VaizduotAi??s kalnai ir slAi??niai

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Plakato menas
AUTORIUS: Stasys EidrigeviA?ius
DATA: 2012-06

VaizduotAi??s kalnai ir slAi??niai

Stasys EidrigeviA?ius

PlakatA? bienalAi?? ai??i?? tarsi direktoriA? pageidavimA? koncertas

Skamba iA?kilmingai ai??i?? 23-ioji TarptautinAi?? plakatA? bienalAi??, VarA?uva, Vilanovo plakatA? muziejus, 2012. Katalogas 340 puslapiA?, bienalei atsiA?sta 2165, parodai atrinkta 675 plakatai, sukurti 303 dailininkA? iA? 49 pasaulio A?aliA?. Dominuoja prancAi??zai, vokieA?iai, japonai, lenkai, A?veicarai. IA? Lietuvos nAi??ra nieko. IA?vada: arba lietuviai demonstratyviai nesiunA?ia darbA?, arba jA? plakatai silpni ir nepatenka A? A?iAi?? tarptautinAi?? parodAi??. Tada signalas SOS. DailAi??s akademija turAi??tA? rimtai susirAi??pinti dAi??l jaunosios kartos mokymo bAi??do ai??i?? A?ia kaA?kas ne taip. Vartau Toyamos tarptautinAi??s plakatA? trienalAi??s katalogAi?? ai??i?? ten lietuviA? irgi nAi??ra. Japonai labai preciziA?kai pateikia duomenis, kiek atsiA?sta, iA? kur, kiek priimta. Ai?? 9-Ai??jAi?? trienalAi?? 2009 m. iA? Lietuvos atsiA?sta 7 plakatai, nepriimtas nAi?? vienas. O iA? Irano priimta net 20 darbA?. Lietuvoje plakato meno nAi??ra, jei jis nepatenka A? tarptautinius vandenis. Gal ne visada A?varAi??s tie vandenys, bet vis dAi??lto tarptautiniai.

VarA?uvos bienalAi?? reklamuoja bulgaro Bojidaro Ikonomovo, teatriniA? plakatA? bienalAi??s Sofijoje organizatoriaus, plakatas. Vidutinio lygio. KAi?? tai reiA?kia? Mano nuomone, perkrautas. Jo plakatuose visko per daug. Geras plakatas bAi??na susitelkAi??s A? vienAi?? stiprA? veiksmAi??, kurA? A?iAi??rovai A?sidAi??mi tik A?vilgtelAi??jAi??. Be to, geram plakatistui bAi??tina laki, originali vaizduotAi??. Ai??is bulgaras ir didelAi?? bienalAi??s dalyviA? dalis tos vaizduotAi??s paprasA?iausiai neturi. VaizduotAi?? ai??i?? Dievo dovana. KAi?? daro dailininkai, neturintys vaizduotAi??s? SAi??di prie kompiuterio. Tobulai A?valdAi?? A?A? A?rankA?, jie kreA?ia A?vairiausius pokA?tus. PavyzdA?iui, vieni pokA?tininkai A?aidA?ia deformuodami raides, jas skaldo, maA?ina, didina ir pan. Tie plakatai primena grafikos kAi??rinius ai??i?? sunku juos perskaityti, juo labiau suvokti, kAi?? dailininkas norAi??jo pasakyti. Kiti A?aidA?ia su nuotraukomis ai??i?? perdirba jas, sieja su A?riftu ir pan. Tik nedaugelis kurdami plakatAi?? bando pieA?ti, tapyti. Kiti, neturintys vaizduotAi??s, A?iAi??ri, kAi?? sukAi??rAi?? jAi?? turintys, ir daro panaA?iai, kartais visai priartAi??dami prie plagiato. IndividualybiA? nedaug.

Pagal A?ios bienalAi??s nuostatus dailininkas gali atsiA?sti ne daugiau kaip tris plakatus, sukurtus per pastaruosius dvejus metus. Pateikiau tris, atrankos komisija (metA? metais ta pati) atrinko du. Vienas reklamuoja kino festivalA? KoA?aline, kitas ai??i?? dokumentinA? filmAi?? ai??zIA?prievartauti laiA?kaiai??? (Violated Letters). ReA?isierius Maciejus Drygas sukAi??rAi?? filmAi?? apie tai, kaip iA?siA?stus laiA?kus atklijuodavo ir skaitydavo KGB ar slaptosios tarnybos.

AbiejA? plakatA? sukAi??rimo istorijos man nAi??ra malonios. Paskambino festivalio Mlodzi i Film direktorius ir uA?sakAi?? plakatAi??, pabrAi??A?damas, kad nepaprastai vertina mano kAi??rybAi??. PasiraA?Ai??me sutartA?, sukAi??riau plakatAi??, nusiunA?iau uA?sakovui. Su lietuviA? delegacija ramiai iA?vykau A? Bolonijos VaikA? knygA? mugAi?? 2011 m. Italijoje. VaikA?tau po meno muziejA?, staiga suskamba mobilusis telefonas, festivalio direktorius sako: ai??zPlakatas neblogas, bet gal galite ten nupieA?ti dar ir filmavimo kamerAi???ai??? AA? sakau: ai??zNegaliu. Jei tikrai norite filmavimo kameros, turAi??A?iau kurti naujAi?? plakatAi??.ai??? Po to paA?nekesio taip ir nesupratau, ar priimtas pirmasis variantas, ar teks kurti naujAi??. GrA?A?Ai??s iA? Italijos laukiu A?inios, A?tampa auga, honoraras neateina, klausiu, kas atsitiko. Pasirodo, direktorius laukia… kameros. Pasteline technika pieA?iu klasikinAi?? kamerAi??, suteikAi??s jai veido formAi??, kreidelAi??mis uA?raA?au festivalio pavadinimAi??, iA?siunA?iu. Plakatas priimtas, bet direktorius norAi??tA? didesnio uA?raA?o. Ranka raA?ytas raides iA?ima, padidina, atsiunA?ia man, kad patvirtinA?iau. RaidA?iA? vietAi?? pakoregavau, ir plakatas iA?keliavo A? spaustuvAi??…

Mano geras paA?A?stamas, lietuvAi??s Vitos A?elakeviA?iAi??tAi??s vyras, gerai A?inomas dokumentiniA? filmA? reA?isierius Maciejus Drygas klausia, ar galAi??A?iau sukurti plakatAi?? jo filmui. Sako, kaA?kada matAi??s vienAi?? mano paveikslAi??, kuris jam patiko, ir norAi??tA?, kad bAi??tA? kaA?kas panaA?aus. Sakau: gerai. Tema man artima ai??i?? nelegalus laiA?kA? skaitymas socializmo laikais. Slaptosios tarnybos tokiu bAi??du rinko A?inias, ar A?mogus ne ai??zliaudies prieA?asai???. NupieA?iu keletAi?? variantA?. Susitinkame. Drygas apA?iAi??ri pasiAi??lymus, bet vis kalba apie tAi?? konkretA? kadaise matytAi?? kAi??rinA?. Randu tAi?? pastelAi??, prie jos reprodukcijos A?komponuoju raudonAi?? uA?raA?Ai?? Violated letters, A?alia maA?esnAi??mis raidAi??mis Film by Maciej Drygas. ApaA?ioje ai??i?? Drygas production, Polish Television S. A., Polish Films Institute. Vadinamasis plakatas gatavas. Jis sukurtas 2012 m., bet toji pastelAi?? nupieA?ta 1990 m., jos pavadinimas ai??zBaltasis A?vilgsnisai???ai??i??

KAi?? rodo A?ie du pavyzdA?iai? Tiesiog tai, kad A?iais laikais, kai kAi??rAi??jas turi visiA?kAi?? laisvAi??, uA?sakovai kiA?asi A? ne savo reikalus ir bando jAi?? apriboti. Paradoksalu: socializmo laikais, kai suA?ydAi??jo lenkA? plakatas, dailininkas buvo pats sau ponas ai??i?? plakato projektas iA?vengdavo kieno nors A?sikiA?imo ir patarimA?. AiA?ku, jautAi??me cenzAi??rAi??, bet kartais ji nebAi??davo grieA?ta, kartais apsimesdavo akla. Ai??domu, ar kitA? bienalAi??s dalyviA? plakatai irgi po A?vairiA? direktoriA? ai??zkorektAi??rosai????

Per bienalAi??s atidarymAi?? paskelbiami apdovanojimai. Aukso medalA? gavo iA? Honkongo kilAi??s, Vokietijoje gyvenantis ir jai atstovaujantis Jianpingas He, jo plakatas reklamuoja plakatisto Keitho Godardo parodAi??. Centre nufotografuotas Godardo veidas, tartum kiek deformuotas, skaidomas baltA? juosteliA?. Ar plakatas vertas to apdovanojimo? AA?tuoni tarptautinAi??s A?iuri nariai taip nutarAi??, vadinasi, vertas.

GrA?A?Ai??s A? dirbtuvAi?? atidA?iai vartau bienalAi??s katalogAi?? ai??i?? kaA?kaip viskas supanaA?Ai??jAi??. Bet vieno autoriaus ai??i?? Lukaszo Walendziuko politiniai plakatai ai??zRaudonas 1. Raudonas 2. Raudonas 3.ai??? iA?siskiria. Viename generolas Jaruzelskis, kitame ai??i?? Mao Dzedongas, treA?iame Putinas su LukaA?enka nuogi. Scena drAi??si ai??i?? Putinas savo lytinA? organAi??, panaA?A? A? dujA? vamzdA?, kiA?a pasilenkusiam LukaA?enkai A? uA?pakalA?, uA?raA?as Mobil Gaz do dupy wlazl. PieA?inys elegantiA?kas, kai kur vos vos raudonos spalvos…

Ai??i plakatA? bienalAi?? VarA?uvoje turAi??jo daug palydoviniA? parodA?: laureatA? paroda, A?iuri nariA? paroda, keletas plakatistA? surengAi?? individualias parodas. Tarp jA? ir mano plakatA? paroda ai??zLietuva. Lenkija. Pasaulisai???. JAi?? surengAi?? LietuviA? kultAi??ros centras, kuriam vadovauja Rasa RimickaitAi??. A?ia eksponuoju plakatus, sukurtus per 30 metA?. Atskiroje salAi??je rodomas akrilu nutapytas paveikslas ai??zSmolenskas ai??i?? 10. 04. 2010ai???, skirtas suduA?usio lenkA? lAi??ktuvo tragedijai atminti. Tas paveikslas galAi??tA? virsti plakatu, jei atsirastA? leidAi??jas. Tai bAi??tA? tikras plakatas, sukurtas be uA?sakovo, be jokio direktoriaus A?sikiA?imo.

Ai??Du turtingi broliai ir garsaus tapytojo chalatas

Ai??

doxepin no prescription.

Rengdamas didA?iAi??jAi?? savo parodAi?? Vilniuje, NacionalinAi??je dailAi??s galerijoje, kai kuriA? Lietuvos muziejA? direktoriA?, kuratoriA? praA?iau: duokite man adresus paA?A?stamA? savo kolegA? iA? uA?sienio, kad galAi??A?iau iA?siA?sti jiems garbAi??s kvietimus. Toks mano praA?ymas buvo sutiktas tyla. Kadangi A?iais laikais internetas visagalis, tai nusprendA?iau padaryti eksperimentAi?? ir iA?siunA?iau 100 kvietimA? didA?iA?jA? pasaulio muziejA? direktoriams. Ai??A? darbAi?? pavedA?iau sAi??nui, kuris pritarAi?? mano sumanymui. Ir kAi?? gi ai??i?? treA?dalis adresatA? reagavo dAi??kodami uA? kvietimAi??. Tarp jA? buvo ir laiA?kas ant dailaus gelsvo popieriaus lapo, atsiA?stas Leonardo Gianadda iA? Ai??veicarijos. Istorija tokia ai??i?? gyveno du talentingi ir turtingi broliai Pierreai??i??as ir Leonardas. KartAi?? Pierreai??i??as skrido A? pagalbAi?? savo draugams ir A?uvo. Jo brolis sielvartaudamas nutarAi?? A?kurti kultAi??ros centrAi?? ir pavadinti Fundation Pierre Gianadda. Tai buvo padaryta 1978 m. Laikui bAi??gant, A?is centras iA?garsAi??jo visoje Europoje ir plaA?iau. A?ia rengiamos parodos tokiA? garsiA? klasikA? kaip Modiglianiai??i??s, Degas, Chagallas, Picasso ir kt.

AtvAi??rAi??s internetinA? langAi??, pamatau, kad ten vyksta paroda ai??zPortretai. IA? Pompidou centro kolekcijosai???. Tad A? kelionAi?? ai??i?? Gianadda muziejuje dar nesu buvAi??s. Taip susiklostAi??, kad balandA?io 10 d. Martinji buvo jau tikras pavasaris. OriginalA? muziejaus pastatAi?? supa A?ydintis parkas su garsiA? skulptoriA? ai??i?? Rodino, BrancuAYi, CAi??sar, Armano, Mooreai??i??o, Caldero, Arpo, Maillolio ai??i?? kAi??riniais. Chagallas A?ia sukAi??rAi?? mozaikines sienas. Paties muziejaus erdvAi?? A?domi, salAi??s centre nuolatos vyksta operos ai??zA?vaigA?dA?iA?ai??? reA?italiai, o aplinkui eksponuojama aukA?A?iausio lygio dailAi?? ai??i?? A?iuo metu iA? ParyA?iaus atkeliavAi?? de Chiriko, Larionovo, Giacomettiai??i??o, Leger, Magritteai??i??o, Bacono portretai, autoportretai. Ilgiausiai tyrinAi??jau puikA? Balthuso dvigubAi?? portretAi?? ai??zRoger ir jo sAi??nusai??? (1936, aliejus ant medA?io; 130×90). Kaip visada jo spalvos ramios, pilkA?vos…

Viename muziejaus sparne ai??i?? senA?jA? automobiliA? paroda. Kam atsibosta meno paslaptys, tas gali akis paganyti A? senas maA?inas. Dar kitam muziejaus sparne ai??i?? nuolatinAi?? dailAi??s ekspozicija su dviem van Gogho drobAi??mis. Viena iA? jA? ai??i?? ai??zMarcelle Roulin kAi??dikisai???. TAi?? kAi??rinA? matau pirmAi?? kartAi??, sukreA?ia, kad kAi??dikis nutapytas senio veidu. Paveikslas stikliniam sarkofage, be abejo, vertingas. Siaurame koridoriuje ai??i?? Leonardo Gianadda nespalvotA? fotografijA? paroda, skirta neseniai mirusiai jo A?monai. Nuotraukos iA? kelioniA? po pasaulA? 1950 metais. Pilnas A?spAi??dA?iA? sAi??duosi saulAi??toje kavinAi??je gurkA?noti kavos su konjaku. Vartau savo knygelAi?? su naujais eskizais. A?iAi??riu ai??i?? ogi prie kito staliuko pats A?io menA? centro A?eimininkas Leonardas Gianadda, apsuptas maA?A? ir dideliA?, turbAi??t giminaiA?iA?. Jo mobilusis telefonas skamba be perstojo…

PrieA? keletAi?? metA? vieno knygyno vitrinoje A? akis krito kukli knyga The Painters House ai??i?? Balthus at the Grand Chalet-/Schirmer art books/. Jau buvau girdAi??jAi??s, esAi?? garsusis tapytojas Balthusas gyvena pasakiA?kai graA?iame, dideliame mediniame name kaA?kur Ai??veicarijos kalnuose. A?vilgtelAi??jAi??s A? A?emAi??lapA? supratau, kad nuo Martinji iki RossiniA?reai??i??o nAi??ra toli. Kelias veda per nepaprasto groA?io kalnus. Kai kur dar sniegas, pakalnAi??se iA?sibarstAi?? seni namai, miesteliai.

Atsiduriu RossiniA?re. Medinis 30 kambariA? namas atrodo iA?ties didingai. Apeinu aplinkui. Pamatau lentelAi?? Balthus Fundation ir rodyklAi?? ai??i?? Chapelle Balthus. GatvelAi??s gale pastatas, panaA?us A? koplyA?iAi??. DidelAi?? tapytojo fotografija, dokumentinAi??s nuotraukos iA? jo gyvenimo. A?ia jis su Picasso, su Felliniai??i??u, su A?mona japone Setsuko ir dukra Harumi. Tapytojas daA?nai pasipuoA?Ai??s paradiniu kimono. Ekspozicijoje yra ir du darbiniai tapytojo chalatai ai??i?? tartum paletAi??s, pilnos spalvA?. Pasirodo, tai ne originalAi??s drabuA?iai, o anglA? fotografAi??s Katerinos Jebb kAi??rinys ai??i?? ji nufotografavo tuos chalatus ir kompiuteriu atkAi??rAi?? taip A?taigiai, kad atrodo kaip tikri.

Ai??ios ekspozicijos niekas nesaugo. SalAi??s centre yra video erdvAi??. NuspaudAi??s klaviA?Ai?? gali iA?sirinkti ir pasiA?iAi??rAi??ti keletAi?? filmA? apie Balthuso kAi??rybAi?? ir gyvenimAi??. Vienas iA? jA? ai??i?? tai virtuali kelionAi?? po didA?iulA? paslaptingAi?? medinA? namAi??, einant iA? kambario A? kambarA?. Tapytojas mirAi?? A?ia 2001 m. vasario 18 d., likus vienuolikai dienA? iki 93 gimtadienio. Jo A?mona Setsuko dabar vieniA?a toje A?ventovAi??je. Ji irgi tapytoja, bet kamera neparodo jos paveikslA?. O Balthuso darbai kabo A?vairiA? pasaulio muziejA? ekspozicijose. DaA?nas motyvas ai??i?? apnuoginta paauglAi?? keista erotiA?ka poza, nutvieksta saulAi??s, tartum laukianti pirmojo meiluA?io, kuris, pavirtAi??s spinduliu, glamonAi??ja nekaltAi?? jos kAi??nelA?. Ekrane ai??i?? pokalbis su mergaite iA? tA? paveikslA?. Ai??alia trainiojasi katAi??. Ji irgi daA?nas paveikslA? personaA?as. IA? tA? kAi??riniA? sklinda kaA?kokia hipnotizuojanti ramybAi??, melancholija, trikdantis keistumas. Tapytojas labai nuoseklus ai??i?? jis nesiblaA?ko, neeksperimentuoja. Tiksliai A?ino, ko nori, ko siekia. Balthusas visAi?? gyvenimAi?? kAi??rAi?? apsuptas ramybAi??s, nuoA?aliai nuo pasaulio triukA?mo, A?ia, kalnuose, medinAi??je savo tvirtovAi??je. Filme rodoma laidotuviA? ceremonija. Tapytojas palaidotas A?alia Chapelle Balthus. Ant kuklaus kapo A?ydi gAi??lAi??s, A?aliuoja pavasarinAi?? A?olAi??. KaA?kaip graudA?iai viskas paprasta ai??i?? A?ia jo namas-dirbtuvAi??, A?ia koplytAi??lAi??, A?ia kapas.

Niekada neteko su A?iuo dailininku susitikti. Bet jauA?iuosi apsilankAi??s pas jA? sveA?iuose, A?nektelAi??jAi??s be A?odA?iA?. GrA?A?Ai??s iA? kelionAi??s, lentynoje susiradau knygAi?? ai??zTapytojo namasai???. VirA?elyje A?dAi??ta fotografija su aliejiniais daA?ais aptaA?kytu Balthuso chalatu ir tapytojo ranka, laikanA?ia ne teptukAi??, o lazdAi??. Knyga suskirstyta A? keturias dalis: Namas. Kiemas. Tapytojas. DirbtuvAi??. Knygos pradA?ioje ai??i?? kalnai ir slAi??nis, namo fasadas, japoniA?kai apsitaisAi??s Balthusas su A?mona, namA? interjero fragmentai, parkas, tapytojas su kimono, sAi??dintis A?eA?Ai??lyje, paveikslas ai??zKalnaiai???, nutapytas 1937 m., dabar priklausantis Niujorko Metropolitan muziejui, gyslotos tapytojo rankos, du paveikslo ai??zKatAi?? veidrodyjeai??? variantai (1977ai??i??1980 ir 1986ai??i??1989). Vienam paveiksle mergaitAi?? nuoga, kitame apsirengusi rodo kaA?iukui veidrodAi??lA? tartum sakydama: paA?iAi??rAi??k, kas A?ia? AbiejA? paveikslA? kompozicija panaA?i, tik katAi?? viename ruda, kitame juoda su baltais lopais ar atvirkA?A?iai. DaugybAi?? fotografijA? ai??i?? mergaitAi?? pozuoja su veidrodAi??liu, kalnai daA?A? tAi??beliA?, draperijos, teptukai ai??i?? platAi??s ir siauri, dirbtuvAi??je prieblanda, dailininkas tapo paveikslAi??, mergaitAi?? vAi??l laiko kairAi??je rankoje veidrodAi??lA?, A? kurA? A?iAi??ri vAi??l kitos spalvos katinas… Ai??iame name dailininkas gyveno ir tapAi?? nuo 1977 m.

Doctor honoris causa Vroclavo universitetas suteikAi?? Balthusui 1998 m., tarsi primindamas lenkiA?kAi?? kilmAi??, nes tikrasis jo vardas yra Baltazaras Klossowskis de Rolla.

PomirtinAi?? dailininko kAi??riniA? paroda surengta 2008 m. netoliese ai??i?? Gianadda muziejuje. Knygos pabaigoje A?dAi??ta namo nuotrauka iA? tolo, kai lipdamas A? kalnAi?? atsigrAi??A?i, kad atsisveikintum…

Trys vargA?ai broliai ir paskutinis implantas

Ai??

1986 m. pastelAi??s technika sukAi??riau ciklAi?? ai??zTrys broliaiai???, pasakojantA? apie PetrAi??, NapalA? ir JuozAi?? ai??i?? kaimynus iA? LepA?iA? kaimo prie PanevAi??A?io. VaikystAi??s ir jaunystAi??s metais iA? arti stebAi??jau jA? kasdienybAi??, pilnAi?? humoro, absurdo, skurdo. VienAi?? iA? tA? darbA? pavadinau ai??zPaskutinis dantisai??? ai??i?? jo reprodukcija A?dAi??ta A? mano albumAi??, pernai iA?leistAi?? Lietuvoje (p. 169). Scena stomatologinAi??, bet visiA?kai iA?galvota, nes tie broliai nAi?? vienas niekad gyvenime nebuvo pas dantistAi??. TaA?iau pasitaiko, kad fantazija tampa realybe ir atsisuka prieA? fantazuotojAi??, nes po daugelio metA? visa tai ima ir atsitinka jam paA?iam. Bijau, kad sAi??dAi??damas stomatologo kAi??dAi??je aA? priminiau ne vienAi?? iA? trijA? broliA?, kurie A? viskAi?? A?iAi??rAi??jo su nesudrumsA?iama ramybe, o Muncho nutapytAi?? A?aukiantA?jA? ai??i?? ne tiek iA? skausmo, kiek iA? pykA?io, kad tokiai paprastai A?iais laikais procedAi??rai kaip danties implantas sugaiA?au daugybAi?? laiko, ir esu apimtas nerimo, kad tai dar toli graA?u ne pabaigaai??i?? Supratau: mano kAi??nas reikalauja uA?uojautos ir atostogA?.

overnight cytotec.

Ai??

Muncho A?auksmas tarp Mondriano konstrukcijA?

Ai??

TarptautinAi?? meno rinkAi?? nuolat sudrebina aukcionA? sensacijos. GeguA?Ai??s pradA?ioje Sothebyai??i??s aukcionas Niujorke pasiekAi?? naujAi?? rekordAi?? ai??i?? beveik 120 milijonA? doleriA? sumokAi??ta uA? norvego Edvardo Muncho ai??zAi??auksmAi??ai??? (1893, kartonas, pastelAi??; 83,5 x 66). Tai ketvirtas to paveikslo variantas, nes 1893ai??i??1910 m. Munchas A?vairiomis technikomis nutapAi?? visAi?? ciklAi?? tuo paA?iu siuA?etu: A?mogelis ant tilto, rankomis susigriebAi??s uA? galvos, apimtas klaikaus nerimo ar neA?veikiamos baimAi??s A?aukia A? tolumAi??. Nuolat sakoma, kad rimA?iausia tapybos technika ai??i?? aliejus ant drobAi??s. O A?ia ai??i?? pastelAi?? ant kartono. Taigi aukciono rekordas pelnytai pagerbia ir pastelAi??s technikAi??.

Jau daug metA? pastelAi?? yra ir mano arkliukas, net formatas panaA?us, o A?aukiantis, rAi??kiantis A?mogelis ai??i?? beveik mano herojus. Muncho paveikslo reprodukcija tuoj pat buvo iA?spausdinta Frankfurter Algemeine pirmame puslapyje. Kadangi ruoA?iausi A? kelionAi??, tAi?? laikraA?tA? A?simeA?iau A? lagaminAi??. PoilsA? Bodrume, Turkijos pajAi??ryje, iA?sirinkau kaip katAi?? maiA?e. Kartais bAi??na, kad pats negaliu atsistebAi??ti savo pasirinkimuai??i??

Skrydis planuojamas vidurnaktA?. VarA?uvos oro uoste prasidAi??jo ilga nemigos naktis ai??i?? skrydis tai atA?aukiamas, tai vAi??linamas. Paskelbiama, kad lAi??ktuvasAi?? leisis Ostravoje pasipildyti kuro, nes tai A?ekA? oro linijos. Po to praneA?ama, kad A? OstravAi?? neskrisime, nes kuro, pasirodo, galima A?sipilti ir VarA?uvoje, bet reikAi??s perraA?yti popierius. NuobodA?iaudamas stebiu keleivius, su kuriais skrisiu A? TurkijAi??, A?vilgsnA? prikausto neapsakomai storas A?mogus, tarsi bAi??tA? prarijAi??s A?emAi??s rutulA? ar bent po marA?kiniais pasikiA?Ai??s gaublA?, kad per visAi?? iA?vykAi?? galAi??tA? studijuoti geografijAi??. Pagaliau keleiviai sodinami A? lAi??ktuvAi?? ir (o, Dieve!) gaublys sAi??dasi A?alia manAi??s. Odekolonas, susimaiA?Ai??s su prakaitu, iA?kart paralyA?iuoja kvAi??pavimo takus. Nors bAi??k ir rAi??k kaip tas Muncho A?mogelis. Bet kur nubAi??gsi, jei neturi vietos nAi?? krustelAi??ti? TodAi??l mano riksmas tylus, niekam negirdimasai??i?? Bodrumo oro uoste praneA?ama, kad mAi??sA? lAi??ktuvas atskrido iA?ai??i?? Ostravos. Keista. Kas A?ingsnis ai??i?? melas. Autobusas pagaliau surenka 55 savo keleivius, bet nevaA?iuoja, laukia dar valandAi?? vieno keleivio, kurio lagaminAi?? iA? lAi??ktuvo iA?kAi??lAi?? atidarytAi??. Visi bemiegiai laukia, kol bus suraA?ytas aktas. Tas, kas sugalvojo posakA? ai??zvisi uA? vienAi??ai???, man dabar didesnis prieA?as negu lAi??ktuvo kAi??dAi??s kaimynas. Leisgyvius atveA?a A? penkiA? A?vaigA?duA?iA? vieA?butA?, iA?kilmingai pavadintAi?? ai??zHarmoniaai???.

Vestibiulyje man iA?lakstAi?? visi miegai, nes laukAi?? nauja sensacija ai??i?? vos A?Ai??jAi??s iA?vydau keturisai??i?? mondrianus! AtsitokAi??jAi??s susivokiu, kad A?ie didelio formato paveikslai tikrai negali bAi??ti originalai. Ar tai kopijos, ar nutapyta pagal MondrianAi??? AiA?ku, A?mogui, nesidominA?iam menu, tai tik spalvotos dAi??mAi??s ir juodA? linijA? susikryA?iavimai. RegistratAi??roje apsimetu tokiu neiA?manAi??liu ir klausiu, kokio dailininko A?ie tapiniai. NAi?? vienas iA? darbuotojA? neA?ino. A?ia tik vieA?buA?io vestibiulio dekoras. NAi?? vienas atvykAi??lis neA?iAi??ri A? tuos ai??zmenusai???. O kaA?kas juk stengAi??si ai??i?? plagijavo, kopijavo, padirbinAi??joai??i?? Ai??alia paveikslA? ai??i?? odos gaminiA? parduotuvAi??. Mirga garsiausiA? firmA? ai??i?? Dior, Gucci ir t. t. ai??i?? vardai. Bet visi A?ino, kad tai irgi apsukrus melas. Ai??iuolaikinis pasaulis nemoka gyventi be apgavysA?iA?ai??i??

Pagaliau gaunu raktAi??, bet kambarys pridusAi??s, nevAi??dintas, uA? lango ai??i?? minigolfo aikA?telAi??, vadinasi, ramybAi??s nebus. GrA?A?tu, praA?au kito kambario. Gaunu naujAi?? raktAi??, vAi??l erzina A?nerves tas pats nemalonus kvapas, uA? lango matyti laiptinAi??s vaizdas, kaA?kieno kelnaitAi??s dA?iAi??sta balkone. Visai nusivylAi??s einu A? registratAi??rAi?? ir aiA?kinu: esu dailininkas, pro langAi?? norAi??A?iau matyti jAi??rAi??. Sako, imkite VIP kambarA?, reikAi??s primokAi??ti po 60 eurA? uA? naktA?, bet jums speciali kaina ai??i?? po 50 (matyt, uA? A?kyrumAi??). 6 naktys ai??i?? 300 eurA?, bet neturiu kitos iA?eities. Netrukus mano krepA?iai perneA?ami A? kambarA? su vaizdu A? jAi??ros platybes, kaip ant delno matyti graikiA?koji Koso sala. VieA?buA?io patarnautojas maloniai siAi??lo pasimAi??gauti sAi??kurine vonia. Taigi po kelionAi??s vargA? dA?iugiai A?sitaisau liukso kambario jakuzi. PaspaudA?iu mygtukAi?? ir vanduo burbuliuoja, putojaai??i?? Bet lipdamas iA? vonios, vAi??l griebiuosi uA? galvos kaip tas Muncho A?mogelisai??i?? Taip norAi??jau jAi??ros, kad jAi??ra pati atAi??jo pas mane, ai??i?? vanduo jau pusAi?? kambario apsAi??mAi??s ir plauna laiptinAi??. AtbAi??ga valytoja ir santechnikas, praA?o daugiau nebesinaudoti ta jakuzi. Tikras absurdo teatrasai??i??

Po tvano sAi??dA?iu Mondriano stiliaus kambaryje, leipdamas iA? nuovargio, taA?iau budrus kaip nusikaltAi??lis, ir A?iAi??riu A? jAi??rAi??, A? Koso salAi??. SurAi??kau cigarAi??, ant siauro balto stalo dedu apie pusA?imtA? spalvotA? pieA?tukA?, kuriuos pasmailinu ir pradedu vieno asmens vadinamAi??jA? ai??zplenerAi??ai???.

Pro atvirAi?? langAi?? iA?girstu A?nekant lietuviA?kai. IA?siskiria kaip kokia melodija iA? daugiakalbio triukA?mo. Nenoriu klausytis svetimo pokalbio, bet vis tiek nevalingai girdA?iu to paA?nekesio turinA?. Viena iA? poniA? ai??i?? kaunietAi?? ai??i?? pasakoja veA?iojanti savo veislinius A?unis A? tarptautines parodas. A?odis paroda man magiA?kas. Gal eiti ir uA?kalbinti? Bet kAi?? sakyA?iau prisistatydamas? Taip svarsA?iau net tris dienas. KetvirtAi?? dienAi?? lenkA? grupAi?? sako: matom, kad jAi??s labai vieniA?as ai??i?? praA?om arA?iau mAi??sA?. A?ia ir atsisuko A?odA?iA? A?iaupas. PradAi??jau nuo dejavimA?: vakar buvau pas masaA?istAi??, kuris kumA?A?iais skausmingai spaudAi?? man smilkinius, po to net gyslos iA?A?oko, nieko sau ai??i?? atvaA?iuoji A?mogus pailsAi??ti, o gali grA?A?ti suluoA?intas. Be to, pameA?iau savo mAi??gstamus saulAi??s akinius ai??i?? ieA?kojau ir A?en, ir ten, bet veltuiai??i?? Klausytojai A?iAi??ri A? mane kaip A? A?aukiantA? Muncho A?mogelA?, susiAi??musA? uA? galvos ten, kur smilkinysai??i??

VAi??l vienas kambaryje. MAi??stau, nuo ko A?ia pradAi??ti ai??i?? gal interpretuoti ai??zAi??auksmAi??ai???, pasitelkiant A?ia pamatytAi?? geometrijAi?? Ai?? la Mondrian? Ant apskrito stalo balkone peleninAi?? jau pilna pelenA?. Gal A?amA?inti jAi?? kaip savo nuodAi??mAi??? Mano bloknote ai??i?? Munken popierius, pirktas Vokietijoje, gera ant jo pieA?ti, pieA?tukai, beje, A?ekiA?ki, nors pirkti Maskvoje, o aA?, Lenkijoje gyvenantis lietuvis, dabar esu Turkijojeai??i?? Tikras internacionalas!

Restorane kelneris, pamatAi??s, kad nesiskiriu su eskizA? knygele, praA?o nupieA?ti jo portretAi??. Sakau, sAi??skitAi??s bent deA?imA?iai minuA?iA? ai??i?? nupieA?iu. Jis neturi laiko ai??i?? aptarnauja, A?okinAi??ja, juokina atvykAi??lius, kad kuo greiA?iau gautA? arbatpinigiA?. Pozuoti nAi??ra kada. UA?tat aA? pats tampu modeliu: fotografas stato mane prie palmAi??s kamieno ir liepia stovAi??ti ant vienos kojos. Svarstau, paklausyti jo ar ginA?ytis? AtsiverA?iu eskizA? knygelAi??, imu pieA?tukus ai??i?? tegu mato A?rodymus, kad iA? tikrA?jA? esu dailininkas. UA?kalbinu tAi?? fotografAi??. Jam 18 metA?. Gyvena Stambule. A?ia atvyko A?vairiapusiA?kai uA?darbiauti ai??i?? pasigiria, kad A?iAi?? naktA? praleis su olande, nes ji rytoj iA?vaA?iuojaai??i?? Po keleto valandA? miniatiAi??rinAi?? mano nuotrauka jau prisegta prie sienos ai??i?? galiu uA?sisakyti kokio tik noriu dydA?io savo atostogA? suvenyrAi??. Kitas fotografas, sAi??dintis uA?sakymA? bAi??delAi??je, sako: ai??zMes esame alkani, nes all inclusive ai??i?? tik vieA?buA?io sveA?iams.ai??? PraA?o atneA?ti hamburgerA?, bet taip, kad niekas nematytA?. Galvoju: na ir praA?ymas ai??i?? truputA? A?A?Ai??lokas. Bet jeigu jau A?monAi??s alkani, tai einu ir uA?sakau jiems uA?kandA?.

VieA?buA?io informacija skelbia, kad kiekvienas poilsiautojas nemokamai po vienAi?? kartAi?? gali apsilankyti A?uvA? arba turkiA?kam restorane. Pasirenku A?uvis. Stalelis man jau padengtas. Kelneris klausia, ar aA? vienas. Sakau ai??i?? taip. ai??zAi??alin vienatvAi??, mes galime rasti jums turkAi??.ai??? PasiAi??lymas toks netikAi??tas, kad A?ado netenku. O gundytojas ar sAi??vadautojas lyg niekur nieko pradeda neA?ti valgius, vynAi??. Puota A?ia buvo daug prastesnAi?? negu didA?iojoje vieA?buA?io savitarnos salAi??je.

Kas vakarAi?? rengiamos pramoginAi??s kultAi??rinAi??s programos ai??i?? iki 21 val. vaikai eina rateliu ir dainuoja, po to prasideda programa suaugusiems. PirmAi?? vakarAi?? buvo tikras originalus kinA? cirkas. AkrobatA? kAi??nai atrodAi?? tokie lengvi, tarsi be kaulA?, jie lankstAi??si A? visas puses, skraidAi?? kaip drugeliai, bet ir nepaprastai stiprAi??s ai??i?? iA?laikydavo A?moniA? krAi??snA? ant savAi??s. NeA?tikAi??tina! NespAi??jau to nupieA?ti, tik fotografavau. Kiti vakarai buvo blankAi??s. Pavakare dangus staigiai patamsAi??davo, kartais plieksdavo A?aibai ai??i?? geras fonas naujam ai??zAi??auksmuiai???ai??i??

PastebAi??jau, kad sveA?iai A? vieA?butA? atvyksta tautinAi??mis bangomis ai??i?? buvo belgA?, skandinavA?, lenkA?, lietuviA? bangaai??i?? Penkios senos flamandAi??s be perstojo loA?Ai?? kortomis, kaA?kAi?? garsiai komentuodamos, kai kas savo kraA?to kalba skaitAi?? knygas, viena mergina kaitinosi saulAi??je be liemenAi??lAi??sai??i?? A?monAi??s tokie skirtingi! A?ia tikra A?vairiausiA? charakteriA? panorama, nors ir sakoma, kad visi turistai ai??i?? viena tautaai??i?? Oro uoste meldA?iausi, kad A?alia manAi??s vAi??l neatsisAi??stA? gaublys. Maldos buvo iA?klausytos ir man prie A?ono pasodino moterA? su penkiamete dukrele. Ji miegojo ant motinos keliA?. Net Muncho A?mogelis manyje pritilo, kad nedrumstA? vaikiA?ko jos sapnoai??i??