Valstybingumo A?imtmeA?iui ai??i?? paminklas Antanui Smetonai Vilniuje

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Publicistika
AUTORIUS:Ai??Vytautas RubaviA?ius
DATA: 2013-04

Valstybingumo A?imtmeA?iui ai??i?? paminklas Antanui Smetonai Vilniuje

Vytautas RubaviA?ius

Ne uA? kalnA? didysis ne tik mAi??sA? valstybAi??s, bet ir moderniosios lietuviA? nacijos jubiliejus ai??i?? atkurtojo valstybingumo A?imtmetis. Kiek A?ia liko ai??i?? beveik penkmetis, gal net maA?daug ketveri metai, nes iA?kris pirmininkavimas Europos Tarybai, po jo jau reikAi??s ir atsipAi??sti, A?sigyventi A? naujesnius europinius politinius vaidmenis. Tad rimtiems ilgalaikAi??s valstybinAi??s ir nacionalinAi??s reikA?mAi??s darbams laiko ims trAi??kti. O juk reikAi??tA? ne tik A?sisavinti bAi??simas jubiliejines lAi??A?as, bet ir gerokai pamAi??styti apie nueitAi?? keliAi??, anos ir dabartinAi??s valstybAi??s kAi??rimo ypatumus, o ypaA? ai??i?? apie lietuvybAi??s tvirtinimo ir sklaidos darbus, kylant vis naujiems egzistenciniams iA?A?Ai??kiams. Tapome sparA?iausiai ES nykstanA?ia valstybine nacija ir kol kas nieko neveikiame, kad bent jau imtume svarstyti mums iA?kilusiAi?? grAi??smAi??. AtvirkA?A?iai, elgiamAi??s taip, tarsi mAi??sA? maA?Ai??jimas ir gyvybiniA? galiA? menkAi??jimas yra didysis iA?silaisvinimo iA? sovietinAi??s okupacijos laimAi??jimas, kuriuo turime didA?iuotis. Juk kuris tik politikas iA? A?vairiA? teleekranA? nekalba apie mus iA?tikusiAi?? laimAi?? emigruoti, kitaip tariant, gyventi kur kam patinka. Tik jau ne kaip valstybinAi?? tauta ir jos pilieA?iai, o kaip pavieniai lietuviais save vadinantys individai svetimose valstybAi??se. Net ir didA?iulAi?? programa numatyta, kad ugdytume naujus Lietuvos pilieA?ius, kuriems svarbiausia yra ai??zlauA?yti stereotipus”, o paprasA?iau kalbant ai??i?? naikinti visokias lietuvybAi??s ir ryA?io su gimtine apraiA?kas, lietuvybAi??s palaikomAi?? pasaulAi??vaizdA? ir pasaulAi??jautAi??, taip pat A?eimos, giminystAi??s, lyties apibrAi??A?tumo ai??zbanalybes”.
O gal vis dAi??lto bus kitaip ai??i?? svariau, svarbiau, dorovingiau. NorAi??tA?si tikAi??tis, kad mAi??sA? kAi??rybinAi??s ir politinio sluoksnio pajAi??gos, susitelksianA?ios tai A?ventei, kaip tik ir suvoks aiA?kA? minAi??jimo tikslAi?? ai??i?? lietuvybAi??s stiprinimAi??. Juk ir valstybAi?? buvo kuriama tam, kad gyventume kaip laisva nacija. ValstybAi?? buvo kuriama ne ekonominiams ar gero gyvenimo tikslams A?gyvendinti, o lietuvybei puoselAi??ti, stiprinti ir skleisti pasaulyje. Dera to nepamirA?ti. YpaA? globalizuotos ekonomikos ir siauraprotiA?ko ekonominio mAi??stymo sAi??lygomis ai??i?? ekonomikai nesvarbu nei tautos, nei bendruomenAi??s, nei giminAi??s, nes jai rAi??pi tik kuo pigesnAi?? darbo jAi??ga. ValstybinAi??mis savo galiomis turime galimybAi?? plAi??toti ekonomikAi??, keldami sau politinA? ideologinA? lietuvybAi??s tvirtinimo tikslAi??.
ArtAi??jantis jubiliejus akina A?dAi??miau paA?velgti A? save ai??i?? kokie buvome ir kokiais tapome. Turime ne tik pasauliui, bet ir sau rodyti, jog esame valstybingumo A?imtmeA?io verta tauta. Dera prisiminti ir atminti tuos moderniosios lietuvybAi??s puoselAi??tojus, kurie anais sudAi??tingais laikais per palyginti trumpAi?? istorinA? laikAi?? valstieA?iA? tautAi?? ai??zpavertAi??” savarankiA?ku pasaulio istorijos subjektu ai??i?? valstybAi?? kurianA?ia ir puoselAi??janA?ia nacija. TautA? daugybAi??, taA?iau savas valstybes turinA?iA? nAi??ra daug. Savas valstybes turinA?ias ir valstybingumo patirties sukaupusias tautas vadiname nacijomis, priskirdami jas tarsi aukA?tesniam tautA? raidos laipteliui. Tas laiptelis atitinka vakarietiA?kAi?? moderniosios tautos apibrAi??A?tA?. Prisiminsime lietuvybAi??s ai??ztAi??vA?” plejadAi?? ai??i?? SimonAi?? DaukantAi??, VincAi?? KudirkAi??, JonAi?? BasanaviA?iA?. Prie jA? A?liesime ir mAi??sA? laiko A?mones ai??i?? MeilAi?? LukA?ienAi??, VytautAi?? LandsbergA?. Tikiuosi, surasime ir primirA?tA? ar visai uA?mirA?tA?, savo gyvenimus aukojusiA? valstybei ir tautai. Kad ir kokie daugelio jA? nuopelnai, iA?skirtinAi?? tarp mAi??sA? valstybAi??s kAi??rAi??jA? ir lietuvybAi??s puoselAi??tojA? yra Antano Smetonos figAi??ra. AtrodytA?, visi jA? A?inome, taA?iau ar deramai A?sivaizduojame ir suvokiame jo darbA? bei nuopelnA? apimtA? ir tuos nuopelnus pagerbiame? Juk kaip valstybAi??s vairAi?? savo rankose laikAi??s politikas, o sykiu ir mAi??stytojas jis veikAi?? visas ano meto gyvenimo sritis. TaA?iau drA?stu manyti, kad supratimo apie A?ios, sakyA?iau, kertinAi??s mAi??sA? valstybingumo figAi??ros ai??zmastAi??” gerokai trAi??ksta. TurAi??tume su dAi??kingumu pripaA?inti, jog tas tvirtas mus palaikantis A?iuolaikinAi??s lietuvybAi??s pamatas buvo padAi??tas didA?ia dalimi A. Smetonos iA?mintimi ir politine nuovoka, kadangi jis aiA?kiai suvokAi?? lietuvybAi??s tvirtinimo svarbAi?? kuriant moderniAi?? valstybAi??. Jo valdymo metais lietuvybAi??s tvirtinimas tapo esminiu valstybinAi??s politikos tikslu.
A. Smetonos vykdoma A?vietimo politika iA?auklAi??jo jaunimo kartAi??, kuri jautAi?? paA?aukimAi?? tarnauti tAi??vynei. Ai??itai puikiai atsiskleidA?ia daugelio tremtiniA?, taip pat senosios kartos kultAi??ros A?moniA? prisiminimuose. Tai buvo, sakytume, organiA?kA? patriotA? karta, kuri labiausiai ir pasiprieA?ino sovietiniams okupantams pokario metais. GyvybinAi?? jA? pasiaukojimo galia jauA?iama iki A?iol. O smetonine vadinta A?vietimo sistemos dvasia gyvavo ir sovietmeA?iu ne tik tarp mokytojA?, bet ir kai kuriose politinAi??se institucijose. NeturAi??tume A?ito uA?mirA?ti. OkupacinAi?? valdA?ia tA? patriotA? labiausiai ir nekentAi??, labai tiksliai juos A?vardydama ai??i?? ai??zburA?uaziniai nacionalistai”. Jie buvo europietiA?kos burA?uazijos sluoksnio atmaina su stipria nacionaline jausena. Ypatinga lietuviA?ka atmaina, kurios nacionalizmas buvo niekam negrasantis ai??i?? sugyvenantis, visiems teisAi?? bAi??ti kitoniA?kais pripaA?A?stantis nacionalizmas.
LietuviA?kosios nacionalinAi??s jausenos, tad ir lietuvybAi??s esminiai bruoA?ai ryA?kAi??ja iA? A. Smetonos minA?iA?, tapusiA? valstybAi??s politikos gairAi??mis. Visiems A?inomas jo A?sitikinimas, kad ai??zvieningas tautiA?kos linkmAi??s turi bAi??ti auklAi??jimas mokykloje, visose valstybAi??s ir visuomenAi??s A?staigose, visame kultAi??riniA? organizacijA? tinklo bendravime”1Ai??(p. 329). TaA?iau ta mintis susiejama su keletu kitA?, kurios ir suteikia lietuvybei iA?skirtinumo bruoA?A?. Jis aiA?kiai suvokAi??, kad nacionalinAi??s valstybAi??s kAi??rimas bei lietuvybAi??s tvirtinimas susijAi??s ir su kitomis Lietuvoje gyvenanA?iomis tautinAi??mis bendruomenAi??mis. BAi??tina vienaip ar kitaip nustatyti santykius su tomis bendruomenAi??mis. Kokie tie santykiai turAi??tA? bAi??ti? Jis ypaA? paryA?kina, kad Lietuvoje ai??ztautinAi??s maA?umos ne svetimA?aliai, o savi pilieA?iai, ne svetimtauA?iai, o kitatauA?iai” (ten pat, p. 342). Labai aiA?ki sAi??moninga, toliaregiA?ka ir politiA?kai visiA?kai A?iuolaikiA?kai skambanti mintis, o sykiu ir politinAi?? nuostata savas ir svetimas skirtA?, kuri A?taigoja tam tikrAi?? susiprieA?inimAi?? su svetimais, keisti kitokia skirtimi: visi mes savi, taA?iau tautiniu atA?vilgiu esame kitokie. PasitelkAi?? dabartinA? filosofinA? A?odynAi?? galAi??tume sakyti: politinAi?? Kito gerbimo ir santykiA? su Kitybe puoselAi??jimo programa. Stiprinant lietuvybAi?? sykiu puoselAi??jami ir santykiai su Kitais, kuriems Lietuva taip pat yra sava ar gimtinAi??. Tie kiti yra savo gimtosiomis kalbomis kalbanA?ios ir savo kultAi??rinA? tapatumAi?? puoselAi??janA?ios tautinAi??s bendruomenAi??s. IA?keltas tautinAi??s valstybAi??s ir lietuvybAi??s stiprinimo tikslas nestelbAi?? maA?umA?, juolab neteigAi?? bAi??tinumo asimiliuoti ar asimiliuotis ai??i?? jis buvo grindA?iamas maA?umA? teisiA? puoselAi??jimu, jA? kultAi??rinio tapatumo ugdymu: ai??zNepasiduokime zoologiA?kiems nacionalizmams. MAi??sA? tautiA?kumas visuomet buvo idealus. Kur nevalia kalbAi??ti savo gimtAi??ja kalba, iA?paA?inti savo tikAi??jimo, ten nAi??ra A?moniA?kumo”2Ai??(p. 219). A. Smetona niekingomis laikAi?? visokias rasistines, didvalstybines, nacionalsocialistines, imperialistines idAi??jas, teisinanA?ias vienA? tautA? vieA?patavimAi?? ir nuA?eminanA?ias kitas tautas bei A?mones, ir nepaliovAi?? tvirtinAi??s bendrAi?? politinAi?? teisingumo nuostatAi??, kuri ir A?iuo metu iA?lieka aktualiausia siekiamybAi??.
Sunku bAi??tA? atsakyti A? klausimAi??, koks A. Smetona iA?kyla mAi??sA? kultAi??rinAi??je atmintyje? Gal toje bendresnAi??je atmintyje dar net nesusiklostAi?? aiA?kesnis jo paveiksAi??las? Juk ir daugelio mAi??sA? atmintyje jis ryA?kAi??ja nelygu politinAi??s nuostatos, istorijos supratimas, sAi??sajos su dabartine politine bei ideologine konjunktAi??ra. MAi??sA? visuomenAi??s sAi??monAi??je likAi?? nemaA?ai liekanA? to purvo, kurA? ant A. Smetonos pylAi?? anA? metA? kairieji, o vAi??liau sovietinAi?? valdA?ia, siekdama iA?trinti jo veiklAi?? iA? A?moniA? atminties. Tas purvas buvo su nemenka patyA?iA? doze: neva, ai??zpabAi??gAi??s”, ai??zbridAi??s” ir pan. Daugelis atsimena prezidentAi?? paA?iepianA?ius plakatus. Geriau bAi??tA? atsidavAi??s sovietiniA? humanistA? malonei. Beje, nepriklausoma mAi??sA? valstybAi?? kol kas taip ir nepasistengAi?? iA?siaiA?kinti paslaptingos A. Smetonos A?Ai??ties JungtinAi??se Valstijose aplinkybiA?. SovietinAi??s ideologinAi??s kilmAi??s ir prezidento pravardA?iavimas ai??zfaA?istu”, kuris atgautos nepriklausomybAi??s metais buvo kiek suA?velnintas ai??i?? ai??zautoritaras”. Nedaug kas svarsto, o koks likimas laukAi?? Lietuvos, jei ne 1926-A?jA? perversmas. Juk nedaug trAi??ko, kad kairieji paimtA? valdA?iAi??. Tie kairieji, kurie visAi?? laikAi?? prieA?inosi Lietuvos nepriklausomybei. O su jais savo viltis siejo ne tik vienijimosi su Rusija, bet ir su Lenkija ar Vokietija A?alininkai. NAi??ra sunku A?sivaizduoti istorinA? Lietuvos ir Baltarusijos valstybAi??s SovietA? SAi??jungos sudAi??tyje scenarijA?. Kremliui ir tokA? A?gyvendinti nebAi??t buvAi?? pernelyg sunku.
Ilgai sovietmeA?iu kartotas melas savaip prilimpa ai??i?? A?iAi??ri, A?iuo metu net moksliniuose darbuose iA?lenda tam tikri iA? to melo kylantys vertinimai. Neskatina jo nuopelnA? deramai pripaA?inti ir Europos SAi??jungos politikoje vyraujanti A?tarumo visokiems nacionalizmams nuostata. Priklijavus istoriniam veikAi??jui ai??znacionalisto”, juolab ai??i?? ai??zfaA?isto” etiketAi??, jis paverA?iamas nepageidaujama vieA?uose svarstymuose figAi??ra. Nesvarbu, kad pats buvo arA?iai nusiteikAi??s prieA? visokius ai??zzoologinius nacionalizmus”. O gal imkime ir nebijokime. PasiryA?kime. Esame paveldAi??jAi?? didA?iulA? lietuvybAi??s palikimAi??, kuris A?pareigoja ne tik paminAi??ti graA?ias sukaktis, bet ir didinti tAi?? palikimAi?? kasdieniu darbu. Juolab kad plika akimi matyti stiprAi??janA?ios nacionalistinAi??s mAi??sA? didA?iA?jA? kaimyniA? jausenos, kurios vis labiau paverA?iamos tam tikromis politinAi??mis pretenzijomis, spaudimu ar net A?antaA?u. Tokioje aplinkoje atsidavAi?? kai kuriA? mAi??sA? politikA? ir kultAi??ros veikAi??jA? raginimams saviA?udiA?kai ai??zlauA?yti stereotipus” greitai neteksime ne tik lietuvybAi??s savasties, bet ir valstybAi??s.
PlAi??todami lietuvybAi?? turAi??tume visokeriopai stiprinti smetoninius jos pamatus. Visokius A?Ai??kius ai??zLietuva lietuviams” dera laikyti, sakyA?iau, A. Smetonos nuveikto lietuvybAi??s darbo iA?davyste. Tokiais A?Ai??kiais paneigiamas lietuvybAi??s ai??zA?moniA?kumas”, joje glAi??dintis esminis sugyvenamumo principas. Nepaisant to, kad valstybAi??s kAi??rAi??jas yra ypatingas subjektas ai??i?? lietuviA? tauta, pati valstybAi?? yra sava visiems jos pilieA?iams. Nereikia bijoti ir ai??zypatingo subjekto” sAi??vokos ai??i?? kaip tik jam galioja tautA? apsisprendimo teisAi??s nuostatos. Lietuviai ta teise pasinaudojo, ji ir iA?skiria lietuvius iA? visA? A?alyje gyvenanA?iA? kitatauA?iA?. Tik tiek. TautA? apsisprendimo teisAi?? yra esmiA?kai ai??znacionalistinAi??”, taA?iau tikruoju nacionalizmu ji paverA?iama tik valstybinAi??s politikos bAi??du ai??i?? kai valstybAi??s politika nuA?emina kitatauA?ius, versdama juos asimiliuotis kaip svetimtauA?ius. MAi??sA? valstybAi??s kAi??rimo politika buvo nukreipta taip, kad joje visi kitatauA?iai galAi??tA? puoselAi??ti savo gimtAi??jAi?? kalbAi?? ir kultAi??rinA? tapatumAi??. Net anuo metu, kai valstybAi??s kAi??rimo kultAi??rinAi??s pajAi??gos buvo gana menkos, o miestuose gyveno gausios, kultAi??riA?kai stiprios, istorinAi??s kultAi??rinAi??s atminties saistomos A?ydA? bendruomenAi??s, sukaupusios didelAi?? europinAi?? miestiA?ko gyvenimo patirtA?. Kitas dalykas, kad tokie A?Ai??kiai susisieja su vienu iA? A?Ai??toniA?kA?jA? pavidalA? ai??i?? nacionalsocializmu. Net kai du A?Ai??toniA?kieji pavidalai ai??i?? stalininis ir hitlerinis ai??i?? susirAi??mAi?? kovoje dAi??l pasaulinio vieA?patavimo, nAi?? vienas jA? netapo niekuo geresnis. Netapo ai??zgerieA?iais” nAi?? vienos tA? armijA? kovotojai. Tad mums derAi??tA? tik dA?iaugtis iA?mintimi tA? lietuviA?, kurie vokieA?iA? okupacijos metais taip ir nesubAi??rAi?? jokio SS rinktinio dalinio ir uA? tai nukentAi??jo.
Pastatydami A. Smetonai paminklAi?? Vilniuje parodytume, jog gerai suvokiame Vilniaus reikA?mAi?? mAi??sA? valstybei ir lietuvybei. Lietuva jos prezidento asmenyje niekada nepripaA?ino Vilniaus okupacijos ir miestAi?? laikAi?? tikrAi??ja valstybAi??s sostine. A. Smetonai Vilnius buvo A?ventas gyvybinAi??s lietuviA? valstybingumo galios simbolis ir A?altinis. Ai??vAi??sdami valstybingumo A?imtmetA? neabejotinai prisiminsime DidA?jA? lietuviA? seimAi?? Vilniuje, 1905 m. pirmAi?? kartAi?? Europai, o ypaA? Lenkijai parodA?iusA? lietuviA? tautos brandAi?? ir jos valstybingumo siekius. Seimo prezidiuman buvo iA?rinktas ir A. Smetona. Beje, tai datai paA?ymAi??ti A?aligatvin prie Filharmonijos A?klota atmintinAi?? plyta su ne tik netiksliu, bet ir kvailoku A?raA?u. Lietuviai jA? gal ir perskaito, o daugybAi?? turistA? tikrai ne, tad tiesiog mindo tAi?? atminimAi??. Sunku pasakyti, kam A?ovAi?? A? galvAi?? toks mindomas paA?ymAi??jimas, taA?iau neabejotina, kad A?ia esama ir sAi??moningos gilesnAi??s prasmAi??s. A. Smetona aktyviai dalyvavo visose lietuvybAi??s tvirtinimo ir skleidimo draugijose, leido ai??zVilties” laikraA?tA?, o vAi??liau ai??zVairo” A?urnalAi??. 1917 metais tapo Vilniuje A?kurtos Lietuvos Tarybos pirmininku, kuri ir paskelbAi?? atkurianti nepriklausomAi?? demokratinAi?? valstybAi??. Ai??dAi??miau paA?velgus matyti, kad A. Smetonos veiklos pAi??dsakA? kupinas visas Vilniaus senamiestis, tad nepatingAi??kime surasti tinkamAi?? vietAi?? jo paminkliniam, o sykiu ir mAi??sA? istorinio valstybingumo A?enklui. Tam tinkamA? vietA? senamiestyje yra ne viena. Kad ir didA?iulAi?? aikA?tAi?? prie PrancAi??zijos ambasados. TaA?iau tai jau detalAi??s. Manau, A?monAi??s patys iA?rinks tinkamiausiAi??. Pasvajokime ir susitelkime. Nebijokime tapti stipresni ir valstybingesni.

1Ai??Smetona A. A. Smetonos pasakyta paraA?yta 1927ai??i??1934. ai??i?? Kaunas: Spindulys, 1992.
2Ai??Ibid.