes), kurios paaiA?kintA? ir racionalizuotA? mAi??sA? pasirinkimAi??. NeA?inau, ar Naftos amA?iaus eksperimentai pasirodys juokingi ar tragiA?ki ai??i?? galbAi??t jie bus laikomi ir vienokiais, ir kitokiais. Dauguma A?moniA? jausis apvilti ir net apgauti technologinAi??s paA?angos paA?adA?. Tai gali baigtis dar vienu tamsiA? prietarA? amA?iumi. Viliuosi, pavyks to iA?vengti.

DAi??koju uA? pokalbA?.