UA? kiekvieno kalno virA?Ai??nAi??s slypi dar aukA?tesnis kalnas…

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA: Muzika. Gitaristai
AUTORIUS:Ai??Rasa AukA?tuolytAi??

DATA: 2013-04

UA? kiekvieno kalno virA?Ai??nAi??s slypi dar aukA?tesnis kalnas…

Rasa AukA?tuolytAi??

Ai??

Kupini kAi??rybinio entuziazmo, naujA? idAi??jA? ir noro muzikuoti bAi??tent savo A?alyje du jauni perspektyvAi??s Lietuvos gitaristai Jonas Kublickas (klasikinAi?? gitarAi?? ir liutniAi?? studijuojantis Austrijoje) ir Andrius Masilionis (flamenko gitaros meno besimokantis Ispanijoje) A?iemet A?ada naujAi?? projektAi?? ai??zConfero de MA?sicaai???. Ai??vairiA? Lietuvos miestA? klausytojus jie ketina ne tik nustebinti nauju, negirdAi??tu flamenko gitaros bei liutnios deriniu, bet ir pateikti visiA?kai savitAi?? baroko muzikos interpretacijAi??. Su atlikAi??jais kalbamAi??s apie muzikAi??, naujAi??jA? projektAi??, studijas uA?sienyje.

ai??i?? Kaip kiekvieno jAi??sA? gyvenime atsirado gitara?

Jonas Kublickas: PradAi??jAi??s lankyti pirmAi?? klasAi??, kartu su vyresniuoju broliu buvau nuvestas A? tautiniA? A?okiA? kolektyvAi??, kuriame savAi??s neatradau, tad pasirinkau klasikinAi?? gitarAi??. BAi??damas deA?imties metA? A?stojau A? PanevAi??A?io muzikos mokyklAi?? pas mokytojAi?? RaimundAi?? JanuA?eviA?iA?, vAi??liau mokiausi pas Baltijos gitarA? kvarteto atlikAi??jAi?? SergejA? KrinicinAi?? Kaune. Dalyvavau nacionaliniuose ir tarptautiniuose klasikinAi??s gitaros konkursuose. SAi??kmAi?? lydAi??jo Tarptautiniame konkurse ai??zGitarA? talentai 2007ai??? A?ekijoje, Brno: po jo A?iuri narAi??s prof. Marijos Isabelos Siewers buvau pakviestas klasikinAi?? gitarAi?? studijuoti parengiamajame Zalcburgo ai??zMozarteumoai??? universiteto kurse. BAi??damas 16 metA? sAi??kmingai iA?laikiau stojamuosius egzaminus A? bakalauro studijas ir A?iuo metu jas tAi??siu pasaulinio lygio atlikAi??jo bei pedagogo prof. Elioto Fisko klasikinAi??s gitaros klasAi??je Zalcburge, Austrijoje.

Andrius Masilionis: Mano istorija panaA?i. Turiu vyresnAi?? sesAi??, kuri mane, darA?elinukAi??, pradAi??jo vedA?ioti A? visokiausius uA?siAi??mimus ai??i?? nuo karatAi?? iki krepA?inio. Po to buvau nuvestas A? muzikos mokyklAi??, bet turbAi??t per menkai norAi??jau A? jAi?? patekti, tad priimtas nebuvau. AA?tuoneriA? Pakruojyje pradAi??jau privaA?iai mokytis pas universalA? muzikAi?? ir improvizatoriA? RomualdAi?? KlupA?Ai??. Nuo to laiko ir gimAi?? amA?ina meilAi??-neapykanta A?iam instrumentui. Kartu su Romualdu koncertuodami ir vienas iA? kito mokydamiesi, bendradarbiavome daugiau nei deA?imtmetA?. Jam esu dAi??kingas uA? daugelA? laimAi??jimA? konkursuose, festivaliuose ir savo kaip asmenybAi??s bei muzikanto brendimAi?? tuo laikotarpiu. BAi??damas 12 metA? susidomAi??jau flamenko menu ir nuo to laiko susiA?avAi??jimas, noras atsidurti A?ioje kultAi??roje tik augo. BaigAi??s mokyklAi?? iA?vaA?iavau mokytis A? flamenko meno A?emAi?? ai??i?? AndalAi??zijAi??, ten dvejus metus studijavau Sevilijos flamenko meno akademijoje ai??zFundacion Cristina Heeren De Arte Flamencoai???, kur supratau, kad uA? kiekvieno kalno virA?Ai??nAi??s slypi dar aukA?tesnis kalnas.

ai??i?? TaA?iau A?iandien mokaisi Kordobos konservatorijoje. Ar galAi??tum palyginti mokymAi??si A?iose skirtingose vietose?

A. M.: Mokydamasis Sevilijoje, visAi?? dAi??mesA? galAi??jau skirti svarbiausiam dalykui ai??i?? gitarai, akompanavimui dainai ir A?okiui. Kartu su A?stojimu A? konservatorijAi?? mano pasaulyje pasirodAi?? ir natos ai??i?? iki tol jA? nepaA?inau. Supratau, kiek daug dar neA?inau ir kaip A?is A?inojimas praturtina: tai suteikia galimybAi?? paA?inti kitAi?? muzikos pusAi??, pamatyti kitA? spalvA?, naujai paA?velgti ir A? paA?iAi?? gitarAi??. Po dvejA? metA?, praleistA? Sevilijoje, mokymasis AndalAi??zijoje, Kordobos Rafaelio Orozco konservatorijoje (Superior de MA?sica ai??zRafael Orozcoai??? de Cordoba), atrodo nelengvas, nes A?ia jis akademiA?kesnis. TaA?iau man labai A?domu, jauA?iu paA?inimo dA?iaugsmAi??.

Kita vertus, flamenko gitara nAi??ra akademinis dalykas: A?ia nAi??ra natA?, preciziA?kai uA?raA?ytA? kAi??riniA?. Nors pastaruoju metu A?is A?anras vis labiau verA?iasi A? akademinA? pasaulA? (mokomasi flamenko harmonijos ir pan.), galima A?gyti vertingA? A?iniA?, gauti konservatorijos diplomAi??, taA?iau geru gitaristu taip netampama.

ai??i?? Jonai, Tu groji ne tik gitara, bet ir liutnia. Kaip susidomAi??jai A?iuo instrumentu?

J. K.: Dar prieA? pradAi??damas studijas Zalcburge svajojau apie galimybAi?? giliau paA?inti senovinAi?? muzikAi??, o ypaA? prisiliesti prie renesanso instrumentA? karaliene tituluojamos liutnios. Renesanso ir baroko epochose A?is instrumentas buvo laikomas ir prestiA?iniu, ir populiariu. Jo konstrukcija iki A?iol visiA?kai nepakitusi, liutnia yra subtilumo, trapumo ir unikalaus skambesio etalonas. Labiausiai liutniAi?? A? rankas paimti paskatino tai, jog klasikinAi??s gitaros repertuare yra liutnios meistrA? Johno Downlando, Luiso Milano kAi??riniA?: jA? atlikimas A?iais dviem instrumentais gerokai skiriasi dAi??l jau minAi??to liutnios konstrukcijos trapumo, dvigubA? stygA? bei jA? A?tampos skirtumA? ir kt. DA?iaugiuosi ai??zMozarteumeai??? sutikAi??s liutnios dAi??stytojAi?? prof. HansAi?? BrA?derlA? ir pasinaudojAi??s studijA? suteikta galimybe iA?bandyti bei paA?inti A?A? unikalA? instrumentAi??.

ai??i?? Kada ir kaip judu susipaA?inote? Kaip pradAi??jote groti kartu?

A. M.: Su Jonu susipaA?inome renginyje ai??zGitaros fiestaai??? Bistrampolio dvare, kai abiem buvo po 14ai??i??15 metA?. Buvau jA? matAi??s ir anksA?iau, esame atskirai dalyvavAi?? konkursuose ir koncertuose. Pagaliau Ai??mAi??me bendrauti, uA?simezgAi?? biA?iulystAi??. KartAi?? susitikAi?? Vilniuje visAi?? savaitAi?? paskyrAi??me vien muzikavimui kartu ir taip supratome, kad mAi??sA? muzikinAi?? pajauta sutampa. Kai susitinkame, gimsta A?vairiA? idAi??jA?, taip radosi ir A?ios vasaros planai.

ai??i?? Kokias idAi??jas kartu jau esate A?gyvendinAi???

J. K.: AA?tuonerius metus iA? eilAi??s AnykA?A?iA? rajone, PavariA? kaime, organizuodavome muzikines vaikA? stovyklas. Nuo tada, kai susipaA?inome, prie jA? prisidAi??jo ir Andrius. 2011 m. vasarAi??Ai?? A?gyvendinome muzikinA? projektAi?? ai??zFlamentangoai???: Lietuvos jaunosios kartos klasikinAi??s ir flamenko muzikos atlikAi??jai, studijuojantys aukA?A?iausio lygio uA?sienio menA? akademijose ir universitetuose, susirinko, kad parengtA? dviejA? daliA? koncertinAi?? flamenko ir tango muzikos programAi??. NeA?kainojama tai, jog A?ios komandos nariA? A?gyta studijA? patirtimi pavyko pasidalinti ne tik tarpusavyje, bet ir su savo A?alies klausytojais ai??i?? ai??zKristupoai??? festivalyje, A?vairiuose Lietuvos miestuose. Po metA? pertraukos A?iAi?? vasarAi?? grA?A?tame su naujomis idAi??jomis ir projektu ai??zConfero de MA?sicaai???.

ai??i?? PraA?yA?iau plaA?iau papasakoti apie projektAi?? ai??zConfero de MA?sicaai???. KAi?? reiA?kia A?is pavadinimas?

J. K.: Projekto pavadinime atsispindi pagrindinAi?? jo idAi??ja ai??i?? lotynA? kalbos A?odis confero reiA?kia ai??zsujungtiai???. Mums kilo idAi??ja ne tik sujungti du subtilius instrumentus ai??i?? flamenko gitarAi?? ir barokinAi?? liutniAi??, ai??i?? bet ir visiA?kai naujai paA?velgti A? barokinAi?? muzikAi??, atnaujinti jAi?? flamenko skambesiu. Sujungus A?iuos du stilius ir gimAi?? mAi??sA? su Andriumi dueto pavadinimas ai??i?? ai??zOcco Duoai???. Viena inspiracijA? buvo ir mano girdAi??ti ai??zEnsemble Kapsbergerai??? A?raA?ai, kur baroko muzikai visiA?kai naujAi?? skambesA? suteikAi?? perkusija. Taigi pamaniau, kad flamenko gitara A?iai muzikai taip pat gali suteikti visiA?kai naujA? spalvA?.

Planuojame atlikti baroko epochos kAi??rAi??jA? Gasparo Sanzo, Francesco Corbettos, galbAi??t Giovanni Paolo Foscarini opusus, repertuaro paieA?kos dar tAi??siasi. PavyzdA?iui, G. Sanzo uA?raA?ytas melodijas panaudodami kaip tam tikras temas, norAi??tume jas sujungti A? vienAi?? stambesnA? kAi??rinA?. TaA?iau ir kitA? kompozitoriA? darbai bus atliekami ne A?prastai, bet pasitarnaus kaip atspirtis, priemonAi?? aranA?uotAi??ms, improvizacijai panaudojant tam tikrus flamenko ritmus.

A. M.: Manau, kad abu instrumentai ai??i?? flamenko gitara ir barokinAi?? liutnia ai??i?? labai graA?iai vienas kitAi?? papildo. Flamenko gitara yra ritminis instrumentas, kuris gali puikiai praturtinti baroko muzikos skambesA?. Flamenkas taip pat turi daugybAi?? skirtingA? stiliA?, kAi??rinius bAi??tA? galima A?domiai pritaikyti duetui su liutnia.

ai??i?? Tai netradicinis ir Lietuvoje bene visiA?kai negirdAi??tas derinys. Kokio publikos priAi??mimo tikitAi??s?

A. M.: Manau, svarbiausia ne tai, kokiu instrumentu ar kokA? stiliA? groji, o tai, kiek pats dA?iaugiesi tai darydamas. Instrumentas yra tik iA?raiA?kos priemonAi??, o tikroji esmAi?? ai??i?? tai, kas slypi anapus jo. Flamenko gitaros ir liutnios duetas iA?ties A?domus, aA? pats nesu girdAi??jAi??s nieko panaA?aus, todAi??l bAi??tinai reikia iA?naudoti galimybAi?? jA? parodyti.

J. K.: Tikiuosi, kad padAi??s mAi??sA? studijA? metu A?gyti A?gAi??dA?iai. Jeigu tai, kAi?? darome, yra profesionalu, klausytojas tAi?? intuityviai jauA?ia, lieka tiesiog mAi??gautis atlikimu. A?inoma, sAi??kmAi??s tikiuosi ir dAi??l to, kad A? Lietuvos scenAi?? atneA?ame tokiAi?? naujovAi??. Kadangi ir man flamenko gitaros bei liutnios dueto dar niekur neteko girdAi??ti, tikimAi??s ne tik bAi??ti pirmi, bet ir pradA?iuginti savo A?alies publikAi??.

ai??i?? KodAi??l repertuaro aA?imi pasirinkote bAi??tent baroko epochos muzikAi???

J. K.: Kuo daugiau progA? turiu atlikti barokinAi?? muzikAi??, tuo aiA?kiau suprantu, kokia ji artima dA?iazui. ImprovizacinAi??s A?ios epochos muzikos galimybAi??s, lemiamos A?vairiA? pagraA?inimA? ir variacijA?, suteikia kur kas daugiau pasirinkimo laisvAi??s nei, pavyzdA?iui, klasicizmo epochos muzika, kuri kur kas labiau suvarA?yta, A?rAi??minta. Taigi tiek flamenko, tiek baroko muzikos prigimtis yra improvizacinAi??. A?inoma, to negalima pasakyti apie absoliuA?iai visAi?? baroko muzikAi??, nes ir ji turi daugybAi?? stiliA?. TaA?iau man barokas pirmiausia siejasi su atlikAi??jo laisve parodyti savo instrumentinio meistriA?kumo lygA? bei skonA?.

ai??i?? Kada ir kur planuojate rengti ai??zOcco Duoai??? koncertus?

J. K.: Koncertuoti ketiname rugpjAi??A?ioai??i??rugsAi??jo mAi??nesiais, norime, kad mAi??sA? muzika skambAi??tA? ypatingose erdvAi??se, turinA?iose kultAi??riniA? ir istoriniA? sAi??sajA?: RAi??zos kultAi??ros centre JuodkrantAi??je (rugpjAi??A?io 16 d.), Ai??v. Kotrynos baA?nyA?ioje Vilniuje (ai??zKristupoai??? vasaros festivalyje rugpjAi??A?io 22 d.), TaujAi??nA? dvare UkmergAi??s r. (rugsAi??jo 8 d.), VDU auloje Kaune (rugsAi??jo 14 d.), Frenkelio viloje (rugsAi??jo 18 d.) ir koncertA? salAi??je ai??zSaulAi??ai??? Ai??iauliuose (rugsAi??jo 19 d.), VerkiA? rAi??muose Vilniuje (rugsAi??jo 22 d.), Nidoje (NacionalinAi??s moksleiviA? akademijos vasaros sesijos metu). KoncertA? bus ir daugiau, taA?iau organizaciniai darbai dar vyksta.

ai??i?? KAi?? kiekvienam jAi??sA? reiA?kia grA?A?imas A? LietuvAi???

A. M.: Kuo toliau, tuo grA?A?imas A? LietuvAi?? man reiA?kia daugiau. Pirmais ir antrais studijA? Ispanijoje metais apie tai visiA?kai negalvojau. TaA?iau treA?iaisiais jau pajutau norAi?? per KalAi??das pamatyti sniegAi??, pabAi??ti miA?ke. GrA?A?ti gera ir dAi??l artimA? A?moniA? ai??i?? A?eimos, draugA?. TaA?iau labai didelio prisiriA?imo prie savo A?alies nAi??ra. Nors smagu grA?A?ti A?inant, kad flamenko gitaros atlikAi??jA? Lietuvoje nAi??ra ai??i?? gera parodyti kAi?? nors nauja, galbAi??t nustebinti.

J. K.: AA? taip pat kuo toliau, tuo labiau jauA?iu norAi?? grA?A?ti. Man labai svarbus kalbos klausimas: pradedu vertinti tai, kad savo A?alyje, gatvAi??je galiu girdAi??ti lietuviA?kai kalbanA?ius A?mones. Atsiranda savotiA?ka nostalgija, noras komunikuoti gimtAi??ja kalba. Ne maA?iau svarbu su tautieA?iais bendrauti ir muzikos kalba, todAi??l kiekvienAi?? kartAi?? grA?A?damas A? LietuvAi?? noriu atveA?ti konkretA? projektAi??, idAi??jAi?? ar naujAi?? koncertinAi?? programAi??. Jau 9 metus organizuojame stovyklas vaikams AnykA?A?iA? rajone, PavariA? kaime, prieA? dvejus metus gimAi?? muzikinis projektas ai??zFlamentangoai???, A?iemet organizuojame naujAi?? projektAi?? ai??zConfero de MA?sicaai??? bei jaunA?jA? muzikantA? vasaros stovyklAi?? ai??zSaluto de MA?sicaai???.

ai??i?? Kokias idAi??jas planuojate A?gyvendinti stovyklos ai??zSaluto de MA?sicaai??? metu?

J. K.: Kadangi praeitais metais stovyklos nerengAi??me, A?A?met bursimAi??s su nauja idAi??ja. A?ia taip pat remsimAi??s dviejA? stiliA? ai??i?? klasikinAi??s ir flamenko muzikos ai??i?? deriniu. Pasinaudodami juo kaip tam tikra inspiracija, stengsimAi??s ugdyti A? stovyklAi?? atvykusiA? vaikA? kAi??rybiA?kumAi??: supaA?indinAi?? su keletu svarbiausiA? taisykliA?, skatinsime juos improvizuoti ir komponuoti. Vaikus raginsime sukurti po kompozicijAi??, o gimusius kAi??rinAi??lius A?riA?ime, jA? rinkinAi??lA? padovanosime kiekvienam dalyviui. Tai bus priminimas, kad jie A?A? tAi?? sukAi??rAi??, atrado.

Tai taip pat viena prieA?asA?iA?, dAi??l ko grA?A?tu A? LietuvAi??. Studijuojant Zalcburge mane labai suA?avAi??jo tai, kad jau pirmAi?? pamokAi?? buvau paklaustas, kaip aA? pats noriu atlikti konkreA?iAi?? frazAi?? ar epizodAi?? ir kokA? naujAi?? kAi??rinA? norAi??A?iau atsineA?ti A? kitAi?? pamokAi??. Toks skatinimas paA?iam priimti sprendimus ir imtis veiksmA?, o ne vadovautis tam tikromis nuostatomis, man suteikAi?? naujAi?? tiek muzikos, tiek savAi??s paties suvokimAi??. TokA? poA?iAi??rA? norAi??A?iau puoselAi??ti ir stovykloje: siekti, kad vaikai nebijotA? bAi??ti kAi??rybiA?ki, ieA?koti ir atrasti, dalintis atradimais su kitais. Jau supratau, kokiAi?? svarbAi?? tai gali turAi??ti tolesniame gyvenime.

A. M.: Tokia kAi??rybinAi?? improvizacija labai susijusi su asmenybAi??s laisve. Jeigu jausiesi suvarA?ytas, drovus, negebi tinkamai atsipalaiduoti, sunku bus tikAi??tis ir kAi??rybiA?kumo. Tad mAi??sA? tikslas ir bus A?vairiais bAi??dais A?iAi?? vidinAi?? laisvAi?? skatinti.

KAi??rybinA? procesAi?? stovykloje pradAi??sime nuo paprastA? improvizuojamA? melodijA?, harmonijA? bei ritmA?. Atliksime ir klasikinius ansamblinius kAi??rinius, iA? kuriA? vaikai galbAi??t galAi??s pasisemti pirminiA? idAi??jA? savo paA?iA? kompozicijoms. A?inoma, savo A?iniomis mielai dalinsimAi??s ir mes.

Ai?? bAi??simAi?? stovyklAi?? A?iAi??riu labai optimistiA?kai, nes ir man artimas A?is mokymo bei dalinimosi dA?iaugsmas. Tai skatina iA?eiti iA? savo komforto zonos, ko nors naujo iA?mokyti ne tik kitAi??, bet ir iA?mokti paA?iam.

ai??i?? KokiA? projektA? planuojate ateiA?iai?

J. K.: IdAi??jA? turime labai daug. Norime iA?tyrinAi??ti sritis, kurios mums dar nAi??ra taip gerai paA?A?stamos, taA?iau visko iA?kart neatskleisime. Pasakysiu tik tiek, kad publika tikrai gali tikAi??tis naujA? projektA? ir staigmenA?.

ai??i?? Kas kiekvienam jAi??sA? yra muzika?

A. M.: A?odA?iais tai apibAi??dinti labai sunku. Man muzika prilygsta meditacijai ai??i?? tarsi atsiduri kaA?kokiame kitame, paraleliniame pasaulyje. ai??zIA?jungusai??? viskAi??, kas buvo sukaupta per dienAi??, pasineri A? ieA?kojimus, pasivaikA?tai intepretacijA? labirintuose.

J. K.: AA? galiu pasiremti daA?nai cituojamais vokieA?iA? poeto Heinricho HeinAi??s A?odA?iais: ai??zKur baigiasi A?odA?iai, ten prasideda muzika.ai???

ai??i?? AA?iAi?? uA? pokalbA?.