UA?mirA?tasis Paleckis

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Istorija
AUTORIUS:Ai??KAi??stutis Skrupskelis
DATA: 2013-06

UA?mirA?tasis Paleckis

KAi??stutis Skrupskelis

UA?mirA?dami visus priekaiA?tus, visus ideologinius skirtumus, visas neiA?vengiamas gyvame gyvenime kovas, stovAi??dami prie amA?inos atminties Adomo JakA?toAi??ai??i?? Prelato Dambrausko karsto, visi vieningai, be jokiA? skirtumA?, susijungsim atiduoti pagarbAi?? tam Tautos Atgimimo Veteranui, Literatui ir Dainiui, Mokslininkui, A?urnalistui, Tautos VeikAi??jui, Kilnios Dvasios A?mogui ir Idealistui!

Justas Paleckis, XX amA?ius, 1938-02-22

Kaip didA? Taikos ir A?moniA?kumo ApaA?talAi?? PijA? XI pagerbia ir prieA? jo karstAi?? lenkiasi ne tik katalikai, ne tiktai tikintieji, bet ir visi, kas siekia pasauly taikos ir A?moniA?kumo idAi??jA? A?sigalAi??jimo.

Justas Paleckis, Laikas, 1939-02-11

Ai??NeiA?vengiamas klausimas: kaip atsitiko, kad A?iA? A?odA?iA? autorius neatsidAi??rAi?? sovietiniame lageryje uA? kontrrevoliucinAi?? veiklAi??, tarptautinAi??s burA?uazijos rAi??mimAi??? Klausimas svarbus ryA?kinant Lietuvos okupacijos uA?kulisius ir dar svarbesnis platesniame kontekste, bandant iA?siaiA?kinti tikrAi??jAi?? Stalino politikAi?? Antrojo pasaulinio iA?vakarAi??se.

Jeigu kAi?? ai??i?? atsakymAi?? veikiausiai A?ino Paleckio A?eima. AA? pats A? tai atsakyti negaliu.

Ai??Pirmomis savaitAi??mis po Raudonosios armijos A?siverA?imo 1940 m. birA?elio 15 d. daug kam nesisekAi?? teisingai A?vertinti naujosios padAi??ties: atsivAi??rAi?? per plati galimybiA? skalAi??, nuo aneksijos iki beveik pilnos nepriklausomybAi??s, o tikrieji sovietA? planai buvo A?inomi tik saujelei ir stropiai slepiami. SumaiA?ties ir netikrumo bAi??ta tokio stipraus, kad tikriausiai atsirado ir tokiA?, kurie liepos 14ai??i??15 d. balsavo rinkimuose galvodami, jog svarbu sovietams demonstruoti vienybAi??, remiant Paleckio vyriausybAi??s pastangas iA?laikyti nepriklausomAi?? LietuvAi??. IA?kalbus 1940 m. liepos 16 d. Lietuvos A?iniA? pirmasis puslapis: skambi antraA?tAi?? ai??i?? ai??zLietuva vieningai A?engia A? naujAi?? gyvenimAi??ai??? ai??i?? ir nAi?? A?odA?io apie bAi??simAi?? santvarkAi??.

Kartais sovietinAi?? propaganda liaudies seimo rinkimus traktuodavo tarytum plebiscitAi??, tariamai Lietuvos pilieA?iams vienbalsiai pasisakius uA? stojimAi?? A? SovietA? SAi??jungAi??. PavyzdA?iui, ilgametis Partijos istorijos instituto direktorius Romas Ai??armaitis (1909ai??i??1995) raA?Ai??: ai??zSavo rinkiminAi??je platformoje Lietuvos Darbo liaudies sAi??junga pabrAi??A?Ai?? [...], kad reikia Lietuvoje A?vesti tarybinAi?? santvarkAi??, o lietuviA? tautai ai??i?? A?eiti A? TarybA? SAi??jungos tautA? A?eimAi??ai???1. Nors jis taip raA?Ai??, apie kraA?to sovietinimAi?? bei inkorporacijAi?? rinkiminAi??je platformoje nAi??ra nei A?odA?io. Daugiau negu kitiems, visuomenAi??s raminimo uA?davinys teko Paleckiui. Vos tapAi??s ministru pirmininku, birA?elio 18 d. vakare per radijAi?? jis pareiA?kAi??: ai??znaujoji vyriausybAi?? palaikys normalinius santykius su visomis valstybAi??misai???. Arba vAi??l ai??i?? iA? jo liepos 14 d. kalbos niekas nebAi??tA? A?tarAi??s, kad Liaudies seime kils esminiai, konstituciniai klausimai. Tiesa, jis pastebAi??jo, kad balsuodami darbo A?monAi??s ai??zsprendA?iAi?? mAi??sA? kraA?to likimAi??ai???, taA?iau iA? turinio aiA?ku, kad omenyje jis turi auganA?iAi?? A?moniA? gerovAi?? ai??i?? ai??zvisi turAi??s darbo ir duonos savo kraA?teai???,Ai??ai??i?? o ne naujAi?? valstybAi??s formAi??. PanaA?iai jau po rinkimA?, dAi??kodamas Amerikos lietuviams uA? sveikinimus, jis pabrAi??A?Ai??, kad galA? gale Lietuvoje yra steigiamas KultAi??ros fondas. Net ir liepos 21 d., sveikindamas pirmam posAi??dA?iui susirinkusA? seimAi??, jis teiA?vardijo eilAi?? vykdomA? reformA?, daugiausia tokiA?, kokiA? reikalavo tautininkA? reA?imo opozicijos ai??i?? jaunA?jA? katalikA? bei liaudininkA? aA?iesAi??ai??i?? A?monAi??s. O apie inkorporacijAi?? kalbAi??jo SnieA?kus.

IA? tiesA? akivaizdu, kad vyriausybAi?? ne vien tylAi??jo, bet ir A?odA?iais bei simboliniais gestais atmetAi?? nepriklausomybAi??s praradimo galimybAi??. TodAi??l, taikant mAi??sA? laikams A?prastinius rinkimA? rezultatA? vertinimus ir turint omenyje tai, kas tuo metu buvo vieA?ai sakoma, iA?eitA?, kad balsuodami uA? Liaudies seimAi?? A?monAi??s pasisakAi?? uA? nepriklausomAi?? valstybAi?? ir, marksistiniu poA?iAi??riu, kuklias reformas, bet ne uA? inkorporacijAi?? bei kraA?to pertvarkymAi?? komunistiniais pagrindais. Ironija, kad Paleckio vyriausybei ir Darbo liaudies sAi??jungai iA? principo nepritarti privalAi??jo tik tikri komunistai. PavyzdA?iui, koks komunistas nepasipiktintA? perskaitAi??s liepos 15 d. spaudoje pasirodA?iusA? finansA? ministro Juozo VaiA?noros (1911ai??i??1972) pareiA?kimAi??: ai??zNiekas dabartinAi??s Ai??kinAi??s santvarkos iA? esmAi??s keisti nAi?? nemanoai???. TikinA?iam komunistui tokie A?odA?iai tebAi??tA? A?iauri Lietuvos darbo A?moniA? diskriminacija, nes, marksistinAi??s ideologijos rAi??muose, revoliucija ir radikalus ekonominiA? bei socialiniA? santykiA? pertvarkymas yra bAi??tina istorijos vyksmo sAi??lyga. Marxo A?odA?iais, vien revoliucija galinti istorijos mA?slAi?? iA?sprAi??sti, ai??i?? ir A?tai, pasak VaiA?noros, menamoji liaudies vyriausybAi?? nAi?? negalvojanti apie lietuviA? dalyvavimAi?? didA?ioje istorijoje.

Skelbiama programa nebuvo revoliucinAi??. Ji maA?ai kuo skyrAi??si nuo tautininkams valdant skelbtA?jA? demokratinAi??s opozicijos programA?, neA?iAi??rint to, kad opozicijos atstovai jau buvo kalinami uA? kontrrevoliucinAi?? veiklAi??, kaip tik todAi??l, kad reikalavo reformA?. TodAi??l, sovietinAi??s teisAi??s poA?iAi??riu, atsiA?velgiant vien A? retorikAi?? ir vieA?ai skelbiamas programas, Paleckio vyriausybAi?? ir Darbo liaudies sAi??junga buvo kontrrevoliucinAi??s organizacijos, nes siAi??lomos reformos bAi??tA? slopinusios darbo A?moniA? revoliucines nuotaikas2.

Kalbama apie laikus, kai nebuvo vieA?osios nuomonAi??s tyrimA?: niekas liaudies seimo rinkimA? dalyviA? neklausAi??, kodAi??l ir uA? kAi?? jie balsuoja. TodAi??l niekada tiksliau nenustatysime, kAi?? tuo metu A?monAi??s galvojo, kAi?? jie suprato ir ko ne. TaA?iau patys sovietai rodo, kad jA? apskaiA?iavimu nei tarybinAi?? santvarka, nei jA? aneksiniai planai platesnio pritarimo Lietuvoje nesusilaukAi??. Jeigu iA? tiesA?, kaip vAi??liau aiA?kino Ai??armaitis ir A? jA? panaA?Ai??s, liaudis troA?ko A?silieti A? sovietiniA? tautA? A?eimAi??, tai kodAi??l to iA? karto nepasakyta, kodAi??l ne vien nutylAi??ta, bet dar ir rodyta pagarba nepriklausomos valstybAi??s simboliams, neA?ant vainikus prie NeA?inomojo kareivio kapo? Sunku atsisakyti A?tarimo, kad buvo vaidinamas iA? anksto sukurtas spektaklis, suprantant, kad tikrajai sovietA? programai maA?ai kas Lietuvoje pritars. Ta prasme nesvarbu, kiek A?moniA? balsavo, bet svarbu, uA? kAi?? jie balsavo: tuo metu net nebuvo galimybAi??s balsuoti uA? inkorporacijAi?? ir kraA?to pertvarkymAi?? marksistiniais pagrindais.

Liudas Truska, pabrAi??A?damas, kad visuomenAi?? buvo sAi??moningai klaidinama, kreipia dAi??mesA? A? liaudies vyriausybAi??s sudAi??tA?: ypaA? iA?kelia liaudininko Ernesto Galvanausko (1882ai??i??1967), KrAi??vAi??s ir Paleckio vaidmenis3. Be abejo, tokiA? visuomenei A?inomA? A?moniA? dalyvavimas tegalAi??jo klaidinti. TaA?iau pasilieka neatsakytas klausimas, kiek vyriausybAi??s nariai patys susigaudAi??? Ar jie sAi??moningai vaidino ir visuomenAi?? apgaudinAi??jo, ar tebuvo, jiems patiems to nesuprantant, uA?kulisiniA? jAi??gA? tampomos iA?kamA?os? Jeigu teisingai TruskAi?? suprantu, Galvanausko vaidyba jis neA?taria: paprasA?iausiai A?is iA? pradA?iA? nesupratAi??s, kas dedasi. Ai??iaip ar taip liepos 5 d. jis pasitraukAi??4. KrAi??vAi??s padAi??tis sudAi??tingesnAi??, taA?iau po jo vizito Maskvoje liepos 1 d., Molotovui nedviprasmiA?kai iA?dAi??sA?ius sovietA? planus, KrAi??vei negalAi??jo likti abejoniA?5. Man paA?iam neaiA?kiausias Paleckio vaidmuo: ar jis tebuvo nekalta klastos auka ar, jam pritariant, sAi??moningai rengiamas agentas, kuriant nuosaikaus, religijAi?? gerbianA?io patrioto A?vaizdA?? A?inoma, esama ir galimybAi??s, kad jis buvo tam rengiamas, nors pats to ir nesuprato.

Paleckio klausimas reikA?mingas ne vien biografinAi??je plotmAi??je. Antrojo pasaulinio karo istoriografijoje, apibendrinant, matyti dvi stovyklos. Vieni StalinAi?? vaizduoja kaip improvizatoriA?, kurio veiksmai tebuvo atsiliepimas A? besikeiA?ianA?iAi?? Europos politinAi?? padAi??tA?. Sekant A?ia interpretacija iA?eitA?, pavyzdA?iui, kad Molotovoai??i??Ribbentropo paktas teatspindAi??jo dienos bAi??tinybAi??: kartais kaltinama Anglija, nepatenkinusi sovietA? reikalavimA?, nes reikAi??jAi?? laimAi??ti laiko tinkamai pasiruoA?ti neiA?vengiamam karui su Vokietija. Ai??itaip A?iAi??rint, Stalinas improvizavo: supratAi??s, kad A?iaip ar taip karas kils, SovietA? SAi??jungai nesant tinkamai pasiruoA?us, buvo bAi??tina karo pradA?iAi?? bet kokia kaina nudelsti. Tokiame kontekste pagrindinAi?? pakto pasekmAi??, bAi??tent Vokietijos pergalAi?? Vakaruose, tebAi??tA? tragiA?ka, bet neiA?vengiama blogybAi??. Antrosios istoriografijos stovyklos akimis Stalinas veikAi??s pagal ilgalaikA? strateginA? planAi??, siekiant SovietA? SAi??jungos dominavimo ir komunizmo A?sigalAi??jimo visame pasaulyje. Plano centre atsidAi??rAi?? VakarA? Europos valstybiA? tarpusavio karas, kurio eigoje visos jos turAi??jo susilpnAi??ti6. A?ia iA?kyla kita Molotovoai??i??Ribbentropo pakto interpretacija: tai klasta, siekiant, kad kapitalistinAi??s valstybAi??s paA?ios susinaikintA?.

Tarkime, kad ketvirto deA?imtmeA?io antroje pusAi??je Paleckis buvo rengiamas atitinkamam vaidmeniui, kuriant jo kaip Lietuvai iA?tikimo demokratinAi??s opozicijos dalyvio A?vaizdA?. Tai bAi??tA? A?enklas, kad jau tada Stalinas buvo susikAi??rAi??s verA?imosi A? Vakarus planAi?? ir net buvo pradAi??jAi??s jA? vykdyti.

Kol kas vienintelio Paleckio biografo Stasio Lipskio poA?iAi??riu Paleckis yra nekalta auka: prie vyriausybAi??s vairo stoti jis sutikAi??s nuoA?irdA?iai tikAi??damas, kad geri santykiai su sovietais ir bAi??tinos reformos kraA?tAi?? iA?gelbAi??sianA?ios, o suA?inojAi??s tikruosius sovietA? planus tiek susijaudinAi??s, kad jA? reikAi??jAi?? paguldyti A? psichiatrinAi?? ligoninAi??. Kita versija Galvanausko: Paleckio kandidatAi??ra iA?kilusi iA? bAi??dos, sovietams neradus tinkamesnio aklo jA? A?sakymA? vykdytojo: Paleckis buvo ai??zA?urnalistas-bohema, silpno bAi??do ir be jokio politinio ir administratyvinio prityrimo bei pasiruoA?imoai???. TreA?iAi?? versijAi?? siAi??lo Mindaugas TamoA?aitis ir Truska, akcentuodami Paleckio kairAi??jimAi??7. Tai iA?kelia galimybAi??, kad A? vyriausybAi?? jis patekAi??s pritardamas sovietizacijai. Taigi turime tris skirtingas versijas: geros valios Paleckis stojAi??s Lietuvos gelbAi??ti; silpno bAi??do Paleckis sovietams pasirodAi??s bAi??siAi??s lengviausiai manipuliuojamas; kairiA?jA? paA?iAi??rA? Paleckis nuosaikiai vykdAi??s sovietizacijos programAi??. Visos trys galimybAi??s, tegul ir reikA?mingos Paleckio biografijai ir vertos iA?samesniA? tyrinAi??jimA?, maA?ai kAi?? pasako apie sovietA? politikAi??, neleidA?ia sprAi??sti, ar Stalinas, uA?imdamas Baltijos valstybes. improvizavo, tarkime, atsiliepdamas A? netikAi??tai greitAi?? PrancAi??zijos A?lugimAi??, ar vykdAi?? seniau nusibrAi??A?tAi?? planAi??. TaA?iau jeigu pasirodytA?, kad Paleckis buvo rengiamas misijai, tai bAi??tA? reikA?minga detalAi?? klastingo Stalino kaip stratego portretui.

Ai??domu, kad TamoA?aiA?io cituojami Paleckio kairAi??jimAi?? rodantys tekstai buvo pasiraA?yti slapyvardA?iu ir pasirodAi?? maA?ai kam A?inomame leidinAi??lyje UA? liaudies teises. Tuo tarpu savo vardu skelbiamais raA?iniais Paleckis visuomenei prisistatAi?? kaip, dabar sakytume, centristas, pasisakantis uA? demokratijAi?? bei socialinA? teisingumAi??. Man A?inomas ir vienas dokumentas, kurio A?ioje vietoje negalima nepaminAi??ti.

Po lenkA? ultimatumo valstybAi??s teatre, per operos Samsonas ir Dalila pertraukAi??, 1938Ai??m. kovo 20 d. Paleckis pradAi??jo sakyti kalbAi??. Kovo 21 d. Lietuvos A?inios raA?o: A?urnalistas Paleckis, ai??zsusijaudinAi??s paskutiniais A?vykiais, neiA?laikAi?? A?alto kraujo ir pertraukos metu pasakAi?? kalbAi??, kurios nepabaigAi??. Jis konstatavo, kad Lenkijos prievarta Lietuvai sudarAi?? dideliA? pavojA?, kuriems atsispirti reikia visA? tautos jAi??gA?ai???. Paleckis buvo sulaikytas, bet kitos dienos rytAi?? paleistas8. Ai??domiausia aplinkybAi?? ta, kad kovo 22 d. Paleckis iA?siuntinAi??jo atvirAi?? laiA?kAi?? su pilnu savo kalbos tekstu, pasiaiA?kindamas, kad spaudoje jo kalba bus iA?kreipta. Tarp kitA? adresatA? matome AteitininkA? federacijos vadAi?? KazA? PakA?tAi?? (1893ai??i??1960). LaiA?kas pateko ir A? Kauno arkivyskupijos kurijAi??, kurios archyve jA? maA?iau (byla Nr. 291). Taigi kyla klausimas, kodAi??l Paleckiui rAi??pAi??jo, kad katalikA? visuomenAi?? jo nelaikytA? paprastu nervA? nesuvaldA?iusi iA?siA?okAi??liu? Net ir jam artimos Lietuvos A?inios raA?Ai??, kad jis neiA?laikAi?? A?alto kraujo. O pagal atvirAi?? laiA?kAi?? tai buvusi sAi??moningai surengta politinAi?? akcija.

Ligi 1938 m. platesnei visuomenei Paleckis nebuvo A?inomas. Tiesa, jis 1925ai??i??1933 m. redagavo ai??zpaveiksluotAi?? laikraA?tA?ai??? Naujas A?odis ir 1933ai??i??1937 m. Laiko A?odis. TaA?iau tai tebuvo lengvo pasiskaitymo leidiniai, be politinio veido, ir jame paties Paleckio beveik nesimatAi??. PerA?asi iA?vada, kad A?iA? leidiniA? redaktoriui daugiau rAi??pAi??jo komercija negu idAi??jos ar politika. Ai??alia to Paleckis paskelbAi?? broA?iAi??rAi??les apie SovietA? SAi??jungAi?? (1933) ir LatvijAi?? (1938), ir kitus smulkius dalykus, bet nieko, kas jA? visuomenAi??s akyse A?tvirtintA? kaip rimtAi??, A?takingAi?? A?urnalistAi??. DidA?iojoje spaudoje Paleckis tebuvo minimas retai, ir daA?niau kaip Latvijos JaunA?kA?s ZiAi??as korespondentas. NepasiA?ymAi??jo jis ir kaip politikas. PavyzdA?iui, iA? istoriko Zenono Ivinskio dienoraA?A?io aiA?ku, kad po 1938Ai??m. lenkA? ultimatumo, lipdant vieningAi?? opozicijAi??, pasitarimuose tarp jaunA?jA? katalikA? ir liaudininkA? Paleckis nedalyvaudavo9.

PavirA?utiniA?ka Paleckio prieA?karinAi??s karjeros apA?valga liAi??gi 1938 m. gruodA?io tarytum patvirtina GalAi??vanausko vertinimAi?? PaleckA? buvus menku A?mogumi bei silpnu politiku, sovietams parankiu, nes lengvai valdomu. Bet jeigu tik tiek, tai kodAi??l sovietai jA? paskelbAi?? ministru pirmininku ir pagrindinA? visuomenAi??s klaidinimo vaidmenA? patikAi??jo bAi??tent jam? Ai??iam vaidmeniui labiau tinka patikimas A?mogus, visuomenei prisistatAi??s kaip nuoA?irdus lietuvis ir ne komunistas. Jeigu toks SnieA?kus bAi??tA? aiA?kinAi??s, kad apie esminius pokyA?ius negalvojama, ne vienam bAi??tA? kilAi?? abejoniA?. O Paleckio gera valia abejoniA? nekAi??lAi??. PavyzdA?iui, suA?inojAi??s apie liaudies vyriausybAi??s sudarymAi??, savo dienoraA?tyje Ivinskis raA?Ai??: ai??zMan sunkiai tilpo galvoje, kad J.Ai??Paleckis yra premjeras. Tiesa, jis nuoA?irdus ir geras lietuvis, bet greitas, choleriA?kasai???. Taigi jam abejoniA? kAi??lAi?? Paleckio charakteris, bet ne jo gera valiaAi??ai??i?? Paleckis nuoA?irdA?iai nusiteikAi??s Lietuvos interesus apginti. Jeigu Ivinskiu galima patikAi??ti, panaA?iai galvojAi??s ir Skrupskelis. Liepos 4 d. jis argumentavo, kad ai??zmAi??sA? vyriausybAi??ai??? maA?ai kAi?? reiA?kia, nes ji negalAi??jo sutikti, jog A? kariuomenAi?? bAi??tA? A?vesti politrukai. Taigi Paleckio vyriausybAi?? geros valios, bet maA?ai kAi?? galinti padaryti, nes ne ji valdo. Beje, jo birA?elio 26 d. XXAi??amA?iaus vedamasisAi??ai??i?? ai??zTautinAi??s brangenybAi??sai??? ai??i?? raA?ytas jau Skrupskeliui supratus, kad vyksta okupacija.

Kokiu pagrindu Ivinskis ir kiti Lietuvos gyvenimo stebAi??tojai Paleckio gera valia neabejojo? KodAi??l, jA? akimis, Paleckis buvo ne kraA?tutinis kairuolis, o geras lietuvis? Paleckio teigiamAi?? A?vaizdA? kAi??rAi?? eilAi?? jo raA?iniA?, A? kuriuos laikas atkreipti dAi??mesA?.

1937 m. pabaigoje jis paskelbAi?? dviejA? daliA? raA?inA? KultAi??roje ai??z1917 m. pavasario revoliucija Rusijojeai???. RaA?inys silpnokas, bet idAi??jiniu poA?iAi??riu toks, kokA? galAi??jo paraA?yti bet kuris 1940Ai??m. liaudies prieA?as. Vasario A?vykiA? interpretacija paprasta, jokiu bAi??du ne marksistinAi??, ne komunistinAi??. Nieko apie istorijos dAi??sningumAi??, klasiA? kovAi??: ai??zrevoliucija buvo gaivalingas protestas prieA? A?iaurA? ir bergA?dA?iAi?? karAi??, prieA? caro valdA?ios klaidas ir nuodAi??mes, prieA? bado pavojA?ai???. Paleckio poA?iAi??riu, kalA?iausias pats caras, kuris rAi??muose izoliuotas nesusigaudAi?? ir laiku nepatenkino A?moniA? reikalavimA?. Ideologijos nefigAi??ruoja. Vardu nepaminAi??ti nei Leninas, nei Stalinas, net ir prisiminus leninistinA? dAi??snA?, ai??zjuo blogiau caro Rusijai, tuo geriau proletariatuiai???. Pasak Paleckio, lozungas randamas socialdemokratA? proklamacijose, nepriduriant, kad socialdemokratA? bAi??ta dviejA? rAi??A?iA?, gerA? ir blogA?Ai??ai??i?? bolA?evikA? ir menA?evikA?. SovietinAi??s propagandos rAi??muose didA?iausias trAi??kumas gal toks: vasario A?vykiai nepristatomi kaip A?vadas A? tikrAi??jAi?? revoliucijAi??, kuriAi?? spalA? A?vykdAi?? didieji Leninas bei Stalinas10. O Lietuvos opozicijai lengvai galAi??jo kilti paraleliA? tarp caro ir Smetonos: abu savo valstybes veda A? praA?Ai??tA?, tinkamai neatsiliepdami A? visuomenAi??je augantA? nepasitenkinimAi??.

Ai??NorinA?iam A?tikti sovietams raA?inys buvo puiki proga bent keliais sakiniais paliaupsinti LeninAi?? ir StalinAi??. Tuo metu Paleckis buvo daA?nas sveA?ias sovietA? ambasadoje. Taigi progA? informuotis ir pasitarti galAi??jo atsirasti lengvai. Ai??iaip ar taip, bolA?evikinAi?? Vasario revoliucijos versija buvo plaA?iai A?inoma ai??i?? jos pagrindiniai bruoA?ai turAi??jo bAi??ti A?inomi ir Paleckiui. TodAi??l sunkoka numoti ranka, kad bolA?evikA? vaidmens nepabrAi??A?imas buvAi??s eilinis apsiA?iopsojimas. PanaA?iau, kad kai kam rAi??pAi??jo Paleckio A?vaizdis, jA? visuomenei pristatant kaip nuosaikA?, demokratiniA? paA?iAi??rA? A?mogA? ir, bent netiesiogiai, kaip tautininkA? reA?imo kritikAi??.

1938 m. vasario 22 d. XX amA?ius iA?spausdino Paleckio ai??zAdomo JakA?to ai??i?? Prelato A. Dambrausko garbingam atminimuiai???. Atrodo, tai pirmas jo raA?inys A?iame katalikiA?kame dienraA?tyje. JakA?tas mirAi?? vasario 19 d., A?eA?tadienA?. Vasario 21 d. AmA?ius paskelbAi?? kelis memorialinius straipsnius. Pagrindinis, Juozo AmbrazeviA?iaus-BrazaiA?io (1903ai??i??1974) ai??zVietoje vainikA?ai??? ai??i?? dailus, apA?lifuotas, brazaitiA?kai elegiA?kas. Ai??domus momentas: JakA?to pastangos lietuvinti Lietuvos bajorus. KitAi?? dienAi?? vAi??l keli straipsniai, tarp jA? ir Paleckio. Ne vienas skaitytojas turAi??jo pastebAi??ti kontrastAi??: BrazaitisAi??ai??i?? meistras, Paleckis ai??i?? eilinis A?urnalistas. TaA?iau jo raA?inyje nAi??ra nieko, kas AmA?iaus skaitytojus papiktintA? ar prieA? autoriA? nuteiktA?. Ir ne visai aiA?ku, ar raA?inys apie JakA?tAi??, ar PaleckA?. Jo ryA?kiausias momentas ai??i?? Paleckio A?vaizdis kaip toleranto, sugebanA?io suprasti bei teigiamai vertinti net pasaulAi??A?iAi??rinius prieA?us.

Paleckis pasakoja, kad nors JakA?to artimiau nepaA?inojAi??s, ai??znuo pat savo ankstyvos jaunystAi??s saugau A?irdy jam didA?iAi?? pagarbAi?? ir padAi??kAi??ai???. IA? tiesA? tarp pirmA?jA? raA?iniA?, kurie pateko A? jo rankas, buvo keli JakA?to redaguojamos Draugijos numeriai. VAi??liau jis ai??zuoliai skaitAi??ai??? net iA?tisus komplektus. Kiek A?ia gali bAi??ti tiesos? Nuo 1921 m. liepos jis pradAi??jo dirbti Rygos balso redakcijoje ir tenai Draugijos egzemplioriA? galAi??jo pastebAi??ti, juo labiau kad buvo mada redakcijoms leidiniais apsikeisti. Rygos balsas nebuvo siaurai srovinis. Jame atsispindAi??jo ir KatalikA? BaA?nyA?ios veikla, persispausdino bent vienAi?? JakA?to eilAi??raA?tA?. GalAi??jo Paleckis atsitiktinai su Draugija susidurti ir anksA?iau. Kita vertus, abejoniA? kelia teiginys, kad leidinA? jis uoliai skaitAi??s. PrieA?karinAi?? Draugija, daA?nai uA?siimanti siaurais BaA?nyA?ios reikalais, jaunam A?mogui bAi??tA? buvus sunkiai suprantama ir net atgrasi. 1919 m. atgaivinta Draugija prieinamesnAi??, ne tiek baA?nytinis leidinys, kiek bendro pobAi??dA?io kultAi??ros A?urnalas. Bet ir A?ia sunku suprasti kodAi??l, tarkim, Rygos balso redakcijoje, Paleckis jai bAi??tA? skyrAi??s iA?skirtinA? dAi??mesA? ai??i?? po ranka buvAi?? kitA? A?vairiausiA? leidiniA?. Kiek teko jo A?io laikotarpio raA?iniA? skaityti, jA? labiausiai domino politika, ypaA? lietuviA? ir lenkA? santykiai.

Kad ir kaip ten bAi??tA? buvAi??, tais laikais apie JakA?tAi?? jis ai??zsusidarAi?? A?viesA? vaizdAi??, kaip apie pavyzdingAi?? idealistAi??, tautos darbininkAi?? ir kAi??rAi??jAi??ai???. Net ir kitokiA? pasaulAi??A?iAi??rA? atstovai iA? JakA?to galAi??tA? mokytis kaip ai??zA?ventai ir nepalauA?iamai savo ideologijos nusistatymo laikytisai???. AtsiA?velgiant A? paties Paleckio politinAi?? karjerAi??, ironiA?kai, bet ir pranaA?iA?kai skamba jo A?odA?iai: JakA?tas stovAi??jAi??s tarytum Ai??A?uolas, o ai??zidAi??jos Ai??A?uolais mAi??sA? tauta ne taip turtinga!ai??? Manau, kad A?iuo atveju Paleckis pertempAi??: savybes, kurias jis vertina kaip JakA?to principingumAi??, Paleckiui artimesni daA?niau vadino dogmatizmu, siaurumu, uA?darumu, uA?sispyrimu. Daugelio nuomone, JakA?tas buvAi??s sunkaus bAi??do, diktatoriA?kas, ne sektinas pavyzdys, bet dvasiniA? ydA? A?sikAi??nijimas. Neturint iA?samesnio Paleckio portreto, nAi??ra kitos iA?eities kaip vien remtis asmeniA?ka reakcija. Man nenuoA?irdumu, pozavimu dvelkia jo jau cituoti A?odA?iai apie pagarbAi?? ai??zTautos VeikAi??jui, Kilnios Dvasios A?mogui ir Idealistui!ai???

Verta Paleckio tekstAi?? palyginti su Lietuvos A?iniA? redaktoriaus Jono Kardelio (1893ai??i??1969) vasario 21 d. nekrologu ai??zMirAi?? A?mogus, kurio kelias buvo aiA?kusai???. Kardelis mandagus, korektiA?kas, bet kartu ir kritiA?kas. Jo JakA?tas siekAi??s bAi??ti katalikiA?kesnis uA? popieA?iA?. Atsirado ir tokiA?, kurie JakA?to neapkentAi??, ai??zkaip ir jis savo prieA?ininkA?, kuriems nebuvo nei lojalus, nei tolerantingasai???. YpaA? Kardelis pabrAi??A?ia, kad 1905 m. JakA?tui terAi??pAi??jo katalikA? gerovAi??, kad jam nebuvo svarbu nei Lietuvos valstybingumas, nei demokratija. Jis raA?o: JakA?to pasisakymA? Draugijoje, ai??zjog Lietuva nenori skirtis nuo Rusijos, kad lietuviaiAi??ai??i?? ai??zcaro A?namiaiai???, ne tiktai demokratiniai sluoksniai, bet ir Lietuvos istorija uA?mirA?ti negalAi??sai???. Kardelio straipsnis tiksliau atspindi plaA?iai pasklidusiAi?? nuomonAi??: nors ir turAi??jAi??s stambiA? nuopelnA?, kitaip manantiems JakA?tas nebuvo mielas.

Niekad nesuA?inosime, kaip Paleckio silpnas ir bombastiA?kas raA?inys XX amA?iuje atsirado, kodAi??l, norAi??damas parodyti, kad JakA?tAi?? gerbia ir ne katalikai, laikraA?tis nepasitenkino spaudos apA?valgoje persispausdinAi??s Kardelio straipsnio iA?traukA?? Kaltas galAi??jo bAi??ti paprastas atsitiktinumas. Gal improvizuoti linkAi??s redaktorius kunigas Juozas Prunskis (1907ai??i??2003) atsitiktinai PaleckA? sutiko, o gavus silpnokAi?? raA?inA?, jam buvo nepatogu jo nespausdinti? Bet kodAi??l Paleckis apskritai jA? paraA?Ai??? Gal A?ia slepiasi kieno nors noras visuomenAi?? su Paleckiu supaA?indinti, parodant, kad jis kitaminA?ius sugebantis gerbti, tolerantiA?kas A?mogus?

LapkriA?io 24 d., kariuomenAi??s A?ventAi??s proga, XX amA?iuje pasirodAi?? jo straipsnis ai??zUA? vieningos kariuomenAi??sAi??ai??i?? vieninga tautaai???. Paleckis aiA?kina, kad nenorAi??jAi??s savo minA?iA? dAi??styti Lietuvos A?iniose, jam artimiausios srovAi??s laikraA?tyje, bet, akcentuodamas lietuviA? vienybAi??, jA? pasiAi??lAi?? katalikA? dienraA?A?iui, kuris mielai priAi??mAi??: ai??zTai simbolizuoja, kad iA? esmAi??s mes svarbiausiuose pagrinduose esame vieni kitiems artimiai???. LietuviA? kelias A? vienybAi?? kitoks negu kitA? (mini VokietijAi??, SovietA? SAi??jungAi?? ir kitas): ai??zLietuviai dideli individualistai, ir jiems tinka sAi??moningo susitarimo kelias, kur vieA?osios laisvAi??s pagrindu reikia auklAi??ti individualiAi?? disciplinAi??ai???. O ten, kur nAi??ra vienybAi??s arba vienybAi?? ugdoma kitaip, plinta apatija: ai??znegalima leisti, kad pilieA?iai pamotA? ranka A? tautos ir valstybAi??s reikalus, sakydami, ai??zO kas man darbo, ne mano kiaulAi??s, ne mano pupos!ai???

NeA?inau, kaip savo A?odA?ius suprato pats Paleckis: gi 1940 m. komunistai skelbAi??si, kad kraA?tAi?? vienija jA? auklAi??dami, o sovietizacijai nepritaria vien priverstinio darbo lageriuose pataisomA? marginalA? saujelAi??. Bet joks 1938 m. skaitytojas Paleckio nebAi??tA? supratAi??s sovietine prasme, kad tautAi?? auklAi??ti lygu joje diegti leninizmAi??. Opozicijai ai??i?? XX amA?ius buvo vienas iA? opozicijos organA? ai??i?? skelbiant vienybAi??s A?vairovAi??je A?Ai??kA?, natAi??raliausia interpretacija tokia: Paleckis, pripaA?indamas politiniA? A?sitikinimA? A?vairovAi??, kvieA?ia visus susitarimo keliu vienytis bendram darbui. VienybAi?? A?vairovAi??je ai??i?? tai prieA? tautininkA? vienvaldystAi?? Ai??alkauskio ir jo mokiniA?, jaunA?jA? katalikA?, nuolat ryA?kintas akcentas. Ai??io vedamojo A?viesoje nenuostabu, kad, pasak Skrupskelio, Paleckio vyriausybAi?? negalAi??jo pritarti politrukA? institucijai kariuomenAi??je, nes politrukai vienija ne susitarimo, bet indoktrinacijos keliu.

Kitas Paleckio XX amA?iui skirtas raA?inys pasirodAi?? 1939 m. geguA?Ai??s 15 d. Tai vedamasis ai??zGeguA?Ai??s 15-tojiAi??ai??i?? Tautos vienybAi??s dienaai???. Data reikA?minga, nes 1920 m. geguA?Ai??s 15 d. darbAi?? pradAi??jo Steigiamasis Seimas. Taip pat formavosi tradicija tAi?? dienAi?? A?vAi??sti kaip visuomenAi??s ir kariuomenAi??s susiartinimo dienAi??. Paleckio pagrindinAi?? mintis, kad geguA?Ai??s 15 d. bAi??tA? A?venA?iame kaip Tautos vienybAi??s diena. VienybAi?? ypaA? svarbi didAi??jant tarptautinei A?tampai: ai??zreikAi??tA? atrasti laikAi?? ir formAi?? tautos solidarumo idAi??jai pareikA?ti, plAi??sti ir gilinti; tat ypaA? svarbu A?iuo metu, kada itin reikia kelti tautoj NepriklausomybAi??s branginimAi??ai???.

Ai??iais raA?iniais ai??i?? ne savo srovAi??s laikraA?tyje ai??i?? jis A?siliejo A? stambA? bAi??rA?: daug kas tuo metu raA?Ai??, kad pavojingu metu svarbiausia vienybAi??, tautos konsolidacija, kaip tada mAi??gta sakyti. VienybAi??s idAi??jAi?? A?kAi??nijo 1939 m. kovo 28 d. paskelbta koalicinAi?? vyriausybAi??, sulipdyta iA? tautininkA?, liaudininkA? ir krikA?A?ioniA? demokratA?, taigi visA? pagrindiniA? politiniA? sroviA?. Atidesni, netolimAi?? praeitA? prisiminAi?? skaitytojai negalAi??jo nepastebAi??ti ir naujAi?? kraA?to gyvenime erAi?? simbolizuojanA?io fakto: katalikiA?kam laikraA?A?iui jautria tema vedamAi??jA? raA?o liaudininkas. A?ia reikia prisiminti, kad beveik pusAi?? A?imtmeA?io katalikai ir laisvamaniai liaudininkai arA?iai ir daA?nai primityviai peA?Ai??si. Jeigu jo bombastiA?kas raA?inys apie JakA?tAi?? atsiduoda pozavimu, tai A?itie yra paprasti ir dvelkia nuoA?irdumu: A?tai dar vienas tikras patriotas, giliai suprantantis vienybAi??s bAi??tinybAi??.

PridurA?iau dar A?iek tiek: kai, paskelbus Paleckio vyriausybAi??, kai kuriA? organizacijA? vadai PaleckA? aplankAi?? ir paA?adAi??jo paramAi??, jie sveikino ne nepriklausomybAi??s laidotojAi??, bet jos gynAi??jAi??. Ne vienam turAi??jo kilti mintis: jeigu Paleckis A?tartA? sovietus veidmainyste, tai ar toks doras lietuvis galAi??tA? toliau pasilikti vyriausybAi??je? Gi ne kas kitas, o Paleckis, kas dienAi?? su sovietais bendraudamas, turAi??jo A?inoti jA? tikruosius planus. Ir jis pakartotinai uA?tikrino, kad nepriklausomybei pavojaus nAi??ra, kad sovietA? kariuomenAi?? tik tam, kad garantuotA? gerus tarpAi??valstybinius santykius ir kraA?tAi?? apsaugotA? nuo karo. Tuo tarpu visiems svarbiausia demonstruoti vienybAi??.

SovietinAi??s teisAi??saugos poA?iAi??riu teksto ai??zGeguA?Ai??s 15-tojiai??? autorius buvo kontrrevoliucionierius. Jis raA?o: ai??zSteigiamasis Seimas buvo margas ir demokratiA?kas savo sAi??statu, atitinkAi??s tA? laikA? Lietuvos visuomenAi?? ir jos nuotaikAi??ai???. Taigi negali bAi??ti abejonAi??s, kad, autoriaus poA?iAi??riu, Lietuvos tikrAi??sias nuotaikas atspindAi??jo Steigiamasis Seimas, o ne bolA?evikA? partija, kuri Seime visai nebuvo atstovaujama. O komunistA? vertinimu Seimas tebuvAi??s burA?uazijos kAi??rinys, jos interesA? gynAi??jas, o iA? tiesA? pikta, Lietuvos liaudA? slopinusi jAi??ga. UA? kontrrevoliucinAi?? veiklAi?? bei tarptautinAi??s burA?uazijos rAi??mimAi?? pasmerkto A?urnalisto Skrupskelio raA?iniuose nieko tiek inkriminuojanA?io nesu pastebAi??jAi??s.

1938 m. balandA? pasirodAi?? Henriko Blazo (1904ai??i??1965) redaguojamas, daA?nai bulvariniu laikomas dienraA?tis Laikas. Nuo 1938 m. gruodA?io ligi 1939 m. spalio Laike pasirodAi?? bent 50 Paleckio pasiraA?ytA? vedamA?jA? ir A?iaip raA?iniA?. Kai kurie pasisakymai konkretAi??s: reikia daugiau pradA?ios mokyklos mokytojA?, nes per didelAi??s klasAi??s (1939-01-25); raA?ytojA? honorarai turAi??tA? bAi??ti didesni, kad jie galAi??tA? pragyventi iA? savo veikalA? (1939-02-15); Kaune butA? kainos per didelAi??s, todAi??l skatinant statybAi??, reikia tuA?A?ius sklypus Kaune daugiau apmokestinti (1939-05-12); reikia labiau pagerbti tuos, kurie baigAi?? pradA?ios mokyklAi?? (keturis skyrius) eina A? gyvenimAi?? (1939-06-01). Ai??domAi??s jo 1939 m. rugpjAi??A?io laiA?kai iA? Vokietijos, keliaujant kartu su kitais lietuviais A?urnalistais ai??i?? gausu sovietA? prokurorams medA?iagos. TaA?iau A?vairiomis formomis daA?niausiai pasikartoja tautos vienybAi??s tema.

Ai??Laiko PaleckA? reikia priskirti prie svaresniA? Lietuvos A?urnalistA?. JA? rikiuoA?iau gal pirmojo deA?imtuko gale, rimtesnA?, pavyzdA?iui, uA? tautininkA? VytautAi?? AlantAi?? (1902ai??i??1990). Paleckis konstruktyvus, raA?o santAi??riai, dalykiA?kai, neatsiduoda partiniu raugu ai??i?? su tautininkais jis atvirai nepolemizuoja, kaip, pavyzdA?iui, polemizavo Skrupskelis. Niekas neA?tartA? jA? simpatizavus sovietams. Nesimato jokiA? kairAi??jimo A?enklA?. NemAi??ginsiu apA?velgti visos jo Laiko A?urnalistikos. Pasitenkinsiu atkreipdamas dAi??mesA? A? kelis raA?inius.

PopieA?ius Pijus XI figAi??ruoja tarp svarbiausiA? tarptautinAi??s burA?uazijos vadA?. Jis pakartotinai A?spAi??jo apie komunizmo grAi??smAi?? ne vien SovietA? SAi??jungoje, bet ir Ispanijoje bei Meksikoje. Ai??itaip XX amA?ius 1937 m. kovo 19 d. pristatAi?? jo antikomunistinAi??s enciklikos Divini Redemptoris esmAi??: ai??zPopieA?ius visus kvieA?ia kovoti ir nuplAi??A?ti kaukAi?? komunizmuiai???. Pijus XI mirAi?? 1939 m. vasario 10 d., o jau kitAi?? dienAi?? Laike pasirodAi?? Paleckio ai??zPijus XI ai??i?? taikos ir A?moniA?kumo apaA?talasai??? vasario 13 d. spaudos apA?valgoje stambias iA?traukas paskelbAi?? XX amA?ius. Paleckis raA?o: ai??zAi??iuo metu, kai A?monija brangina kiekvienAi?? jAi??gAi??, kuri nuoA?irdA?iai gina taikAi?? ir kovoja prieA? pasauly kylanA?iAi?? beprotybAi??, toji mirtis yra ypatingas nuostolisai???. Paleckiui svarbiausia faktas, kad popieA?ius pasmerkAi?? rasizmAi?? ir rasizmu paremtAi?? antisemitizmAi??: ai??zSmerkdamas A?ydA? persekiojimAi?? kaip tos rasizmo teorijos pirmAi?? pasireiA?kimAi?? popieA?ius Pijus XI pranaA?avo, kad rasizmas, rasinAi??s neapykantos A?sigalAi??jimas sudarys naujAi?? baisiA? karA? prieA?astA?ai???. Atrodo, Paleckis buvo neblogai informuotas. Jis A?ino, kad popieA?ius A? vyskupus pakAi??lAi?? ir ai??zgeltonosios bei juodosios rasAi??s nariA?ai???: ai??zTai buvo nuosaikus evangelijos dvasios ir rasiA? taikos idAi??jos vykdymasai???. Jis taip pat A?ino, iA? anglA? laikraA?A?iA?, kad popieA?ius rengAi??s enciklikAi?? apie rasizmAi??, kurios prieA? mirtA? nesuspAi??jo paskelbti. Niekur Paleckis nemini, kad popieA?ius panaA?iai pasmerkAi?? ir komunizmAi??. TaA?iau ar jis galAi??jo neA?inoti, kad popieA?ius pasaulyje matAi?? dvi beprotybes, sovietA? bolA?evizmAi?? lygino su naciA? rasizmu?

Atrodo, kad smerkdamas rasizmAi?? Pijus XI palietAi?? paA?iame Paleckyje kai kAi?? gilesnio, autentiA?kesnio. 1940 m. birA?elio 18 d. savo pirmoje kaip valstybAi??s vadovo kalboje Paleckis pareiA?kAi??: ai??zBus atkreiptas rimtas dAi??mesys A? tautybiA? lygybAi??s principo A?gyvendinimAi?? ir grieA?tAi?? A?ovinizmo paA?alinimAi?? tautybiA? tarpeai???. AnksA?iau, A?iuose A?odA?iuose temaA?iau politinA? manevrAi??, ieA?kant paramos tautiniA? maA?umA? gretose. Bet perskaiA?ius jo raA?inA? apie PijA? XI, sunku atsikratyti minties, kad A?i pastraipa atspindi autentiA?kAi?? paties Paleckio rAi??pestA?. Beje, dAi??l teisingumo reikia pridurti, kad prieA? A?ovinizmAi?? pasisakydavo ir Smetona, o visA? pilieA?iA? lygybAi?? skelbAi?? ir ne vienas jaunA?jA? katalikA?. Smerkdamas antisemitizmAi?? bei rasizmAi?? Paleckis nuo daugelio Lietuvos inteligentA? nesiskyrAi??.

Kovo 2 d. vos spAi??jusi susirinkti konklava vienbalsiai iA?rinko naujAi?? popieA?iA?, kuris, pabrAi??A?damas tAi??stinumAi??, pasivadino Pijumi XII. Pranas Dielininkaitis (1902ai??i??1942) kovo 3 d. XX amA?iuje raA?o, kad A?is popieA?ius bus ne vien katalikA? vadas, bet ir ai??zaktyvi parama bei paguoda visiems, kurie kovos uA? taikAi??, uA? A?moniA?kumAi??, uA? teisingumAi??ai???. Kovo 3 d. Laike pasirodAi?? Paleckio ai??zNaujasis PopieA?ius Pijus XIIai???. Pasak Paleckio, net ir BaA?nyA?ios prieA?ai, ai??zsocialistai ir radikalaiai??? dA?iaugiasi: ai??zTai todAi??l, kad jie savo kovoj dAi??l taikos, paA?angos ir A?moniA?kumo pamatAi?? popieA?iA? esant ne prieA?u, ne abejojanA?iu, bet sAi??jungininkuai???. Kai kur net ir tie patys DielininkaiA?io A?odA?iai!

Ai??ie raA?iniai apgriovAi?? manyje susidariusA? Paleckio A?vaizdA?, bAi??tent kaip pavirA?iuje plaukiojanA?io, be gilesniA? A?sitikinimA?, girtuoklio. NorAi??tA?si daugiau suA?inoti apie jo tAi??vus, vaikystAi?? ir kaip jis reagavo A? tai, kad aplink jA?, daugiau ar maA?iau savamokslA?, vis ryA?kiau pradAi??jo reikA?tis uA? jA? jaunesni ir universitetus baigusieji. Gal faktas, kad jis tapo klusniu okupantA? A?rankiu, atspindi su politika nieko bendra neturinA?iAi?? jo dvasinAi?? patologijAi??? Gal jis buvo ne tiek nusikaltAi??lis iA?davikas, kiek ligonis? Kartu, bent man, didAi??ja galimybAi?? matyti jA? buvus istoriniA? aplinkybiA? sunaikinta, tragiA?ka figAi??ra.

1939 m. vasario 24 d. Laike, minint Estijos nepriklausomybAi??s dienAi??, pasirodAi?? Paleckio ai??zEstijos 21 metai: NepriklausomybAi??s kovA? pamokosai???. DAi??mesys tenka vienam sunkiai suprantamam sakiniui: ai??zTebeeinant karui tarp nepriklausomos Estijos ir tuometinAi??s SovietA? Estijos arba su ja identifikuojamos SovietA? Rusijosai???. NeaiA?ku, ar Paleckio supratimu tuo metu buvusios dvi Estijos, nepriklausoma ir sovietinAi??. Dar neaiA?kesnis SovietA? Rusijos ryA?ys su SovietA? Estija: ar tai sAi??jungininkai, ar, pasitelkus politinAi?? fikcijAi??, Rusijos pastangos sunaikinti Estijos valstybAi??? Antroji interpretacija tarytum tinkamesnAi??, Paleckiui teigiamai vertinant nepriklausomAi?? EstijAi??. Jeigu taip, tai ir Kapsuko vyriausybAi?? Lietuvoje Paleckis turAi??jo vertinti kaip Rusijos statytinAi??. Akivaizdu, kad sovietiniu poA?iAi??riu toks Lietuvos proletariato nuvertinimas tAi??ra burA?uazijos kuriama erezija. Kad ir Paleckis skelbAi?? A?iAi?? erezijAi??, siAi??lo ne vien A?is dviprasmiA?kas tekstas apie EstijAi??, bet ir jau cituoti jo A?odA?iai apie SteigiamAi??jA? SeimAi??. Taip pat pastebAi??tinas Paleckio dAi??mesys bermontininkams, kurie buvAi?? didieji Baltijos valstybiA? nepriklausomybAi??s prieA?ai. Tuo tarpu SovietA? SAi??junga A?ia iA?kyla kaip draugiA?ka valstybAi??: jis raA?o, kad nugalAi??jus bermontininkus ir supratus imperialistinius baltA?jA? rusA? kAi??slus, Estija pirmoji pasiraA?Ai?? taikos sutartA? su sovietais. Bet ir vAi??l, daug kas tuo metu raA?Ai??, kad sovietai yra patikima, Lietuvos interesus gerbianti valstybAi??. Bendrame fone Paleckis neiA?siskyrAi??.

VAi??lesniA? A?vykiA? A?viesoje dviprasmiA?ka atrodo jo paAi??staba apie Baltijos valstybiA? skelbiamAi?? neutralitetAi??: ai??zgyvenimas ir netikAi??tos aplinkybAi??s kartais apverA?ia aukA?tyn kojomis visas ramiu laiku nustatytas politikos vAi??A?esai???. Prisiminus, kad po pusAi??s metA?, A?sileidusios sovietA? A?gulas, Baltijos valstybAi??s neutraliteto atsisakAi??, sakytumAi??m, priverstinai kyla klausimas, ar Paleckis buvo kai kAi?? iA? savo sovietiniA? kontaktA? iA?girdAi??s? Deja, nebent A?eimoje yra iA?saugoti kokie Paleckio intymAi??s uA?raA?ai, niekada nesuA?inosime, kAi?? jis turAi??jo omenyje A?A? sakinA? raA?ydamas.

Beje, didA?ioji Estijos nepriklausomybAi??s pamoka yra tai, kad A?ios trys valstybAi??s turi vis glaudA?iau bendradarbiauti, nes tik visA? trijA? jAi??gomis pavykAi?? bermontininkus nugalAi??ti. Jis raA?o: istorinAi?? patirtis ai??zliepia Baltijos valstybAi??ms neuA?mirA?ti, kad visos iA?orinAi??s Baltijos valstybiA? sienos buvo ir bus visoms trims bendrosai???. Ai??domu, ar jis suprato, kad A?i geopolitinAi?? tiesa pirmoje vietoje taikytina sovietams: Lietuvos pajAi??gas rytuose sovietai gali apeiti per LatvijAi??. TodAi??l, karo su sovietais atveju, Lietuva turAi??tA? kariuomenAi??s iA?dAi??stymAi?? derinti su latviais. Lenkijai LietuvAi?? per LatvijAi?? pulti bAi??tA? sunkiau, o Vokietija visai negalAi??tA?. Taip pat A?domu, ar sakinys terodo literatAi??rinA? mandrumAi??, ar apgalvotAi?? geoAi??politikos supratimAi??.

Radikaliu marksistinAi??s istorijos prieA?u Paleckis pasirodAi?? 1939 m. rugpjAi??A?io 1 d. vedamajame ai??z25 metai nuo DidA?iojo Karo pradA?iosai???. Jo vedamoji mintis: karas kilo, nes valstybiA? vadai neparodAi?? geros valios. Antai Rusijos kariuomenAi??s vadas net iA?jungAi?? telefonAi??, kad, jeigu caras nutartA? atA?aukti mobilizacijAi??, jam to negalAi??tA? praneA?ti! Tai visiA?kas istorijos dAi??sningumo ir klasiA? kovos neigimas: istorijAi?? lemia elito ambicijos. O norint karA? iA?vengti, reikia pasirAi??pinti, kad valstybAi??ms vadovautA? geri A?monAi??s.

Tiesa, pirmasis karas turAi??jo ir ai??zteigiamos reikA?mAi??s, nes jis iA?kAi??lAi?? demokratijA? paskelbtAi?? tautA? laisvAi??s ir apsisprendimo A?Ai??kA?. Juo einant, daugelis Europos tautA? pasidarAi?? savarankAi??s valstybAi??s, o kai kur pav. Rusijoje, A?vyko didelAi??s socialiai politinAi??s permainosai???. Ai??domu, kad priminAi??s Rusijos revoliucijAi??, jis pasitenkina maA?ai kAi?? pasakanA?iomis bendrybAi??mis ir neatskleidA?ia, kaip jis pats permainas vertina.

Sakoma, kad marksistams ateitis yra nepakeiA?iama ir neiA?vengiama, o praeitis ai??i?? besikeiA?ianti ir kupina pavojA? bei rizikos. Humoras atspindi sovietinA? rAi??pestA? praeitimi: nauja dienos politika reikalauja ir naujos praeities. Pasak Truskos, kai kuriuos savo projektus Paleckis su sovietais derinAi??s11. Tarkim, kad ir dAi??l A?io raA?inio Paleckis tarAi??sis sovietA? ambasadoje. Tada turime klausti, kokiAi?? politikAi?? paleckiA?ka karo samprata atspindi? Gal nenorAi??, kad bAi??simieji Lietuvos sovietintojai pasirodytA? sovietams simpatizuojanA?iais kairuoliais, marksistais? Kad jie niekam nekeltA? A?tarimo, kad, kaip ir dauguma, vadovaudamiesi sveiku protu jie trokA?ta, jog Europa iA?vengtA? antrojo karo? Taip parengti A?monAi??s, sovietA? kariuomenei A? kraA?tAi?? A?A?engus, A?tikinamai galAi??tA? kartoti, kad kariuomenAi?? tik tam, jog Lietuva iA?vengtA? karo.

Dauguma jo raA?iniA? Laike prisidAi??jo prie Paleckio kaip demokratija, taika, paA?anga besirAi??pinanA?io patrioto A?vaizdA?io, daugiau cituoti nAi??ra reikalo. Bet A?domu, kad net ir po Lenkijos ultimatumo bei KlaipAi??dos netekimo Paleckis nesiAi??lAi?? ieA?koti uA?sienyje galingA? uA?tarAi??jA? ai??i?? praleido progAi?? paminAi??ti draugiA?kAi?? SovietA? SAi??jungAi??. PrieA?ingai, jo A?vilgsnis nukreiptas A? saviA?kius: visi privalo giliau prie Lietuvos prisiriA?ti, daugiau dirbti, aukotis, siekti vienybAi??s. Ai??tai 1939Ai??m. kovo 23 d., Hitleriui esant pakeliui A? atplAi??A?tAi?? KlaipAi??dAi??, jis raA?o: ai??zVisi aplink LietuvAi?? susiburti, visi Lietuvai dirbti, Lietuvai galvoti ir jai visus pasiryA?imus aukoti, vardan jos jokiA? aukA? ir kanA?iA? nesibijotiAi??ai??i?? toks A?iandien yra tikro lietuvio A?odis!ai??? Skaitai tarsi BrazdA?ionA?, A?aukiantA? enkavedistA? uA?guitAi?? tautAi??!

Taigi lieka neatsakytas klausimas: ar A?ie raA?iniai iA?reiA?kia Paleckio autentiA?kas nuotaikas, ar jie tepriklauso sAi??moningai kurtai legendai, A?odA? suprantant fiktyvios agento biografijos prasme?

Ai??1 Romas Ai??armaitis, ai??zIstoriniai liaudies seimo nutarimaiai???, in: Revoliucinis judAi??jimas Lietuvoje: StraipsniA? rinkinys, redaktorius Romas Ai??armaitis, sudarAi?? A. Kolodnas, Vilnius: ValstybinAi?? politinAi??s ir mokslinAi??s literatAi??ros leidykla, 1957, p. 570. Taupant vietAi??, to meto spaudAi?? cituosiu be atskiros nuorodos. Visas citatas lengvai galima patikrinti pagal datas.

2 PavyzdA?iui, A?urnalistui Ignui Skrupskeliui (1903ai??i??1943) paaiA?kinus, kad jis kovojo prieA? tautininkA? reA?imAi?? ir skatino reformas, tardytojas klausAi??: ai??zVadinasi, tuo bAi??du jAi??s nukreipinAi??jote darbininkijos mases nuo revoliucinio judAi??jimo ir Lietuvos darbo liaudies greito atAi??jimo A? valdA?iAi???ai??? (Vidmantas ValiuA?aitis, KalbAi??kime patys, girdAi??kime kitus: TragiA?kieji istorijos 1940ai??i??1941 metai, Vilnius: Petro ofsetas, 2013, p. 29).

3 Liudas Truska, Lietuva 1938ai??i??1953 metais, Kaunas: Ai??viesa, 1995, p. 60.

4 Galvanausko pasiaiA?kinimas, kad jis sutikAi??s pasilikti finansA? ministAi??ro vietoje, nes tikAi??jAi??sis, kad ai??zpasiseks iA?gelbAi??ti toje politinAi??je katastrofoje bent dalinai kraA?to sukurtas Ai??kines gAi??rybesai???, neatsako A? klausimAi??, kAi?? konkreA?iai jis suprato (Galvanausko uA?raA?ai paskelbti: Lietuvos aneksija: 1940 metA? dokumentai, Kazio Ai??kirpos ir Mato Krygerio archyvinAi?? medA?iagAi?? spaudai parengAi?? Leonas Gudaitis, Vilnius: Periodika, 1990, p. 75).

5 Spaudoje KrAi??vAi??s vizito pristatymas melagingas. IA?eina, kad su Molotovu KrAi??vAi?? kalbAi??jAi??si apie prekybos santykius ir ai??zkitus savitarpio bendradarbiavimo klausimusai???. Taip pat KrAi??vAi?? apA?iAi??rAi??jAi??s A?emAi??s Ai??kio parodAi?? ir Maskvos-Volgos kanalAi?? (Lietuvos A?inios, 1940-07-05). BAi??tA? A?domu nustatyti, ar KrAi??vei grA?A?us, pasikeitAi?? jo vieA?osios veiklos pobAi??dis. Pasak kai kuriA? A?altiniA?, KrAi??vei Molotovas atvAi??rAi??s ilgalaikA? sovietA? strateginA? planAi??: karo eigoje kapitalistinAi??ms valstybAi??ms nukraujavus, Raudonoji armija visAi?? EuropAi?? iA?vaduotA? (Richard Overy, The Dictators: Hitlerai???s Germany, Stalinai???s Russia, New York: W. W. Norton&Company, 2004, p. 486).

6 Pagal Richard Pipes, The Unknown Lenin: From the Secret Archive, (ser. Annals of Communism Series), New Haven: Yale University Press, 1996, p. 6ai??i??7; planas pastebimas jau 1920 m. Anne Applebaum, Iron Curtain: The Crushing of Eastern Europe, 1944ai??i??1956, New York: Allen Lane, 2012, StalinAi?? vaizduoja kaip strategAi??, improvizuojantA? marksistinAi??s istorijos sampratos rAi??muose. LietuviA?kai tokia Stalino politikos interpretacija plaA?iausiai iA?dAi??styta: Nerijus Ai??epetys, Molotovoai??i??Ribbentropo paktas ir Lietuva, Vilnius: Aidai, 2006.

7 Stasys Lipskis, AmA?iaus audrA? paviliotas: Knyga apie JustAi?? PaleckA?, Vilnius: A?uvAi??dra, 2010, p. 149ai??i??151; Mindaugas TamoA?aitis, Didysis apaAi??kimas: LietuviA? raA?ytojA? kairAi??jimas 4-ajame XX a. deA?imtmetyje, Vilnius: Gimtasis A?odis, 2010, p. 143; Liudas Truska, op. cit., p. 60.

8 Kovo 20ai??i??21 d. naktA? Paleckio laisvinimo A?ygiA? Ai??mAi??si ir tAi?? vakarAi?? ai??zMetropolyjeai??? vakarieniavAi??s amerikietis A?urnalistas (Lietuvos aidas, 1938-03-22).

9 Zenonas Ivinskis, DienoraA?tis, in: Lietuvos nacionalinAi?? M. MaA?vydo biblioteka, f. 29, b. 14.

10 Justas Paleckis, ai??z1917 m. pavasario revoliucija Rusijojeai???, in: KultAi??ra, 1937, Nr. 10, p. 555; Nr. 11, p. 631.

11 Liudas Truska, op. cit., p. 60.