UA? horizonto pasaulis nesibaigia

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Apie kAi??rybAi?? ir save
AUTORIUS:Ai??Herkus KunA?ius

DATA: 2012-08

UA? horizonto pasaulis nesibaigia

Herkus KunA?ius

A�

RaA?ytojas Alvydas Ai??lepikas atsako A? Herkaus KunA?iaus klausimus

MAi??sA? kartai teko gyventi prie komunizmo ir totalitarizmo, A?iandien ai??i?? prie kapitalizmo ir demokratijos. Koks Tavo poA?iAi??ris A? praeitA? ir dabartA?? Kiek svarbi Tau sovietinAi?? patirtis?

Deja, o gal ir aA?iAi?? Dievui, kad teko gyventi sovietmeA?iu. TodAi??l dabar uA? jokius pinigus, jokiomis graA?iausiomis kalbomis niekas manAi??s neA?tikins, kad socializmas gali bAi??ti gAi??ris. Negali bAi??ti jokio socializmo A?mogaus veidu, nes tai lAi??zeriA? ideologija, kuri nori visus suvienodinti, jos adeptai iA? anksto manosi A?inAi??, ko vienam ar kitam A?mogui reikia. O iA? tikrA?jA? yra nevykAi??liai, lAi??zeriai, besigvieA?iantys svetimo gero. A?odA?iu ai??i?? vagys. Jie nori lygybAi??s, tai yra to, kas neA?manoma iA? principo. LygAi??s gali bAi??ti tik skurde ai??i?? tiek materialiniame, tiek ir dvasiniame. A?monAi??s nAi??ra ir niekada nebus lygAi??s, vienodi, o norint sulyginti, kad visi turAi??tA? tiek pat, reikia tiesiog atimti iA? tA?, kurie turi daugiau. Tinginys, nevykAi??lis visada turAi??s maA?iau. DarbA?tus, talentingas turAi??s daugiau, todAi??l iA? jo reikia atimti. Visa kairioji ideologija pagrA?sta vienintele idAi??ja: kas tavo ai??i?? tas mano. Tau leidus pacituosiu garsA? rusA? disidentAi?? AleksandrAi?? PodrabinekAi??, kurio mintims pritariu, ir kuris A?ino, apie kAi?? kalba, nes socialistines groA?ybes patyrAi?? ne tik tokiu bAi??du kaip mes, bet ir kalAi??jimuose, tremtyse. Tai citata iA? jo teksto, paskelbto tinklalapyje ai??zGrani.ruai???. Tekstas vadinasi ai??zSocialistinio periodo parkasai???. ai??zSocializmas neiA?gydomas. Negalima jo reformuoti, pagerinti, suteikti jam A?mogiA?ko veido. Jis vis tiek liks tas pats monstras, ryjantis laisvAi??, iniciatyvAi?? ir A?mogiA?kAi??jAi?? savigarbAi??. JA? galima tik iA?rauti, ir patartina ai??i?? su A?aknimis, nes kitaip jis tarytum blogiausia piktA?olAi?? vAi??l atA?els ir vAi??l kels grAi??smAi?? visuomenei. Tie, kurie eilinA? kartAi?? kala mums neblAi??stanA?iAi?? idAi??jAi?? apie amA?inAi??jA? veltui (chaliava), skirtAi?? visiems, ir apie paternalistinAi?? valdA?iAi?? iA?rinktiesiems, tikisi, kad istorinAi?? A?moniA? atmintis yra labai trumpa. Ir jie turi pagrindo to tikAi??tis. Naujosios kartos neprisimena realaus socializmo koA?marA?, nemAi??gsta skaityti apie tokius dalykus, o dAi??l A?mogiA?kosios prigimties yra linkAi?? susigundyti nemokamu sAi??riu. Bet kad tas sAi??ris padAi??tas spAi??stuose, suprantama, suA?inos tik tada, kai jau bus per vAi??lu.ai???

Suprantu ir pritariu A. Podrabinekui. Visi matome, kaip visokios naujosios kairAi??s organizacijos bando kimA?ti A?monAi??ms A? galvas suplAi??kusias, lavonA? kvapu persmelktas idAi??jas.

Gerai nors tiek, kad AlgirdAi?? PaleckA? teismas vis dAi??lto pripaA?ino kaltu.

Man sovietinAi?? patirtis svarbi, nes aA? bijau dAi??l savo vaikA?, dAi??l pasaulio, kuriame jie gyvens. KiekvienAi?? akimirkAi?? socializmo vis daugiau. TodAi??l manau, kad mano, ir kaip raA?ytojo, viena iA? pareigA? apsaugoti dabartA? nuo praeities pasikartojimo.

Ar svarbu, Tavo manymu, menininkui ne iA? nuogirdA?, o empiriA?kai iA?gyventi bAi??simo kAi??rinio temAi??? O galbAi??t tereikia tik vaizduotAi??s, norint, kad gimtA?, pavadinkime, literatAi??ra?

viagra priser.

AA? paklausA?iau A?iek tiek kitaip: o ar A?manoma vaizduotAi?? be empirinAi??s patirties? Ir jeigu A?manoma, tai ar tos vaizduotAi??s sukurti vaizdiniai kam nors A?domAi??s? Ar daA?nu atveju ai??zgrynosiosai??? vaizduotAi??s sukurta literatAi??ra nAi??ra tik svetimos patirties atrajojimas? Kiek daug beviltiA?kos, neA?domios fantastinAi??s literatAi??ros, kuriAi?? kartais paskaitau. O juk yra ir nepaprastai A?domiA? fantastinAi??s literatAi??ros kAi??riniA?. prastieji daA?niausiai todAi??l ir yra prasti, kad atkartoja jau girdAi??tus A?tampus, kuria pasaulius, kurie jau seniai sukurti, A?imtAi?? kartA? apraA?yti, ir A?imtAi?? kartA? geriau. Kas galAi??tA? atsakyti, kodAi??l taip jaudina J. R. R. Tolkieno trilogija? Ir ar ji bAi??tA? tokia paveiki, tokia galinga, jeigu ne kupina skausmo ir klajoniA? naA?laitiA?ka raA?ytojo vaikystAi??, jeigu ne profesoriA?ka mokslininko patirtis, jeigu ne lingvistinAi??s studijos (jis puikiai kalbAi??jo graikiA?kai, islandiA?kai, A?avAi??josi suomiA? ir valA? kalbomis), o visa tai juk ir buvo empirinAi?? jo patirtis. Galiausiai ar tie didingi VidurA?emAi??s mAi??A?iai bAi??tA? taip aistringai ir A?tikinamai apraA?yti, jeigu raA?ytojas pats nebAi??tA? dalyvavAi??s Pirmojo pasaulinio karo mAi??A?iuose, kuriuose prarado keletAi?? artimiausiA? draugA?? Kitas pavyzdys ai??i?? Kurtas Vonnegutas. Ko daugiau jo kAi??ryboje ai??i?? empirinAi??s patirties ar vaizduotAi??s? KokA? poveikA? jam padarAi?? Drezdeno bombardavimas ir ar bAi??tA? jo kAi??ryba tokia pati be A?ios siaubingos patirties?

Manau, vaizduotAi?? labai svarbi, taA?iau labai svarbus ir patyrimas, iA?manymas. Yra neA?domiA?, apgailAi??tinA? grynosios vaizduotAi??s kAi??riniA?, bet yra ir daugybAi?? nuobodA?iA?, beveidA?iA?, visiA?kai banaliA? knygA?, kurias raA?Ai?? autoriai naudojo tikrAi?? medA?iagAi??, tikrus empirinius potyrius. TaA?iau, pavyzdA?iui, ar bAi??tA? tapusi stipresnAi?? 1962 metais iA?leista Aleksandro SolA?enicyno apysaka ai??zViena Ivano DenisoviA?iaus dienaai???, jeigu joje autorius bAi??tA? Ai??mAi??s fantazuoti, pasidavAi??s kokiam nors vaizduotAi??s A?Ai??lsmui? Suprantama ai??i?? ne. Ko daugiau ai??i?? vaizduotAi??s ar empirikos Andrejaus Platonovo kAi??rinyje ai??zDuobAi??ai???, paraA?ytame 1930 metais? Ar vaizduotAi??, ar patirtis sukAi??rAi?? tuos pritrenkianA?ius vaizdus ir scenas: A?tai visi rausia didA?iulAi?? duobAi??, tik turtingesni negali, nes reikia rAi??pintis derlium, tad buoA?Ai??s susodinami ant plausto ir paleidA?iami upe A?emyn, tada arkliai susiburia A? kolchozAi?? ir, neturAi??dami daugiau kAi?? Ai??sti, kiekvienas iA? savo buvusiA? A?eimininkA? namA? stogo atsiplAi??A?ia po kuokA?tAi?? A?iaudA?, susineA?a A? miestelio aikA?tAi?? ir tada visi kolektyviA?kai Ai??da. Paskui ateina A?iema, visi arkliai dvesia tvartuose iA? bado, pAi??sta ir puA?iasi, o kAi??nuose ima gamintis A?iluma ir atsiranda daugybAi?? ertmiA?, tose ertmAi??se prisiveisia musiA?, jos skrenda lauk iA? gyvuliA? kAi??nA? (kaip Vergilijaus apraA?ytosios bitAi??s iA? jauA?iA? viduriA?), taA?iau, patekusios A? aplink tvyranA?iAi?? A?iemAi??, gauna galAi??, ir musiA? tiek daug, kad aptemsta dangus, o A?iema tampa juoda ai??i?? sninga ne sniegu, bet musAi??mis, tad galiausiai tos milA?iniA?kos duobAi??s, kuriAi?? visi A?io kAi??rinio veikAi??jai rausAi?? didA?iulio socialistinAi??s kultAi??ros rAi??mo pamatams, dugne palaidojama maA?ytAi?? mergaitAi??, mirusi iA? bado.

Beje, bAi??tA? visai teisinga paklausti, Herkau, ir TavAi??s: ko daugiau, vaizduotAi??s ar empirinAi??s patirties, pavyzdA?iui, romane ai??zLietuvis Vilniujeai???? Tikriausiai atsakytum, mielas drauge, panaA?iai kaip aA?, bandydamas dabar iA? sunkaus klausimo iA?sisukti: reikia to ir kito. O kartais gal nereikia nei to, nei ano.

Man regis, kAi??riniui svarbiau ne tai, iA? ko jis gema ai??i?? iA? vaizduotAi??s ar iA? empirikos. Svarbiausia, mano manymu, yra kalba. Jos jausmas. Sakinys. Ar autorius jA? valdo, ar sugeba suvaldyti kalbAi??, ar sukuria ritmAi??, tekAi??jimAi??, ar pasirinktas kalbAi??jimo bAi??das, sakiniA? struktAi??ra dera autoriaus pasirinktai temai, A?odA?iu, ar skamba, ar A?vyti kalba, ar jos haubicos muA?a A? teisingus taikinius. Ir dar ai??i?? kiekvienas literatAi??ros kAi??rinys privalo turAi??ti kad ir maA?ytAi??, bet paslaptA?. Kitaip tai bus tik paprasA?iausia A?urnalistika.

Esi pavydAi??tinai plataus akiraA?io menininkas ai??i?? poetas, raA?ytojas, dramaturgas, scenaristas, aktorius, reA?isierius… (Gal kaA?kurios Tavo veiklos srities nepaminAi??jau?) Kas Tave paskatino pasirinkti menininko keliAi???

Mano vaikystAi??, kaip A?inia, prabAi??go nedideliame miestelyje, galima sakyt, kaime. Pas mus A? mokyklAi?? retkarA?iais atvaA?iuodavo artistai ai??i?? ai??zArmonikosai??? ansamblis, kokia nors dainininkAi?? arba pianistAi??, kuri, grodama ChopinAi?? iA?derintu pianinu, linksminosi dar ir tuo, kad kai kuriuos klaviA?us turAi??davo ne tik paspausti, bet paskui dar ir iA?traukti, nes jie A?strigdavo. Taip pat lankAi??si aktoriai Algirdas Sabalys, Jonas A?epaitis, televizijos diktorius Vytautas Kybartas, vAi??liau ir Jonas BraA?kys, visi jie skaitAi?? arba eilAi??raA?A?ius, arba humoreskas. Tai bene ir visi menininkai, kuriuos tada galAi??jau pamatyti, be Vilniuje matytA? kaA?kokio miuzikholo artisA?iA? ir cirko meA?kA?.

Televizorius tuo metu, anot multiko ai??zMaA?ylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogoai??? personaA?Ai??s Freken Bok, rodAi?? kaA?kokius sukA?ius, o meno maA?ai, bet aA? daug skaiA?iau, o knygose tai van Goghas, tai Gauguinas vis badaudavo ir patirdavo neteisybAi??. TaA?iau kAi??rAi?? ai??i?? vien tik A?edevrus, o ta kanA?ia buvo tauri.

Taip knygos ir visa kita patirtis sukAi??rAi?? mano vaikiA?koje galvoje tokA? menininko-pusdievio vaizdinA?. Tai traukAi??, taA?iau baugu buvo net pagalvoti, kad pats galAi??tum tapti vienu iA? tA? meA?kA? ar gogenA?.

Man pasisekAi??, nes turAi??jau puikius mokytojus. daug skaiA?iau, o paskui Ai??miau ir raA?inAi??ti. Ai??viesaus atminimo VideniA?kiA? vidurinAi??s mokyklos direktorius Antanas MarcinkeviA?ius, dAi??stAi??s lietuviA? kalbAi?? ir literatAi??rAi??, pirmasis paskatino rimA?iau uA?siimti raA?ymu. Jo dAi??ka mano eilAi??raA?A?iai pirmAi?? kartAi?? atsidAi??rAi?? spaudoje ai??i?? MolAi??tA? rajono laikraA?A?io ai??zPirmynai??? kAi??rybos puslapyje. Buvau gal A?eA?tokas, bet vietoj dA?iaugsmo pajutau didelAi?? nuoskaudAi??: mano tekstai pirmAi?? kartAi?? patyrAi?? taisymus. Dabar suprantu, kad mielas direktorius Antanas tiesiog pataisAi?? ritmikos, rimo ir kirA?io riktus, taA?iau tada tai buvo baisus smAi??gis. Verkiau uA?sidarAi??s ir A?sikandAi??s pagalvAi??. NuotaikAi?? kiek pakAi??lAi?? tai, jog uA? savo kad ir redaguotAi?? kAi??rybAi?? gavau pirmAi??jA? honorarAi?? ai??i?? tris rublius. NusprendA?iau tapti raA?ytoju, nes moka ai??i?? gerai.

Atmetus juokus, reikia pasakyti, kad Antanas MarcinkeviA?ius, o vAi??liau kitas puikus pedagogas, vyresniA?jA? klasiA? lietuviA? kalbos ir literatAi??ros mokytojas Valentinas Stundys mane visaip stAi??mAi??, skatino raA?yti, labai palaikAi??. Deja, vAi??liau, kai per A?ioplumAi?? neA?stojau A? universitetAi?? ir tam, kad dar iA?tempA?iau metus nepaimtas A? sovietA? kariuomenAi??, atsidAi??riau 21-ojoje Vilniaus PTM, rAi??pAi??jo kiti, labiau pankiA?ki dalykai, o paskui, kai nuo visA? panaA?iA? mokyklA? SSSR gynybos ministro A?sakymu buvo nuimta vadinamoji bronia ir susrAi??bAi?? A? KazachstanAi??, tada, A?inoma, raA?yt jau nebegalAi??jau. O grA?A?Ai??s namo jauA?iausi dvasiA?kai iA?sekAi??s, beveik nebepajAi??giau suvokti nieko abstraktaus ai??i?? sAi??dAi??jau, skaitydamas Sezemano ai??zEstetikAi??ai???, ir baisAi??jausi, kad nieko nesuprantu.

Vis dAi??lto paskui, dirbdamas tekintoju ir A?altkalviu, stovAi??damas prie stakliA? ir droA?damas balvankAi??, o paskui gerdamas A?iltAi?? degtinAi?? su A?eA?tAi?? kategorijAi?? turinA?iu kolega, kurA? visi vadinome diadia Vania, staiga aiA?kiai pradAi??jau matyti, kaip degraduoju, kaip skAi??stu, o man virA? galvos susiskliaudA?ia maurai. Tuo metu jau ir knygA? negalAi??jau skaityti ai??i?? buvo uA?valdAi??s beveik fizinis, apA?iuopiamas jausmas, kad visos A?ios knygos, visi A?openai ir gogenai ai??i?? ne man, kad tai kaA?kur toli ir beprasmiA?ka.

AA?iAi?? Dievui, paskutinAi?? akimirkAi?? sugebAi??jau iA?A?okti iA? to povandeninio laivo ir atsidAi??riau Muzikos ir teatro akademijoje, tuometAi??je ValstybinAi??je konservatorijoje. Nors atmosfera bendrosiose paskaitose nuo 21-osios PTM skyrAi??si menkai, uA?tat specialybAi??s dalykus dAi??stAi?? Dalia TamuleviA?iAi??tAi?? ir Jonas Kavaliauskas, kalbos kultAi??rAi?? ai??i?? Vytautas Vitkauskas, meno istorijAi?? ai??i?? Mariana MalcienAi??, filosofijos istorijAi?? ai??i?? Stasys JukneviA?ius. Be A?iA? puikiA? A?moniA?, suprantama, buvo kurso draugai ai??i?? A?aunAi??s ir laisvi A?monAi??s. PavyzdA?iui, Saulius Mykolaitis ar Andrius BialobA?eskis, kuris supaA?indino su savo muzikantais tAi??vais ir moA?iute Kazimiera Kymantaite. Bendravimas su A?iais A?monAi??mis atvAi??rAi?? laisvAi??, kuriAi?? buvau uA?spaudAi??s kaA?kur giliai savy. Staiga aiA?kiai Ai??miau suvokti ai??i?? norint bAi??ti menininku, nereikia, kad tave palaimintA? kokios nors institucijos ar komsomolo A?unsnukiai. Paskui susipaA?inome su bendramokslio Rido A?irgulio tAi??vu, skulptoriumi Stasiu A?irguliu, kuris savo iniciatyva ruoA?Ai?? mus meno istorijos egzaminams, skaitAi?? paskaitas savo namuose Kaune, pasakodamas ir apie savo kAi??rybAi??, jos principus, apie tai, kAi?? man, iA?trAi??kusiam iA? ankstesnio liAi??no, norAi??josi klausytis ir gerti A? save kaip kokiAi?? girAi??.

Paskui jau viskas Ai??josi natAi??raliai ir sklandA?iai: dar bAi??damas antrakursis iA?spausdinau pirmuosius savo eilAi??raA?A?ius, susipaA?inau su Valdu Kukulu, kuris savo ruoA?tu supaA?indino su Vladu Ai??imkumi, Jonu StrielkAi??nu, Kaziu JonuA?u… PrasidAi??jo Poezijos pavasariai… Taip ir atsidAi??riau dabartinAi??je situacijoje. Jeigu sakai, kad esu menininkas ai??i?? tikiu. Tik labai nesinorAi??tA?, kad pasirodytA?, jog iA? tikrA?jA? esu paprasA?iausia cirko meA?ka.

KiekvienAi?? raA?ytojAi?? skirtingais gyvenimo laikotarpiais suA?avi vis kiti autoriai, knygos, stiliai ar judAi??jimai. Kas Tau anuomet rodAi??si svarbAi??s ir kAi?? A?iandien galAi??tum pavadinti savo autoritetais?

PoezijAi?? pradAi??jau skaityti nuo Marcelijaus MartinaiA?io, jo knygAi?? ai??zVainikasai??? mokAi??jau kone atmintinai, paskui 1982 metais mokyklos bibliotekoje radau Vytauto P. BloA?Ai??s knygAi?? ai??zSena lauA?avietAi??ai???, kuri mane tiesiog uA?bAi??rAi??. Labai ilgai skaiA?iau tik A?iuos du poetus, niekaip nesurasdamas, o gal ir nelabai ieA?kodamas rakto kitA? kAi??rybai. Vis dAi??lto Sigito Gedos ai??zA?ydinti slyva Snaigyno eA?ereai???, pasakykim A?argonu, pramuA?Ai?? tAi?? uA?tvankAi??: Ai??miau skaityti GedAi??, JuditAi?? VaiA?iAi??naitAi??, VytautAi?? SkripkAi??, GintarAi?? PatackAi??, AntanAi?? A. JonynAi?? ir kitus, na, o Jono StrielkAi??no poezijos rinktinAi?? tiesiogine prasme padAi??jo nepasiusti sovietinAi??s kariuomenAi??s marmalynAi??je.

Dabar gi didA?iausi autoritetai yra ai??zVilniaus kailiaiai??? (visi ai??i?? ir prozininkai, ir poetai).

O apie kitus prozininkus nekalbAi??siu, nes jeigu paminAi??siu SalingerA?, tai A?siA?eis Faulkneris…

RaA?ai poezijAi??, apsakymus, pjeses, kino filmA? scenarijus… Kuri sritis Tau artimiausia? Paklausiu plaA?iau: kas Tu A?iandien esi?..

Atsakysiu kiek kitaip ai??i?? kas aA? A?iandien nesu. Ai??iandien aA? nesu aktorius. Tai nereiA?kia, kad niekada nevaidinsiu. Tiesiog instituciA?kai esu nebesusaistytas: aA?iAi?? Dievui, pagaliau iA?Ai??jau iA? Nacionalinio dramos teatro, kur buvau etatinis darbuotojas, vaidinau spektakliuose, repetavau ir panaA?iai. man tai pradAi??jo trukdyti. TrukdAi?? tas fabrikinis A?rAi??minimas, juo labiau kad ir A? A?mones dabar imta A?iAi??rAi??ti panaA?iai kaip fabrike. Aktorius daA?nai bAi??na ne menininkas, o tik atlikAi??jas, amatininkas, tokia jau jo profesijos specifika, taA?iau vis tiek jis nori bAi??ti menininkas, turi visokiA? idAi??jA?, kAi??rybiniA? fantazijA?, bet jam sako: eik, atlik tAi?? savo darbelA?, nesikiA?k A? mAi??sA? didA?iAi??jAi?? meno politikAi??, nestovAi??k, kaip sakoma, vidury meno greitkelio, netrukdyk pateptA?jA? ir pusdieviA? eismo. Bet A?ia tik A?nekos, o ir pateptieji nelabai pusdieviai, ir greitkelis nelabai koks, o ir visa institucija dabar tik toks kiA?eninis fabrikAi??lis, gal A?vakiA? ar kanopA? virimo gamyklAi??lAi??, gal vilnos karA?ykla, toks privatus versliukas. Na, jei nereikia manAi??s tame versliuke, tai ir nereikia, man nuo to tik geriau.

A?inoma, vaidinti aA? vaidinsiu, bet dA?iaugiuosi A?inodamas, kad vaidinsiu tada ir tik tada, kai pats norAi??siu, kai, pavyzdA?iui, sutaps mano ir kieno nors kito poA?iAi??ris A? pasaulA?. Arba A? teatrAi??. Arba A? A?iaip kAi?? nors.

ciprofloxacino cinfa 500 mg.

Naujausioje savo knygoje ai??i?? ai??zMano vardas ai??i?? MarytAi??ai??? ai??i?? palietei menkai Lietuvoje A?inomAi?? ai??zvilko vaikA?ai??? temAi??. Papasakok apie A?io romano atsiradimo aplinkybes.

Na, apie knygos pasirodymo aplinkybes nemaA?ai pasakojau A?io romano pristatymuose, be to, apie tai raA?au ir paA?ioje knygoje iA?spausdintame autoriaus pabaigos A?odyje, todAi??l dabar gal tik dar kartAi?? norAi??A?iau padAi??koti visiems man pagelbAi??jusiems, talkinusiems, kad kAi??rinys atsirastA?.

Vis dAi??lto galiu pasakyti, kad kai pirmAi?? kartAi?? susidAi??riau su A?ia skaudA?ia tematika ir iA?girdau, perskaiA?iau pirmuosius ai??zvilko vaikA?ai??? liudijimus, atsitiko kaA?kas keista: tema Ai??mAi?? tarytum persekioti. Supratau, kad bAi??tinai turiu kaA?kAi?? padaryti: sukurti, paraA?yti, kalbAi??ti, pasakoti apie tai. Ir buvo labai svarbu atrasti tinkamAi?? pasakojimo bAi??dAi??, nes medA?iagos labai daug, norAi??josi, kad gana plaA?iai atsivertA? laikotarpis, pokario RytprAi??siA? realijos, tos A?emAi??s kolonizacija, Lietuvos A?moniA? padAi??tis, A?odA?iu, kontekstas. Kartu maniau, jog bAi??tina, kad knyga remtA?si viena iA?baigta istorija, turAi??tA? aiA?kA? siuA?etAi??, nepavirstA? faktA? ir A?vykiA? kratiniu, o skaitytojas nepaskAi??stA? medA?iagos masAi??je. Kadangi tA? vaikA? ir jA? A?eimA? istorijose daug A?iaurumo, kartais ir melodramatizmo, norAi??jau iA?vengti kraA?tutinumA?: vien A?iaurumA? ir siaubo apraA?ymo arba sentimentalaus aA?arojimo. TodAi??l pasirinkau pasakojimo bAi??dAi??, kai istorija dAi??liojama iA? fragmentA?. Tapo labai svarbAi??s nutylAi??jimai, kai kur naudojau net grafinA? teksto suskaidymAi?? ai??i?? koks daA?niau naudojamas poezijoje. IA? tikrA?jA? viename raA?ymo etape rimtai svarsA?iau: gal dar arA?iau pasukti prie verlibro, raA?yti tiesiog gana ilgAi??, verlibru paremtAi?? poemAi??. Vis dAi??lto to sumanymo atsisakiau, nors jo elementA? knygoje liko. IeA?kojau trAi??kA?iojanA?ios ritmikos, tarsi kalbAi??tA? kAi??kA?iojantis vaikas, kai kur jAi?? keiA?iau mano A?sivaizduojama raudos ritmika, tai taip pat ai??i?? iA? poezijos konteksto ateinantys dalykai. A?inoma, fragmentiA?kas A?vykiA? dAi??liojimas yra artimas scenarijui, juo labiau kad nuo scenarijaus viskas ir prasidAi??jo, taA?iau tai yra visai kitas kAi??rinys. Beje, nesupratau, kodAi??l recenzentas ir mano biA?iulis Rimvydas StankeviA?ius priekaiA?tavo, kad A?ioje knygoje pernelyg daug scenarijaus ir sausumo. Sausumas kai kur atsirado todAi??l, kad nesinorAi??jo skaitytojo graudinti, todAi??l buvo raA?oma telegrafiniais lakoniA?kais sakiniais, o tai padAi??jo vystyti ir pasakojamA? A?vykiA? tempAi??, kad A?trauktA? skaitytojAi??, gintA? jA? knygos puslapiais. Dar viena prieA?astis raA?yti trumpais sakiniais ai??i?? galvojau apie jaunus skaitytojus, paauglius, kuriems norAi??jau aiA?kiai ir tuo pat metu nenuobodA?iai papasakoti tai, kAi?? jauA?iau bAi??tina papasakoti. Na, o priekaiA?tauti dAi??l kAi??rinio scenarijinio pobAi??dA?io, manau, apskritai kvaila, nes tai tik formos, kuriAi?? sAi??moningai pasirinkau, reikalas. Forma pati savaime negali bAi??ti nei bloga, nei gera, todAi??l tokiA? priekaiA?tA? nepriimu ir nesuprantu.

Man buvo svarbu paraA?yti knygAi?? apie tikAi??jimAi??, apie tai, kaip Dievas veda ir neapleidA?ia jokiose situacijose. Ai??iuo poA?iAi??riu, knyga yra religinAi??. Manau, kad vokieA?iams ji gali pasirodyti net pernelyg katalikiA?ka, taA?iau kAi?? padarysi ai??i?? knygAi?? raA?Ai?? katalikiA?kos A?alies raA?ytojas.

Keista, taA?iau net ir po to, kai knyga pasirodAi??, jos tema vis dar sugrA?A?ta toliau persekiodama mane, nors, kita vertus, galbAi??t galima tai priimti kaip savotiA?kAi?? visos su knyga susijusios istorijos epilogAi??. Turiu omeny A?tai kAi??: MolAi??tA? vieA?ojoje bibliotekoje pristatant knygAi?? dalyvavo ir mano krikA?to mama Janina Ai??lepikienAi??. Nors aplink mus Ai??lepikA? pavardAi?? gana paplitusi, taA?iau artimA? giminiA? turime nedaug ai??i?? turiu tik brolA? bei seserA?, na, ir du pusbrolius, tetos Janinos sAi??nus ai??i?? ValentinAi?? ir AleksandrAi?? Ai??lepikus. Ir A?tai, kai MolAi??tuose padovanojau tetai knygAi?? ir papraA?iau kitas dvi perduoti pusbroliA? A?eimoms, teta JanAi?? paklausAi??: ai??zo tu A?inai, kad BronytAi??s tAi??tis taip pat buvo ai??zvilko vaikas?ai??? Teta kalbAi??jo apie vyresniojo pusbrolio Aleksandro A?monAi?? BronAi??, kuriAi?? visi mylime, ir aA?, suprantama, A?inojau, kad jos A?viesaus atminimo tAi??tis buvo vokietis, taA?iau nAi?? neA?tariau, kad jis ai??i?? taip pat ai??zvilkiukasai???. JA?, vienuolikmetA?, pasirodo, surado pasislAi??pusA? A?ieno kupetoje. Pats nAi?? nepagalvojau apie tai, nes viskas atsitiko KupiA?kio rajone ai??i?? gana toli nuo RytprAi??siA?.

Paskui BronAi?? sakAi??, kad negali skaityti mano knygos, nes vos tik pradeda, tuoj verkia. ai??zTu paraA?ei apie mano tAi??vAi?? ai??i?? ko aA? pati neA?inojau.ai??? Man tai labai svarbus A?vertinimas. Ai??ia knyga norAi??jau pasakyti tik viena ai??i?? karas yra beprotybAi??.

KodAi??l A?monAi??s raA?o? Ar sau, sAi??sdamas prie kompiuterio, neuA?duodi klausimo ai??i?? vardan ko visa tai?..

A?monAi??s, matyt, raA?o dAi??l skirtingA? prieA?asA?iA?: vieni ai??i?? kad uA?sidirbtA?, kiti ai??i?? kad paskleistA? savo idAi??jas, treti ai??i?? dAi??l garbAi??s, ketvirti ai??i?? paprasA?iausiai dAi??l malonumo raA?yti. PrieA?astys paA?ios A?vairiausios, kartais gal net tokios, kokiA? mes negalime A?sivaizduoti ai??i?? juk galima ir kerA?yti raA?ant, ir prisipaA?inti meilAi??je, ir iA? savigailos ar narcisizmo iA?silieti, taip sakant, balto popieriaus klane. manau, pagrindinis akstinas raA?yti yra tas pats, dAi??l kurio uA?siimame bet kuria kita veikla, ai??i?? pasaulis kuriasi, mes stovime vidury A?io kAi??rybos proceso ir patys A? jA? A?sitraukiame, norime tapti jo dalimi. Tai pakankamai svarbi prieA?astis.

Kaip A?sivaizduoji lietuviA? literatAi??ros ateitA?? Ar neapninka beprasmybAi??s jausmas regint milijonus knygA?, kurios, beje, kaip ir visa kita, kada nors virs dulkAi??mis?

ManAi??s negAi??sdina knygA? kalnai, mAi??gstu knygas, man gera ten, kur daug knygA?. AA? skaitau (ar bent jau stengiuosi skaityti) kiekvienAi?? dienAi??, o jeigu neturiu galimybAi??s paskaityti, ta diena tampa A?iek tiek beskonAi??, tuA?toka, joje kaA?ko trAi??ksta. Skaitau savo malonumui, taip pat ir mokausi iA? man A?domiA? autoriA?. Pati populiariausia knyga nebAi??tinai bAi??na A?domi, visada traukia skaityti draugA?, paA?A?stamA?, A?moniA?, su kuriais bendrauji, knygas. Vis atsiranda padovanotA? knygA?, kurias priimdamas jau savaime A?sipareigoji perskaityti, nenukiA?ti kur nors A? A?eA?tAi?? lentynAi?? iA? kairAi??s. Visada skaitau ateinanA?iA?jA?, jaunA? autoriA? knygas ir publikacijas, tik gal ne taip, kaip Valdas Kukulas, kuris studijavo turbAi??t absoliuA?iai visAi?? lietuviA? literatAi??rAi??, paskui jau iA? tA? jaunA?jA? kAi??rybos atsirenki, supranti, kad vienas tau A?domesnis nei kitas, taA?iau bent jau dvi pirmAi??sias knygas perskaitau bAi??tinai, na, o jeigu tos knygos atrodo A?domios, tada jau seku visAi?? tolesnAi?? to autoriaus kAi??rybAi??.

Be to, nemaA?ai skaitau (A?iuo metu gal reiktA? sakyti ai??i?? skaiA?iau) naujosios mAi??sA? literatAi??ros ir dAi??l savo darbo specifikos, nes gana ilgai buvau (ir gal dar bAi??siu) ai??zLiteratAi??ros ir menoai??? originaliosios literatAi??ros ir vertimA? skyriaus redaktorius. DaugelA? A?iandienos autoriA? paA?A?stu ir iA? jA? moksleiviA?kA? metA?: kartu su Jonu Liniausku, Valdu Kukulu, Agne A?agrakalyte, Algimantu Zurba ir kitais keletAi?? metA? dalyvavau respublikinio jaunA?jA? literatA? konkurso komisijos veikloje. TodAi??l esu susidarAi??s, manau, gana iA?samA? mAi??sA? literatAi??rinio vyksmo vaizdAi??. Ir jis tikrai yra neblogas.

Labai liAi??dna, kai iA?eina anapilin talentingieji mAi??sA? raA?ytojai. Taip atsitiko, kad pastaraisiais metais ta pjovAi??jAi??lAi?? pasidarbavo iA? peties. AtsivAi??rAi?? tikrai nemenkos A?aizdos, taA?iau literatAi??ra yra gajus A?vAi??ris ir, nepaisant to, kad niekas nepakeis unikaliA? mus palikusiA?jA? balsA?, nors mes, juos paA?inojAi??, A?iA? raA?ytojA? visada ilgAi??simAi??s, jausim netekties A?altA? bei tuA?tumAi??, taA?iau vis dAi??lto viskas juda A? priekA?, A? iA?Ai??jusiA? vietAi?? stoja nauji talentingi A?monAi??s. LiteratAi??ra kaip ryklys ai??i?? iA?lAi??A?o dantis, bet jo vietoj tuoj iA?dygs net keli nauji.

Ai?? kurA? klausimAi??, pragyvenAi??s keturiasdeA?imt A?eA?erius metus, A?iandien A?inai teisingAi??, Tavo manymu, atsakymAi???

Matyt, dar kol kas nesubrendau ir tokio klausimo, A? kurA? atsakyA?iau nedvejodamas, dar neA?inau. AA? suprantu, kad uA? horizonto pasaulis dar nesibaigia. Suvokiu, kad senstu, ir jau patikAi??jau, kad kada nors mirsiu. TaA?iau tai nAi??ra jokie atsakymai A? klausimus, tai tik patirtis. Dar A?inau, kad nors kAi??ryba yra vienatvAi??, tam, kad ta vienatvAi?? tavyje galingiau skleistA?si, reikia kuo daA?niau susitikti su draugais. Nes tos akimirkos ai??i?? vis trumpesnAi??s.