UA? savo tAi??vus, namus ir TAi??vynAi??ai??i??

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: Istorija
AUTORIUS:Ai??Gediminas KajAi??nas

DATA: 2013-08

UA? savo tAi??vus, namus ir TAi??vynAi??ai??i??

Gediminas KajAi??nas

Pokaris LietuvojeAi??ai??i?? tragiA?kas netekA?iA? ir pasirinkimA? metas, atvAi??rAi??s ne tik kolaboravimo su okupantais galimybAi??, bet ir herojiA?kAi?? savAi??s atsiA?adAi??jimAi?? dAi??l Tiesos ir LaisvAi??s. Ai??iandien sunku A?sivaizduoti tas kasdienes aplinkybes, kuriomis vyko konkretaus A?mogaus apsisprendimo dilemaAi??ai??i?? pasiduoti ar prieA?intis, nes likti nuoA?aly buvo tiesiog neA?manomaai??i?? Nors partizaninis pasiprieA?inimas po devyneriA? metA? (1944ai??i??1953) A?nirtingA? kovA? ginklu bei spausdintu A?odA?iu, neA?tikAi??tinA? A?ygdarbiA?, tragiA?kA? iA?davysA?iA?, slapstymosi bunkeriuose bei nuoA?mios medA?ioklAi??s buvo sunaikintas, taA?iau A?ios istorijos nesunyko, bet sudaigino laisvAi??s ilgesio daigus ir kitoms kartoms.

Ai??iandien laisvAi??s kovA? dalyviA? gretos sparA?iai maA?Ai??ja, taA?iau jA? liudijimai ir patirtis atskleidA?ia A?mogaus ryA?tAi?? ir drAi??sAi?? vardan kitA? aukoti save. Toks ir A?is 88-eriA? Bronislovo JuospaiA?io iA? PanevAi??A?io pasakojimas apie bolA?evikA? siautAi??jimus kaimuose per pirmAi??jAi?? ir antrAi??jAi?? okupacijAi??, jaunA? vyrA? ryA?tAi?? su ginklu ginti TAi??vynAi??, septynerius metus, praleistus miA?kuose, ir kovAi?? dAi??l iA?likimo, iA?davystes, bendraA?ygiA? netektis, paties suA?eidimAi?? ir kanA?ias bei tardymus Ai??iauliA?, Vilniaus saugume, galA? gale 15 metA?, praleistA? tolimuosiuose Sibiro lageriuoseai??i??

Rodos, A?iA? istorijA? uA?tektA? bent keliems gyvenimamsai??i?? TaA?iau partizanas Bronislovas A?ypsosi prisimindamas savo krikA?tAi?? ugnimi tolimaisiais 1945-aisiais, kai, pamatAi??s nuo A?Ai??viA? sukapotAi?? jo milinAi??, leitenantas Danielius Vaitelis pasakys: ai??zNa, jaunuoli, jei tavAi??s dabar nenuA?ovAi??, nebijok, Dievas tau davAi?? A?imtAi?? metA? gyventiai??i??ai???

VaikystAi?? bei jaunystAi?? praleidote kaime, tAi??vA? Ai??kyje. Papasakokite, kas Jus formavo, kad, nesulaukAi??s nAi?? dvideA?imties, pasirinkote partizano daliAi???

Mano kartos jaunimas tiek mokykloje, tiek BaA?nyA?ioje, tiek ir A?eimoje buvo auklAi??jamas tautine dvasia. Pamenu, ilgais rudens bei A?iemos vakarais namuose, kuriuose nebuvo elektros, o pasiA?viesdavome tik A?ibaline lempa, vaikai paeiliui pasikeisdami garsiai skaitydavome iA? mokyklos atsineA?tas knygas. A?kyje vaikams visada bAi??davo darboAi??ai??i?? tai kokiAi?? virvutAi?? nupint, tai iA? vyteliA? kAi?? padirbt. Kol vienas skaitydavo, kiti tylomis dirbdavome. Man labiausiai patikdavo pasakojimai apie 1918 metA? savanoriA? A?ygius.

KnygA? istorijas temstant pratAi??sdavo ir mamos pasakojimai, mat tose knygose buvo ir dalis jos gyvenimoAi??ai??i?? tai kokio paA?A?stamo ar kaimyno, iA?Ai??jusio savanoriauti, likimas, tai pasakojimas apie savanoriA? ir bolA?evikA? susidAi??rimusai??i?? Visos A?ios istorijos iA? knygA? ir gyvi tAi??vA? liudijimai natAi??raliai brandino dvasinA? stabilumAi?? bei meilAi?? TAi??vynei, audrino vaizduotAi??Ai??ai??i?? vis apgailestaudavau, kad pats tuo metu negyvenau, kitaip ir pats bAi??A?iau Ai??jAi??s kariautiai??i??

BaigAi??s pradA?ios mokyklAi?? toliau nesimokiau, nes reikAi??jo tAi??vams padAi??ti prie Ai??kio. Taip penkiolikmetis pasitikau 1940-aisiais uA?Ai??jusiAi?? TarybinAi?? kariuomenAi??Ai??ai??i?? nudriskusiA?, skarmaluotA?, purvinA? ir pavargusiA? gaujAi??. Tuomet mes, kaimo bernai, susirinkAi?? piktinomAi??s, kodAi??l nebuvo pasiprieA?inta A?iems driskiams, apie kuriuos dar iA? Pirmojo pasaulinio karo pasakojimA? ataidAi??davo vien tik blogi liudijimaiAi??ai??i?? vagystAi??s, kerA?to akcijos, nekaltA? A?moniA? A?udymasai??i??

Nors iA? mAi??sA? ir buvo atimta dalis A?emAi??s, bet kaA?kaip su tuo apsipratome, dirbome savo darbus ir vylAi??mAi??s, kad viskas susitvarkys. TaA?iau kai prasidAi??jo mokytojA?, kurie buvo lygiai taip pat gerbiami kaip kunigai bei policininkai, areA?tai, tapo neramu. Juolab kai pats A?inojai, kaip tas mokytojas mylAi??jo vaikus, graA?iai vesdavo pamokas, skiepijo meilAi?? TAi??vynei bei A?moguiai??i?? UA? kAi?? jA? areA?tavo?Ai??ai??i?? to niekaip negalAi??jai suprasti, bet A?sitikinom, kad susidAi??rAi??m su neteisybe, kuriai nAi??ra jokio pateisinimo.

Netrukus, dar prieA? karAi?? su Vokietija, prasidAi??jo trAi??mimai, kurie palietAi?? A?viesiausius Lietuvos A?monesAi??ai??i?? darbA?A?iausius Ai??kininkus, agronomus, mokytojus, kitus inteligentus, priklausiusius A?vairioms organizacijoms. Argi nusikaltimas mylAi??ti savo kraA?tAi??? TaA?iau kaip tik dAi??l to buvo iA?tremtos iA?tisos A?eimos ir net kaimai, neA?moniA?kai elgiamasi su niekuo neprasikaltusiais A?monAi??misai??i??

Ai??i neteisybAi??, vykstanti aplink, stipriai paveikAi?? jaunAi??jAi?? kartAi???

Nepriklausomoje Lietuvoje subrendAi??s jaunimas labai iA?gyveno dAi??l A?iA? A?vykiA?. Ir nebuvo jokio skirstymoAi??ai??i?? turtingi ar vargA?ai, inteligentai ar paprasti A?monAi??sAi??ai??i?? mums vienodai skaudAi??jo dAi??l visA? jA? patiriamA? skriaudA? ir neteisybAi??s. YpaA? A? akis krito neA?moniA?kas bolA?evikA? elgesys ir melas. Ai?? PanevAi??A?A? atvaA?iuodavo traukiniA? su tuA?A?iais vagonais, ant kuriA? rusiA?kai bAi??davo uA?raA?yta: ai??zBadaujanA?iai Lietuvaiai???Ai??ai??i?? siuntinys nuo broliA?kA? RespublikA?ai??i?? Nors pas mus parduotuvAi??s tuo metu dar lAi??A?davo nuo prekiA?ai??i??

Karui prasidAi??jus bolA?evikA? elgesys tapo dar A?A?Ai??lesnis ir A?iauresnis. PanevAi??A?yje, prie cukraus fabriko, buvo nukankintas niekuo nekaltas Ai??lekys iA? mAi??sA? kraA?to. Paskui Ramygalos aikA?tAi??je maA?iau pakabintAi?? jo nuotraukAi??Ai??ai??i?? iA?badytomis akimis, viela perriA?ta burnaai??i?? Niekaip negalAi??jome suprasti: uA? kAi?? A?itaip? O kiek per visAi?? LietuvAi?? buvo taip nukankintA?, supjaustytA?, iA?mAi??sinAi??tA?ai??i??

Kai bolA?evikai vAi?? grA?A?o 1944 metais, mAi??sA? kartos jauni vyrai, matAi?? ankstesnius jA? darbus, jau negalAi??jo ramiai stovAi??ti ir A?iAi??rAi??ti, kas bus dabar. Buvo sakoma, kad lietuviai be jokio pasiprieA?inimo neis patys kaip A?ydai A? duobAi??. Taip vyrai Ai??mAi?? organizuotis aktyviam pasiprieA?inimui.

PradA?iAi?? tam padarAi?? buvAi?? Nepriklausomos Lietuvos kariuomenAi??s karininkai, dar 1941 metais visoje Lietuvoje pradAi??jAi?? organizuoti vadinamAi??jAi?? LLAAi??ai??i?? Lietuvos LaisvAi??s ArmijAi??. 1943 m. lapkritA? mAi??sA? kraA?tuose, Ramygaloje, kapitonai Juozas KrikA?taponis ir Kaupas, leitenantas Danielius Vaitelis Ai??mAi?? organizuoti LLA, A? kuriAi?? nAi?? nedvejodami ir aA? su vyresniu broliu Jonu A?stojome. Tuo metu visiems jau buvo aiA?ku, kad vokieA?iai karAi?? pralaimAi??jo, tik klausimas, kada bus paskelbta kapituliacija ir kada sugrA?A? bolA?evikai. Karininkai nesitikAi??jo nugalAi??ti sovietinAi??s armijos, taA?iau manAi??, kad karui pasibaigus Europoje bus atkurtos iki 1939 metA? egzistavusios valstybiA? sienos. TaA?iau baimintasi, kad kol tai nutiks, lenkai gali vAi??l uA?imti VilniA? ar A?vyks kokiA? kitA? nenumatytA? incidentA? pasienyje. BAi??tent tam ir buvo reikalingas ginkluotas junginys, bAi??siantis Lietuvos kariuomenAi??s branduoliu, jungiantis ir mobilizuojantis jaunuolius ginti Lietuvos nepriklausomybAi??.

Pagrindinis uA?davinys LLA nariams buvo ginklA? bei A?audmenA? paieA?ka ir kaupimas bAi??simiems A?vykiams. Kadangi tuo metu Lietuvoje buvo A?sikAi??rAi?? vokieA?iA? daliniai, ginklai pirkti, mainyti iA? jA?. Frontui priartAi??jus, po susiA?audymA?, galAi??jome rasti numestA? ar tiesiog paliktA? ginklA?, kuriuos rinkome ir slAi??pAi??meai??i??

Tad sovietA? paskelbta mobilizacija A? RaudonAi??jAi?? armijAi?? buvo netikAi??tas veiksnys, tapAi??s A?enklu eiti A? miA?kAi???

Kaip mes galAi??jome eiti A? tAi?? armijAi??, kai matAi??me jA? niekA?iA?kus darbus per LietuvAi?? bevejant vokieA?iusai??i?? KodAi??l turAi??tume guldyti savo galvas uA? mums svetimAi?? bolA?evikinAi?? idAi??jAi??? Mums tai buvo visiA?kai nepriimtina.

Kadangi mobilizacijai buvo imami jaunuoliai iki 1926 metA? gimimo, pradA?ioje bandyta jos vengti pasidirbant naujus dokumentus, pasijauninant. J. KrikA?taponis ragino ieA?koti bAi??dA? legaliai veiklai ne pogrindA?io sAi??lygomis, nesitraukti A? miA?kus, kol yra bent menkiausia galimybAi??, ir likti rezerve iki bAi??tinybAi??s. Visi supratome, kad pasitraukus A? miA?kAi?? nepavyks iA?vengti aukA?. Mano ir brolio situacija buvo gan aiA?ki: visA? pirma mes patekome A? mobilizuojamA?jA? amA?iaus grupAi??, antraAi??ai??i?? priklausAi??me LLA. BAi??ta atvejA?, kai, atAi??jus rusams, iA? A?ios pogrindinAi??s organizacijos vyrai perAi??jo A? skrebus. Tai nebuvo masinis reiA?kinys, labiau pavieniai atvejai, taA?iau dAi??l to LLA nariams grAi??sAi?? suAi??mimai. Tad, vengdami areA?to, dienomis Ai??mAi??me slapstytis gretimuose miA?kuose, o naktimis grA?A?davome A? namus, mat tuo metu, 1944 metA? pradA?ioje, rimti siautimai dar nevykdavo, o skrebai ir patys bijojo kaimuose rodytis naktA?. Taip mAi??sA? susidarAi?? apie 30 ginkluotA? vyrA? bAi??rys iA? gretimA? MasiokA?, PapiA?kio, RimaisA? kaimA?. Jokios veiklos tuo metu mes nevykdAi??me, vadA? neturAi??jome, tiesiog dienodavome apylinkiA? miA?kuose, laukdami Motinos Nakties, kaip jAi?? vadindavome, kol galAi??sime ramiai grA?A?ti namoai??i??

1944 metA? antrAi?? VelykA? dienAi?? skrebai nuA?ovAi?? niekuo dAi??tAi?? RapolAi?? MasiokAi??, KalvaiA?iA? Ai??kyje su grAi??belka grAi??bstantA? vasarojA?. Pro A?alA? vaA?iavAi?? skrebai Ai??mAi?? A? jA? A?audyti ir perA?ovAi?? jam sAi??dimAi??jAi??. NugriuvusA? pakAi??lAi?? ir A?simetAi?? nuveA?Ai?? A? RamygalAi??, iki kurios nebuvo nAi?? poros kilometrA?. VeA?dami tAi?? berniokAi?? taip subadAi??, kad net kartu su jais vaA?iavusios netoli miestelio A?sikAi??rusio oro uosto darbuotojos rusAi??s baisAi??josi jA? A?vAi??riA?kumuai??i?? Jis neiA?gyveno tokio kankinimo, o atvaA?iavAi??s kAi??no pasiimti tAi??vas negalAi??jo jo atpaA?inti. Tokie ir panaA?Ai??s A?vykiai tik stiprino mAi??sA? A?sitikinimAi?? be kovos nepasiduoti.

Kokiomis aplinkybAi??mis pasyvus pasiprieA?inimas tapo aktyvus?

ArtAi??jant 1944 metA? A?iemai tapo aiA?ku, kad dAi??l prastos priedangos bei apriboto judAi??jimo tuose apylinkiA? miA?keliuose neiA?silaikysime. Tuo metu ir enkavAi??distA? siautimai Ai??mAi?? daA?nAi??ti, tad teko ieA?koti tinkamos vietos.

Tuo metu suA?inojome apie netoliese veikiantA? kapitono Stasio EitmanaviA?iaus bAi??rA?. Juoko dAi??lei galiu pasakyti, kad jis visada keikdavosi tik lietuviA?kaiAi??ai??i?? ai??zrupAi??A?Ai?? biednasai??? ar ai??zrupAi??s miltaiai???, todAi??l pats vAi??liau gavo RupAi??A?Ai??no slapyvardA?, o ir jo bAi??rys taip pat vadinosiai??i?? Su jo bAi??riu susitikome lapkritA? netoli Krekenavos esanA?iame RodA? puA?yne. Nutarta jungtis A? vienAi?? bAi??rA? ir drauge pamAi??ginti iA?silaikyti A?iemAi??. Tad jau kitAi?? dienAi??, neA?ini kastuvais, pjAi??klais, kirviais, ties Krekenava, netoli dabartinio Stumbryno vietos, pradAi??jome rengti stovyklAi?? su dengtais bunkeriais, apkasais ir A?tvirtinimais, tinkamAi?? apsiginti uA?puolimo metu. IA? viso mAi??sA? buvo per 130 ginkluotA? vyrA?ai??i??

VietAi?? parinkome tinkamAi??Ai??ai??i?? ant kalvelAi??s, A?alia pelkAi??s. Aplink iA?sikasAi??me zigzaginius apkasus, A?rengAi??me kulkosvaidA?iA? lizdA?, padarAi??me penkis bunkerius, kiekviename tilpo po 30ai??i??40 A?moniA?. BunkeriaiAi??ai??i?? maA?daug 1,5 metro po A?eme ir du stori sienojai virA? A?emAi??s, kad A?iemAi?? bAi??tA? A?ilA?iau. Viskas apipilta A?emAi??mis ir uA?maskuotaai??i?? Juokais stovyklAi?? vadinome ai??zKremliumiai???. Ai??ioje stovykloje turAi??jome A?rengAi?? net atskirAi?? virtuvAi??Ai??ai??i?? ne juokas buvo tokiam dideliam bAi??riui prasimaitinti. Kadangi Ai??kininkai dar nebuvo nubuoA?inti, maitinomAi??s iA? artimA?jA?Ai??ai??i?? vienas atsivesdavo jautA?, kitas kiaulAi??, taip ir iA?silaikAi??me pirmAi??jAi?? A?iemAi?? iki pat kovo vidurio.

1944 metA? gruodA? vokieA?iai numetAi?? lietuviA? desantininkus su uA?duotimi sprogdinti geleA?inkelius, tiltus ir uA?frontAi??je rengti kitas diversijas, trukdanA?ias rusA? kariuomenei judAi??ti. Desantininkai buvo ne tik gerai apmokyti, taA?iau ir aprAi??pinti ginkluote, A?valgybai bAi??tinomis priemonAi??mis, kita naudinga A?ranga. Jie taip pat A?inojo, kur besitraukdami vokieA?iai paslAi??pAi?? ginklA? atsargas, vildamiesi jas panaudoti fronto uA?nugaryje. Ai??ios A?inios labai pravertAi?? partizanams, A? kuriA? gretas desantininkai iA?kart ir A?sitraukAi??. Prie mAi??sA? bAi??rio prisijungAi?? desantininkas Antanas A?ibas.

Ar tuo metu kAi?? nors A?inojote apie gretimose apylinkAi??se veikianA?ius partizanA? bAi??rius? Kaip palaikAi??te ryA?ius?

Jau paA?ioje pradA?ioje mAi??ginta jungtis A? didesnius bAi??rius pagal slapstymosi teritorijAi??. VAi??liau, rengiant stovyklAi?? prie Krekenavos, mAi??sA? bAi??rys buvo jungtinis, sudarytas iA? keliA? apylinkiA? gyventojA?Ai??ai??i?? Krekenavos, Raguvos, RamygalosAi??ai??i?? bAi??riA?. Tuo paA?iu metu, siekdami, kad partizanai darniau susikalbAi??tA? ir veiktA?, kpt. J. KrikA?taponis ir D. Vaitelis A?kAi??rAi?? VyA?io apygardAi??. Buvo nurodytos kiekvieno bAi??rio veikimo ribos, slaptaA?odA?iai, siekiant iA?vengti galimA? susiA?audymA? tarpusavyje, taip pat greito susisiekimo ryA?iai ir kt.

Ai?? pirmAi??jA? bAi??riA? susitikimAi?? LAi??no miA?ke drauge su kpt. S. EitmanaviA?iumi Ai??jome trise. Kadangi vaikA?A?iojome po maA?iau A?inomas mums apylinkes, ne taip lengva buvo atrasti besislapstanA?ius vyrus. Kad ir A? kokiAi?? trobAi?? uA?eidavome, niekas tiesiai nesakAi??, kur rasti partizanus. Beje, tuo metu net pats A?odis ai??zpartizanaiai??? dar nebuvo prigijAi??sai??i?? Sausio 5 dienAi?? susitikome D. Vaitelio bAi??rio partizanus, kurie mus ir palydAi??jo pas J. KrikA?taponA?. Kadangi stovyklAi?? pasiekAi??me tik naktA?, pokalbA? su vadu atidAi??jome rytui.

Deja, iA? vakaro, kaip vAi??liau suA?inojome, iA? J. KrikA?taponio bAi??rio pasitraukAi?? trys vokieA?iai, kurie pasidavAi?? rusams ir iA?davAi?? stovyklAi??. Mes jau ramiai miegojome, kai pasigirdo pirmieji A?Ai??viai ir prasidAi??jo kautynAi??s. Kadangi buvau miline apsiklojAi??s, tik spAi??jau jAi?? uA?sivilkti net dirA?u nesusijuosAi??s, irAi??ai??i?? uA? ginkloai??i?? Rusai sutraukAi?? nemaA?Ai?? kariuomenAi??s dalA?, ir mes buvome apsuptiai??i??

Tai ir buvo JAi??sA? krikA?tas ugnimi?

Taip. KovAi??mAi??s gal penkias valandas, kol pavyko prasiverA?ti iA? apsupimo. Tik iA?auA?us rusai Ai??mAi?? baisiausiai rAi??kti ir keiktis, matyt, norAi??dami iA?gAi??sdinti. O tada su durtuvais Ai??mAi?? judAi??ti mAi??sA? link. PirmAi??jAi?? jA? atakAi?? lengvai atmuA?Ai??meai??i?? Kol jie A?audAi?? A? mus iA? sunkiA?jA? kulkosvaidA?iA?, laikAi??mAi??s tyliai taupydami A?ovinius. Paskui jie vAi??l metAi??si su durtuvais. O tada jau mes iA? automatiniA? ginklA? pliekAi??meai??i?? Po treA?ios jA? atakos supratome, kad mes privalome verA?tis iA? apsupimo, nes kitaip bus riesta. MAi??sA?, gal penkiolikos bAi??rys, deA?iniu sparnu atsiA?audydami pajudAi??jome paskui besitraukianA?ius kareivius ir taip iA?trAi??kome iA? apsupimo.

Ai??io susidAi??rimo nuostoliai buvo dideliAi??ai??i?? stovykloje A?uvo 18 vyrA?, dar du vAi??liau rado miA?ke. IA? mAi??sA? trijA? atAi??jusiA?jA? neA?uvo nAi?? vienas. Po A?io mAi??A?io teturAi??jau likusius 5 A?ovinius, todAi??l pasitraukAi?? dar uA?sukome A? D. Vaitelio bAi??rA?. PamatAi??s A?Ai??viA? sukapotAi?? mano milinAi??, kapitonas pasakAi??: ai??zNa, jaunuoli, jei tavAi??s dabar nenuA?ovAi??, nebijok, Dievas tau davAi?? A?imtAi?? metA? gyventiai??i??ai??? (juokiasi)

DAi??l tragiA?kai susiklosA?iusiA? aplinkybiA? apygardos sujungimas buvo atidAi??tas iki pavasario. Netrukus, sausio 12 dienAi??, kautynAi??se A?uvo ir J. KrikA?taponis, tad vadovavimAi?? apygardai perAi??mAi?? D. Vaitelis, iki tol buvAi??s pavaduotoju. TaA?iau mAi??sA? bAi??rys su juo susisiekAi?? tik 1945 metA? vasarAi??. PradA?ioje bendravimui tarp bAi??riA? buvo iA?duodami mAi??nesiniai slaptaA?odA?iai, paprastai iA? vienos raidAi??s, pavyzdA?iui, vienas sako ai??zKaunasai???, kitas atsiliepiaAi??ai??i?? ai??zKardasai???. VAi??liau, prasidAi??jus iA?davystAi??ms ir suintensyvAi??jus enkavAi??distA? siautAi??jimui, apygardos vado A?sakymu slaptaA?odA?iai buvo keiA?iami kiekvienAi?? dienAi??. Jei reikAi??davo iA?eiti kur A? kaimAi?? ar A?valgybon, po vakarinAi??s maldos bAi??rio vadas pasakydavo tos dienos slaptaA?odA?, kuris galiodavo iki kito vakaro.

MinAi??jote, kad toje gerai A?rengtA? bunkeriA? stovykloje iA?silaikAi??te tik iki pavasario. KodAi??l? Ar vieta nebuvo tinkama iA?silaikyti ilgos apsiausties atveju? Ar vis dAi??lto ir A?ia bAi??ta iA?davystAi??s?

Ten, netoliese, uA? dviejA? kvartalA?, buvo A?sikAi??rAi??s ir Antano A?uko bAi??rys, kurA? sudarAi?? apie 20 vyrA?. 1945 m. vasario pabaigoje NKVD kariuomenAi?? apsiautAi?? ir susiA?audAi?? su A?iuo bAi??riu, tAi??kart A?uvo du partizanai. TaA?iau tuo viskas nesibaigAi??. Vakare kariuomenAi?? nebuvo atitraukta, netoliese girdAi??jome barA?kant kareiviA? katiliukus. PasirodAi??, kad Eiguvoje, Krekenavos puA?yne, pas eigulA? SmilgAi??, kurio vienas sAi??nus buvo mAi??sA? bAi??ryje, enkavAi??distai A?sirengAi?? A?tabAi??. NaktA? eigulys paslapA?ia atvyko pas mus ir informavo, kad kareiviai laukia pastiprinimo, nes, jA? A?iniomis, mAi??sA? stovyklos kvartale slapstosi 500 vokieA?iA? dalinys. Vadinasi, kaA?kas juos jau buvo informavAi?? apie ginkluotus vyrus ir stovyklAi??, taA?iau mes iA? anksto buvome iA?kapojAi?? miA?ko kvartalus A?yminA?ius numerius, todAi??l jie negalAi??jo tiksliai nustatyti mAi??sA? buvimo vietos.

Dar girdAi??dami A?Ai??vius dienAi??, svarstAi??me, ar trauktis, ar ne. Visiems buvo gaila palikti taip gerai A?rengtAi?? stovyklAi??. TaA?iau eigulio atneA?tos A?inios pakeitAi?? mAi??sA? planus. StovyklAi?? uA?maskavome eglaitAi??mis, uA?dangstAi??me sargybos takus, ir Smilga mus iA?vedAi?? iA? apsupimo tuo paA?iu keliu, kokiu atvyko, mat ten dar buvo ramu. Taip pasitraukAi??me be susiA?audymo ir nuostoliA?. Palikus stovyklAi?? buvo sunku tokiam dideliam bAi??riui manevruoti nepastebAi??tiems, o ir iA?simaitinti, todAi??l nusprAi??sta iA?siskirstyti A? maA?esnius bAi??rius. MAi??sA? bAi??ryje liko 46 vyrai.

LaikAi??mAi??s apie 20 kilometrA? nuo buvusios stovyklos. Mums buvo labai smalsuAi??ai??i?? ar radAi?? mAi??sA? stovyklAi?? rusai jAi?? iA?sprogdins. Kadangi ji buvo sumaniai A?rengta, A?inojome, kad, norint sunaikinti stovyklAi??, jiems reikAi??s nemaA?ai sprogstamA?jA? medA?iagA?, tad garsAi?? turAi??tume girdAi??ti iA? toli. TaA?iau visAi?? dienAi?? sprogimA? nesulaukAi??me. Kapitonas S. EitmanaviA?ius juokais pasakAi??: ai??zEch! SubezdAi??jomai??i?? NereikAi??jo trauktis, stovyklos neradoai??i??ai???

Vakare nutarAi??me apsiA?valgyti. Keliavome trise rogAi??mis, tik paskutinius kilometrus jau Ai??jome pAi??sti. MiA?kas buvo stipriai iA?tryptas, taA?iau be vargo pasiekAi??me apkasA? linijAi?? ir sustojome pasiklausyti. BunkeriA? pusAi??je buvo girdAi??ti tylusAi??ai??i??ai??ztrekA?t, trekA?tai???, bet niekaip negalAi??jome suprasti, koks tai garsas. Liepteliu perAi??jAi??s apkasus vAi??l stabtelAi??jau. Staiga iA? uA? 15 metrA?, kur buvo A?rengti kulkosvaidA?iA? lizdai, pasigirdo: ai??zKto tam?ai??i??ai??? Mes jau nieko nelaukdami davAi??me A? kojasai??i?? Tad buvo aiA?ku, jog kareiviai mAi??sA? stovyklAi?? rado ir liko laukti, tikAi??damiesi, kad grA?A?ime. Visa laimAi??, jog sargybinis buvo uA?snAi??dAi??s ar tiesiog neapdariai A?iAi??rAi??jo ir mus praA?iopsojoai??i??

Ar A? A?iAi?? stovyklAi?? dar buvo lemta sugrA?A?ti?

Kitos dienos vidurdienA? pasigirdo sprogimaiai??i?? Net A?emAi?? drebAi??jo, tiek tolo buvo pridAi??ta. Vienas, du, trysai??i?? IA? viso buvo penki sprogimai. Taip buvo sunaikinta mAi??sA? stovykla. TaA?iau ir A?iandien galima pamatyti buvusios stovyklos liekanas, o viena A?ieminAi?? yra atstatyta.

Po dviejA? savaiA?iA? sugrA?A?ome apA?iAi??rAi??ti savo stovyklos. Vaizdas buvo kraupus: sulauA?yti storiausi sienojai, sprogimo bangA? iA?draskyta A?emAi??, uA?versti bunkeriai ir apkasai. TaA?iau apsidA?iaugAi??me, kad enkavAi??distai nerado mAi??sA? ginklA? sandAi??liuko, A?rengto kiek atokiau nuo apkasA?. Jame slAi??pAi??me ne tik dalA? A?autuvA?, A?audmenA?, turAi??jome net ir prieA?tankiniA? minA?. TAi??kart viskAi?? palikome kaip radAi??, tik vAi??liau vasarAi?? iA?sidalinome ginklus. Taip baigAi??si mAi??sA? ai??zKremliausai??? gyvavimasai??i??

O kaip karui pasibaigus sutikote A?iniAi?? apie rusA? skelbiamAi?? amnestijAi?? miA?kuose besislapstantiems vyrams? Nebuvo minties pasitraukti ir legalizuotis?

Buvo vyrA?, kurie slapstAi??si apie namus ar pas gimines be jokiA? ginklA?, A? bAi??rius nesijungAi??, todAi??l jie drAi??siai Ai??jo legalizuotis, nieko blogo neA?tardami. Tik atvykusius juos uA?registruodavo, taA?iau po savaitAi??s ar dviejA? sulaikydavo ir reikalaudavo atneA?ti ginklAi??. IA? kur A?mogus ims ginklAi??, jei jis jo neturAi??jo? Tuomet juos suimdavo ir iA?siA?sdavo A? SibirAi?? deA?imA?iai ar kiek maA?iau metA?. Kitus uA?verbuodavo, ir jie talkindavo stribams arba buvo priversti trauktis A? miA?kus pas partizanus. Tad amnestija buvo apgaulAi??, siekiant iA?muA?ti iA? rankA? ginklus. Nekaltas A?mogus, tikAi??damasis legalizuotis, galAi??davo atneA?ti kokA? ginklAi??, kurA? praAi??jus frontui nesunku buvo gauti, taA?iau tai rusams buvo pretekstas jA? teisti uA? ginkluotAi?? pasiprieA?inimAi?? TarybA? valdA?iai.

Apygardos vadai leido legalizuotis, taA?iau tuo pasinaudojo labai nedaug jauno arba vyresnio amA?iaus vyrA?. DavAi?? priesaikAi?? neiA?duoti, jie pasitraukdavo iA? miA?ko. Vis dAi??lto ne visiems jiems pavyko ramiai gyventiai??i??

Gal galite papasakoti apie savo veiklAi??? Kaip gyvenote, kuo uA?siAi??mAi??te?

PradA?ioje iA?mokome elgtis su ginklais, juos priA?iAi??rAi??ti, tinkamai naudoti. VAi??liau tokie apmokymai vykdavo tik naujokams. PagrindinAi?? veikla buvo drausminti iA?davikus, kolaborantus. PradA?ioje tokiA? buvo labai nedaug, mat A?monAi??s vieningai palaikAi?? partizanus. Kad ir kur uA?eisi, visur tik: ai??zVaikeliai, vaikeliaiai??i??ai??? Mat dauguma partizanA? buvo jauni vyrai. TaA?iau vAi??liau iA?davikA? ir skundikA? atsirado daugAi??ai??i?? sovietA? valdA?ia A?temptai dirbo, verbuodama gyventojus. TodAi??l partizanai drausmino prieA? LietuvAi?? kovojanA?ius, susidAi??jusius su okupantais asmenis, kad bijotA? iA?duoti, nes teks atsakyti. CiviliA? A?moniA? neA?audAi??me: ateidavome pas iA?davyste A?tariamAi?? ir liepdavome per 72 valandas pasiA?alinti iA? A?ios gyvenamosios vietos, persikelti A? didesnA? miestAi??. Nepaklusus A?spAi??davome dAi??l rimtA? pasekmiA?. To paprastai ir uA?tekdavoai??i??

Taip pat platinome spaudAi??, A?vairias proklamacijas, palaikydami tautinAi?? dvasiAi?? ir tikAi??jimAi?? laisve. Kaip jau minAi??jau, kaimo A?monAi??s palaikAi?? partizanus, juos rAi??mAi??, nemaA?a dalis jA? tapo ryA?ininkais. Be palaikymo partizaninis pasiprieA?inimas bAi??tA? sunaikintas per pusmetA? ar metus. O istorija parodAi??, jog sugebAi??jome iA?silaikyti net deA?imt metA? prieA? tokiAi?? okupantA? jAi??gAi??. Turint galvoje, kad ir gamtos sAi??lygos Lietuvoje ne itin palankiosAi??ai??i?? nAi??ra nei kalnA?, nei dideliA? giriA?, kur bAi??tA? priedangos slAi??ptis, o dar ir gilios A?iemosai??i??

Kokia turAi??jo bAi??ti nuolatos medA?iojamo A?mogaus psichologinAi?? bAi??sena?

Mes tarpusavyje juokdavomAi??s, kad visi esame ai??zant pjovimo skirtiai??i??ai??? Jau 1947 metais iA? vadovybAi??s buvo A?sakymas nebepriimti naujA? A?moniA? A? partizanA? gretas, nebent nAi??ra kitos iA?eities. Tuo laikotarpiu itin suintensyvAi??jAi?? enkavAi??distA? bei armijos siautimai atneA?Ai?? itin dideliA? ir skaudA?iA? nuostoliA? partizaniniam judAi??jimui visoje Lietuvoje. Buvo aiA?ku, kad bAi??sime medA?iojami iki paskutinio, todAi??l stengtasi saugoti A?moniA?, galinA?iA? gyventi legaliai, gyvybes.

Net tuos, kurie visomis savo iA?galAi??mis rAi??mAi?? partizanus, apverkdavo A?uvusiuosius, sovietA? valdA?ia A?antaA?u, kankinimais, bauginimais pavertAi?? iA?davikais. AukA? buvo labai daugai??i?? PradA?ioje, paA?iame A?karA?tyje, tos vilties ir tikAi??jimo laisva Lietuva buvo labai daug, tai ir partizanai vaikA?A?iodavo dideliais bAi??riais, nevengAi?? net atvirA? kautyniA? su kariuomeneAi??ai??i?? apie tai net legendos sklando.

SykA? po kautyniA? PaA?iliA? miA?ke, vAi??lai vakare, 18 vyrA? traukAi??mAi??s A? Raguvos miA?kAi??. UA?Ai??jome maA?ytAi?? sukrypusiAi?? trobelAi??, kur viena pusAi??Ai??ai??i?? gyvenamoji, kitaAi??ai??i?? tvartelis. O mes negAi??rAi??, nevalgAi??ai??i?? PasibeldAi??me A? duris, bet niekas neatsiliepAi??. A?iAi??rim, pieno bidonAi??lis nuleistas A? A?ulinA?. A, galvojame, iA?gersime, gal nebus didelio nuostolio A?mogui. PradAi??jome gerti, kai iA? trobelAi??s iA?Ai??jo senutAi??. PuolAi??me atsipraA?inAi??ti, kad savavaliA?kai pasiAi??mAi??me pienAi??, o ji Ai??mAi?? siAi??lyti kiauA?iniA?. IA?gAi??rAi??me pienAi??, kiauA?inius ir padAi??kojAi?? vorele tAi??sAi??me kelionAi??. AtsigrAi??A?Ai??s maA?iau, kaip ji mus nueinanA?ius A?egnojaai??i?? Paskui dar iA?girdau A?aukiant: ai??zVaikeliai, palaukite, gAi??A?toj radau dar penkis kiauA?iniusai??i??ai??? Net tokia neturtinga moterAi??lAi?? rAi??pinosi ir uA?jautAi?? mus visomis savo iA?galAi??mis, ir tai labai palaikAi?? partizanA? dvasiAi??.

PraAi??jus ketveriems, penkeriems metams, viskas stipriai pasikeitAi??. Net ir mAi??sA? taktikaAi??ai??i?? daugiau slapstAi??mAi??s nei kovAi??mAi??s. Tiesa, pagrindiniai tikslaiAi??ai??i?? kova uA? savo tAi??viA?kAi??, A?moniA? A?vietimas ir iA?davikA? drausminimasAi??ai??i?? liko tie patys. TaA?iau ir A?monAi??s buvo suvaryti A? kolAi??kius ar iA?veA?ti A? miestelius, todAi??l jie nebegalAi??jo, kaip pradA?ioje, dosniai mAi??sA? remti. Patys A?monAi??s Ai??mAi?? sunkiai verstis, badavoai??i?? IA? jA? gauti duonos nebuvo galimybiA?. Kaimynas kaimynu net nebegalAi??jo pasitikAi??ti. Ir partizanams atAi??jo sunkios dienosai??i??

ai??zVAi??trosai??? bAi??rio vadu tapote ypaA? sunkiu laikotarpiuai??i??

Apygardoje mane gerai paA?inojo, mat buvau nuolatinis savo bAi??rio vadA? palydovas. TurAi??jau labai patogA?, lengvAi?? lenkA? gamybos ai??zBrauningai??? sistemos kulkosvaidA? su keturiolika apkabA?, iA? kuriA? dvylika visada neA?iodavausi su savimi, o dvi laikiau atsargoje. Tad A? kiekvienAi?? iA?vykAi?? bAi??rio vadas mane kviesdavosi eiti kartu, mat be apsaugos vadasAi??ai??i?? nAi?? A?ingsnio. Apsauga bAi??davo formuojama savanoriA?kai, taA?iau vienas iA? jA? bAi??tinai turAi??jo bAi??ti kulkosvaidininkas. TodAi??l DirektoriA? kviesdavo pirmiausiaai??i??

A?uvus bAi??rio vadui Kazimierui Vaznoniui-VAi??trai vadovauti bAi??riui buvo paskirtas Vladas DrAi??sutis-Vytenis, o A?uvus ir jam, 1948 metA? rudenA? A?i pareiga teko man. Tuo metu iA? buvusio gausaus ai??zRAi??puA?Ai??noai??? bAi??rio buvome likAi?? 11 vyrA?. IA? apygardos vado gavau paskyrimAi?? tapti ai??zVAi??trosai??? bAi??rio vadu. PradA?ioje dar iA?gyvenau, ar norAi??s vyrai vadu laikyti kAi?? nors ne iA? savo bAi??rio, bet buvau uA?tikrintas, kad mano paskyrimAi?? ai??zVAi??trosai??? bAi??rys priAi??mAi?? palankiai. IA? savo bAi??rio savanoriA?kai pakvieA?iau drauge eiti 7 vyrus, tad prisijungAi?? prie buvusiA? ai??zVAi??trosai??? partizanA? buvome 18 vyrA?.

Vadovaujant svarbiausia man buvo drausmAi??. Be mano A?inios savavaliA?kai niekas negalAi??jo iA?eiti iA? stovyklos. Apskritai po vienAi??Ai??ai??i?? niekur, maA?iausiaiAi??ai??i?? po tris. Tai buvo bAi??tina iA?likimo sAi??lyga. UA? praA?angas taikiau ai??zRupAi??A?Ai??noai??? bausmAi??s praktikAi??Ai??ai??i?? sAi??dAi??ti stovykloje be iA?Ai??jimo dvi, tris savaites ar net mAi??nesA?. Tai buvo labai grieA?ta bausmAi??, mat iA?eiti pasiA?monAi??tiAi??ai??i?? tai A?ventAi??, prasiblaA?kymas. Kas pas gimines soA?iau pavalgyti ar rAi??bA? pasikeisti, kas pas mergaites pabAi??ti, pajuokautiai??i?? Tokie iA?Ai??jimai iA? miA?ko labai atlAi??gdavo nervus. Kai jau vieni ruoA?iasi, prausiasi, skutasi, rengiasi pas A?mones, nubaustasis kelmAi?? apsikabinAi??s sAi??diai??i?? Baisi bausmAi?? tai buvo. Kitas net apsiaA?arodavoai??i??

MinAi??jote, kad sovietams A?mones iA?varius A? kolAi??kius tapo sudAi??tinga prasimaitinti. Kaip iA?gyvenote?

MaistAi?? pasiimdavome iA? valstybiniA? Ai??kiA?. Prie Ramygalos buvo pagalbinis PanevAi??A?io mAi??sos kombinato Ai??kis, kur buvo ganomi gyvuliai, tad A?ia ir buvo mAi??sA? maisto bazAi??ai??i?? RudenA?, dar iki sniego, reikAi??davo pasirAi??pinti atsargomis visai A?iemai, kad paskui netektA? A?unA? lodyti. Mat A?iemomis labai sunku paslAi??pti pAi??dsakus ir likti nepastebAi??tiems. DAi??l per maA?o atsargumo daug partizanA? buvo iA?aiA?kinta ir nukauta bAi??tent A?altuoju sezonu, miA?kams tapus perregimiemsai??i??

NuAi??jAi?? A? valstybinA? Ai??kA? kartais paimdavome ir penkiolika kiauliA?. TaA?iau jas reikAi??davo dar apdoroti, o kur mes miA?ke tai darysimeAi??ai??i?? paliktume labai daug pAi??dsakA?. TodAi??l atiduodavome patikimiems A?monAi??ms. Kadangi kluonai dar nebuvo nugriauti, atokiau gyvenantys A?monAi??s galAi??jo tai atlikti. PraA?ydavome mums paruoA?ti ilgai negendanA?ios mAi??sosAi??ai??i?? rAi??kytA? laA?iniA?, kumpio. O deA?ras, visa kita, kas likdavo, atiduodavome A?monAi??ms. ParuoA?tAi?? maistAi?? jie paslAi??pdavo, o kai mums prireikdavo, atvaA?iuodavome ir pasiimdavome.

IA? Ai??kiA? imdavome ne tik kiaules bei kitus gyvulius, bet ir grAi??dA? duonai, kuriAi?? taip pat kepdavo savi A?monAi??s. O kad ant Ai??kvedA?io nekristA? valdA?ios nemalonAi??, iA?raA?ydavau kvitAi??Ai??ai??i?? tiek ir tiek paAi??mAi?? partizanai. Ir pasiraA?ydavauAi??ai??i?? Direktoriusai??i?? A?kvedA?iui liepdavau ryte vaA?iuoti A? Ramygalos saugumAi?? ir atiduoti tAi?? popierAi??lA?. VAi??liau, kai jau mane gyvAi?? paAi??mAi??, daug tA? popierAi??liA? buvo sukaupAi??ai??i??

SykA? buvo apginklavAi?? Ai??kio darbininkus. Mes atAi??jome su vyrais ir pasakAi??me: ai??zKam jums tie ginklai, jAi??s kaip vaikA?A?iojote, taip ir vaikA?A?iokite, neketiname jAi??sA? A?audyti. Bet jei skrebai suims jiems netinkamus A?mones, veA?, o jus ginkluotus paims sargybai? Kas tada bus?ai??i??ai??? KitAi?? dienAi?? visi A? terbeles A?sidAi??jo maisto ir nuneA?Ai?? ginklus priduoti: galite mus suimti, bet vakar buvo atAi??jAi?? banditai ir pagrasino visas mAi??sA? A?eimas iA?A?audyti, jei liksime ginkluotiai??i?? Taip su apsauga ir baigAi??siai??i??

NaktA? atAi??jAi?? A? valstybinA? Ai??kA? liepdavome visiems A?ia esantiems darbininkams mums padAi??ti, kad paskui nebAi??tA? kito A?mogaus skundimo. PamatAi??, kad nieko blogo prieA? juos neturime, praA?ydavo leisti ir sau pasiimti kvieA?iA? ar prieauglA?. Ai?? savo slapyvardA?iu pasiraA?ytAi?? popierAi??lA? A?traukdavau ir tai, kAi?? paslapA?ia iA?sigabendavo A?monAi??s savo reikmAi??msAi??ai??i?? negi man gailaai??i??

A?iemAi??, kai pritrAi??kdavome maisto, pasikinkydavome arklA?, kurA? laikAi??me stovykloje, ir nuvaA?iuodavome pas A?mogA? papildyti atsargA?, o paskui tyliai sugrA?A?davome. Jei duonosAi??ai??i?? ne kepaliukAi?? imdavome, bet visAi?? peA?iA?. Tokiu bAi??du mes iA?vengdavome nereikalingo judAi??jimo po kaimus, A?unA? lodymo, kai maisto renkiesi po truputAi??lA?. Mat kiekvienas judAi??jimas A?iemAi?? tampa labai matomas, girdimas, ir taip lengva susekti partizanA? buvimo vietAi??. Juk A?iemAi?? toli nenukeliausi. O sulojo A?uo pas vienAi?? A?mogA?, paskui kitoje vietojeAi??ai??i?? vadinasi, kaA?kas vaikA?to. Taip ir prasidAi??davo: atsiunA?ia A?nipeliA?, pastato pasalas. Tada belikdavo nustatyti judAi??jimo kryptA?, atsekti miA?kelA?, ir partizanai enkavAi??distams tapdavo lengvu taikiniuai??i??

Tad per tuos septynerius metus, praleistus miA?kuose, turAi??jote neA?kainojamos patirties, kaip iA?likti. Vis dAi??lto 1951 metA? kovAi?? buvote paimtas gyvas. Papasakokite, kokiomis aplinkybAi??mis tai nutiko.

1951 metA? kovAi?? sniego buvo iki keliA?. Mes, 18 vyrA?, traukAi??mAi??s iA? medA?iotojA? atrastos mAi??sA? stovyklavietAi??sAi??ai??i?? negalAi??jome rizikuoti likti. Keliaudami A? SkilvioniA? miA?kAi??, Jono VepA?to-PaukA?telio uA?tikrinti dAi??l saugumo, nakA?iai uA?sukom pas jam gerai A?inomus A?mones GlitAi??nA? apylinkAi??se atgauti jAi??gA?. ParyA?iui mane paA?adino PaukA?telis ir papraA?Ai?? namo A?eimininkui paskolinti arklA?, mat jam reikia nuvykti A? kalvAi??. Kadangi buvau uA?tikrintas, kad A?mogus doras, visada padedantis partizanams, leidau arklA? paimti. O netrukus paaiA?kAi??jo, kad jis vaA?iavo ne A? kalvAi??, bet saugumAi??ai??i??

AuA?tant A? namus A?bAi??go sargybinis ir praneA?Ai?? girdAi??jAi??s netoliese tarA?kant kulkosvaidA?iA? diskus. ApsirengAi??me, griebAi??mAi??s ginklA?, vos spAi??jome iA?bAi??gti A? laukAi??, kai uA? tvarto pasigirdo pirmoji automato serijaai??i?? Daugiau nei penkias valandas laikAi??mAi??s prie sodybos. PradA?ioje nesitikAi??jome iA?davystAi??s, galvojome, jog susidAi??rAi??me su pasaloje buvusia keliasdeA?imties kareiviA? A?gula. O iA?ties mus puolAi?? daliniai iA? Krekenavos, Ramygalos, net PanevAi??A?io. Ai??ias aplinkybes suA?inojau jau vAi??liau, grA?A?Ai??s iA? lagerio. Pasirodo, namo A?eimininkas kareiviA? buvo uA?kluptas miA?kelyje, varantis samagonAi??. SaugumieA?iai jA? ir prigAi??sdinoAi??ai??i?? arba kalAi??jimas, arba iA?duodi partizanus, kuriuos A?inojo besilaikanA?ius apylinkAi??se. Tad jis ir pasirinko jam atrodA?iusA? lengvesni keliAi??ai??i??

PradA?ioje A?temptai gynAi??mAi??s, ir mums neblogai sekAi??si. PamatAi??, kad taip lengvai nepasiduosime, kareiviai padegAi?? trobesius, tvartAi??, kluonAi??. Mums nebeliko priedangos, tad teko trauktis. Taip mane ir pakirto, nuo sodybos nutolusA? apie 400 metrA?Ai??ai??i?? kliuvo A? petA?, sulauA?Ai?? sAi??narA?, kliudAi?? rankos rieA?Ai??, kojAi??, krAi??tinAi??Ai??ai??i?? perA?ovAi?? abu plauA?ius, per gerklAi?? plAi??stelAi??jo kraujas, kuris jau nebeleido A?kvAi??pti oroai??i?? Dar bandA?iau sniegAi?? valgyti, taip tikAi??damasis sustabdyti kraujavimAi??, bet spaudimas buvo toks didelis, kad net praA?iodoai??i??

Tada A?uvo aA?tuoni partizanai, tarp jA? Jonas VepA?tas-PaukA?telis, Leonas Ai??taruolis-Plienas, Danielius KrikA?A?iAi??nas-Ripka, Jonas Masiokas-Ai??A?uolas, Viktoras MaA?eika-VanagAi??lis ir kt. Mus trisAi??ai??i?? mane, JadvygAi?? A?ardinskaitAi??-DaktarAi?? ir MarytAi?? Ai??tarolytAi??-AudrA? KAi??dikA?Ai??ai??i?? paAi??mAi?? gyvus. AA?, septyniose vietose suA?eistas, buvau kaip negyvasAi??ai??i?? dar nuA?liauA?Ai??s apie 100 metrA? maA?iau kitA? gyventojA? trobesius, bet greitai praradau sAi??monAi??ai??i?? Po kautyniA? surinkAi?? A?uvusiuosius ir mane buvo numetAi?? su lavonais, o artimieji net A?v. MiA?ias uA?sakAi??ai??i??

Vis dAi??lto iA?gyvenoteai??i?? Tada atsidAi??rAi??te PanevAi??A?io, kiek apgydytas LukiA?kiA? kalAi??jimo ligoninAi??je, tardytas ir kankintas Ai??iauliA? bei Vilniaus saugume. IA? kur sAi??mAi??tAi??s jAi??gA? likti iA?tikimas priesakai, neiA?duoti?

VisA? pirma man pasisekAi??, nes kaA?kas PanevAi??A?io ligoninAi??je mane atpaA?ino kaip JonAi?? KliorA?. Po antrojo kraujo perpylimo atgavau sAi??monAi??, o lovos gale ant lentelAi??s riebiom raidAi??m uA?raA?yta: J. Kliorys. Nebuvau girdAi??jAi??s tokios pavardAi??s, bet tai man pakiA?o mintA? slAi??pti savo pavardAi??. VAi??liau tik suA?inojau, kad Kliorys buvo partizanas nuo Krekenavos. Taigi, tapau Klioriu ir klausinAi??jamas tik taip ir prisistatydavau. TaA?iau kai pradAi??jo tikrinti mano parodymus, tokiA? A?moniA?, kuriuos minAi??jau, negalAi??jo rasti. Tada pasivadinau Masioku, kuris buvo mano bendraA?ygis ir A?uvo tame mAi??A?yje, kai mane paAi??mAi?? gyvAi??. Jo motina buvo mirusi, tAi??vas vedAi?? kitAi??, o jA? uA?augino svetimi A?monAi??s. Tad prisistatydamas Masioku niekam negalAi??jau pakenkti.

Man labai padAi??jo ir tai, kad po operacijA? jau apgydytAi?? iA?veA?Ai?? A? LukiA?kes, kur galA? gale uA?darAi?? bendroje palatoje su kitais tardomais ir kankinamais nuteistaisiais. YpaA? pagelbAi??jo toks Kostas JakAi??baitis ar JakAi??bonis nuo KlaipAi??dos. Jis turAi??jo iA?tverti daug kankinimA?Ai??ai??i?? buvo iA?rauti visi priekiniai dantys, o nuo muA?imA? pradAi??jo gangrenuoti raumenys. AA? jo paklausiau, kAi?? man daryti, nes slepiuosi, pasivadinAi??s svetimu vardu. O jis pasakAi??: ai??zSlapstydamasis svetima pavarde nieko nelaimAi??si, nes anksA?iau ar vAi??liau bAi??si pastatytas akistaton su A?monAi??mis iA? savo veikimo teritorijos, ir kas nors bAi??tinai atpaA?ins.ai??? Tai mane A?tikino netrukus pasisakyti savo tikrAi??jA? vardAi??. Beje, vAi??liau ir teisme, ir etapuose, ir lageryje mane pristatydavo trimis pavardAi??mis: ai??zJuospaitis, jis ir Masiokas, ir Kliorysai??i??ai??? (juokiasi)

TaA?iau svarbiausia jo pamoka buvo kita. IA?tvAi??rAi??s didelius kankinimus jis man pasakAi??: ai??zJei per tardymus imsi kalbAi??ti, kai bus panaudotos fizinAi??s priemonAi??s, tuomet tardytojai dar labiau kankindami iA? tavAi??s iA?peA? viskAi??, net ir tai, ko maneisi neA?inAi??sai??i?? TodAi??l privalai iA?tverti visus kankinimus, kurie amA?inai nesitAi??sai??i?? O jei galvoji sakyti, tai pasakyk iA? karto dar iki kankinimA? pradA?ios, nes paskui bus riestaai??i??ai??? Tai buvo didA?iausia pamoka, padAi??jusi vAi??liau iA?tverti visus tardymus, muA?imus ir kankinimusai??i??

Ai??iauliA? kalAi??jime tardytojas MaA?inkovas pradA?ioje bandAi?? susitarti graA?iuoju: siAi??lAi?? 25 metus lagerio, kur 12 mAi??nesiA?Ai??ai??i?? A?iema, o vis kas liko,Ai??ai??i?? vasara. DirbsiAi??ai??i?? gyvensi, nedirbsiAi??ai??i?? nudvAi??si kaip A?uoai??i?? Tad siAi??lAi?? tartis: ai??zPasakyk, kur yra apygardos A?tabas,Ai??ai??i?? deA?imt metA? nuimam, iA?duok ryA?ininkusAi??ai??i?? penkerius minusuojame, rAi??mAi??jus, padAi??jusius maistu, A?iniomisAi??ai??i?? dar penkerius nuimam. Ir kas liekaAi??ai??i?? tik penkeriai??i??ai??? IA?kart, sakAi??, nepaleis, duos keletAi?? uA?duoA?iA?, kurias atlikus iA?leis gyventi A? miestAi??, parAi??pins darbAi?? ir galAi??siu soA?iai bei laimingai gyventiai??i?? Nesutikau su jo pasiAi??lymais, tad iA? A?irdies ai??zglamonAi??joai??? mane apie mAi??nesA?ai??i?? Paskui sekAi?? Vilniaus saugumas. A?ia taip A?iauriai nekankino, nors sykA? dvi paras neleido uA?migtiai??i?? Tokiu atveju baisu buvo neiA?duoti nesAi??moningai, tiesiog nesuvokiant, kAi?? kalbiai??i?? IA? kur tada buvo tiek jAi??gos ir uA?sispyrimo kentAi??ti vienam net iki sAi??monAi??s netekimo?ai??i??

Teismas vyko 1951-A?jA? pabaigoje. TeisAi?? Pabaltijo apygardos karinis tribunolas. Drauge su manimi teisAi?? ten pat gyvas paimtas JadvygAi?? A?ardinskaitAi?? ir MarytAi?? Ai??tarolytAi?? bei partizanAi?? AndriA? RamanauskAi??-KomarAi?? iA? Krekenavos, suimtAi?? kiek anksA?iau. Prokuroras man reikalavo mirties bausmAi??s suA?audant, visiems kitiemsAi??ai??i?? po 25 metus lagerio. Teisme viskas buvo graA?iai sureA?isuotaAi??ai??i?? J. A?ardinskaitAi??s ir M. Ai??tarolytAi??s advokatai kalbAi??jo kaip prokuroraiai??i?? AA? advokato buvau atsisakAi??s iA? karto. Paskiau man net neleido uA?baigti paskutinio A?odA?io, kuris skambAi??jo maA?daug taip: ai??zDidA?iuojuosi kaip lietuvis patriotas, nes mane teisia okupantA? valdA?ia, o ne lietuviA? tautaai??i??ai???

TaA?iau A?adAi??to suA?audymo pavyko iA?vengtiai??i??

Po teismo uA?dAi??jo antrankius ir iA?grAi??do A? mirtininkA? vienutAi?? LukiA?kiA? kalAi??jimo rAi??syje. Dar siAi??lAi?? raA?yti malonAi??s praA?ymAi??, bet atsisakiau, nes niekuo nebuvau prasikaltAi??s. Maniau, kad viskas baigsis greitai, ir jau buvau susitaikAi??s su mirties bausme. Po keliA? dienA? nervai paaA?trAi??jo girdint, kaip atidarinAi??jamos gretimA? kamerA? durys ir iA?vedami nuteistieji nebesugrA?A?taai??i?? Tik, berods, vienuoliktAi?? naktA? atrakino kamerAi?? ir liepAi?? iA?eitiai??i?? su A?iuA?iniuai??i?? Kam mirtininkui A?iuA?inys? AtvedAi?? pas budintA? karininkAi??, o A?alia sAi??dAi??jAi??s civilis po formalios apklausos perskaitAi?? SAi??jungos AukA?A?iausiojo Teismo tribunolo nuosprendA? suA?audymAi?? pakeiA?iant 25 metais lagerio be teisAi??s grA?A?ti atlikus bausmAi??ai??i?? Ir dA?iugu ir pikta tapo: viena vertus, paliko gyvAi??, taA?iau prieA? akis dar laukAi?? 25 metai lagerio svetimoje Rusijos A?emAi??je, o tokia perspektyva manAi??s, kulkA? suvarpyto, labai nedA?iugino. Kita vertus, jei ir iA?gyvenA?iau lageryje, kas iA? to, juk sugrA?A?ti A? tAi??viA?kAi?? nebegalAi??siu.

Vis dAi??lto, kas tuomet galAi??jo pagalvoti, kad iA?tversiu kriminaliniA? nusikaltAi??liA? kameroje, Maskvos ai??zKrasnaja Presniaai??? kalAi??jime, Novosibirsko kalAi??jime, Krasnojarsko persiuntimo punkte, etapus traukiniais ir laivu, Dundiko lagerA?, kur ant sienos didelAi??mis raidAi??mis rusiA?kai buvo uA?raA?yta: ai??zPraraskite gyvenimo viltA?, kas A?ia atvykoteai??i??ai???, Kaerkano lagerA?Ai??ai??i?? Mirties slAi??nA?, kur ne tik rinktiniai priA?iAi??rAi??tojai, blogas maistas, bet ir kraupus A?altis A?iemomis: A?ia politiniai kaliniai krito lyg lapai nuo ligA?, prasto maisto ir iA?sekimoai??i?? Pavyko iA?gyventi ir kaliniA? sukilimAi?? 1953 metais. Teko ai??zapsilankytiai??? dar keliuose lageriuose, patirti visAi?? tos sistemos siaubAi??, bet po penkiolikos metA?, 1966-A?jA? kovAi??, per didA?iausius vargus vis dAi??lto pavyko prisiregistruoti Lietuvoje. Nors gyvenimas ir A?ia nelepino, nuolatos jutau saugumo uodegAi??, taA?iau sulaukiau NepriklausomybAi??s ir A?iandien liudiju, kad mano kartos jaunuoliai bei merginosAi??ai??i?? iA?tikimi laisvAi??s idealamsAi??ai??i?? tragiA?ku visai tautai laikotarpiu atliko jiems skirtAi?? pareigAi??, gindami ir guldydami galvas uA? savo tAi??vus, namus ir TAi??vynAi??ai??i??