VaikA?A?iojimas vandeniu, eglutAi??s skundai ir A?v. PranciA?kaus dAi??kingumas

cialis black 200 mg

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: TikAi??jimas
AUTORIUS:Ai??Donatas Puslys
DATA: 2013-10

Kelias yra puiki galimybAi?? sielos perA?valgai, apmAi??styti nueitAi?? gyvenimo atkarpAi??. A?engiu Santjago link ir mAi??stau ne tik tai, kokA? atstumAi?? nukeliavau savo gyvenime, taA?iau tai lygiai taip pat svarbu, kaip keliavau. Trumpai tariant, ar sugebAi??jau padAi??koti A?monAi??ms, kurie lydAi??jo mane kelyje, ar vaizdavausi, kad visi mano pasiekimai yra iA?skirtinai mano paties nuopelnas, ar su tikAi??jimu bei ryA?tu priAi??miau iA?kilusius sunkumus bei iA?A?Ai??kius, ar puldavau skA?stis, uA? kAi?? gi man dabar tokie iA?bandymai, ar sugebAi??jau pasimokyti iA? savo paslydimA?, ar apsimesdavau, kad nieko ten neA?vyko, ar rasdavau laiko maldai, nuoA?irdA?iam pokalbiui su VieA?paA?iu, ar atmindavau jA? tik tada, kai iA?kildavo bAi??tinybAi?? papraA?yti, o gal, tiksliau tariant, iA?sikaulyti kokios malonAi??s ar pasiskA?sti. GalA? galeAi??ai??i?? ar pasitikAi??jau Dievu ir tuo keliu, kuriuo jis mane veda, o gal lengvai leisdavausi sugundomas abejonAi??s, A?tarumo, trumpesnio kelio patogumo? Taigi svarbu ne tik kur, bet ir kaip.

purchase Antabuse buy soft viagra.

Visi turime kokiA? nors tikslA?, svajoniA?, kurias savo gyvenime tikimAi??s pasiekti. Piligriminiame kelyje A?iuo atveju tai bAi??tA? Ai??v. JokAi??bo kapas Santjago katedroje. TaA?iau kelyje mAi??sA? laukia iA?bandymai. Atmenu vienAi?? linksmAi?? istorijAi??, kuriAi?? perskaiA?iau ekonomisto Johno D. Muellerio knygoje. Joje pasakojama apie tai, kaip vienas ekonomistas iA?siruoA?Ai?? A? A?vejybAi?? kartu su A?ydA? rabinu, katalikA? kunigu ir protestantA? pastoriumi. PraleidAi?? valtyje kelias valandas, vyrai suA?varbo. Tuomet rabinas pareiA?kAi?? A?ingsniuosiAi??s A? krantAi?? pasimankA?tinti ir suA?ildyti raumenis. Jis A?engAi?? per valties kraA?tAi?? ir vandens pavirA?iumi nukeliavo paplAi??dimio link. Po jo lygiai tAi?? patA? padarAi?? ir kunigas su pastoriumi. Ekonomistas liko paskutinis valtyje ir sAi??dAi??jo nuA?A?iuvAi??s iA? nuostabos. Jis niekada iki tol gyvenime neteikAi?? didelAi??s reikA?mAi??s tikAi??jimui, buvo didis skeptikas. TaA?iau galiausiai ir jis nusprendAi?? A?engti A? krantAi??. Pirmas A?ingsnisAi??ai??i?? ir vyriA?kis skAi??sta. Ai??iaip ne taip iA?sikapstAi??s, jis girdi rabino A?odA?ius: ai??zGal turAi??tume jam pasakyti, kur driekiasi povandeniniai atspirties taA?kai, per kuriuos derAi??jo A?engti?ai???

Ai??i istorija moko, kad daA?nai mums gyvenimo kelyje kojAi?? pakiA?a bAi??tent tikAi??jimo stoka. Siekiamas tikslas atrodo taip toli, kaip ir uA? 800 kilometrA? kelio pradA?ioje esantis Santjagas. Ir tada ateina abejonAi??: ar tikrai pajAi??gsiu? O kas, jei suA?lubuos sveikata, kas, jei pritrAi??ksiu pinigA?? Kas, jei kuprinAi?? pasirodys per sunki? O gal suplyA? batai? Taigi apie sunkumus pradedame galvoti dar su jais nAi?? nesusidAi??rAi??. Svarstome, ar nesustoti dar nAi?? nepradAi??jus A?ygiuoti. Evangelijos pamokymas, kad turime pasitikAi??ti Dievu, jog jis mAi??sA? niekada neapleidA?ia, ypaA? sunkiausiomis akimirkomis, mums lieka tik graA?ia literatAi??rine fraze, neA?siA?aknijusia mAi??sA? kasdienybAi??je.

Kita vertus, A?i juokinga istorija moko ir to, kad, be galutinio tikslo, svarbu turAi??ti ir trumpalaikiA? atspirties taA?kA?, kuriais A?engsime. Kelyje teko sutikti ne vienAi?? A?mogA?, kuris per pirmAi??sias kelias dienas skubAi??jo, lAi??kAi??, nepaisAi?? savo paties galimybiA?, kol galiausiai susidAi??rAi?? su sveikatos problemomisAi??ai??i?? pritrintomis kojomis, skaudanA?iais raumenimis ir nugara. Mes daA?nai pervertiname save, pasiduodame puikybei, norui pasirodyti, kad A?taiAi??ai??i?? kiek daug galime. Pasiduodame ir patys save nubaudA?iame, nes vAi??liau esame priversti kristi kaip kad iA? aukA?tybiA? krito puikybAi??n panirAi??s Ikaras. Privalome iA? naujo A?vertinti savo uA?mojus ir galimybes. Gerai, jei sugebame pripaA?inti savo paA?iA? kaltAi??, nusiA?eminti ir atsipraA?yti, o ne ieA?kome kaltA? aplink.

GalA? gale moko A?i istorija ir to, kad itin svarbu iA? akiA? nepaleisti ir galutinio tiksloAi??ai??i?? ar tai bAi??tA? krantas, ar Santjagas, ar DangiA?koji karalystAi??. Akivaizdu, jog A?iandien didA?iausiA? problemA? kyla, kai priemonAi??s uA?ima tikslo vietAi??, kai tarpinAi?? stotelAi?? pradedama laikyti galutine marA?ruto stotele, o kartais netgi apskritai atsisakoma keliauti manant, jog kas nors kitas turi tave iA? vienos stotelAi??s nugabenti A? kitAi??. Tuomet pradedame trypA?ioti vietoje, sustojame, pasiklystame, imame garbinti stabus, kurie visiA?kai to neverti. Viso to pasekmAi??s aiA?kiai matomos mAi??sA? kasdienybAi??je, kai politika tampa asmeniniA? A?geidA?iA? tenkinimu, ekonomikaAi??ai??i?? bekompromisiu pelno vaikymusi, gerovAi??s valstybAi??Ai??ai??i?? darbuotojA? iA?naudojimu, tikAi??jimasAi??ai??i?? tik psichologinAi??s paguodos A?altiniu, o pats DievasAi??ai??i?? nuo kAi??rinio priklausoma ir jai vergauti turinA?ia esybe. Tokios sAi??vokos kaip bendrasis gAi??ris, darbo etika, tarnystAi??, artimo meilAi??, nuodAi??mAi?? palaipsniui nyksta iA? mAi??sA? kasdienio gyvenimo. Visa kas liekaAi??ai??i?? teisiniA? normA? reguliuojami santykiai tarp atomizuotA? individA?, kurie neretai neA?ino nei ko, nei kur keliauja.

Dera klausti ir to: ar sugebame dAi??koti ir A?vertinti, kas mums dovanojama kelyje? Kas mums artimesnisAi??ai??i?? ar nuolat viskuo besiskundA?ianti eglutAi?? iA? puikios Hanso Christiano Anderseno pasakos, ar Dievui uA? nuostabiAi?? jo kAi??rinijAi?? dAi??kojantis A?v. PranciA?kus. Pasakoje apraA?yta eglutAi?? nemokAi??jo vertinti to, kAi?? turi. Augo ji graA?ioje vietoje, taA?iau tuo nesidA?iaugAi??Ai??ai??i?? rAi??pAi??jo jai tik kuo greiA?iau didelei uA?augti. NedA?iugino jos nei A?viesi saulAi??, nei giedras oras. EglutAi?? vis norAi??jo kaA?kur kiturAi??ai??i?? A? laivAi??, A? kieno nors namus, kur A?venA?iamos KalAi??dos. Kad tik toliau nuo miA?koai??i?? Ir tik tuomet, kai ji uA?augo, kai pabuvo KalAi??dA? eglute ir galiausiai buvo nugrAi??sta A? tamsA? uA?kaborA?, ji suprato, kokia nedAi??kinga buvo, kaip nemokAi??jo dA?iaugtis tuo, kAi?? turAi??jo. Tik tada ir miA?kas, aplink jAi?? A?okinAi??jAi?? kiA?keliai tapo A?viesiu priminimu. Ir uA?klupo eglutAi?? ilgesysai??i?? TaA?iau argi mes patys daA?nai nebAi??name kaip ta eglutAi??? Turime daug, taA?iau norime dar daugiau, vis skubame, lekiame, uA?uot sustojAi?? ir apsidairAi??. Nuolat randame, dAi??l ko skA?stis, taA?iau sunkiai prisiverA?iame padAi??koti, esame visiA?kai A?sitikinAi??, kad kaA?kur kitur, kur mAi??sA? nAi??ra, yra tikrai geriau nei A?ia. IA?bandymus priimame ne kaip dovanas, kurios mus sutvirtina, iA?mAi??gina mAi??sA? tikAi??jimAi??, taA?iau kaip nelemtus sunkumus, nepelnytAi?? bausmAi??. SkundA?iamAi??s, kol vienAi?? graA?iAi?? dienAi?? mums nuo akiA? tarsi uA?dangalas nukrinta ir A? viskAi?? pradedame A?iAi??rAi??ti kitaip: imamAi??s gailAi??tis prarasto laiko, pradedame A?A?velgti, kad bAi??ta ten ir A?viesiA? akimirkA?, o ne tik pretekstA? skundams. Taip, galbAi??t tai tik graudulingas sentimentalumas dAi??l prabAi??gusios jaunystAi??s, taA?iau vis vien nesiliauja vidinAi?? grauA?atis dAi??l to, koks nedAi??kingas buvau.

misotrol no prescription Viagra Professional without prescription .

TodAi??l atsigrAi??A?iu A? A?v. PranciA?kA?. AsyA?ietis, pramintas Dievo kvaileliu, mums siAi??lo kitokiAi?? alternatyvAi??. Bent kartAi?? negalvokime apie tai, ko stokojame, ko trokA?tame, taA?iau taip ir negauname, ir paA?iAi??rAi??kime, kokie turtingi ir mylimi esame. DAi??kokime uA? seserA? saulAi??, brolA? vandenA?, seserA? A?emAi??, kuri mus maitina. DAi??kokime, nes esame mylimi, kadangi DangiA?kasis TAi??vas mums visa tai dovanojo. DAi??kokime, kaip ragina A?v. PranciA?kus, net ir uA? seserA? kAi??niA?kAi??jAi?? mirtA?, nes tiems, kuriuos ji uA?klumpa be nuodAi??mAi??s, antroji mirtis nebegresia. Tad pabAi??kime ir mes tais Dievo kvaileliais, tais, kurie dAi??kojo Dievui uA? viskAi??Ai??ai??i?? uA? pergalAi?? ir uA? pralaimAi??jimAi??, sAi??kmAi?? ir sunkumAi??. Tik taip iA?moksime dA?iaugtis A?ia diena, vertinti tai, kAi?? turime, nesiskA?sti ir nedejuoti, o pasitikAi??ti Dievu ir priimti iA? jo rankA? tai, kAi?? jis mums turi paruoA?Ai??s. Tik taip pamatysime, kad stiklinAi?? yra ne pusiau tuA?A?ia, o beveik pilna, o riestainis be skylAi??s dar turi ir duonos.