Vapsvos efektas

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??RaA?ytojo A?vilgsniu
AUTORIUS:Ai??Daiva TamoA?aitytAi??

DATA: 2012-08

Vapsvos efektas

Daiva TamoA?aitytAi??

Vapsvos ir drugio simbiozAi?? ai??i?? gamtos reiA?kinys, kurA? stebAi??jAi??s Charlzas Darwinas pagrA?stai suabejojo, ar Dievas, kuris yra absoliutus gAi??ris, summum bonum, ai??i?? tikrasis siaubo filmo apie vabzdA?iA? gyvenimAi?? KAi??rAi??jas? Ai??iuolaikinAi?? filmavimo kamera ir mikroskopas leidA?ia dar kruopA?A?iau iA?tirti dramAi??. Ai??tai vapsva prakiurdo nieko nenutuokianA?ios riebios kirmAi??lAi??s odAi?? ir prifarA?iruoja kAi??nAi?? kiauA?inAi??liA?. KiauA?inAi??liai pamaA?Ai??le virsta lervomis. Laisvai naudodamosios gyvybinAi??mis uA?grobto organizmo funkcijomis, jos ramiai sau minta kAi??no viduriais, o kai suauga, per odAi?? iA?lenda lauk ai??i?? beje, ne iA? eilAi??s per vienAi?? skylAi??, kaip reikalautA? neregAi??tu svetingumu pasinaudojusiA?jA? etiketas, o iA? karto daugybAi??je vietA?, ai??i?? ir pradeda kokonA? vijimo stadijAi??. Tada leisgyvAi?? ai??zmaitintojaai??? suskanta elgtis dar keisA?iau: ne ropoja A?alin pagaliau paAi??st ar gydytis A?aizdA?, o gina neapsaugotas lAi??liukes. Dengia jas savo kAi??nu, be atilsio mojuoja galva, raitosi. Kai vapsvos pagaliau iA?sirita, suA?alota, visiA?kai iA?sekusi ir niekam nebereikalinga, taip ir nevirtusi plaA?take kirmis nugaiA?ta. Entomologai iA?tyrAi??: parazitas ai??zpraplauna smegenisai??? ir pakeiA?ia mAi??stysenAi?? taip, kad A?eimininkas tampa valdomas prieA? savo valiAi?? ir elgiasi prieA?ingai sveikam protui. A?engia tiesiai A? praA?Ai??tA? ir daugina bAi??simA? A?udikA? armijAi??. SukreA?ianti gamtos sAi??monAi?? pateikia ir daugiau panaA?iA? fenomenA?. Antai parazituojamos skruzdAi??lAi??s gali pavirsti ai??zuogomisai??? tam, kad jas sulestA? paukA?A?iai, arba, metusios savo palikuonis mirti badu, rAi??pinasi A? jA? skruzdAi??lynAi?? apsimetAi??lio sudAi??tais kiauA?inAi??liais. IA?protAi??jAi?? A?iogai tampa saviA?udA?iais ai??i?? atkakliai ieA?ko kAi??dros ir ai??zsavanoriA?kaiai??? skandinasi, nes tik vandeny juos apsAi??dAi?? kraugeriai gali susiporuoti…

Kad ir kokios rafinuotos bAi??tA? sadomazochizmo formos gamtoje, aukA? elgesys lieka iki galo nepaaiA?kinamas. Moksliniu poA?iAi??riu, aukai suleistos cheminAi??s medA?iagos paralyA?iuoja savigynos mechanizmAi??, taA?iau kaA?in ar to pakanka, kad pakistA? veiksmA? taktika. Pasirodo, pora vapsvos kiauA?inAi??liA? ai??zpasiaukojaai???: nustoja vystytis ir lieka kirmAi??lAi??je tam, kad galAi??tA? iki pabaigos A?vykdyti planAi??. Ir skruzdA?iA? grieA?tai reglamentuotAi?? socialinA? gyvenimAi??, instinktus pranokstantis elgesys ir saviA?udiA?kas suzombinto padaro tikslingumas A?iurpina sAi??moninga A?Ai??toniA?ka logika. Keista, lygiai taip pat kai kurie biologai mAi??gina moksliA?kai A?rodyti, kad A?simylAi??jAi??s A?mogus yra valdomas chemijos ir dAi??l to ai??zapankaai???, kad meilAi?? ai??i?? tai tam tikrA? hormonA? ir menamo feromonA? poveikio padarinys. AukA?tesnAi?? evoliucinAi?? valdymo pakopa ai??i?? ne tiesiogiai, ryjant uA?grobtAi?? kAi??nAi??, o ai??zsu pulteliuai??? per saugA? atstumAi??…

A?moniA? skruzdAi??lynas, A?irA?iA? lizdas ai??i?? argi ne mAi??giamos literatAi??rinAi??s pernaA?os? Pastaruoju metu Lietuvoje vykstanA?ius procesus A?vardyA?iau metafora ai??zvapsvos puola sveikAi?? tautos kAi??nAi??ai???. A?inoma, su ironija, taikoma pasAi??monAi??s strate-gams, kurie A?mogaus bAi??tA? devalvavo iki visuomeninio gyvAi??no statuso. Antraip daug tiksliau bAi??tA? tarti ai??i?? vyksta dievA? ir demonA? kova, A?Ai??tbAi??tinAi??s gAi??rio ir blogio imtynAi??sai??i??

Sausis, vasaris ir kovas mAi??sA? A?aliai ypatingi ai??i?? gausu iA?kilmingA?, svarbiA? valstybiniA? sukakA?iA?, vyksta knygA? mugAi??, teikiami nacionaliniai ir vyriausybiniai apdovanojimai. Ai??iemet tie mAi??nesiai atidengAi?? ir ilgalaikius, ir naujus procesus, rodanA?ius Lietuvos valstybAi??s pulso pokyA?ius. DesperatiA?kai padaA?nAi??jo jis kaip tik tada, kai buvo mAi??ginama dar sykA? sureA?isuoti precedentAi?? jau turAi??jusA? ai??zsaugumoai??? skandalAi?? ai??i?? apA?meiA?ti ir paA?alinti du aukA?tus FinansiniA? nusikaltimA? tyrimA? tarnybos pareigAi??nus. Tiksliau, kai buvo radikaliai A?meiA?tui pasiprieA?inta. VSD, URM, PrezidentAi??ra, prokuratAi??ra ir teismai vAi??l atsidAi??rAi?? visuomenAi??s dAi??mesio centre; ai??zSnoroai??? banko afera, pedofilijos, Golovatovo, GatajevA? ir kitos rezonansinAi??s bylos, energetikos projektai, prieA?rinkiminAi??s partijA? kovos, svarbiausios aktualijos susiklostAi?? ir persipynAi?? taip, kad kaip niekad iA?ryA?kAi??jo tikrieji A?vykiA? kaltininkai ir galimi A?eA?Ai??liniai vadeivos, apsinuogino konkreA?iA? asmenA? pozicijos ir tikroji valstybAi??s politinAi?? bAi??klAi??. JAi?? galima konstatuoti vienu sakiniu: Lietuvoje nacionalinAi??s valstybAi??s kAi??rAi??jams ir jos suverenui ai??i?? tautai gyventi nebesaugu. AukA?ti jAi?? ginantys pareigAi??nai gali bAi??ti apA?meiA?ti ir iA?mesti A? gatvAi??, jA? geras vardas ir net gyvybAi?? ai??i?? skatiko verti.

Tegu A?io straipsnio kertinis A?odis bus saugumas. Saugumas yra tai, ko siekia kiekviena gyva bAi??tybAi?? A?emAi??je. Saugumo tarnybA? veiklos efektyvumas ir darbo pobAi??dis atspindi pamatinius faktinius ir simbolinius pokyA?ius ne tik mAi??sA? A?alyje. Pakirsti A?alies saugumo tarnybA? autoritetAi?? ir jas uA?valdyti ai??i?? tikras uA?kariavimas. Tai suprantanti saujelAi?? mAi??stanA?iA? ir laisvA? A?moniA?, ilgAi?? laikAi?? stebAi??jusiA? ir mAi??ginusiA? analizuoti prieA?taringus A?vairiA? asmenA? ir grupuoA?iA? veiksmus, pagaliau susitelkAi??. SusivienijusiA? pilietiniA? judAi??jimA? akcijA? klasteris ai??zUA? teisingumAi??ai??? ai??i?? istorinis A?vykis, liudijantis, kad pirmAi?? kartAi?? po dvideA?imt dvejA? metA? Lietuvoje subrendo situacija, kurios baigtis tiesiogiai lems paA?ios Lietuvos ateitA?. Vasario 22-oji, kovo 17-oji ir balandA?io 14-oji ai??i?? tai A?simintinA? mitingA? dienos Vilniuje prie PrezidentAi??ros ir Seimo, kai visuomenei A?sipareigojusiA? ir jos rinktA? politikA? buvo paklausta: su kuo einate, su tauta ar su kriminalizuotu instituciniA? ai??zvalstybininkA?ai??? ir pagal jA? dAi??delAi?? A?okanA?iA?jA? klanu, iA? kurio nusikalstamos veiklos gijos driekiasi A? visas pilieA?iA? gyvenimo sferas? Atsakyta buvo iA? karto: A? Daukanto aikA?tAi?? A?monAi??s nebuvo A?leisti, o prie Seimo jiems pasiAi??lyta negrA?sta automobiliA? stovAi??jimo aikA?telAi??, kurioje bAi??tA? tekAi?? braidyti po purvAi?? iki keliA?. IA?drA?sta A? teismAi?? patraukti NepriklausomybAi??s Akto signatarus BronislovAi?? GenzelA?, RomualdAi?? OzolAi?? dAi??l to, kad valanda anksA?iau, nei oficialiai leista, ir ne toje vietoje pradAi??jo mitingAi??. Leidimo laikAi?? ir vietAi?? pakeitAi?? rengAi??jams neA?inant ir jA? specialiai neinformavo. Kieno nurodymu? SavivaldybAi??s klerkA? nuomonAi?? tapo svaresnAi?? uA? Seimo nutartA?, nors klerkA? aplaidumas ir sykiu sAi??moningas konstituciniA? pilietiniA? bei administraciniA? teisiA? pamynimas, kaip paaiA?kAi??jo teisme, akivaizdus. UA? administracinius paA?eidimus mAi??ginama kelti bylas ir kitiems visuomenininkams. ai??zA?aliA? juostA?ai??? ir ai??zTie-SOSai??? akcijos, skirtos simboliniam valdA?ios apsivalymui nuo korupcijos, TV visiA?kai ignoruojamos, tarsi pilietinAi??s visuomenAi??s renginiai neegzistuotA? ir nebAi??tA? verti atspindAi??ti A?iniose. Jose dalyvaujantys A?ymAi??s disidentai ai??i?? NijolAi?? SadAi??naitAi??, Vladas Terleckas, Alfonsas Svarinskas ai??i?? nebAi??ra TV reportaA?A? herojai, kaip bAi??davo SAi??jAi??dA?io laikais. Nepaisydami amA?iaus, pareigA?, partinAi??s priklausomybAi??s ir teisingumAi?? ginantys A?monAi??s savo kailiu patyrAi??, kad ten, virA?uje, jA? balso negirdi; atvirai juos palaiko nedaug aukA?tA? politikA?, A?vieA?ia tik pora likusiA? objektyviA? A?iniasklaidos A?idiniA?.

KodAi??l visuomenAi?? nebeA?tinka jos rinktai valdA?iai? Kas, pasak visuomenininkA?, ai??zuA?valdAi??ai??? valstybAi??? TokiAi?? prielaidAi?? daryti tenka, nes nacionalinis transliuotojas LRT iA? tiesA? neatspindi objektyvios tikrovAi??s. Tam tikrus procesus galima laikyti neleistina svarbiausiA? A?alies institucijA?, pirmiausia teisAi??saugos, diskreditacija.

ValstybAi??s niekas neuA?valdAi??. Tai mes patys jAi?? dar 1992-aisiais taikiai atidavAi??me tiems, kurie nuo tada, kaip ir iki tada, A?iAi?? valstybAi?? ir tvarkAi??. Tyliai sutikome, kad nevyktA? desovietizacija ir liustracija, kad tikrieji faktai ir dokumentai nepasiektA? vieA?umos, kad komunistai ir KGB atsarginiai, stribai, A?vairaus plauko kolaborantai, prasisiekAi??liai lyg niekur nieko A?alyje uA?imtA? strategines ir prestiA?ines pareigas, vadovautA? aukA?A?iausioms valstybinAi??ms institucijoms, aukA?tosiose mokyklose ketvirtA? amA?iaus ugdytA? ateinanA?ias kartas. PritarAi??me, kai ai??zsavanoriA?konai??? tremtin botago ir ragaiA?io principu pradAi??tas masiA?kai varyti jaunimas, privalantis bAi??ti A?alies ateitimi, kada iro iA?sklaidytos A?eimos, vyko vaikA?, motinA? ir tAi??vA?, broliA? ir seserA? atskirties tragedijos, o kriminalinis pasaulis paslaugiai dengAi?? epochines ai??zbuvusiA?jA?ai??? kilnojamojo turto ir finansA? avantiAi??ras. NesiprieA?inome, kai buvo pristeigta A?alingA? partijAi??liA? ir svetimA? valstybiA? neaiA?kiais tikslais tiesiogiai finansuojamA? ai??zkultAi??rosai??? ar ai??zmokymoai??? centrA?. Ai??statymais nepadarAi??me svarbiausiA? A?ingsniA?, o ypaA? nenubrAi??A?Ai??me ribos, uA? kurios tam tikri asmenys dAi??l praeities neturAi??tA? teisAi??s iA?kelti savo kandidatAi??ros rinkimuose, steigti partijas ir bankus, pretenduoti A? VyriausybAi??s, Seimo, Prezidento postus, visA? ministerijA? ir savivaldybiA? pareigas. ProfesionaliA? analitiniA? straipsniA?, panaA?iA? A? EglAi??s Wittig-MarcinkeviA?iAi??tAi??s ai??zNacionalinAi??s etikos griuvAi??siai, arba Kaip nuA?udyti valstybAi?? jos intelektualA? rankomisai??? (ai??zKultAi??ros baraiai???, 2012), praktiA?kai nebuvo, nors normaliomis aplinkybAi??mis tokios analizAi??s turAi??jo bAi??ti raA?omos kiekviename visai visuomenei skirtame rimtesniame laikraA?tyje ar A?urnale. Pagaliau ai??i?? kaip didA?iausiAi?? amA?iaus pasiekimAi?? ai??i?? A?tvirtinome moralinA? reliatyvizmAi??.

Dievas ir pasaulinAi??s aplinkybAi??s mums pametAi??jo istorinAi?? progAi?? tapti nepriklausoma A?iuolaikine lietuviA? nacija. LaisvAi?? reikAi??jo auginti ir puoselAi??ti, bet, perfrazuojant kontroversiA?ko filmo pavadinimAi??, niekas nenorAi??jo dirbti, t. y. atkakliai diena iA? dienos kurti ir tvirtinti nepriklausomos Lietuvos valstybingumo pamatus, padAi??tus pasiaukojusiA? A?moniA?. UA?tat veikAi?? tie, kurie tarsi turAi??jo savaime atgailauti uA? praeitA?, dar geriau ai??i?? patys nusiA?nioti galvas, kaip sovietmeA?iu suvaidinti vieA?Ai?? atgailavimo spektaklA?, gal net atlikti A?engfengo seansAi??, o idealiu atveju ai??i?? leistis tolimojon Igarkon ar Vorkuton ir dar toliau, prie LaptevA? jAi??ros, idant snieginoje Sibiro ramybAi??je ir tyloje, kartkartAi??mis suAi??A?iant taigai ar susidauA?iant ledo lytims, jiems suskambAi??tA? provoslaviA?kas nuodAi??miA? atleidimas. Bet jie ai??zstaiga pamirA?oai??? A?viesA? komunizmo rytojA? ir jo etikAi??, horizonte iA?vydAi?? kur kas geresnAi?? ateitA?, veikiau, greitAi?? pelnAi?? seikAi??janA?iAi?? dabartA?. Tokiomis aplinkybAi??mis, nors ir su pagAi??sdinimais, stojimas A? Europos SAi??jungAi?? buvo sklandus ir atitiko Michailo GorbaA?iovo bAi??simA?jA? ai??zbendrA? europietiA?kA? namA?ai??? vizijAi??. VienAi?? globalinAi?? sistemAi?? pakeisti kita ai??i?? juokA? darbas, o perraA?ant popierius, dirbant su struktAi??riniais fondais ir bukai klijuojant direktyvas galima uA?dirbti begalAi?? pinigA?. PrasidAi??jo nuosekli sovietinAi??s sistemos restauracija ir reabilitacija naujomis sAi??lygomis.

Dabar norAi??A?iau padaryti pauzAi?? ir paklibinti raA?tingA? A?moniA? pasitikAi??jimAi?? intelektualais, tarsi jie bAi??tA? tikrieji, o gal ir vieninteliai ai??zne marsieA?iaiai???, galintys sutvarkyti valstybinius reikalus. Kad sutvarkyti gali, ir labai veiksmingai, rodo Mindaugo TamoA?aiA?io mokslinAi??s studijos apie Lietuvos intelektualA? ai??i?? raA?ytojA?, menininkA? ir visuomenAi??s veikAi??jA? vaidmenA? LietuvAi?? parengiant SovietA? Rusijos okupacijai 1940 metais. Tiesa, daug svarbiau iA?studijuoti aplinkybes, kuriomis likviduotas literatAi??rinis ai??zTreA?ias frontasai??? pakliuvo A? komunistinAi??s propagandos nasrus, o inteligentija tuo metu klusniai lyg uA?hipnotizuota vykdAi?? LietuviA? draugijos TSRS tautA? kultAi??rai paA?inti veiklAi??, o iA? tikrA?jA? ai??i?? sudarAi?? idealias sAi??lygas A?valgybiniam ir komunistA? rAi??mimo darbui A?alyje. KontrA?valgybai teliko bejAi??giA?kai stebAi??ti, kaip URM ir VSD pareigAi??nai kartu su sovietA? ambasadoriais kelia tostus uA? ai??znekaltAi??ai??? kultAi??rA? suartAi??jimAi?? ai??i?? vardan galimos naudos ir gerA? santykiA? su kaimyne, manipuliuojanA?ia Lietuvos santykiais su Lenkija. Scenarijai ir dabar nekeiA?iami, nes kam keisti tai, kas veikia? Sykiu veikia sentimentai ir ideologija, A?siurbta A? pasAi??monAi?? mokslA? metais, kai formuojasi lemiami jauno A?mogaus pasaulAi??A?iAi??ros principai. Petrograde ir kituose carinAi??s bei prieA?karinAi??s Rusijos miestuose priversti A?gyti aukA?tAi??jA? iA?silavinimAi?? lietuviA? inteligentai, tarp jA? minAi??tos draugijos pirmininkas Vincas KrAi??vAi??, buvo prijaukinti prie su sovietine tapatinamos ai??zdidA?iosios rusA? kultAi??rosai???, todAi??l be pasiprieA?inimo prarijo patys ir platino jos propagandines meno parodas ir kino seansus, daA?niausiai draudA?iamus Lietuvos valdA?ios (!). Liguistas psichologinis fenomenas, kai skaitlingos nacijos pasiekimai ir ai??zkultAi??rinis pranaA?umasai??? taip uA?valdo asmenybAi??, kad A?i nacijos labui iA?siA?ada savo A?emAi??s, kalbos ir istorijos, beveik su ja susitapatina, yra gerai A?inomas. A?avAi??damiesi F. Dostojevskiu ar A. A?echovu, mAi??sA? intelektualai A?kandin sukairAi??jusios Europos ai??znepastebAi??joai???, kAi?? apie Rusijos kruglodurovus, A?arikovus ir verchovenskius kalba patys rusA? klasikai. Kita vertus, kodAi??l A?avAi??tis P. A?aikovskio muzika yra tas pats, kaip paklusti jo tAi??vynAi??s interesams, gali paaiA?kinti tik keistai politizuota logika.

Tikras intelektualas labiau uA? viskAi?? vertina asmeninAi?? laisvAi??, todAi??l jo fetiA?izuojamas protas gali nuvaA?iuoti bAi??giais, kurie baigiasi pirminei nuostatai prieA?ingomis loginAi??mis iA?vadomis. Intelektualas maA?A? maA?iausiai nepatikimas, nes jis angaA?uojasi tik sau ir savo vizijai. DaA?nai jis neturi nAi?? elementarios politinAi??s nuovokos. A?inoma, intelektualai gali kurA? laikAi?? pabAi??ti su tauta ir jAi?? A?kvAi??pti, kodAi??l gi ne. Sigitas Geda A?siminAi?? genialiu aforizmu: ai??zDidelAi??j tautoj daugiau kvailiA?.ai??? Tik jis buvo dar ir poetas, turintis kaitriAi??, neklystanA?iAi?? vidinAi?? intuicijAi??, sAi??A?inAi??, o ne ribotas proto galerA? darbininkas. Vadovauti tautai turAi??tA? kiti ai??i?? praktiA?ki ir vitaliA?ki A?monAi??s, gebantys priimti greitus, ryA?tingus ir gyvybiA?kai svarbius sprendimus. Jie turi degti sAi??A?ine, drAi??sa ir tiesa. Tautas veda ne filosofai, bet karA?ygiai. Tai nepasikeitAi?? nuo antikos laikA?. Mes jA? ai??i?? neturime (jie ai??zneutralizuotiai???). Ko verti kai kurie gerbiamA? Tomo Venclovos, Leonido Donskio, KAi??stuA?io Girniaus pasisakymai, patarinAi??jimai politikoje? Kai pradedama mojuoti lietuviams teisingumo botagu panosAi??je, matyti narcizinis noras A?siterpti A? istorinA? diskursAi??, laviruojant tarp kairuoliA?kA? ir visagaliA? VakarA? ir ai??zmotinosai??? Rusijos. SartriA?ka pozicija. AA? ai??i?? filosofas, literatas, mokslininkas, garsenybAi??, man viskas galima. Net tokia pozicija, kaip JAV ramiai gyvenusio Alberto Einsteino, kuris spaudA?iamas panaikino savo paraA?Ai?? po peticija dAi??l SSRS mokslininkA? pasmerkimo. GAi??dinga XX a. istorija, kurios niekas neiA?trins. TaA?iau Vytauto RadA?vilo, Vytauto RubaviA?iaus, Vytauto DaujoA?io, Vlado Terlecko, Algirdo Patacko ir daugelio kitA? nepriklausomai mAi??stanA?iA? arba disidentinAi??je kovoje uA?sigrAi??dinusiA? kovotojA? mintys A? platesnA?, tarptautinA? politinA? kontekstAi?? neA?sileidA?iamos. Vien tik Vytauto Landsbergio replikos apie visus be iA?imties svarbiausius politinius A?vykius iA?lieka tiesos garantu ir tam tikru matu, nes jo, kaip kokio lietuviA?ko Sacharovo, iA? medijos taip lengvai neiA?trinsi. Ir pagaliau birA?elA? sekAi?? visiA?kai gAi??dingas kabinetiniA? intelektualA? akibrokA?tas ai??i?? vieA?as laiA?kas dAi??l Juozo AmbrazeviA?iaus-BrazaiA?io iA?kilmingo perlaidojimo valstybAi??s lAi??A?omis. Pasirodo, kad ilgai keltas visuomenAi??s, ypaA? jaunosios kartos, klausimas dAi??l gAi??dingo nesiprieA?inimo sovietA? ir naciA? okupacijai buvo sAi??moningai neatsakytas, nors atsakymas ai??i?? esmingai atkuriantis tautos garbAi?? ir orumAi?? ai??i?? buvo ir yra. Posovietiniai istorikai ir intelektualai ilgai falsifikavo 1941 metA? birA?elio 23 d. sukilimo ir Laikinosios vyriausybAi??s reikA?mAi??, jAi?? nuolat menkindami ir sAi??moningai klaidindami visuomenAi??, didvyriA?kAi?? Lietuvos A?moniA? pastangAi?? iA?silaisvinti suplakdami su nacizmu ir antisemitizmu. Ir A?A?kart ai??zlaiA?keai??? tos datos prasmAi?? ai??i?? vienintelis ano laikotarpio A?iaudas, uA? kurio gali nusigriebti palikuonys ai??i?? buvo iA?kreipta. Nesvarbu, kad plika akimi matyti tie patys sovietiniai A?tampai, kaltinimai faA?izmu… PaleckiA? gildijos retorika, nepasikeitusi ir A?iandien. Ir tai galima vadinti intelektualiniu veiksmu?! PerA?asi antikinAi?? iA?vada: intelektualas politikoje ai??i?? nelaimAi??. Ne visi gali bAi??ti sokratai; aristofanais apsimesti A?ymiai paprasA?iau ir naudingiau.

Taigi ko norime iA? intelektualA?? Ne jie raA?o istorijAi??. Jie selektyviai jAi?? apraA?inAi??ja. Pagal savo skonA?. IstorijAi?? (neraA?ytAi??) raA?o intelektualA? niekinamas vidu-rinysis sluoksnis, studentai, A?viesuomenAi??. Vedliai tik nukreipia istorijos energijAi??. O jos mes kaip tik stokojame ai??i?? nukraujavusios, emigravusios, uA?simirA?usios. TodAi??l ir bAi??tina atgaivinti tiesos balsAi??, sAi??A?iningai iA?studijuoti istoriografijAi?? ir jAi?? nuA?viesti visuomenei. Negalima daryti pavirA?utiniA?kA? iA?vadA?, ignoruojant totalitariniA? valstybiA? bei nusikalstamA? reA?imA? naudotas konspiracines priemones ai??i?? dokumentA? klastojimAi??, mAi??ginimAi?? sukirA?inti visuomenAi??s grupes, melagingus liudijimus, mAi??sA? valstybei prieA?iA?kA? planA? ir juos atskleidA?ianA?iA? duomenA? A?slaptinimAi??. Kol nebus atkurta istorinAi?? tiesa, tol bus klastojama ir dabartis.

NAi??dien visas pasaulis skamba dAi??l norvego Breiviko A?vykdytA? A?udyniA?. Bet juk ir mes turAi??jome panaA?ias A?udynes ai??i?? 1998 metais tokio ZavistonoviA?iaus iA?- A?udytAi?? visAi?? DrauA?iA? kaimAi??. Breivikas A?udAi?? iA? neapykantos kitatauA?iams (afroamerikieA?iams, musulmonams), lenkas ZavistonoviA?ius ai??i?? iA? neapykantos lietuviams. KAi?? turime? Breivikas kalinamas ir teisiamas, yra pirmuosiuose pasaulio A?iniasklaidos puslapiuose, o ZavistonoviA?ius, pridengtas spec. tarnybA? (kokiA??), pabAi??go. Spaudoje ai??i?? tyla, nieko nerasi, lyg nieko nebuvo. Niekas tarptautinAi??je bendruomenAi??je A?io kraupaus fakto neA?ino. PerA?asi mintis: lietuvis pasaulio akivaizdoje ai??i?? ne A?mogus. JA? galima nuA?auti kaip A?unA?. Kaip sakoma, nAi?? lapAi?? nesulos. Kai apie A?A? A?vykA? papasakojau mokslininkui iA? JAV Peteriui Heehsui, vieA?Ai??jusiam balandA?io mAi??nesA? Lietuvoje, jis nepatikAi??jo. O man buvo gAi??da aiA?kinti, kad lietuviai iki A?iol bijo tarptautinei bendruomenei skA?stis dAi??l savo bAi??dA?. SveA?iAi?? nuvedA?iau A? genocido aukA? muziejA?. Kai P. Heehsas, per ausines iA?klausAi??s valandos paskaitAi??, priAi??jo prie nukankintA? partizanA? stendo ir egzekucijA? kameros, jo reakcija buvo baisi ai??i?? atrodAi?? taip sukrAi??stas, kad teiA?tarAi??: ai??zItai??i??s enoughai??? (ai??zPakankaai???). IA? to padariau porAi?? iA?vadA?: pirma, apie sovietA? vykdytAi?? genocidAi?? uA?sienieA?iai iki A?iol ne kaA?in kAi?? A?ino, antra, tiesa jiems pernelyg kraupi. Iki keturiasdeA?imt penkiA? suA?audytA? A?moniA? per parAi??… SeptyniasdeA?imt tAi??kstanA?iA? nekaltA? aukA?. Be teismo, vedant iA? kameros A? kamerAi??, kankinant uA?darose garso nepraleidA?ianA?iose ai??zminkA?toseai??? vienutAi??se, karceryje, vandens kamerose. Istoriko, nuolat raA?anA?io A? mokslo spaudAi?? XX a. pirmos pusAi??s indA? nacionalizmo ir nepriklausomybAi??s kovA? tema, verdiktas buvo trumpas: ai??zAnglA? kolonizatoriA? veiksmai yra niekas, palyginti su sovietais.ai??? Ir matAi?? jis ne visAi?? statistikAi?? ai??i?? be dviejA? A?imtA? aA?tuoniasdeA?imties tAi??kstanA?iA? tremtiniA?. Dekanozovas, Serovas ir Berija rengAi?? galAi?? septyniems A?imtams tAi??kstanA?iA?. SutrukdAi?? karas. Taigi, ar mes gerbiame savo kankiniA? atminimAi???

Vargu. Knygynuose ramiai sau guli knyga apie Lietuvos partizanA? ai??zaukasai??? iA?kalbingu pavadinimu ai??zPartizanA? terorasai???. Knygos rengAi??jai ai??zpamirA?oai???, kad stribai vykdAi?? sovietinio NKVD nurodymAi?? apsimesti partizanais ir persirengAi?? vykdAi?? akcijas, todAi??l valstieA?iai negalAi??jo susigaudyti, kas apsilankAi?? jA? sodybose ai??zbaudA?iamA?jA? akcijA? metuai???. Ai??ioje polemikoje svarbu nepainioti etiniais principais organizuoto rezistencinio judAi??jimo [kaip tokio] su pavieniais nusiA?engimais ai??i?? tai esminis skirtumas. Lietuvos partizanA? ir ryA?ininkA? A?ygdarbiai ne tik nutylimi, bet tapo mada juos smerkti. Akivaizdu, kad tai politinis uA?sakymas. GalbAi??t tA?, kurie iA?sijuosAi?? perraA?inAi??ja istorijAi??. Teroras ai??i?? bolA?evikA? legitimizuotas terminas, jA? taktikos ir strategijos A?erdis. Kaip visada, nusikaltAi??lA? iA?duoda jam A?prasti A?odA?iai ar daiktai. Stribukai (ai??zistrebiteliai???), vadinkim tiesiai, A?mogA?udA?iai, ai??i?? dar gyvi, o juos paA?A?stantys tyli. A?udikA? palikuonys nAi?? nesirengia atsiriboti nuo nusikalstamos tAi??vA? ir seneliA? veiklos, nors jA? niekas grupiniais nusikaltimais nekaltina. TodAi??l, kad sudaromos sAi??lygos agresyviai ginA?iai, paminant tautos didvyriA? nuopelnus. Nepaskelbti tautos budeliA? sAi??raA?ai ai??i?? per dvideA?imt dvejus nepriklausomybAi??s metus. Bjauriausia, kad per A?ventes buvAi?? kolaborantai A?ildosi tikrA? kankiniA? A?viesoje, sako kalbas… PartizanA? atminimo iA?niekinimas ai??i?? baisiausias dabarties reiA?kinys, nors aiA?ku, kad jA? istoriniA? darbA? pagarsinimas padAi??tA? atsitiesti Lietuvai. 1941ai??i??1953 metA? rezistencija ai??i?? aA?aka lietuviA?kojo valstybingumo prieA?A? gerklAi??je. TodAi??l taip karA?tligiA?kai bandoma uA?gniauA?ti tiesAi??.

Vlado KalvaiA?io ai??zSustiprinto reA?imo barakasai??? (prozos A?edevras, kuris privertAi?? ir juoktis, ir verkti), Petro Venslovo ai??zKartybiA? taurAi?? ai??i?? iki dugnoai??? ai??i?? vieni reikA?mingiausiA? pastarA?jA? metA? literatAi??ros kAi??riniA? apie tuos laikus. NorAi??A?iau paklausti: kiek A?moniA? A?ias knygas perskaitAi??, juk jos nebuvo iki uA?dusimo reklamuojamos? Pasitenkinta eiliniu kompromisu: PatriotA? premija A?teikta RAi??tai Ai??epetys uA? romanAi?? ai??zTarp pilkA? debesA?ai???. Ir vAi??l iA?lindo servilizmas. Knyga iA?versta A? 29 uA?sienio kalbas, nes autorAi?? gyvena JAV ir turi ryA?iA? Holivude, kuris neva rengiasi statyti pagal kAi??rinA? filmAi??. Faktiniai netikslumai ir tai, kad knyga buvo kupiAi??ruota, mat iA?lepintam vakarieA?iui tikroviA?ki Sibiro tremtiniA? gyvenimo vaizdai gadintA? apetitAi?? (o iA? tiesA? jis nenori tikAi??ti apraA?omomis baisybAi??mis, nes tai ai??i?? ai??ztoo muchai???, ai??zper daugai???), kad menka jos literatAi??rinAi?? vertAi?? (vertimas, ko gero, geresnis uA? originalAi??), mAi??sA? vertintojams neturAi??jo reikA?mAi??s. SakyA?iau, geriau A?virblis rankoje nei briedis girioje, bet juk briedA?iA? turime visAi?? bandAi??! Ai??tai kur kaip ant delno politikos kurtizaniA? spindesys ir skurdas! Lygiai taip pat pompastiA?kai apdovanotas filmas ai??zLedo vaikaiai???, kurA? paA?iAi??rAi??jus sukyla apmaudas: uA? didelius europinius pinigus ai??i?? tokia lAi??kA?ta saldi dainelAi??? Filme rodomi tik iA?valyti vagonai, dailiai senuA?iukAi??s nupasakotas vienas kitas buitinis faktas, o daugiausia vietos skiriama… latviA? liudininkams. Ir, be kita ko, pusAi?? laiko A?iAi??rovAi?? gundo Stalino laikA? plakatai apie spaliukA? ir pionieriA? rojA?, kurie labiausiai ir A?stringa A? atmintA?. LietuviA? tremtiniA? gyvenimo tikrovAi?? visiA?kai neatspindAi??ta, net nulakuota. Na, A?inoma, ai??i?? gal tai ir buvo tik ekskursija A? aA?igalA?? VisiA?ka gAi??da ai??zfilmA? kAi??rAi??jamsai???, nesugebantiems sukurti nAi?? vieno padoraus filmo apie Lietuvos iA?silaisvinimo kovas ir kanA?ias, o verti dAi??mesio ai??ztrumpuliaiai??? plaA?iosios visuomenAi??s nepasiekia, rodomi vos kartAi?? ir praktiA?kai be reklamos. Man mielesnis R. Ai??epetys nuoA?irdumas, kai A?i prisipaA?A?sta, kad ir jai buvo nepakeliama suA?inoti apie tokius sovietA? nusikaltimA? mastus, net buvo nusprendusi darbAi?? mesti. TaA?iau iA?tesAi??jo, o dabar autorAi?? stebina iA? viso pasaulio gaunamA? atsiliepimA? liAi??tis ai??i?? iA? A?moniA?, kurie nieko neA?inojo. Vienas japonas net paraA?Ai??, kad nuo A?iol jam lietuviA? tautos heroizmas ai??i?? pavyzdys ir A?kvAi??pimo A?altinis. kAi?? jis pasakytA?, jei perskaitytA? ne apie eiliniA? A?moniA? sugebAi??jimAi?? iA?gyventi lageriuose, bet apie ginkluotAi?? partizanA? pasiprieA?inimAi??? Jei A?ios temos filmA? kAi??rimui bAi??tA? metama bent menkiausia milijardiniA? Holivudo iA?laidA? dalis, turAi??tume galimybAi?? pasirodyti pasauliui visiA?kai kitaip. PasimatytA? tikroji lietuviA? tautos genocido vieta istorijoje. Ai??tai kAi?? ir stengiamasi nuslAi??pti nuo pasaulio visuomenAi??s akiA?. GirdAi??jau Georgeai??i??o W. Busho kalbAi?? Vilniaus RotuA?Ai??s aikA?tAi??je, o jo A?odA?iai tebeskamba ausyse: ai??zDaugiau jokiA? JaltA? ir VersaliA?… Nuo A?iol jAi??sA? prieA?as ai??i?? mAi??sA? prieA?asai???… Kartais pasidaro iA? tiesA? gaila, kad JAV taip toli, jog jai ekonomiA?kai nenaudinga ginti LietuvAi??, kaip ir jos partizanA? po karo. Ar JAV prezidento A?odA?iai ai??i?? tai atsipraA?ymas uA? iA?duotAi?? mAi??sA? rezistencijAi??? Ar tai nepasikartos?

A?iAi??rint A? dvideA?imt metA? vykdomAi?? valstybAi??s A?moniA? demoralizavimo procesAi??, A? dirbtinA? reliatyvizmo chaosAi??, ryA?kAi??ja visai nechaotiA?ka tendencija arA?iai propaguoti, reklamuoti ir vieA?inti ai??zNaujosios kairAi??s 95ai??? apologetA? ir visokiA? Europos SAi??jungos finansais remiamA? lygiA? teisiA? institutA? bei maA?umA? veiklAi??. Nors Nidos VasiliauskaitAi??s aforizmas apie tai, kad vertybiA? buvimAi?? apskritai reikia A?rodyti, tapo delfinAi??s A?iniasklaidos norma, nAi??ra nieko stebAi??tina, kad knygA? mugAi??je kaip didA?iausiAi?? literatAi??rinAi?? vertybAi?? net kelios televizijos kameros fiksavo AudronAi??s UrbonaitAi??s ai??zCukruotAi?? A?uvA?ai???, o paskui rodAi?? tarsi mugAi??s sensacijAi?? per ai??zvisuomeninAi??ai??? TV. Tad pacituokime autorAi??: ai??zSukA?iams lengviausia iA?paA?inti tiesAi?? apie saveai??? (p. 34); ai??zMano profesija ai??i?? nevertybiA? platintojaai??? (p. 38); ai??zA?monAi??s be vietos ir biografijos A?gyja teisAi?? elgtis kaip tinkami: galimybAi?? tapti nepakaltinamam visA? tautybiA? klajAi??nus iA?A?auna A? keliAi??. Svarbu pasirinkti vaidmenA?ai??? (p. 150). Ai??tai koks yra A?alyje propaguojamos liberalistinAi??s santvarkos etinis smaigalys, iA?reikA?tas visiA?kai atvirai. IA?reikA?tas ir per patA? knygos pristatymAi??, kuriame dalyvavo rinktinAi?? reliatyvios moralAi??s, reliatyvios lytinAi??s arba politinAi??s orientacijos ar kilmAi??s publika, kuri savuoju dvilypumu taip didA?iuojasi, tarsi tai bAi??tA? neprilygstama vertybAi??. TrumpA? A?urnalistiniA? A?inuA?iA? raA?ymo A?protis, A?vardytas kone raA?ytojo stiliumi, tinka atskleisti kai kuriA? kovotojA? uA? ai??zpilietinAi??sai??? visuomenAi??s teises motyvus, o jie vien dAi??l propaguojamo estetinio atgrasumo, tuA?tumo, kaA?kokio nenusakomo luoA?umo ir akivaizdaus suktumo liktA? tuA?A?iu aidu, jei ne galinga suinteresuotA? grupiA? finansinAi?? ir medijA? parama. Taigi reliatyvizmas, kad ir kAi?? tvirtintA? jo apologetai, turi prasmAi?? ir suvokiamas kaip kaA?kAi?? reiA?kianti nuoroda bAi??tent tada, kai yra bent numanoma jo prieA?ybAi?? ai??i?? vertybiA? sistema. Antraip niekas ir dAi??mesio nekreiptA? A? visokius rAi??kautojus ai??i?? juk stipri demokratija tai leidA?ia. O kad antivertybiA? diegimas proporcingai susijAi??s su absurdo lygmenA? pasiekusiu lietuviA? kaip tautos ujimu, A?eminimu, mistiniais kolektyviniais A?vairiausio pobAi??dA?io kaltinimais, provokacijomis, tiesiog patyA?iomis ai??i?? jau tapo lyg ir antrAi??ja vikA?ro oda. KaA?kaip keistai ir kryptingai iA?lenda atvirkA?tinAi??s vertybinAi??s nuostatos: pradedamos sverti tautA? kanA?ios ir paaiA?kAi??ja, kad genocidas genocidui nelygu, kad yra iA?skirtiniA? genocidA?, kiauliA?, lygesniA? tarp lygiA?, kad kankinamam ir A?udomam lietuviui skauda maA?iau, kad skaiA?iuoti kitatauA?iA? komunizmo nusikaltimA? dalyviA? Lietuvoje, A?iukA?tu, nevalia, nes ai??zprocentas nieko nereiA?kiaai???, o kitA? tautA? iA?skirtinio genocido pamatu nuolat nurodomas bAi??tent aukA? ir budeliA? skaiA?ius, o jei jo nepakanka, apkaltinama visa tauta. Tai yra vienas baisiausiA? A?iuolaikinAi??s dvigubos moralAi??s pasireiA?kimA?, reiA?kiamA? liberaliA?jA? intelektualA?. Geriau kaip GA?nteris Grassas pusAi?? amA?iaus patylAi??tA?, jei jau savo akyse rAi??sto nemato. UA?tat nAi??nai bet kuri maA?uma Lietuvoje turi teisAi?? A?ygiuoti pagrindiniu sostinAi??s prospektu ir, pavyzdA?iui, kovo 17-Ai??jAi?? streikuoti, bet iA? tikrA?jA? minAi??ti Lietuvos valstybingumui grasinusiAi?? datAi??. O taikus jaunimas kovo 11-osios laisvai minAi??ti jau negali, nes iA? anksto apA?aukiamas faA?istA? sambAi??riu, ruoA?iamos provokacijos, spaudoje pasirodo iA? anksto sukurpti melagingi apraA?ymai to, ko nebuvo. Ai?? kontekstAi?? A?vedamas netgi toks oksimoronas, kaip ai??zsovietA? remiami partizanaiai??? (ai??zGlobal Postai???). Pats techninis ai??zmaA?umA?ai??? terminas yra labai sAi??lygiA?kas, politiA?kai angaA?uotas ir pavojingas, nes istorijoje apstu pavyzdA?iA?, kaip juo manipuliuojant kurstoma etninAi??, religinAi?? ir socialinAi?? neapykanta, kartais perauganti A? katastrofAi??. BAi??tent A?i kategorija atitolina tikros pilietinAi??s visuomenAi??s perspektyvAi??, kurioje visi A?monAi??s jauA?iasi laisvi ir lygAi??s, savo kultAi??rinio ar kitokio savaimingumo jokiu pagrindu dirbtinai nediferencijuoja ir neprieA?ina kitiems. YpaA? graudu, kai maA?ai vos trijA? milijonA? tautai, kuriai gresia iA?nykimas, iA? daugiamilijoniniA? tautA? pusAi??s taikomi drakoniA?ki A?statymai, kurie primena vilkA? A?statymus avidAi??je.

Vien tinklaveika liko neA?veikta, nors bandymA? bAi??ta. Tik stebAi??tis gali, kiek protingA? ir gerai informuotA?, situacijoje aiA?kiai susigaudanA?iA?, neabejingA? Lietuvos likimui A?moniA? gyvena mAi??sA? A?alyje ir kitose valstybAi??se. IA? daugelio tekstA? ir komentarA? gali pasimokyti ai??znieko nematantysai??? skydinAi??s laidA? vedAi??jai. A?monAi??s buriasi aikA?tAi??se, dalijasi nerimu ir paskutinAi??mis A?iniomis. PrasidAi??jAi??s antrasis SAi??jAi??dis rodo dirbtinai sukeltAi?? krizAi??. Vapsvos efektas A?gijo atvirAi?? formAi??.

Ir vis dAi??lto ai??i?? kodAi??l? MaA?iausiai dAi??l trijA? prieA?asA?iA?. Pirmoji ta, kad dAi??l neA?vykusios desovietizacijos A?iuolaikinAi??je Lietuvoje nebuvo pasmerkti ir iA? principo tebAi??ra taikomi bolA?evikA? A?teisinti kriminaliniai valdymo principai, laikomi normalia priemone. ValdA?ios suprieA?inimas su visuomene taip pat yra tiesioginis stalinizmo reliktas. A?lugdant jaunA? demokratijA? autoritetAi??, tai labai veiksminga. RyA?kiausias tokio susidorojimo pavyzdys ai??i?? didA?iausia Europos A?alis Ukraina. Antra, stalinizmo nusikaltimA? niekas Vakaruose aukA?A?iausiu politiniu lygmeniu neA?vertino taip kaip hitlerizmo, nors studijA? pakanka A?rodyti ne tik jA? giminingumAi??, bet ir savitarpio sAi??veikAi??. TreA?ia, vadinamoji vakarietiA?ka realioji politika yra sociopolitinAi??s eugenikos ir socialinio darvinizmo porAi??A?is. TodAi??l A?mogaus teisAi??mis ir laisvAi??mis dangstomas leidimas tenkinti net deformuotus biologinius poreikius negali nekontrastuoti su faktais, kad nuolat paA?eidA?iamos kitA? visuomenAi??s grupiA? teisAi??s ir laisvAi??s. Tada veiksmingiausia priemonAi?? ai??i?? teisAi??s ir teisingumo atskyrimas. Be to, kas turi valdA?iAi?? ir pinigA? ai??i?? tas ir teisus, ir teisAi?? jo pusAi??je. Tokioje hipokrizAi??s kreA?iamoje vakarietiA?koje sistemoje nestebina ne tik nacijoms ar asmenA? grupAi??ms taikomi dvigubi standartai. IA?kalbingas faktas, kad niekam, be JAV prezidento Baracko Obamos, nerAi??pi Tibete susideginantys vienuoliai ir net Kinijos planuojamas Dalai Lamos nuA?udymas, A?iam teikiant palaiminimAi?? (apie A?iAi?? jA? pasiekusiAi?? informacijAi?? Jo Ai??ventenybAi?? kalbAi??jo spaudai). Dvasinio Tibeto vadovo pastangos atkreipti pasaulio dAi??mesA? A? tibetieA?iA? tautos agonijAi?? vakarieA?iA? paverA?iamos antA?mogiA?ku farsu. Dalai Lamai teikiamos taikos premijos ir kabinami ordinai, tarsi jis bAi??tA? popA?vaigA?dAi??, taA?iau sykiu realiai nedaroma nieko, kas pateisintA? A?ios civilizacijos A?mogiA?kumAi?? (prancAi??zai sukAi??rAi?? jaudinantA? filmAi?? bAi??tent apie tai, bet niekas nepasikeitAi??). Lietuva, pradAi??jusi modernAi??jimo keliAi?? su trispalve, simbolizuojanA?ia A?moniA? lygybAi??, laisvAi?? ir brolybAi??, tampa A?iA? vakarietiA?kA? vertybiA? A?kaite, nes XXI a. pradA?ioje jos esmiA?kai reprezentuoja pakitusiAi??, natAi??ralistiA?kai suvokiamAi?? gerovAi??. Tuomet kAi??niA?kos silpnybAi??s, pamaA?Ai??le legalizuojant biologiniA? poreikiA? pirmenybAi?? (narkotikus, prostitucijAi??), tampa galinga priemone valdyti valstybAi??, vis dar manipuliuojant iA?likusia baime bAi??ti iA?vieA?intam. Bet tik tol, kol nebus A?teisintos vis atviresnAi??s ir A?emesnAi??s tA? poreikiA? tenkinimo formos, uA? kurias dar neseniai buvo baudA?iama kalAi??jimu. Liberalizuotas ai??i?? iA?laisvintas ai??i?? nusikalstamumas aukA?tesniajai A?mogaus prigimA?iai. Ai??tai tokia liberalizmo kaina, ir toks mAi??sA? visA? saugumas. VapsvA? puota ant aukos kAi??no.

Kaip Vakarai priAi??jo ribAi??, kai kraA?tutinis liberalizmas baudA?iasi demokratijAi?? paversti policine santvarka, kuri visuomenAi??s balso slopinimo bAi??dais primena totalitarines? Kaip atsitiko, kad Lietuvoje iA?oriA?kai gyvenimas teka ramia vaga, liaudis turi duonos ir A?aidimA?, bet A?alia, tarsi paraleliniame pasaulyje, vyksta tiesos balso slopinimas ir susidorojimas su jos siekianA?iais padoriais A?monAi??mis? IA? tiesA? sisteminis liberalizmas yra bejAi??gis, nes kasa duobAi?? viskam, kAi?? deklaruoja ginAi??s. KaA?kurioje fazAi??je jis virsta parazituojamos kirmies sindromu, o A?i fazAi??, kurios vardas biopolitika, gimdo baimAi??, abejingumAi?? ir nihilizmAi??. A?mogus negali jaustis saugus visatoje, iA? kurios paA?alintas dvasinis transcendentinis matmuo. Vis smarkiau verA?iami panA?iai ant rankA? tA? A?moniA?, kurie stengiasi A?A? matmenA? iA?saugoti. Teismai, virtAi?? savo prieA?ybe, A?mogA? teisia uA? tiesAi?? ir vieA?Ai?? vertybiA? iA?paA?inimAi??. Sutinkama su saujelAi??s diktuojamu galios diskursu, kurio tikslas yra iA?plauti trapiAi?? sunkiai sukurtA? vertybiA? hierarchijAi??, atsigrAi??A?iant A? barbariA?kas A?monijos evoliucijos fazes ar recidyvus A?iuolaikiniame pasaulyje. Teismai, kurie remiasi A?takos grupAi??s A?tvirtintais melagingais postulatais, nAi??ra teisAi??ti. Kaip galima A?rodyti savo tiesAi?? teisme, jei teisAi??jai a priori sprendimus grindA?ia A? vertybes neatsiA?velgianA?iomis nuostatomis? Dar blogiau, kai manipuliuojama tomis vertybAi??mis dvigubA? standartA? principu. Taip pat ir Lietuvoje, paminant visAi?? kompleksAi?? pamatiniA? mAi??sA? kultAi??ros puoselAi??jamA? vertybiA?, pataikaujama atavistiniams ir grobuoniA?kiems ai??zA?mogiA?kA?jA? iA?tekliA?ai??? santykiA? modeliams. Atsiranda vietos revanA?istiniams buvusiA? okupaciniA? reA?imA? perAi??mAi??jA? kAi??slams, restauruojama A?eminanti, atsilikusi santykiA? su kaimynais iA?orAi??je ir viduje bAi??klAi??, uA?uot stiprinus ryA?ius ir bendradarbiavimAi?? su kaimynystAi??je koegzistuojanA?iais paA?angiais judAi??jimais, kurie taip pat bando iA?siverA?ti iA? ydingos praeities rato ir sukurti geresnes visuomenes. Tai psichologinio pobAi??dA?io negalia, sAi??monAi??s uA?temimas, kuriam prieA?nuodis tik vienas: stiprus bendrystAi??s ir tiesos jausmas. A?moniA? laisvAi??, lygybAi?? ir brolybAi?? turAi??tA? remtis tiesa, kylanA?ia iA? prigimtinio gAi??rio, duoto A?mogui ne A?mogaus, o Dievo. Konstruoti bendrabAi??vA? ne socialinAi??s konkurencijos ir neigimo dvasia, nesiekti iA?skirtinumo, kur jo nAi??ra ir negali bAi??ti, bet ieA?koti to, kas tautas, A?moniA? bendrijas jungia. Mokytis iA? A?monijos A?viesuliA?, kurie perA?engAi?? zoologinio statuso ribas. A?emesnioji prigimtis negali diktuoti sAi??lygA? aukA?tesniajai. Ai??ito nepripaA?A?stanti anarchija ir chaosas, pasaulis be kompaso reikalingas ne A?mogui ir Dievui, bet jo prieA?ui. Jei netarnausime Dievo prieA?ui, tarnausime Dievui. Remdamiesi Dievu A?irdyje, neieA?kosime prieA?A? ir jA? neteisime.