Vasara Vilniuje prieA? A?imtmetA?

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: KultAi??ros istorija
AUTORIUS:Ai??Juozapas PaA?kauskas
DATA: 2012-08

Vasara Vilniuje prieA? A?imtmetA?

Juozapas PaA?kauskas

Antroje XIX a. pusAi??je Rusijos imperijoje prasidAi??jAi?? socialiniai ir ekonominiai procesai ai??i?? sparti urbanizacija, po truputA? demokratAi??janti visuomenAi?? ir A?sigalinti komercinAi?? kultAi??ra ai??i?? VilniA? pasiekAi?? paA?ioje XIX a. pabaigoje. DAi??l A?iA? aplinkybiA? miestas, Andrzejaus Romanowskio A?odA?iais, ai??ztapo maA?iau nei pirmaplanis, bet daugiau nei provincialusai???1. To pakako, kad VilniA? per daug nevAi??luodamos pasiektA?, pavyzdA?iui, naujausios teatro mados, kad A?ia trumpam pasirodymui sustotA? VarA?uvosAi??ai??i?? Sankt Peterburgo geleA?inkeliu keliaujanA?ios Europos scenos A?vaigA?dAi??s, bAi??tA? surengtos aukA?to lygio dailAi??s parodos, prekiaujama prabangiu vynu ar demonstruojami naujausi mokslo pasiekimai. Kita vertus, ai??zprovincialusai??? A?iuo atveju reiA?kia, kad naujosios kultAi??ros recepcija vyko slogiomis sAi??lygomis, kai, pasak dailininkAi??s Marianos Veriovkinos, karaliavo pilvas, o A?nekos apie progresAi?? daA?nu atveju likdavo tuA?A?ios. TodAi??l naujam kultAi??riniam sumanymui neretai pritrAi??kdavo tAi??stinumo: arba kAi??rAi??jas iA?vykdavo iA? miesto, arba, kaip rodo kai kuriA? draugijA? ar po keliA? metA? bankrutavusiA? Vilniaus A?iniA? pavyzdys, iniciatyva netrukdavo iA?blAi??sti.

ArtAi??jant vasarai rimtesni planai ar uA?siAi??mimai bAi??davo atidedami rudeniui. Po truputA? iA?imami antrieji langai ir tarp jA? stovintys sieros sklidini indai, o likAi?? praveriami, kad patalpA? vidun A?eitA? gaivaus oro. Parkuose ir aikA?tAi??se sprogo medA?iA?, krAi??mA? ir gAi??liA? pumpurai ai??i?? miestas A?ilo ir A?aliavo, teikAi?? pavAi??sA? ir kartu gelbAi??jo nuo dulkinA? gatviA?. PrieA? Velykas ir ruoA?iantis Pesach pradedama kuoptis namie: A?veiA?iama, gramdoma, plaunami ir A?luojami A?vairiausi neA?varumai, dulkAi??s, suodA?iai ir per metus susikaupAi?? glitAi??siai. Beveik kiekvieno namo languose ir balkonuose dA?iAi??davo patalynAi??2. Su plAi??stelAi??jusia vasaros karA?A?io banga paprastai A?monAi??s imdavo atostogas, traukdavosi iA? miesto pas gimines A? kaimus ar kurdavosi vasarvietAi??se. Likusieji gaivindavosi maudynAi??mis Neryje, eidavo pasivaikA?A?ioti A? parkAi?? ar uA?miesA?io miA?kus.

Anot statistikos, XIXai??i??XX a. sandAi??roje klimatas A?ilo, 1902ai??i??1909 m. ai??i?? santykinai vAi??so, 1910ai??i??1921 m. ai??i?? vAi??l A?ilo, o A?iAi??rint iA? keliA? A?imtmeA?iA? perspektyvos net sakoma, kad tuo metu vasaros trukdavusios 13 parA? trumpiau nei norma, nes prasidAi??davusios vAi??liau3. TaA?iau tvankiomis liepos dienomis, kai visAi?? dienAi?? pro langus puA?ia A?kaitAi??s vAi??jas, girdAi??ti miesto triukA?mas ir tvyro dulkAi??s ai??i?? vasara vis tiek atrodo karA?ta ir varginanti.

Gana gerai miesto laisvalaikio kultAi??rAi?? vasaros mAi??nesiais apibendrina Dominyko Ai??idlausko 1906ai??i??1908 m. dienoraA?tis4. Jo autoriA? ai??i?? valstieA?iA? sAi??nA? DomAi??, pabaigusA? Liepojos gimnazijAi?? ir iA?klausiusA? keliA? metA? kursus Leipcigo universitete, A? VilniA? atginAi?? imperijoje vykAi?? socialiniai ir politiniai procesai ai??i?? 1905 m. revoliucija, politinis kalinimas ir vAi??liau sekusi politinAi?? amnestija.

Ai??Reginys labai graA?us: nelygus, apA?Ai??lAi??s traA?kusiais gluosniais kalno kampas; deA?inAi??j Gedimino kalno dalis. Ta kalnis priaugusi A?vairiA? medA?iA?, iA? kuriA? kyA?o pavieni neaukA?ti trobesiai. Tolimoj matomas Ai??umano kafeA?antanas ir miesto dalis. Vakarais iA? ten skrenda orkestro garsai ir kartais matomos ugnys. Tankiai girdAi??ti paukA?teliA? A?iulbAi??jimas ir nemalonus pavarniA? krankimas: A?ie pagal VilnelAi?? medA?iuose turi lizdus. Kalnu tankiai laipioja einanti pasivaikA?A?iotA? ar pasiA?nekAi??tA? su areA?tuotaisiais.5

Ai??Jaunuolis, gal kiek neA?prastai, miestAi?? regi pro kalAi??jimo langus, taA?iau jo A?vilgsnis uA?fiksuoja Vilniaus pramogA? parkus, kuriA? A?ymiausias ai??i?? Ai??umano restoranas Botanikos sode. To meto imperinio kalAi??jimo tvarka buvusi tokia laisva, jog vienas kalinys su keliais karininkais kalAi??jimo komendanto buvo aptiktas besilinksminantis A?iame kafeA?antane.

VakarietiA?kas restoranas, A? kurA? turbAi??t lygiavosi bent kelios miesto maitinimo A?staigos (Vilniaus bajorA? klubo, prabangesniA? vieA?buA?iA?, pavyzdA?iui, ai??zSaint Georgesai???, ai??zBristolioai??? restoranai) buvo iA?rastas prieA? pustreA?io A?imto metA? kaip alternatyva kuklioms uA?eigoms. Tai vieta, skirta mAi??gavimuisi maistu, dirbanti tik fiksuotomis valandomis, turinti turtingesnA? nei tradiciniA? uA?eigA? valgiaraA?tA?, A?ia galima ateiti vienam arba su kompanija, prisAi??sti prie atskiro staliuko ir apmokAi??ti individualiAi?? sAi??skaitAi??. Nuo pat jo istorijos pradA?ios tai buvo gana demokratiA?ka vieta (viskas priklausAi?? nuo piniginAi??s) ir bAi??tent A?iose A?staigose miestieA?iai pradAi??jo mAi??gautis aristokratijos stalo malonumais.

SusibAi??rimai

Netrukus Ai??idlauskui ir kitiems politiniams kaliniams paskelbiama amnestija ir jis, turAi??damas paskirtAi?? 44 rb. per mAi??nesA? paramAi??, iA? kalAi??jimo keliauja pas GabrieliA? LandsbergA?-A?emkalnA?, kurio namai Tilto gatvAi??je aptariamu metu buvo vienas lietuviA? traukos centrA? (be kita ko, A?ia veikAi?? ir ai??zVilniaus kankliA?ai??? salAi?? bei valgykla). NeradAi??s A?eimininko, Ai??idlauskas dar spAi??ja ai??zpasirAi??dyti ir nudroA?ti teatranai???, kur dar neprasidAi??jAi??s vaidinimas ai??zPilAi??nA? kunigaikA?tisai???. Po spektaklio apie 23.30 jis uA?suka A? Naujosios gadynAi??s redakcijAi?? ai??zpasiA?nekuA?iuotiai??? ir tik tada grA?A?ta namo ilsAi??tis.

Draugijos, autoriaus minimos redakcijos ar net Ai??v.Ai??Mikalojaus baA?nyA?ia buvo vietos, kur daA?nai susitinkami paA?A?stami, kuriami visuomeninAi??s, kultAi??rinAi??s ar politinAi??s veiklos planai. ai??zMikolojaus A?ventyklos A?ventoriuje jokio paA?A?stamo neberadAi??s uA?sukau svetainAi??n (Liet. SavitarpinAi??s paA?alpos draugijos butan). Nors A?moniA? tesusirinko nedaug, imta tartis apie rinkimus DAi??mon.ai???6 Arba: ai??zNupAi??dinau ai??zNauj. GadynAi??sai??? redakcijon. RadAi??s jAi?? uA?darAi?? uA?sukau prie Dr. A. DomoA?eviA?iaus uA?sisakyti pietA?. GatvAi??j sutiktas Petras VileiA?is pakvietAi?? apsilankytiai???7. Pirmosios legalios redakcijos, amA?ininkA? liudijimu, buvo svarbios, bendraminA?ius suburianA?ios institucijos. PavyzdA?iui, Ona PuidienAi?? apie savo pirmAi?? darbAi?? ir bemaA? pirmAi??sias dienas apie 1905Ai??m. Vilniuje raA?o:

Ai??DienraA?A?io Vilniaus A?inios redakcija [ai??i??] visA? nuolatiniA? ir laikinA? lietuviA? etapo punktas, per kurA? defiliuodavo kasdien visA? sroviA? ir visokiA? sumanymA? asmenys ir idAi??jos. Redakcijos darbo valandomis eidavo ir eidavo visokie tipai vienas uA? kitos[,] ir tai buvo man lyg kokia gyvA? portretA? galerija, per kAi?? dienAi?? iA? dienos A?sigydavau paA?inA?iA? su visais Lietuvos veikAi??jais ir buvo tai begalo A?ingeidu.8

Ai??Ai??sitvirtinti mieste, gauti gerAi?? tarnybAi?? nebuvo lengva ir, kaip sako Ai??idlausko biA?iulis, daA?nas dAi??l to A?siraA?ydavo net A? kelias draugijas. Tai rodo, kad to meto Vilniaus draugijos buvo skirtos ne vien kultAi??riniam akiraA?iui plAi??sti ar laisvalaikiui maloniai leisti, bet kartu ir duodavo praktinAi??s, profesinAi??s ar visuomeninAi??s naudos. TaA?iau vasarAi?? draugijos apmirdavo: jA? nariai iA?vykdavo vasaroti uA?miestin, nesusirinkdavo A? repeticijas, geriausiu atveju buvo surengiamos trumpos gastrolAi??s po provincijAi??. TodAi??l Ai??idlausko sprendimas apsilankyti redakcijose, kuriose galima susitarti dAi??l darbo, ir kuriA? veiklAi?? vasaros karA?A?iai veikia maA?iau ai??i?? logiA?kas.

KitAi?? dienAi?? jaunuolis jau su kvietimu vyksta A? geguA?inAi?? uA?miestyje, dabartinio Vingio parko link. A?ia daug nepaA?A?stamA? A?moniA?, vyksta pasivaikA?A?iojimai ir svaidymasis kankorAi??A?iais, A?aidA?iamas ai??zSkrajojantis paA?tasai???, ai??zAguonAi??lAi??ai???, ai??zPelAi?? ir katAi??ai???, ai??zKiA?kelisai??? ir ai??zVanagAi??lisai???9. Pastarajame A?aidime, prisimena Ai??idlauskas, viena mergina taip smarkiai bAi??giojo, kad parpuolAi?? ir ai??zkiek uA?virto sijonasai???. VAi??liau A?aidimus keiA?ia choras: ai??zgirdAi??jau ir man dar neA?inomA? daineliA?. MalonAi??s balsai, lenktiniaujenti su A?iulbanA?iomis lakA?tutAi??mis, A?avinga vieta, graA?us oras dA?iugino ir kAi??lAi?? sielAi??. [...] Buvo alaus, limonado, piragaiA?iA?. GrA?A?ome namo 23 val.ai???10

KitAi?? dienAi?? linksmintis A? VerkiA? priemiestA? vykstama garlaiviu, gAi??rimasi parku ir rAi??mA? ansambliu. UA?nugaryje palikus dvokiantA? ir be modernios kanalizacijos miestAi??, gamtoje jauA?iama tikra atgaiva ai??i?? ai??zstaA?iai ryjamas gardus puA?ynA? kvapasai???11. PasivaikA?A?iojus A?sijungiama A? paA?A?stamA? ratAi??, o A? miestAi?? grA?A?tama valtelAi??mis, dainuojama, taA?komasi vandeniu, o vAi??liau ir ai??zA?ildomasiai??? sAi??dint A?alia merginA?. Beje, flirtuoti, 23 ar vAi??lesnAi?? valandAi?? grA?A?ti poromis iA? geguA?iniA?, kuriose dalyvaudavAi?? ir iki pusantro A?imto A?moniA?, sprendA?iant iA? Ai??idlausko dienoraA?A?io, buvusi gana daA?na praktika: ai??zLiuoso laiko turiu labai daug, bet dar neiA?mokau, kaip reikiant sunaudoti: nieko dar neraA?au ir tik skaiA?iau. 20, 24, 27 geguA?Ai??s ir vakar dalyvavau LietuviA? geguA?inAi??se. Laikas jose praeina graA?iai ir smagiai, nes visuomet bAi??na neblogA? merginA?ai???12.

Ai??idlauskas dienoraA?tyje mini, jog paA?A?stamus daA?nai sutikdavAi??s gatvAi??je ai??i?? tokie susitikimai pavirsdavAi?? vaikA?tynAi??mis iki vAi??laus vakaro. ai??zGrA?A?damas iA? miesto ties dabokle (ne pirmAi?? kartAi??!) sutikau [VerAi?? ir SoniAi??, ai??i?? J.Ai??P.] JuA?kaites, Burcevaites, NadAi?? KiseliovAi??-TomofiejAi??vAi?? ir realistAi?? [BarcevaitAi??s LiusAi??s brolA?]. Linksmai paplepAi??jome ir nutarAi??me 23 d. padaryti ekskursijAi?? A? A?aliAi??jA? eA?erAi??. Visa kompanija mane lydAi??jo iki Petro A?ventyklos, o aA? juos palydAi??jAi??s atgal sugrA?A?au namo po pirmos valandos naktA?.ai???13 DaA?nai sutiktieji pakviesdavo A? savo salonAi?? pabendAi??rauti, pavaiA?indavo gAi??rimais, o gana erdAi??viuose butuose A?aisti A?vairAi??s A?aidimai, skambinta pianinu ar dainuota.

Minimi salonai pirmiausia buvo privaA?iA? namA? kambarys sveA?iams priimti. Tokio pobAi??dA?io patalpos atsirado augant miestieA?iA? ekonominei galiai, kai buvo pradAi??ta A?renginAi??ti nuosavus ar nuomojamus prabangius bAi??stus, kuriuos stengtasi apstatyti pagal tuometinA? skonA? ir kiekvieno supratimAi??, jaukiai ir prabangiai. IA?tyrus nemaA?ai atvejA?, galima daryti iA?vadAi??, jog salonai, nors ir bAi??dami vieta, kurioje A?eimininkai galAi??jo suburti kviestiniA? paA?A?stamA? kompanijAi??, daugiausia buvo moterA? erdvAi??. Vyrai daug laisviau galAi??jo jaustis miesteAi??ai??i?? jie A?ia dirbo ir tai leido kasdien stebAi??ti miesto modernAi??jimAi??. Be to, uA?uot Ai??jAi?? A? namus, vyrai galAi??jo rinktis alternatyvAi??: taip pat praA?matniai ai??znumebliuotAi??ai??? klubAi??, nemaA? neprastesnAi?? malonaus laiko leidimo vietAi??, kur gal net daA?niau pasitaikydavo proga maloniai pabendrauti privaA?ioje draugijoje. Ai?? klubus burtasi megzti homosocialiniA? kontaktA?, burtasi pagal kilmAi??s, iA?silavinimo ir kitokius poA?ymius ai??i?? tad tai buvo daug uA?daresnAi??s vietos nei draugijos. TodAi??l Ai??idlauskui, jaunam ir nelabai pasiturinA?iam inteligentui, toliau aptariamo Vilniaus bajorA? klubo gyvenimo iA? arti patirti neteko.

BajorA? klubas

Anot miestA? gidA?, XX a. pradA?ios Vilniuje klubA? buvo keletas: BajorA?, veikAi??s OginskiA? rAi??muose MilijonA? gatAi??vAi??je A?iemAi??, o vasarAi?? persikeldavAi??s A? nuosavAi?? namAi?? KryA?iA? kalno papAi??dAi??je, uA? Botanikos sodo, taip pat KarininkA? susirinkimo klubas dab. Ai??v. Ignoto baA?nyA?ios teritorijoje, Ai??achmatA? mylAi??tojA? ratelis ai??i?? Gedimino prospekte, Mavroso name14. Klubai jA? nariams iA?ties galAi??jo priminti namus: panaA?us ir jA? saloniA?kas interjeras, ir jA? socialinAi?? funkcija. PrieA?ingai nei salonas namuose, klubas vyrams (iA? esmAi??s klubA? nariai buvo tik vyrai) buvo erdvAi??, skirta uA?megzti homosocialinA? kontaktAi??, klube jie buvo apsirAi??pinAi?? viskuo, kas bAi??tina A?iam kontaktui uA?megzti ir palaikyti15.

Kokie buvo klubA? nariA? poreikiai ir uA?gaidos aptariami laikotarpiu Vilniuje, geriausiai mums atskleis iA?likAi?? BajorA? klubo ai??i?? Klub Szlachecki ai??i?? dokumentai. XIXAi??a. viduryje A?steigtas klubas ne itin skyrAi??si nuo VakarA? Europos ir Rusijos imperijos klubA?: susiburta pagal kilmAi?? A? erdvAi??, kurioje buvo galima patirti bendrumAi??, iA?gyventi panaA?ius jausmus ir aptarti idAi??jas. Kas gi vienijo apolitiA?ko Rusijos klubo narius? IroniA?kai, taA?iau gana taikliai A? A?A? klausimAi?? atsako XIX a. antros pusAi??s Sankt Peterburgo gyvenimo liudytojas, kaip vienintelA? bendrAi?? interesAi?? A?vardijantis kortas. ai??zTik jos lygina ir apjungia A?monesai???, ai??i?? tikina stebAi??tojas, pridurdamas, kad laikraA?A?ius ir A?urnalus vidutinis klubo narys gali paskaityti ir namie16. Beveik po 60 metA?, jau kuriant tautinAi?? Lietuvos valstybAi??, Darbo balso publicistas raA?ys, kad kortos yra pagrindinAi?? kiekvienos A?alies luomA? pramoga, ai??i?? ir Lietuva A?ia ne iA?mintis.

Ai??Kiek aA?arA? ir kiek brangaus laiko praleidA?ia prie kortA?, viso neiA?moksime, nes kiekvienas tAi?? liAi??dnAi?? apsireiA?kimAi?? A?ino. Tas baisus A?pratimas yra A?siplatinAi??s ne tiktai po LietuvAi??, bet, galima sakyti, po visAi?? pasaulA?, tarpe visA? luomA?. [...] Kas gi loA?ia tomis kortomis? LoA?ia visi: pradedant nuo inteligento, kuris skaitos knygas ir laikraA?A?ius[,] baigiant paprasA?iausiu nieko neskaitanA?iu rankpelniu darbininku.17

Ai??AukA?tesniems visuomenAi??s sluoksniams maistas, puotos, banketai ne tik leido demonstruoti savo turtAi??, galiAi??, rafinuotumAi??, taA?iau visa tai kone tiesiogiai perkelti A? lAi??kA?tAi?? restorane uA?sisakius, pavyzdA?iui, perkAi??no oA?elA?. LuominAi??je visuomenAi??je socialiai save suvokdami asmenys taip pat turAi??jo suprasti, kad, pavyzdA?iui, norint bAi??ti bajoru, reikia ir valgyti kaip bajorui. Ir, atvirkA?A?iai, nenorintieji afiA?uoti savo kilmAi??s, pirmiausia turAi??jo keisti savo mitybAi??.

Deja, neaptikome iA?likusio Vilniaus bajorA? klubo valgiaraA?A?io, ai??i?? kitokA? dokumentAi??, aiA?kiau parodantA? A?ia besilankiusiA? valgymo tradicijas, jA? kulinarines madas, vargu ar galime A?sivaizduoti, ai??i?? taA?iau iA?likusi klubo nariA? skundA? knyga suteikia A?iek tiek erdvAi??s tyrimui. Nors klubo nariai raA?tu ir vieA?ai skundAi??si nelabai daA?nai, taA?iau plika akimi matyti, kad maistas buvo negarbingo sAi??raA?o virA?uje. Ai??tai 1912 m. rugsAi??jo 15 (28)Ai??d. vienas turtingiausiA? vilnieA?iA? ai??i?? I. Korwinas Milewskis18Ai??ai??i?? pietavimAi?? klube lygina su lAi??tu nuodijimu: kaip jis teigia skundA? knygoje, klube jis jau kelioliktus metus kiekvienAi?? dienAi?? valgAi??s a la carte (o mokAi??s a vista), taA?iau dabar praA?o pagal kompetencijAi?? saikingai nubausti virAi??jAi?? ar bufetininkAi??. Anot jo, prieA? uA?sisakydamas, jis padavAi??jo pasiteiravAi??s, ar tikrai A?uvis A?vieA?ia, patikintas, kad neapsiriks, uA?sisakAi?? keptAi?? starkA?, taA?iau patiektas valgis tiesiog dvokAi?? dvAi??sena19.

1909 m. rugpjAi??A?io 13 d. A. AleksandroviA?iaus A?raA?as taip pat pliekia maisto ir vyno kokybAi??, kuri tiesiog ai??zsmunkanti valandomisai???. Anot klubo nario, vienas jo sveA?iA? A?ia uA?sisakAi??s verA?ienos antrekotAi?? ir nuo jo susirgAi??s.

Ai??Vynas neA?manomas. PraAi??jusiais metais klubas garsAi??jo savo vynais ai??i?? dabar jie tiesiog blogi, kaip treA?iarAi??A?iame restorane. AtkemA?ami 3ai??i??4 buteliai raudono vyno, kurie akimirksniu virsta actu. Tai atsitikAi?? nevienAi??kart. Serviravimas ai??i?? it maA?o miestelio geleA?inkelio stotyje. LAi??kA?A?iA? puoA?imas gAi??lAi??mis ir herbu (sic!) ai??i?? tiesiog beskonybAi??s pavyzdys, kur tai matyta? GAi??rimA? taurAi??s paduodamos be jokios tvarkos. PaA?ios taurAi??s panaA?ios A? indus, kuriuose [A?iemAi?? tarp dvigubA? langA?, ai??i?? J. P.] laikoma sieros rAi??gA?tis. Patarnautojai ai??i?? skandalas! Jiems neprisiskambinsi, A? klausimus atsako atmestinu tonu ir taip pat nepagarbiai patarnauja. Matyti, kad niekas jA? darbo nepriA?iAi??ri ir nekontroliuoja. Ai??iandien klube apsilankiau 23 val. [...] Pareikalavau meliono, taA?iau padavAi??jas atsakAi??, kad melionAi?? gali patiekti tik dviems asmenims (buvau su 2 sveA?iais), o daugiau neduos. Tiesiog kuriozas! Gaila, kad tokia svarbi A?staiga savo narius galiausiai privers vakarieniauti stoties, o ne klubo restorane. TaA?iau A?iandien apie tai jau kalbama.20

Ai??PanaA?iomis bAi??domis skundA?iasi ir kitas klubo narys, 1905 m. liepos 29 d. A?raA?Ai??s, kad jis uA?sisakAi??s dubeltAi?? (stulgA?), taA?iau patiektas paukA?tis buvo visiA?kai sugedAi??s. Taip pat nusiskundA?iama ir aptarnaujanA?iu personalu, ir jA? priA?iAi??rinA?iu intendantu21.

Neturint restorano meniu, labai sunku kAi?? nors tiksliau pasakyti apie A?ia pietavusiA?jA? mitybos A?proA?ius. TaA?iau kontekstualiai galima pastebAi??ti, kad be prabangiA? patiekalA? restorane ai??i?? kaip ir visoje XIXai??i??XX a. sandAi??ros Europoje ai??i?? turAi??jo A?sitvirtinti A?vairesnis maistas, patiekaluose veikausiai dominavo gyvuliA? proteinai, cukrus bei alkoholis22. AiA?ku, A?ia pietavAi?? bajorai, dvarininkai ir kiti tradiciniai privilegijuotieji visuomenAi??s sluoksniai tokia dieta galAi??jo dA?iaugtis ir geru A?imtmeA?iu anksA?iau, taA?iau naujai besikurianA?iam miesto elitui ir burA?uazijai (pavyzdA?iui, A?ia pietavusiems Jonui BasanaviA?iui, Petrui VileiA?iui, Kaziui Puidai ar Jonui KriauA?iAi??nui23) tokia mityba turAi??jo bAi??ti sveikintina inovacija.

Klube saugoma gausybAi?? vynA? ir kitA? alkoholiniA? gAi??rimA? amA?ininkams, tyrinAi??tojui ar skaitytojui gali sukelti minA?iA? ne tik apie vartojimo sekAi??, tradicijas, derinimAi?? su maistu etc., bet ir apie ne tokius elegantiA?kus dalykus. Juk persisotinimas, persirijimas, saiko nejautimasAi??ai??i?? mirtina nuodAi??mAi??, tiesa, XIX a. prancAi??zA? maisto teoretikA? bei gurmanA? pastangomis gerokai suA?velninta. Vis dAi??lto svaiginimasis alkoholiu iki nebesusitvardymo neabejotinai laikytas A?eminanA?iu garbAi??, silpno A?mogaus nelaime. Ne atsitiktinai Vilniaus bajorA? klube itin blogai vertinti A?kauA?Ai?? asmenys, jA? keltas triukA?mas ir skandalai. Gana tipiA?kas pavyzdys galAi??tA? bAi??ti klubo nario N. E. Rotelio elgesys. 1901 m. spalio 30 d. skundA? knygoje anonimA? paA?ymAi??ta, kad jis, bAi??damas neblaivus, pietA? metu pradAi??jo garsiai keikti klubo tarnautojAi??, konfliktas nesiliovAi?? A?sikiA?us ir klubo sekretoriui24. ApskAi??ritai tiek privaA?iA? asmenA? pastebAi??jimuose, tiek to meto policijos ataskaitose buvo A?prasta nederamAi?? elgesA? sieti su alkoholio padauginimu.

XX a. pradA?ios Vilniaus neoA?ubravcA? draugijos palaidAi?? gyvensenAi?? paA?iepianA?iuose eilAi??raA?A?iuose nuolat kartojasi kortA? ir vyno, alaus, pinigA? A?vaistymo ir moterA? motyvas25. Nuo 1900 m. gana aktyviai Vilniuje pradAi??jAi?? reikA?tis neoA?ubravcai (Neo-Szubrawcy) pabrAi??A?Ai?? sAi??sajas su beveik prieA? A?imtmetA? Vilniuje panaA?iai veikusiais A?ubravcais, todAi??l, lenkA? literatAi??ros istorikA? manymu, ir sugebAi??jo ne vien kalbAi??ti apie Vilnijos kraA?tui aktualias problemas, taA?iau bAi??ti A?domAi??s ir skaitomi plaA?iojoje Lenkijoje26.

ai??zArgi norime, kad dAi??l moterA?, vyno ir kortA? / A?aipytA?si iA? mAi??sA? bAi??simos kartos?ai???, ai??i?? klausAi?? neoA?ubravcai27. Po pseudonimais pasislAi??pAi?? Janas Kottas (Sodalis Hejden), MichaAi??as Minkiewiczius (Sodalis Druszejko), Tadeuszas WrN?blewskis (Korwin), MichaAi??as WAi??sAi??awskis (Wadwicz), Tadeuszas Dembowskis (Sariusz) ar net Ferdinandas Ruszczycas (Mszczuj)28 neigiamus miestieA?iA? A?proA?ius paA?iepdavo, apie juos raA?ydami pirmu asmeniu, daA?niausiai pristatydami komiA?kas situacijas, kuriose patys ir buvo pagrindiniai veikAi??jai. PavyzdA?iui, kalbAi??dami apie SikorAi??, piktnaudA?iaujantA? vynu tol, kol nuvirsta ant klubo grindA?, arba apie KorwinAi??, besilinksminantA? moterA? draugijoje, kol jos supranta jA? bankrutavus29.

Ai??iuose pasakojimuose kartojasi bendraminA?iA? priesaikos vieni kitiems neiA?klysti iA? doros kelio, ir lygiai taip pat nusiskundimai ai??i?? daA?niausiai skaudama galva ir palengvAi??jusia pinigine ai??i?? jA? neiA?tesAi??jus: nuklydus A? Ai??umano restoranAi?? ar pas poniAi?? RN?A?Ai?? GoAi??Ai??bkowAi??, vieA?namio BokA?to gatvAi??je A?eimininkAi??. DidA?iausius pavojus biA?iuliams kelia degtinAi??, kortos ir, dAi??l neaiA?kiA? prieA?asA?iA?, A?achmatai:

Ai??DegtinAi??s visiA?kai atsisakykim, taA?iau su

nekaltaisiais gAi??rimais, tokiais

Kaip vynas, alus ir senas midus galime susitaikyti;

UA?tat kortA? ir A?achmatA? jokiu bAi??du

Negalime leisti po smuklAi??s stogu.30

Ai??IA? tiesA? A?alia ai??znekaltA?jA?ai??? gAi??rimA? ai??i?? vyno, alaus, midausAi??ai??i?? neoA?ubravcai paprastai nesmerkia ir ai??zjokios A?alosai??? nepridaranA?iA? moterA?, kurias draugija gina nuolat: ai??zMoteris, starka, vynas, viskas Dievo dovana. / Kortas sugalvojo velnias, jomis jis spendA?ia spAi??stus. / Kortomis neloA?t!ai???31

PanaA?iai A?is ai??zlinksmasisai??? Vilniaus gyventojA? sluoksnis matytas ir iA? A?alies. Ai??tai lenkA? tyrinAi??tojas Romanowskis pateikia tokiAi?? citatAi?? iA? Antonio OrAi??owskio paskAi??vilio ai??zGAi??da Vilniuiai???, iA?spausdinto VarA?uvos A?urnale Mucha 1910 m.:

Ai??Bet uA?tat loA?imas vyksta BajorA? klube,

ButeliA? kamA?A?iai A?audo ligi ryto,

Nuo A?io vaizdo gAi??A?iasi A?emAi??,

TaA?iau pasileidAi??liai trunka pas Ai??umanAi??.

Niekas suA?ukti ai??zneA?lovAi??!ai??? neiA?drA?s

Ir nAi?? vienas nedega iA? gAi??dos ai??i??

NeatpaA?intA? tAi??vai jAi??sA? veidA?,

Jei iA? kapA? supelAi??jusiA? prisikeltA?!32

Ai??Vilniaus bajorA? klubas buvo malonaus laiko leidimo vieta ne tik smaguriams, kortA? loA?Ai??jams ar kitokiems iA? doros kelio iA?klystantiems asmenims, taA?iau ir kitokio laisvalaikio A?alininkams. Po pietA?, gal surAi??kius vietoje pirktAi?? cigarAi?? (jA? siAi??lyta net 22 rAi??A?iA?, o visos atsargos A?vertintos 632,30 rb.33), buvo galima pasivaikA?A?ioti dar XIX a. pradA?ioje TrijA? kryA?iA? kalno papAi??dAi??je A?rengtame sode, kurio takeliai iA?vedA?ioti iki pat virA?Ai??nAi??s. Klubas su Botanikos sodu buvo sujungtas mediniu tilteliu per VilnelAi??, tad jo nariai galAi??jo pasivaikA?A?ioti ir po Botanikos sodAi??. Paprastai uA? A?Ai??jimAi?? A?ia reikAi??jo mokAi??ti 5 kap. (1890) ir, matyt, dAi??l to bAi??ta nuolatiniA? konfliktA? tarp Ai??umano restorano savininko, renkanA?io pinigus uA? A?Ai??jimAi?? A? parkAi??, bei BajorA? klubo, kurio nariams A?iAi?? vasaros rezidencijAi?? pasiekti buvo patogiausia ir greiA?iausia kaip tik per Botanikos sodAi??. Konflikto bAi??ta, nes yra iA?likAi??s raA?telis (be datos), skelbiantis, kad klubo nariams pakaktA? A?sigyti uA? 3 rb. bilietAi?? visam vasaros sezonui, kurA? parodA?ius, Ai??umano atstovai neturAi??tA? teisAi??s reikalauti susimokAi??ti, be to, su A?iuo bilietu bAi??tA? galima pakliAi??ti ir A? visus sode vykstanA?ius koncertus, ir kitus mokamus pasilinksminimus34.

Be pasivaikA?A?iojimA? klubo nariai galAi??jo aktyviai pailsAi??ti ir paties klubo patalpose, kurios 1903 m. perstatytos pagal architekto Augusto Kleino projektAi??: iA?kilo dviejA? aukA?tA? medinis pastatas su bokA?teliu, paviljone A?rengta sporto salAi??.

Ai??alia klubo buvo A?rengta ir lauko teniso aikA?telAi??. IA? klubo dokumentA? matyti, kad pajamos iA? nariA? mokesA?iA?, sveA?iA? A?naA?A?, baudA?, prekybos kortomis, biliardinAi??s ir kAi??glinAi??s, bilietA? uA? maskaradus, pelno pardavus alkoholA? ir cigarus, palAi??kanA? uA? kapitalAi?? etc. kasmet maA?Ai??jo, uA?tat pajamos iA? lauko teniso aikA?telAi??s kasmet augo. Teniso rinktasi A?aisti nuo pat ankstyvo ryto. Kai kurie klubo nariai net skundAi??si iA? to kylanA?iais nepatogumais. Antai klubo sargas kurA? laikAi?? A? namus iA?sineA?davo vienintelA? raktAi?? nuo sandAi??liuko, kuriame buvo laikomas lauko teniso inventorius, o aA?tuntAi?? valandAi?? ryto jo darbe dar nebAi??davo35. Po A?aidimo iA?troA?kusieji galAi??jo atsigaivinti vieninteliu klube prekiautu mineraliniu vandeniu ai??zVittelai???, kurio buteliukas kainavo 49 kap.36, Arba, kaip prisimena teniso mAi??gAi??ja Sofija DembovskytAi??-RNi??merienAi??, A?aidusi teniso partijAi?? klube paeiliui su Edvardu Roppu, Juozapu TiA?keviA?iumi, Jonu Pliateriu-Zyberku ai??i?? pavakarieniauti37.

PramogA? sodai

Vienas A?ymiausiA? miesto antrepreneriA? Ivanas (IzaoAi??kas) Ai??umanas vasarAi?? lankytojus kvietAi?? A? iA?sinuomotAi?? Botanikos sodAi?? ir jame buvusA? restoranAi??. SodAi?? jis A?rengAi?? tipiA?kai rusiA?ku stiliumi, aptvAi??rAi?? ir apstatAi?? dekoruotomis medinAi??mis pavAi??sinAi??mis bei A?rengAi?? panaA?aus stiliaus vartus. Sode veikAi?? ne tik aukA?A?iausios klasAi??s restoranas, bet ir vasaros teatras bei tiras. LankytojA? pramintas ai??zMeA?kaai???, A?iemAi?? restoranas persikeldavo A? ApreiA?kimo (BlagoveA?censkaja, dab. Ai??v. Jono) gatvAi?? Nr.Ai??3, buvusius PacA? rAi??mus, kurie iki Pirmojo pasaulinio karo priklausAi?? Vidaus reikalA? ministerijai ir kuriuose, be RusA? nacionalinAi??s sAi??jungos, veikAi?? ir RusA? visuotinio susirinkimo restoranas ai??zRusskij mirai???38.

Ai??umano restoranas buvo viena labiausiai iA?reklamuotA? miesto pasilinksminimo vietA?, A?ia gastroliuojantys la belle et c??l??bre kvietAi?? linksmintis net per revoliucinius miesto A?vykius bei jiems pasibaigus tvyrojusio nusivylimo metu. KiekvienAi?? vakarAi?? nuo 22 val. siAi??lyta dalyvauti A?vairiuose Grande Soir??e dai???Attractions. SprendA?iant iA? gausaus repertuaro, Ai??umano pramogA? sode dominavo lengvieji A?anrai (operetAi??s, komedijos), juos lydAi??jo teatraliA?kumas, farsas, supo prabanga ir modernybAi??, garsi ir ritminga muzika, A?okiai, juokai, benefisai ir pikantiA?ki pastatymai. Ai??ioje miesto scenoje buvo vaidinamos rusiA?kos pjesAi??s39, vyko humoristA? ir akrobatA? pasirodymai40, skambAi??jo populiarios rusA? atlikAi??jos Marijos Janovskajos, lenkA? DolskiA? dueto41 carafate 1gm. , publikos divos Grigorijos Marmeladovos dainos (anot reklamos, ai??zsudainuojanti viskAi??, jei tik nesidrovi papraA?ytiai???42), piano ledi Margeretos Hove melodijos43, ir A?vairiA? tautybiA? (lenkA?, prancAi??zA?, italA?, rusA?, A?ydA?, vokieA?iA?) muzikos atlikAi??jA? koncertai.

Sode A?vairiomis progomis buvo organizuojami didieji pasivaikA?A?iojimai, pritariant orkestrui vyko Grand Bal-Masqu?? su madingais tango, lokio ir du-stepo (Ni??N?-N?Ni???i????NS) A?okiais bei kabaretu iki 3 val. ryto, buvo vaidinami A?arA?ai ir A?vairAi??s juokai44. Ai??vairiausios linksmybAi??s, daA?nai nuo pietA? uA? 1,50 rb., A?iame restorane prasidAi??davo nuo 16 val. ir tAi??sdavosi iki treA?ios ryto, o kaina uA? A?Ai??jimAi?? A? Botanikos sodAi?? svyravo nuo 15 iki 30 kap. Galima paminAi??ti, kad dienAi?? prabangiame restorane neretai buvo rengiami A?eimyniniai vakarai, kvietAi?? pasiklausyti muzikos ir pasiA?iAi??rAi??ti aktoriA? pasirodymo, neperA?engianA?io miestieA?iA? A?eimai priimtino padoraus pasilinksminimo ribA?.

Ai??umano pramogA? pasaulis reprezentuoja ir paties restorano interjero pabrAi??A?iamAi?? (anot reklamos, concert pour rire vyksta moderno stiliaus patalpoje su A?iuolaikiniais patogumais: sustiprinta ventiliacija, elektrinis apA?vietimas, reiA?kiantis prabangAi?? ir laiko paA?abojimAi??)45 modernA? pasilinksminimAi??, kuriame dalyvavo A?vairiA? tautybiA? miestieA?iai.

???i??A?iau Ai??umanas nebuvo vienintelis tokio laisvalaikio organizatorius Vilniuje. Aludariams Lipskiams priklausAi?? Ai??veicariA?kas sodas SubaA?iaus gatvAi??s pabaigoje. A?ia buvo terasomis besileidA?iantis sodas su fontanu, restoranu ir vasaros teatru. SprendA?iant iA? skelbimA? gausos ir juose reklamuojamA? renginiA?, galime tarti A?iAi?? vietAi?? buvus panaA?iAi?? A? Ai??umano restoranAi??. A?ia vyko A?vairAi??s pramoginiai A?ou, kurie reklamose daA?nai pristatomi kaip grandioziniai, tarptautiniai, vyksiAi?? tik kartAi??, nauji debiutai, atliekami A?vaigA?dA?iA?46, neA?prasti (pavyzdA?iui, moterA? imtynAi??s47, iki pat ryto grieA?iantis italiA? damA? orkestras48). PasirodymAi?? A?ia surengAi?? tarptautinAi?? trupAi?? ai??zFortAi??naai???49, artistAi?? iA? Amerikos Daily Heart50, tarptautinio garso artistai Micci ir Pikardi51. DaA?nai koncertus uA?baigdavo maskaradai, mieste vykdavAi?? nuo KalAi??dA? iki UA?gavAi??niA?, taip pat A?vairAi??s A?okiai, kurie pratAi??sdavo linksmybes iki 5 val. ryto. Maskaradas buvo ne vien naujametis A?vykis, o gana daA?na proga, vAi??l leista po 1905 m. liberalizacijos, pademonstruoti savo apdarus ir kaukes, rinkti aukas ir drauge pasilinksminti. Ai??i pramoga paprastai bAi??davusi teminAi??, pavyzdA?iui, 1904 m. vykAi??s kiniA?kas maskaradas52 ar 1909 m. Miesto salAi??je surengtas tapytojo StanisAi??awo Jarockio apipavidalintas kaukiA? balius tema ai??zVoro tinkleai???53.

Vieni A?ymiausiA? A?io laikotarpio Vilniaus menininkA?Ai??ai??i?? teatro reA?isierAi?? Nuna MAi??odziejowska, jos spektaklio scenografas Ferdynandas Ruszczycas, kompozitorius MichaAi??as Liudomiras Rogowskis ir kiti ai??i?? po spektaklio Lilli Weneda premjeros traukAi?? A? ai??zAi??v. Jurgioai??? vieA?buA?io restoranAi??. A?ia, anot Ruszczyco dienoraA?A?io, kelta daug tostA?, o vAi??liau nutarta keliauti A? Antakalnio uA?miestA? PoAi??pieszce. IA? centro tai buvAi?? gana paprasta padaryti, nes nuo Katedros aikA?tAi??s A?is miesto pakraA?tys buvo pasiekiamas tramvajaus linija. Ai??alia stotelAi??s veikAi?? naktinis restoranas, iA? kurio draugija (bent jau Ruszczycas) grA?A?o tik 8 val. ryto54. Ai??iAi?? kompanijAi?? galime drAi??siai vadinti ryA?kia Vilniaus lenkA? bohema, garsAi??jusia savo salonais, naujojo meno propagavimu ir puotomis ai??zEuroposai??? vieA?butyje. Ruszczyco dienoraA?tyje minimos jA? aplankytos vietos, nors daA?niausiai jos paminimos tik keliais A?odA?iais. Laisvalaikio tyrinAi??tojui iA? A?io dienoraA?A?io paaiA?kAi??ja toks 1909 m. birA?elio 5 d. marA?rutas: kompanija patraukAi?? A? kabaretus, vAi??liau sveA?iuose grieA?Ai?? kvartetus, o improvizuoti A?okiai tAi??sAi??si iki ryto, galiausiai paryA?iais biA?iuliai uA?lipo A? Pilies kalnAi??55.

Ai??umano kabaretAi?? Ruszczycas apraA?o kiek vAi??liau: tAi?? vakarAi?? dauguma lankytojA? dAi??vi frakus, aplinkui skamba dainos, ai??zmelodeklamacijosai???, o salAi??je balti staliukai ir kAi??dAi??se saujelAi?? kaip prikaltA? ir iA?kankintA? ai??zburA?ujA?ai???. Tiesa, daugiau ai??zA?urmulioai??? buvo kaimyninAi??je salAi??je, kurioje savo eilAi??s laukAi?? Ai??umano ai??zA?vaigA?dAi??sai???.

Verta atkreipti dAi??mesA?, kad tose paA?iose vietose vienAi?? vakarAi?? triukA?mingai ir ilgai linksmintasi, kitAi?? dienAi?? paprasA?iausiai ramiai, galbAi??t draugA? rate, pietauta ir vakarieniauta56. VienAi?? tokiAi?? vakarienAi?? prisimena Sofija DembovskytAi??-RNi??merienAi??:

Ai??Man atmintin A?sirAi??A?Ai?? vakarienAi?? po vieno spektakAi??lio, kur buvo ponas ir ponia LeA?A?inskai, advokatas Tadas Vrublevskis ir A?inomas VarA?uvos literatas, Kurier Warszawski redaktorius WAi??adysAi??awas Rabskis. Buvau tada savo dvideA?imties metA? A?ydAi??jime, turAi??jau kaA?kokiAi?? labai graA?iAi?? skrybAi??laitAi?? ir maA?iau, kad visiems labai patinku. Pamenu, kad mokAi??jau gerai kalbAi??ti, mano protas buvo gerai iA?treniruotas, nekalto flirto atmosfera mane visados uA?degdavo, o kadangi labai daug skaiA?iau, turAi??jau apie kAi?? kalbAi??tis. Ir A?inojau, su kuo apie kAi?? reikia kalbAi??ti, o tai svarbu!57

Ai??Kaip vAi??liau savo prisiminimuose dAi??sto RNi??merienAi??, Vrublevskiui, garsAi??janA?iam erudicija ir atmintimi, neiA?semiamos temos buvo masonerija, A?ydai, kapitono Ai??mitdo gynyba, taA?iau jis galAi??jo visAi?? vakarAi?? kalbAi??ti ir apie kvapus bei kvepalus58.

PrabangAi??s ai??zEuroposai??? ar kiti Vilniaus vieA?buA?iai pasiturintiems miestieA?iams ne tik teikAi?? modernaus restorano malonumus, taA?iau leido naudotis ir kitais amA?iA? sandAi??ros iA?radimais, pavyzdA?iui, vieA?buA?io priimamajame esanA?iu telegrafu, telefonu ir pan.59 AtAi??jus pavasariui, A?inomA? vieA?buA?iA? ar kitA? panaA?iA? A?staigA? filialai A?sikurdavo ir parkuose ar populiaresniuose uA?miesA?iuose. PavyzdA?iui, ai??zEuroposai??? vieA?buA?io restoranas atsidarydavo VerkiA? uA?eigoje ai??zAi??iaudinAi??ai??? (SAi??omianka), kur miestieA?iai atvykdavo laivu arba, nuo 1914 m., autobusu. Antakalnyje veikAi?? restoranAi??lis ai??zKinijaai???, ai??zSaint Georgesai??? vieA?buA?io restoranas ai??zMedA?ioklisai??? atidarydavo bufetAi?? per geguA?Ai??s mAi??nesio arkliA? lenktynes Antakalnio hipodrome. Lentvaryje veikAi?? pramogA? sodas ai??zRivjeraai???, kuriame buvo restoranas, cukrainAi??, kAi??glinAi??, biliardas, valtys pasiplaukiojimui, grojo orkestras60. A?vAi??ryne jau 1892 m. atsidarAi?? A?iausovA? kurhauzo paviljonas ai??zErmitaA?asai???, kuriame veikAi?? scena pasirodymams ir restoranas,Ai?? o netoli AuA?ros VartA? Vilhelmas Kelleris A?steigAi?? geleA?inkelio pramogA? sodAi?? ai??zArkadijaai??? su cirku, teatru, kAi??gline ir bufetu.

Parkai ir kelionAi??s uA?miestin

Ai??idlausko dienoraA?tyje neslepiamas susiA?avAi??jimas Vilniaus parkais ir skverais. ai??zKas per ypatingumas to Vilniaus! Eini per VerA?ininkAi??[,] nugriebstyta pieva A?aliuoja it geguA?Ai??s pradA?ioj. VilnelAi??s A?iotyse sAi??naA?ose A?olAi?? staA?iai bujoja. Kur tik A?velgsi, vis atrodo, tartu, esi toli kur pietuose.ai???61 Minimas skveras, kuriame stovAi??jo paminklas PuA?kinui, iA?ties buvo A?alioji miesto erdvAi??, kuriai valdA?ia negailAi??jo finansA?. JA? svarbAi?? miestui galima interpretuoti A?vairiai: viena vertus, tai buvo priemonAi??, iA? dalies gelbstinti kanalizacijos neturintA? miestAi?? ir jo gyventojus nuo bjauraus tvaiko, vienas bAi??dA? pataisyti sanitarinAi?? miesto bAi??klAi??. NemaA?iau svarbu pastebAi??ti ir valdA?ios pastangAi?? A?iose erdvAi??se reprezentuoti imperijAi??: puoA?niausiA? Vilniaus skverA? centre stovAi??jo PuA?kino, Muravjovo ar imperatorAi??s Jekaterinos II paminklai. ai??zPasivaikA?A?iojau po Botanikos sodnAi?? ir VerA?ininkAi??. Ai??is savo geru sutvarkymu ir nuA?vietimu man labai patinka. FantastiA?kai graA?iai atrodo uA? VilnelAi??s bajorA? klubas. IA?vaikA?A?iojus teatro publikai grA?A?au namon.ai???62

Kaip biografinAi??je esAi?? apie RNi??merienAi?? raA?o Jolanta Ai??irkaitAi??, pasiturintys tAi??vai A? BernardinA? sodAi?? vaikus vesdavo pasiklausyti muzikos, kartais palepindavo uA? 5 kp. nupirkAi?? vaikams sAi??pyniA? ir karuseliA? teigiamAi?? dA?iaugsmAi??, o vAi??liau, matyt, pieno paviljone visi pasivaiA?indavo rAi??gpieniu su cukrumi ir cinamonu.

BernardinA? ir Botanikos sodai pritraukdavo A?vairiA? paA?iAi??rA? ir poreikiA? miestieA?ius. IA?Ai??jimAi?? A? parkAi??, apskritai A? vieA?umAi??, galime palyginti su neA?prasto teatro scena, kurioje persipina aktoriai ir publika. BAi??ti atitinkamai apsirengus, paskanauti ledA?, paskaityti laikraA?tA? ant nuoA?alesnio suoliuko ai??i?? reiA?kAi?? tuo pat metu bAi??ti ir ai??zvisuomenAi??s aktoriaisai???, ir ai??zpublikaai???, ai??i?? mat esi priverstas stebAi??ti ir vertinti aplinkinius. XX a. pradA?ioje A? A?iAi?? vieA?Ai?? scenAi?? pirmAi??syk A?A?engAi?? ir nauji veikAi??jai: pavienAi??s moterys, iA?rinkti politikai, burA?uazija, darbininkai ir visuomenAi??s reformatoriai. TodAi??l nenuostabu, kad iA? tokiA? parkA? vakarais sklido garsi, galbAi??t kam nors ir nepadori muzika bei besilinksminanA?iA?jA? A?urmulys63, o dienomis labiau pasiturintys tAi??vai atvesdavo savo vaikus paA?aisti ar pasisupti. Vilniaus parkai pritraukdavo daug A?vairesnAi?? publikAi??: kaip matyti iA? skelbimo, A?klijuoto Vilniaus policijos valdybos fondo byloje, 1903 m. BernardinA? sode Vilniaus miesto tautos blaivybAi??s komitetas nuo geguA?Ai??s 14 iki rugpjAi??A?io 15 d. (A?ventinAi??mis, sekmadieniais ir oficialiA? A?venA?iA? dienomis ai??i?? iA?skyrus dienas, kai uA? vaikA?A?iojimAi?? renkamas mokestis) rengAi?? nemokamus Karinio orkestro pasirodymus. VeikAi?? ir laikina arbatinAi??, kurioje buvo galima nusipirkti ir gaivinamA?jA? gAi??rimA?. Blaivios linksmybAi??s A?adamos 16ai??i??20Ai??val., o nuo liepos 15 d. ai??i?? ir iki 21 val.64

Ai??idlauskui patikAi??s iA?puoselAi??tasis Botanikos sodas buvo privati teritorija, kurioje buvo galima plaA?ia pramoginAi??s kultAi??ros panorama: XIX a. pabaigoje ai??i?? XX a. pradA?ioje Vakaruose gimusiu kabaretu, menestreliu, burleska, vodeviliu ir kitomis modernios visuomenAi??s pramogomis, rodanA?iomis, jog laisvalaikis ir pramogos po truputA? tapo masinAi??s, daA?nam prieinamos. Nors uA? A?Ai??jimAi?? A? Botanikos sodAi?? reikAi??jo mokAi??ti po 3 kap., o vakarais koncerto metu ai??i?? 20 kap., ant pilies kalno patekti galAi??jai uA? 3 kap.65, o A? Vingio giraitAi?? ai??i?? uA? 5 kap., ir tai nebuvo kliAi??tis sutraukti minias A?moniA?. Vis dAi??lto mokami A?Ai??jimai bent jau paA?ioje XX a. pradA?ioje reiA?kAi??, kad parkai kurA? laikAi?? nebuvo proletariato laisvalaikio vieta. 1899 m. pirA?tiniA? mezgAi??jos uA?dirbdavo po 3ai??i??6 rb. per mAi??nesA?, o darbo uA?mokestis buvo iA?mokamas du kartus per metus. Netgi geriausios mezgAi??jos, dirbusios JaroA?inskio krautuvAi??je, uA?dirbdavo 12ai??i??15 rb. per mAi??nesA?. Batsiuviai uA?dirbdavo 12ai??i??16 rb., amatininkai-pameistAi??riai ai??i?? iki 4 rb., iA? kuriA? pusAi?? atiduodavo meistrui uA? maistAi??. KepAi??jA? uA?mokestis siekAi?? 9 rb. Geriausiai apmokami pardavAi??jai vyrai gaudavo 250ai??i??350 rb. per metus. Tarnai ai??i?? nuo 120 iki 300 rb.66

Tai buvo viena prieA?asA?iA?, kodAi??l dalis miestieA?iA? atA?ilus orams mieliau rinkosi ne tokioje iA?puoselAi??toje miesto gamtoje ar vyko uA?miestin. ai??zKaip buvau A?adAi??jAi??s 21Ai??val. uA?Ai??jau prie daboklininkiA?. AtsigAi??rAi?? arbatos visi 11 asmenA? nuo kalno A?iAi??rAi??jome A? laidomas spalvotas ugnis. AtrodAi?? labai graA?iai. GrA?A?dami sustojome A?emesnAi??j aikA?telAi??j ir A?aidAi??me ai??zKatAi??-pelAi??ai???. Namie A?aidAi??me ai??zNuomonesai??? ir ai??zKlausimusai??? veik iki 2 nakties.ai???67 Arba sveA?iuojantis bAi??davo nusprendA?iama vAi??l vykti uA?miestin arba pas kAi?? nors kitAi?? A? sveA?ius.

Ai??PavakarAi??j apsilankiau prie LandsbergiA? GabrieliA?. Tuo namiA?kiai (tAi??vai, vaikai StasAi??, Gaba, ZosAi??, Vytautas), PleirytAi??, Jakstyras, intendantAi??ros valdininkas Grigaitis, Putrementas, L. ir aA? traukAi??me Antakalniu link karo ligoninAi??s, miA?kuotan kalnan. Rinkome uogas, svaidAi??mAi??s kankorAi??A?iais, A?aidAi??me. Juo toliau, tuo kompanija darAi??si linksmesnAi??. Visi be L. su sese ir StasAi??s siekAi??me Bukausko slAi??nio. PrieA? brAi??kA?tant A?ingsniavome keliu Antakalnio link[,] lipome kalnan ir A?Ai??kaudami suradome paliktuosius. AA? labiausiai laikiaus Gabos. Be StasAi??s ir A?emkalnio Ai??sesers visi uA?suko prie manAi??s. Sodne pavaiA?inau alumi, arbata su piragaiA?iais. SuAi??jome trobon. IA?vaikA?A?iojo namon pusnakA?ia.68

Ai??Anot Kazio Binkio prisiminimA?, daA?nai buvo linksminamasi Panerio ir Ai??eA?kinAi??s aukA?tumose ar UA?vingio miA?kingose vietose:

Ai??PavasarA? A?ventadieniais Panerio kalnai (lenkiA?kai Ponary!), Ai??eA?kinAi??s aukA?tumos (lenkiA?kai Szeszkinia!), UA?vingio puA?ynas ar Antakalnio (lenkiA?kai Antokol!) apaugAi??s miA?kais kalnagubrys aidAi??te aidAi??davo lietuviA?komis dainomis. Niekas Vilniuje nemokAi??davo taip graA?iai padainuoti, kaip atAi??jAi??s iA? Lietuvos sodA?iA? jaunimas. Dainuodavo tada daugiausia ne iA? natA?, bet sodietiA?kas daineles sodietiA?kai ir dainuodavo: vienas veda, kiti pritaria.69

Ai??ai??zPildydamas paA?adAi?? keliauju prie BronAi??s UrbonaviA?aitAi??s. IA?sAi??dAi??s iA? arklinAi??s ir pasiekAi??s gelA?kelA? manibruojanA?iu traukiniu atsidAi??riau ties jos buto linija. Buvo kitA? sveA?iA?. PasiA?nekAi??jAi?? iA?Ai??jome sodnan ir valgAi??me avieA?iA?, aA?okliA?, serbentA?, treA?niA?, vyA?niA?, A?irniA?.ai???70 DienoraA?A?io autorius daA?nai mini gAi??rAi??s arbatAi??, valgAi??s rAi??gpienA?71, ai??znaikinAi??sai??? obuolius ir kriauA?es72 ai??i?? to meto skanumynAi?? buvo galima uA?sisakyti ir miesto kavinAi??se, daA?nai patiekiama su sezoniA?komis uogomis, pavyzdA?iui, A?emuogAi??mis. Ai??io socialinio sluoksnioAi??ai??i?? jauni inteligentai ai??i?? vilnieA?iai daA?nai sveA?iuose, kaip ir mieste, vaiA?indavosi ir valgydavo gana paprastai, jA? patiekalai nepanaA?Ai??jo A? Vilniaus vieA?buA?iuose ir restoranuose dominavusiAi?? prancAi??ziA?kAi??jAi?? cuisine bourgeoise. ai??zPietusai???, prabangesnius ar sotesnius patiekalus, Ai??idlauskas mini bemaA? tik kartAi?? ai??i?? paA?A?stamA? vesAi??tuvAi??se.

Kalbant apie miesto parkus ir A?aliAi??sias vietas bAi??tina paminAi??ti, kad A?iltuoju metA? laiku dauguma miestieA?iA? A?eimA? stengdavosi apleisti miestAi?? ir iA?vykti A? kaimAi?? ar dvarAi??. Ai??idlausko minAi??tas geleA?inkelis ne tik sudarAi?? sAi??lygas miestui neatsilikti nuo bendrA? kultAi??riniA? tendencijA?, ai??i?? vilnieA?iams tai buvo A?rankis efektyviau disponuoti savo laiku. GeleA?inkelis ir kitos komunikacijos sukAi??rAi?? naujAi?? kultAi??rinA? fenomenAi??: miestieA?iA? vasarojimAi?? uA?miestyje, vykimAi?? A? vasarnamius, dvarus ar na daA?iu.

Terminas ???i??Ni???i?? paplito jau XIX a. Rusijoje, kai reikAi??jo apibAi??dinti naujAi?? visuomenAi??s fenomenAi??: miestieA?iA? vasarojimAi?? uA?miestyje, ai??i?? ne nuosavame name, o nuomojamame. Jau XIX a. pabaigoje apraA?omi vasarotojai, kurie ekonomiA?kai, kultAi??riA?kai ir socialiai liko iA?tikimi miestui. Ai?? vasarvietes ai??zdaA?nikaiai??? vykdavo daA?nai motyvuodami ekonomine nauda ir sveikatos pataisymu. ai??zDaA?nikaiai??? ekonomiA?kai, kultAi??riA?kai ir socialiai liko iA?tikimi miestui. Jie nebAi??tinai priklausAi?? turtingiems burA?ua, veikiau viduriniam ar smulkiajam miestieA?iA? sluoksniui, bent jau provincijoje neturinA?iam nekilnojamo turto73. Atvykus A? kaimAi?? pasikeiA?ia apranga, maistas, A?eimyniniai santykiai ai??i?? bent jau taip matome iA? to meto literatA?, kuriA? mums prieinamiausias Antonas A?echovas, tekstuose. Vis dAi??lto nepasikeiA?ia svarbiausiaAi??ai??i?? A?ie vasarotojai visada yra miestieA?iai, atsineA?antis iA? miesto kultAi??rinA?, ekonominA? ir socialinA? A?leifAi??. Paprastai tokiA? namA? savininkai buvo burA?ua ar komercinAi?? sAi??kmAi?? patyrAi?? inteligentai, taip pat pamaA?u savo socialines pozicijas prarandantys dvarininkai, priimantys ir iA?laikantys savo sveA?ius, draugus ir paA?A?stamus. Taip prisimenamas ir TeresAi??s GoesytAi??s erdviA? namA? svetingumas:

Ai??Visais laikais A?ia spietAi??si plaA?ios apylinkAi??s lietuviA?kas jaunimas, o vasaros atostogA? metu kasmet susiburdavo iA? daugelio aukA?tA?jA? mokyklA? nemaA?as bAi??rys lietuviA?kos studentijos, tarp kitA? Povilas ViA?inskis, Adomas Varnas, Vladas PoA?Ai??la, Zigmas Skirgaila, Augustinas Janulaitis ir kt., o ir a. a. prof. Jablonskiui, A?emkalniui-Liandsbergiui, A. Smetonai, Gabrielei PetkeviA?aitei A?ie namai nebuvo svetimi.74

Vasaros aistros

Ai??idlausko pamAi??gtas kAi??niA?kas pramogas visA? socialiniA? sluoksniA? atstovams siAi??lAi?? ir vieA?namiai. Modernaus miesto ai??i?? toks darAi??si Vilnius ai??i?? minioje besiformuojanA?iai burA?uazijai ir fabrikA? darbininkams, A?ia dislokuotiems kareiviams ir besimokantiems vyresniA? klasiA? gimnazistams, trumpam A? turgA? ar sezoniniam darbui atvykstantiems kaimieA?iams, A?vairiausiems miesto sveA?iams Vilnius atveria dar vienAi?? ai??i?? seksualinAi?? ai??i?? dimensijAi??. Ji pleA?iasi taip pat sparA?iai, kaip ir pats miestas: 1889 m. uA?fiksuota 212 oficialiA? prostituA?iA?75, 1902 m.Ai??ai??i?? 378, dar po metA? ai??i?? 61476. Oficialiu poA?iAi??riu, vieA?namiai kvietAi?? A? ai??ziA?krypusias ir nesveikasai??? praktikas, kenkianA?ias valstybAi??s pavaldiniA? moralei ir sveikatai. Kita vertus, iA? to meto dokumentA? matyti, kad vieA?namiA? lankymas vedusiems vyrams ar jaunuoliams ai??i?? kitaip negu A?ia dirbusioms moterims, ai??i?? nemesdavo jokios stigmatizuojanA?ios A?ymAi??s. A?inia, kaitriAi?? vasarAi?? uA?sukti A? daA?nAi?? Vilniaus vieA?namA? ai??i?? A?sikAi??rusA? tamsiose, drAi??gnose, purvinose, nevAi??dinamose patalpose, apstatytose senais ir lAi??A?tanA?iais baldais ai??i?? sunkiai suvokiamas laisvalaikio ir gelbAi??jimosi nuo vasaros sprendimas. Juk, miesto medicinos komisijos teigimu, pigios klasAi??s vieA?namiuose (jA? bAi??ta daugiausiai) prostituA?iA? skaiA?ius svyravo nuo 7 iki 15. Jos vertAi??si arba labai maA?ose ai??zkamarAi??lAi??seai???, arba jA? lovos buvo vienoje didelAi??je patalpoje, tarpusavyje atskirtos lubA? nesiekianA?iomis A?irmomis.

cheap nolvadex pct in canada.

Nors Ai??idlausko dienoraA?tyje akivaizdA?iA? uA?uominA? apie lankymAi??si tokiose vietose nerasta, taA?iau intymieji to metA? vyrA? ir moterA? vaidmenA? skirtumai akivaizdAi??s iA? dienoraA?tyje apraA?omo jo ir Elenos ArtiA?auskienAi??s, vedusios ir vyresnAi??s moters, romano. ai??zSugrA?A?Ai??s namon radau pas A?eimininkAi?? nepaA?A?stamAi?? man ElenAi?? ArtiA?auskienAi??. Gyvenanti pas pulkininkAi?? MakarskAi??; vyras Amerikoj. Kilimo nuo SeirijA?; kalba graA?iai lietuviA?kai. Linksma, simpatinga, storoka. Laike arbatos ir po jos svaidAi??vos lapais, flirtavo.ai???77 Nors pastaroji ir pradeda vilionAi??, taA?iau akis A? akA? susitikti ypaA? jai sudAi??tinga ai??i?? socialinio ceremonialo reikalavusiose miesto vieA?osiose vietose, pavyzdA?iui, skvere ar parke vienu du ai??zpadoruai??? pasAi??dAi??ti tik pusvalandA?78. KelionAi?? A? pasimatymAi?? moteris (tiesa, kalbame apie vedusios moters romanAi??) taip pat turinti A?vairiai maskuoti, eiti ratais, neprasitarti net draugAi??ms: ai??z17 val. buvo sutartas pasimatymas su E.Ai??ArtiA?auskiene. PasivAi??lino visais trimis valandos bertainiais, nes sutrukdA?iusi apsilankiusi draugAi??ai???79. DAi??l A?ios prieA?asties t??te-?i??-t??te vyksta atokiuose miesto priemiesA?iuose, pavyzdA?iui, dabartiniA? KaroliniA?kiA? miA?kuose ar ant UA?upio kalnA?, kur galima netrukdomai glamonAi??tis ir buA?iuotis80.

Ai??DA?iaugAi??vos vietA? vaizdA? graA?umu. KrAi??mA? klajumAi??lAi??j susAi??dova pailsAi??tA?. PraAi??jo kaA?koks asmuo, kurA? paskaitAi??va A?emAi??s savininku. Palipusiu aukA?A?iau uA?Ai??Ai??mAi??va policija. Jau brAi??A?ko. GlamonAi??javos. Ji labai aistAi??ringa, meili. Keldamasi iA?girdau uA?pakaly balsAi??, reikalaujant eiti policijon: jis esAi??s slaptosios policijos agentas ir mudu sekAi??s jau nuo A?vAi??ryno tvoros. Mano bendrAi?? labai nusigando ai??i?? labiausiai, kad nesuA?inotA? namiA?kiai. Raminau jAi?? ir derybomis su subjektu artinausi prie jo; tas matomai bijodamas pamatyti revolverA?, traukAi??si atgal. GavAi??s 3 rb. atstojo. VAi??liau patyriau, kad A?ia slankiojama tam tikrA? aferistA?!81

Ai??Autoriaus minimas aferistas, uA?darbiaujantis iA? kitA?, A?iuo atveju ponios ArtiA?auskienAi??s, baimiA? ai??i?? kiek sutirA?tinus spalvas ai??i?? galAi??tA? bAi??ti priskirtas prie miesto drausmAi??s ir tvarkos nesilaikanA?iA? chuliganA?. Ai?? pastarA?jA? grubA? elgesA?, kenkimAi?? ai??zpadoriemsai??? miestieA?iams XXAi??a. pradA?ioje siAi??lome A?iAi??rAi??ti kaip A? ai??zsocialinio banditizmoai??? reiA?kinA?, kurio atstovai savo ai??znecivilizuotuai??? elgesiu rodAi?? ai??zkultAi??ringajaiai??? visuomenei, kad ne tik ji gali nustatyti socialines normas ir disciplinuoti likusius visuomenAi??s narius.

DienoraA?tis fiksuoja ir pokyA?ius privaA?iame laisvalaikyje, pavyzdA?iui, minAi??damas XXAi??a. pradA?ioje pianinAi?? po truputA? keiA?iantA? gramofonAi??. Tuo metu gyvos muzikos ar garso reprodukcijos klausymas, ypaA? atostogaujant priemiesA?iuose, buvo viena iA? daugelio linksmybiA?, proga susirinkti ir socializuotis. ai??z18 val. apsiradan prie UrbanaviA?iA?. NepaA?A?stamA? buvo panelAi??s BronAi??, ZosAi?? ir Marija MalaviA?aitAi??, kariAi??nas Sapkauskis. UA?kandAi?? sodne A?vairiA? uogA? bute klausAi??mAi??s muzikos, A?aidAi??me, juokavome. Protarpiais A?okome. IA?Ai??jo tikras mergA? vakaras. IA?siskirstAi??me po vakarienAi??s.ai???82

Ai??idlausko dienoraA?A?io A?raA?ai apima 1906ai??i??1908 m., per kuriuos jis daA?nai ilgesniam laikui iA?vykdavo iA? miesto. Tikriausiai tai prieA?astis, kodAi??l pasauliu besidominA?io jaunuolio dienoraA?tyje neminimas kinas, kurio pirmosios perA?iAi??ros mieste rengtos gana nereguliariai, tarsi akcentuojant kinematografo techninAi?? ir moksliA?kAi??jAi?? pusAi??. O XX a. pradA?ioje stebAi??tis demonstruojamais technologiniais iA?radimais ai??i?? kinu, rentgeno aparatu, A?emAi??s Ai??kio naujovAi??mis, automobiliA? ar aviacijos A?ou ai??i?? traukdavo daA?nas. DaA?nai A?iuos reginius, pavyzdA?iui, oro baliono ar lAi??ktuvo skrydA?, miestietis galAi??jo stebAi??ti tiesiog eidamas gatve, pro langAi?? dirbdamas ar gurkA?nodamas rAi??gpienA? su A?emuogAi??mis miesto skvere.

Ai??1 Andrzej Romanowski, MAi??oda Polska wileAi??ska, KrakN?w: Uniwersitas, 1999, p. 13.

2 Tokia pat pavasario ruoA?a uA?siAi??musA? jau 1938 m., VilniA? atsimena ir to meto JIVO aspirantAi??: Lucy S. Dawidowicz, IA? tos vietos ir laiko: Atsiminimai, 1938ai??i??1947, iA? anglA? kalbos vertAi?? UrtAi?? KatinaitAi??, Vilnius: Garnelis, 2003, p. 113.

3 Tamara BairaA?auskaitAi??, Zita MediA?auskienAi??, Rimantas Miknys, Lietuvos istorija, t. VIII, d. 1: Devynioliktas amA?ius: visuomenAi?? ir valdA?ia, Vilnius: Baltos lankos, 2011, p. 70, 72.

4 DienoraA?A?io autorius ai??i?? Domas Ai??idlauskas-Visuomis. Jis 1898 m. baigAi?? Liepojos gimnazijAi??, o neA?stojAi??s A? veterinarijos institutAi??, buvo paA?auktas A? karinAi?? tarnybAi?? Vilniuje. Po demobilizacijos 1903 m. A?stojo A? Leipcigo universitetAi??, kuriame iA? pradA?iA? studijavo filosofijAi??, indologijAi?? ir Azijos religijas, vAi??liau perAi??jo A? Leipcigo aukA?tAi??jAi?? prekybos mokyklAi??. Po metA? grA?A?o A? VilniA?, mobilizuotas A? carinAi?? kariuomenAi??, iA? kurios pabAi??go A? VokietijAi??. Bostono enciklopedijoje teigiama, kad 1905ai??i??1906Ai??m. jis ai??ziA? Vokietijos siuntAi?? ginklus Lietuvos revoliucijaiai???, 1906 m. grA?A?o A? LietuvAi??. A?ia buvo suimtas, nubaustas kalAi??ti, vAi??liau amnestuotas.

LMAVB RS saugomas Visuomio dienoraA?A?io fragmentas apima porevoliucinius 1906ai??i??1908 m. ai??i?? jA? skaitant atsiveria labai veiklaus kairiA?jA? paA?iAi??rA? jaunuolio portretas. Vilniuje jis darbavosi ir Vilniaus A?iniA?, ir Naujosios gadynAi??s redakcijose, biA?iuliavosi su Antanu Smetona ir broliais VileiA?iais, sveA?iavosi pas JN?zefAi?? PiAi??sudskA?, nevengAi?? ir konspiracinAi??s veiklos (biA?iuliautis su ai??zpolitiniaisai???, apmokyti ginkluotas revoliucionieriA? grupeles ar su tokia grupele apiplAi??A?ti spaustuvAi??, kurioje konfiskuotas LSDP kalendorius, vadovauti ginkluotai ai??zBundoai??? kuopai, laukiant numanomo pogromo). Net savo butAi?? Antakalnyje jis A?vertinAi??s pagal patogumAi?? konspiracijai, mat A?ia galima ateiti Neries pakrante, gatvele ar net persikAi??lus per upAi??. Po poros metA? jis tapo lietuviA? kooperatyvA? instruktoriumi. MA?slinga, kad 1912 m. jis, nuo religijos laikAi??sis atokiai, pradAi??jo kurti naujAi??, pavadinta visuomybe. Jos pagrindas ai??i?? baltA? tikAi??jimo ir etinio gyvenimo interpretacijos, derintos su budizmu. Galiausiai jis 1929 m. Dusetose A?kAi??rAi?? naujos religijos centrAi??, miA?kus tarp SartA?, Zaduojo ir Zalvio eA?erA? pavadino Romuva, o Ataugo miA?ko apylinkAi?? ai??i?? Romuvos vasarviete.

1906ai??i??1908 m. dienoraA?tyje apie A?iAi?? veiklAi?? informacijos beveik nerasime, taA?iau atsiveria paveikslas labai komunikabilaus ir pramogas mAi??gstanA?io jaunuolio, kuris nesivarA?Ai??s moterA?, daA?nai pas jas sveA?iuodavAi??sis, beveik kiekvienAi?? dienAi?? susitikdavAi??s vis su kitomis, o vienos jA?, PolkovkaitAi??s iA? PanevAi??A?io, net motina jA? pageidaudavusi matyti savo A?entu, kuriuo jis buvo ai??zdar nelinkAi??s taptiai???.

5 Domas Ai??idlauskis-Visuomis, Atsiminimai, in: LMAVB RS, f. 12, b. 2228, l. 5.

6 Ibid., l. 40.

7 Ibid., l. 39.

8 Ona PuidienAi??, Vilnius ir dr. J. BasanaviA?ius (Atsiminimai), in: LMAVB RS, f. 131, b. 424, l. 6.

9 LMAVB RS, f. 12, b. 2228, l. 7.

10 Ibid.

11 Ibid, l. 8.

12 Ibid., l. 10.

13 Ibid.

14 Grafas, generolas leitenantas Dmitrijus Mavrosas dab. Gedimino prospekte buvo pasistatAi??s du namus: 1873 m. Gedimino pr. 9, o 1887Ai??m. ai??i?? pastatAi??, kurio numeris 26ai??i??28. PanaA?u, kad klubas buvo A?sikAi??rAi??s bAi??tent A?ia.

15 Plg. Sharon Marcus, Apartment Stories: City and Home in Nineteenth-Century Paris and London, Berkeley, Los Angeles, London: University of California Press, 1999, p. 152.

16 Cit. iA?: ??. ?i?????i???i????Ni???i???i??, ?? ????Ni?? ???i??Ni???i??N?Ni?????i?????????i?? ?????i???????i??! ?s?i??N??i??Ni?? ?? ??N?Ni????Ni?????? Ni????N?N?????N??????? ???i??Ni???i??N?Ni?????i????????N?Ni????. ?s?????i??Ni?? XVIII ai??i?? ???i??Ni???i???i???? XX ???i????????, ????N??????i??: ??????Ni???? Ni??Ni??????????Ni???i??Ni??, 2007, p. 140.

17 A. Paulovskis, ai??zDarbo balsoai??? redakcijai. Kortos, 1918, in: LMAVB RS, f. 54, b. 1141, l. 1.

18 Aptariamu laikotarpiu Vilniuje galAi??jo bAi??ti bent du Korwinai-Milewskiai: broliai Ipolitas ir Ignacas. Kadangi skunde A?raA?yta tik pirmojo vardo raidAi??, tai tiksliau identifikuoti sunku.

19 LVIA, f. 994, ap. 1, b. 2, l. 50.

20 Ibid., l. 47vai??i??48.

21 Ibid., l. 37v.

22 Plg. Food and the City in Europe since 1800, ed. Peter J. Atkins, Peter Lummel and Derek J. Oddy, Aldershot, Burlington: Ashgate, 2007, p. 216.

23 Jonas BasanaviA?ius, Mano gyvenimo kronika ir nervA? ligos istorija, 1851ai??i??1922, tekstAi?? parengAi?? GraA?ina PruskuvienAi??, Vilnius: Baltos lankos, 1997, p. 175.

24 LVIA, f. 994, ap. 1, b. 2, l. 32 v.

25 Plg. LMAVB RS, f. 29, b. 192, l. 5rai??i??15v.

26 Plg. Andrzej Romanowski, Pozytywizm na Litwie: Polskie A?ycie kulturalne na ziemniach Litewsko-biaAi??orusko-inflanckich w latach 1864ai??i??1904, KrakN?w: Uniwersitas, 2003, p. 434ai??i??436.

27 LMAVB RS, f. 29, b. 192, l. 6r.

28 Andrzej Romanowski, op. cit., p. 435ai??i??436.

29 LMAVB RS, f. 29, b. 192, l. 5r.

30 Ibid., l. 6r.

31 Ibid., l. 5r.

32 Cit. iA?: Andrzej Romanowski, MAi??oda Polska wileAi??ska, KrakN?w: Uniwersitas, 1999, p. 355.

33 Plg. LMAVB RS, f. 10, b. 27, l. 15.

34 LVIA, f. 994, ap. 1, b. 2, l. 131.

35 Ibid., l. 36v.

36 Plg. LMAVB RS, f. 10, b. 27, l. 17v.

37 Jolanta Ai??irkaitAi??, ai??zSofijos RomerienAi??s vaikystAi??s ir jaunystAi??s Vilniusai???, in: Vilnius kaip dailAi??s mokymo ir sklaidos centras, sudarytojas Vidmantas Jankauskas, (ser. Vilniaus dailAi??s akademijos darbai, t. 29), Vilnius: Vilniaus dailAi??s akademijos leidykla, 2003, p. 60.

38 Antanas Rimvydas A?aplinskas, Vilniaus gatviA? istorija: Ai??v. Jono, DominikonA?, TrakA? gatvAi??s, Vilnius: CharibdAi??, 1998, p. 112.

39 ???i?????i??Ni????-?i???i?????i?????????i?? N??i????????, 1904-11-19, p. 1.

40 ?i?????i???i????N??????? ?i???i??N?Ni????????NS, 1907-04-27, p. 1, 4.

41 Plg. ?i?????i???i????N??????? ?sN?Ni???i??Ni??NS ai??z???i??N??i?? ?s?????i???????i??ai???, 1914-01-04, p. 1.

42 Plg. Ibid., 1914-01-01, p. 1.

43 Plg. Ibid., 1914-01-04, p. 1.

44 Plg. Ibid.; ?i?????i???i????N??????? ?i???i??N?Ni????????NS, 1907-0-27, p. 1, 4.

45 ???i?????i??Ni????-?i???i?????i?????????i?? N??i????????, 1904-04-03, p. 1.

46 ?i?????i???i????N??????? ?sN?Ni???i??Ni??NS ai??z???i??N??i?? ?s?????i???????i??ai???, 1914-02-03, p. 1, 3.

47 ???i?????i??Ni????-?i???i?????i?????????i?? N??i????????, 1904-11-19, p. 1.

48 Ibid., 1904-01-01, p. 1, 5.

49 Ibid., 1904-02-20, p. 1.

50 ?i?????i???i????N??????? ?sN?Ni???i??Ni??NS ai??z???i??N??i?? ?s?????i???????i??ai???, 1914-06-03, p. 1.

51 Ibid., 1914-01-01, p. 1.

52 ???i?????i??Ni????-?i???i?????i?????????i?? N??i????????, 1904-01-04, p. 1.

53 Goniec wileAi??ski, 1909-02-06.

54 Ferdynand Ruszczyc, Dziennik, t. 1, Warszawa: Secesja, 1994, p. 229.

55 Ibid., p. 231.

56 Plg. Ibid., p. 225, 252, 253.

57 Jolanta Ai??irkaitAi??, op. cit., p. 60.

58 Ibid.

59 Plg. Ferdynand Ruszczyc, op. cit., p. 235.

60 Laima LauA?kaitAi??, ai??zUA?mirA?tas medinis Vilnius = The Forgotten Wooden Vilniusai???, in: Andrius Surgailis, Medinis Vilnius, sudarytoja Laima LauA?kaitAi??, Vilnius: Versus aureus, 2006, p. 8; Kurjer Litewski, 1907-08-31 (9-13), p. 1.

61 LMAVB RS, f. 12, b. 2228, l. 41.

62 Ibid., l. 13.

63 TokiAi?? ai??znepadoriAi??ai??? muzikAi??, sklindanA?iAi?? iA? Vilniaus BernardinA? soAi??do, girdAi??jo ir klasikinio prieA?kario Lietuvos literatAi??ros kAi??rinio herojus. PirmAi??kart prieA?kario VilniA? (ir apskritai didesnA? miestAi??) aplankAi??s drovus kunigA? seminarijos studentas prasitaria: ai??zvakare, eidamas pro katedrAi??, jis girdAi??jo BernardinA? sode tokiAi?? muzikAi??, kokios dar niekad nebuvo girdAi??jAi??s. Bet jam, sutanotam, ten vaikA?A?ioti netikoai???; plg. Vincas Mykolaitis-Putinas, AltoriA? A?eA?Ai??ly, Vilnius: Vaga, 1971, p. 133. Galime pastebAi??ti, kad autorius bus veikiausiai sumaiA?Ai??s Botanikos ir BernardinA? sodus (vargu, ar pastarojo muzikAi?? nuo Katedros iA?girstum), o romano herojus, eidamas pro Vilniaus A?ventovAi?? veikausiai girdAi??jo iA? A?alia pat Katedros A?sikAi??rusio CelAi??tnik (VerA?ynas), B. KulaA?insko kavinAi??s ir cukrainAi??s, anot reklamos, vienintelio to meto Vilniuje europietiA?ko paviljono, kuriame grodavo net 35 muzikantA? orkestras, skleidA?iamAi?? ai??znepadoriAi??ai??? muzikAi??.

64 LVIA, f. 420, ap. 2, b. 261, l. 975.

65 VienybAi?? lietuvninkA?, 1903-08, Nr. 34, p. 401.

66 Plg. Juozas Jurginis, Vytautas Merkys, Adolfas TautaviA?ius, Vilniaus miesto istorija: Nuo seniausiA? laikA? iki Spalio revoliucijos, Vilnius: Mintis, Lietuvos TSR mokslA? akademija, Istorijos isntitutas, 1968, p. 307.

67 LMAVB RS, f. 12, b. 2228, l. 10.

68 Ibid., l. 11.

69 Kazys Binkis, ai??zVilniuje prieA? 20 metA?ai???, in: Jaunoji Lietuva, 1934, Nr. 40, p. 644.

70 LMAVB RS, f. 12, b. 2228, l. 11.

71 Ibid., l. 12.

72 Ibid., l. 13, 40.

73 AnksA?iausias rastas skelbimas apie nuomojamus vasarnamius ir vasaros sezono atidarymAi?? buvo net vasario mAi??nesio laikraA?tyje: ??NS?i?????i??Ni????-?i???i?????i?????????i?? ???i????????, 1905-02-10, Nr. 2215, p. 1. A?inoma, per visAi?? sezonAi?? tokiA? skelbimA? vis gausAi??jo.

74 Ai??vairiA? autoriA? straipsniai apie lietuves moteris ir jA? visuomeninAi?? veiklAi??, in: LMAB RS, f. 12, b. 3078, l. 33.

75 Pagal A?iAi?? statistikAi?? Vilnius panaA?us A? KronA?tatAi?? (219), CharkovAi?? (211), RostovAi?? (212), taA?iau atsilieka nuo KazanAi??s (304), Odesos (422), Rygos (461), NiA?nij Novgorodo (662) ir yra visiA?kai lenkiamas VarA?uvos (962), Maskvos (1068) ar Peterburgo (2231); plg. Jolanta Sikorska-Kulesza, ZAi??o tolerowane: Prostytucja w KrN?lestwie Polskim w XIX wieku, Warszawa: MADA, 2004, p. 216ai??i??217. Oficialusis prostituA?iA? skaiA?ius, gautas sudAi??jus pavienes ir vieA?namiuose dirbanA?ias ai??i?? tik kontekstinis orientyras, kurA? vertinti reiktA? atsargiai, mat net amA?ininkai teigAi??, kad tikrieji prostituA?iA? skaiA?iai turAi??tA? bAi??ti kelis ar net deA?imt kartA? didesni. Anot lietuviA?ko laikraA?A?io apA?valgininko, ai??zpagal atskaita Vilniaus miesto rodos, mieste yra 13 paleistuvystes namu uA?laikomu su miesto daleidimu, pereituose gi metuose policija uA?tiko 18 paslaptu, o be abejones tokiu paleistuvystes namu yra daugiau negu mokyklu. Po policijos kontrole yra paleistuvaujancziu merginu: gyvenancziu paleistuvystes namuose 414 ir 244 pavieniai gyvenancziu. O kiek tuo uA?siima slapta, be valdA?iu A?inios, to niekas neA?ino. Suskaiczius visas, be abejones pasirodytu Vilniuje 10 syk daugiau paleistuvaujancziu merginu negu mokintojuai??? (Lietuva, 1902-05-30, p. 1).

76 Vilniaus miesto medicininAi??s policijos komisijos raportas Jo didenybei ponui Vilniaus policmeisteriui, in: LVIA, f. 420, ap. 2, b. 880, l.Ai??18.

77 LMAVB RS, f. 12, b. 2228, l. 12.

78 Ibid., l. 13.

79 Ibid.

80 Ibid.

81 Ibid.

82 Ibid., l. 12.